Socialinės grupės

Question 1

Kas yra grupė?

Answer 1

Jei žmonės yra krūvoje, tai dar nereiškia, jog tai yra grupė. Grupė gali būti laikoma, kai tarp žmonių pakankamai intensyviai pradeda galioti grupiniai reiškiniai. Ir tam reikia kelių sąlygų:

• Žmonių turi būti bent du.
• Turi palaikyti tarpusavio ryšius.
• Daro vieni kitiems įtaką.
• Ta grupė save suvokia, kaip grupę. Identifikacija - mes.

Question 2

Grupės įtakos reiškiniai.

Konformizmas

Answer 2

. Siekis prisiderinti prie aplinkinių. Elgesys ir įsitikinimai yra pakeičiami siekiant prisiderinti prie kitų. Konformizmo pasekmės gali būti ir neutralios – mada (rengiamės palyginti panašiai). Kartais skirstome žmones į konformistus ir ne. Bet reikėtų užduoti ir sau klausimą, ar mes esame savimi prie kitų žmonių. Ar nekeičiame savo elgesio ir įsitikinimų, siekdami prisitaikyti prie kitų?

Konformizmas – elgesio ar įsitikinimų pakeitimas, siekiant prisiderinti prie kitų.
• Turi neigiamą kanotaciją, bet gali būti:
• Pozityvus (pvz., skatina laikytis įstatymų ir moralės normų)
• Negatyvus (pvz., stereotipų, neigiamų nuostatų palaikymas)
• Neutralus (pvz., mada, formalus protokolas)

Question 3

Konformizmo formos

Answer 3

Nuolaidumas – konformistiškas viešo elgesio modelis, kai atsižvelgiama į užuominas arba aiškiai išreikštą pageidavimą, bet slopinant pasipriešinimą.
• T.p., paklusnumas (prisitaikymas vykdant tiesmuką paliepimą).
• Pritarimas – konformizmas, kai elgsena ar įsitikinimai atitinka socialinį spaudimą.

o Nuolaidumas – keičiasi elgesys, bet nesikeičia įsitikinimai.
 Paklusnumas – reaguojama į tiesmuką paliepimą. Liepiama padaryti, tai ir padarome.
o Pritarimas – ne tik elgesys, bet ir įsitikinimai pasikeičia.

Question 4

Kas skatina elgiasi konformistiškai?

Answer 4

Situaciniai veiksniai

• Sudėtinga užduotis. Kai nežinai, kaip elgtis, tai geriau elkis kaip kiti.
• Grupės dydis. Ryšys nėra tiesinis. Grupei didėjant konformizmas neypatingai auga. Jis auga, kai pasiekia piką, o tas pikas yra 3-5 žmonės.
• Grupės vieningumas. Sunkiau išsišokti, kuomet grupė yra visiškai vieninga. Grupės disidentai paskatina įvairesnį elgiasi.
• Grupės sutelktumas. Daug sunkiau išsišokti grupėje, kur žmonės yra susisaistę.
• Socialinė padėtis. Žmonės turintys aukštesnę socialinę padėtį turi didesnę įtaką. O žmonės aukštesnės socialinės padėties, jie linkę labiau jai pasiduoti.
• Viešumas. Jei galima kažką slapta padaryti, tai konformizmo bus mažiau.
• Įvairūs įsipareigojimai irgi sumažina konformizmą, nes negalima elgtis kitaip.

Question 5

Kodėl žmonės elgiasi konformistiškai?
Normatyvinė įtaka
Informacinė įtaka

Answer 5

• Normatyvinė. Egzistuojame grupėje, kurioje egzistuoja tam tikri lūkesčiai ir mes esme motyvuoti dėl įvairių priežasčių juos atitikti. Mums svarbu labai pritapti. Tai mes elgiamės konformistiškai, kai stengiamės atitikti grupės lūkesčius. Priešingu atveju, galime sulaukti sankcijų.
• Informacinė. Mes nė viską žinome. Tokiu atveju logiška pažiūrėti, ar kiti žino daugiau. Grupė mums padaro informacinę įtaką.

