Seimos teise Flashcards

1
Q

Šeimos teisės samprata

A

Tai civilinės teisės sistemos dalis.
Tai sistema teisės normų, nustatančių bendruosius šeiminių santykių teisinio reguliavimo principus ir reguliuojančios santuokos sudarymo, galiojimo ir nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarką.
Šeimos teisę atriboti nuo kitų teisės šakų galima pagal šiuos kriterijus - teisės subjektai, kuriuos sieja santuoka, tėvystė ar kiti šeiminiai santykiai.
Šeima- fizinių asmenų susivienijimas, atsirandantis iš santuokos, giminystės ir įvaikinimo, nes asmenys tarpusavyje susiję subjektinėmis teisėmis ir pareigomis, numatytomis šeimos ir kai kurių kitų įstatymų normose.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai

A
  1. 3 straipsnis. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
  2. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas LR grindžiamas
    - monogamijos,
    - santuokos savanoriškumo,
    - sutuoktinių lygiateisiškumo,
    - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo,
    - vaikų auklėjimo šeimoje,
    - tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo,
    - motinystės visokeriopos apsaugos principais ir
    - kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais.
  3. Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti
    - šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą,
    - šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą,
    - galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir
    - kitokių veiksnių įtakos.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Šeimos teisinių santykių samprata

A

Šeimos teisiniai santykiai – tai civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp šeimos narių ir kitų asmenų, kuriuos sieja giminystės ar kitokie ryšiai. Šeimos teisės normos reglamentuoja turtinius ir asmeninius neturtinius fizinių asmenų santykius, atsirandančius santuokos, bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės), kraujo giminystės, įvaikinimo, globos ir rūpybos, vaikų auklėjimo pagrindu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Šeimos teisinių santykių subjektai, objektai, turinys

A

Šeimos teisinių santykių subjektai yra tik tie piliečiai, kurių šeimos teisinis statusas atskleidžiamas teisnumu ir pajėgumu. Šeimos teisėje nėra šeimos teisės ir gebėjimų apibrėžimo, tačiau šios sąvokos yra labai svarbios teisėsaugos praktikoje priimant sprendimus dėl tam tikrų veiksmų, kuriuos gali atlikti piliečiai ir įvairios institucijos, priimtinumo.
Šeimos santykių objektai yra santykių subjekto veiksmai (elgesys), taip pat daiktai (nuosavybė) ar kita materialinė nauda. Pirmieji apima, pavyzdžiui, tėvų teisių įgyvendinimą pagal vaikų interesus, tėvų teisę reikalauti grąžinti vaiką iš trečiųjų šalių ir pan. Antra, daiktai, kurie yra teisiniai santykiai, kylantys tarp šeimos narių apie turtą ar kitas materialines prekes (pavyzdžiui, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, mokant lėšas sutuoktinio (buvusio sutuoktinio) ir kitų šeimos narių išlaikymui).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Šeimos teisių įgyvendinimas ir gynimas

A

3.5 straipsnis. Šeimos teisių įgyvendinimas ir gynimas
1. Asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomi jomis naudojasi, taip pat ir teise į šeimos teisių gynybą.
Atsisakymas nuo šeimos teisės ar jos įgyvendinimo nepanaikina šios teisės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
2. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai.
3. Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
4. Šeimos teises gina teismas, globos ir rūpybos bei kitos valstybės ar visuomeninės institucijos CK numatytais būdais. Teismas ir kitos institucijos turi siekti, kad šalys išspręstų ginčą taikiai – tarpusavio susitarimu, ir visokeriopai padėti šalims pasiekti tokį susitarimą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Šeimos teisės terminai ir šaltiniai

A

3.6 straipsnis. Ieškinio senatis
1. Reikalavimams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, taikoma ieškinio senatis, išskyrus šios knygos nustatytas išimtis. PVz. 3.42, 3.129.
2. Ieškinio senaties terminų skaičiavimo, sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo tvarką nustato CK pirmosios knygos normos, jeigu šios knygos normos nenustato kitokių taisyklių.
Pvz. 3.9 nustato, kad Ieškinys dėl dovanos grąžinimo gali būti pareikštas per 1 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.

  1. 2 straipsnis. Šeimos teisės šaltiniai
  2. Šeimos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
  3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos valstybės institucijos gali priimti teisės aktus šeimos teisės klausimais tik CK ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir apimtimi.
  4. Papročiai šeimos santykiams taikomi tik įstatymų numatytais atvejais. Jeigu yra prieštaravimas tarp įstatymo ir papročio, taikomas įstatymas.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Santuokos samprata

A
  1. 7 straipsnis. Santuokos samprata
  2. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.
  3. Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai.

Teisės literatūroje nėra vieningo sutarimo dėl santuokos teisinės sąvokos.

Santuoka yra šeimos ypatingas struktūrinis elementas. Laikantis nuomonės, kad šeima atsiranda sudarius santuoką, tenka pripažinti, kad santuoka apibrėžiama kaip šeimos pradžia.

Santuoka teisine prasme gali būti suprantama kaip svarbiausias juridinis faktas, sukeliantis šeiminių- teisinių ryšių atsiradimą, ir suprantamas kaip laisva bei savanoriška vyro ir moters sąjunga, sudaroma laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, siekiant sukurti šeimą.

Santuokos sampratai priskiriamas ir susitarimas tuoktis (sužadėtuvės).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Santuokos sudarymo sąlygos ir tvarka, teisinės pasekmės

A

SANTUOKOS SUDARYMO SĄLYGOS

  • Santuokinis amžius (3.14 str.);
  • Susitarimas tuoktis tik tarp vyro ir moters (3.12 str., Konstitucijos 38 str.);
  • Santuokos savanoriškumas (3.13 str., Konstitucijos 38 str. 3 dalis ir 20 str.). Bet koks grasinimas, prievarta, apgaulė ar kitokie valios trūkumai yra pagrindas S pripažinti negaliojančia;
  • Veiksnumas (3.15 str.);
  • Monogamijos principas (3.16 str.);
  • Ne artimi giminaičiai (3.17 str.).
      SANTUOKOS SUDARYMO SĄLYGOS

3.14 straipsnis. Santuokinis amžius
1. S leidžiama sudaryti asmenims, kurie S sudarymo dieną yra 18 metų.
2. Norinčio tuoktis, tačiau neturinčio 18 metų asmens prašymu
teismas supaprastinto proceso tvarka
turi teisę sumažinti tokio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip 2 metais.
3. Nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam 16 metų.
4. Teismas, spręsdamas, turi teismo posėdyje išklausyti nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichinę bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių.
Nėštumas – svarbi priežastis sumažinti santuokinį amžių.
5. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti išvadą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tikslingumo ir ar tai atitinka nepilnamečio interesus.

  1. 15 straipsnis. Veiksnumas
  2. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali sudaryti S.
  3. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali sudaryti S be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą sudaryti S gali duoti teismas.
  4. Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje, S registracija turi būti atidėta iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.

3.17 straipsnis. Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams
Draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais.

SANTUOKOS SAVANORIŠKUMAS
• 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 str.2 d.;
• 1966 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 10 str. 1 d.;
• 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 23 str.3 d.

SANTUOKOS SUDARYMAS IR PROBLEMOS
• Lietuvoje kuriama šeima sudarant valstybinę arba bažnytinę santuoką. Ją reglamentuoja LR Konstitucija, CK, Šventojo Sosto ir LR sutartis, Civilinės metrikacijos taisyklės bei kiti su santuoka susiję teisės aktai.
• Bažnytinės ir valstybinės santuokos atribojimo kriterijai CK 3.23 ir 3.24 str.:
valstybinė santuoka registruojama civilinės metrikacijos įstaigoje, vadovaujantis CK sąlygomis ir tvarka, o bažnytinė santuoka sudaroma pagal religijos kanonų teisės nustatytą procedūrą.
• Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuoką. Apie bažnyčioje sudarytą santuoką pranešama Civilinės metrikacijos įstaigai per 5 dienas nuo santuokos sudarymo, kartu išduodant dokumentą, patvirtinantį santuokos sudarymo faktą bažnyčioje. Ši pareiga tenka dvasininkui.
• Pagal CK nuostatas yra tik valstybinė santuoka, kuri kartais registruojama ir bažnyčioje. CK nėra nustatyta aiškios valstybinės ir bažnytinės santuokos registravimo apskaitos, todėl būtinas santuokos registras.
• Kadangi Lietuvoje nėra valstybinės religijos, santykiai tarp valstybės ir religinių bendruomenių turėtų būti grindžiami sutartimi. Katalikų bažnyčia sudariusi su valstybe sutartį dėl bažnytinės santuokos teisinių pasekmių.

PROCEDŪRINĖS SANTUOKOS SUDARYMO SĄL YGOS
• Prašymo registruoti padavimo tvarka (raštu asmeniškai, vietos reikalavimas, priedai, turinio reikalavimai) (CK 3.18);
• Tokio prašymo registruoti santuoką fakto viešas paskelbimas (tai padeda išsiaiškinti kliūtis sudaryti santuoką, leidžia nesąžiningiems asmenims nepagrįstai sutrukdyti registruoti santuoką ar vilkinti procedūrą);
• Santuokos registracijos laikas (terminai) - 1 mėn. nuo prašymo pateikimo civilinės metrikacijos įstaigai iki santuokos registravimo ;
• Santuokos registracijos vieta. (Dalyvauja abu asmenys, tai padeda nustatyti, ar valia sudaryti santuoką yra laisva). Tai parodo, ar norinčių asmenų norą susituokti, galimybė suinteresuotiems asmenims pranešti apie kliūtis sudaryti santuoką.

ASMENŲ, NEGALINČIŲ ATVYKTI Į CIVILINĖS METRIKACIJOS ĮSTAIGĄ, SANTUOKOS ĮFORMINIMO YPATUMAI
Santuokos sudarymas įkalinimo įstaigoje (tardymo izoliatoriuje ar pataisos darbų kolonijoje, jei besituokiantis asmuo suimtas ar atlieka bausmę);

  • LR Konsulinės įstaigos.
  • Namuose ar ligoninėje, jei vienas iš besituokiančiųjų sunkiai serga ir negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą.
  1. 24 straipsnis. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka
  2. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka S sudaroma pagal atitinkamos religijos (kanonų) teisės nustatytą procedūrą.
  3. S sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir S sudarymas CMĮ civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu:
    1) nebuvo pažeistos CK 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos;
    2) santuoka buvo sudaryta pagal LR įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą;
    3) santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą CMĮ įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.
  4. Jeigu S sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per 10 dienų po šios S sudarymo pateikti S sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą apie S sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Tokiu atveju S laikoma sudaryta nuo jos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka dienos.
  5. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pranešimas apie S sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nepateikiamas, S laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą CMĮ.

SANTUOKOS TEISINĖS PASEKMĖS

  1. 26 straipsnis. Sutuoktinių lygiateisiškumas
  2. Sudarę S, sutuoktiniai įgyja šioje knygoje numatytas teises ir pareigas.
  3. Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą CA vienas kitam bei vaikams S sudarymo, jos trukmės ir jos nutraukimo klausimais.
  4. Sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ar panaikinti pareigų, kurios pagal įst atsiranda kaip S pasekmė.

3.28 straipsnis. Šeimos santykių sukūrimas
Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Sutuoktinių subjektinės asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos

A
  1. Sutuoktinių pareiga vienas kitą remti
  2. Sutuoktinių pareigos vaikams
  3. 27 straipsnis. Sutuoktinių pareiga vienas kitą remti
  4. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
  5. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis.

3.29 straipsnis. Sutuoktinių teisnumas ir veiksnumas
Santuoka neapriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo, tačiau sutuoktinių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas vedybų sutarties bei imperatyvių CK normų.

3.30 straipsnis. Sutuoktinių pareigos vaikams
Sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

3.31 straipsnis. Sutuoktinių pavardė
Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.

3.32 straipsnis. Atstovavimas
1. Vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti.
2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas.
Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito sutuoktinio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka šeimos interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą.
Teismas, nustatęs, kad sutuoktinis veikia priešingai šeimos ar nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu, – viešam registrui.
3. Jeigu vienas sutuoktinis veikė kito sutuoktinio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems veiksmams ir jų pasekmėms taikomos CK 6 knygos normos, reglamentuojančios
kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo.

  1. 33 straipsnis. Sutuoktinių ginčai dėl pareigų vykdymo ir teisių įgyvendinimo
  2. Jeigu sutuoktiniai negali susitarti dėl savo pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo, bet kuris sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą, kad teismas išspręstų jų ginčą.
  3. Teismas, spręsdamas sutuoktinių ginčą, privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.
  4. Sprendimą dėl sutuoktinių ginčo teismas privalo priimti atsižvelgdamas į sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir visos šeimos interesus.
  5. 34 straipsnis. Laikinas sutuoktinio turtinių teisių apribojimas
  6. Jeigu vienas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo santuokines pareigas, numatytas šioje knygoje, ir savo veiksmais kelia grėsmę turtiniams šeimos interesams, kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti uždrausti sutuoktiniui be kito sutuoktinio sutikimo disponuoti bendru sutuoktinių turtu. Max 2 metai.
  7. Sandoriai, kurių sutuoktinis neturėjo teisės sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal pastarojo ieškinį, jeigu trečiasis asmuo, su kuriuo buvo sudarytas sandoris, buvo nesąžiningas. Senatis - 1 m nuo sutuoktinio sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie tokį sandorį.
  8. 35 straipsnis. Sutuoktinių teisės ir pareigos namų ūkyje
  9. Sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo neturi teisės perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į kilnojamąjį daiktą, naudojamą šeimos namų ūkyje.
  10. Kilnojamuoju daiktu, naudojamu šeimos namų ūkyje, pripažįstami namų apyvokos daiktai, baldai, išskyrus meno kūrinius, kolekcijas ir namų bibliotekas.
  11. Sutuoktinis, be kurio sutikimo buvo sudarytas toks sandoris, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu jis sandorio nepatvirtino po jo sudarymo, išskyrus atvejus, kai sandoris buvo atlygintinis, o trečioji šalis buvo sąžininga.
  12. 36 straipsnis. Sutuoktinių teisės ir pareigos į gyvenamąją patalpą, esančią šeimos turtu
  13. Jeigu sutuoktiniai gyvena gyv patalpoje pagal nuomos sutartį, tai sutuoktinis, sudaręs nuomos sutartį, be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyv patalpos arba perleisti teises pagal nuomos sutartį. Sutuoktinis, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti jį negaliojančiu.
  14. Sutuoktinis, kuriam šeimos gyv patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo šios gyv patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Sutuoktinis, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip šeimos turtas.
  15. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos taisyklės taikomos ir uzufrukto (t. y. teisės naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo pajamas, produkciją ir vaisius) bei panaudos atvejais.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Sužadėtuvės

A

Santuokos sampratai priskiriamas ir susitarimas tuoktis (sužadėtuvės).

