BT

Question 1

Nusikalstamos veikos samprata ir rūšys

Answer 1

Nusikalstama veika – tai priešingas teisei, pavojingas, sąmoningas ir valingas žmogaus elgesys išoriniame pasaulyje (veikimas arba neveikimas). Nusikalstamos veikos pavojingumas yra tas, kad ja daroma žala baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams; ji visada yra objektyviai pavojinga. Yra priešinga teisei, nes uždrausta įstatymų. Taip pat ji pasireiškia išoriniame pasaulyje, nes negalima bausti už mintis, įsitikinimus, pažiūras.

Nusikalstama veika turi būti sąmoninga ir valinga; todėl asmuo, kuris veikė dėl nenugalimos jėgos ar fizinės prievartos, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

NV apima:

1. nusikaltimą ir
2. baudžiamąjį nusižengimą.

Question 2

Nusikaltimo sąvoka, požymiai, klasifikacija ir jo baudžiamoji teisinė reikšmė

Answer 2

BPK 11.

1. Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.
2. Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.
3. Nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.
4. Apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.
5. Sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
6. Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Klasifikavimo kriterijus – laisvės atėmimo dydis sankcijoje.

Nusikaltimu laikoma baudžiamajame įstatyme numatyta veika (veikimas arba neveikimas), kuriuo kėsinamasi į LR visuomeninę santvarką, politinę, ekonominę sistemą, nuosavybę ir t.t. BT teorijoje išskiriami 2 požiūriai į nusikaltimą:

1. materialusis ( nusikaltimas aiškinamas per jo pavojingumą),
2. formalusis (aiškinamas per jo priešingumą teisei).

Pavojingumas - vienas esminių nusikaltimo požymių.

Teisės pažeidimo pavojingumą apsprendžia:

a) pavojingumo pobūdis – rodo, į kokį gėrį yra nukreipta veika (kas yra nusikaltimo objektas).
b) pavojingumo laipsnis – kokia žala yra padaroma arba kokia žala gresia. BT veikia ne tik kai žala yra realiai atsiradusi, bet ir tuo atveju, kai yra reali grėsmė tokiai žalai atsirasti.

Tiek pavojingumo pobūdis, tiek pavojingumo laipsnis turi aplinkybes:
c) kaltė (ar tyčia, ar neatsargumas),
d) veikos padarymo motyvas ar tikslas,
e) kai kuriuos objektyvios aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, tam tikrais atvejais ir
priemonės)

Pavojingumas yra objektyvus – įstatymų leidėjas negali sumastyti, kad viena ar kita veika pavojinga ir įrašyti ją į BK. Jis turi išsiaiškinti, kad veikos pavojingumas toks, kad ji gali būti priskiriama prie baudžiamųjų įstatymų.

Požymio svarba:
1) juo remiantis sprendžiama, ar veika pripažįstama nusikaltimu, ar ne.
2) jei veika pripažįstama pavojinga, ji turi būti įrašyta į BK; priklausomai nuo jos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio turi būti
konstruojamos bausmės ir numatytos sankcijos. BT apima tik pačias pavojingiausias veikas. Jų ratą filosofiškai apibrėžti lengva, o praktiškai – sunku. Filosofiškai – BK – tik tokios veikos, kurios tiesiogiai kenkia visuomenės funkcionavimui ir gyvenimui. { kriterijai – 1. objektas – į ką veika nukreipta (pvz. prostitucija – žmonių sveikatą) 2. žalos prasme (ta pati prostitucija – venerinių ligų šaltinis) 3. reiškinio paplitimas (reiškinys neturi būti labai plačiai paplitęs, o iš kitos pusės tai turi būti reiškinys, o ne pavieniai atvejai) 4. kokios bus pasekmės, kai tikslas bus pasiektas, t.y. kai ta veika bus kriminalizuota}

Pavojingumas teisei -kitas nusikalstamumo požymis: Nusikaltimu gali būti laikoma tik tokia veika, kuri yra numatyta baudžiamajame įstatyme.

Nusikaltimu gali būti laikoma tik ta veika, kuri atitinka visus tris požymius: veika, pavojinga, prieštaraujanti teisei.
PLIUS. Į bendrą nusikaltimo sampratą įtraukti aspektai, siejami su: kalte; nusikaltimo subjektu, amžiumi, pakaltinamumu.

Materialusis nusikaltimo sąvokos momentas išreiškia socialinę nusikaltimo esmę. Nusikaltimu laikoma ne bet kokia, o pavojinga veika. Veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad kėsinamasi į konkrečius valstybės saugomus teisinius gėrius.

Formalus nusikaltimo sąvokos momentas išreiškia teisinį nusikaltimo požymį – priešiškumą teisei. Šis momentas pašalina analogijos instituto taikymo galimybę BT, daro pažeidėjus lygius prieš baudžiamąjį įstatymą.

Nusikaltimo požymiai:
1) Amoralumas. Priešingumas baudžiamajai teisei rodo, kad ši veika ne tik pavojinga, bet ir sukelia įvairius pagrindus, taip pat ir moralinius.
2) Kaltė. Kalbėdami apie priešingumą teisei turime galvoje, kad nusikaltimas yra tik tai, kas apibūdinta baudžiamajame įstatyme.
3) Baudžiamumas. Šiuolaikinėje BT tai ne vien bausmės, baudimas, bet ir daug galimybių atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamoji atsakomybė yra neišvengiamas momentas kalbant apie nusikalstamą veiką. Baudžiamumas nebėra toks požymis be
kurio šiuolaikinėje teisėje nebūtų galima suprasti nusikaltimo.

Nusikalstamų veikų klasifikavimo kriterijai:
1) Subjekto požymiai, leidžiantys išskirti nusikaltimus krašto apsaugai ir t. t.
2) Objektas. Pagal tai grupuojama specialioji BK dalis.
3) Būdas.
4) Smurtiniai nusikaltimai (pagal pasekmes).
BK pateikia išsamią nusikalstamų veikų klasifikaciją. Visų pirma išskiriami nusikaltimai ir nusižengimai. BK 11 str. Pateikia ir nusikaltimų klasifikaciją (tyčiniai ir neatsargūs). Įstatymų leidėjas grupuodamas nusikaltimus naudojasi tokiais kriterijais:
1) Įvertina nusikalstamos veikos pobūdį.
2) Įvertina kaltės formą.
3) Įvertinamas bausmės dydis (lemia kuriai kategorijai: sunkių, apysunkių, nesunkių priskiriama bausmė).

Nusikaltimo priskyrimo kategorijai pasekmės. Ribotai pakaltinamas asmuo padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jei toks asmuo padaro sunkų nusikaltimą bausmė gali būti tik švelninama. Nusikalstamų veikų sunkumas (rengimasis padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą). Tiesioginė nusikalstamos veikos klasifikacijos reikšmė. Jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas asmuo negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 75 str. Nurodyta, kad negali būti taikomos nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Visai kitokia situacija, kai padaromi sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai sprendžiant amnestijos klausimus. Amnestija taikoma plačiai. Tokia yra nusikalstamų veikų klasifikavimo teisinė reikšmė.

Question 3

Baudžiamojo nusižengimo sąvoka, požymiai

Answer 3

BPK 12.
Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.

