Atribucijos ir mokymosi motyvacijos

Question 1

Kauzalinė atribucija

Answer 1

subjektyvus elgesio priežasčių priskyrimas.
• Mes turime poreikį suprasti kitų žmonių elgesio priežastis:
• tai leidžia suvokti pasaulį kaip darnų (susijusį);
• tai leidžia išgyventi aplinką kaip kontroliuojamą.
• Ypač, jei elgesys neatitinka socialinio vaidmens standartų (aka, yra neįprastas):
• studentas miega per paskaitą;
• dėstytojas rėkia ant studento;
• Popiežius suduoda moteriai;
• Putinas užpuola Ukrainą.

Tai ir vadinamos atribucijomis arba kauzalinėmis atribucijomis. Subjektyviai suvokiamos priežastys vadinamos atribucijomis. Tai kyla iš poreikio suprasti aplinką ir kitų žmonių aplinką. Mes linkę perdėtai priskirti žmonių elgesį prie to, kas jie yra. Jei žmogus blogai pasielgė, tai mes linkę manyti, jog žmogus yra piktas. Įvairios aplinkybės lemia, jog mes elgiamės piktai. Ypatingai mums svarbu suprasti elgesio priežastis, kuomet jos neatitinka standartų. Socialinių vaidmenų teorija sako, jog pasaulis yra lyg tam tikras teatras ir mes vaidiname tam tikrus vaidmenis, todėl mes turime tam tikrus lūkesčius ir standartus. Tie lūkesčiai ir standartai apibrėžia mūsų socialinius vaidmenis. Kol aš elgiuosi, kaip įprasta, tai nekelsime klausimo, kodėl darome taip, kaip darome. Mes keliame klausimus tada, kai elgesys neatitinka socialinių standartų.

Question 2

Dispozicinė atribucija

Answer 2

Dispozicinė atribucija – poelgio susiejimas su žmogaus asmenybe ar kitomis savybėmis.

Question 3

Situacinė atribucija

Answer 3

Situacinė atribucija – poelgio susiejimas su aplinkybėmis.

Question 4

Atribucijos teorija

Answer 4

Atribucijos teorija – teorija nagrinėjanti, kaip mes priskiriame atribucijas įvykiams.

Question 5

Kodėl turėtų rūpėti subjektyviai suvokiamos priežastys??? 
Vidinės priežastys
Išorinės priežastys
Kontroliuojamos priežastys
Nekontroliuojamos priežastys

Answer 5

• Nuo suvokiamų priežasčių priklauso reakcija į elgesį:
• vidinės priežastys – galbūt pats kaltas;
• išorinės priežastys – kalta aplinka;
• kontroliuojamos priežastis – kažką galima pakeisti;
• nekontroliuojamos priežastis – nieko nepakeisi;
• stabilios priežastis dažniausiai bus svarbesnės nei nestabilios.

Question 6

Pagrindiniai kauzalumo principai: kuo remiantis sveiki žmonės suvokia įvykių priežastis?
• Priežasčių ir pasekmių principas
• Laiko principas
• Erdvinio gretimumo principas
• Kovariacijos principas
• Priežasčių ir pasekmių atitikties principas

Answer 6

• Priežasčių ir pasekmių principas (viskas turi priežastį).
• Laiko principas (priežastys įvyksta prieš pasekmes).
• Erdvinio gretimumo principas (priežastys ir pasekmės turi būti greta).
• Kovariacijos principas (priežastys ir pasekmės dažnai būna kartu).
• Priežasčių ir pasekmių atitikties principas (jei pasekmė yra rimta – turi būti rimta ir priežastis).

Question 7

Kauzalinės schemos: kodėl net ir sveiki žmonės priežastis suvokia skirtingai?
Išankstiniai įsitikinimai
Bendrieji įsitikinimai
Situaciniai specifiniai įsitikinimai

Answer 7

• Tam tikra individuali sistema, pagal kurią vertiname įvykių priežastis.
• Išankstiniai įsitikinimai formuoja įvykių interpretavimą.
• Bendrieji įsitikinimai:
• kiek tikime žmogaus laisve rinktis?
• kiek tikime žmogaus prigimtiniu gerumu?
• kiek tikime, kad pastangos atsiperka?
• Situacijai specifiniai įsitikinimai:
• kiek tikime, kad studentai yra motyvuoti mokytis?
• kiek tikime studijų svarba?