  1. 8 straipsnis. Susitarimas tuoktis (sužadėtuvės)
  2. Susitarimas tuoktis neįpareigoja ir negali būti įgyvendintas prievarta, tačiau gali sukelti CK 3.9–3.11 straipsniuose nustatytas teisines pasekmes.
  3. Susitarimas tuoktis gali būti išreikštas žodžiu arba raštu.
  4. Civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka paduotas prašymas įregistruoti santuoką laikomas VIEŠU SUSITARIMU TUOKTIS.

3.9 straipsnis. Dovanų grąžinimas
1. Jeigu santuoka nesudaroma, abi viešo susitarimo tuoktis šalys turi teisę reikalauti viena iš kitos grąžinti viską, ką viena yra gavusi iš kitos kaip dovaną ryšium su būsima santuoka, išskyrus atvejus, kai dovanos vertė neviršija 300 eurų ir kai šalis, gavusi dovaną, mirė iki santuokos įregistravimo, ir santuoka nebuvo sudaryta dėl šalies mirties.
2. Reikalavimams grąžinti dovanas taikomos CK 6 knygos normos, reglamentuojančios santykius, susijusius su
nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu.

  1. Ieškinys dėl dovanos grąžinimo gali būti pareikštas per 1 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
  2. 10 straipsnis. Nuostolių atlyginimas
  3. Susitarimo tuoktis šalis, be pakankamo pagrindo atsisakiusi sudaryti santuoką, turi atlyginti kitai šaliai nuostolius, patirtus dėl susitarimo tuoktis neįvykdymo.
  4. Nuostolių dydį sudaro šalies turėtos faktinės išlaidos ruošiantis sudaryti santuoką, taip pat prievolių, susijusių su būsima santuoka, įvykdymo faktinės išlaidos.
  5. Jeigu šalis atsisakė tuoktis dėl svarbios priežasties, kuri atsirado dėl kitos šalies kaltės, tai kaltoji šalis turi atlyginti nuostolius pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
  6. Reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
  7. 11 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas
  8. Jeigu susitarimas tuoktis buvo viešas, tai šalis, turinti teisę į nuostolių atlyginimą pagal CK 3.10 straipsnį, taip pat gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
  9. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti pareikštas per 1 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo atsisakymo sudaryti santuoką dienos.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Santuokos pripažinimo negaliojančia samprata, pagrindai, teisinės pasekmės

A

CK įtvirtintas santuokos sudarymo sąlygų sąrašas yra baigtinis, ir tik jo pagrindu santuoka gali būti pripažinta negaliojančia.
Santuokos galiojimo prezumpciją galima paneigti tik teismo keliu, įrodžius, kad sudarant santuoką buvo pažeista bent viena santuokos sudarymo sąlyga, arba santuoka buvo fiktyvi.
Santuoką pripažinus negaliojančia, ji nustoja galiojusi nuo santuokos sudarymo momento. Tačiau, reikia pažymėti, kad jos pripažinimas negaliojančia nepašalina tos santuokos sukurtų pasekmių.

  1. 37 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai ir tvarka
  2. Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos:
    - CK 3.12 - Draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims
    - CK 3.13 - Santuokos savanoriškumas
    - CK 3.14 - Santuokinis amžius
    - CK 3.15 - Veiksnumas
    - CK 3.16 - Draudimas pažeisti monogamijos principą
    - VK 3.17 - Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams
  • CK 3.39 - Fiktyvios santuokos pripažinimas negaliojančia
  • CK 3.40 - Santuokos pripažinimas negaliojančia dėl tikrosios valios neišreiškimo (Preziumuojama, kad klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl:
    1) kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus šeimos gyvenimas neįmanomas;
    2) to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą.
  • jeigu vienas iš norinčių tuoktis nepranešė kitam apie tai, kad jis serga lytiškai plintančia liga arba AIDS.
  1. Negaliojančia pripažįsta tik teismas.
  2. Negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
  3. Teismas ne vėliau kaip kitą d.d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

3.38 straipsnis. Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pažeidus jos sudarymo sąlygas
1. S, sudaryta pažeidžiant CK 3.16 (monogamija) ir 3.17 (artimini gim) str - pagal sutuoktinio, nežinojusio apie kliūtis santuokai sudaryti, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį.
2. S, sudaryta pažeidžiant CK 3.14 (amžius) str - pagal nepilnamečio sutuoktinio, jo tėvų, globėjų ar rūpintojų, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro ieškinį.
Kai nepilnamečiam sutuoktiniui sukanka 18 metų, ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti tik pats sutuoktinis.
3. S, sudaryta pažeidžiant CK 3.15 (veiksnumas) str - pagal neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio globėjo, ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio rūpintojo, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį.
4. Santuoka, sudaryta pažeidžiant CK 3.13 (Savanoriškumas) str - pagal sutuoktinio, neišreiškusio savo tikrosios valios, arba prokuroro ieškinį.
Jeigu sutuoktinis, neišreiškęs savo tikrosios valios, yra nepilnametis, ieškinį gali pareikšti jo tėvai, globėjai, rūpintojai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
5. Reikalauti pripažinti S negaliojančia šio kodekso 3.21 str 3 d (venerinė liga, AIDS) numatytu pagrindu turi teisę sutuoktinis, kuriam iki santuokos sudarymo nebuvo praneštas ligos faktas.

  1. 41 straipsnis. Aplinkybės, naikinančios S negaliojimą
  2. Teismas gali netenkinti, jeigu bylos nagrinėjimo metu išnyko aplinkybės, pagal CK buvusios kliūtimi sudaryti santuoką.
  3. Teismas gali atsisakyti pripažinti negaliojančia S, sudarytą nepilnamečio, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams.
  4. S negali būti pripažinta fiktyvia, jeigu, kol byla dėl S pripažinimo negaliojančia buvo iškelta, sutuoktiniai sukūrė šeimos santykius arba daugiau nei 1 metus po S sudarymo bendrai gyvena, arba jiems gimė bendras vaikas, arba jie laukiasi bendro vaiko.
  5. S negali būti pripažinta negaliojančia po jos nutraukimo, išskyrus atvejus, kai buvo pažeistas monogamijos principas arba santuoka buvo sudaryta su artimuoju giminaičiu.
  6. S, sudaryta, kai vienas iš sutuoktinių neišreiškė savo tikrosios valios, negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu po tokios santuokos sudarymo arba po to, kai paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą reikalauti santuoką pripažinti negaliojančia, sutuoktiniai bendrai gyveno daugiau nei 1 metus, arba jiems gimė bendras vaikas, arba jie laukiasi bendro vaiko.
  7. 42 straipsnis. Ieškinio senatis
  8. Sutuoktinis, kuris sudarė S neturėdamas 18 metų, gali reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia per 1 m, skaičiuojamą nuo pilnametystės dienos.
  9. Reikalauti pripažinti negaliojančia S, sudarytą neišreiškus tikrosios valios, galima per 1 m, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą santuoką pripažinti negaliojančia, išnykimo arba paaiškėjimo dienos.
  10. Reikalauti pripažinti fiktyvią S negaliojančia galima per 1 m nuo tokios S sudarymo dienos. CK 3.39 straipsnio nustatytu pagrindu prokuroras ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti per 5 metus nuo santuokos sudarymo.
  11. Reikalavimams pripažinti santuoką negaliojančia kitais pagrindais ieškinio senatis netaikoma.
  12. 43 straipsnis. Sutuoktinių atskyrimas ir išlaikymo priteisimas
  13. Teismas, siekdamas apsaugoti vieno iš sutuoktinių teisėtus interesus, gali įpareigoti, esant galimybei, sutuoktinius gyventi skyrium, kol bus išnagrinėta byla dėl jų santuokos pripažinimo negaliojančia.
  14. Teismas, pripažindamas santuoką negaliojančia, turi išspręsti nepilnamečių vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo klausimus, taip pat nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.
  15. 44 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį išnykimas
  16. Teisė pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia negali būti perduodama asmeniui paveldėjimo ar kitokiu būdu.
  17. Kai vienas sutuoktinis miršta, prokuroras netenka teisės pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.

3.45 straipsnis. S pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės
1. Tėvų, kurie buvo susituokę ir kurių santuoka vėliau buvo pripažinta negaliojančia, vaikai laikomi santuokiniais.
2. Jeigu abu sutuoktiniai buvo sąžiningi, t. y. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad yra kliūčių sudaryti santuoką, tai santuoka, nors ir pripažinta negaliojančia, sukelia jiems tokias pat teisines pasekmes, kaip ir galiojanti santuoka,
išskyrus paveldėjimo teisę.
Aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinio sąžiningumą, turi būti nurodytos teismo sprendime.

  1. 46 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės, kai vienas arba abu sutuoktiniai buvo nesąžiningi
  2. Kai sąžiningas buvo tik vienas sutuoktinis, negaliojanti S suteikia jam tas teises, kurios pripažįstamos sutuoktiniui.
  3. Jeigu abu sutuoktiniai buvo nesąžiningi, tai negaliojanti santuoka jiems nesukuria sutuoktinių teisių ir pareigų. Kiekvienas jų turi teisę atsiimti savo turtą, taip pat ir padovanotą kitam sutuoktiniui.
  4. 47 straipsnis. Sąžiningo sutuoktinio teisės
  5. Sąžiningas ir išlaikymo reikalingas sutuoktinis turi teisę reikalauti priteisti iš nesąžiningo sutuoktinio išlaikymą, bet ne ilgiau kaip 3 metams.
  6. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį. Išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, arba nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma. Jeigu pasikeičia vieno sutuoktinio turtinė padėtis, suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, sumažinimo arba jo išieškojimo nutraukimo.
  7. Išlaikymo mokėjimas sąžiningam sutuoktiniui savaime nutrūksta, jei jis sudaro naują santuoką arba pasibaigus 3 metų terminui, per kurį išlaikymas buvo mokamas.

3.48 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijų dalyvavimas
Nagrinėjant bylas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, jeigu vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai arba teismo sprendimu pripažinti neveiksniais šioje srityje ar ribotai veiksniais šioje srityje, privalo dalyvauti globos (rūpybos) institucijos arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir pateikti išvadą, ar santuokos pripažinimas negaliojančia nepažeis šių asmenų ir jų vaikų teisių ir interesų, išskyrus atvejus, kai byla teisme nagrinėjama valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareikšto ieškinio pagrindu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Santuokos pabaigos samprata, pagrindai, teisinės pasekmės

A

• Kai vienas sutuoktinis miršta (3.50 str.);
• Arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.
Santuoka gali būti nutraukiama:
abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (3.51-3.54 str.),
vieno sutuoktinio prašymu (3.55 -3.59 str.) arba
dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (3.60- 3.62 str.).

3.50 straipsnis. Santuokos pabaiga dėl vieno sutuoktinio mirties
1. S baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba teismas sprendimu paskelbia jį mirusiu.
2. Paskelbus mirusiu, S pasibaigusia nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo sprendime nurodytos asmens mirties datos.
3. Jeigu sutuoktinis, kurį teismas sprendimu paskelbė mirusiu, atsiranda, tai,
panaikinus teismo sprendimą,
abiejų sutuoktinių bendru prašymu, paduotu santuokos pabaigą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai,
santuoka gali būti atnaujinta.
4. Santuoka negali būti atnaujinta, jeigu kitas sutuoktinis sudarė naują santuoką arba yra kliūčių, numatytų CK 3.12–3.17 straipsniuose.

Teisinius padarinius santuokos pabaiga sukelia tik tuo atveju, jeigu santuokos nutraukimas įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Faktinis santykių nutrūkimas tokių pasekmių nesukelia.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Santuokos nutraukimo sąlygos, būdai, tvarka, teisinės pasekmės

A

Santuoka gali būti nutraukiama:
abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (3.51-3.54 str.),
vieno sutuoktinio prašymu (3.55 -3.59 str.) arba
dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (3.60- 3.62 str.).

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS ABIEJŲ SUTUOKTINIŲ
BENDRU SUTIKIMU
Sąlygos:
1) nuo S sudarymo yra praėję daugiau nei 1 metai;
2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

Nutraukiama supaprastinto proceso tvarka

Bendras sutuoktinių prašymas paduodamas vieno iš sutuoktinių gyv vietos apylinkės teismui.

Kartu turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo.

3.53 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
1. Teismas įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo.
Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
2. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei 1 metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
3. Teismas, savo sprendimu nutraukti, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl S nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti:
- savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo,
- nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus,
- dalyvavimo juos auklėjant ir
- nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei
- kitas savo turtines teises ir pareigas.
Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.
Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
4. Jeigu sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.
Jeigu per šešis mėn nepateikia naujos, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

  1. 54 straipsnis. Sutuoktinių taikinimas
  2. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.
  3. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva max 6 mėn susitaikyti. byla sustabdoma. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu.
  4. Jeigu per 1 metus nuo susitaikymo termino pradžios nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl S nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
  5. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei 1 metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas.

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS VIENO SUTUOKTINIO PRAŠYMU
Sąlygos:
1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei 1 metus;
2) vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje;
3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei 1 metus už netyčinį nusikaltimą.

  1. Neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija. Ribotai veiksnus šioje srityje sutuoktinis prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti su rūpintojo sutikimu. Kai rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą paduoti prašymą nutraukti santuoką gali duoti teismas.
  2. 56 straipsnis. Prašymo turinys
  3. Nurodytas CK 3.55 str 1 d numatytų pagrindas.
  4. Prašyme taip pat privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams.
  5. Prašyme taip pat turi būti nurodyti CPK numatyti duomenys.
  6. 57 straipsnis. Prašymo nagrinėjimas
  7. Supaprastinto proceso tvarka.
  8. taikinimo priemonės netaikomos.
  9. Teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio amžių, santuokos trukmę, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus, gali atsisakyti nutraukti santuoką, jeigu santuokos nutraukimas padarytų esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam sutuoktiniui ar jų nepilnamečiams vaikams.
  10. Kitas sutuoktinis arba jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, ir reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų dėl pareiškėjo kaltės. Jeigu tokį prašymą teismas pripažįsta pagrįstu, santuoka nutraukiama konstatuojant, kad ji iširo dėl santuokos nutraukimą inicijavusio sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnis).

3.58 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijos dalyvavimas
Jeigu vienas sutuoktinis yra neveiksnus šioje srityje arba ribotai veiksnus šioje srityje, globos (rūpybos) institucija privalo pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką.