Question 6

Grupės įtakos reiškiniai

Socialinis palengvinimas

Answer 6

dviratininkai greičiau važiuoja, kai lenktyniauja būryje
• vaikai greičiau susuka žvejybos valą, kai lenktyniauja tarpusavyje
• Stebima ir gyvūnų pasaulyje: skruzdėlės, vištos, etc.
• TAČIAU tai galioja tik lengvoms užduotims
• sudėtingesnes užduotis geriau sekasi atlikti individualiai
• Kodėl grupėje bėgti yra lengviau, o kalbėti – sunkiau?

Tam tikrus dalykus lengviau padaryti komandoje. Triplett pasižiūrėjo rezultatus dviratininkų, kurie važiuoja po vieną ir grupėje. Pasirodo, jog dviratininkai, kurie važiuoja grupėje, jie važiuoja daug greičiau, nei važiuodami vieni. Tada klausiama, galbūt daugiau žmonių buvimas aplink mus, mus stimuliuoja. Tada užduotis lengviau daryti.

sužadinimas sustiprina dominuojantį atsaką:
• t.y., įtampos metu darome tai, ką mokame geriausiai
• jei gerai mokame – grupė padeda, jei blogai – trukdo.

Sukūrė instrumentą. Vaikai suko valą. Davė sukti valą vieniems. O tada sudarė sąlygas konkurencijai. Paaiškėjo, kad kito vaiko buvimas stimuliuoja.

Tai reiškinys, kuris paskatina mus sutelkti jėgas ir atlikti veiklą geriau, negu būtume vieni. Tas pats matoma ir gyvūnų pasaulyje. Tai galioja tik lengvoms užduotims, arba tik toms užduotims, kurias mes esame labai gerai įvaldę.

Zajonc pasakė, jog kitų buvimas mus sužadina, tai tas pats, kas kavos puodelis. Tai sustiprina dominuojančią reakciją ir mes darome geriausiai tai, ką mokame geriausiai. Toks sužadinimas dar geriau skatina daryti užduotis. Su sunkiomis užduotimis kitaip, nes mes tiesiog įsitempiame, įsijungia stresoriai, todėl sudėtingiau atlikti sunkias užduotis. Pvz.: groti muzikos instrumentu, kurio mes dar nesame įvaldę.

• Stebintys žmonės padeda greičiau išspręsti nesudėtingas užduotis (pvz., labirintą), ir trukdo spręsti sudėtingas.
• Patyrė sportininkai rodo geriausius rezultatus, kai yra žiūrovų (nepatyrę – treniruočių metu).
• Patyrę atlikėjai geriausiai pasirodo prieš publiką (nepatyrę – per repeticijas)
• Gerus oratorius auditorija įkvepia, mikčiojantys žmonės prieš auditoriją daugiau mikčioja.

Socialinis palengvinimas gali sustiprinti ir mūsų emocijas. Todėl grupėje įvairios emocijos tampa intensyvesnės.

Question 7

Kodėl kiti mus sužadina?

Answer 7

Iki galo nėra žinoma. Manoma, jog tai gali būti susiję:

• Nuogąstavimo dėl įvertinimo. Mums visiems svarbu, ką kiti apie mus pagalvos?
• Dėmesys gali būti išblaškomas. Mums įdomu, ką kiti veikia, mes irgi užsiimame tam tikru vertinimu. Ir tas reikalauja papildomų išteklių.
• Įgimtas pasąmoninis mechanizmas. Prieš kitus žmones norisi šiek tiek pasitempti. Todėl spaudimas pakyla, kvėpavimas patankėja.

Question 8

Socialinis dykinėjimas

Answer 8

• polinkis mažiau stengtis, kai individualios pastangos suvienijamos, siekiant bendro tikslo.
• Grupės rezultatas < individualių pastangų suma.
• Priežastys:
• nerimo dėl įvertinimo sumažėjimas
• • polinkis taupyti kalorijas
• Dažnai nesąmoningas procesas.
• Paaiškina, kodėl komunizmas neveikia☺
• Tranas (angl., free rider) – žmogus gaunantis iš grupės daugiau, nei duodantis.

