Aplinkosauga ir nuostatos

Question 1

Aplinkos psichologija

Answer 1

• Kaip fizinė aplinka veikia žmones:
• tarša
• triukšmas
• miestų planavimas
• klimatas
• Kaip žmonės veikia fizinę aplinką:
• aplinkai žalingas elgesys
• aplinką tausojantis elgesys

Question 2

Kalinio dilema

Answer 2

Jūs ir jūsų draugas papuolate į areštinę nedemokratinėje valstybėje.
• Policija siūlo liudyti prieš draugą/ draugui siūlo tą patį.
• Jeigu išduosite draugą – jį nuteis 3 metams kalėjimo (ir atvirkščiai)
• Jeigu abu išduosite vienas kitą – abu gausite po 2 metus.
• Jeigu abu tylėsite – abu gausite po 1 metus.

Mes negalime spręsti už savo draugą, tik už save, tada skaičiuojami variantai. Jei susitartume, tai gautume tik vienerius metus. Panaši problema vyrauja ir aplinkosaugoje, tik daugiau žaidėjų veikia. Nesvarbu, jei ir kiti elgiasi aplinkai draugišku būdu, tai man labiau apsimoka nesielgti. Jei aš ir kiti nesielgia, tai aš sutaupau pinigų. Jei kiti nesielgia aplinkai draugišku būdu, tai man irgi neapsimoka taip elgtis. Taip mes turime neoptimalų scenarijų, todėl visi turime ateityje problema, tai kodėl nepabandyti visiems kartu? Jei net ir šiek tiek neapsimoka. Esminė problema įtikinti, visus rūpintis aplinka.

Question 3

Nuostatų samprata

Answer 3

• (angl. attitude) – palanki arba nepalanki kokio nors dalyko vertinimo reakcija (mintys + emocijos + elgesys)
• Išmokta tendencija tam tikru būdu vertinti dalykus (pvz., žmones, reiškinius, įvykius, objektus).
• Santykinai stabilu, bet gali keistis.
• Dažnai grindžiama įsitikinimais, o išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais.
• Nuostatos formuojasi tik svarbiems dalykams:
• kiek palankiai vertinate Kamerūno nacionalinę virtuvę?

Tai yra bet kokio dalyko vertinimo reakcija. Tai yra labai svarbu mūsų išlikimui. Vertinimas gali vykti keliais lygmenimis:

• Savo įsitikinimais. Pvz.: rūkymas yra blogai.
• Galime vertinti ir savo emocijomis.
• Elgesiu. Pvz.: jei yra dalykai, kuriuos mes nepalankiai vertiname, tai mes jų ir vengiame.
• Išmokta tendencija. Tai yra suformuota mūsų aplinkos.

Question 4

Kodėl nuostatos yra svarbios?

Answer 4

• Nes ji yra santykiniai stabili. Kokias nuostatas turėjome vakar, tai panašias turime ir šiandien. Bet jos yra formuojamos. Kai kurie reiškiniai yra ganėtinai stabilūs, kaip intelektas, asmenybės bruožai. Juos keisti yra sunku. Bet yra ir reiškiniai, kurie greitai kintai. Pvz.: emocijos. Bet kadangi tai labai greitai kinta, tai neverta į tai per daug investuoti. Nuostatos išlaiko tam tikrą balansą, jos yra santykinai stabilios, todėl jas verta keisti, bet jos yra ir ganėtinai minkštos – jas galima koreguoti.
• Nuostatos dažnai grindžiamos įsitikinimais, išreiškiamos jausmais, ketinimais. Idealiu atveju taip ir turėtų būti, bet realiai tai sudėtingiau. Žmonių įsitikinimais nė visada atitinka jų elgesio reakcijų.
• Nuostatos formuojamos tik svarbiems dalykams. Apklausose pirma reikia klausti, ar aš apskritai vertinu vieną ar kitą dalyką? Galbūt žmogus neturi jokių nuostatų vienu ar kitu klausimu.

Question 5

Kame mūsų nuostatos gali skirtis?

Answer 5

• Jos skiriasi savo valetingumu. Gerai ar blogai vertiname kažkokius reiškinius?
• Aiškumu/tvirtumu. Tą patį dalyką galima vertinti daugiau ar mažiau palankiai, bet kartu būti ir daugiau ar mažiau įsitikinę. Pvz.: kaip vertinate lietuvių druskos vertinimą? Vertinu neigiamai, bet nežinau, kiek jie tiksliai suvartoja tos druskos. Neturiu aiškaus įsitikinimo, kiek tam tai yra priimtina, ar nepriimtina.
• Diapazonas. Be koks reiškinys turi daug nuansų. Iki kiek mums reiškinius priimtinas, tai iki kiek jis mums priimtinas? Nepriimtina džiaugtis nušautais jaunais žmonėmis.
• Centriškumas. Kiek man tai rūpi? Akcijos dažniausiai užsiima nuostatų centriškumu. Tokios akcijos daro tai, kad mums daugiau rūpėtų dalykai.