3.59 straipsnis. Klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti:
- sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą,
- dalyvavimo juos auklėjant ir
- nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir
- išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei
- jų bendro turto padalijimo klausimus,
išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS DĖL SUTUOKTINIO
(SUTUOKTINIŲ) KALTĖS

  1. 60 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos
  2. Jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.
  3. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis:
    - iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir
    - dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
  4. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra
    - nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba
    - yra neištikimas, arba
    - žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba
    - paliko šeimą ir daugiau kaip 1 metus visiškai ja nesirūpina.
  5. 61 straipsnis. Abiejų sutuoktinių kaltė
  6. Sutuoktinis gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
  7. Teismas gali pripažinti, kad S iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  8. tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).
  9. 62 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
  10. Ieškinio teisenos tvarka.
  11. Vieno sutuoktinio reikalavimu byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
  12. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, mutatis mutandis taikomas CK 3.59 straipsnis.

3.63 straipsnis. Santuokos nutraukimo priežasčių nenurodymas teismo sprendime
Abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

  1. 64 straipsnis. Sutuoktinių taikinimas
  2. Teismas privalo imtis priemonių sutaikyti.
  3. Teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Jeigu sutuoktiniai susitaria, taikomos šio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys.
  4. Teismas taiko CK 3.54 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas priemones, išskyrus atvejus, kai jų taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams.
  5. 65 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės
  6. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti LAP, kol bus priimtas teismo sprendimas.
  7. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:
    1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
    2) nustatyti nepiln vaikų gyv vietą su vienu iš tėvų;
    3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;
    4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepiln vaikams ar kitam sutuoktiniui;
    5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės NT vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą;
    6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui;
    7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose;
    8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.

SANTUOKOS NUTRAUKIMO TEISINĖS PASEKMĖS

  1. 66 straipsnis. Santuokos nutraukimo momentas
  2. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  3. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
  4. 67 straipsnis. Santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms
  5. Pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.
  6. Sutuoktinis, išskyrus kaltą, gali prašyti teismą nustatyti, kad teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

3.68 straipsnis. Sandorių, sudarytų po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, pripažinimas negaliojančiais
Sandoriai, susiję su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kuriuos sudarė vienas sutuoktinis po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal kito sutuoktinio ieškinį, jeigu tas sutuoktinis įrodo, kad sandoris buvo sudarytas turint tikslą pažeisti jo turtines teises, o trečiasis asmuo buvo nesąžiningas.

  1. 69 straipsnis. Buvusių sutuoktinių pavardės
  2. Gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
  3. Jeigu dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
  4. 70 straipsnis. Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinės pasekmės
  5. Jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą.
  6. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  7. Kaltas, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita.
  8. Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekiln daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip 10 metų ir nekiln daiktas nėra perleistas 3 asmenims.
  9. 71 straipsnis. Teisės naudotis gyv patalpa išlikimas
  10. Jeigu gyv patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepiln vaikai.
  11. Uzufruktas kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.
  12. Jeigu šeimos gyv patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepiln vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.
  13. 72 straipsnis. Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
  14. Teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.
  15. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepiln vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.
  16. Sutuoktinis, kuris dėl S sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas.
  17. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta S, neturi teisės į išlaikymą.
  18. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į :
    - santuokos trukmę,
    - išlaikymo reikalingumą,
    - abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį,
    - jų sveikatos būklę, amžių,
    - taip pat į jų darbingumą,
    - nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.
  19. Išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:
    1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip 1 metai;
    2) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams;
    3) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais;
    4) išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.
  20. Teismas gali pareikalauti pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.
  21. Išlaikymas
    - vienkartine pinigų suma arba
    - periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba
    - priteisiamas tam tikras turtas.
  22. Kai santuoka nutraukta pagal vieno sutuoktinio prašymą dėl kito sutuoktinio neveiksnumo šioje srityje ar riboto veiksnumo šioje srityje, sutuoktinis, kurio iniciatyva buvo nutraukta santuoka, privalo atlyginti neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje buvusio sutuoktinio gydymo ir priežiūros išlaidas, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų.
  23. Teismo sprendimas priteisti išlaikymą yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu buvęs sutuoktinis nemoka priteisto išlaikymo, išieškoma iš jo turto įstatymų nustatyta tvarka.
  24. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
  25. Kai buvęs sutuoktinis, iš kurio priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą.
  26. Kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaroma nauja santuoka, išlaikymo mokėjimas nutraukiamas. Mirties atveju teisė reikalauti įsiskolinimo ar dar nesumokėto išlaikymo pereina mirusiojo įpėdiniams. Nutraukus naują santuoką, įgyjama teisė reikalauti atnaujinti išlaikymo mokėjimą, jeigu išlaikymo reikalingas sutuoktinis augina vaiką iš ankstesnės santuokos arba prižiūri neįgalų vaiką iš ankstesnės santuokos. Visais kitais atvejais sutuoktinio iš vėlesnės santuokos pareiga išlaikyti kitą sutuoktinį atsiranda pirmiau negu tokia sutuoktinio iš ankstesnės santuokos pareiga.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Santuokos atnaujinimas

A

3.50: 3. Jeigu sutuoktinis, kurį teismas sprendimu paskelbė mirusiu, atsiranda, tai,
panaikinus teismo sprendimą,
abiejų sutuoktinių bendru prašymu, paduotu santuokos pabaigą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai,
santuoka gali būti atnaujinta.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Sutuoktinių gyvenimo skyrium samprata

A

Tai tam tikra šeimos reorganizavimo forma, kai vieni sutuoktinių tarpusavio teisiniai santykiai baigiasi, o kiti išlieka. Pirmas žingsnis į ištuoką.
Kita vertus, separacija:
1) leidžia išsaugoti santuoką, o kartu galbūt ir šeimą.
2) leidžia nutraukti santuoką supaprastintu būdu
3) leidžia spręsti krizę tiems asmenims, kurie dėl religinių priežaščių negali nutraukti.

  1. 73 straipsnis. Prašymas dėl gyvenimo skyrium
  2. Vienas sutuoktinis gali kreiptis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, nors ir nepriklausančių nuo kito sutuoktinio, bendras jų gyvenimas
    - tapo netoleruotinas (neįmanomas) arba
    - gali iš esmės pakenkti jų nepilnamečių vaikų interesams, arba
    - sutuoktiniai nesuinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą.
  3. Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus.
  4. 74 straipsnis. Priešiniai reikalavimai
  5. Į prašymą dėl gyvenimo skyrium, turi teisę paduoti priešinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo.
  6. Sutuoktinis, kuriam yra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, turi teisę pareikšti priešinį reikalavimą dėl gyvenimo skyrium.
  7. Jeigu vienas sutuoktinis reikalauja santuoką nutraukti, o kitas sutuoktinis reikalauja patvirtinti gyvenimą skyrium, teismas gali santuoką nutraukti pripažindamas, kad ji nutrūko dėl abiejų ar vieno sutuoktinio kaltės, arba nustatyti sutuoktinių gyvenimą skyrium.
  8. 75 straipsnis. Bylos dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjimas
  9. Ieškinio teisenos tvarka.
  10. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių nepilnamečių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, privalo imtis priemonių sutuoktiniams SUTAIKYTI.
  11. Teismas gali LAP.
  12. 76 straipsnis. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą dėl gyvenimo skyrium
  13. Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, privalo nustatyti:
    - su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai,
    - taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir
    - skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir
    - bendravimo su jais tvarkos klausimus.
  14. Jeigu yra svarbių priežasčių, teismas gali laikinai nustatyti vaikų gyv vietą pas kitus asmenis ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje.
  15. Sprendžiant klausimą dėl šeimos gyv patalpų, pirmenybė turi būti teikiama tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepiln vaikai ar kuris yra nedarbingas.
  16. Kai sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, teismas šią sutartį patvirtina, jeigu sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinęs sutartį, teismas jos turinį įrašo į sprendimą.
  17. Jeigu po įsiteisėjimo iš esmės pasikeičia aplinkybės, reikšmingos sprendžiant sutuoktinių gyvenimo skyrium klausimus, bet kuris sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad teismas apsvarstytų ankstesnį sprendimą ir, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusias aplinkybes, šio straipsnio 1 dalyje išvardytus klausimus išspręstų kitaip.

3.77 straipsnis. Gyvenimo skyrium teisinės pasekmės
1. Baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas, tačiau kitos sutuoktinių teisės ir pareigos išlieka, išskyrus CK numatytas išimtis.
2. Gyvenimas skyrium neturi įtakos sutuoktinių teisėms ir pareigoms jų nepilnamečiams vaikams, išskyrus CK numatytas išimtis.
3. Priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, visais atvejais teismas privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, jeigu šie klausimai nenustatyti sutuoktinių vedybų sutartyje.
4. Gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus kaltą, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
5. Jeigu po teismo sprendimo vienas jų miršta, tai pergyvenęs sutuoktinis išsaugo visas teises, kurias įstatymai suteikia pergyvenusiam sutuoktiniui, išskyrus atvejus, kai pergyvenęs sutuoktinis teismo sprendimu yra pripažintas kaltu .
Ta pati taisyklė taikoma ir kai sprendimą dėl gyvenimo skyrium priima teismas pagal bendrą abiejų sutuoktinių prašymą, jeigu sutuoktinių sutartyje nenumatyta ko kita.
Tačiau pergyvenęs sutuoktinis negali paveldėti mirusio sutuoktinio turto.

  1. 78 straipsnis. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
  2. Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, gali priteisti išlaikymo reikalingam sutuoktiniui išlaikymą iš kito sutuoktinio, dėl kurio kaltės buvo pradėta gyventi skyrium, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje.
  3. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į:
    - santuokos trukmę,
    - išlaikymo reikalingumą,
    - abiejų sutuoktinių turtinę padėtį,
    - jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą,
    - nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei
    - kitas svarbias aplinkybes.
  4. Teismas gali nustatyti, kad sutuoktinis, privalantis teikti išlaikymą kitam sutuoktiniui, pateiktų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.
  5. Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas.
  6. Teismo sprendimas priteisti išlaikymą yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką).
  7. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
  8. 79 straipsnis. Gyvenimo skyrium pabaiga
  9. Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vėl pradeda kartu gyventi ir bendras gyvenimas patvirtina jų ketinimą kartu gyventi nuolat. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas priima sprendimą, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktinių prašymas dėl gyvenimo skyrium pabaigos ir kuriuo panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas dėl gyvenimo skyrium.
  10. Sutuoktiniams atnaujinus bendrą gyvenimą, jų turtas lieka atskirtas tol, kol jie sudaro naują vedybų sutartį ir pasirenka naują turto teisinį režimą.
  11. Gyvenimo skyrium pabaiga tretiesiems asmenims sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai sudaro naują vedybų sutartį ir ją įregistruoja CK 3.103 straipsnyje numatyta tvarka.
  12. Jeigu sutuoktinių gyvenimas skyrium tęsiasi daugiau kaip 1 metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet kuris sutuoktinis gali reikalauti santuoką nutraukti CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

3.80 straipsnis. Privalomas valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos dalyvavimas
Jeigu sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, tai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo dalyvauti nagrinėjant tokią bylą ir pateikti išvadą, ar, sprendžiant gyvenimo skyrium klausimus, nebus pažeistos vaikų teisės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys

A

Lietuvoje skiriami du sutuoktinių turto teisiniai režimai (3.81 str.):

1) Nustatytas pagal įstatymus (nesant sudarius vedybų sutartį- 3.82 str.);
2) Nustatytas pagal sutartis (sudarius vedybų sutartį- 3.83 str.).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Šeimos turto samprata ir teisinis režimas

A

Šeimos turtas (3.84 str.) - šeimos gyvenamoji vieta, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa - įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos.

  1. 84 straipsnis. Šeimos turtas
  2. Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
  3. Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams:
    1) šeimos gyv patalpa;
    2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus.
  4. Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyv patalpa.
  5. šeimos turto teisinį statusą įgyja nuo santuokos įregistravimo dienos. prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik, jeigu įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.

3.85 straipsnis. Šeimos turto teisinis režimas

  1. Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
    Jeigu sutuoktiniai turi nepiln vaikų, nekiln daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.
  2. Iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.
  3. Sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties.
  4. 86 straipsnis. Šeimos turto teisinio režimo pabaiga
  5. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium.
  6. Sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). iki pilnametystės.
  7. Jeigu sutuoktiniai šeimos gyv patalpą nuomojosi, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui:
    - su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai ar
    - kuris yra nedarbingas.
  8. Namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos n.ū. poreikiams tenkinti, teismas gali priteisti sutuoktiniui, kuris lieka gyventi šeimos gyv patalpoje kartu su nepiln vaikais.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės samprata

A

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos. Konkrečios sutuoktiniams nustatytos turto dalys yra nustatymos tik padalijus turtą. Nuosavybės bendrumas reiškia, kad kiekvienas sutuoktinis turi lygias teises bendrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

  1. 87 straipsnis. Įst nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė
  2. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (BJN).
  3. Sutuoktinių turtas yra jų BJN, kol jis nėra padalytas arba kol BJN teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.
  4. 88 straipsnis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
  5. BJN nuosavybe pripažįstama:
    1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
    2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
    3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
    4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai BJN po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
    5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
  6. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių BJN, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
  7. Turto, kuris yra BJN, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip BJN, jeigu registre jis nurodytas kaip BJN.
  8. Jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo.

3.92 straipsnis. Turto, kuris yra BJN nuosavybė, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo
1. Bendru sutarimu.
2. Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai:
1) priimamas palikimas ar atsisakoma jį priimti;
2) atsisakoma sudaryti sutartį;
3) imamasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti;
4) pareiškiamas ieškinys dėl BJN gynimo;
5) pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo.
3. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.
Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo CK 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
4. Sandorius, susijusius su:
- BJN esančio nekiln daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu,
- taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei
- vertybinių popierių, kurie yra BJN, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti
TIK ABU SUTUOKTINIAI,
išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.
5. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos piniginės lėšos nebuvo perduotos BJN.
6. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį
- patvirtinti per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti.
- nepatvirtina. Tada pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo.
Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra sudaręs santuoką, tai sandorio ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareiškė, kad kito sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį yra.

  1. 93 straipsnis. Leidimas sudaryti sandorius
  2. Jeigu vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandorį, kuriam reikalingas sutuoktinio sutikimas, tai suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis į teismą prašydamas teismo leidimo tokį sandorį sudaryti.
  3. Teismas duoda leidimą sudaryti sandorį tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas sutuoktinis įrodo, kad sandoris yra BŪTINAS šeimos arba bendro sutuoktinių verslo poreikiams tenkinti.