Question 9

Socialinio dykinėjimo priešnuodžiai

Answer 9

Lojalumas grupei:
• kolektyvistinėse kultūrose stebimas rečiau
• draugų komandose stebimas rečiau
• padeda „komandos dvasia“ (pvz., sporto komandos)
• Užduoties pobūdis (įkepiančios užduotys skatina susitelkti)
• Ilgalaikis santykių pobūdis (motyvas palaikyti gerus santykius)

Question 10

Nuasmeninimas (deindividualizacija)

Answer 10

Savimonės ir nuogastavimo dėl vertinimo praradimas minioje.
• Grupės normos > individas (prarandamas tapatumo pojūtis)

• Kai žmogus praranda savo individualaus tapatumo pojūtį būdamas grupėje. Pvz.: koncertų, sporto žaidimų metu. Minioje galima tarsi ištirpti.

Nuasmeninimas realiame gyvenime
• Klausytojų elgesys muzikos koncertų
• Policijos smurtas/ karo nusikaltimai metu
• Sirgalių elgesys palaikant sporto komandą
• Minios riaušės/vandalizmas
• Linčo teismai/raganų medžioklės
• Interneto komentarai

Question 11

Kas prognozuoja nuasmeninimą?

Answer 11

Grupės dydis (kuo daugiau – tuo geriau)
• Fizinis anonimiškumas:
• vienoda apranga/uniformos
• reiškinio mąsiškumas (visų nepagaus)
• interneto teikiamas anonimiškumas
• Sužadinanti ir dėmesį blaškantį veikla (kolektyvinė patirtis)
• skanduotės
• muzika/šokiai

Question 12

Nuasmeninimo priešnuodžiai

Answer 12

Grupės padalinimas (riaušių malšinimo principas)
• Savimonės stiprinimas:
• šviesa (tamsoje lengviau pasislėpti)
• televizijos kameros (skatina pagalvoti, kaip atrodai)
• nuplėštos veido kaukės
• kreipimasis vardu

• Grupės padalinimas.
• Žmogaus savimonės stiprinimas. Primenant, jog žmogus yra individas, jis yra matomas, stebimas.

Question 13

Grupės poliarizacija.

Answer 13

Procesas, kai diskusijos grupėje tik sustiprina pradines nuostatas:
• galioja ir kalbant apie individus, ir apie grupę kaip visumą
• eufemizmas – „sąmoningumo didinimas“
• Rezultatas – stiprėjančios kraštutinės nuomonės
• Ypač, jeigu:
• grupės tapatumas yra stiprus
• tapatumas apibrėžiamas per opoziciją kitai grupei (mes prieš kitus)
• nariai gali išlikti anonimiški
• nuomonė neturi aiškaus faktinio pagrindo
• nariai laisvai gali palikti grupę (nepritariantys pasišalina)

Question 14

Poliarizacija ir konformizmas

Answer 14

Konformizmas – nuomonių įvairovė mažėja.

Poliarizacija savyje talpina konformizmą.

Question 15

Grupės poliarizacija realiame gyvenime.

Answer 15

Studijų programų asmenybės „tipažai“
• Nusikaltėlių gaujos
• Vakcina už ir prieš
• Skirtingų politinių partijų rėmėjai
• Rytas vs. Žalgiris
• Debatai dėl šeimos sampratos
• Poliarizacija internete
• internete lengva rasti bendraminčių
• socialinių tinklų algoritmai
• erdvė propagandai/radikalizacijai/verbavimui
• virtualios teroristų grupės

Question 16

Kodėl grupės poliarizuoja?

Answer 16

• Informacinė įtaka:
• daugiau girdimi vienos pozicijos argumentai
• ignoruojami alternatyvūs požiūriai (patvirtinimo šališkumas)
• Normatyvinė įtaka:
• derinamės prie dominuojančio požiūrio (nenorime būti balta varna)
• pastebėję neatitikimą, derinamės prie grupės vidurkio
• pervertiname grupės homogeniškumą (pliuralistinis neišmanymas)

Question 17

Grupinis mąstymas.