Question 6

Nuostatų struktūra

Answer 6

Emocinis (angl., Affective) komponentas – kaip dėl to jautiesi
• Elgesio (angl., Behavioral) komponentas – kaip to atžvilgiu elgiesi
• Pažintinis (angl., Cognitive) komponentas – ką apie tai galvoji.

Question 7

Pažintinis nuostatos komponentas

Answer 7

„Ką galvojate apie…“
• Pagrindas – žinios (nebūtinai teisingos) apie reiškinį/įvykį/asmenį.
• Papildomos žinios gali keisti nuostatos:
• valentingumą („galvojau, kad musulmonai – teroristai, bet po kelionės į Maroką nebegalvoju“)
• tvirtumą („neturėjau tvirtos nuomonės apie rūkymo žalą, bet po paskaitos turiu“)
• diapazoną („galvojau, kad pakanka 6 valandų miego, bet dabar žinau, kad ne“)
• centriškumą („galvojau, kad rušiuoti atliekas neverta, bet įsitikinau priešingai“).

Question 8

Emocinis nuostatos komponentas

Answer 8

„Kaip jaučiatės dėl…“
• Emocinė reakcija į įvykį/reiškinį/asmenį.
• Priklauso nuo nuostatos valentingumo ir centriškumo.

• Emociškai. Kaip aš dėl to jaučiuosi? Kaip dėl kažko jaučiuosi? Neapsiribojama vien tik įsitikinimais, tai turi iššaukti ir emocijas. Nuo valentingumo priklauso kokias emocijas išgyvensime. Nuo centriškumo ir tvirtumo, kiek jos intensyvios.

Question 9

Elgesio komponentas

Answer 9

• „Kaip reaguoji į…“

* Nuostata išreiškiama kaip tendencija kažką daryti arba vengti.

Question 10

Nuostatos gali būti:

Implicitinės
Eksplicitinės

Answer 10

• Implicitinės. Negalima atvirai išreikšti.
• Eksplicitinės. Tai, ką mes atvirai išreiškiame. Nes mums saugu, tai išreikšti. Pvz.: neigiamos nuostatos į vorus. Geriau prognozuoja implicitinės.
• Elgesį geriau prognozuoja eksplicitinės nuostatos

Question 11

iš kur formuojasi nuostatos?
Patirtis
Vaidmenys
Klasikinis ir operantinis sąlygojimas
Stebėjimas

Answer 11

Bendrai paėmus mes jas išmokstame:

• Patirtis. Pvz.: užpuolė šuo.
• Vaidmenys. Vaidmenys turi skirtingus lūkesčius. Ir taip mes siekiame juos internacionalizuoti.
• Klasikinis ir operantinis sąlygojimas. Reklamos tai išnaudoja, susiedamos kokį nors produktą su malonumu.
• Stebėjimas. Neretai mūsų tėvai formuoja tai. Nes jie daro didelę įtaką.

Question 12

Kodėl nuostatos keičiasi?
Išmokimas
Taspasmeninė įtaka
Kognityvinio disonanso poveikis

Answer 12

Išmokimas:
• klasikinis sąlygojimas (pvz., reklama: ekologiški automobiliai ir šiuolaikiškumas);
• operantinis sąlygojimas (pastiprinimai ir bausmės, pvz., depozito sistema);
• mokymasis stebinti (pvz., pasikeitusi aplinka).
• Tarpasmeninė įtaka:
• įtikinimas racionaliais argumentais;
• kiti įtaigos elementai (pranešėjas, turinys, kanalas, auditorija).
• Kognityvinio disonanso poveikis:
• siekiama dermės tarp skirtingų nuostatų;
• siekiama dermės tarp nuostatų ir elgesio;
• siekiama dermės tarp nuostatų ir patirties.

Question 13

Nuostatų ir elgesio ryšys

Answer 13

LaPerrie keliavo po Kiniją su dviem kinais. Požiūris iš pradžių buvo šiek tiek neigiamas. Ir keliavo po įstaigas, kur daugumoje juos priėmė? Ir tada jam kilo klausimas, jo galbūt žmonės nebūtinai, ką sako, nebūtinai ir daro. Tada nusiuntė laišką į tas pačias įstaigas ir paklausė, jei atvažiuočiau, ar aptarnautumėte kinus. Beveik visi buvo neigiami. Moralas toks, jog nebūtinai, kas sakoma, tai nebūtinai ir daroma.

Question 14

Kognityvinis disonansas

Answer 14

Nedermės tarp įsitikinimų ir elgesio išgyvenimas.

Mes siekiame darnaus pasaulio (ir savęs pasaulyje) vaizdo.
• Suvokiant informacijos prieštaras, kyla įtampa (kognityvinis disonansas):
• pvz., naudoju aerozolius, nors žinau, kad jie kenkia ozonui.
• Įtampa didesnė, kai nėra kuo pateisinti savo veiksmų (Festinger & Carlsmith, 1959)

Kognityvinis disonansas gali būti išspręstas:
• pakeičiant nuostatą („ne tiek tie aerozoliai ir kenkia“)
• nuvertinant nuostatos svarbą („geriau gyventi su ozono skyle, nei ribojant save“).
• pridedant naujos informacijos („naudoju aerozolius, bet važinėju viešu transportu, todėl nesiskaito“)