3.94 straipsnis. Įgaliojimas tvarkyti turtą
1. gali įgalioti savo nuožiūra valdyti, naudoti turtą, kuris yra jų BJN, ar disponuoti tokiu turtu.
2. Jeigu yra išvykęs arba dėl kitų svarbių priežasčių negali kartu tvarkyti bendro turto,
kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą, prašydamas teismo leidimo vienam tvarkyti tokį turtą.
3. Jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turtą, kuris yra BJN, tą daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerūpestingai, tai jis privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.
4. Turto tvarkymui mutatis mutandis taikomos CK 4 knygos normos, reglamentuojančios kito asmens turto administravimą.

  1. 95 straipsnis. Nušalinimas
  2. Jeigu vienas sutuoktinis negali tvarkyti bendro turto ar jį tvarko nuostolingai, kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą prašydamas nušalinti. Teismas prašymą tenkina, jeigu pareiškėjas įrodo, kad tai yra būtina ŠEIMOS ar bendro sutuoktinių VERSLO poreikiams užtikrinti.
  3. Sutuoktinis, kurį teismas buvo nušalinęs nuo turto tvarkymo, išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo nušalintas, gali kreiptis į teismą reikalaudamas, kad jam vėl būtų leista tvarkyti bendrą turtą.
  4. 96 straipsnis. Sandorių nuginčijimas
  5. Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per 1 metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo NESĄŽININGA.
  6. Sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (CK 3.92 straipsnio 4 dalis), gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

A

Asmeniniai nuosavybei priskiriamas pagal kriterijus:

  • turto įsigijimo laikas
  • turto įsigijimo pagrindai
  • turto pobūdis.
  1. 89 straipsnis. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
  2. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas:
    1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo;
    2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas BJN;
    3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);
    4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos;
    5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai;
    6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims;
    7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
  3. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
  4. Asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
  5. 90 straipsnis. Turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimas BJN
  6. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas BJN, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
  7. Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra BJN, teismas įsigytą turtą gali pripažinti BJN, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra BJN, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
  8. 97 straipsnis. Turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, tvarkymas
  9. Turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra. Šeimos turtui, valdymui, naudojimui ir disponavimui juo taikomi šioje knygoje nustatyti apribojimai.
  10. Jeigu tvarko aplaidžiai ar taip neprotingai ir nerūpestingai, jog kyla grėsmė šeimos interesams dėl to, kad tas turtas gali būti prarastas ar iš esmės sumažėti, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas skirti sutuoktinio turtui administratorių. Administratoriumi gali būti skiriamas ir sutuoktinis.
  11. Išnykus aplinkybėms, bet kuris sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl turto administravimo panaikinimo.
  12. Vienas sutuoktinis turi teisę įgalioti kitą sutuoktinį tvarkyti turtą. Tokiu atveju taikomos CK 2 knygos normos, reglamentuojančios atstovavimo teisinius santykius.
  13. Jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių vienas sutuoktinis negali savarankiškai tvarkyti, kitas sutuoktinis turi teisę naudoti sutuoktinio asmenines lėšas ir turtą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium ar sutuoktinio arba yra paskirtas administravimas.
  14. 98 straipsnis. Teisė į kompensaciją
  15. Jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra BJN, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto.
  16. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra BJN, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.
  17. Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti BJN sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
  18. Šiame straipsnyje numatytos kompensacijos išmokamos, kai baigiasi BJN.
  19. 99 straipsnis. Sutuoktinių dovanos
  20. Sutuoktiniai turi teisę dovanoti vienas kitam turtą pagal CK 6 knygos normas, reglamentuojančias dovanojimo sutartį.
  21. Dovanotojo kreditoriams nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis sukelia teisines pasekmes tik įregistravus šią sutartį viešame registre.
  22. Apdovanotasis sutuoktinis atsako dovanotojo kreditoriams už dovanotojo prievoles, egzistavusias dovanojimo sutarties sudarymo momentu, tačiau tik dovanoto turto verte. Jeigu dovanotas turtas žuvo ne dėl apdovanotojo sutuoktinio kaltės, jo pareiga įvykdyti dovanotojo prievoles pasibaigia.

3.100 straipsnis. BJN pabaigos pagrindai
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais:
1) mirus vienam iš sutuoktinių;
2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu;
3) pripažinus santuoką negaliojančia;
4) nutraukus santuoką;
5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija);
6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą;
7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą;
8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Vedybų sutarties samprata, jos sudarymo tvarka, forma ir turinys

A

3.101 straipsnis. Vedybų sutartis
Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).

įstatymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje.

Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis). Taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas.
Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad:
1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

3.102 straipsnis. VS sudarymas
1. VS gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis).
2. Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
3. Nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo.
4. Sutuoktinis, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu šioje srityje, gali sudaryti vedybų sutartį tik tada, kai yra rašytinis jo rūpintojo sutikimas.
Jeigu rūpintojas neduoda - gali duoti teismas.

3.103 straipsnis. Vedybų sutarties forma
1. notarine forma.
2. turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre.
Registro valdytoja yra Teisingumo ministerija, tvarkytoją skiria Vyriausybė.
Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu. Vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios.
3. Prieš 3 asmenis gali būti panaudoti tik, jeigu įregistruoti vedybų sutarčių registre. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu 3 asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus.

3.104 straipsnis. Vedybų sutarties turinys
1. Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad:
1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
2. Visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.
3. Tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą.
4. Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias:
- su turto tvarkymu,
- tarpusavio išlaikymu,
- dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas,
- taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama,
- bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.
5. Vedybų sutartyje numatytas sutuoktinių teises ir pareigas gali riboti:
- tam tikras terminas, arba
- pareigų ir teisių atsiradimas ar pabaiga
gali būti siejami su sutartyje numatytos sąlygos įvykdymu ar neįvykdymu.

3.105 straipsnis. Negaliojančios vedybų sutarties sąlygos
Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios:
1) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai;
2) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų BJN, teisinį režimą (CK 3.88 ir 3.89 straipsniai), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto BJN teisinį režimą;
3) pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių BJN lygių dalių principą;
4) riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą;
5) reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius;
6) nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams;
7) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą;
8) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą;
9) keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Vedybų sutarties pakeitimas, nutraukimas ir pabaiga

A

3.106 straipsnis. Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas
1. VS gali būti pakeista ar nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu tokia pačia forma.
2. Pakeitimas ar nutraukimas prieš 3 asmenis panaudotas tik, jeigu pakeitimas ar nutraukimas yra įregistruotas vedybų sutarčių registre.
Išskyrus, jeigu sandorio sudarymo metu 3 asmenys žinojo apie vedybų sutarties pakeitimą ar nutraukimą.
3. Vieno sutuoktinio reikalavimu gali būti pakeista ar nutraukta teismo sprendimu, kai yra CK 6 knygoje numatyti sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindai.
4. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai, kurių teises pažeidė vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas, turi teisę per 1 metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie vedybų sutarties pakeitimą ar nutraukimą, ginčyti tokį pakeitimą ar nutraukimą teismo tvarka ir reikalauti pažeistų teisių atkūrimo.

3.107 straipsnis. Vedybų sutarties pabaiga
Nutraukus santuoką ar
Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium,
išskyrus tas prievoles, kurios pagal vedybų sutartį išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium.
Vedybų sutarties pabaiga registruojama vedybų sutarčių registre.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia

A
  1. 108 straipsnis. Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia
  2. Be CK 3.105 straipsnyje numatytų pagrindų, vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia taip pat CK 1 knygoje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais.
  3. Sutuoktinio reikalavimu, jeigu sutartis
    - iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir
    - vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki.
  4. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles samprata

A

Tokios prievolės gali atsirasti sudarius įvairius sandorius, padarius žalos ar įgijus turto arba sutaupius be pagrindo. Atsižvelgiant į prievolės pobūdį, atsiradimo laiką ir kt veiksnius, atsakomybė gali tekti tiek vienam sutuoktiniui, tiek abiems, tiek iš asmeninio, tiek iš bendro sutuoktinių turto.
Taigi prievolės gali būti:
- asmeninės
- bendros.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto

A
  1. 109 straipsnis. Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto
  2. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės:
    1) susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo;
    2) susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis;
    3) susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu;
    4) susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais;
    5) atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais;
    6) solidariosios sutuoktinių prievolės.
  3. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal jas - solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.
  4. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
  5. Sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles.
25
Q

Atsakomybė pagal vieno iš sutuoktinių prievolę

A
  1. 110 straipsnis. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles
  2. Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos , išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.
  3. Bendrų abiem sutuoktiniams kreditorių reikalavimai iš bendro turto tenkinami pirmiau už kiekvieno iš sutuoktinių kreditorių reikalavimus. Ši taisyklė netaikoma įkeitimo (hipotekos) kreditoriams.
26
Q

Sutuoktinių atsakomybės atribojimas

A
  1. 114 straipsnis. Sutuoktinių atsakomybės atribojimas
  2. Jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, jie pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai.
  3. Sutuoktiniai nėra laikomi vienas kito garantais ar laiduotojais pagal prievoles, kurios atsiranda valdant, naudojant turtą, kuris yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, ar disponuojant tokiu turtu.

3.111 straipsnis. Prievolės, kylančios iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo
Jei vienas sutuoktinis gauna dovanų ar palikimą, iš to kylančios prievolės negali būti tenkinamos bendru turtu, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas.

  1. 112 straipsnis. Atsakomybė pagal vieno iš sutuoktinių prievoles
  2. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
  3. Teismo išlaidos atlyginamos iš asmeninio sutuoktinių turto, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais.

3.113 straipsnis. Išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto
Jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto.

27
Q

Teisė į kompensaciją

A
  1. 115 straipsnis. Teisė į kompensaciją
  2. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti BJN sumažėjimą.
  3. Jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra BJN, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti BJN sumažėjimą.
28
Q

Turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimas

A
  1. 116 straipsnis. Turto padalijimo būdai
  2. Vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra BJN, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.
  3. Tik jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo.

3.117 straipsnis. Sutuoktinių bendro turto dalys
1. Preziumuojama, kad turto dalys yra lygios.
2. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.
3. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.
Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti iki 2 m.
4. Vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto yra paveldima pagal CK 5 knygos normų nustatytas taisykles.

3.118 straipsnis. Turto balanso sudarymas
1. Dalijant sutuoktinių BJN, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.
2. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs.
Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.
3. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto.
4. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.

3.119 straipsnis. Turto vertės nustatymas
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja BJN pabaigoje.

  1. 120 straipsnis. Nedalytinas turtas
  2. Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu.
  3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui.
  4. 121 straipsnis. Turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, priskyrimas BJN
  5. Turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos BJN.
  6. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti susitarimai draudžiami, jeigu tai pakenktų sutuoktinio kreditoriams.

3.122 straipsnis. Reikalavimo padalyti turtą užtikrinimas
Vieno sutuoktinio arba sutuoktinių kreditorių prašymu teismas gali
- areštuoti turtą, kuris yra BJN, ar
- skirti turto administratorių, jeigu tai būtina sutuoktinių teisėms į bendrą turtą arba kreditorių teisėms apsaugoti.
Šios priemonės netaikomos, jeigu kitas sutuoktinis pateikia adekvatų sutuoktinio, kuris prašo taikyti turto areštą ar skirti turto administratorių, arba kreditorių reikalavimų užtikrinimą.

3.123 straipsnis. Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo
1. Atsižvelgdamas į:
- nepilnamečių vaikų interesus,
- vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba
- kitas svarbias aplinkybes,
teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo
ir
priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
2. Sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis iš bendro turto gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma ar priteisiamas tam tikras turtas.
3. Jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.
4. Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai 5 metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo.

3.124 straipsnis. Turto padalijimas teismo sprendimu nenutraukiant santuokos
Jeigu vienas sutuoktinis:
- pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar
- ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba
- jis nuostolingai tvarko bendrą turtą ar
- savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, ar
- be pakankamo pagrindo neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo,
tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo.

3.125 straipsnis. Turto padalijimo fakto registravimas
Šalių sutartis ar teismo sprendimas, kuriuo padalyta BJN, turi būti registruojamas vedybų sutarčių registre.

  1. 126 straipsnis. Kreditorių teisių garantijos
  2. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra BJN, padalijimo kaip 3 asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.
  3. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.

3.127 straipsnis. Dalijamas turtas
1. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip BJN sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
2. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
3. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.
Jeigu natūra negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į:
- nepilnamečių vaikų interesus,
- vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba
- kitas svarbias aplinkybes.

  1. 128 straipsnis. Sutuoktinių tarpusavio pareigos po turto padalijimo, kai santuoka nėra nutraukiama
  2. Sutuoktinis, kurio prašymu buvo padalytas turtas, privalo pagal galimybes prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo ir vaikų auklėjimo bei švietimo.
  3. Jeigu kitas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo ir vaikų auklėjimo bei švietimo, visas šias išlaidas turi padengti sutuoktinis, kurio prašymu buvo padalytas turtas.
  4. Teismas, padalydamas turtą, gali iš vieno sutuoktinio kitam priteisti pinigų sumą, iš kurios šis 3 asmenims apmokėtų visas iš santuokos kilusias skolas.

3.129 straipsnis. Ieškinio senatis
Reikalavimams dėl turto, kuris yra BJN, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

29
Q

Giminystės samprata (Kukučio kambarys)

A
  1. 130 straipsnis. Giminystės samprata
  2. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio.
  3. Giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais.
  4. Giminystei prilyginami santykiai tarp įvaikių ir jų palikuonių ir įtėvių bei jų giminaičių.
30
Q

Giminystės linijos

A

3.131 straipsnis. Giminystės linijos
Skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos.

  1. 132 straipsnis. Tiesioji giminystės linija
  2. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (proseneliai, seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir t. t.).
  3. Giminystė, einanti iš palikuonio į protėvį, yra tiesioji aukštutinė giminystės linija (vaikaičiai, vaikai, tėvai, seneliai ir t. t.).
  4. Giminystė, einanti iš protėvio į palikuonį, yra tiesioji žemutinė giminystės linija (seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai ir t. t.).

3.133 straipsnis. Šoninė giminystės linija
Giminystė tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio, yra šoninė giminystės linija (broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios ir t. t.).

  1. 134 straipsnis. Giminystės laipsnis
  2. Giminystės laipsnis – tai skaičius gimimų, kurie sieja giminaičius, išskyrus bendro protėvio (protėvių) gimimą.
  3. Teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytas giminystės artumo laipsnis.

3.135 straipsnis. Artimieji giminaičiai
Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

31
Q

Svainystės samprata ir teisinė reikšmė

A
  1. 136 straipsnis. Svainystė
  2. Svainystė – santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios ir t. t.) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos ir t. t.).
  3. Svainystė teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais.