Baudžiamasis nusižengimas – baudžiamajame įstatyme uždrausta, pavojinga, sulaukusio baudžiamajame įstatyme nustatytą amžių ir pakaltinamo arba robotai pakaltinamo asmens kaltai padaryta nusikalstama veika (veikimas arba neveikimas), už kurią įstatymas nenumato laisvės atėmimo bausmės.}

Question 4

Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo atribojimo kriterijai

Answer 4

Atsakomybė

NV sudėties aprašymas bus paprastas.

Question 5

Nusikalstamos veikos atribojimas nuo kitų teisės pažeidimų (civilinio delikto, administracinio teisės pažeidimo, drausminio nusižengimo)

Answer 5

Nusikaltimų atribojimas nuo kitų teisės pažeidimų (nusižengimų – AT ir deliktų – CT):
1. dažniausiai įstatymo leidėjas numato konkrečius požymius, leidžiančius administracinį teisės pažeidimą atriboti nuo nusikaltimo, tačiau kai kuriais atvejais įstatymų leidėjas šito nepadaro.
2. Nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų atskyrimas turėtų remtis tokiais kriterijais:
i) pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu:
(1) Nusikaltimas pavojinga veika, o administracinis, drausminis nusižengimai, civiliniai pažeidimai yra mažiau pavojingi nei nusikaltimai.
(2) Nusikaltimo pasekmės paprastai yra sunkesnės nei nusižengimų ar pažeidimų
(3) nusikaltimu kėsinamasi į labiausiai visuomenėje saugomus gėrius: žmogaus gyvybę, lytinę neliečiamybę ir kt.
ii) priešingumu teisei:
(1) Nusikaltimai visada už drausti baudžiamojo įstatymo, kitus – reglamentuoja kiti teisės aktai. iii) sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis:
(1) padariusiam nusikaltimą yra skiriama pati griežčiausia valstybės prievartos priemonė – kriminalinė bausmė, už kitus teisės pažeidimus – ne tokios griežtos prievartos priemonės. kriminalinė bausmė kaltininkui visada užtraukia teistumą.
(2) Skiriasi atsakomybės pagrindai ir sąlygos – už nusikaltimą atsako tik tas asmuo, kuris pats padarė nusikalstamą veiką, o už administracinį nusižengimą gali būti atsakomybėn traukiami asmenys, kurie patys to nusižengimo nedarė. Lyginant su civiline atsakomybe – ji yra kompensacinio pobūdžio, o baudžiamoji atsakomybė – tikrainesiejama su konkretaus asmens teisių atstatymu. Baudžiamoji atsakomybė ne tik plėtoja pozityvią santykių raidą,
bet ir siekia užkirsti kelią negatyviems reiškiniams.
3. Nusikaltimu yra laikoma tokia veika, kuri yra padaroma kaltai, o civilinis pažeidimas t.t. atvejais gali būti padaromas ir be
kaltės.
Nusikaltimo atskyrimas nuo amoralių poelgių:
Amoralus elgesys – visuomenės moralės normų pažeidimas
1) 1.nusikaltimas- amoralus poelgis, kuriuo kėsinamasi ne tik į visuomenės moralės normas, bet ir į baudžiamųjų įstatymų saugomus teisinius gėrius. bet ne visi amoralus poelgiai pripažįstami nusikaltimais.
2) 2.nusikaltimu pripažįstama tik asmens veika, o amoraliais gali būti laikomi ir kito asmens įsitikinimai, mintys, emocijos
3) 3.nusikaltimas sukelia valstybės prievartos priemonių taikymą, o amoralus poelgis – tik
4) pasmerkimą.

Question 6

Nusikalstamos veikos sudėties samprata ir požymiai. Jų santykis.

Answer 6

Nusikalstamos veikos sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie įstatymų leidėjo apibūdinami kaip įvairių rūšių teisinės veikos. Tai teisinių nusikaltimų ir nusižengimų aprašymas BT. Nusikalstama veikos sudėtis – tai atrinkta tokia požymių visuma, kuri išreiškia nusikalstamos veikos esmę, atskleidžia pobūdį tų veikų, kurios įstatymo leidėjo pripažįstamos nusikalstamomis. Tai požymiai, kurie būdingi visoms tos rūšies nusikalstamoms veikoms. Kalbant apie nusikalstamos veikos sudėties požymius galime išskirti, kad tai yra esminiai nusikalstamos veikos požymiai. Kalbant apie nusikalstamos veikos sudėtis minėdami požymius sakome, kad jie yra būtini ir tuo pačiu pakankami. Nusikalstamos veikos sudėtį sudaro atitinkamos veikos požymių visuma, kurios pakanka baudžiamajai atsakomybei pagrįsti. Turi būti nustatomi, konstatuojami visi požymiai numatyti BĮ. Negali būti nepagrįstai plečiamos ir nepagrįstai siaurinamos nusikaltimų požymių ribos. Nusikalstamos veikos sudėtyje yra abstrahuojamasi nuo tų požymių, kurie yra esminiai.
Principas nullum crimen sine lege - veika, kuri pagal padarymo metu galiojančius įstatymus yra neuž drausta, nelaikoma nusikalstama. Šiuo teisės principu yra draudžiama po veikos padarymo išleisti įstatymą, kuriuo būtų nustatytas veikos baudžiamumas, t. y. kuriuo veika po jos adarymo (o ne prieš jį) būtų įvardijama kaip nusikaltimas.

Negalima tapatinti nusikaltimo ir nusikaltimo sudėties sąvokų.
Nusikaltimas – realaus gyvenimo reiškinys, konkretaus asmens poelgis. Jis visada pasireiškia pavojinga veika, kuria kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius. Tam kad ši pavojinga veika būtų pripažinta nusikaltimu, ji turi būti uždrausta baudžiamuoju įstatymu. Tačiau įstatymai uždraudžia ne konkrečią` veiką, o tam tikro pavojingumo veikos rūšį (atsiribodamas nuo individualių konkrečios veikos požymių).
Nusikaltimo sudėtis, lyginant su nusikaltimu yra abstraktus asmens elgesio aprašymas įstatyme, išskiriant būdingiausius tokio elgesio požymius. Nusikaltimo sudėtis yra įstatymo abstrakcija, nusikaltimo įstatyminis modelis. Nusikaltimo sudėtis tik atspindi nusikaltimo pavojingumą (pati šios savybės neturi). Nusikaltimo pavojingumo išraiška baudžiamajame įstatyme yra priešingumas teisei.
Pavojinga veika yra pripažįstama nusikaltimu todėl, kad jos požymiai atitinka aprašytus nusikaltimo sudėties požymius. Nusikaltimo sudėtis tik parodo nusikaltimo priešingumą teisei.

Question 7

Nusikalstamos veikos sudėties požymiai

Answer 7

Nusikaltimo sudėties požymiai – tai atitinkamos savybės, apibūdinančios, individualizuojančios sudėties elementus. Nusikaltimo sudėties požymiai padeda išskirti nusikaltimo sudėčių specifines savybes, atskirti vienas nusikaltimo sudėtis nuo kitų nusikaltimo sudėčių.

