Vertybės ir aplinkosauga

Question 1

Vertybės

Answer 1

Viršsituaciniai tikslai, kurie skiriasi savo svarba ir veikia kaip elgesį nukreipiantys žmogaus ar grupės principai (Schwartz, 1992).
• Įsitikinimas + emocija + motyvacija veiksmui.
• Skirtumas nuo nuostatų:
• peržengia specifinius veiksmus ir situacijas (yra abstrakčios)
• yra stabilesnės (sunkiau keičiasi)
• suformuoja hierarchinę sistemą pagal svarbą
• Bet koks veiksmas ar nuostata yra formuojamas kelių konkuruojančių vertybių ir yra kompromiso tarp jų rezultatas.

Question 2

Vertybių skirtumai nuo nuostatų

Answer 2

• Vertybės visada peržengia specifinius veiksmus ir situacijas, tai bus kažkas, kas mums svarbu įvairiose situacijose. O nuostatos yra konkrečios vertinimo reakcijos. Nuostatos yra gana konkretus dalykas. Jos gali skirtis savo specifiškumu.
• Vertybės yra gerokai stabilesnės, nėra absoliučiai nekintamos, bet keičiasi labai sunkiai, ypatingai suaugusio žmogaus amžiuje, kai asmenybė yra susiformavusi. O nuostatos gali būti keičiamos santykiniai nesunkiai.
• Nėra nuostatų hierarchijos, skiriasi savo specifiškumu ir t. t. O vertybės savo santykine svarba.

Question 3

10 bazinių vertybių (Schwartz):

Answer 3

1. Universalizmas – žmonijos ir gamtos vertinimas, tolerancija ir apsauga.
2. Geranoriškumas – aplinkinių žmonių gerovės išsaugojimas ir didinimas.
3. Tradicija – priėmimas, pagarba ir atsidavimas savo religijos ir kultūros papročiams ir idėjoms.
4. Konformizmas – susilaikymas nuo veiksmų, kurie pažeistų socialinius lūkesčius.
5. Saugumas – visuomenės, santykių ir savasties stabilumas ir apsauga.
6. Galia – socialinio statuso, prestižo, kontrolės ir dominavimo siekimas.
7. Pasiekimai – asmeninė sėkmė demonstruojant kompetenciją.
8. Hedonizmas – malonumai ir jutiminių poreikių tenkinimas.
9. Stimuliacija – susižavėjimo, naujumo ir iššūkių siekimas.
10. Savikryptingumas – veiksmų ir mąstymo autonomija.

Question 4

Vertybių struktūra.

Answer 4

Kai kurios vertybės daugelyje situacijų gali būti suderinamos. Dalis yra prieštaringos. Vertybės, kurios yra arti viena kitos, pvz.: universalizmas ir geranoriškumas, kurios labai retai arba niekada nekonfliktuoja. Vertybės, kurios priešingose rato pusėse yra dažniausiai prieštaraujančios viena kitai. Pagrindinės prieštaraujančios dimensijos yra dvi – savęs stiprinimo ir siekimo kažko didesnio, negu tu pats esi, kita prieštara yra tarp konservatizmo (išsaugojimas status quo) ir atvirumo pokyčiams.

Question 5

Schwartz (2012) tezės

Answer 5

1. Vertybės yra įsitikinimai, kurie susiję su afektu (emocija).
2. Vertybės nurodo į siekiamus tikslus, kurie motyvuoja veiksmą.
3. Vertybės peržengia specifinius veiksmus ir situacijas.
4. Vertybės tarnauja kaip standartai ar vertinimo kriterijai.
5. Vertybės yra ranguojamos pagal savo svarbą.
6. Santykinė vertybių svarba sąlygoja elgesį.

Vertybės yra įsitikinimai, kurie susiję su afektu (emocija).
• Jeigu vertinu savikryptingumą:
• džiaugiuosi, kai galiu elgtis kaip man atrodo
• pykstu, kas kas kišasi į mano reikalus.
• ERGO, jeigu nejaučiate emocijų, reiškia reikalas neliečia jums svarbių vertybių.

Question 6

Normų aktyvavimo modelis

Answer 6

• Aiškina prosocialų elgesį, vėliau pritaikyta aplinkosaugoje.
• Elgesys kyla iš asmeninių normų (pareigos išgyvenimo).
• Asmeninės normos aktyvuojamos, kai:
• individas supranta savo elgesio pasekmes aplinkai (pasekmių suvokimas);
• individas tiki, kad gali valdyti pasekmes aplinkai (atsakomybės prisiėmimas).
• Geriau paaiškina mažiau kainuojantį (laiko, pastangų, pinigų) elgesį (pvz., rūšiavimą).
Modelis buvo sukurtas aiškinant prosocialų elgesį. O kodėl žmonės elgiasi tokiu būdu, kad kitiems būtų geriau, netgi jei jiems gali būti blogiau?

Normų aktyvavimo modelis (angl., norm activation model; Schwartz, 1977)
• Asmeninei normai prieštaraujantis elgesys sukelia įtampą.
• Įtampa pašalinama, pasitelkus sau naudingą neigimą (angl., self- serving denial):
• neigiant/minimizuojant aplinkos problemas (pvz., „gamta pati susitvarkys“)
• minimizuojant savo indėlį į aplinkos problemas (pvz., „palyginus su Kinija aš mažai teršiu“)
• neigiant savo gebėjimus elgtis kitaip (pvz., „Nesuprantu, į kurį konteinerį mesti tetrapakus“)
• neigiant individualių veiksmų reikšmę (pvz., „ką pakeis, jei aš persėsiu į viešąjį transportą?“)

Question 7

Aplinkai draugiškai elgesio skatinimas

Answer 7

Vertybių/įsitikinimų/nuostatų/normų keitimas (keičiam elgesio priežastis):
• informacinės kampanijos (dėmesio atkreipimas, pvz., kodėl verta rūšiuoti);
• grįžtamojo ryšio teikimas (pvz., kiek tonų šiukšlių Lietuvoje išmetama; kiek degalų sunaudojama 100 km.)
• įsipareigojimo išgavimas (geriau rašytinis)
• Kaštų keitimas (keičiam elgesio pasekmes):
• kainų politika (akcizai ir subsidijos)
• teisinės priemonės (draudimai ir baudos)
• prekių ir paslaugų prieinamumas ir kokybė (pvz., eismo draudimai, ekologiškos technologijos, depozito sistema)