Socialinė aplinka ir aš Flashcards
Socialinė aplinka formuoja mūsų įsitikinimus
Apie pasaulį.
Apie save.
Mūsų subjektyviai suvokiamo pasaulio centre yra ne kas kitas, o mes patys. Objektyviai pasaulis yra daug didesnis, bet daugelis dalykų mums nėra aktualūs, nes jie nėra mūsų subjektyvaus pasaulio esminė dalis. Burbule yra dalykai, kuria skiriasi savo svarba, bet pačiame centre esame mes.
Įsitikinimų apie save rūšys
- Kokie esame iš tikrųjų? Ar galvojame, jog esame iš tikrųjų.
- Apie tai kokius mus mato kiti?
Kokį mane mato kiti? Mes gyvename savo burbule mes atrodome sau labai įdomūs, bet ir kiti taip gyvena, todėl kiti mažiau galvoja apie mus. Ir tai paaiškina mažiausiai du efektai:
Dėmesio centro efektas
Permatomumo iliuzija
- Dėmesio centro efektas. Sako, jog klaidingai įsitikinę, jog kiti mumis labai domisi. Bet kiti gerokai mažiau dėmesingi, nes jie patys savimi susirūpina. Norint patikti kitam žmogui, tai geriau domėtis tais žmonėmis.
- Permatomumo iliuzija. Labai nerimaujame, ir atrodo, jog tas nerimas yra labai matomas aplinkinių, bet iš tiesų nieko nesimato. Mūsų įsivaizdavimas, kad kiti mato mus, kaip mes jaučiamės.
Savojo aš kilmė (mūsų savasties kilmės šaltiniai)
Atliekami vaidmenys (studentas, mama, sportininkas, darbuotojas)
Socialiniai tapatumai (vyras, moteris, lietuvis)
Savęs lyginimas su kitais (pasiturintis, stokojantis, sėkmingas, nesėkmingas)
Pasiekimai ir nesėkmės (šimtukininkas, žmogus išlaikęs vairavimo egzaminą)
Aplinkinių nuomonė (moksliukas, murzius)
Kultūros formavimas
Individualizmas (nepriklausomas aš, buvimas savimi)
Kolektyvizmas (abipusiai priklausomas aš, žmogus ne sala
Kas yra savivertė? Kaip ji skirstoma?
Savivertė yra savęs vertės pojūtis. Žmonės labai stipriai skiriasi savęs vertime, ypač apie standartus (standartams būdingas šališkumas, tie standartai, pagal kuriuos esame stipresni, mums yra svarbesni, negu žemesni). Tai yra todėl, jog mums norisi turėti aukštą savivertę.
Kai kurie autoriai skiria sąlyginę ir besąlyginę savivertę. Laimingi tie žmonės, kurie turi besąlyginę savivertę, kurie jaučiasi laimingi, todėl, kad yra. Ko gero tai yra sveikas požiūris.
Sąlyginė savivertė yra trapesnis dalykas. Tai dažnai kompensacinė savivertė, kuri paremta kažkokiais pasiekimais ir standartais. Pritempiami, kad geriau apie save galvotume.
Poreikis išsaugoti savivertę
Jeigu žiūrėtume kaip veikia mūsų smegenys, tai jos mažai skiriasi nuo mūsų protėvių. Protėvio savivertė susijusi su saugumu, išmetimas iš genties reiškė beveik visada mirtį. Visos šios grėsmės mums sukelia didelį nerimą.
• Poveikis išsaugoti savivertę veikia ir mūsų informacijos apdorojimą. Jei susiduriame su sėkme ar nesėkme, tai mes skirtingai apdorosime priežastis. Pvz.: mūsų savivertei yra svarbu gerai mokytis, gauname blogą pažymį ir mūsų savivertė pasireiškia, kai pradedame mąstyti, kodėl neišlaikėme egzamino. Ir lengva rasti būdą, kaip minimizuoti grėsmę.
