Agresija Flashcards
Agresija
Agresija – fizinis ar žodinis poelgis, kuriuo siekiama kam nors sukelti skausmą:
• elgesys/poelgis
• visada turi objektą („kam nors“)
• siekiama sukelti skausmą (motyvas kenkti)
Riba tarp agresijos formų ne visada yra aiški.
Norint suprasti, kokia agresijos forma, tai reikia suprasti, koks yra motyvas.
Priešiškoji agresija
agresija, kurią sukelia pyktis ir kuri yra galutinis tikslas.
Instrumentinė agresija
Instrumentinė agresija – agresija, kuri yra priemonė kitam tikslui pasiekti.
Agresijos teorijos
Biologinis mechanizmas
Frustracijos-agresijos hipotezė
Išmokimo teorijos
Biologinis požiūris – agresija yra nemaža dalis įgimta.
Frustracijos-agresjos teorija - agresija kaip atsakas į frustraciją (trukdžius pasiekti tikslą)
Išmokimo teorijos - agresija kaip išmoktas socialinnis elgesys
Biologinis požiūris Instinktai ir evoliucija Nervinių procesų įtaka Genų įtaka Biocheminė įtaka
Biologinis požiūris – agresija yra nemaža dalis įgimta.
Instinktai ir evoliucija
- Agresija suteikia evoliucinį pranašumą:
- medžioklė, kova dėl ribotų išteklių;
- gynyba nuo užpuolikų (žmonių ir gyvūnų);
- konkurencija dėl poravimosi partnerių;
- karyba kaip galimybė įgyti didesnį socialinį statusą;
- paaiškina didesnį vyrų agresyvumą.
Nervinių procesų įtaka
Nėra vienos smegenų srities, kuri atsakytų už agresyvų elgesį.
• Aktyvuojant arba slopinant t.t. smegenų sritis, galima stimuliuoti ir slopinti agresiją (tyrimai su gyvūnais).
• Agresyvūs žmonės turi mažiau aktyvią už savireguliaciją atsakingą smegenų žievės sritį.
Genų įtaka
Galima išvesti agresyvesnes gyvūnų (pvz., šunų) veisles.
• Pastebimi temperamentiniai agresyvumo skirtumai:
• polinkis išgyventi pyktį, laikyti kartėlį
• polinkis konkuruoti, o ne nusileisti
• Genetinis potencialas sąveikauja su aplinką:
• genetinis polinkis + priešiška aplinka→agresyvumas
Biocheminė įtaka
Alkoholis:
• slopina savireguliaciją/savikontrolę;
• slopina pasekmių numatymą.
• Testosteronas
• agresyvesnių vyrų testosterono lygis aukštesnis;
• mažėjant testosteronui (pvz., su amžiumi), mažėja ir agresyvumas;
• panašiau, kad t.t. testosterono lygis reikalingas agresijai, bet jos nesukelia.
• Seratoninas:
• pasitenkinimą sukeliantis hormonas;
• kai jo mažai – didesnė agresijos rizika.
Frustracijos-agresijos teorija
Frustracija – trukdymas tikslingam elgesiui.
• Skatina agresiją, kuri gali būti nukreipta:
• į save (autoagresija)
• į kitus.
• Į kitus nukreipta agresija gali būti tiesioginė, arba perkelta.
Patikslinta frustracijos-agresijos teorija
Frustracija sukelia pyktį, o ne tiesiogiai agresiją. Pyktis nebūtinai sukels agresiją. Taip pat ilgalaikė frustracija, kai jaučiama, jog gyvenime kažkas nesiseka, bet tai ne absoliuti frustracija, bet santykinė deprivacija, nes neturime to, ką turi kiti. Svarbus dalykas yra žiniasklaidos įtaka. Jeigu žiūrima, kaip žmonės gerai gyvena, tai tas sukelia didesnę frustraciją. Dėl tos pačios priežastys kritikuojami ir socialiniai tinklai, nes žmonės linkę lygintis.
Santykinė vs. absoliuti deprivacija
Absoliuti deprivacija – stokoju to, ko man reikia.
• Santykinė deprivacija – stokoju to, ką turi kiti (ką normalu turėti).
• Pvz., Arūnas serga COVID-19 infekcija:
• Arūnas serga blogiau nei kiti→santykinė sveikatos deprivacija (tikėtinas pyktis).
• Arūnas serga panašiai arba lengviau nei kiti→santykinės deprivacijos nėra (nemalonu, tačiau pyktis mažai tikėtinas).
Absoliuti – stokojama to, ko man reikia, bet tai nebūtinai sukels frustraciją. Santykinė linkusi sukelti frustraciją – stokoju to, ką turi kiti (ką normalu turėti).
Išmokimo teorijos
Ši teorija remiasi biheviorizmo principais: Tai psichologijos šaka, kuri išnaudoja sąlygojimo principus – instrumentinis ir operantinis, kuris sako, jog elgesys, kuris yra pastiprinamas bus linkęs kartotis, o jeigu už jį baudžiama, tai jis bus linkęs išnykti.
Agresijos nauda
Būti agresyviam – kartais apsimoka (elgesys pastiprinamas).
• Svarbu – socializacija (auklėjimas) ir pasekmės:
• jei agresyvaus elgesio pasekmės teigiamos – agresyvumo daugėja;
• jei agresyvaus elgesio pasekmės neigiamos – agresyvumo mažėja.
Mokymasis stebint
Agresyvumas išsiugdomas stebint kitų elgesį ir jo pasekmes:
• šeima: fizinės bausmės, konfliktų sprendimas, tėvų smurtas
• mokykla: moksleivių patyčios, mokytojų smurtas
• kultūra: „mačo“ įvaizdis, rengimasis karui
• žiniasklaida: smurtas TV laidose, patyčios socialiniuose tinkluose, „influencerių“ elgesys
Mokymasis stebint – galima būti išmokstama stebint kitų žmonių elgesį.
Kiti veiksniai lemiantys agresyvumą
Nemalonūs potyriai
Sužadinimas
Agresijos užuominos
Nemalonūs potyriai - skausmas, karštis, užpuolimas.
Sužadinimas - streso metu, fizinės veiklos metu, seksualinis susijaudinimas
Agresijos užuominos - pvz.: ginklo vaizdas.