Question 8

Kauzalinė atribucijos: kodėl studentas miega?
• Vidinės (dispozicinės) vs. išorinės (situacinės) priežastys:
• Stabilios vs. kintančios priežastys:
• Kontroliuojamos vs. nekontroliuojamos priežastys:

Answer 8

• Vidinės (dispozicinės) vs. išorinės (situacinės) priežastys: • problema studente ar situacijoje?
• Stabilios vs. kintančios priežastys: • priežastys ilgalaikės ar momentinės? • ar praeis savaime?
• Kontroliuojamos vs. nekontroliuojamos priežastys: • ar įmanoma kažką pakeisti?

Question 9

Dispozicinis šališkumas

Answer 9

Pagrindinė atribucijos klaida: dispozicinis šališkumas
• Vertinant kitų elgesį, dažniausiai nepakankamai įvertinama aplinkybių įtaka:
• nežinome visų gyvenimo aplinkybių
• todėl elgesį siejame su vidinėmis savybėmis.
• Vertinant savo elgesį – aktualus savivertės palaikymo poreikis: • jei pasekmės netenkina – akcentuosime trukdančias aplinkybes;
• jei pasėkmės tenkina – akcentuosime savo vidines savybes.

Question 9

Dispozcinis šališkumas

Answer 9

Pagrindinė atribucijos klaida: dispozicinis šališkumas
• Vertinant kitų elgesį, dažniausiai nepakankamai įvertinama aplinkybių įtaka:
• nežinome visų gyvenimo aplinkybių
• todėl elgesį siejame su vidinėmis savybėmis.
• Vertinant savo elgesį – aktualus savivertės palaikymo poreikis: • jei pasekmės netenkina – akcentuosime trukdančias aplinkybes;
• jei pasėkmės tenkina – akcentuosime savo vidines savybes.

Question 10

Stabilios ir kintančios atribucijos

Answer 10

Stabilios vs. kintančios atribucijos: MBSR atvejis
• MBSR – dėmesingu įsisąmoninimų paremtas streso valdymas.
• Svarbus ugdomas įgūdis – priimti mintis ir emocijas, kaip laikinus reiškinius:
• „mintys yra tarsi dangumi slenkantys debesys“
• skatina smalsiai tyrinėti mintis ir emocijas, bet ne kovoti su jomis.
• sumažina antrines emocijas (nerimavimą dėl nerimo, liūdėjimą dėl liūdesio ir pan.)

Question 11

Kontroliuojamos ir nekontroliuojamos atribucijos

Answer 11

Kontroliuojamos vs. nekontroliuojamos atribucijos: streso patyrimas
• Reagavimas į situaciją priklauso nuo situacijos vertinimo (Lazarus, 1966, 1991):
• pirminis vertinimas – ar situacija kelia grėsmę (tiklams, vertybėms, savęs vaizdui, savivertei, etc.)
• antrinis vertinimas – ar aš galiu situaciją kontroliuoti (išvengti žalos/gauti naudos)
• Stresas = grėsminga + nekontroliuojama situacija.
• Svarbus vidinis išteklis – saviveiksmingumas
• dėl saviveiksmingumo nejaučiame streso eidami per gatvę (kontroliuojama grėsmė)

Question 12

Tariamo sutarimo šališkumas

Answer 12

Tariamo sutarimo šališkumas. Esame linkę pervertinti savo įsitikinimo racionalumą. Šiek tiek reikia abejoti savo racionalumu.

Tariamo sutarimo šališkumas
• (angl., false consensus bias) – mūsų reiškinio aiškinimas atrodo teisingiausias/normaliausias

Question 13

Atribucijos ir mokymosi motyvacija:
Vidinės ir kontroliuojamos
Išorinės atribucijos

Answer 13

• Geriausias rezultatas – jei atribucijos vidinės ir kontroliuojamos: • pastangos (nuolatinės ir momentinės „prieš egzaminą“);
• mokymosi stilius/darbo etika.
• Nevienareikšmiška – jei vidinės ir stabilios (pvz., gabumai):
• prieš egzaminą – stiprina optimizmą;
• po nesėkmės – abejonės savimi („gal nesu toks gabus“) ir nenoras koreguotis.
• Blogiausia – išorinės atribucijos (pvz., sėkmė, egzamino sunkumas, dėstytojo simpatijos):
• žudo iniciatyvą kažką keisti.