Seimos teise Flashcards
Šeimos teisės samprata
Tai civilinės teisės sistemos dalis.
Tai sistema teisės normų, nustatančių bendruosius šeiminių santykių teisinio reguliavimo principus ir reguliuojančios santuokos sudarymo, galiojimo ir nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarką.
Šeimos teisę atriboti nuo kitų teisės šakų galima pagal šiuos kriterijus - teisės subjektai, kuriuos sieja santuoka, tėvystė ar kiti šeiminiai santykiai.
Šeima- fizinių asmenų susivienijimas, atsirandantis iš santuokos, giminystės ir įvaikinimo, nes asmenys tarpusavyje susiję subjektinėmis teisėmis ir pareigomis, numatytomis šeimos ir kai kurių kitų įstatymų normose.
Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
- 3 straipsnis. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
- Šeimos santykių teisinis reglamentavimas LR grindžiamas
- monogamijos,
- santuokos savanoriškumo,
- sutuoktinių lygiateisiškumo,
- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo,
- vaikų auklėjimo šeimoje,
- tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo,
- motinystės visokeriopos apsaugos principais ir
- kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais. - Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti
- šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą,
- šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą,
- galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir
- kitokių veiksnių įtakos.
Šeimos teisinių santykių samprata
Šeimos teisiniai santykiai – tai civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp šeimos narių ir kitų asmenų, kuriuos sieja giminystės ar kitokie ryšiai. Šeimos teisės normos reglamentuoja turtinius ir asmeninius neturtinius fizinių asmenų santykius, atsirandančius santuokos, bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės), kraujo giminystės, įvaikinimo, globos ir rūpybos, vaikų auklėjimo pagrindu.
Šeimos teisinių santykių subjektai, objektai, turinys
Šeimos teisinių santykių subjektai yra tik tie piliečiai, kurių šeimos teisinis statusas atskleidžiamas teisnumu ir pajėgumu. Šeimos teisėje nėra šeimos teisės ir gebėjimų apibrėžimo, tačiau šios sąvokos yra labai svarbios teisėsaugos praktikoje priimant sprendimus dėl tam tikrų veiksmų, kuriuos gali atlikti piliečiai ir įvairios institucijos, priimtinumo.
Šeimos santykių objektai yra santykių subjekto veiksmai (elgesys), taip pat daiktai (nuosavybė) ar kita materialinė nauda. Pirmieji apima, pavyzdžiui, tėvų teisių įgyvendinimą pagal vaikų interesus, tėvų teisę reikalauti grąžinti vaiką iš trečiųjų šalių ir pan. Antra, daiktai, kurie yra teisiniai santykiai, kylantys tarp šeimos narių apie turtą ar kitas materialines prekes (pavyzdžiui, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, mokant lėšas sutuoktinio (buvusio sutuoktinio) ir kitų šeimos narių išlaikymui).
Šeimos teisių įgyvendinimas ir gynimas
3.5 straipsnis. Šeimos teisių įgyvendinimas ir gynimas
1. Asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomi jomis naudojasi, taip pat ir teise į šeimos teisių gynybą.
Atsisakymas nuo šeimos teisės ar jos įgyvendinimo nepanaikina šios teisės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
2. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai.
3. Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
4. Šeimos teises gina teismas, globos ir rūpybos bei kitos valstybės ar visuomeninės institucijos CK numatytais būdais. Teismas ir kitos institucijos turi siekti, kad šalys išspręstų ginčą taikiai – tarpusavio susitarimu, ir visokeriopai padėti šalims pasiekti tokį susitarimą.
Šeimos teisės terminai ir šaltiniai
3.6 straipsnis. Ieškinio senatis
1. Reikalavimams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, taikoma ieškinio senatis, išskyrus šios knygos nustatytas išimtis. PVz. 3.42, 3.129.
2. Ieškinio senaties terminų skaičiavimo, sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo tvarką nustato CK pirmosios knygos normos, jeigu šios knygos normos nenustato kitokių taisyklių.
Pvz. 3.9 nustato, kad Ieškinys dėl dovanos grąžinimo gali būti pareikštas per 1 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
- 2 straipsnis. Šeimos teisės šaltiniai
- Šeimos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos valstybės institucijos gali priimti teisės aktus šeimos teisės klausimais tik CK ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir apimtimi.
- Papročiai šeimos santykiams taikomi tik įstatymų numatytais atvejais. Jeigu yra prieštaravimas tarp įstatymo ir papročio, taikomas įstatymas.
Santuokos samprata
- 7 straipsnis. Santuokos samprata
- Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.
- Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai.
Teisės literatūroje nėra vieningo sutarimo dėl santuokos teisinės sąvokos.
Santuoka yra šeimos ypatingas struktūrinis elementas. Laikantis nuomonės, kad šeima atsiranda sudarius santuoką, tenka pripažinti, kad santuoka apibrėžiama kaip šeimos pradžia.
Santuoka teisine prasme gali būti suprantama kaip svarbiausias juridinis faktas, sukeliantis šeiminių- teisinių ryšių atsiradimą, ir suprantamas kaip laisva bei savanoriška vyro ir moters sąjunga, sudaroma laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, siekiant sukurti šeimą.
Santuokos sampratai priskiriamas ir susitarimas tuoktis (sužadėtuvės).
Santuokos sudarymo sąlygos ir tvarka, teisinės pasekmės
SANTUOKOS SUDARYMO SĄLYGOS
- Santuokinis amžius (3.14 str.);
- Susitarimas tuoktis tik tarp vyro ir moters (3.12 str., Konstitucijos 38 str.);
- Santuokos savanoriškumas (3.13 str., Konstitucijos 38 str. 3 dalis ir 20 str.). Bet koks grasinimas, prievarta, apgaulė ar kitokie valios trūkumai yra pagrindas S pripažinti negaliojančia;
- Veiksnumas (3.15 str.);
- Monogamijos principas (3.16 str.);
- Ne artimi giminaičiai (3.17 str.).
SANTUOKOS SUDARYMO SĄLYGOS
3.14 straipsnis. Santuokinis amžius
1. S leidžiama sudaryti asmenims, kurie S sudarymo dieną yra 18 metų.
2. Norinčio tuoktis, tačiau neturinčio 18 metų asmens prašymu
teismas supaprastinto proceso tvarka
turi teisę sumažinti tokio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip 2 metais.
3. Nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam 16 metų.
4. Teismas, spręsdamas, turi teismo posėdyje išklausyti nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichinę bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių.
