Nuostatos Flashcards
Nuostatų išreiškimas
Vertinimas gali būti išreiškiamas įvairiai: protu ir išsakome tai žodžiais, emociškai išreikštas, susidūrę su dalykais, kuriems mums patinka, mes linkę išgyventi malonias emocijas ir atvirkščiai ir elgesys, pvz.: siekiame dalykų, kurie mums atrodo vertingi ir vengiame dalykų, kurie mums žalingi. Atrodo, jog žmonės turėtų išreikšti tokias nuostatas, kurias jie ir galvoja, bet panašu, jog kartais žmonės galvoja vienaip, o elgiasi kitaip. Pvz.: rūkymas
Elgesys ir nuostatos
• Nuostatos paaiškina apie 14% mūsų elgesio. Likusi dalis nė visai iš nuostatų kyla. Tai nėra daug, nuostatos neleidžia patikimai prognozuoti, kaip žmonės elgsis.
• Nuostatų ir elgesio ryšys yra sąlyginis, tai reiškia, jog priklauso nuo galimybės kitų veiksnių. Gali būti, jog nuostatos ir elgesys derės ir gali būti, jog ne. Tipiniu atveju būsime kažkur per vidurį.
• Nuo ko šis ryšys priklauso:
o Kai nuostata yra aiški, stabili, pasiekiama, nuosekli ir paremta patirtimi; Nuostatos nė visos vienodai aiškios. Galima būti tvirtai apsispręsti dėl nuostatų, bet gali būti ir abejonių. Nė viskas yra vienodai kertiniai dalykai.
o Ryšys yra stipresnis, kai tiriami ne studentai. Kai studentai, ką nors sako, tai daug mažiau patikima, jog jie tą ir darys.
o Ryšys stipresnis, kai vertinamas paties respondento. Kai elgesys vertinamas objektyviai, tai ryšys tarp nuostatų ir elgesio būti gerokai silpnesnis. Tai rodo, jog žmonės mėgsta save pateikti iš gerosios pusės, netgi tada, kai pildomos anoniminės elgesys.
Kada nuostatos labiau susijusios su elgesiu?
Kai socialinė įtaka mažai veikia tai, ką sakome.
• Išreiškiamos nuostatos nevisada atitinka tikrąsias.
• Stipri socialinė įtaka (socialinis pageidaujamumas) gali skatinti nenuoširdumą.
• (Mažai patikimas) sprendimas – neišreikštųjų asociacijų testas.
Elgesys priklauso ne tik nuo individualių savybių, bet ir nuo aplinkos.
• Nuostatos geriau prognozuoja elgesį tam tikru laikotarpiu:
• dėmesys ekologijai - rūšiavimą per 1 metus (o ne šiandien)
• deklaruojamas religingumas – bažnyčios lankymą per 1 metus (o ne šį sekmadienį)
• palankus požiūris į fizinį aktyvumą – treniruočių skaičių per 1 metus (o ne šią savaitę)
Nuostatos mažiau susijusios su elgesiu, tai socialinė įtaka mažai veikia, ką sakome. Tai reiškia, jog nė visada patogu pasakyti, ką iš tiesų galvojame. Kartais socialinė aplinka gali būti nepalanki. Nebent esame socialiai nejautrūs žmonės. Socialinė įtaka gali paveikti, ką šnekame, ne tą, kai iš tiesų galvojame, todėl tai, ką šnekame nebus susiję su mūsų realiu elgesiu. Jei atsidurtume kolektyvia, kuriam labai rūpi aplinkosauga, tai būtume linkę save pateikti iš tos pusės, bet ta nebūtinai derėtų su mūsų elgesiu. Geriausiai dera tuomet, kai jo elgesys susijęs su jo nuostatomis. Kai gali nuoširdžiai išsakyti tai, kas jo galvoje.
- Kai nagrinėjamos konkrečiam elgesiui specifinės nuostatos.
- Nuostatos gali skirtis savo specifiškumu:
- „palankiai vertinu gyvąją gamtą“ (maža specifika)
- „palankiai vertinu aplinkosaugą“
- „palankiai vertinu rūšiavimą“
- „palankiai vertinu galimybę namuose rūšiuoti plastiką“ (didelė specifika)
- Elgesiui specifinės nuostatos geriau prognozuoja konkretų elgesį, bet turi siaurą poveikio spektrą (Kroesen & Chorus, 2018):
- t.y., tai, ką galvoju apie rūšiavimą, turi mažai reikšmės renkantis transporto priemonę.
Planuoto elgesio teorija.
Tai nėra automatinis elgesys. Tai pasirenkamas iš anksto elgesys. Tai priklauso nuo mūsų ketinimų, jis priklauso nuo mūsų nuostatų, tai gana stipriai lemia mūsų ketinimus. Šalia to egzistuoja socialinės normos, lūkesčiai ko iš mūsų tikimasi. Kitas komponentas yra kontrolės galimybės – aplinka turi leisti kažkaip elgtis. Pvz.: negalėtume nusiprausti, jei netikėtai dingtų vanduo. Tas pats matoma ir aplinkosauga. Jei nebus konteinerių, tai aišku, kad mes nerūšiuosime.