Kiekvienas nusikaltimas yra objektyvaus ir subjektyvaus, t.y. veikos ir veiką darančio asmens vienybė. Nusikaltimo sudėties požymiai apibūdina išorinę ir vidinę nusikaltimo pusę. Tarp nusikaltimo sudėties požymių galima išskirti atskiras požymių grupes, apibūdinančias ir vidinę, ir išorinę nusikaltimo padarymo puses. Šias požymių grupes galima būtų pavadinti nusikaltimo sudėties elementais. (Nusikaltimo sudėties elementai yra tam tikro lygio abstrakcija. Jie įrodinėjami ne tiesiogiai, o per nusikaltimo sudėties požymius, kurie įstatymų leidėjo naudojami nusikaltimo sudėčiai aprašyti. Nusikaltimo sudėties požymiai būtinai priskiriami kuriam nors nusikaltimo sudėties elementui. Nustačius juos, įrodomas tas nusikaltimo sudėties elementas, kuriam priskiriamas apibūdinamas požymis. Požymiai, apibūdinantys nusikaltimo objektą, objektyviąją pusę, vadinami objektyviaisiais nusikaltimo sudėties požymiais, o požymiai, apibūdinantys subjektą, subjektyviąją pusę – subjektyviaisiais nusikaltimo sudėties požymiais.)

Nusikaltimo sudėties elementai – tai būtinos, sudedamosios jo vieningos struktūros dalys, apibūdinamos tam tikrais požymiais.
Nusikaltimo sudėties požymiai – tai atitinkamos savybės, apibūdinančios, individualizuojančios sudėties elementus. Nusikaltimo sudėties požymiai padeda išskirti nusikaltimo sudėčių specifines savybes, atskirti vienas nusikaltimo sudėtis nuo kitų nusikaltimo sudėčių. Nusikalstamos veikos struktūrą sudaro 4 elementai. Du išjų yra objektyvūs, du – subjektyvūs:
1. Objektyvūs:
a. Objektas. Objektas visada prie savęs dar gali turėti dalyką;
b. Objektyvioji pusė. Objektyvioji pusė jungia savyje bene daugiausiai struktūrinių dalių:
veika,padariniai (pasekmės), priežastinis ryšys tarp padarinių ir veikos, veikos padarymo laikas,
vieta, priemonės, įrankiai, būdas ir aplinkybės.
2. Subjektyvūs:
a. Subjektas. Jį sudaro du aspektai – amžius ir pakaltinamumas;
b. Subjektyvioji pusė. Sudaro trys elementai: kaltė, motyvas, tikslas.
Nors vieno požymio trūkumas neleidžia daryti išvados, jog yra padarytas nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas. Teorijoje elementų požymiai klasifikuojami į 2 grupes:
1. Privalomi. Objekte – dalykas. Objektyviojoj pusėj – veika, padariniai ir ryšys. Subjektyviojoj pusėj – kaltėj.
2. Fakultatyviniai. Subjektas. Šie požymiai neturi įtakos veikos vertinimui. Jie leidžia tik individualizuot konkrečią nusikalstamą veiką.

Nusikalstamų veikų sudėčių rūšys:
1) Bendroji; 2) Rūšinė; 3) Konkreti.
Privilegijuotos, kvalifikuotos sudėtys – nusikaltimai. Pavojingumas turi įtakos nustatant sudėtį.
1) Pagrindinė sudėtis – nurodomi požymiai pasireiškiantys kiekvieną kartą darant nusikalstamas veikas. Gali būti atvejai kai nusikaltimai aprašomi tik pagrindinėmis sudėtimis.
2) Kvalifikuota, privilegijuota sudėtis. Lemia pavojingumo laipsnis. Pirmiausia tai nužudymas. Atskiros aplinkybės gali būti ir sunkinančiomis aplinkybėmis, jei ši aplinkybė konkrečios veikos sudėtyje – tai kvalifikuota aplinkybė.
3) Itin kvalifikuota sudėtis – aplinkybės ypač sunkinančios nusižengimo laipsnį.
4) Privilegijuota sudėtis – nurodomos aplinkybės, kurios lengvina kaltininko padėtį, nes rodo, kad veikos pavojingumo laipsnis yra
mažesnis.
Tai galimybė diferencijuoti nusikaltimų sudėtis ir BA. Įstatymo leidėjas diferencijuodamas atsakomybę sudaro prielaidas teisingai įvertinti veikos pavojingumą ir paskirti teisingą bausmę. Tiek kvalifikuotos, tiek privilegijuotos sudėtys yra neatskiriamos nuo pagrindinių sudėčių. Privilegijuotos apibūdinamos atskirais straipsniais, kvalifikuotos sudėtys būna neatskiriamos dažniausiai nuo straipsnio.
Atskiras kategorijas sudėčių lemia ir aprašymo būdas. Būna:
1) paprastosios – nusikalstamos veikos požymiai išreiškiami vieną kartą. Kai kada jas galima skirstyti į blanketines ir nukreipiančias. Čia painiojama su normos dalimis. Visi požymiai yra įtvirtinti BĮ. Negali būti blanketinių sudėčių.
2) sudėtingos sudėtys. – nusikalstamų veikų sudėtys su dviem ar daugiau alternatyvių veikų, įvairovė nusikalstamų veikos padarinių, alternatyvūs veiksmai, būdai.
3) Sudėtinės sudėtys – plėšimo 180, riaušės 283. Esmė – galima išskirti skirtingas veikas (plėšimas: kėsinamasi į du objektus – sveikatą ir turtą). Sujungiamos kelios sudėtys skirtingų nusikalstamų veikų. Įstatymų leidėjas kartais pilnai aprašo objektyviuosius požymius (materialioji sudėtis), kitais atvejais padariniai nėra vardinami. Tai nusikaltimai aprašyti formaliomis sudėtimis. Grupavimas santykinis.
4) Nukirstinės sudėtys – kai jau rengimosi pirmieji veiksmai yra tokie pavojingi, kad įstatymų leidėjas mano, kad to užtenka BA.
5) Bendrosios sudėtys – kurios iš esmės apima visus galimus nusikalstamos veikos variantus tam tikro subjekto tam tikroje sferoje.
6) Specialios sudėtys: konkretizacija atskirų variantų nusikalstamų veikų.

Question 8

Objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai

Answer 8

Nusikaltimo sudėties požymiai – tai atitinkamos savybės, apibūdinančios, individualizuojančios sudėties elementus. Nusikaltimo sudėties požymiai padeda išskirti nusikaltimo sudėčių specifines savybes, atskirti vienas nusikaltimo sudėtis nuo kitų nusikaltimo sudėčių. Nusikalstamos veikos struktūrą sudaro 4 elementai. Du išjų yra objektyvūs, du – subjektyvūs:
1.
2.
Objektyvūs:
a. Objektas. Objektas visada prie savęs dar gali turėti dalyką;
b. Objektyvioji pusė. Objektyvioji pusė jungia savyje bene daugiausiai struktūrinių dalių:
veika,padariniai (pasekmės), priežastinis ryšys tarp padarinių ir veikos, veikos padarymo laikas,
vieta, priemonės, įrankiai, būdas ir aplinkybės.
Subjektyvūs:
a. Subjektas. Jį sudaro du aspektai – amžius ir pakaltinamumas;
b. Subjektyvioji pusė. Sudaro trys elementai: kaltė, motyvas, tikslas.
Nors vieno požymio trūkumas neleidžia daryti išvados, jog yra padarytas nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas. Teorijoje elementų požymiai klasifikuojami į 2 grupes:
1. Privalomi. Objekte – dalykas. Objektyviojoj pusėj – veika, padariniai ir ryšys. Subjektyviojoj pusėj – kaltėj.
2. Fakultatyviniai. Subjektas. Šie požymiai neturi įtakos veikos vertinimui. Jie leidžia tik individualizuot konkrečią nusikalstamą veiką.

