Pagrindinės psichologijos sąvokos

Question 1

Psichologijos tyrimų objektas

Answer 1

• Elgesys.

* Psichika.

Question 2

Kuo skiriasi visi tie psi…?

Psichologas
Psichiatras
Psihoterapiautas
Parapsichologas

Answer 2

Psichologas - tai psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas universitete baigęs asmuo. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir t.t. Psichologo įgytą kvalifikaciją įrodo bakalauro ir magistro psichologijos studijų diplomai.

• Gali būti mokslininkas arba praktikas.
• Gali konsultuoti individualiai arba grupėse, konsultuoti organizacijas, vesti mokymus, vykdyti personalo atranką ir pan.

Psichiatras - tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti, nusiunčia pacientą pas kitus reikiamus specialistus.

medikas, gydantis psichikos sutrikimus.
• Vienintelis, kuris gali skirti medikamentus (+ gali vilkėti chalatą)

Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Panašiai kaip psichologas, psichoterapeutas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja daug giliau negu psichologinių konsultacijų metu, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma (pavyzdžiui, kognityvine-elgesio, egzistencine, psichodinamine ir kt.).

psichologas arba psichiatras, kuris baigė specialias podiplomines studijas ir geba taikyti specifinius psichoterapinius metodus.

Parapsichologas - pseudomokslas, tiriantis vadinamuosius paranormalius psichologijos fenomenus: telepatiją (minčių skaitymas), telekinezę (daiktų judinimas ir keitimas minties galia), proskopiją (ateities įvykių matymas) ir bekontaktį gydymą (mintimi, kartais rankomis, neliečiant paciento).

šarlatanas

Question 3

Psichologijos šakos

Answer 3

• Bendroji psichologija (bendri psichikos ir elgesio dėsningumai)
• Raidos psichologija
• Asmenybės psichologija (individualių skirtumų tyrimai)
• Socialinė psichologija (socialinių aplinkybių tyrimai)
• Klinikinė psichologija (psichikos ir elgesio sutrikimų tyrimai)
• Zoopsichologija (gyvūnų psichikos ir elgesio tyrimai)
• (bet koks žodis) psichologija

Question 4

Kas yra (taikomoji) socialinė psichologija?

Answer 4

Siauresnė socialinės psichologijos dalis.

Question 5

Kas vyksta tarp mūsų ausų?

Answer 5

• Pažintiniai procesai (kaip suvokiame pasaulį?):
• Dėmesys, atmintis, intelektas, mokymasis etc.
• Asmenybė (kuo skiriamės vieni nuo kitų?):
• Asmenybės bruožai, psichodinaminis požiūris, etc.
• Motyvacija (kodėl kažkaip elgiamės?)
• Motyvų hierarchija ir konfliktai, baziniai poreikiai, etc.

Question 6

Pažintiniai procesai: dėmesys

Answer 6

• Dėmesys – psichinės veiklos sutelkimas į vieną ar kelis objektus.
• Psichikos savybė „filtruoti“ aplinkos dirgiklius (atskirti kas svarbu)

Question 7

dėmesingas įsisąmoninimas (angl., mindfulness)

Answer 7

• Dėmesingas įsisąmoninimas – gebėjimas būti „čia ir dabar“, įsisąmoninti savo būsenas ir perdėtai nereaguoti.
• Natūralus gebėjimas, bet lengviau pasiekiamas, kai lavinamas:
• formalios ir neformalios praktikos
• lavinamas įgūdis valdyti dėmesį

Question 8

atmintis

Answer 8

• Atmintis – psichikos savybė užkoduoti, saugoti ir atgaminti informaciją.
• Tikslas – mokytis iš praeities.

Question 9

Mokymasis

Answer 9

• Mokymasis – įgytos patirties sąlygotas žinių ir/arba elgesio pokytis.
• Daugelis gyvūnų rūšių yra pajėgūs mokytis.
• 3 būdai mokytis:
• klasikinis salygojimas
• instrumentinis/operantinis sąlygojimas
• mokymasis stebint

Question 10

Mokymasis: klasikinis sąlygojimas

Answer 10

• Mokymasis asociacijų dėka.
• Susiejami du aplinkoje dažnai kartu patiriami stimulai:
• varpelis ir maistas
• krepšinis ir alus
• pertrauka ir rūkymas
• Dėl atsiradusios asociacijos susiformuoja reakcija į iki tol neutralų stimulą (varpelį, krepšinį, pertrauką).