Nėštumas – svarbi priežastis sumažinti santuokinį amžių.
5. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti išvadą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo ir ar tai atitinka nepilnamečio interesus.
- 15 straipsnis. Veiksnumas
- Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali sudaryti S.
- Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali sudaryti S be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą sudaryti S gali duoti teismas.
- Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje, S registracija turi būti atidėta iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.
3.17 straipsnis. Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams
Draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais.
SANTUOKOS SAVANORIŠKUMAS
• 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 str.2 d.;
• 1966 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 10 str. 1 d.;
• 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 23 str.3 d.
SANTUOKOS SUDARYMAS IR PROBLEMOS
• Lietuvoje kuriama šeima sudarant valstybinę arba bažnytinę santuoką. Ją reglamentuoja LR Konstitucija, CK, Šventojo Sosto ir LR sutartis, Civilinės metrikacijos taisyklės bei kiti su santuoka susiję teisės aktai.
• Bažnytinės ir valstybinės santuokos atribojimo kriterijai CK 3.23 ir 3.24 str.:
valstybinė santuoka registruojama civilinės metrikacijos įstaigoje, vadovaujantis CK sąlygomis ir tvarka, o bažnytinė santuoka sudaroma pagal religijos kanonų teisės nustatytą procedūrą.
• Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuoką. Apie bažnyčioje sudarytą santuoką pranešama Civilinės metrikacijos įstaigai per 5 dienas nuo santuokos sudarymo, kartu išduodant dokumentą, patvirtinantį santuokos sudarymo faktą bažnyčioje. Ši pareiga tenka dvasininkui.
• Pagal CK nuostatas yra tik valstybinė santuoka, kuri kartais registruojama ir bažnyčioje. CK nėra nustatyta aiškios valstybinės ir bažnytinės santuokos registravimo apskaitos, todėl būtinas santuokos registras.
• Kadangi Lietuvoje nėra valstybinės religijos, santykiai tarp valstybės ir religinių bendruomenių turėtų būti grindžiami sutartimi. Katalikų bažnyčia sudariusi su valstybe sutartį dėl bažnytinės santuokos teisinių pasekmių.
PROCEDŪRINĖS SANTUOKOS SUDARYMO SĄL YGOS
• Prašymo registruoti padavimo tvarka (raštu asmeniškai, vietos reikalavimas, priedai, turinio reikalavimai) (CK 3.18);
• Tokio prašymo registruoti santuoką fakto viešas paskelbimas (tai padeda išsiaiškinti kliūtis sudaryti santuoką, leidžia nesąžiningiems asmenims nepagrįstai sutrukdyti registruoti santuoką ar vilkinti procedūrą);
• Santuokos registracijos laikas (terminai) - 1 mėn. nuo prašymo pateikimo civilinės metrikacijos įstaigai iki santuokos registravimo ;
• Santuokos registracijos vieta. (Dalyvauja abu asmenys, tai padeda nustatyti, ar valia sudaryti santuoką yra laisva). Tai parodo, ar norinčių asmenų norą susituokti, galimybė suinteresuotiems asmenims pranešti apie kliūtis sudaryti santuoką.
ASMENŲ, NEGALINČIŲ ATVYKTI Į CIVILINĖS METRIKACIJOS ĮSTAIGĄ, SANTUOKOS ĮFORMINIMO YPATUMAI
Santuokos sudarymas įkalinimo įstaigoje (tardymo izoliatoriuje ar pataisos darbų kolonijoje, jei besituokiantis asmuo suimtas ar atlieka bausmę);
- LR Konsulinės įstaigos.
- Namuose ar ligoninėje, jei vienas iš besituokiančiųjų sunkiai serga ir negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą.
- 24 straipsnis. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
- Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka S sudaroma pagal atitinkamos religijos (kanonų) teisės nustatytą procedūrą.
- S sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir S sudarymas CMĮ civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu:
1) nebuvo pažeistos CK 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos;
2) santuoka buvo sudaryta pagal LR įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą;
3) santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą CMĮ įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. - Jeigu S sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per 10 dienų po šios S sudarymo pateikti S sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą apie S sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Tokiu atveju S laikoma sudaryta nuo jos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka dienos.
- Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pranešimas apie S sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nepateikiamas, S laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą CMĮ.
SANTUOKOS TEISINĖS PASEKMĖS
- 26 straipsnis. Sutuoktinių lygiateisiškumas
- Sudarę S, sutuoktiniai įgyja šioje knygoje numatytas teises ir pareigas.
- Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą CA vienas kitam bei vaikams S sudarymo, jos trukmės ir jos nutraukimo klausimais.
- Sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ar panaikinti pareigų, kurios pagal įst atsiranda kaip S pasekmė.
3.28 straipsnis. Šeimos santykių sukūrimas
Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.
Sutuoktinių subjektinės asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos
- Sutuoktinių pareiga vienas kitą remti
- Sutuoktinių pareigos vaikams
- 27 straipsnis. Sutuoktinių pareiga vienas kitą remti
- Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
- Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis.
3.29 straipsnis. Sutuoktinių teisnumas ir veiksnumas
Santuoka neapriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo, tačiau sutuoktinių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas vedybų sutarties bei imperatyvių CK normų.
3.30 straipsnis. Sutuoktinių pareigos vaikams
Sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.
3.31 straipsnis. Sutuoktinių pavardė
Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.
3.32 straipsnis. Atstovavimas
1. Vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti.
2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas.
Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito sutuoktinio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka šeimos interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą.
Teismas, nustatęs, kad sutuoktinis veikia priešingai šeimos ar nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu, – viešam registrui.
3. Jeigu vienas sutuoktinis veikė kito sutuoktinio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems veiksmams ir jų pasekmėms taikomos CK 6 knygos normos, reglamentuojančios
kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo.
- 33 straipsnis. Sutuoktinių ginčai dėl pareigų vykdymo ir teisių įgyvendinimo
- Jeigu sutuoktiniai negali susitarti dėl savo pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo, bet kuris sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą, kad teismas išspręstų jų ginčą.
- Teismas, spręsdamas sutuoktinių ginčą, privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.
- Sprendimą dėl sutuoktinių ginčo teismas privalo priimti atsižvelgdamas į sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir visos šeimos interesus.