Question 9

Pagrindiniai ir fakultatyvūs nusikalstamos veikos sudėties požymiai, jų reikšmė įrodinėjimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo procesui

Answer 9

Nusikaltimo sudėties požymiai, apibūdinantys nusikaltimo objektą ir objektyviąją pusę, vadinami objektyviaisiais nusikaltimo sudėties požymiais, o požymiai, apibūdinantys nusikaltimo subjektą ir subjektyviąją pusę – subjektyviaisiais nusikaltimo sudėties požymiais. Nusikaltimo sudėties požymius galima suskirstyti į pagrindinius ir papildomus (fakultatyvius). Ši klasifikacija yra labai svarbi įrodinėjant nusikaltimą. Prie pagrindinių nusikaltimo sudėties požymių priskiriami tie nusikaltimo sudėties požymiai, kurie įstatymų leidėjo yra naudojami aprašant kiekvienos nusikaltimo sudėties požymius, taigi, jie įeina į kiekvieno nusikaltimo sudėtį ir privalo būti įrodinėjami tiriant kiekvieną nusikaltimą, tai nusikaltimo objektą apibūdinantis požymis, pavojinga veika, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (objektyvioji pusė), subjekto amžius ir pakaltinamumas (subjektas), kaltė (subjektyvioji pusė). Papildomiems nusikaltimo sudėties požymiams priklauso požymiai, kuriuos įstatymų leidėjas naudoja konstruodamas ne kiekvieną, o tik kaip kurias nusikaltimų sudėtis. Šie požymiai įeina ne į visas nusikaltimų sudėtis, todėl įrodinėjami tiriant ne visas bylas. Reikia atkreipti dėmesį, kad nusikaltimo sudėties požymiai į pagrindinius ir papildomus skirstomi tik bendrojoje nusikaltimų sudėtyje. Konkrečiose nusikaltimų sudėtyse visi į konkretaus nusikaltimo sudėtį įeinantys požymiai yra pagrindiniai, t.y. įrodinėtini. Dar baudžiamosios teisės teorijoje išskiriami deskriptyvūs ( aprašomieji) ir norminiai (vertinamieji), pozityvūs ir negatyvūs, pastovūs ir kintami nusikaltimo sudėties požymiai. Nusikaltimų sudėtys gali būti skirstomos vertikalus (skirtingais lygmenimis) ir horizontalus (vienu lygmeniu) principais.

Question 10

Nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių samprata

Answer 10

NV objektyvieji požymiai (objektyvioji pusė - veika, padariniai, priežastinis ryšys, vieta, laikas). NV objektyvioji pusė – tai tas, kuo pasireiškia NV išorėje. Kiekviena NV sukelia atitinkamus padarinius. Paprastai nusikaltimas – vienybė tiek vidinių tiek ir išorinių procesų. Nusikaltimas įstatymų leidėjui – kai pradedama veika. Išskyrimas pusių norint geriau suprasti reiškinį.
Kiekvienas nusižengimas išorėje pasireiškia labai įvairiai. Įstatymų leidėjui ne visi išorėje pasireškiantys NV momentai yra svarbūs. Jis iš visų egzistuojančių aplinkybių atrenka tai kas yra svarbiausia. Galima kalbėti apie NV objektyviąją pusę bei apie NV sudėties objektyviąją pusę (požymiai, kurie pasireiškia išorėje, kurie įstatymo leidėjo nuomone yra svarbūs). Šių pusių santykis yra skirtingas: NV objektyvioji pusė yra daug platesnis ir turtingesnis reiškinys, tai visa tai kas pasireiškia išorėje. Įstatymas aprašo tik dalį objektyviųjų požymių – tiek kiek reikia pagrįsti NV.
Atskiri objektyvieji požymiai gali būti laikomi pagrindiniais (visada būtinas – veika) ir fakultatyviais (kiti požymiai, nusikalstamos veikos sudėties institute, ne visada padariniai nurodomi kaip NV požymis). Kai požymiai yra nurodomi įstatymo leidėjo – jie yra būtini. NV objektyviais požymiais laikytini priešingumas, pavojingumas teisei.
Objektyvioji NV pusė (požymių visuma) – pagrindas BA. Objektyvioji pusė aprašyta BĮ, ši pusė yra pilniausiai apibūdinama įstatyme. Taip sudaromos prielaidos ir garantijos, kad nebus tie, kurie neatliko jokių veiksmų ar tos veikos kuri nėra uždrausta įstatyme.
1. Objektyvioji pusė turi viena iš pagrindinių kriterijų atribojant NV nuo ne ar panašias NV reikšmę.
2. Objektyvioji pusė yra svarbi, lemianti pažįstant subjektyviąją pusę.
3. NV objektyvioji pusė ją pilnai atskleidžiant ir apibūdinant turi įtakos prevenciniam poveikiui.

OBJEKTYVIŲ NUSIKALTIMO SUDĖTIES POŽYMIŲ KLASIFIKAVIMAS
Konkretūs požymiai sudarantys NV:
1. NV samprata – veikimas arba neveikimas (konkretus elgesio variantas NV ar baudžiamajame nusižengime). Įstatymų leidėjas nurodo kokia forma gali būti padaroma NV (aktyvūs ar pasyvūs veiksmai). Nusikalstama veika – baudžiamas žmogaus elgesio variantas. Elgesio reikšmė BT – pirmiausia žmogaus veika kuri yra sąmoninga ir valinga.
2. Instinktyvūs, refleksiniai subjekto veiksmai negali būti laikomi pagrindu BA. Negalima laikyti ir tokius veiksmu, kurie yra sergantys. NV gali būti nulemta prievartos arba force majore. Tokiais atvejais asmuo praranda galimybę realizuoti savo supratimą ar suvokimą tos veikos ir yra priverstas elgtis tam tikru būdu. Tada konstatuojama, kad tokia veika nėra svarbi BT ir nesudaro pagrindo BA.
3. NV dažniausiai padaroma žmogaus judesiai (ne liguisti ar refleksiniai). NV gali būti padaroma ir vienu judesiu, gali būti ir sisteminis veikiamas. Gali būti, kad NV pasireiškia žmonėms valdant tam tikrus procesus, tai sudėtingas reiškinys nes tai ne vien judesių visuma, bet ir panaudojami tam tirki veiksniai kurie tampa NV padarymo mechanizmu. Daugiausia tai apie aktyvią NV.
4. NV gali būti ir pasyvi – asmuo neatlieka tam tikrų veiksmų. Pripažįstant neveikimą objektyviuoju požymių yra sąlygos: asmuo privalėjo elgtis tam tikru būdu bei galimybė tuos veiksmus atlikti. Nors tai pasyvus NV variantas, tačiau padariniai dažnai būna nepalyginamai sunkesni nei padarius NV aktyvia forma. Kiekvienu atveju turi būti vertinama situacija ar asmuo galėjo pasielgti pagal reikiamą modelį.