Kaip paskatinti aplinkai draugišką elgesį?
Aplinkai draugiškos specifinės nuostatos:
• rūšiavimas,
• viešo transporto naudojimas,
• plastiko vengimas, etc.
• Aplinkai draugiškos socialinės normos.
• visuotinai priimtas rūpestis aplinka.
• Suvokiamos kontrolės galimybės
• tikėjimas, kad kiekvieno indėlis vertingas.
Kaip elgesys keičia nuostatas? Vaidmens įtaka
Yra daug tyrimų, kurie patvirtina, jog elgesys daug stipriau veikia nuostatas, negu atvirkščiai. Vienas iš mechanizmų – per vaidmens įtaką. Jis paskatina tam tikrą elgesį. Pvz.: Stanfordo kalėjimo eksperimentas. Pasikeitė ne tik elgesys, bet ir nuostatos. Tyrimą teko nutraukti, nes elgesys tapo brutalus.
Koja tarpduryje
- Polinkis, patenkinus nedidelį pageidavimą, vėliau patenkinti ir didesnį prašymą.
- Paprašius prisiklijuoti mažą užrašą „vairuok saugiai“, 76 proc. (vietoje 17) respondentų sutiko pasistatyti namo kieme didelį stendą (Freedman & Fraser, 1966)
Moraliniai pasiteisinimai
Piktybišką veiksmą seka motyvas pateisinti save (ir atvirkščiai).
• Agresoriai pateisina savo agresiją, kaltindami auką.
Nuostatų pokyčiai realiame pasaulyje
JAV atšaukus segregacijos įstatymą, sumažėjo rasistinių nuostatų.
• Kaip vertinate draudimą rūkyti kavinėse ir baruose?
• Savęs pristatymo teorija.
Elgesys veikia nuostatas, nes mes linkę kurti nuoseklių žmonių įspūdį. Mums svarbu, kaip mes atrodome. Mums atrodo, jog būsime išmesti iš kitų genties. Su sąlyga, jeigu esame sveiki socialūs žmonės. Tai nėra sveikas bruožas. Kaip save pristatome, nuo to priklausys, kaip save vertinsime. Nenuoseklumas tarp to ką sakome ir darome, kuria prastą įspūdį žmonėms, nes tai rodo, jog tuo žmogumi negalima pasitikėti. Tada mes bandome sukurti darnaus, nuoseklaus žmogaus elgesį, tam, kad patiktume kitiems. Ši teorija nė visada teisinga.
Mums rūpi, ką kiti apie mus galvoja („ką žmonės pagalvos?“)
Įspūdžio kūrimas – svarbus socialinis įgūdis.
Nenuoseklumas (tarp žodžių ir veiksmų) kuria blogą įspūdį aplinkiniams. Nuostatas pakeisti lengviau nei elgesį (ypač po fakto).
Todėl deriname nuostatas prie elgesio.
Mes vengiame kognityvinio disonanso. Mes siekiame darnaus pasaulio vaizdo. O tai sunku padaryti, kai mes patys į save žiūrime ir nematome darnos. Mes ne tik prieš kitus norime atrodyti nuoseklūs, bet ir prieš save. Mums norisi matyti save, kaip vientisus. Mes stebime ir savo elgesį, kas atsitinka, kai pamatome prieštarą tarp jų, tai mes išgyvename įtampą. Ta įtampa vadinama kognityviniu disonansu. Ir vienas iš tų būdų, kaip to išvengti, yra pakeisti savo įsitikinimus. Gali būti išspręstas:
o Pakeisti nuostatas.
o Galima nuvertinti nuostatos svarbą.
o Pridedama daug informacijos. Pvz.: naudoju aerozolius, bet važinėju viešuoju transportu.
Kognityvinis disonansas: neprieštaringumo siekimas
Mes siekiame darnaus pasaulio (ir savęs pasaulyje) vaizdo.
• Suvokiant informacijos prieštaras, kyla įtampa (kognityvinis disonansas):
• pvz., naudoju aerozolius, nors žinau, kad jie kenkia ozonui.
• Įtampa didesnė, kai nėra kuo pateisinti savo veiksmų (Festinger & Carlsmith, 1959)
Kaip išspręsti kognityvinį disonansą?
Kognityvinis disonansas gali būti išspręstas:
• pakeičiant nuostatą („ne tiek tie aerozoliai ir kenkia“)
• nuvertinant nuostatos svarbą („geriau gyventi su ozono skyle, nei ribojant save“).
• pridedant naujos informacijos („naudoju aerozolius, bet važinėju viešu transportu, todėl nesiskaito“)