Svainystė paprastai nesukelia teisinių padarinių.
Čia kraujo ryšio nėra.
Nustatant globa ar rūpybą nepilnamečiui, galbūt galima būtų atsižvelgti į tai.

32
Q

Vaiko kilmės nustatymo samprata, būdai, reikšmė

A

Vaiko kilmė yra suprantama kaip vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Juridinis tėvų ir vaikų teisinių šeimos santykių atsiradimo pagrindas yra vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka.
Vaiko kilmė iš konkrečių asmenų yra juridinis faktas, sukeliantis šiems asmenims įstatymais numatytas teises ir pareigas.

  1. 137 straipsnis. Vaiko kilmė
  2. Vaiko kilmė yra patvirtinama CK 3.138–3.140 straipsniuose nustatyta tvarka.
  3. Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos.
  4. Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas.

3.138 straipsnis. Vaiko kilmės patvirtinimas
Vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

  1. 139 straipsnis. Vaiko kilmės iš motinos nustatymas
  2. Gimimo įraše vaiko motina įrašoma moteris, nurodyta vaiko gimimo pažymėjime.
  3. Vaiko gimimo pažymėjimą sudaro sveikatos priežiūros įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko gimimo pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios nekyla abejonių, kad ji pagimdė vaiką.
  4. Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba kai motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.
  5. 140 straipsnis. Vaiko kilmės iš tėvo nustatymas
  6. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis.
  7. Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip 300 dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis.
  8. Jei vaiką pagimdė motina, kuri sudarė naują santuoką nepraėjus 300 dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas vaiko motinos naujas sutuoktinis.
  9. Jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip 300 dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę.
  10. Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.
33
Q

Tėvystės pripažinimo samprata, sąlygos ir tvarka

A

Šio skyriaus nuostatos svarbios atvejams, kai vaiko gimimo įraše vaiko kilmė iš tėvo pusės nebuvo nustatyta.

3.141 straipsnis. Tėvystės pripažinimo sąlygos
1. Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, PAREIŠKIMĄ.
2. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu,
jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė.
3. Nuginčijus tėvystę, kuri buvo nustatyta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, naujas tėvystės pripažinimas pareiškimu negalimas.
4. Tėvystei pripažinti senaties terminai netaikomi.

3.142 straipsnis. Tėvystės pripažinimo tvarka
1. Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į NOTARĄ, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo.
2. Jei vaikui yra suėję 10 metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti patvirtintas tik tuo atveju, kai yra
VAIKO rašytinis SUTIKIMAS.
3. Jei tėvystę pripažįstantis asmuo yra NEPILNAMETIS, tvirtinant pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, reikalaujamas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas. Jei tėvai, globėjai ar rūpintojai tokio sutikimo neduoda, leidimą gali duoti teismas nepilnamečio prašymu.
4. Pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo negali būti tvirtinamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo NESUTINKA pilnametis vaikas.
5. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo dienos privalo šį pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

  1. 143 straipsnis. Tėvystės pripažinimas, kol gims vaikas
  2. Jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo, vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina gali kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu.
  3. Paduodant pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, kol gims vaikas, kartu pateikiama medicinos įstaigos išduota pažyma apie nėštumą.
  4. Jeigu vaiko motina, iki vaikui gimstant, sudarė santuoką su vyru, kuris padavė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, ar su kitu vyru, gimusio vaiko tėvystės, remiantis šiuo pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, patvirtinti NEGALIMA.
  5. Jei vaiko motina arba vyras atšaukė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintą šio straipsnio nustatyta tvarka, kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, vaiko kilmė iš tėvo, remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, neregistruojama.
  6. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo ar pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo atšaukimo patvirtinimo dienos privalo šį pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

3.144 straipsnis. Tėvystės pripažinimas be motinos sutikimo
1. Jei:
- vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu (teismas turi iš vaiko tėvo pareikalauti įrodymų, patvirtinančių tėvystę), ar
- tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio, neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar
- raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų,
pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina
TEISMAS.
3. Pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo negali būti tvirtinamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas.

  1. 145 straipsnis. Pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo nagrinėjimas
  2. Pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo teismas nagrinėja supaprastinto proceso tvarka.
  3. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
  4. Jei nagrinėjamą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo ginčija nepilnamečio, neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), pareiškimas perduodamas nagrinėti Ieškinio teisena tėvystei nustatyti.
34
Q

Tėvystės nustatymo samprata, pagrindai, sąlygos ir tvarka

A

Pareiškimas savanoriškai, nustatymas, kai yra ginčas.
KAIP NĖRA VAIKO GIMIMO ĮRAŠE DUOMENŲ APIE VAIKO TĖVĄ.
IEŠKINIO TEISENA.

  1. 146 straipsnis. Tėvystės nustatymo sąlygos
  2. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
  3. Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.
  4. Mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis yra susilaukęs palikuonių.
  5. 147 straipsnis. Asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo
  6. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ar nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu. Atsakovai pagal tokį ieškinį yra vaikas ir jo motina.
  7. Jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar vaiko tėvas mirė, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.
  8. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
  9. 148 straipsnis. Tėvystės nustatymo pagrindai
  10. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.
  11. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
35
Q

Tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygos ir pagrindai

A

TĖVYSTĖS (MOTINYSTĖS) NUGINČIJIMAS

  1. 149 straipsnis. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygos
  2. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.
  3. Duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

3.150 straipsnis. Tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai
1. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima
tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
2. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima
tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

  1. 151 straipsnis. Asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo
  2. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali ,
    - asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas,
    - asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu,
    - nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai),
    - vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar
    - nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą.
  3. Jei vaiko motina ar tėvas yra neveiksnūs šioje srityje arba ribotai veiksnūs šioje srityje, pareikšti ieškinį gali jo globėjai ar rūpintojai.
  4. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali jo įpėdiniai, jeigu asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus ieškinio senaties terminui, numatytam šio kodekso 3.152 straipsnyje.
  5. 152 straipsnis. Ieškinio senatis
  6. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas 1 metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
  7. Jeigu asmenys, įrašyti kaip vaiko motina ar tėvas, apie tokį įrašą sužinojo būdami nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje arba ribotai veiksnūs šioje srityje, 1 metų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jie sulaukė pilnametystės arba tapo veiksnūs šioje srityje.
  8. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

3.153 straipsnis. Privalomas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas
Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, tėvystės (motinystės) nustatymo, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas.

36
Q

Dirbtinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo problema

A

3.154 straipsnis. Dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas
Dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai.

Lietuvoje jau ilgą laiką nepriimamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, jis priimtas tik 2016 metais. Šis įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudariusių asmenų arba registruotos partnerystės sutartį sudariusių asmenų (toliau – sugyventiniai), kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, teises.

37
Q

Tėvų valdžios samprata ir turinys

A

Tėvų valdžia reiškia tėvų teisių ir pareigų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, visumą. Esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Be teisinių, yra ir moraliniių, papročių lemiamų tėvų valdžios aspektų, kurie įstatymuose neaptariami, tačiau yra ir plėtojasi šalia teisinių santykių, leisdami pajusti tėvams vaikų auginimo ir auklėjimo džiaugsmą bei moralinį pasitenkinimą.
Teisiniu atžvilgiu tėvų valdžia prasideda nuo vaiko kilmės iš tėvų nustatymo ir gyvuoja iki vaiko pilnametystės, t.y. jai būdingas laikinumas.

  1. 155 straipsnis. Tėvų valdžios turinys
  2. Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi.
  3. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

3.156 straipsnis. Tėvų valdžios lygybė
1. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
2. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar
- vaikas gimė susituokusiems, ar
- nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium,
nepaisant to, kad vaiko gyv vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

  1. 157 straipsnis. Atstovavimas vaikams
  2. Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus CK nustatytus atvejus.
  3. Globėjai (rūpintojai) nepilnamečiams vaikams atstovauja pateikę atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą.
  4. 158 straipsnis. Nepilnamečių tėvų valdžia
  5. Nepilnamečiai veiksnūs tėvai turi visas asmenines teises ir pareigas savo vaikams.
  6. Nepilnamečiai neveiksnūs ar ribotai veiksnūs tėvai turi teisę kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant. Tokiais atvejais vaikui yra skiriamas globėjas (rūpintojas) šios knygos nustatyta tvarka.
  7. Sulaukę pilnametystės ar tapę veiksnūs, tėvai įgyja vaikams visas teises ir pareigas.
  8. 159 straipsnis. Privalomas tėvų valdžios vykdymas
  9. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja.
  10. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.
  11. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams.
  12. Už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.
  13. 160 straipsnis. Tėvų valdžios pabaiga
  14. Tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam.
  15. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų šios knygos nustatyta tvarka.
38
Q

Tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir teisinės pasekmės

A

Tėvų valdžios ribojimo rūšys:

  • vaiko atskyrimas nuo tėvų. Kai nėra tėvų kaltės.
  • laikinas tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas;
  • neterminuotas tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas.

3.179 straipsnis. Vaikų ir tėvų atskyrimas
1. Tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos, pvz. psichikos, ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas,
teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos).
Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.
2. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste.
3. Atskyrus, tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų.
Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

3.180 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir pasekmės
1. Kai tėvai (tėvas ar motina):
- vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus,
- piktnaudžiauja tėvų valdžia,
- žiauriai elgiasi su vaikais,
- daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba
- nesirūpina vaikais,
teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.
2. Kai šio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios VVTAI leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.
3. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
4. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų.
Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti ĮVAIKINTAS.
5. Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas.

  1. 181 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu
  2. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.
  3. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
  4. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.
  5. Jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų.
  6. Jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
  7. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas NEĮVAIKINTAS.
  8. 182 straipsnis. Asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo ar apribojimo panaikinimo
  9. Prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti
    - vaiko tėvai,
    - artimieji giminaičiai,
    - VVTAI,
    - prokuroras.
  10. Ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti
    - vienas iš tėvų,
    - vaiko artimieji giminaičiai,
    - VVTAI,
    - prokuroras ar
    - vaiko globėjas (rūpintojas).
  11. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti
    - tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.
  12. Prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti
    - tėvai,
    - vienas iš tėvų,
    - vaiko globėjas (rūpintojas),
    - artimieji vaiko giminaičiai,
    - VVTAI,
    - prokuroras.

3.183 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo prašymų nagrinėjimas
1. Prašymai dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų panaikinimo nagrinėjami
supaprastinto proceso tvarka.
Jei paaiškėja, kad yra pagrindas tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai apriboti, prašymas perduodamas nagrinėti IEŠKINIO teisena.
2. Teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų,
nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus.
3. Teismas IŠKLAUSO VAIKO, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia.
4. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyv vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
5. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo VVTAI, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

  1. 184 straipsnis. Privalomas VVTAI dalyvavimas
  2. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, privalo dalyvauti VVTAI.
  3. VVTAI, ištyrusi šeimos gyvenimo sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškė ta pati valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Šią išvadą teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
39
Q

Vaikų teisių ir pareigų samprata bei turinys

A

Pagrindinės visuotinai pripažintos vaiko teisės išvardytos JTO vaiko teisių deklaracijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos Tarybos konvencijoje dėl nesantuokinių vaikių teisinio statuso ir tt.
CK išvardintos pagrindinės vaiko teisės ir pareigos šeimoje, t.y. tos, kurios turi derėti su tėvų teisėmis ir pareigomis, susijusiomis su vaikais. Negalima laikyti bent vienos teisės svarbesne. Jos visos dera tarpusavyje ir pažeidus bent vieną teisę, pažeidžiamas visas vaiko teisių derinys.

40
Q

Vaikų teisių įgyvendinimo užtikrinimas ir jų dalyvavimas užtikrinant šias teises

A
  1. 161 straipsnis. Vaikų teisės
  2. Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę.
  3. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita.
  4. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
  5. Vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Vaikų turtinės teisės yra nustatytos šioje ir kitose CK knygose.
  6. Vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.
  7. Tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia.

3.162 straipsnis. Vaikų pareigos
Vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas.

3.163 straipsnis. Vaikų teisių užtikrinimas
1. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai.
2. Vaikų, kurie yra likę be tėvų globos, teises užtikrina globėjas (rūpintojas) šioje knygoje nustatyta tvarka.
3. Jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas ex officio arba bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu gali skirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą.
Ad hoc globėjo parinkimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ad hoc globėjo veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XVII ir XVIII skyrių normos.
4. Nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą, savo teises gina pats.
5. Jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.

  1. 164 straipsnis. Nepilnamečio vaiko dalyvavimas užtikrinant jo teises
  2. Kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai.
  3. Jei vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo 14 metų – ir į teismą.
41
Q

Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas

A

3.185 straipsnis. Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas
1. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai UZUFRUKTO teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma.
2. Tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko BENDRU SUTARIMU.
Tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką.
3. Jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, VVTAI arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui turto tvarkymo.
Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus, panaikina tėvų uzufrukto teisę bei skiria kitą asmenį turto administratoriumi.
Kai išnyksta nušalinimo pagrindai, teismas gali leisti tėvams toliau tvarkyti.

  1. 186 straipsnis. Tėvų pareigos tvarkant nepilnamečių vaikų turtą
  2. Tėvai privalo tvarkyti turtą išimtinai vaikų interesais.
  3. Pajamas ir vaisius tėvai gali naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus.
  4. Turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį. Ieškinį dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais gali pareikšti vaikas ar jo įpėdiniai.
  5. Tėvams draudžiama sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią jie įgytų reikalavimo teisę į savo nepilnamečio vaiko turtą ar jo teises.

3.187 straipsnis. Nepilnamečių vaikų turtas, kuriam uzufruktas netaikomas
Tėvai neturi teisės tvarkyti uzufrukto teisėmis savo nepilnamečių vaikų turto, kuris yra:
1) įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas;
2) skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams;
3) vaikui dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas.