Nusikalstamos veikos objektas. Nusikalstama veika kaip planuota visada yra nukreipta į tam tikras vertybes ir visada palieka pokyčius. Nusikalstama veika visada sudaro realų pavojų pasikeitimams tikrovėje, kurie yra stipraus pavojingumo laipsnio. Į ką nukreipta nusikalstam veika laikoma nusikalstamos veikos subjektu.
Nusikalstamos veikos objektas: vadovėlyje tvirtinama, kad tai teisiniai gėriai. Priimtinesnė pozicija: nusikalstamos veikos objektas yra visuomeniniai santykiai. Toks požiūris padeda lengviau paaiškinti kas yra NV objektas, dalykas. Svarbu, kad visuomeniniai santykiai (vertybės) visada yra naudingi, būtini individui, visuomenei, valstybei. Neutralūs santykiai BT reikšmės neturi. BK specialiosios dalies struktūra nurodo objektus, į kuriuos kėsinasi NV. Kai kuriais atvejais teisiniai santykiai saugomi BT yra kintantys. Yra vertybių kurios yra amžinos, visada ginamos, tačiau istoriškai BT objektas kinta. Šių santykių apsauga yra ne vien BT dalykas, šiuos santykius saugo ir AT,CT. BT įsijungia kai pažeidimai šių santykių pasiekia aukštą lygį, BT paskutinė priemonė, kurių griebiasi valstybė siekdama apsaugoti tam tikrus santykius.
1. Nusikalstamos veikos objektas padeda apriboti kas yra nusikalstama ir nenusikalstama.
2. Objektas padeda atskleisti nusikalstamos veikos esmę, jis padeda apibūdinti nusikalstamos veikos materialųjį požymį.
3. Objektas padeda apriboti nusikalstamas veikas vienas nuo kitų.
4. Objektu gali būti laikomas baudžiamasis įstatymas. Terminijos tai netikslumas. BT norma nėra pažeidžiama. Padarius
nusikalstamą veiką BT norma yra taikoma, ne pažeidžiama.
5. Objekto NV negalima painioti su BT dalyku – baudžiamaisiais teisiniais santykiais. NV objektas – teisiniai santykiais saugomi
teisinės sistemos (ypač BT).

NV objektų rūšys, naudojama trinarė sistema:
1. Bendrasis objektas: visuma teisinių santykių saugomų BT ir į kurią yra kėsinamasi NV. Bet kuris nusikaltimas visada sukelia neigiamus padarinius teisiniams santykiams. Apibūdina BK 1.1 kur nurodoma į kėsinamasi NV.
2. Rūšinis – visuma pateikiamas BK specialiojoje dalyje. Konkretizuoja bendrąjį objektą. Apjungiami tarpusavyje susiję visuomeniniai santykiai, vienarūšiai. Sąsajos gali pasireikšti įvairiais aspektais; politiniais, socialiniais ir t.t. Teisinė reikšmė: specialiosios dalies klasifikacija, sistematizacijos pagrindas. Rūšinis NV objektas padeda suprasti atskirų rūšių NV esmę, pavojingumo pobūdį. Jis padėdamas apjungti BT normas į atskirus skyrius, padeda nustatyti tų skyrių vietą specialiojoje dalyje. Šio objekto supratimas padeda spręsti NV klasifikavimo klausimus, nes norint suprasti NV esmę ir pateikti jos teisinį įvertinimą reikia išsiaiškinti rūšinį objektą.
3. Tiesioginis objektas – tai santykis, į kurį kėsinasi nusikalstama veika. Tai dalis rūšinio objekto. Dauguma NV nurodo atskirus tiesioginius objektus. Tačiau yra daug NV, kurios turi tą patį objektą. Tai konkretus teisinis santykis į kurį kėsinamasi konkrečia nusikalstama veika, tačiau yra veikų, kuriomis kėsinamasi į kelis tiesioginius objektus. Tokiose veikose yra išskiriamas pagrindinis tiesioginis objektas. Tačiau abu objektai būtini, kad veika galima būtų klasifikuoti pagal straipsnį. Kartais tiesioginis objektas lemią ir normos vietą tam tikrame BK specialiosios dalies skyriuje. Kartais tiesioginiai objektai turi fakultatyvinę reikšmę (nėra būtini nusikalstamos veikos požymiai, bet yra pažeidžiami darant kitą NV).
BT normos sudėtys konstruojamos taip, kad apsaugoti tiesioginį objektą, o jo supratimas padeda kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Kartais tiesioginis objektas lemia BT normos vietą konkrečiame BT specialiosios dalies skyriuje.
4. Specialusis;
5. Išvestinis momentas – integralus (apjungiami keli rūšiniai objektai) – pvz.: plėšimo objektas, kėsinamais į nuosavybę ir
asmenybę.

Question 11

Pavojinga veika

Answer 11

Pavojingumas dar vadinamas ir materialiu nusikalstamos veikos požymiu. Parodo socialinį nusikalstamos veikos momentą. Parodo, kad tik pavojingos veikos gali būti baudžiamos. Kalbame apie materialųjį nusikalstamos veikos supratimą. Įstatymų leidėjas aiškiai pasako, kad gali būti baudžiama tik už veikimą ar neveikimą. Mintys negali būti pagrindu baudžiamajai atsakomybei, nes šie reiškiniai baudžiamojoje sampratoje neatsispindi. Įstatymų leidėjas kitose BK normose atskleidžia, konkretizuoja pavojingumą kalbėdamas, reikalaudamas nustatyti pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė charakteristika. Atskleidžia
. Jis lemia BK spec. dalies struktūrą. Pobūdis yra pagrindas grupuoti BK normas į atskirus skyrius.
Nusikalstamos veikos
. Nusižengimo pobūdis didžiausią reikšmę įstatymų leidėjui turi kuriant įstatymą ir diferencijuojant atsakomybę. Įstatymų leidėjas numato vienokią ar kitokią reakciją baudžiamosios veikos padaryme. Pavojingumo pobūdis yra objektyvi veiklos charakteristika, egzistuoja nepriklausomai nuo vertinimo. Šis momentas iš esmės paaiškina kodėl yra baudžiama (valstybės teisė numatyti baudžiamojo poveikio priemones už veikų padarymą).

Įstatymų leidėjas nurodo ir pavojingumo laipsnį. Pavojingumo pobūdis turi reikšmę ir taikant įstatymą, o pavojingumo laipsnis jau yra kiekybinė tos pačios rūšies nusikalstamų veikų charakteristika. Pavojingumo laipsnis kalba apie tos pačios rūšies nusikalstamas veikas (vagystes, sveikatos sutrukdymas). Tačiau nusikalstama veika yra individuali. Pavojingumo laipsnis yra lyginamoji charakteristika. Įstatymų leidėjas kategoriškai įpareigoja teismus visada išsiaiškinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.
Pavojingumo laipsnis yra vienas iš pagrindų, kurį būtina išsiaiškinti teisminėje byloje. Įstatymų leidėjas sukuria sudėtis numatydamas sankcijose skirtingas bausmes. Pavojingumo laipsnį lemia pats subjektas (pvz. recidyvistas), įstatymų leidėjas gali tai numatyti kaip sudėties požymį. Didelė žala yra momentas apibūdinantis pavojingumo laipsnį. Bendrininkavimas – didesnio pavojingumo veika. Apibūdinant,
vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą tiek pobūdis, tiek laipsnis turi būti vertinami kartu.