Question 11

Mokymasis: operantinis sąlygojimas

Answer 11

• Mokymasis apdovanojimų ir bausmių dėka:
• elgesys, po kurio seka apdovanojimas, kartojamas
• elgesys, po kurio seka bausmė, slopsta.
• Pvz.:
• gyvūnų dresavimas (skaniukai/botagas)

Question 12

Mokymasis stebint

Answer 12

• Mokymasis stebint aplinkinių elgesį ir jo pasekmes.
• Būdingas žmonėms ir kai kuriems gyvūnams.
• Pvz.:
• Bobutė laimėjo loterijoje  perku bilietą.

Question 13

Mokymasis

Answer 13

• Klasikinis sąlygojimas
• Mokymasis asociacijų dėka
• Susiejame kartu stebimus įvykius
• Operantinis/instrumentinis sąlygojimas
• Mokymasis pastiprinimų ir bausmių dėka
• Pastiprinamas elgesys kartojasi, baudžiamas – retėja.
• Mokymasis stebint
• Mokymasis per socialinį modeliavimą
• Kartojamas aplinkinių elgesys

Question 14

Klasika – Freud asmenybės struktūra
ID
Ego
Superego

Answer 14

• ID – orientuotas į malonumą ir poreikių tenkinimą, neturi kontakto su realybe
• Ego – racionalus, siekia balanso
• Superego – moralės standartų sergėtojas

Question 15

Bruožų teorija: Didysis Penketas (Costa & McCrae, 2012)

Answer 15

Neurotiškumas:
Ekstraversija:
Atvirumas patirčiai
Sutarumas:
Sąmoningumas:
Motyvacija

Question 16

Motyvo samprata

Answer 16

• Tą patį elgesį gali lemti skirtingi motyvai.
• Tie patys motyvai gali lemti skirtingą elgesį.
• Skirtingi motyvų tipai:
• Siekimo vs. Vengimo
• Vidiniai (pvz., pasitenkinimas) vs. Išoriniai (pvz., pripažinimas)
• Skirtingi poreikiai

Question 17

Motyvų konfliktai
Siekimo-siekimo
Vengimo-vengimo
Siekimo-vengimo

Answer 17

• Siekimo – siekimo konfliktas:
• noriu ir vieno, ir kito, bet turiu pasirinkti vieną
• pvz., Buridano asilo alegorija, partnerio/filmo pasirinkimas ir pan.
• Vengimo – vengimo konfliktas:
• nenoriu nei vieno, nei kito, bet turiu rinktis vieną.
• pvz., danties skausmas ar vizitas pas dantistą, mokytis ar neišlaikyti egzamino.
• Siekimo – vengimo konfliktas (g.b. dvigubas):
• to paties ir noriu, ir nenoriu.
• pvz., bijau sesijos, bet laukiu vasaros.

Question 18

Maslow poreikių (aka, motyvų) hierarchija

Answer 18

Fiziologiniai poreikiai
Saugumas
Santykis
Pagarba
Savirealizacija

Question 19

Baziniai psichologiniai žmogaus poreikiai – savideterminacijos teorija (Ryan & Deci, 2018)

Answer 19

Autonomija
Susietumas
Kompetencija

Savideterminacijos teorija (toliau – SDT) yra motyvacijos teorija, kuri remiasi prielaida, kad žmonės turi įgimtą polinkį judėti tokių aktualizavimo ir integravimo procesų kaip geresnė savireguliacija, kompetencija ir veiksmų integracija link. Šie procesai priklauso nuo trijų bazinių psichologinių poreikių: kompetencijos, autonomijos ir sąryšingumo (angl. relatedness). Šie procesai šioje teorijoje laikomi įgimti, neišmokti, būdingi žmonijai visais laikais, skirtingose kultūrose ir nepriklausomi nuo lyties

Kompetencijos poreikis yra patenkinamas, kai žmogus turi galimybę išreikšti savo pajėgumus ir gebėjimus, siekti iššūkių.
Saryšingumas šioje teorijoje suvokiamas kaip priklausymo bendruomenei pojūtis, kuris pasiekiamas per tarpasmeninius santykius.
Autonomija suvokiama kaip individo galimybė veikti kongruenčiai su jo paties interesais ir vertybėmis. Kongruenčiai reiškia, kad žmogaus interesai sutampa su jo vertybėmis. Visi 3 paminėti poreikiai atspindi sąlygas, kurios yra reikalingos pischologiniam augimui ir gerovei.