  1. 188 straipsnis. Sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu
  2. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės:
    1) perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį;
    2) savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą;
    3) sudaryti turto nuomos sutartį ilgesniam nei 5 metų terminui;
    4) nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą;
    5) nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija 4 MMA DYDĮ;
    6) investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija 10 MMA dydį.
  3. Jeigu sudarant sandorį kyla interesų konfliktas tarp tų pačių tėvų nepilnamečių vaikų arba tarp nepilnamečio vaiko ir jo tėvų, bet kurio iš tėvų prašymu teismas tam sandoriui sudaryti skiria ad hoc globėją.
  4. Jeigu kyla interesų konfliktas tarp nepilnamečio vaiko ir vieno iš jo tėvų, vaiko interesams atstovauja ir sandorius sudaro tas iš tėvų, tarp kurio ir vaiko nėra interesų konflikto.
  5. Pažeidus šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas normas, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį.
  6. 190 straipsnis. Uzufrukto teisė, kai turtą tvarko tik vienas iš tėvų
  7. Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
  8. Jei nepilnamečio vaiko tėvas (motina) sudaro naują santuoką, jis (ji) išsaugo uzufrukto teisę į nepilnamečio vaiko turtą, tačiau privalo pervesti į vaiko sąskaitą visas turto duodamas pajamas ir atskirai sutvarkyti vaisių apskaitą, kurie viršija išlaidas vaiko ugdymui (auklėjimui, lavinimui, materialiniam aprūpinimui). Jeigu naujas vaiko tėvo (motinos) sutuoktinis vaiką įvaikina, tai jis taip pat įgyja turto tvarkymo teisę.
  9. 191 straipsnis. Turto tvarkymo ir uzufrukto teisės pabaiga
  10. Tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai:
    1) įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis emancipuojamas;
    2) įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis sudaro santuoką;
    3) vaikas sulaukia pilnametystės;
    4) teismas nušalina tėvus nuo turto tvarkymo;
    5) teismas atskiria vaikus nuo tėvų ar apriboja tėvų valdžią.
  11. Jeigu pasibaigus uzufrukto teisei vaiko tėvai (ar vienas iš jų, su kuriuo gyvena vaikas) ir toliau naudojasi vaiko turtu, jie privalo grąžinti vaikui turtą ir visas iš vaiko turto gautas pajamas ir vaisius nuo to momento, kai to pareikalavo vaikas ar jo atstovas.
42
Q

Asmeninių tėvų teisių ir pareigų samprata bei turinys.

A

Tėvų valdžia susideda iš asmeninių ir turtinių tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo vaikais. Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodyta pagr. asmeninių tėvų teisių ir pareigų kryptis - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. CK išdėstytos pagrindinės asmeninės tėvų teisės ir pareigos orientuojamos į tikslą, kurio siekiama tėvų valdžios įgyvendinimu, o būtent parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje.

3.165 straipsnis. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys
1. Tėvai turi teisę ir pareigą:
- auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą,
- privalo rūpintis savo vaikų sveikata,
- jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Tėvai atlikdami šias pareigas turi PIRMUMO teisę prieš kitus asmenis.
2. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams MOKYTIS iki įstatymuose nustatyto amžiaus.
3. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

  1. 166 straipsnis. Vardo vaikui suteikimas
  2. Kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai.
  3. Vaikui gali būti suteikiami du vardai.
  4. Vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi. supaprastinto proceso tvarka
  5. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, vaikui vardą suteikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
  6. 167 straipsnis. Pavardės vaikui suteikimas
  7. Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė.
  8. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. supaprastinto proceso tvarka
  9. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, vaikui pavardę suteikia valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija.
  10. Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.
  11. 168 straipsnis. Vaiko gyvenamoji vieta
  12. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma pagal CK 2 knygos normas.
  13. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus šioje knygoje numatytus atvejus.
  14. Tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą.
  15. 169 straipsnis. Vaiko gyvenamoji vieta tėvams gyvenant skyrium
  16. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyv vieta nustatoma tėvų susitarimu.
  17. Jei kyla ginčas teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

3.170 straipsnis. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant
1. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
2. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
3. Kai tėvai nesusitaria tvarką nustato teismas.
4. Tėvas ar motina turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
5. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku.
Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.
6. Įstaigų, organizacijų ar kitų institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.

3.171 straipsnis. Bendravimas su vaiku ir dalyvavimas jį auklėjant ypatingomis situacijomis
Su vaiku, kuris patekęs į ypatingą situaciją (sulaikymas, areštas, laisvės atėmimo bausmės atlikimas, buvimas stacionarinėje gydymo įstaigoje ir pan.), tėvai bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant įstatymų nustatyta tvarka.

3.172 straipsnis. Kitų giminaičių bendravimas su vaiku
Tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

43
Q

Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo samprata, teisės ir pareigos

A

Su nepilnamenčių vaikų išlaikymu susijusios prioevolės atsiranda įstatymų pagrindu ir tai yra turtinės asmeninės prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdymo. Šios prievolės yra viešosios tvarkos elementas.

  1. 192 straipsnis. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  2. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.
  3. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
  4. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
  5. 192(1) straipsnis. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės
  6. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
  7. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
  8. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.
  9. 193 straipsnis. Tėvų susitarimas dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo
  10. Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis) arba pradėdami gyventi skyrium (šio kodekso 3.73 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (šio kodekso 3.53 straipsnis).
  11. Nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo taip pat ir nutraukiant santuoką kitais pagrindais.
  12. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
  13. 194 straipsnis. Išlaikymo priteisimas
  14. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba VVTAI ieškinį.
  15. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka.
  16. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.
  17. Priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, jeigu:
    1) nepilnametis emancipuojamas;
    2) vaikas sulaukė pilnametystės;
    3) vaikas įvaikinamas;
    4) vaikas miršta.
  18. Kai asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal CK penktosios knygos normas.

3.195 straipsnis. Išlaikymo pareiga atskyrus vaikus nuo tėvų
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

  1. 198 straipsnis. Išlaikymo priteisimas, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų
  2. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.
  3. Išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

3.199 straipsnis. Pajamų, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas, rūšys
Nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių.

3.200 straipsnis. Išlaikymo priteisimo momentas
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

  1. 202 straipsnis. Išlaikymo išieškojimas, kai vaikui nustatyta globa (rūpyba)
  2. Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams.
  3. Jeigu vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, gyvena vaikų globos institucijoje, išlaikymas išieškomas ir mokamas vaikų globos institucijai. Tokiu atveju vaikų globos institucija atidaro kiekvieno išlaikymą gaunančio vaiko sąskaitą valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje. Šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis įstatymų nustatyta tvarka savo interesais gali disponuoti tik pats vaikas ar vaiko interesais – jo globėjas (rūpintojas).
  4. 203 straipsnis. Išlaikymo naudojimas
  5. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams.
  6. Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį.
  7. 205 straipsnis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus
  8. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.
  9. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų.
  10. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį.
  11. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.
  12. 206 straipsnis. Atsisakymas priteisti išlaikymą tėvams
  13. Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.
  14. Jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų nuolatinai dėl pačių tėvų kaltės, tokie tėvai neturi teisės į išlaikymą.
  15. 207 straipsnis. Nedarbingų tėvų papildomų išlaidų kompensacija
  16. Jeigu pilnamečiai vaikai nesirūpina savo nedarbingais tėvais, teismas pagal tėvų ieškinį gali iš vaikų priteisti papildomas išlaidas, tėvų turėtas dėl sunkios jų ligos, sužalojimo ar jiems būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys.
  17. Teismas, priteisdamas tokių papildomų išlaidų kompensaciją, turi atsižvelgti į tėvų ir vaikų šeiminę ir turtinę padėtį bei kitas bylai svarbias aplinkybes.
44
Q

Teikiamo materialinio išlaikymo dydžio, formos ir tvarkos nustatymas

A
  1. 196 straipsnis. Išlaikymo forma ir dydis
  2. Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais:
    1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;
    2) konkrečia pinigų suma;
    3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
  3. Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą.

3.197 straipsnis. Priverstinis įkeitimas (hipoteka)
Prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.

  1. 201 straipsnis. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas
  2. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba VVTAI ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
  3. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
  4. Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.

3.208 straipsnis. Išlaikymo indeksavimas
Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

45
Q

Valstybės išlaikomi vaikai

A
  1. 204 straipsnis. Valstybės išlaikomi vaikai
  2. Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti.
  3. Valstybės teikiamo išlaikymo dydį, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.
  4. Valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal šį straipsnį, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų ar kitų jo pilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė vaikui išlaikymo dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis.
46
Q

Įvaikinimo sąlygos ir tvarka

A
  1. 209 straipsnis. Vaikai, kuriuos leidžiama įvaikinti
  2. Įvaikinimas galimas tik vaiko interesais.
  3. Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą), išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje.
  4. Įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip 3 mėn nepilnamečius vaikus.
  5. Neleidžiama įvaikinti savo vaikų, seserų ir brolių.
  6. Įvaikintą vaiką leidžiama įvaikinti tik įtėvio (įmotės) sutuoktiniui.
  7. Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu.
  8. 210 straipsnis. Asmenys, turintys teisę įvaikinti
  9. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.
  10. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
  11. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
  12. Įvaikintojais negali būti:
    - asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje,
    - asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia,
    - buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais,
    - asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas,
    - taip pat asmenys, turintys psichikos sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
  • asmenys, nuteisti už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
    Dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės įvaikinti sprendžia teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą bei atsižvelgdamas į vaiko interesus.
  1. Asmenys, norintys įsivaikinti vaiką turi būti įtraukti į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą, kurią tvarko VVTAI.
  2. 211 straipsnis. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko
  3. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip 18 metų.
  4. Įvaikinant savo sutuoktinio vaikus arba įvaikius, amžiaus skirtumas teismo gali būti sumažintas iki ąį metų.

3.212 straipsnis. Tėvų sutikimas įvaikinti
1. Įvaikinimui būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.
2. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.
Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra ribotai veiksnūs šioje srityje, būtinas jų ir jų rūpintojų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.
Jei rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas.
Šiuo atveju papildomo teismo patvirtinimo nereikalaujama.
Visais šioje dalyje nurodytais atvejais teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti įvaikinamo vaiko tėvų nuomonę, jei asmuo gali ją išreikšti ir suvokti įvaikinimo procesą, tikslus ir pasekmes.
Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą nuolatinį globėją (rūpintoją) ir šiam vaikui nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo.
Atsisakymo duoti sutikimą įvaikinti motyvai turi būti pagrįsti.
Teismas, nustatęs, kad atsisakymo duoti sutikimą įvaikinti motyvai yra nepagrįsti, gali priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo.

  1. Tėvai sutikimą įvaikinti vaiką konkrečiam įvaikintojui gali duoti tik tuo atveju, jei jis yra giminaitis.
  2. Patvirtinęs tėvų (globėjų, rūpintojų) rašytinį sutikimą, teismas nutartimi tėvams (globėjams, rūpintojams) išaiškina šio kodekso 3.227 straipsnyje nustatytas įvaikinimo pasekmes ir tėvų teisę atšaukti savo duotą sutikimą.
  3. Nutarties, patvirtinančios sutikimą įvaikinti, įsiteisėjusį nuorašą teismas per 3 darbo dienas išsiunčia VVTAI.
  4. 213 straipsnis. Tėvų sutikimo įvaikinti vaiką atšaukimas
  5. Tėvai savo duotą sutikimą įvaikinti gali atšaukti, jei dėl įvaikinimo nėra priimtas teismo sprendimas.
  6. Pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti vaiką atšaukimo tėvai turi įteikti VVTAI. Jei vaikas įvaikintas, VVTAI apie tai praneša tėvams, neatskleisdama įvaikintojų.
  7. Teismas nepatvirtina sutikimo įvaikinti atšaukimo, jei nuo tėvų valdžios apribojimo yra praėję 1 metai ir tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas arba jeigu nustato, kad tėvai duotą sutikimą atšaukia tik siekdami materialinės naudos.

3.214 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo
Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai paskelbti mirusiais.

  1. 215 straipsnis. Įvaikinamo vaiko sutikimas
  2. Kai įvaikinamas 10 metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas.
  3. Kai įvaikinamas 10 metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams.
  4. 216 straipsnis. Įvaikintojo sutuoktinio sutikimas įvaikinti
  5. Jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti.
  6. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba jeigu sutuoktinis yra paskelbtas nežinia kur esančiu ar pripažintas neveiksniu šioje srityje.
  7. 217 straipsnis. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas
  8. VVTAI atestuoti asmenys išsiaiškina, ar būsimiems įtėviams nėra CK trečiojoje knygoje numatytų kliūčių įvaikinti, ištiria jų gyvenimo sąlygas, būdą, surenka informaciją apie sveikatos būklę ir pateikia išvadą dėl būsimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti.
  9. Jei būsimieji įtėviai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuotų asmenų išvada dėl jų pasirengimo įvaikinti, jie gali šią išvadą apskųsti teismui.
  10. Ar įtėviai turi tinkamas sąlygas ir deramai pasirengę įvaikinimui, nusprendžia teismas, nagrinėjantis prašymą dėl įvaikinimo.
  11. Būsimiesiems įtėviams, ketinantiems įvaikinti vaiką užsienyje, išvadą, ar nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti ir ar būsimieji įtėviai tinkamai pasirengę įvaikinti, nutartimi patvirtina Vilniaus apygardos teismas.
  12. 218 straipsnis. Duomenų apie įvaikinamą vaiką pateikimas
  13. VVTAI pateikia teismui duomenis apie įvaikinamo vaiko kilmę, vystymąsi, sveikatos būklę ir šeimą.
  14. Duomenis apie galimus įvaikinti vaikus iki prašymo įvaikinti padavimo teismui VVTAI privalo pateikti visiems asmenims, įrašytiems į norinčiųjų įvaikinti eilę.
  15. 219 straipsnis. Įvaikinimo apskaita
  16. Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko VVTAI.
  17. Teismas, priėmęs sprendimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią ar nutartimi patvirtinęs tėvų rašytinį sutikimą įvaikinti tų tėvų vaiką, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar nutartį per 3 darbo dienas išsiunčia VVTAI.
  18. 221 straipsnis. Įvaikinimo konfidencialumas
  19. Įvaikinimo bylą teismas nagrinėja uždarame teismo posėdyje.
  20. Be įtėvių sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametystės, negali būti atskleisti duomenys apie įvaikinimą.
  21. Vaikui nuo 14 metų, taip pat buvusiems vaiko artimiesiems giminaičiams pagal kilmę ar kitiems asmenims teismo, nagrinėjusio įvaikinimo bylą, leidimu gali būti suteikta informacija apie įvaikinimą, jei ši informacija reikalinga dėl vaiko, jo artimojo giminaičio ar kitų asmenų sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.
  22. 222 straipsnis. Vaiko perkėlimas į šeimą iki įvaikinimo
  23. Būsimiems įtėviams jų ar VVTAI prašymu arba savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo 6 iki 12 mėnesių bandomąjį laiką ir perkelti vaiką gyventi, auklėti ir išlaikyti į būsimų įtėvių šeimą. Jei priimama nutartis perkelti vaiką į šeimą, įvaikinimo bylos nagrinėjimas sustabdomas.
  24. Bandomasis laikas gali būti skiriamas atsižvelgiant į būsimų įtėvių ir vaiko psichologinį pasirengimą įvaikinti, būsimų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo įvaikinti ir kitas aplinkybes, dėl kurių gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps įvaikintojų šeimoje.
  25. Teismo nutartimi vaiką perkėlus į šeimą iki įvaikinimo, vaiko ir būsimų įvaikintojų tarpusavio teisės ir pareigos, išskyrus paveldėjimo, prilyginamos vaikų ir tėvų pagal kilmę tarpusavio teisėms bei pareigoms.
  26. Įvaikinę vaiką, įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai pažymi teismo sprendime.
  27. 223 straipsnis. Pirmenybė įvaikinti
  28. Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:
    1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
    2) giminaičiams;
    3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
    4) asmenims, kurių šeimoje vaikui, kurį norima įvaikinti, nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
    5) Lietuvos Respublikos piliečiams;
    6) asmenims, kurių nuolatinė (pagrindinė) gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
    7) sutuoktiniams.
  29. Jei įvaikinti vaiką pareiškia norą keli tos pačios eilės asmenys, įsivaikina tas, kuris pirmas įtrauktas į apskaitą įvaikinti.
47
Q