Pavojingumas. Tai yra materialusis nusikalstamos veikos požymis, kuris parodo, kokią žalą daro arba gali padaryti tam tikra veika asmeniu, valstybei arba visuomenei. Pavojingumą apsprendžia objekto vertingumas, daromos realios arba galimos ž alos dydis bei pobūdis. Šis požymis matuojamas kiekybiniu (kėsinimosi kiekis) ir kokybiniu (pobūdis – į kokį teisinį gėrį kėsinamasi tam tikra veika, šitie gėriai išgraduoti, tai yra, kuo gėris arčiau bendrosios dalies, tuo objekto vertė didžiausia) matu. Nė vienoje Vakarų Europos valstybėje vien tik pavojingumas nėra nurodytas kaip nusikalstamas požymis; Nusikaltimo pavojingumas yra apibūdinamas dviem rodikliais: pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu.

Pavojingumo pobūdis - kokybinė nusikaltimo charakteristika. Pavojingumo pobūdis daugiausia priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, kadangi ji betarpiškai susijusi su objektu. Padaryta ž ala sukelia atitinkamus pakitimus objekte. Pavojingumo pobūdis priklauso nuo kaltės formos. Esant kitoms vienodoms sąlygoms tyčiniai nusikaltimai pavojingumo pobūdžiu visada skirsis nuo neatsargių. Pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikaltimo charakteristiką. Jei pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas, t. y. jo turinys, tai pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas.

Nusikaltimų klasifikavimas pagal pavojingumo laipsnį ir pobūdį.
Tai nusikaltimų skirstymas į atskiras grupes pagal įvairius kriterijus. BK nėra atskiro straipsnio, kuris reglamentuotų nusikaltimų klasifikavimą bei kriterijus. Minimos tik nesunkaus bei sunkaus nusikaltimo sąvokos. Įstatymų leidėjas išskiria 2 požymius, pagal kuriuos atitinkamos veikos yra priskiriamos prie sunkių nusikaltimų (BK 8 str.):
1) 1 požymis apibūdina kaltės formą – tik tyčinės veikos,
2) 2 požymis apibūdina veikos pavojingumą – veikos sukeliančios didesnį (padidintą) pavojų. Pateikiamas baigtinis tokių
nusikaltimų sąrašas. BT reikšmingiausias yra skirstymas pagal pavojingumo laipsnį ir pobūdį:
a) nusikaltimai, nesudarantys didelio pavojaus
b) nesunkūs nusikaltimai
c) apysunkiai nusikaltimai
d) sunkūs nusikaltimai.

Priešingumas teisei yra teisinė pavojingumo išraiška baudžiamajame įstatyme. Bet veika negali būti laikoma nusikaltimu vien dėl to, kad ji atitinka baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius. Ji gali būti nepripažįstama nusikaltimu jei yra mažareikšmė.

Question 12

Pavojingas veikimas, jo formos

Answer 12

?

Question 13

Atsakomybės už pavojingą neveikimą sąlygos

Answer 13

Neveikimas. Tai pasyvus žmogaus elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti išoriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus. Jam yra būdingas pavojingumas ir priešingumas teisei. pavojingumas jo pasireiškia tuo, kad susilaikant nuo tam tikrų veiksmų atlikimo atsiranda žala teisiniams gėriams ar keliama tokios žalos grėsmė. Neveikimu tokiu būdu taip pat yra kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius. Neveikimas nuo veikimo skiriasi fizine prasme. Asmuo neatlieka tokių kūno judesių, kuriuos galėjo ir privalėjo atlikti. Gali būti paprastas (sudaro 1 epizodas), gali būti ir sudėtinis (susideda iš daugelio epizodų). Jis turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis. Asmuo turi suvokti, kad jis privalo veikti atitinkamu būdu, jei nesuvokė ar negalėjo suvokti – baudžiamoji atsakomybė jam neatsiranda. taip pat neatsiranda baudžiamoji atsakomybė, jei asmuo suvokė, kad jis turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo to padaryti. Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neveikimą, pirmiausia reikia nustatyti ar jis privalėjo veikti atitinkamu būdu. Pareigą veikti atitinkamu būdu gali lemti:

1) asmens profesija ar tarnybinės pareigos,
2) giminystės ryšiai,
3) pilietinės pareigos,
4) ankstesnis to paties asmens elgesys.

Question 14

Fizinės ir psichinės prievartos įtaka baudžiamajai atsakomybei

Answer 14

Nusikalstama veika turi būti sąmoninga ir valinga; todėl asmuo, kuris veikė dėl nenugalimos jėgos ar fizinės prievartos, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Nenugalima jėga - tai nenumatytas, neišvengiamas išorinis įvykis, kurio asmuo, padaręs veiką negalėjo kontroliuoti.
Fizinė prievarta - tai veiksmai, nukreipti kito asmens valiai suvaržyti ar ją palenkti nusikaltėlio norima linkme.
Dėl psichinės prievartos įtakos reikia atsižvelgti į jos turinį, pavojingumą bei veikos, padarytos esant psichinei prievartai, pasekmes (ji gali būti traktuojama tik kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė).

Veikimas -tai aktyvus žmogaus elgesys (judesys, judesių visuma); tai sąmoninga veika, kai žmogus valdo tam tikras priemones ir panaudoja jas nusikaltimui. Tačiau nusikaltėlis gali veikti ir žodžiu, pavyzdžiui, šmeižimo, karo kurstymo atveju ir pan. žodžiu dažniausiai veikia nusikaltimo bendrininkai: kurstytojas, organizatorius. Veikimas žodžiu irgi yra tam tikras kūno judesio pasireiškimas.
Neveikimas -žmogus neatlieka tam tikrų pareigų , veiksmų, kuriuos buvo būtina atlikti ir jis subjektyviai galėjo elgtis taip, kad nekiltų pavojaus žmonėms. Veikimas nuo neveikimo skiriasi fizine prasme - pirmu atveju daro tam tikrus judesius , o neveikimo - nuo jų susilaiko, nors privalėjo juos atlikti.

Question 15

Pavojingi padariniai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvalifikavimui

Answer 15

Padariniais baudžiamojoj teisėje laikomi pasikeitimai objektyvioje tikrovėje, kuriuos nulemia kaltininko veika. Jais pripažįstami tik tokie pasikeitimai, kuriuos galima pamatyti, pačiupinėti.
Pavojingi padariniai svarbūs materialiosios sudėties NV.
Kai kuriais atvejais parodo pavojingumo laipsnį.
Kintami požymiai yra iš visos visumos sudarančios nusikalstamos veikos sudėties specialieji subjekto požymiai, motyvas ir tikslas yra ne visos nusikalstamos veikos sudėtyje, ne visada nurodomi padariniai kaip sudėties požymiai (formalios sudėtys), nėra būtinas požymis vieta, laikas, priemonės, įrankiai, būdas, taip pat nebūtinas priežastinis ryšys. Pagal įstatymą tai nėra būtina kiekvienai nusikalstamai veikai. Aprašomieji ir vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (vertybinės charakteristikos kaip didelė žala, sunkūs padariniai).

