Prosocialus elgesys Flashcards
Altruizmas
Altruizmas – akstinas padidinti kito žmogaus gerovę, sąmoningai negalvojant apie asmeninius interesus
Egoizmas
Egoizmas – paskata didinti savo gerovę.
Prosocialus egesys
Prosocialus elgesys – elgesys, teikiantis naudą kitam žmogui ar visuomenei:
• padedame kaimynui užvesti automobilį
• užleidžiame vietą senam žmogui autobuse
• pranešame apie vykdomą nusikaltimą
• dalyvaujame kraujo donorystėje
• savanoriaujame
Prosocialaus elgesio motyvai
Evoliucinis požiūris
Socialiniai mainai
Socialinės normos
socialiniai mainai
• Socialinių mainų teorija – žmonių sąveika paremta abipusiškumu, kuriuo siekiama maksimaliai padidinti kiekvieno gaunamą naudą minimaliomis pastangomis:
• principas „aš tau – tu man“
• apskaičiavimas dažniau nesąmoningai
• Padedame, nes gauname atpildą:
• išorinis atpildas: įvaizdis, draugystė, galimybė vėliau paprašyti paslaugos
• • vidinis atpildas: teigiamas savęs vaizdas, savivertė
o Socialinių mainų požiūris. Egzistuoja visuomenėje tam tikri lūkesčiai, kaip pavyzdingas pilietis turėtų elgtis.
Pagalbos motyvai: socialinės normos
• Socialinės normos = elgesio lūkesčiai (kaip privalome elgtis).
• Abipusiškumo norma: jei man padėjo, aš turiu atsakyti tuo pačiu.
• Socialinis kapitalas – abipusė parama ir bendradarbiavimas.
• „kai žmogus žmogui žmogus, tai ir žmogus žmogui žmogus“
• Socialinės atsakomybės norma: turiu padėti tiems, kurie yra nuo manęs priklausomi:
• norma dalytis su mažiau turinčiais
• norma padėti tiems, kuriems reikia pagalbos
Abipusiškumo. Jeigu mums kiti žmonės padeda, tai ir mes turime padėti. Tai panašu į socialinių mainų požiūrį, bet tik iš kitos pusės. Socialinių normų požiūris sakytų, jog mes gauname darome kažką gerą ir gauname atgal. O šis sako, jog jau daug žmonių padėjo, tai negali būti baisus egoistas ir pats turi padėti. Jei egzistuotų tik ši norma, tai galėtume ignoruoti žmones, kurie mums niekada nepadėjo ir niekada nepadės.
Pvz.: einame gatve, gatvė yra tuščia, vėžimėlyje verkia kūdikis, tai turėtų suveikti socialinės atsakomybės norma, kuri sako, kad jei tu turi padėti kitam žmogui, kuris neturi į ką kreiptis, tai tu ir turi tą daryti. Ar ši norma suveiks, tai labai priklauso ir nuo mūsų atribucijų, kaip mes suprantame dėl ko žmogui reikia pagalbos? Pvz.: prieina žmogus, kuris matosi, jog yra alkoholikas, ir prašo nupirkti maisto ir kyla dilema, ar padėsite ar nepadėsite ir pagalba priklausys nuo mūsų atribucijų. Bandome priskirti šiam įvykiui atribucijas, kurios gali būti tiek išorinės, tiek ir vidinės
evoliucinės perspektyva
• Pagalba kitiems padeda išlikti ir perduoti genus.
• Giminaičių globa – rūpinamės bendrais genais
• kuo bendrų genų daugiau – tuo daugiau rūpinamės jų perdavimo sėkme
• t.p. ir su panašiais žmonėmis.