Įvaikinimo teisinės pasekmės

A
  1. 227 straipsnis. Įvaikinimo pasekmės
  2. Įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę.
  3. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, išskyrus šio kodekso 3.222 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį.
  4. 228 straipsnis. Įvaikio vardas ir pavardė
  5. Teismo sprendimu įvaikintam vaikui suteikiama įtėvių pavardė ir gali būti pakeičiamas vaiko vardas, jeigu vardą pakeisti sutinka vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę.
  6. Įtėvių ir įvaikio, galinčio išreikšti savo nuomonę, prašymu vaikui gali būti paliekama buvusi pavardė pagal kilmę.
  7. Kai dėl įvaikio pavardės ar vardo nesutaria įtėviai tarp savęs ar su vaiku, pavardės ar vardo pakeitimo klausimą išsprendžia teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus.
48
Q

Įvaikinimo, atlikto užsienyje, pripažinimas

A
  1. 224 straipsnis. Įvaikinimas asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečiams ir asmenims be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra LR
  2. taikomos šio kodekso 3.209–3.223 straipsniuose nustatytos taisyklės.
  3. Be šio kodekso 3.209–3.223 straipsniuose nustatytų taisyklių, įvaikinimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims galimas, kai yra visos šios sąlygos:
    1) per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką (rūpintis vaiku);
    2) vaiko, kuriam paskirtas nuolatinis globėjas (rūpintojas) ir nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, globėjas (rūpintojas) duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti. Atsisakymas duoti sutikimą įvaikinti turi būti motyvuotas;
    3) atsisakymo duoti šios dalies 2 punkte nurodytą rašytinį sutikimą įvaikinti motyvai yra pagrįsti.
  4. Teismas turi teisę vaiko interesais priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo.
  5. Kai vaikas įvaikinamas kitoje valstybėje, turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaiko įkurdinimas kitoje valstybėje neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamos materialinės naudos.
  6. Sprendžiant klausimą dėl vaiko įvaikinimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, privalo būti atsižvelgta į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, taip pat ar valstybės, į kurią vaikas įvaikinamas, teisė atitinka 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje reikalavimus.

3.225 straipsnis. Įvaikinimo, atlikto užsienyje, pripažinimas
Įvaikinimas, atliktas užsienyje, pripažįstamas tarptautinių sutarčių ir šio kodekso pirmosios knygos normų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

  1. 226 straipsnis. Vaikų, užsienio valstybės piliečių, įvaikinimas
  2. Vaikai – užsienio valstybės piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje –įvaikinami šio skyriaus nustatyta tvarka, jeigu tarptautinėje sutartyje arba susitarime su atitinkama užsienio valstybe ir Lietuvos Respublika nėra nustatyta kitokia jų įvaikinimo tvarka.
  3. Užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti vaikus nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
49
Q

Bendro gyvenimo neįregistravus santuokos samprata, sąlygos ir teisinė reikšmė

A

Institutas buvo įtrauktas norint prisitaikyti prie visuomenės demografinių pokyčių. Tačiau priešingai nei daugumoje valstybių šio instituto sudėtine dalimi tapo partnerystės registravimas tarp skirtingos lyties asmenų (kai kitose šalyse partnerystės nuostatos būtent yra skirtos tų pačių lyčių asmenims) ir visiškai nereguliuoja asmenų, kurie neįregistravo partnerystės santykių.
O dėl kylančių ginčų, Partnerystės įstatymas iki šiol nėra priimtas, kas šio instituto nuostatas dar apskritai neaktualias.

3.229 straipsnis. Taikymo ribos
Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip 1 metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.

50
Q

Bendrai gyvenančių vyro ir moters įgyto turto teisinis režimas, šio turto valdymas, disponavimas, naudojimas

A
  1. 230 straipsnis. Turtas, kurio teisinį režimą nustato šio skyriaus normos
  2. Šio skyriaus normos nustato šiame straipsnyje numatyto turto teisinį režimą, jeigu sugyventiniai šį turtą bendrai įgijo ir bendrai naudoja.
  3. Sugyventinių bendrai naudojamu turtu pripažįstama:
    1) bendrai įgytas gyv namas ar butas, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
    2) vieno iš sutuoktinių nuomos, uzufrukto teisė ar kitokia teisė naudotis gyv namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
    3) bendrai įgytas nekiln daiktas, susijęs su bendram gyvenimui naudojamu gyv namu ar butu, jeigu šis nekiln daiktas sugyventinių bendrai naudojamas;
    4) baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai įgyja ir naudoja, išskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai individualiai naudoja.
  4. Šio skyriaus normos netaikomos turtui, kurį sugyventiniai naudoja rekreacijai (sodas, vasarnamis ir pan.).
  5. 231 straipsnis. Sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis režimas
  6. Jeigu CK 3.230 straipsnyje nurodyti nekiln daiktai ar teisės į jį įregistruoti vieno sugyventinio vardu, abu sugyventiniai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui įrašyti reikiamą įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos abu sugyventiniai bendrai naudoja. Tokiame prašyme esančių sugyventinių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras.
  7. Sugyventiniai turi teisę sudaryti notarine tvarka sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Tokiai sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.101–3.108 straipsnių nuostatos.

3.232 straipsnis. Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas
Visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jeigu sugyventiniai nebuvo sudarę notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo.

  1. 233 straipsnis. Teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai
  2. Sugyventinis be kito sugyventinio rašytinio sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti jų bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį.
  3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu sugyventinis negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą gali duoti teismas.
  4. Sandoriai, kurie buvo sudaryti pažeidus šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytas taisykles, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal sutikimo nedavusio sugyventinio ieškinį, išskyrus , kai trečiasis asmuo buvo sąžiningas. Pareikšti ieškinį pripažinti sandorį negaliojančiu sugyventinis turi teisę per 1 metus.
  5. 234 straipsnis. Bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka
  6. Kad padalytų bendrai sugyventinių įgytą ir naudojamą turtą CK 3.232 straipsnyje nurodytais atvejais, teismas nustato sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ir kiekvieno jų atskirą turtą. Kai nustatomas sugyventinių bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atimamos sutuoktinių bendros skolos, kurias sugyventiniai turėjo pasibaigus jų bendram gyvenimui.
  7. Likęs bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atskaičiavus sugyventinių bendras skolas, padalijamas tarp jų lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio numatytas išimtis.
  8. Nuo lygių dalių principo teismas turi teisę nukrypti, jeigu, atsižvelgiant į sugyventinių nepiln vaikų interesus, sugyventinių bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, sveikatą, turtinę padėtį, asmeninį indėlį į bendro turto sukaupimą bei kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam sugyventiniui priteisti didesnę turto dalį.
  9. Gyvenamasis namas ar butas gali būti paliktas sugyventiniui, kuriam, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, turtinę padėtį, jo nepiln vaikų interesus bei kitas svarbias aplinkybes, jis yra reikalingesnis. Tokiu atveju šio sugyventinio kito turto dalis mažinama. Jeigu gyvenamojo namo ar buto vertė viršijo sugyventinio, kuriam jie priteisti, dalį, jis turi išmokėti kitam sugyventiniui kompensaciją pinigais.
  10. Gyv namas ar butas, kuris priklausė NT vienam sugyventiniui prieš prasidedant jų bendram gyvenimui, gali būti paliktas uzufrukto teise kitam, jeigu šis sugyventinis turi bendrų nepiln vaikų arba dėl savo sveikatos, amžiaus ar dėl kitokių svarbių aplinkybių neturi savo gyv patalpos.
  11. Kitas turtas, nenumatytas CK 3.230 straipsnyje, kuris buvo įgytas ar prižiūrimas panaudojant abiejų sugyventinių lėšas, dalijamas pagal bendrosios dalinės nuosavybės taisykles.
  12. 235 straipsnis. Teisė naudotis gyvenamąja patalpa
  13. Teismas, atsižvelgdamas į bendro gyvenimo trukmę, sugyventinių nepiln vaikų interesus, sugyventinių amžių, sveikatą, turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyv patalpa tam sugyventiniui, kuriam ta gyv patalpa reikalingesnė.
  14. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įpareigoti sugyventinį, kuriam palikta teisė naudotis nuomojama gyv patalpa, išmokėti kitam sugyventiniui piniginę kompensaciją, susijusią su kitos gyv patalpos ieškojimo ir persikėlimo išlaidomis.
51
Q

Kitų šeimos narių tarpusavio teisės ir pareigos

A

KITŲ ŠEIMOS NARIŲ TARPUSAVIO IŠLAIKYMO PAREIGOS

  1. 236 straipsnis. Pilnamečio brolio (sesers) pareiga išlaikyti nepilnametį brolį (seserį)
  2. Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingą nepilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymo.
  3. Išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomos šios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos.
  4. 237 straipsnis. Vaikaičių ir senelių tarpusavio išlaikymas
  5. Pilnamečiai vaikaičiai, turinys galimybę, privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius.
  6. Seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepil vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo.
  7. Išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomos šios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos.
52
Q

Globos ir rūpybos samprata

A

Globos steigimo tikslas - užtikrinti neveiksnaus FA teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą.
Globa yra viena iš priemonių, padedanti neveiksniam FA užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką, jo ekonominiams socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti. Įsteigiant nepiln globą siekiama užtikrinti jo auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kur jis galėtų saugiai tinkamai augti ir tobulėti.
Rūpyba tuo tarpu turi tą patį tikslą tik padėti subjektui ribotai veiksniam, kuris negali savarankiškai įgyvendinti visų savo teisių, todėl jam būtinas sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti savo teises.

  1. 238 straipsnis. Globa
  2. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje FA teises ir interesus.
  3. Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius.
  4. 239 straipsnis. Rūpyba
  5. Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje FA teises ir interesus.
  6. Asmens rūpyba apima ir jo turto rūpybą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius.
  7. 240 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo teisinė padėtis
  8. Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo.
  9. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje.
  10. Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo 3 asmenų piktnaudžiavimo toje srityje.

3.242 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo paskyrimas
1. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje.
2. Nepilnamečio globėjas ar rūpintojas skiriamas šios knygos XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka.
3. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje FA ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas.
Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į:
- jo moralines ir kitokias savybes,
- jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas,
- jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba,
- į globotinio ar rūpintinio pageidavimą,
- į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
4. Šio straipsnio normos netaikomos, jeigu globėju ar rūpintoju yra paskirta atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija, kurioje yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo.

3.243 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo pareigų atlikimas
1. Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą.
2. Rūpintojas, kuris yra ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai.
Kitais atvejais rūpintojas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su rūpintojo pareigomis, atlyginimą iš ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal rūpintojo prašymą.
3. Šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai globėjo ar rūpintojo funkcijas atlieka gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija.
4. Nepiln asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepiln, išskyrus šio kodekso 3.265 straipsnio 4 punkte numatytus atvejus.
Nepilnamečio, sulaukusio 16 metų, rūpintojas gali gyventi skyrium, jeigu dėl to sutikimą davė VVTAI.
5. Globėjai ir rūpintojai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyv vietos pasikeitimą.
6. Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas ar rūpintojas turi kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.

3.244 straipsnis. Neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto ir pajamų naudojimas
1. Neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais.
2. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500 eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas.
3. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu:
- globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekiln daiktą ar daiktines teises,
- jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekil daiktą ar daiktines teises,
- taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.
Šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį.
4. Globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus.

3.245 straipsnis. Neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto administravimas
1. Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių.
Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.
2. Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu.

3.246 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo atleidimas nuo pareigų atlikimo
1. Nepilnamečio globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų, jeigu nepiln grąžinamas tėvams arba įtėviams.
2. Globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo,
jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.
3. Globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi NUŠALINTI nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.
Jeigu buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti.
Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.

  1. 247 straipsnis. Globos ir rūpybos pasibaigimas
  2. Globa ir rūpyba pasibaigia įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį veiksniu ar panaikinti jo veiksnumo apribojimą.
  3. Nepilnamečiui sulaukus 14 metų, jo globa pasibaigia, jo globėjas tampa nepiln rūpintoju be papildomo sprendimo.
  4. Rūpyba taip pat pasibaigia nepiln sulaukus 18 metų arba kai jis įgyja visišką veiksnumą iki 18 metų kitais įstatymų nustatytais atvejais.
53
Q

Globos ir rūpybos institucijos

A

3.241 straipsnis. Globos ir rūpybos institucijos
1. Globos ir rūpybos institucijos yra
savivaldybių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų, rūpintojų ir pagalbą priimant sprendimus teikiančių asmenų veiklą.
2. Asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje, esančių gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijose, globos ir rūpybos funkcijas atlieka atitinkama
gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija tik tol, kol paskiriamas nuolatinis globėjas ar rūpintojas.
3. Nepilnamečių globos ir rūpybos institucijos yra
valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bei kitos šioje knygoje numatytos institucijos.

54
Q

Nepilnamečių asmenų globa ir rūpyba

A
  1. 248 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) tikslas ir uždaviniai
  2. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.
  3. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai:
    1) paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus;
    2) sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą;
    3) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
  4. 249 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai
  5. Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai:
    1) geriausių vaiko interesų pirmumas;
    2) pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus;
    3) vaiko globa (rūpyba) šeimoje;
    4) brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus.
  6. Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.
  7. 250 straipsnis. Vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas
  8. Švietimo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, ar duomenų apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (piktnaudžiavimas tėvų valdžia, smurtas prieš vaiką, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš švietimo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti VVTAI pagal vaiko ar savo gyv vietą.
  9. VVTAI, gavusi info apie galimus vaiko teisių pažeidimus, įvertina šios informacijos pagrįstumą ir imasi LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų.
  10. Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato, šių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina VVTAI. Ši institucija, nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos pateikti savivaldybės administracijai nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).
  11. VVTAI yra vaiko, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymus tol, kol šiam vaikui paskiriamas globėjas ar rūpintojas.
  12. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų institucijų vadovai ir kiti pareigūnai už melagingos informacijos suteikimą, vaiko, kuriam reikalinga globa (rūpyba), slėpimą, kliudymą jam nustatyti globą (rūpybą) ar kitokius vaiko teisių ir interesų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.
  13. 251 straipsnis. Globos ir rūpybos nustatymas
  14. Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų.
  15. Rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų.
  16. 252 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) rūšys ir formos
  17. Vaiko globos (rūpybos) rūšys:
    1) laikinoji globa (rūpyba);
    2) nuolatinė globa (rūpyba).
  18. Vaiko globos (rūpybos) formos:
    1) globa (rūpyba) šeimoje;
    2) globa (rūpyba) šeimynoje;
    3) globa (rūpyba) globos centre;
    4) globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje.
  19. Vaikų globos (rūpybos) globos centre tvarką ir sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

3.253 straipsnis. Vaiko laikinoji globa (rūpyba)
1. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą.
2. max 12 mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, VVTAI gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą) iki 6 mėn.
Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti 18 mėnesių termino.