Question 16

Pavojingų padarinių rūšys

Answer 16

Visi padariniai klasifikuojami pagal kelis kriterijus į kelias grupes:
1. Padarinių pobūdis:
i) Fiziniai padariniai (pvz., sveikatos sutrikdymai, gyvybės atėmimas);
ii) Materialūs padariniai, dar skirstomi:
(1) Gali būti įvertinti pinigais (pvz., pavogus automobilį);
(2) Neįkainuojami pinigine išraiška:
(3) Siejami su gamta (ž ala gamtai);
(4) Įvairios kultūros, mokslo ar pan. vertybės.
2. Padarinių realumas:
i) Realiai atsiradę;
ii) Tikėtini padariniai. Pagal LRBK kai kurių nusikalstamų veikų atveju nustatyta atsakomybė,
kai tam tikrai veikai būdinga ne tik realiai atsiradę padariniai, bet ir tuo atveju, kai veika sukelia realią grėsmę tam tikrų padarinių atsiradimui. Turi būti nustatyta, kad konkreti veika realiai galėjo sukelti tam tikrus padarinius. Pavyzdys: gelež inkelio transporto taisyklių pažeidimas, galėjęs sukelti avariją ar pan. pasekmes.
3. Dar viena klasifikacija:
i) Formalūs padariniai;
ii) Padariniai, apibrėžti vertinamuoju požymiu.

Question 17

Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių, jo nustatymo problemos

Answer 17

Priežastinis ryšys – paprastai tai realiai egzistuojantis ryšys tarp NV ir tos veikos sukeltų padarinių. Veika tampa nusikalstama, kad ji pradėjo, vystė priežastingumą, kurias pasibaigė NV padariniais. Pakankamai dažnai veika laiko, erdvės atžvilgiu būna atitrūkusi nuo padarinių. Nekonstatavus priežastinio ryšio kaltinant asmenį padarius NV ir sukėlus padarinius iškrenta vienas iš būtinų objektyviųjų momentų. Įstatymo leidėjas ne visus nusikaltimus aprašo nurodant pilnai objektyviąją pusę, bet priežastinio ryšio nustatymas kiekvienoje byloje yra būtinas. Nėra NV be padarinių. NV sudėties kontekste priežastinis ryšys yra fakultatyvinis požymis, bet atsakomybės individualizavimo momentu jis būtinas.
Galimos situacijos kai tam tikri padariniai gali būti nulemti kelių asmenų veikos. Tarp kiekvieno subjekto ir padarinių turi būti konstatuotas priežastinis ryšys. Tie patys padariniai sukelti kelių asmenų veikomis gali būti kvalifikuojami skirtingai. Tam tikros specifikos neveikimu sukeltiems padariniams. Neveikimas iš esmės lygus veikimui, bet situacija skirtinga, nes neveikdamas asmuo (esant galimybei) neatlieka savo pareigos. Jei tai nulemia nusikalstamų padarinių atsiradimas. Turi būti tada konstatuojama ir subjekto pareiga ir kaltė (galėjo elgtis kitaip bet nesielgė).
Svarbi bendroji BA samprata (objektyvių ir subjektyvių požymių visuma). Konstatavus priežastinį ryšį, turi būti konstatuota tuo pačiu ir kaltė.

Question 18

Nusikalstamos veikos subjektas

Answer 18

Sąvoka daugiau siejama su subjektu, tad pagal subjektą ir subjektyvioji pusė – subjektyvieji požymiai.
Asmenybė turi reikšmės tik individualizuojant bausmę, o nusikaltimo subjektas kvalifikuojant NV.
NV subjektas – dabartiniu metu yra pripažįstamas asmuo. Greta fizinio asmens įtvirtintas ir JA asmens subjekto institutas. Nusikaltimo subjekto sąvokos BĮ praktiškai nevartoja. Sąvoka išreiškia tokiu asmenis kaip kaltinamasis, įtariamasis. NV subjektas (fizinis asmuo) – BT kuriama pirmiausia FA, kurie pažeidžia BĮ nustatytus draudimus. NV subjektas yra įtariamasis, kaltininkas, nuteistasis. Visų pirma BT skirta FA, todėl skirta valingai asmenybei.

NV subjektas ir nusikaltėlio asmenybė – nusikaltėlio asmenybė – plati sąvoka. NV subjektas – visuma tų specialiųjų požymių. Asmenybė apibūdinama visais požymiais, kurie apibūdina asmenybės socialinę padėtį. Turit tik požymių visumą galima konstatuoti kokia yra nusikaltėlio asmenybė. Asmenybė gali būti daugelio teisinių ir neteisinių mokslų dalykas. nusikaltėlio asmenybė – teisinė kategorija, įstatymų leidėjas reikalauja detalios nusikaltėlio asmenybės tyrimo bei būsenos apibūdinimo. Nusikaltėlio asmenybė padeda atskleisti NV priežastis, sąlygas. Be NA neįmanomas BA individualizavimas. NA, atskiri jos bruožai yra nurodomos aplinkybių sąraše (lengvinančios, sunkinančios). NA yra ypatingai svarbi sprendžiant atleidimo nuo BA klausimus. NA supratimas turi reikšmės ir sprendžiant nuo bausmės klausimus. NA apima ir NV subjekto požymius. Charakteristika NA yra nepalyginamai platesnė, tai ir informacija apie elgesį šeimoje, darbe, visuomenėje ir t.t. neturi būti nukrypimai į kraštutinumus, kaip vien tik NA lemia bausmę. LAT laikosi pozicijos, kad darant smurtinius, sunkius nusikaltimus, asmenybė negali neutralizuoti NV padarymo požymius ir padarinius. Ypatingo dėmesio reikalauja nepilnamečių nusikaltėlių asmenybės analizė. Lygybės prieš įstatymą principas realizuojamas per NV subjekto bendruosius požymius. Kartais yra nurodomi tam tikroms veiklos subjekto specialiuosius požymius. Reikalavimas individualizuoti bausmę atsižvelgiant ir į NA požymius realizuoja humaniškumo principą.

Baudžiamasis kodeksas numato 2 požymius:

1. Formalus – subjekto amžius;
2. Materialus – subjekto pakaltinamumas.

JA BA reikalinga tam, kad FA neprisidengtų JA siekdamas išvengti BA. Be to, JA iš esmės pradėjo įtakoti asmens, jų grupės, visuomenės gyvenimą (prekių, paslaugų teikimas, oro tarša). JA – iš esmės įtakingas socialinio gyvenimo dalyvis. FA daromai NV galima pasipriešinti, o JA NV – negalima, nes tos NV dažniausiai nėra jaučiamos. JA BA tapo aktuali ir todėl, nes FA gali prisidengti JA.
JA socialinė atsakomybė – tai JA asmeninė iniciatyva daryti taip, kad būtų laikomasi moralinių, etinių, politinių ir teisinių taisyklių. Jei veikla pelninga, tai sankcijos už JA NV nėra efektyvios. Baudos tapo pastoviais kaštais JA veikloje.
Visu tuo yra grindžiamas JA BA reikalingumas ir tikslingumas.