• Pagalbos abipusiškumas: tikimės sulaukti pagalbos, kai mums reikės
• Konkuruojančių grupių hipotezė.
o Evoliucinis požiūris. Nagrinėja mūsų tolimą evoliucinė praeitį ir akcentuoja, kodėl visgi gyvūnų rūšys, kurios linkusios padėti, kurios turėjo daugiau šansų išlikti, negu tos gyvūnų rūšys, kurios yra grynai egoistinės. Gamtoje kartais įvyksta chaotiškos mutacijos ir atsiranda kažkokie individai, kurie skiriasi nuo prieš tai buvusių ir vyksta natūrali atranka. Daugelyje atvejų tos mutacijos yra nužudomos, bet galimi atvejai, kai ji yra adaptyvi. Teorija sako tą patį, jog dalis gyvūnų buvo labiau egoistiški, o dalis buvo labiau prosocialūs. Ir evoliucinėje kovoje pasiruošimas padėti kitiems padėjo toms rūšims išlikti. Ši perspektyva puikiai paaiškina ir giminaičių globą, nė tiek svarbūs paskiri individai, o labiau genai. Kuo artimesni giminaičiai, tuo labiau mums rūpi jų gerovė. Kartais sakoma, jog dėl tos pačios priežasties mes esame linkę rūpintis žmonėmis, kurie yra į mus panašūs. Pačios egoistiškiausios jau tikriausiai seniai išmirė. Nebūtinai individo lygmenyje, bet grupės lygmenyje tikrai yra būdingas prosocialus elgesys.
- Išorinės – kažkas, kas nepriklauso nuo to vargšo žmogelio. Gal auga prastoje šeimoje, neįgijo gyvenimo įgūdžių. Tai sukels žmogui užuojautą. Todėl mes būsime linkę labiau padėti.
- Vidinės – pasirinko gyvenimo būdą, galėjo dirbti, mokytis ir turi, ką turi ir nekelia jokios užuojautos toks žmogus.
Kada padedame?
Kas sukuria sąlygas pagalbai? Nė visomis aplinkybėmis mes esame linkę padėti. Todėl reikalingos tam tikros sąlygos:
- Žmonių skaičius. Kiek aplinkui yra žmonių galinčių padėti. Kuo daugiau žmonių galinčių padėti, tuo mažiau šansų, jog žmogus padės.
- Ar aplinkiniai, jeigu jie ir yra, ar padeda ar nepadeda? Jei kiti skuba padėti, tai mes elgsimės, kaip ir visi.
- Laiko faktorius. Skubame ar ne. Kuo labiau skubame, tuo mažiau šansų, kad sustosime ir padėsime.
- Kam reikia pagalbos? Ar jis į mus panašus, ar nuo mūsų skiriasi. Kuo žmogus į mus labiau panašus, tuo labiau mes linkę jam padėti.
Latane ir Darley nagrinėjo žmonių skaičiaus svarbą. Pvz.: sutinkame dalyvauti tyrime, meluojama apie tyrimo tikslą. Galvojame, jog kiti tyrimo dalyviai yra tokie patys, kaip ir mes. Bet jie iš tiesų yra konfederatai (bendrininkai). Pildomas klausimas. Ir pradeda veržtis dūmai. Ar būsime linkę laukti, kol kiti sureaguos, ar pulsime padėti? Kai žmogus vienas, tai jis labai greitai susigaudo, kad yra kažkokia nelaimė ir reikia skubėti reaguoti. Trijų žmonių grupėje kitoje situacijoje. Jei kiti nereaguoja, tai ir mes būsime linkę daug mažiau reaguoti.
Padėjimo žingsniai
- Pastebėti, kad kažkas vyksta mūsų aplinkoje.
- Suvokti, jog tai nelaimė.
- Prisiimti atsakomybę.
- Tikiu, kad galiu padėti.
- Priimame sprendimą dėl reakcijos.
Kai yra daugiau žmonių, tai pirmi trys etapai gerokai komplikuojasi.
- Daug sunkiau pastebėti situaciją. Nes kai mes vieni, tai mes drąsiai apžiūrime patalpą. Kai žmonių daug, tai suskaidome teritoriją ir linkę žiūrėti, kas vyksta aplink mus ir mažiau į kitus. Mes esame labiau susikaustę.
- Jau įvyksta nelaimė, tai pradedame žvalgyti, ką daro aplinkiniai ir jie žvalgosi, ką darote jūs. Neskubame išsiduoti, kad baisu, kaip ir kiti.
- Gali būti individuali atsakomybė arba kolektyvinė, kai bet kas gali padėti, o tada labai didelė tikimybė, jog bet kas gali padėti. Atsakomybė išskaidoma ir ją daug sunkiau prisiimti.