- 34 straipsnis. Laikinas sutuoktinio turtinių teisių apribojimas
- Jeigu vienas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo santuokines pareigas, numatytas šioje knygoje, ir savo veiksmais kelia grėsmę turtiniams šeimos interesams, kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti uždrausti sutuoktiniui be kito sutuoktinio sutikimo disponuoti bendru sutuoktinių turtu. Max 2 metai.
- Sandoriai, kurių sutuoktinis neturėjo teisės sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal pastarojo ieškinį, jeigu trečiasis asmuo, su kuriuo buvo sudarytas sandoris, buvo nesąžiningas. Senatis - 1 m nuo sutuoktinio sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie tokį sandorį.
- 35 straipsnis. Sutuoktinių teisės ir pareigos namų ūkyje
- Sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo neturi teisės perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į kilnojamąjį daiktą, naudojamą šeimos namų ūkyje.
- Kilnojamuoju daiktu, naudojamu šeimos namų ūkyje, pripažįstami namų apyvokos daiktai, baldai, išskyrus meno kūrinius, kolekcijas ir namų bibliotekas.
- Sutuoktinis, be kurio sutikimo buvo sudarytas toks sandoris, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu jis sandorio nepatvirtino po jo sudarymo, išskyrus atvejus, kai sandoris buvo atlygintinis, o trečioji šalis buvo sąžininga.
- 36 straipsnis. Sutuoktinių teisės ir pareigos į gyvenamąją patalpą, esančią šeimos turtu
- Jeigu sutuoktiniai gyvena gyv patalpoje pagal nuomos sutartį, tai sutuoktinis, sudaręs nuomos sutartį, be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyv patalpos arba perleisti teises pagal nuomos sutartį. Sutuoktinis, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti jį negaliojančiu.
- Sutuoktinis, kuriam šeimos gyv patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo šios gyv patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Sutuoktinis, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip šeimos turtas.
- Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos taisyklės taikomos ir uzufrukto (t. y. teisės naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo pajamas, produkciją ir vaisius) bei panaudos atvejais.
Sužadėtuvės
Santuokos sampratai priskiriamas ir susitarimas tuoktis (sužadėtuvės).
- 8 straipsnis. Susitarimas tuoktis (sužadėtuvės)
- Susitarimas tuoktis neįpareigoja ir negali būti įgyvendintas prievarta, tačiau gali sukelti CK 3.9–3.11 straipsniuose nustatytas teisines pasekmes.
- Susitarimas tuoktis gali būti išreikštas žodžiu arba raštu.
- Civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka paduotas prašymas įregistruoti santuoką laikomas VIEŠU SUSITARIMU TUOKTIS.
3.9 straipsnis. Dovanų grąžinimas
1. Jeigu santuoka nesudaroma, abi viešo susitarimo tuoktis šalys turi teisę reikalauti viena iš kitos grąžinti viską, ką viena yra gavusi iš kitos kaip dovaną ryšium su būsima santuoka, išskyrus atvejus, kai dovanos vertė neviršija 300 eurų ir kai šalis, gavusi dovaną, mirė iki santuokos įregistravimo, ir santuoka nebuvo sudaryta dėl šalies mirties.
2. Reikalavimams grąžinti dovanas taikomos CK 6 knygos normos, reglamentuojančios santykius, susijusius su
nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu.
- Ieškinys dėl dovanos grąžinimo gali būti pareikštas per 1 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
- 10 straipsnis. Nuostolių atlyginimas
- Susitarimo tuoktis šalis, be pakankamo pagrindo atsisakiusi sudaryti santuoką, turi atlyginti kitai šaliai nuostolius, patirtus dėl susitarimo tuoktis neįvykdymo.
- Nuostolių dydį sudaro šalies turėtos faktinės išlaidos ruošiantis sudaryti santuoką, taip pat prievolių, susijusių su būsima santuoka, įvykdymo faktinės išlaidos.
- Jeigu šalis atsisakė tuoktis dėl svarbios priežasties, kuri atsirado dėl kitos šalies kaltės, tai kaltoji šalis turi atlyginti nuostolius pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
- Reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
- 11 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas
- Jeigu susitarimas tuoktis buvo viešas, tai šalis, turinti teisę į nuostolių atlyginimą pagal CK 3.10 straipsnį, taip pat gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
- Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti pareikštas per 1 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
Santuokos pripažinimo negaliojančia samprata, pagrindai, teisinės pasekmės
CK įtvirtintas santuokos sudarymo sąlygų sąrašas yra baigtinis, ir tik jo pagrindu santuoka gali būti pripažinta negaliojančia.
Santuokos galiojimo prezumpciją galima paneigti tik teismo keliu, įrodžius, kad sudarant santuoką buvo pažeista bent viena santuokos sudarymo sąlyga, arba santuoka buvo fiktyvi.
Santuoką pripažinus negaliojančia, ji nustoja galiojusi nuo santuokos sudarymo momento. Tačiau, reikia pažymėti, kad jos pripažinimas negaliojančia nepašalina tos santuokos sukurtų pasekmių.
- 37 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai ir tvarka
- Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos:
- CK 3.12 - Draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims
- CK 3.13 - Santuokos savanoriškumas
- CK 3.14 - Santuokinis amžius
- CK 3.15 - Veiksnumas
- CK 3.16 - Draudimas pažeisti monogamijos principą
- VK 3.17 - Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams
- CK 3.39 - Fiktyvios santuokos pripažinimas negaliojančia
- CK 3.40 - Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl tikrosios valios neišreiškimo (Preziumuojama, kad klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl:
1) kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus šeimos gyvenimas neįmanomas;
2) to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą. - jeigu vienas iš norinčių tuoktis nepranešė kitam apie tai, kad jis serga lytiškai plintančia liga arba AIDS.
- Negaliojančia pripažįsta tik teismas.
- Negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
- Teismas ne vėliau kaip kitą d.d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
3.38 straipsnis. Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pažeidus jos sudarymo sąlygas
1. S, sudaryta pažeidžiant CK 3.16 (monogamija) ir 3.17 (artimini gim) str - pagal sutuoktinio, nežinojusio apie kliūtis santuokai sudaryti, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį.
2. S, sudaryta pažeidžiant CK 3.14 (amžius) str - pagal nepilnamečio sutuoktinio, jo tėvų, globėjų ar rūpintojų, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro ieškinį.
Kai nepilnamečiam sutuoktiniui sukanka 18 metų, ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti tik pats sutuoktinis.
3. S, sudaryta pažeidžiant CK 3.15 (veiksnumas) str - pagal neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio globėjo, ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio rūpintojo, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį.
