Agresija ir televizija, grupės įtaka

Question 1

Pornografija ir seksualinis smurtas

Answer 1

• Dažnai vaizduojamas seksualinis smurtas.
• Tyrimai rodo sąsajas tarp dažno žiūrėjimo ir smurto prieš moteris.
• Nureikšminamas moters pasipriešinimas („išprievartavimo mitologija“)
• Nerealistiniai scenarijai:
• iškreipiama seksualinė tikrovė

Question 2

Televizija ir smurtas.

Answer 2

Vidutinis žmogus žiūri daugiau televizijos, nei pornografijos, todėl ir įtakos yra daugiau. Panašus efektas, kaip ir pornografijos atveju.

Mokykliniai vaikai žiūri daugiau televizijos negu vyresni vaikai, o tai problema, nes mažesnius vaikus, tai dar labiau veikia, nes jų smegenys dar tik formuojasi. Smurto realybėje mes matoma daug mažiau, negu televizijoje. Bet tai nereiškia, jog televizija padarys asmenį serijiniais žudikais, bet greta visų rizikos veiksnių, tai televizija yra vienas iš tokių. Matomas smurtas leidžia ir modeliuoti elgesį, taip pat ir smurto modelius. Nujautrina smurtą, todėl realybėje mes daug mažiau į jį reaguojame. Iškreipia žmogaus suvokimą apie atsparumą smurtui. Sužadina smurtui ir realiame gyvenime.

Question 3

Smurtas ir kompiuteriniai žaidimai.

Answer 3

Daugelis kompiuterinių žaidimų turi smurto elementus. Poveikis panašus, kaip ir televizijos.

• Nuostata yra agresyvesnės. Palankiau vertina įvairius smurto panaudojimo ypatumus.
• Agresyvesnis suvokimas. Tą patį kito žmogaus elgesį bus linkstama interpretuoti, kaip agresyvų. Dažniau žaidžiami smurtiniai žaidimai leidžia agresyviau suvokti išorės stimulus.
• Agresyvesni lūkesčiai. Daug labiau laukiama sulaukti agresijos iš kitų elgesio modelių.
• Modeliai agresyvūs perimami, pats jautrumas agresijai tampa mažesnis.
Agresyvesni vaikai bus daugiau linkę žaisti smurtinius žaidimus negu kiti.

Question 4

Grupės įtaka 
Nuasmeninimas
Poliarizacija
Mėgdžiojimas
Atsakomybės išsisklaidimas
Socialinis palengvinimas

Answer 4

• Nuasmeninimas – savimonės ir nuogąstavimo praradimas minioje. Kompleksai pradingsta ir darai tai, ką daro visi. Tai gali būti nebūtinai negatyvu. Tai gali paskatinti elgtis ir agresyvia veikla.
• Grupės poliarizacija – grupėje sustiprėja žmonių pradinės nuostatos. Jei po vieną agresyvūs žmonės, tai jie agresyvūs tiek, kiek jie yra, bet grupėje – taps dar labiau agresyvesni.

Kitų elgesys yra medžiojamas, perimami kitų elgesio modeliai. Pvz.: vaikai išmoksta darželyje keiktis. Užtenka, kad vienas darželinukas išmoktų keiktis, tai tada visi sėkmingai pasigauna tai.

Išsisklaido atsakomybė – pulti keliesią yra drąsiau, tada atsakingi visi, tai atrodo, kad niekas nėra atsakingas.

Socialinis palengvinimas – grupėje sustiprėję visos mūsų patiriamos emocijos.

Question 5

Zimbardo (1971) Stanfordo kalėjimo eksperimentas

Answer 5

• Siekė atmesti dispozicinę hipotezę, t.y., kad agresiją lemia individualios ypatybės.
• Metodas:
• sukūrė „kalėjimą“ Stanfordo universiteto rūsyje;
• atrinko 24 sveikus savanorius koledžo studentus;
• atsitiktinai suskirstė juos į kalinius ir prižiūrėtojus;
• pats Zimbardo dalyvavo kaip prižiūrėtojų viršininkas.

Question 6

Berniukų stovyklos tyrimas.

Answer 6

Tai buvo natūralus eksperimentas, kai natūraliomis sąlygomis manipuliuojama tam tikrais parametrais ir žiūrima, kas iš to bus. Dalyviai nežinojo apie vykdomą tyrimą, jų tėvai žinojo. Dalyviai buvo vaikai.