Answer 17

Paaiškina, kodėl grupės daro kvailas klaidas.
• (angl., groupthink) – mąstymo būdas sutelktoje grupėje, kai pritarimo sekimas yra toks dominuojantis, kad užgožia alternatyvių sprendimų realistinį vertinimą (Janis, 1971).
• Grupei būdinga:
• draugiškumas, sutelktumas
• izoliacija nuo priešingai manančių
• direktyvinis lyderis, kuris leidžia suprasti, kokius sprendimus vertina palankiai.

Mąstymo būdas, kuris atsiranda sutelktoje grupėje, kurioje siekiama priklausyti grupėje. Bet labai dingsta kritiškumas. Labai nerealistiškai mato pasaulį.

Question 18

Grupinio mąstymo požymiai

Answer 18

Nepažeidžiamumo iliuzija (mes protingesni už kitus)
• Visuotinis tikėjimas grupės moralumu (mes geresni už kitus)
• Racionalizavimas (gynybiškas savo veiksmų teisinimas)
• Oponentų stereotipizavimas (su jais neverta diskutuoti)
• Spaudimas konformizmui (bausmės už nepritarimą)
• Savicenzūra (užgniaužtas nepritarimas)
• Vieningumo iliuzija (nes niekas neprieštarauja)
• Proto sargai (žmonės, kurie slepia nuo grupės svarbią informaciją)

Question 19

Kas skatina grupinį mąstymą?

Answer 19

• Laiko trūkumas (realus arba įsivaizduojamas)
• „Mes prieš juos“ tapatumas (priešas už vartų)
• Autoritariškas lyderis
• Grupės izoliacija
• Grupės darna (pranc. Esprit de corps)
• Ankstesnės grupės nesėkmės (savivertės kompensacija)

Question 20

Kodėl grupinis mąstymas kenkia?

Answer 20

• Neišsamiai apžvelgiamos alternatyvos.
• Sprendimų rizikos analizė silpna.
• Informacijos paieška yra prasta. Nes atrodo, jog mes ir taip viską žinome.
• Neįvertinamos visos aplinkybės. Matome realybę pro rožinius akinius.

Question 21

Kaip išvengti grupinio mąstymo?

Answer 21

Siekti objektyvumo, neremti nei vienos pozicijos
Skatinti kritišką vertinimą.
Skelti grupę į pogrupius ir vėl sujungti.
Palankiai priimti kritiką.
Prieš priimant galutinį sprendimą, aptarti visas likusias dvejones

Question 22

Mažumo įtaka.

Answer 22

Jei tik dauguma turėtų įtaką – tai mes visi mąstytume vienodai.

Mažuma daro įtaką, kai yra :

Nuosekli
Pasitikinti savimi
Atrodo objektyvi ir nešališka
Atsispiria spaudimui

Question 23

Konversijos teorija

Answer 23

Jei dauguma gali įtvirtinti savo poziciją per normatyvinę įtaką, tai palaikome tos grupės normas.
Mažuma neturi tokios galios per normatyvinę įtaką, bet ji gali daryti informacinę įtaką, bet ji turi sužadinti susidomėjimą.

Question 24

Konfliktas.

Answer 24

Konfliktas – numanomas veiksmų ar tikslų nesuderinamumas:
• Vyras nori eiti į miestą, žmona – likti namuose.
• Noriu eiti į barą, LR Vyriausybė draudžia barų veiklą.
• Pilietis nori gyventi laisvoje šalyje, A. Lukašenka siekia neprarasti posto.

Dažnai problema yra pats konfliktas, bet kaip tą konfliktą sprendžiame. Blogiausia, kai mes ignoruojame konfliktus.

Question 25

Kodėl kyla konfliktai

Answer 25

Norint išspręsti konfliktą, reikia bendrauti. Ypač, jei konfliktas yra grupės viduje. Bet ne bet koks bendravimas padeda. Gali būti, jog bendravimas konfliktą tik pagilins.