Ar kas nors padeda?
ar kas nors kitas padeda?
• Įsivaizduokite, jūsų paprašo sudalyvauti kraujo donorystės akcijoje.
• Prieš tai paprašė jūsų draugo ir jis sutiko.
• Ką atsakysite?
Vyksta kraujo donorystės akcija. Kviečia padėti ir visi juda duoti kraujo. Bet kadangi visi skuba, tai ir mes patiriame spaudimą elgtis prosocialiai.
Laiko trūkumo faktorius
Vyko eksperimentas. Ateiname į patalpą. Tada paprašome pereiti į kitą pastatą. Daliai tiriamųjų pasako, kad neturi laiko ir paprašo paskubėti. Daliai tiriamųjų nepasakoma apie laiko trūkumą. Tretiems dalyviams pasakoma, jog laiko yra į marias. Kai vyksta iš vieno pastato į kitą, tai autorius suvaidina, kad pargriūna ant žemės. Lentelėje pateikti duomenys. Moralas – kuo daugiau skubi, tuo mažiau šansų, kad sustosi ir padėsi.
Panašumas
Tyrimas panašus į ankstesnį. Tiriami studentai, nepasako apie ką tas tyrimas bus. Pastebimas aktorius, kaip ir pirmoje situacijoje. Tada stebima, ar prieinama ar neprieinama. Žmogus vilki Manchester marškinėlius. Su paprastais marškinėliais sulaukia irgi mažai. Buvo suaktyvuojami skirtingi tapatumai.
Kada labiau padedame?
o Kai padėti esančių žmonių yra mažiau.
o Kai aplink esantys žmonės irgi skuba padėti.
o Kai turime daugiau laiko.
o Kai žmogus panašus į mus, ypač tuo požymiu, kuris mums tuo metu yra svarbus.
Kas skatina padėti?
Sutarumas
Religiniai įsitikinimai
Esminis bruožas, kuris skatina padėti yra sutarumas. Nes tokie žmonės yra patiklūs, tiesmuki, altruistiški, nuolaidūs, kuklūs, atjautūs. Ir tai nemaža dalimi yra nulemta biologiškai.
Kaip galėtume stiprinti paslaugumą?
Reikia mažinti neapibrėžtumą, skatinti atsakomybę.
Anonimiškumo mažinimas. Priartina žmogų, kuriam reikia pagalbos.
„Koja tarpduryje“ – žmogus, patenkinęs nedidelį pageidavimą, vėliau bus labiau linkęs patenkinti ir didesnį.
• „Užtrenktos prieš nosį durys“ – žmogus, atmetęs didelį pageidavimą, vėliau bus labiau linkęs patenkinti mažesnį.
Altruizmo socializavimas Moralinio įsitraukimo ugdymas Paslaugumo ir altruizmo modeliavimas Praktinis mokymasis Vengti per didelio pateisinimo efekto
• Moralinio įsitraukimo ugdymas. Išplečiame ratą žmonių, kurių gerovė mums rūpi.
• Paslaugumas ir altruistinis elgesys yra modeliuojamas. Per mokymąsi stebint. Todėl svarbu tokioms organizacijoms reklamuotis ir rodyti padedančių žmonių veidus.
• Praktinis mokymasis. Mūsų elgesys keičia mūsų nuostatas tiek į blogą elgesį, tiek ir gerą. Kai pradedame rūpintis kažkokia žmonių grupe, tai ir nuostatos pasikeičia tos grupės atžvilgiu.
• Vengti per didelio pateisinamo efekto.
o Šiek tiek persistengiame prievartaudami. Tada nelieka efektų nuostatoms.
o Kai kiekvieną kartą stipriai apdovanojame, kai žmogus padaro kažką gero, tada laikui bėgant jo vidinė motyvacija silpnėja ir stiprėja išorinė motyvacija.
Socialinės atsakomybės norman
socialinė norma, reguliuojanti pagalbą tiems, kurie negali atsilyginti tuo pačiu.
Konkuruojančių grupių hipotezė
altruizmas padeda grupėms konkurencinėje kovoje.