3.254 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:
1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais);
2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;
3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

  1. 254(1) straipsnis. Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą
  2. Kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, VVTAI Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.
  3. VVTAI, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per 3 darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

3.255 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaiga
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas:
1) grąžinamas tėvams;
2) sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas;
3) nustatoma nuolatinė globa (rūpyba);
4) įvaikinamas;
5) susituokia.

3.256 straipsnis. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba)
Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.

3.257 straipsnis. Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindai
Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:
1) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;
2) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;
3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų;
4) tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per 3 mėnesius;
5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais šioje srityje;
6) abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia.

3.258 straipsnis. Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) pabaiga
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas:
1) sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas;
2) grąžinamas tėvams;
3) įvaikinamas;
4) susituokia.

  1. 259 straipsnis. Vaiko globa (rūpyba) šeimoje
  2. Vaiko globa (rūpyba) šeimoje – ne daugiau kaip 3 vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip 6 vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
  3. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kai neišskiriami broliai ir seserys.
  4. Skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas ir nėra asmenys ar asmenų grupė, išvardyti šio kodekso 3.269 straipsnyje.
  5. Nustatant vaiko globą (rūpybą) šeimoje, globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas vienas asmuo arba sutuoktiniai.
  6. Kai vaiko globėjais (rūpintojais) paskirti sutuoktiniai, visus klausimus dėl globojamo (rūpinamo) vaiko jie turi siekti spręsti bendru sutarimu.
  7. 260 straipsnis. Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje
  8. Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje – globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
  9. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, kai neišskiriami broliai ir seserys, arba mažesnis, jeigu yra globojamas neįgalus vaikas.
  10. Vaiko globą (rūpybą) šeimynoje nustato įstatymai, Vyriausybės patvirtinti šeimynų nuostatai, kiti teisės aktai.
  11. Vaiko globėjo (rūpintojo), įsteigusio šeimyną, darbo užmokestis ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos vadovaujantis įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.
  12. 261 straipsnis. Vaiko globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje
  13. Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
  14. Vaiko iki 3 metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais tam pritarus VVTAI. VVTAI pritaria vaiko iki 3 metų globai vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, nustačiusi bent vieną iš šių priežasčių:
    1) vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje, globos centre ar šeimynoje;
    2) vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų jo geriausius interesus;
    3) globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
  15. Vaiko iki 3 metų globa vaikų globos institucijoje šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali tęstis ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Išnykus šio straipsnio 2 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytoms priežastims, vaiko iki 3 metų globa vaikų globos institucijoje gali tęstis ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo šių aplinkybių išnykimo momento.
  16. Vaiko globą (rūpybą) vaikų globos institucijoje nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

3.262 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas
1. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo šio kodekso 3.250 straipsnio 3 dalyje nurodyto VVTAI nurodymo įregistravimo savivaldybės administracijoje dienos savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priimamas per 3 darbo dienas nuo VVTAI nurodymo įregistravimo dienos. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje nustatoma tik tais atvejais, kai globa (rūpyba) šeimoje, globos centre ar šeimynoje negalima arba tai prieštarautų vaiko interesams.
2. Vaikų laikinoji globa (rūpyba) organizuojama pagal vaikų laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija.

3.263 straipsnis. Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymas
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1290, 2018-06-26, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10591

3.264 straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimas
1. Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
Rekomendacijas dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo savivaldybės administracijos direktoriui gali pateikti globos centras, VVTAI, kitos valstybinės institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios vaiko teisių apsaugos srityje.
2. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodoma:
- institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas,
- sprendimo priėmimo data,
- vaiko globos (rūpybos) rūšis,
- vaiko globėjas (rūpintojas),
- budintis globotojas, kai vaiko globa (rūpyba) nustatoma globos centre,
- globojamas (rūpinamas) vaikas,
- vaiko globos (rūpybos) vieta,
- institucija, atsakinga už globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą,
- kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai (rūpybai) ir jos nustatymui.
Jei tai būtina siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), globėju ar rūpintoju arba budinčiu globotoju skiriamo FA duomenys šio asmens rašytiniu prašymu ir (ar) vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatančio subjekto sprendimu gali būti neatskleidžiami vaiko tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos vaikas neteko.
3. Jeigu nustatoma vaiko nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal VVTAI pareiškimą.
4. Kai steigiama vaiko globa (rūpyba), atsižvelgiama į mirusių vaiko tėvų (įtėvių) testamente pareikštą valią dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, jei tai neprieštarauja šio kodekso 3.269 straipsniui.
5. Nustatant vaiko globą (rūpybą), pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile:
1) giminaičiams;
2) asmenims, su vaiku susijusiems emociniais ryšiais;
3) vaiko brolį ir (arba) seserį globojančioms (rūpinančioms), įvaikinusioms šeimoms;
4) šeimoms;
5) globos centrui;
6) šeimynoms;
7) vaikų globos institucijoms.

3.265 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) vieta
Vaiko globos (rūpybos) vieta gali būti:
1) globėjo (rūpintojo) gyv vietoje;
2) vaiko gyv vietoje;
3) vaikų globos institucijoje;
4) FA, kuris įstatymų nustatytais atvejais prižiūri vaiką, gyv vietoje.

  1. 266 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) organizavimas
  2. Vaiko globą (rūpybą) pagal šiame kodekse ir įstatymuose nustatytą kompetenciją organizuoja VVTAI ir savivaldybių administracijos.
  3. Organizuojant vaiko globą (rūpybą), savivaldybės administracija ir VVTAI bendradarbiauja tarpusavyje ir su globos centru, taip pat kitomis tos savivaldybės institucijomis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
  4. Savivaldybių administracijos Vyriausybės nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje, keičiasi informacija apie vaikų globos institucijose gyvenančius vaikus, kuriems globa (rūpyba) nustatyta savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais, praneša viena kitai apie asmenis, pareiškusius norą globoti (rūpinti) vaiką ar vaikus, taip pat globoti (rūpinti) vaikus norintiems asmenims teikia informaciją apie savo ir kitose savivaldybėse globojamus (rūpinamus) vaikus.
  5. Vaiko globos (rūpybos) organizavimo tvarką šios knygos pagrindu nustato Vyriausybės patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai.
  6. 267 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) priežiūra
  7. Vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, globos centre, vaikų globos institucijoje prižiūri VVTAI.
  8. Vykdydama vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, VVTAI bendradarbiauja su savivaldybės administracija, globos centru, kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje.
  9. 268 straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarka
  10. Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus.
  11. Asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), savivaldybės administracijai pateikia šiuos dokumentus:
    1) prašymą, kuriame nurodoma pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis;
    2) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą;
    3) kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinį sutikimą.

3.269 straipsnis. Asmuo, kuris negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju)
Vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo:
1) neturintis 21 metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis;
2) pripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje;
3) nuo kurio yra atskirtas vaikas;
4) kuriam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;
5) jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai buvo nutraukti CK 3.246 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais;
6) nuteistas už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės būti vaiko globėju (rūpintoju) sprendžiama, įvertinus padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą bei atsižvelgus į vaiko interesus.
7) sulaukęs 65 metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip 10 metų vaiką;
8) turintis psichikos sutrikimą ar sergantis kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
9) su kuriuo dėl netinkamo sutarties vykdymo buvo nutraukta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su globos centru.

3.270 straipsnis. Pasirengimas vaiko globai (rūpybai)
Vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą globoti (rūpintis) organizuoja savivaldybių administracijos, globos centrai, kitos šio darbo patirties turinčios organizacijos ir institucijos.

  1. 271 straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos
  2. Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:
    1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą;
    2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi;
    3) auklėti vaiką;
    4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, VVTAI ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis;
    5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams;
    6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais;
    7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius;
    8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
  3. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui.
  4. 272 straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) teisės
  5. Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus.
  6. Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai.
  7. 273 straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) atsakomybė
  8. Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
  9. Vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

3.274 straipsnis. Globojamo vaiko išlaikymas
Globojamo vaiko šeimoje, šeimynoje, globos centre ir vaikų globos (rūpybos) institucijoje išlaikymą reglamentuoja įstatymai.

3.275 straipsnis. Disponavimas globojamo vaiko gaunamomis pajamomis
Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK 4 knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.

  1. 276 straipsnis. Globojamo vaiko ir globėjo (rūpintojo) turtiniai santykiai
  2. Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą.
  3. Vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą.

3.2761 straipsnis. Vaikų globos (rūpybos) apskaita
Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), globėjų (rūpintojų), asmenų, pasirengusių globoti (rūpinti) vaiką, ir globėjų (rūpintojų), nušalintų nuo vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų, centralizuotą apskaitą tvarko Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka.

55
Q

Pilnamečių asmenų globa ir rūpyba

A
  1. 277 straipsnis. Globos ir rūpybos nustatymas
  2. Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
  3. Rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
  4. 278 straipsnis. Globėjo ir rūpintojo veiklos kontrolė
  5. Globos ir rūpybos institucijos privalo kontroliuoti, ar globėjas (rūpintojas) tinkamai atlieka savo pareigas.
  6. Globėjo (rūpintojo) pareigas, susijusias su globotinio (rūpintinio) turto administravimu, nustato CK 4 knygos normos, reglamentuojančios turto administravimą.
  7. 279 straipsnis. Veiksnaus asmens rūpyba
  8. Veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba.
  9. Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą.
  10. Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.
  11. Rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą.
  12. Šiame straipsnyje numatytais atvejais šio kodekso 3.244 straipsnis taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja tarp rūpintojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutarčiai.
56
Q

Civilinės būklės samprata

A

2.18 straipsnis. Civilinės būklės aktų valstybinė registracija
Valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus:
1) asmens gimimą;
2) asmens mirtį;
3) santuokos sudarymą;
4) santuokos nutraukimą;
5) įvaikinimą;
6) tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą;
7) vardo ir pavardės pakeitimą;
8) asmens lyties pakeitimą;
9) partnerystę.

2.19 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka
Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas
+
CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO TAISYKLĖS

57
Q

Civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos, jų kompetencija

A

Civilinės metrikacijos įstaiga
Konsulinės įstaigos.

  1. Civilinės metrikacijos įstaigos:
    1. registruoja CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nurodytus civilinės būklės aktus;
    1. įtraukia į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus;
    1. pakeičia, ištaiso, papildo, atkuria, anuliuoja civilinės būklės aktų įrašus;
    1. išduoda civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus, kopijas, nuorašus, pažymas, patvirtinančias kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, ir kitus šiose taisyklėse nurodytus dokumentus;
    1. atlieka kitus šiose taisyklėse nurodytus veiksmus.
  2. Konsulinės įstaigos:
    1. registruoja LR piliečių, kurių gyvenamoji vieta, LR gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) duomenimis, yra užsienio valstybėje arba kurie, vadovaujantis LR gyv vietos deklaravimo įstatymu, nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą (toliau – LR piliečiai, gyvenantys užsienio valstybėje), vaikų gimimą, santuoką ir užsienio valstybėse mirusių LR piliečių mirtį;
    1. priima ir perduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui (toliau – Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius) LR piliečių prašymus pakeisti, ištaisyti, papildyti, atkurti, anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus, taip pat įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus;
    1. šiose taisyklėse nustatyta tvarka išduoda LR įregistruotų civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus, kopijas, nuorašus ir kitus šiose taisyklėse nurodytus dokumentus;
    1. atlieka kitus šiose taisyklėse nurodytus veiksmus.
58
Q

Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, nuginčijimas, anuliavimas

A

59
Q

PAGALBA PRIIMANT SPRENDIMUS

A

3.2791 straipsnis. Pagalba priimant sprendimus
1. Pilnametis veiksnus FA gali raštu sudaryti sutartį su pilnamečiu veiksniu FA, kuriuo jis pasitiki, dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus gali būti sudaroma, kai asmeniui dėl psichikos sutrikimo arba dėl kitų aplinkybių (amžiaus, ligos ar kitų) sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus. Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityse, kuriose yra veiksnus, gali sudaryti ir FA, kuris yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje.
2. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus sudaromos
notarine forma.
Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus ar jų pakeitimai registruojami
Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
Sutarčiai dėl pagalbos priimant sprendimus ar jos pakeitimams įregistruoti reikalingus duomenis
Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui pateikia šią sutartį ar jos pakeitimus patvirtinęs notaras ar konsulinis pareigūnas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įregistruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
3. Pagalbą teikiantis asmuo turi vengti savo ir asmens, kuriam teikiama pagalba, interesų konflikto. Jei teikiant pagalbą kilo interesų konfliktas, mutatis mutandis taikomos šio kodekso 2.135 straipsnio nuostatos.
4. Pagalbą teikiančių asmenų veiklą prižiūri ir kontroliuoja šio kodekso 3.241 straipsnio 1 dalyje nurodytos globos ir rūpybos institucijos.

  1. 2792 straipsnis. Sprendimų, priimtų naudojantis pagalba, teisinė galia
  2. Asmens, sudariusio sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, sprendimai yra jo asmeniniai.
  3. Atsakomybė dėl asmens, sudariusio sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, sprendimų ir jų pagrindu atliktų veiksmų tenka asmeniui, kuris priėmė sprendimus.
  4. 2793 straipsnis. Pagalbos priimant sprendimus teikimo pabaiga
  5. Bet kuri iš sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus šalių gali kreiptis į notarą ar konsulinį pareigūną ir pateikti pareiškimą dėl sutarties nutraukimo. Pareiškimą dėl sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo tvirtina notaras ar konsulinis pareigūnas. Pareiškimą dėl sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo patvirtinęs notaras ar konsulinis pareigūnas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui duomenis, reikalingus šios sutarties nutraukimo faktui įregistruoti.
  6. Sutarties dėl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas ir jiems sukelia teisinių pasekmių tik tuo atveju, jei jis įregistruotas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.