Buvo siekiama įrodyti, kad įmanoma sukelti agresiją, kad net sveiki žmonės elgtųsi agresyviai. Tada bus ieškoma, kaip sutaikyti.

• Išskiriami į komandas, sugalvojami pavadinimai. Kuriamas komandinis tapatumas.
• Kuriamas konfliktas. Kokių minimalių sąlygų reikia, kad susipyktų tarpusavyje
• Žiūrima, kaip tą konfliktą galima būtų sumažinti.

Bendro tikslo hipotezė – bendradarbiavimas sumažina priešiškumą. Hipotezė pasitvirtino.

Question 7

Agresija ir nusikaltimai.

Answer 7

Atrodo, jog jie susiję, bet mažumų nusikaltimų susiję su agresiją.

Bet atrodo, jog jų daugiau, nes:

• Sulaukia daugiau žiniasklaidos dėmesio.
• Daugiau teisėsaugos dėmesio, nes jie yra baisesni.
• Patikimesnė statistika, nes jie dažniau fiksuojami.

Question 8

Ką žinome apie smurtinius nusikaltimus (Piquero, Jennings, & Barnes, 2012)

Answer 8

• Dauguma smurtinių nusikaltimų vykdytojų įvykdo tik vieną smurtinį nusikaltimą per gyvenimą.
• Smurtinių nusikaltimų skaičius koreliuoja su bendru nusikaltimų skaičiumi.
• Smurtiniai nusikaltimai įvykdomi vėlesniame amžiuje nei kiti (reikia subręsti ☺).
• Pakartotiniai nusižengimai smurtinių nusikaltimų atveju yra retesni nei kitų nusikaltimų.
• Egzistuoja nedidelė dalis smurtinių recidyvistų, tačiau jie įvykdo mažumą smurtinių nusikaltimų.

Daugelis priežasčių yra kvailos ir neapgalvotos. Didžioji dali įvykdoma apsvaigus nuo alkoholio.

Question 9

Planavimas ir pykčio valdymas.

Answer 9

• Tik ~ 12 proc. smurtinių nusikaltimų yra planuojami.
• Planavimas labiau būdingas:
• ne smurtiniams nusikaltimams,
• seksualiniam smurtui,
• siejamas su vyresniu amžiumi ir aukštesniu išsilavinimu.
• Dauguma smurtinių nusikaltimų – spontaniški.

Question 10

Pykčio valdymo įgūdžiai

Answer 10

• Emocijų įsisąmoninimas. Atkreipti dėmesį, kokias emocijas turima. Reikia stabtelėti ir paklausti, kaip jautiesi.
• Emocijų priėmimas. Norisi emocijas nustumti toliau. Žmonės mokomi priimti savo emocijas.
• Emocijų reguliavimo strategijos. Kvėpuoti, sportuoti, pasišalinti iš situacijos ir t. t.

Question 11

Antisociali asmenybė (aka, psichopatai/sociopatai)

Answer 11

Pykčio valdymo strategijos neveikia šiems žmonėms.

Negalioja įprasti dalykai, kurie padeda sugyventi. Jie meluoja, manipuliuoja ir t. t.

Siekiama visagališkos kontrolės, tampa savaime tikslu, viskas, kas leidžia pasiekti galią, tai tampa svarbiausia.

Būdingas santykių nestabilumas.

Neturi būti moralinių skrupulų. Nelabai svarbu, kad kitiems skauda.

Gali būti žavūs iš išorės.

Empatijos stoka.

Gali pasiekti didelių karjeros aukštumų.

Question 12

Kaip mažinti agresiją?

Answer 12

• Garo nuleidimas neveikia. Tik tam kartui gali sumažinti agresiją.
• Žmogaus prigimties negalime pakeisti.
• Kažkiek galime išvengti frustracijos. Gali būti formuojami tam tikri lūkesčiai. Neverta lygintis su fikcija.

Question 13

Agresija ir išmokimas.

Answer 13

Reikia mažame amžiuje reaguoti į agresijos raišką.
Bausmės parodo, kaip nesielgti. Bet klausimas, kaip jos turi būti pakeistos. Bausmės turi būti derinamos su norimo elgesio paskatinimu.
Turi būti mokoma konfliktus spręsti neagresyviu būdu.
Svarbus yra emocinis raštingumas.
Svarbūs yra pavyzdžiai matomi aplinkoje. Vėlesniame amžiuje tai nebėra aktualu, pvz.: po 60 metų.