4. Santuoka, sudaryta pažeidžiant CK 3.13 (Savanoriškumas) str - pagal sutuoktinio, neišreiškusio savo tikrosios valios, arba prokuroro ieškinį.
Jeigu sutuoktinis, neišreiškęs savo tikrosios valios, yra nepilnametis, ieškinį gali pareikšti jo tėvai, globėjai, rūpintojai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
5. Reikalauti pripažinti S negaliojančia šio kodekso 3.21 str 3 d (venerinė liga, AIDS) numatytu pagrindu turi teisę sutuoktinis, kuriam iki santuokos sudarymo nebuvo praneštas ligos faktas.
- 41 straipsnis. Aplinkybės, naikinančios S negaliojimą
- Teismas gali netenkinti, jeigu bylos nagrinėjimo metu išnyko aplinkybės, pagal CK buvusios kliūtimi sudaryti santuoką.
- Teismas gali atsisakyti pripažinti negaliojančia S, sudarytą nepilnamečio, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams.
- S negali būti pripažinta fiktyvia, jeigu, kol byla dėl S pripažinimo negaliojančia buvo iškelta, sutuoktiniai sukūrė šeimos santykius arba daugiau nei 1 metus po S sudarymo bendrai gyvena, arba jiems gimė bendras vaikas, arba jie laukiasi bendro vaiko.
- S negali būti pripažinta negaliojančia po jos nutraukimo, išskyrus atvejus, kai buvo pažeistas monogamijos principas arba santuoka buvo sudaryta su artimuoju giminaičiu.
- S, sudaryta, kai vienas iš sutuoktinių neišreiškė savo tikrosios valios, negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu po tokios santuokos sudarymo arba po to, kai paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą reikalauti santuoką pripažinti negaliojančia, sutuoktiniai bendrai gyveno daugiau nei 1 metus, arba jiems gimė bendras vaikas, arba jie laukiasi bendro vaiko.
- 42 straipsnis. Ieškinio senatis
- Sutuoktinis, kuris sudarė S neturėdamas 18 metų, gali reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia per 1 m, skaičiuojamą nuo pilnametystės dienos.
- Reikalauti pripažinti negaliojančia S, sudarytą neišreiškus tikrosios valios, galima per 1 m, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą santuoką pripažinti negaliojančia, išnykimo arba paaiškėjimo dienos.
- Reikalauti pripažinti fiktyvią S negaliojančia galima per 1 m nuo tokios S sudarymo dienos. CK 3.39 straipsnio nustatytu pagrindu prokuroras ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti per 5 metus nuo santuokos sudarymo.
- Reikalavimams pripažinti santuoką negaliojančia kitais pagrindais ieškinio senatis netaikoma.
- 43 straipsnis. Sutuoktinių atskyrimas ir išlaikymo priteisimas
- Teismas, siekdamas apsaugoti vieno iš sutuoktinių teisėtus interesus, gali įpareigoti, esant galimybei, sutuoktinius gyventi skyrium, kol bus išnagrinėta byla dėl jų santuokos pripažinimo negaliojančia.
- Teismas, pripažindamas santuoką negaliojančia, turi išspręsti nepilnamečių vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo klausimus, taip pat nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.
- 44 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį išnykimas
- Teisė pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia negali būti perduodama asmeniui paveldėjimo ar kitokiu būdu.
- Kai vienas sutuoktinis miršta, prokuroras netenka teisės pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
3.45 straipsnis. S pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės
1. Tėvų, kurie buvo susituokę ir kurių santuoka vėliau buvo pripažinta negaliojančia, vaikai laikomi santuokiniais.
2. Jeigu abu sutuoktiniai buvo sąžiningi, t. y. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad yra kliūčių sudaryti santuoką, tai santuoka, nors ir pripažinta negaliojančia, sukelia jiems tokias pat teisines pasekmes, kaip ir galiojanti santuoka,
išskyrus paveldėjimo teisę.
Aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinio sąžiningumą, turi būti nurodytos teismo sprendime.
- 46 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės, kai vienas arba abu sutuoktiniai buvo nesąžiningi
- Kai sąžiningas buvo tik vienas sutuoktinis, negaliojanti S suteikia jam tas teises, kurios pripažįstamos sutuoktiniui.
- Jeigu abu sutuoktiniai buvo nesąžiningi, tai negaliojanti santuoka jiems nesukuria sutuoktinių teisių ir pareigų. Kiekvienas jų turi teisę atsiimti savo turtą, taip pat ir padovanotą kitam sutuoktiniui.
- 47 straipsnis. Sąžiningo sutuoktinio teisės
- Sąžiningas ir išlaikymo reikalingas sutuoktinis turi teisę reikalauti priteisti iš nesąžiningo sutuoktinio išlaikymą, bet ne ilgiau kaip 3 metams.
- Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį. Išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, arba nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma. Jeigu pasikeičia vieno sutuoktinio turtinė padėtis, suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, sumažinimo arba jo išieškojimo nutraukimo.
- Išlaikymo mokėjimas sąžiningam sutuoktiniui savaime nutrūksta, jei jis sudaro naują santuoką arba pasibaigus 3 metų terminui, per kurį išlaikymas buvo mokamas.
3.48 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijų dalyvavimas
Nagrinėjant bylas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, jeigu vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai arba teismo sprendimu pripažinti neveiksniais šioje srityje ar ribotai veiksniais šioje srityje, privalo dalyvauti globos (rūpybos) institucijos arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir pateikti išvadą, ar santuokos pripažinimas negaliojančia nepažeis šių asmenų ir jų vaikų teisių ir interesų, išskyrus atvejus, kai byla teisme nagrinėjama valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareikšto ieškinio pagrindu.
Santuokos pabaigos samprata, pagrindai, teisinės pasekmės
• Kai vienas sutuoktinis miršta (3.50 str.);
• Arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.
Santuoka gali būti nutraukiama:
abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (3.51-3.54 str.),
vieno sutuoktinio prašymu (3.55 -3.59 str.) arba
dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (3.60- 3.62 str.).
3.50 straipsnis. Santuokos pabaiga dėl vieno sutuoktinio mirties
1. S baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba teismas sprendimu paskelbia jį mirusiu.
2. Paskelbus mirusiu, S pasibaigusia nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo sprendime nurodytos asmens mirties datos.