• Labai įvairiais būdais veikia mūsų socialinį elgesį. Pvz.: mūsų pavydas dažnai nori išsaugoti savivertę. Nes kai kurie gali atrodyti geresni už save.
• Pritarimo, pripažinimo siekimas. Pvz.: nuotraukos įkėlimas į socialinius tinklus.
• Reakciją į nesėkmę ir sėkmę. Jei žmogus pasisekė geriau, nei jis apie save galvojo, tai jis linkęs atsitraukti, nes nesinori sugadinti tokio gražaus vaizdo.
Savivertės paglostymas: komplimentai
• Žmonės mėgsta dėmesį.
• Žmonės nori būti vertinami.
• Žmonės siekia pasikelti savivertę.
• Dauguma žmonių nevisai savimi pasitiki.
• O komplimentai nieko nekainuoja☺ • Svarbu – pastebėti, kas žmoguje gero.
Svarbu
• Nuoširdumas (turi būti pagražinta, bet tiesa)
• Subtilumas („Komplimentas yra tarsi bučinys per skraistę“ - V. Hugo). • Originalumas („tave pamatę šuniukai šypsosi“).
• Specifiškumas („norėčiau būti toks organizuotas kaip tu“)
• Svarbi žmogui sritis (pasiekimai, patirtis, grožis, vaikai)
• Sakome tarsi truputį „iš apačios“ (priešingu atveju – vertiname).
• Gavę komplimentą…
• –padėkojame ir atsakome tuo pačiu.
Savivertės svarba
Ankščiau buvo svarbu, jog turėtume aukštą savivertę, nes jie yra sėkmingesni, bet šis argumentas nėra paremtas jokiais tyrimais. Savivertė nieko daug nedaro, šiek tiek padidina motyvaciją, tiesiog geriau ją turėti. Savivertė labiau pasekmė negu gerų dalykų priežastis.
Kas svarbiau už savivertę?
Saviveiksmingumas
Kontrolės pobūdis/lokusas: Išorinis kontrolės lokusas ir ir vidinis kontrolės lokusas
Saviveiksmingumas yra savo vertės išgyvendinimas. Panašu į savivertę, bet yra skirtumų. Jis labai stipriai veikia mūsų produktyvumą. Įtampą šiek tiek sumažina kalbant apie įvairius gyvenimo įvykius, nes atrodo, jog galime susitvarkyti su aplinkybėmis.
Susijęs su produktyvumu. Nes priverčia tose aplinkybėse daug labiau stengtis. Aukštas saviveiksmingumas labai stipriai susijęs su atkaklumu. Jei darau, tai ir padarau. Ryšys tarp pastangų ir rezultato nėra tiesioginis, bet pastebima, jog kuo daugiau stengiesi, tuo daugiau padarai.
Kontrolės lokusas. Kintamasis, kuris apibūdina mūsų įsitikinimus, koks yra pasaulis, bet realiai kokie esame mes. Žmonėms, kuriems labiau būdingas išorinis kontrolės lokusas, tai jie bus labiau linkę mąstyti labiau kaip dešiniame stulpelyje. Sako, jog pasaulis yra blogas, bet tai labiau apie save, mes esame labiau veikiami aplinkybių. Žmonės, kurie mano, jog jiems prasčiau sekasi gyvenime, tai iš tiesų prasčiau sekasi.
Vidinis kontrolės lokusas. Visiškas įsitikinimas, kad aš kontroliuoju savo gyvenimą. Aš atsakingas už tai, kas vyksta.
Tai du kraštutiniai.
Tai suvokimas, kaip galiu kontroliuoti savo elgesį ir savo elgesio pasekmes. Tai svarbu, nes tai suveikia kaip savaime išsipildant pranašystė. Mūsų įsitikinimai veikia mūsų elgesį ir sukuria sąlygas, kad mūsų įsitvirtinimai pasitvirtintu. Kontrolės lokuso atveju taip ir yra.
