2 paskaita. Kasdienis socialinis elgesys

Question 1

Socialinė psichologija

Answer 1

tai mokslinis tyrimas, bet moksliškai tyrinėjant, kaip jausmams ir elgesiui daro įtaką kitų buvimas.
Socialinė psichologija tai mokslinis tyrimas to, kaip žmonių mintims, jausmams ir elgesiui daro įtaką tikras, įsivaizduojamas ar numanomas kitų buvimas (Allport, 1985).

Question 2

Kitų žmonių buvimas

Answer 2

Teigiamai, neigiamai.

Realus, tariamas, numatomas kitų žmonių buvimas

Question 3

Didžiosios psichologijos idėjos:
Socialinės realybės konstravimas
Nesąmoningas informacijos apdorojimas
Socialinių veiksnių įtaka
Individualių veiksnių įtaka
Biologiniai socialinio elgesio pagrindai
Taikomoji vertė

Answer 3

• Socialinės realybės konstravimas. Pasaulis, kurį mes patiriame nėra visiškai objektyvus dalykas, realybę mes matome per kažkokius įsitikinimus, pasaulis nuspalvintas kažkokiais mūsų vertinimais. Realybės nėra visiška objektyviai prasme. Objektyvumas kažkiek veikia mūsų realybę, bet veikia ir mūsų įsitikinimai, tikslai, nuotaika ir t. t. veikia kaip mes patiriame savo aplinką. Klaidinga teigti, jog socialinę realybę susikonstruojame nuo nulio, iš nieko pasidarome realybę, bet klaidinga teigti, jog tai ką mes matome yra visiškai objektyvu.
• Nesąmoningas informacijos apdorojimas. Mes nesuvokiame visų procesų, kurie veikia mūsų smegenyse. Vienas didžiausių psichologijos atradimų buvo pasąmonės atradimas, žmogus pats gali nežinoti, kas juo vyksta. Pasąmonė – kas vyksta mūsų galvoje nė visada yra pažinu.
• Socialinių veiksnių įtaka.
• Individualių veiksnių įtaka. Bus kalbama mažai. Jie mus veikia, mes galime kažkiek veikti savo elgesį.
• Biologiniai socialinio elgesio pagrindai. Tai, kas vyksta su mūsų kūnais irgi gali veikti mūsų elgesį. Kai neišsimiegi, tai kitaip elgiesi ir atvirkščiai.
• Taikomoji vertė. Jei socialinė psichologija gilinasi į tai, kaip mus veikia aplinkybės, tai aplinkybės yra keičiamas dalykas. Tai duoda mums ženklą, jog galime kažkaip keisti savo aplinką.

Question 4

Artimiausi mokslai socialiniai psichologijai

Answer 4

• Asmenybės psichologija – nagrinėja kaip mūsų vidiniai asmenybiniai aspektai veikia mūsų mintis. Žiūri kaip tas pats žmogus skirtingose situacijose žiūri panašiai. Įdomu kaip mūsų elgesys priklauso nuo biologinių veiksnių.
• Sociologija – bus daug panašumų. Vaidmenų teorija yra nemažai sociologinė. Labiau gilinasi į žmonių grupių elgiasi.
• Socialinė psichologija – labai stipriai remiasi eksperimentais, labiau koncentruojasi į individus.

Question 5

Socialinės psichologijos tyrimo metodai

Answer 5

• Teorija. Gali būti labai primityvi, arba būti labai stipriai rafinuota. Kiekviena teorija leidžia kelti hipotezes.
• Hipotezė. Tai yra kažkoks spėjimas apie ryšius tarp reiškinių. Kai turima hipotezė, tada daromas tyrimas arba stebėjimas.
• Tyrimas/stebėjimas.

Question 6

Socialinio elgesio tyrimo metodai

Answer 6

Eksperimentai - • Eksperimentai. Tikslas – išsiaiškinti priežastinius ryšius. Atliekami laboratorinėmis arba natūraliomis sąlygomis. Trūkumas – nė visada galima atlikti, nes gali ištikti etinės dilemos arba objektyvi realybė gali sutrukdyti atlikti eksperimentą. Pvz.: Milgram - paklusnumo tyrimas (Keliamas klausimas, kokių sąlygų reikia, kad paprastas žmogus nužudytų kitą žmogų nukrečiant elektra? Dalyviai buvo apgaunami, elektros aparatas buvo netikras. Pastebėjo, jog su vienomis sąlygomis žmonės sutinka lengviau su kitomis sunkiau, bet išvada tokia, jog nereikia sudėtingų sąlygų, reikia autoriteto (turi būti statuso ženklas), kuris lieptų ir kad krečiamas žmogus nebūtų matomas).

• Koreliaciniai tyrimai. Esmė – turimi du kintamieji ir žiūrima, ar jie susiję, kaip stipriai susiję, kaip susiję? Turimi du ar daugiau kintamųjų ir jie matuojami.

Question 7

Koreliacinio tyrimo matavimo metodai:
Skerspjūvio tyrimas
Longitudinis tyrimas
Statistiniai metodai

Answer 7

Matavimai gali būti atliekami tuo pačiu metu (tai skerspjūvio tyrimas, pvz.: ateina mokslininkas į auditoriją ir pateikia klausimyną ir atsakinėjama į juos vienu metu ir tada išmatuojama koreliacija), arba skirtingu (longitudinis tyrimas, pvz.: kaip turimas studento įvaizdis lemia, kaip jam seksis studijos). Duomenų analizei visada taikomi statistiniai metodai, pats bendrausiąs statistinis metodas yra koreliacija – gaunamas koeficientas, kuris parodo, kaip stipriai kintamieji susiję. Juos atlikti palyginti lengva, bet jie vertinami gerokai mažiau, nes koreliacija atskleidžia ryšius tarp kintamųjų, bet tai nebūtinai reiškia priežastingumą.

Question 8

Tyrimų etika

Answer 8

• Būtinas informuotas dalyvių sutikimas.
• Paprastai tyrėjai nemeluoja dalyviams, nebent tai labai būtina tyrimo tikslams, nes kitaip tai sugriautų tyrimą.
• Nekenkti ir nekelti diskomforto, nebent, jei tyrimas labai svarbus.
• Laikomasi griežtai konfidencialumo.
• Teikiama ataskaita tyrimo dalyviams, ypač jai pradžioje pameluojama.