3. Jeigu sutuoktinis, kurį teismas sprendimu paskelbė mirusiu, atsiranda, tai,
panaikinus teismo sprendimą,
abiejų sutuoktinių bendru prašymu, paduotu santuokos pabaigą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai,
santuoka gali būti atnaujinta.
4. Santuoka negali būti atnaujinta, jeigu kitas sutuoktinis sudarė naują santuoką arba yra kliūčių, numatytų CK 3.12–3.17 straipsniuose.
Teisinius padarinius santuokos pabaiga sukelia tik tuo atveju, jeigu santuokos nutraukimas įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Faktinis santykių nutrūkimas tokių pasekmių nesukelia.
Santuokos nutraukimo sąlygos, būdai, tvarka, teisinės pasekmės
Santuoka gali būti nutraukiama:
abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (3.51-3.54 str.),
vieno sutuoktinio prašymu (3.55 -3.59 str.) arba
dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (3.60- 3.62 str.).
SANTUOKOS NUTRAUKIMAS ABIEJŲ SUTUOKTINIŲ
BENDRU SUTIKIMU
Sąlygos:
1) nuo S sudarymo yra praėję daugiau nei 1 metai;
2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.
Nutraukiama supaprastinto proceso tvarka
Bendras sutuoktinių prašymas paduodamas vieno iš sutuoktinių gyv vietos apylinkės teismui.
Kartu turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo.
3.53 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
1. Teismas įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo.
Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
2. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei 1 metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
3. Teismas, savo sprendimu nutraukti, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl S nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti:
- savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo,
- nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus,
- dalyvavimo juos auklėjant ir
- nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei
- kitas savo turtines teises ir pareigas.
Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.
Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
4. Jeigu sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.
Jeigu per šešis mėn nepateikia naujos, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
- 54 straipsnis. Sutuoktinių taikinimas
- Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.
- Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva max 6 mėn susitaikyti. byla sustabdoma. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu.
- Jeigu per 1 metus nuo susitaikymo termino pradžios nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl S nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
- Jeigu sutuoktiniai daugiau nei 1 metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas.
SANTUOKOS NUTRAUKIMAS VIENO SUTUOKTINIO PRAŠYMU
Sąlygos:
1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei 1 metus;
2) vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje;
3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei 1 metus už netyčinį nusikaltimą.
- Neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija. Ribotai veiksnus šioje srityje sutuoktinis prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti su rūpintojo sutikimu. Kai rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą paduoti prašymą nutraukti santuoką gali duoti teismas.
- 56 straipsnis. Prašymo turinys
- Nurodytas CK 3.55 str 1 d numatytų pagrindas.
- Prašyme taip pat privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams.
- Prašyme taip pat turi būti nurodyti CPK numatyti duomenys.
- 57 straipsnis. Prašymo nagrinėjimas
- Supaprastinto proceso tvarka.
- taikinimo priemonės netaikomos.
- Teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio amžių, santuokos trukmę, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus, gali atsisakyti nutraukti santuoką, jeigu santuokos nutraukimas padarytų esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam sutuoktiniui ar jų nepilnamečiams vaikams.
- Kitas sutuoktinis arba jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, ir reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų dėl pareiškėjo kaltės. Jeigu tokį prašymą teismas pripažįsta pagrįstu, santuoka nutraukiama konstatuojant, kad ji iširo dėl santuokos nutraukimą inicijavusio sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnis).
3.58 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijos dalyvavimas
Jeigu vienas sutuoktinis yra neveiksnus šioje srityje arba ribotai veiksnus šioje srityje, globos (rūpybos) institucija privalo pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką.
3.59 straipsnis. Klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti:
- sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą,
- dalyvavimo juos auklėjant ir
- nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir
- išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei
- jų bendro turto padalijimo klausimus,
išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
SANTUOKOS NUTRAUKIMAS DĖL SUTUOKTINIO
(SUTUOKTINIŲ) KALTĖS
- 60 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos
- Jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.
- Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis:
- iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir
- dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. - Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra
- nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba
- yra neištikimas, arba
- žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba
- paliko šeimą ir daugiau kaip 1 metus visiškai ja nesirūpina. - 61 straipsnis. Abiejų sutuoktinių kaltė
- Sutuoktinis gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
- Teismas gali pripažinti, kad S iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
- tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).
- 62 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
- Ieškinio teisenos tvarka.
- Vieno sutuoktinio reikalavimu byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
- Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, mutatis mutandis taikomas CK 3.59 straipsnis.
3.63 straipsnis. Santuokos nutraukimo priežasčių nenurodymas teismo sprendime
Abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
- 64 straipsnis. Sutuoktinių taikinimas
- Teismas privalo imtis priemonių sutaikyti.
- Teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Jeigu sutuoktiniai susitaria, taikomos šio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys.
- Teismas taiko CK 3.54 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas priemones, išskyrus atvejus, kai jų taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams.
- 65 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės
- Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti LAP, kol bus priimtas teismo sprendimas.
- Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:
1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
2) nustatyti nepiln vaikų gyv vietą su vienu iš tėvų;
3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;
4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepiln vaikams ar kitam sutuoktiniui;
5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės NT vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą;
6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui;
7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose;
8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
SANTUOKOS NUTRAUKIMO TEISINĖS PASEKMĖS
- 66 straipsnis. Santuokos nutraukimo momentas
- Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
- Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
- 67 straipsnis. Santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms
- Pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.
- Sutuoktinis, išskyrus kaltą, gali prašyti teismą nustatyti, kad teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
3.68 straipsnis. Sandorių, sudarytų po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, pripažinimas negaliojančiais
Sandoriai, susiję su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kuriuos sudarė vienas sutuoktinis po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal kito sutuoktinio ieškinį, jeigu tas sutuoktinis įrodo, kad sandoris buvo sudarytas turint tikslą pažeisti jo turtines teises, o trečiasis asmuo buvo nesąžiningas.
- 69 straipsnis. Buvusių sutuoktinių pavardės
- Gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
- Jeigu dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
- 70 straipsnis. Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinės pasekmės
- Jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą.
- Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
- Kaltas, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita.
- Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekiln daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip 10 metų ir nekiln daiktas nėra perleistas 3 asmenims.
- 71 straipsnis. Teisės naudotis gyv patalpa išlikimas
- Jeigu gyv patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepiln vaikai.
- Uzufruktas kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.
- Jeigu šeimos gyv patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepiln vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.
- 72 straipsnis. Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
- Teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.
- Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepiln vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.
- Sutuoktinis, kuris dėl S sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas.
- Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta S, neturi teisės į išlaikymą.
- Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į :
- santuokos trukmę,
- išlaikymo reikalingumą,
- abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį,
- jų sveikatos būklę, amžių,
- taip pat į jų darbingumą,
- nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. - Išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip 1 metai;
2) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams;
3) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais;
4) išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams. - Teismas gali pareikalauti pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.
- Išlaikymas
- vienkartine pinigų suma arba
- periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba
- priteisiamas tam tikras turtas. - Kai santuoka nutraukta pagal vieno sutuoktinio prašymą dėl kito sutuoktinio neveiksnumo šioje srityje ar riboto veiksnumo šioje srityje, sutuoktinis, kurio iniciatyva buvo nutraukta santuoka, privalo atlyginti neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje buvusio sutuoktinio gydymo ir priežiūros išlaidas, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų.
- Teismo sprendimas priteisti išlaikymą yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu buvęs sutuoktinis nemoka priteisto išlaikymo, išieškoma iš jo turto įstatymų nustatyta tvarka.
- Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
- Kai buvęs sutuoktinis, iš kurio priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą.
- Kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaroma nauja santuoka, išlaikymo mokėjimas nutraukiamas. Mirties atveju teisė reikalauti įsiskolinimo ar dar nesumokėto išlaikymo pereina mirusiojo įpėdiniams. Nutraukus naują santuoką, įgyjama teisė reikalauti atnaujinti išlaikymo mokėjimą, jeigu išlaikymo reikalingas sutuoktinis augina vaiką iš ankstesnės santuokos arba prižiūri neįgalų vaiką iš ankstesnės santuokos. Visais kitais atvejais sutuoktinio iš vėlesnės santuokos pareiga išlaikyti kitą sutuoktinį atsiranda pirmiau negu tokia sutuoktinio iš ankstesnės santuokos pareiga.
Santuokos atnaujinimas
3.50: 3. Jeigu sutuoktinis, kurį teismas sprendimu paskelbė mirusiu, atsiranda, tai,
panaikinus teismo sprendimą,
abiejų sutuoktinių bendru prašymu, paduotu santuokos pabaigą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai,
santuoka gali būti atnaujinta.
Sutuoktinių gyvenimo skyrium samprata
Tai tam tikra šeimos reorganizavimo forma, kai vieni sutuoktinių tarpusavio teisiniai santykiai baigiasi, o kiti išlieka. Pirmas žingsnis į ištuoką.
Kita vertus, separacija:
1) leidžia išsaugoti santuoką, o kartu galbūt ir šeimą.
2) leidžia nutraukti santuoką supaprastintu būdu
3) leidžia spręsti krizę tiems asmenims, kurie dėl religinių priežaščių negali nutraukti.
- 73 straipsnis. Prašymas dėl gyvenimo skyrium
- Vienas sutuoktinis gali kreiptis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, nors ir nepriklausančių nuo kito sutuoktinio, bendras jų gyvenimas
- tapo netoleruotinas (neįmanomas) arba
- gali iš esmės pakenkti jų nepilnamečių vaikų interesams, arba
- sutuoktiniai nesuinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą. - Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus.
- 74 straipsnis. Priešiniai reikalavimai
- Į prašymą dėl gyvenimo skyrium, turi teisę paduoti priešinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo.
- Sutuoktinis, kuriam yra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, turi teisę pareikšti priešinį reikalavimą dėl gyvenimo skyrium.
- Jeigu vienas sutuoktinis reikalauja santuoką nutraukti, o kitas sutuoktinis reikalauja patvirtinti gyvenimą skyrium, teismas gali santuoką nutraukti pripažindamas, kad ji nutrūko dėl abiejų ar vieno sutuoktinio kaltės, arba nustatyti sutuoktinių gyvenimą skyrium.
- 75 straipsnis. Bylos dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjimas
- Ieškinio teisenos tvarka.
- Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių nepilnamečių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, privalo imtis priemonių sutuoktiniams SUTAIKYTI.
- Teismas gali LAP.
- 76 straipsnis. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą dėl gyvenimo skyrium
- Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, privalo nustatyti:
- su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai,
- taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir
- skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir
- bendravimo su jais tvarkos klausimus. - Jeigu yra svarbių priežasčių, teismas gali laikinai nustatyti vaikų gyv vietą pas kitus asmenis ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje.
- Sprendžiant klausimą dėl šeimos gyv patalpų, pirmenybė turi būti teikiama tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepiln vaikai ar kuris yra nedarbingas.
- Kai sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, teismas šią sutartį patvirtina, jeigu sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinęs sutartį, teismas jos turinį įrašo į sprendimą.
- Jeigu po įsiteisėjimo iš esmės pasikeičia aplinkybės, reikšmingos sprendžiant sutuoktinių gyvenimo skyrium klausimus, bet kuris sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad teismas apsvarstytų ankstesnį sprendimą ir, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusias aplinkybes, šio straipsnio 1 dalyje išvardytus klausimus išspręstų kitaip.
3.77 straipsnis. Gyvenimo skyrium teisinės pasekmės
1. Baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas, tačiau kitos sutuoktinių teisės ir pareigos išlieka, išskyrus CK numatytas išimtis.
2. Gyvenimas skyrium neturi įtakos sutuoktinių teisėms ir pareigoms jų nepilnamečiams vaikams, išskyrus CK numatytas išimtis.
3. Priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, visais atvejais teismas privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, jeigu šie klausimai nenustatyti sutuoktinių vedybų sutartyje.
4. Gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus kaltą, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
5. Jeigu po teismo sprendimo vienas jų miršta, tai pergyvenęs sutuoktinis išsaugo visas teises, kurias įstatymai suteikia pergyvenusiam sutuoktiniui, išskyrus atvejus, kai pergyvenęs sutuoktinis teismo sprendimu yra pripažintas kaltu .
Ta pati taisyklė taikoma ir kai sprendimą dėl gyvenimo skyrium priima teismas pagal bendrą abiejų sutuoktinių prašymą, jeigu sutuoktinių sutartyje nenumatyta ko kita.
Tačiau pergyvenęs sutuoktinis negali paveldėti mirusio sutuoktinio turto.
- 78 straipsnis. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
- Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, gali priteisti išlaikymo reikalingam sutuoktiniui išlaikymą iš kito sutuoktinio, dėl kurio kaltės buvo pradėta gyventi skyrium, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje.
- Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į:
- santuokos trukmę,
- išlaikymo reikalingumą,
- abiejų sutuoktinių turtinę padėtį,
- jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą,
- nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei
- kitas svarbias aplinkybes. - Teismas gali nustatyti, kad sutuoktinis, privalantis teikti išlaikymą kitam sutuoktiniui, pateiktų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.
- Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas.
- Teismo sprendimas priteisti išlaikymą yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką).
- Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
- 79 straipsnis. Gyvenimo skyrium pabaiga
- Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vėl pradeda kartu gyventi ir bendras gyvenimas patvirtina jų ketinimą kartu gyventi nuolat. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas priima sprendimą, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktinių prašymas dėl gyvenimo skyrium pabaigos ir kuriuo panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas dėl gyvenimo skyrium.
- Sutuoktiniams atnaujinus bendrą gyvenimą, jų turtas lieka atskirtas tol, kol jie sudaro naują vedybų sutartį ir pasirenka naują turto teisinį režimą.
- Gyvenimo skyrium pabaiga tretiesiems asmenims sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai sudaro naują vedybų sutartį ir ją įregistruoja CK 3.103 straipsnyje numatyta tvarka.
- Jeigu sutuoktinių gyvenimas skyrium tęsiasi daugiau kaip 1 metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet kuris sutuoktinis gali reikalauti santuoką nutraukti CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
3.80 straipsnis. Privalomas valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos dalyvavimas
Jeigu sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, tai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo dalyvauti nagrinėjant tokią bylą ir pateikti išvadą, ar, sprendžiant gyvenimo skyrium klausimus, nebus pažeistos vaikų teisės.
Sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys
Lietuvoje skiriami du sutuoktinių turto teisiniai režimai (3.81 str.):
1) Nustatytas pagal įstatymus (nesant sudarius vedybų sutartį- 3.82 str.);
2) Nustatytas pagal sutartis (sudarius vedybų sutartį- 3.83 str.).
Šeimos turto samprata ir teisinis režimas
Šeimos turtas (3.84 str.) - šeimos gyvenamoji vieta, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa - įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos.
- 84 straipsnis. Šeimos turtas
- Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
- Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams:
1) šeimos gyv patalpa;
2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. - Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyv patalpa.
- šeimos turto teisinį statusą įgyja nuo santuokos įregistravimo dienos. prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik, jeigu įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.
3.85 straipsnis. Šeimos turto teisinis režimas
- Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
Jeigu sutuoktiniai turi nepiln vaikų, nekiln daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. - Iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.
- Sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties.
- 86 straipsnis. Šeimos turto teisinio režimo pabaiga
- Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium.
- Sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). iki pilnametystės.
- Jeigu sutuoktiniai šeimos gyv patalpą nuomojosi, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui:
- su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai ar
- kuris yra nedarbingas. - Namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos n.ū. poreikiams tenkinti, teismas gali priteisti sutuoktiniui, kuris lieka gyventi šeimos gyv patalpoje kartu su nepiln vaikais.
Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės samprata
Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos. Konkrečios sutuoktiniams nustatytos turto dalys yra nustatymos tik padalijus turtą. Nuosavybės bendrumas reiškia, kad kiekvienas sutuoktinis turi lygias teises bendrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti.
- 87 straipsnis. Įst nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė
- Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (BJN).
- Sutuoktinių turtas yra jų BJN, kol jis nėra padalytas arba kol BJN teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.
- 88 straipsnis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
- BJN nuosavybe pripažįstama:
1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai BJN po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). - Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių BJN, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
- Turto, kuris yra BJN, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip BJN, jeigu registre jis nurodytas kaip BJN.
- Jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo.
3.92 straipsnis. Turto, kuris yra BJN nuosavybė, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo
1. Bendru sutarimu.
2. Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai:
1) priimamas palikimas ar atsisakoma jį priimti;
2) atsisakoma sudaryti sutartį;
3) imamasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti;
4) pareiškiamas ieškinys dėl BJN gynimo;
5) pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo.
3. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.
Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo CK 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
4. Sandorius, susijusius su:
- BJN esančio nekiln daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu,
- taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei
- vertybinių popierių, kurie yra BJN, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti
TIK ABU SUTUOKTINIAI,
išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.
5. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos BJN.
6. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį
- patvirtinti per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti.
- nepatvirtina. Tada pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo.
Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra sudaręs santuoką, tai sandorio ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareiškė, kad kito sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį yra.
- 93 straipsnis. Leidimas sudaryti sandorius
- Jeigu vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandorį, kuriam reikalingas sutuoktinio sutikimas, tai suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis į teismą prašydamas teismo leidimo tokį sandorį sudaryti.
- Teismas duoda leidimą sudaryti sandorį tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas sutuoktinis įrodo, kad sandoris yra BŪTINAS šeimos arba bendro sutuoktinių verslo poreikiams tenkinti.
3.94 straipsnis. Įgaliojimas tvarkyti turtą
1. gali įgalioti savo nuožiūra valdyti, naudoti turtą, kuris yra jų BJN, ar disponuoti tokiu turtu.
2. Jeigu yra išvykęs arba dėl kitų svarbių priežasčių negali kartu tvarkyti bendro turto,
kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą, prašydamas teismo leidimo vienam tvarkyti tokį turtą.
3. Jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turtą, kuris yra BJN, tą daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerūpestingai, tai jis privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.
4. Turto tvarkymui mutatis mutandis taikomos CK 4 knygos normos, reglamentuojančios kito asmens turto administravimą.
- 95 straipsnis. Nušalinimas
- Jeigu vienas sutuoktinis negali tvarkyti bendro turto ar jį tvarko nuostolingai, kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą prašydamas nušalinti. Teismas prašymą tenkina, jeigu pareiškėjas įrodo, kad tai yra būtina ŠEIMOS ar bendro sutuoktinių VERSLO poreikiams užtikrinti.
- Sutuoktinis, kurį teismas buvo nušalinęs nuo turto tvarkymo, išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo nušalintas, gali kreiptis į teismą reikalaudamas, kad jam vėl būtų leista tvarkyti bendrą turtą.
- 96 straipsnis. Sandorių nuginčijimas
- Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per 1 metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo NESĄŽININGA.
- Sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (CK 3.92 straipsnio 4 dalis), gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Asmeniniai nuosavybei priskiriamas pagal kriterijus:
- turto įsigijimo laikas
- turto įsigijimo pagrindai
- turto pobūdis.
