AT - Gincu nagrinejimo ypatumai Flashcards
1
Q
Aplinkos apsaugos įstatymas
A
Atskira ginčų nagrinėjimo tvarka
2
Q
Konkurencijos įstatymas - specifinės nuostatos dėl įrodymų rinkimo ir pan.
A
51 straipsnis. Bylų nagrinėjimas teisme
- Bylos dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, nagrinėjamos laikantis Civilinio proceso kodekso taisyklių, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
- Vilniaus apygardos teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti šias bylas:
1) bylas dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytais pažeidimais padarytos žalos atlyginimo;
2) bylas, kai asmuo, kurio interesai buvo pažeisti, reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus, nurodytus šio įstatymo II skyriuje arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnyje. - Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, kuris nebuvo apskųstas per šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl to paties pažeidimo, tokiame nutarime ar sprendime nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo pobūdžio, jo padarymo teritorijos, trukmės ir asmenų laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais) bylose dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo.
- Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas tos valstybės narės teismo galutinis ir pagal Europos Sąjungos reglamentus pripažįstamas sprendimas arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos galutinis sprendimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo yra oficialusis rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie įrodymas), kad buvo padarytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimas.
- Teismas, priėmęs ieškinį dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, apie bylos iškėlimo faktą skelbia savo interneto svetainėje, nurodydamas bylos šalis.
- Jeigu byloje dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo iki teismo sprendimo priėmimo paaiškėja, kad tam pačiam atsakovui (atsakovams) ieškinius dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo yra pareiškę ir kiti ieškovai, teismas, siekdamas, kad būtų tinkamai nustatytas tiek visos žalos, tiek ir kiekvienam ieškovui padarytos žalos dydis, visas bylas sujungia į vieną bylą.
- Asmenys, manantys, kad dėl neteisėtų atsakovo (atsakovų) veiksmų jie taip pat yra patyrę žalos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, turi teisę įstoti į bylą Civilinio proceso kodekso 46 straipsnyje nustatyta tvarka.
- Teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, ir jam paprašius, Konkurencijos taryba turi teisę pateikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo.
- Teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo ir vertindamas, ar įvykdyta šio įstatymo 47 straipsnio 2–5 dalyse nurodyta įrodinėjimo pareiga, atsižvelgia į kitus teismo ar, jeigu yra galimybių, kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo jau priimtus sprendimus bylose dėl žalos atlyginimo, kurios yra susijusios su tuo pačiu pažeidimu, tačiau kuriose ieškinius pareiškia kitų tiekimo grandinės lygių ieškovai.
3
Q
MAĮ 145 straipsnis. Mokestinių ginčų procedūra
A
- Mokestiniams ginčams MokAdmin įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra.
Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. - Šiame Įstatyme numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo.
- Mokestiniai ginčai nepradedami nagrinėti, jei dėl ginčijamų sumų yra pradėtos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos LR sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje.
4
Q
MAĮ 146 straipsnis. Kitų mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka
A
- Skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
- Mokesčių mokėtojas taip pat gali naudotis kitų įstatymų jam suteikta teise šių teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti neteisėtus mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmus.
5
Q
MAĮ 147 straipsnis. Mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos
A
Mokestinius ginčus nagrinėja:
centrinis mokesčių administratorius,
Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos)
teismas.
6
Q
MAĮ 48 straipsnis. Mokestinių ginčų komisija
A
- Mokestinių ginčų komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) yra viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto.
- Komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
- Komisiją sudaro Komisijos pirmininkas ir keturi nariai. Komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
- Komisijos nariai skiriami ketveriems metams.
7
Q
MAĮ 150 straipsnis. Centrinio mokesčių administratoriaus nagrinėjami mokestiniai ginčai
A
Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.
8
Q
MAĮ 151 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos nagrinėjami mokestiniai ginčai
A
Mokestinių ginčų komisija nagrinėja:
1) mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus;
2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų;
3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo.
9
Q
MAĮ 152 straipsnis. Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminas
A
- Skundas centriniam MA turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos MA sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.
- Skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio MA skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.
- Mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą.
- Priėmus sprendimą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo terminai skaičiuojami nuo minėto sprendimo priėmimo dienos.
- Jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui.
- Kai priimamas sprendimas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, sustabdomas ginčijamų ir iki šio sprendimo priėmimo dienos dar neišieškotų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinis išieškojimas. Išieškojimo sustabdymas nėra kliūtis paskirti bet kokią mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, nustatytą šio Įstatymo 95 straipsnyje, ar pagrindas ją naikinti.
- Ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, kuriuo nepatenkinamas prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka.
10
Q
MAĮ 155 straipsnis. Skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje
A
- Skundas dėl mokestinio ginčo Mokestinių ginčų komisijai paduodamas per centrinį MA.
- Centrinis MA per 3 darbo dienas parengia mokestinio ginčo bylą ir perduoda ją Mokestinių ginčų komisijai. Mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius turi teisę Mokestinių ginčų komisijoje susipažinti su byloje esančia medžiaga.
- Mokestinių ginčų komisija sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo priima per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Mokesčių mokėtojo prašymu šis terminas Mokestinių ginčų komisijos sprendimu gali būti sutrumpinamas iki 30 dienų. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam mokesčių mokėtojui bei centriniam mokesčių administratoriui.
- Sprendimai priimami Mokestinių ginčų komisijos narių balsų dauguma. Mokestinių ginčų komisija priima vieną iš šių sprendimų:
1) patvirtina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą;
2) panaikina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą;
3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą;
4) pakeičia centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą;
5) perduoda skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. - Sprendime turi būti nurodyta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti priimtą sprendimą ir tokio apskundimo terminai.
- Mokestinių ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui.