Išmoktas bejėgiškumas
Su išoriniu kontrolės lokusu išmoktas stipriai susijęs yra bejėgiškumas. Jeigu patalpini šuniukus į dėžę, jeigu sveikas šuniukas, tai jis peršoks sienelę, bet jei bus perjungiame ir vienoje ir kitoje pusėje, tai šuniukai išmoksta bejėgiškumo. Bejėgiškumo galima išmokti, tai žmonių, kurie nieko nedaro, kad jam būtų geriau ir tokios situacijos ilgainiui suformuoja bejėgiškumą ir kad neverta stengtis.
Elgesys, po kurio seka nemalonios pasekmės linkęs silpnėti
Išmoktas bejėgiškumas ir instrumentinis sąlygojimas
- Instrumentinis sąlygojimas – mokymasis remiantis pasekmėmis (apdovanojimai ir bausmės):
- Dedu pastangas→pavyksta (apdovanojimas)→pastipinamas polinkis dėti pastangas → atkaklumas.
- Dedu pastangas→nepavyksta (bausmė)→silpnėja polinkis dėti pastangas→ išmoktas bejėgiškumas.
- Praktinis moralas – rinkitės optimalius iššūkius:
- per lengva – menka sėkmė (nėra apdovanojimo)
- per sunku – didelė nesėkmės tikimybė (aka, bausmė)
Tai yra paremta instrumentinio sąlygojimo principais. Tai išmokstama per bausmes. Pastangos yra baudžiamos.
Meilės sau efektai:
Šališkas palankumas
Sau palanki atribucija
Šališkas palankumas sau (angl. self-serving bias) – polinkis palankiai save vertinti.
• Sau palanki atribucija (angl. self-serving attribution) – polinkis priskirti teigiamus rezultatus sau, o neigiamus – išorės veiksniams.
Svarbu turėti subalansuotą požiūri. Žmonės linkę galvoti apie save geriau, nes žmonės nori pasididinti savo savivertę. Netobulumus norisi nuo savęs nustumti. Visai sveika šiek tiek save aukštinti. Atribucija – subjektyvus priežasčių priskyrimas, t. y. polinkis priskirti sau teigiamus rezultatus, o atstumti neigiamus.
Kiti panašūs reiškiniai
Iliuzinis pranašumas – daugelis jaučiamės geresni nei vidutiniokai.
• Didelės žuvies mažame inde efektas.
• Nepagrįstas optimizmas – „man taip nebus“
• Tariamo vienodumo („false consensus“) efektas – „visi galvoja taip, kaip aš“
• Tariamo išskirtinumo („false uniqueness“) efektas – „mano gebėjimai išskirtiniai“
- Iliuzinis pranašumas. Jeigu paklausiame, kaip žmonės vertina savo savybes palyginti su kitais, tai niekas nenori būti paprastesni negu vidutiniokai. Visi žmonės yra linkę sakyti, jog jie vairuoja geriau nei vidutiniškai, bet tai statistiškai neįmanoma.
- Mes lyginame save su savo aplinka. Kuo skurdesnė aplinka, tuo mes linkę geriau save vertinti.
- Nepagrįstas optimizmas. Tikima, jog man tikrai taip nebus.
- Tariamo vienodumo efektas – įsivaizdavimas, kad mąstau teisingai, kaip visi protingi žmonės mąsto, o visi yra kvailiai. Kai priimame sprendimą, tai esame linkę ignoruoti mums prieštaraujančius faktus.
- Tariamo išskirtinumo efektai – mūsų polinkis vertinti mūsų gebėjimus geriau, nei iš tikrųjų.
Dunning-Kruger efektas
Ryšys tarp mūsų žinių, kompetencijos ir mūsų pasitikėjimas mūsų gebėjimais yra nelabai susijęs dalykas. Kuo mažiau žinome, sugebame, tuo mažiau gebame įvertinti savo nekompetenciją, tuo mažiau matome savo kompetencijos spragas. Tyrimai rodo, jog aukštą pasitikėjimą savo kompetenciją turi kelių rūšių žmonės:
- Tikrai ekspertai savo srityje.
- Visiški diletantai.