- 89 straipsnis. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
- Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas:
1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo;
2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas BJN;
3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);
4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos;
5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai;
6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims;
7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. - Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
- Asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
- 90 straipsnis. Turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimas BJN
- Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas BJN, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
- Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra BJN, teismas įsigytą turtą gali pripažinti BJN, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra BJN, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
- 97 straipsnis. Turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, tvarkymas
- Turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra. Šeimos turtui, valdymui, naudojimui ir disponavimui juo taikomi šioje knygoje nustatyti apribojimai.
- Jeigu tvarko aplaidžiai ar taip neprotingai ir nerūpestingai, jog kyla grėsmė šeimos interesams dėl to, kad tas turtas gali būti prarastas ar iš esmės sumažėti, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas skirti sutuoktinio turtui administratorių. Administratoriumi gali būti skiriamas ir sutuoktinis.
- Išnykus aplinkybėms, bet kuris sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl turto administravimo panaikinimo.
- Vienas sutuoktinis turi teisę įgalioti kitą sutuoktinį tvarkyti turtą. Tokiu atveju taikomos CK 2 knygos normos, reglamentuojančios atstovavimo teisinius santykius.
- Jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių vienas sutuoktinis negali savarankiškai tvarkyti, kitas sutuoktinis turi teisę naudoti sutuoktinio asmenines lėšas ir turtą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium ar sutuoktinio arba yra paskirtas administravimas.
- 98 straipsnis. Teisė į kompensaciją
- Jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra BJN, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto.
- Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra BJN, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.
- Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti BJN sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
- Šiame straipsnyje numatytos kompensacijos išmokamos, kai baigiasi BJN.
- 99 straipsnis. Sutuoktinių dovanos
- Sutuoktiniai turi teisę dovanoti vienas kitam turtą pagal CK 6 knygos normas, reglamentuojančias dovanojimo sutartį.
- Dovanotojo kreditoriams nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis sukelia teisines pasekmes tik įregistravus šią sutartį viešame registre.
- Apdovanotasis sutuoktinis atsako dovanotojo kreditoriams už dovanotojo prievoles, egzistavusias dovanojimo sutarties sudarymo momentu, tačiau tik dovanoto turto verte. Jeigu dovanotas turtas žuvo ne dėl apdovanotojo sutuoktinio kaltės, jo pareiga įvykdyti dovanotojo prievoles pasibaigia.
3.100 straipsnis. BJN pabaigos pagrindai
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais:
1) mirus vienam iš sutuoktinių;
2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu;
3) pripažinus santuoką negaliojančia;
4) nutraukus santuoką;
5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija);
6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą;
7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą;
8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Vedybų sutarties samprata, jos sudarymo tvarka, forma ir turinys
3.101 straipsnis. Vedybų sutartis
Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).
įstatymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje.
Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis). Taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas.
Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad:
1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
3.102 straipsnis. VS sudarymas
1. VS gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis).
2. Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
3. Nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo.
4. Sutuoktinis, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu šioje srityje, gali sudaryti vedybų sutartį tik tada, kai yra rašytinis jo rūpintojo sutikimas.
Jeigu rūpintojas neduoda - gali duoti teismas.
3.103 straipsnis. Vedybų sutarties forma
1. notarine forma.
2. turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre.
Registro valdytoja yra Teisingumo ministerija, tvarkytoją skiria Vyriausybė.
Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu. Vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios.
3. Prieš 3 asmenis gali būti panaudoti tik, jeigu įregistruoti vedybų sutarčių registre. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu 3 asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus.
3.104 straipsnis. Vedybų sutarties turinys
1. Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad:
1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
2. Visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.
3. Tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą.
4. Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias:
- su turto tvarkymu,
- tarpusavio išlaikymu,
- dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas,
- taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama,
- bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.
5. Vedybų sutartyje numatytas sutuoktinių teises ir pareigas gali riboti:
- tam tikras terminas, arba
- pareigų ir teisių atsiradimas ar pabaiga
gali būti siejami su sutartyje numatytos sąlygos įvykdymu ar neįvykdymu.
3.105 straipsnis. Negaliojančios vedybų sutarties sąlygos
Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios:
1) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai;
2) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų BJN, teisinį režimą (CK 3.88 ir 3.89 straipsniai), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto BJN teisinį režimą;
3) pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių BJN lygių dalių principą;
4) riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą;
5) reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius;
6) nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams;
7) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą;
8) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą;
9) keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.
Vedybų sutarties pakeitimas, nutraukimas ir pabaiga
3.106 straipsnis. Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas
1. VS gali būti pakeista ar nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma.
2. Pakeitimas ar nutraukimas prieš 3 asmenis panaudotas tik, jeigu pakeitimas ar nutraukimas yra įregistruotas vedybų sutarčių registre.
Išskyrus, jeigu sandorio sudarymo metu 3 asmenys žinojo apie vedybų sutarties pakeitimą ar nutraukimą.
3. Vieno sutuoktinio reikalavimu gali būti pakeista ar nutraukta teismo sprendimu, kai yra CK 6 knygoje numatyti sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindai.
4. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai, kurių teises pažeidė vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas, turi teisę per 1 metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie vedybų sutarties pakeitimą ar nutraukimą, ginčyti tokį pakeitimą ar nutraukimą teismo tvarka ir reikalauti pažeistų teisių atkūrimo.
3.107 straipsnis. Vedybų sutarties pabaiga
Nutraukus santuoką ar
Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium,
išskyrus tas prievoles, kurios pagal vedybų sutartį išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium.
Vedybų sutarties pabaiga registruojama vedybų sutarčių registre.
Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia
- 108 straipsnis. Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia
- Be CK 3.105 straipsnyje numatytų pagrindų, vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia taip pat CK 1 knygoje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais.
- Sutuoktinio reikalavimu, jeigu sutartis
- iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir
- vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki. - Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo.
Sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles samprata
Tokios prievolės gali atsirasti sudarius įvairius sandorius, padarius žalos ar įgijus turto arba sutaupius be pagrindo. Atsižvelgiant į prievolės pobūdį, atsiradimo laiką ir kt veiksnius, atsakomybė gali tekti tiek vienam sutuoktiniui, tiek abiems, tiek iš asmeninio, tiek iš bendro sutuoktinių turto.
Taigi prievolės gali būti:
- asmeninės
- bendros.