Question 19

Nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji fakultatyvūs požymiai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvalifikavimui

Answer 19

?Objektyviosios pusės fakultatyvieji požymiai – kiekvienas nusikaltimas daromas konkrečiu metu, konkrečioje vietoje, veikos pavojingumui turi situacija, kada daroma NV. Šie požymiai labiau susiję su NV padarymo mechanizmu, dalyvauja tame procese kai veikiamas NV dalykas.
NV rūšis – visuma būdų, kaip padaroma NV. Tie būdai, kurie dažniausiai pasikartojantys ar ypatingai keičia NV laipsnį, gali atskirais atvejais būti nurodyti kaip kvalifikuojantys. Neretai NV padarymo būdas padeda atriboti NV. Būdas – atskirų NV sudėties būtinas požymis ( kaip plėšimo), kitai atvejais apie būdą kalbama kaip apie kvalifikuojančią aplinkybę. 187.2 . Kitais atvejai NV padarymo būdas fiksuojamas kaip sunkinanti aplinkybė. Dažniausiai tai ne būtinas NV požymis, bet sunkinanti aplinkybė.

Question 20

Nusikalstamos veikos dalykas, jo samprata

Answer 20

Teorijoje nėra vieningos nuomonės dėl nusikaltimo objekto:

1. Daiktai, dėl kurių padaromi nusikaltimai ar nusižengimai;
2. Tai kas tiesiogiai veikiami darant NV;
3. Materiali teisinio gėrio išraiška realiame pasaulyje.

Dominuoja nuomonė, kad tai materialūs dalykai. Tačiau taip suprantant NV dalyką sunku paaiškinti, kodėl NV galima padaryti žalą sveikatai, garbei, orumui. NV sukeliami tokie padariniai, kurių apibūdinti kaip materialių pasekmių nėra galimybių. NV dalyko supratimas yra platesnis.
1. Subjektai;
2. Reiškiniai, dėl kurių kyla teisiniai santykiai;
3. Teisinių santykių visuma, jų veikla.
Taip suprantant NV dalyką (kaip bet kuris visuomeninių santykių elementą) galima paaiškinti ir visą įvairovę padarinių kylančių darant NV. NV dalykas reiškia, kad nėra nusikalstamų veikų be dalyko. Gali būti, kad įstatyme padariniai nenurodyti, bet tai nereiškia, kad padariniai nekyla. Nėra NV kuri neturėtų savo dalyko – reiškinio į kurį kėsinamasi NV ir sukeliami tam tikri padariniai.
Reikšmė – atskirais atvejais NV dalykas įstatymo leidėjo nurodomas kaip būtinas NV sudėties požymis. Kartais atvejais NV dalykas laikomas kvalifikuojančiu požymiu. NV dalykas negali būti painiojamas su NV padarymo įrankiais, priemonėmis. NV priemonėmis yra tiesiogiai kėsinamasi arba jie panaudojami NV procese, jais veikimas NV dalykas. Dalykas paprastai yra pasyvus, į jį yra nukreipiama NV veikla. Priemonės nėra susiję su NV objektu. Priemonės naudoti NV metu paprastai yra konfiskuojami. NV dalykas skirtingai nuo priemonių nepraranda savo savininko, jis išlieka savininko nuosavybėje.
Atskirais atvejais NV dalykas skirtingai nuo objekto darant NV žalos nepatiria. NV dalykas padeda atriboti NV nuo nenusikalstamos veikos. Dalykas turi reikšmės atribojant panašias NV. Dalykas padeda atriboti paprastas sudėtis nuo kvalifikuotų.
Greta objekto išskiriamas nusikalstamos veikos dalykas. Į jį yra 2 požiūriai. Vienas teigia, kad tai materiali objekto išraiška, kitas – dalyku gali būti ir nematerialūs aspektai (pvz., tvarka, garbė, orumas). Šiuo metu linkstama prie to, kad pirmoji pozicija tikslesnė, nes antrosios pozicijos atveju dažniausiai sunku atskirti objektą nuo dalyko. Taigi: objektu laikomi tam tikri teisiniai santykiai, kurių neįmanoma pačiupinėti, o dalykas– materialią išraišką turintis daiktas, kurio pagrindu susiklosto objektą sudarantys teisiniai santykiai. Pavyzdys: automobilio vagystės atveju objektu yra nuosavybės teisiniai santykiai, kurie yra pažeidžiami (savininkas nebegali faktiškai valdyti ir disponuoti pavogtu automobiliu), o dalykas yra pats automobilis. Objektas visuomet turi būti pažeidžiami, o dalykas gali būti ne tik nepažeidžiamas, bet netgi pagerinamas (pvz., pavogtas automobilis – suremontuojamas). Dalyku gali būti ir žmogus, bet jis yra įvardijamas nukentėjusiuoju.
1. Objektas leidžia priskirti konkrečią nusikalstamą veiką tam tikrai veikų rūšiai;
2. Objektas leidžia atriboti vienas veikas nuo kitų;
3. Dalykas neretai leidžia rasti tinkamą vietą baudžiamajame įstatyme (pvz., narkotinių priemonių vagystės atveju – visos
nusikalstamos veikos susijusios su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta yra nusikaltimų susijusių su narkotinių medžiagų
apyvarta skyriuje);
4. Dalykas leidžia atskirti vieną nuo kitos vienarūšes veikas. Pavyzdžiui, nužudymo atveju kvalifikuotą nužudymą galima atskirti
taip: nėščios moters nužudymas yra pavojingesnis už paprastą nužudymą;
5. Kartais dalykas leidžia atskirti nusikalstamų veikų rūšis (nusikaltimą ir nusižengimą). Pavyzdžiui: vagystės atveju nuo 1 iki 3
MGL vagystė – tik nusižengimas;
6. Dalykas leidžia atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos veikos. Pavyzdžiui: vagystė dalyko, neviršijančio 1 MGL, sudaro
tik administracinio teisė pažeidimo sudėtį.

Question 21

Nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, priemonės, įrankiai ir aplinkybės, jų samprata

Answer 21

NV padarymo priemonės – NV mechanizme panaudojama darant poveikį NV dalykui bei objektui. Tai patys įvairiausi reiškiniai, kaip daiktai, technologiniai procesai. Įrankiais gali būti ir žmonės (mažamečio panaudojimas…). Baigtinio sąrašo neįmanoma sudaryti. Priemonės sudaro sąlygas, prielaidas NV padarymui, priemonės tiesiogiai NV dalyko neveikia. NV priemonės yra glaudžiai susiję su NV padarymo būdu. NV padarymo priemonės, įrankiai gali būti būtinais NV sudėties požymiais. Kitas momentas – priemonės ir įrankiai gali būti kvalifikuojantys požymiai. Kitais atvejais jie gali būti sunkinančios aplinkybės.
NV padarymo vieta bei laikas. Tai paprastai reiškiniai kurie apibūdina bendrąsias NV padarymo sąlygas. Retais atvejais NV sudėties padarymo požymiu nurodoma vieta. Vieta – kaip būtinas požymis. Vieta turi reikšmės numatant atsakomybę kėsinantis į mirusio ramybę ar kažkaip panašiai, tai specifiniai nusikaltimai. Laikas (ne paros laikas, bet periodas, kuris gali būti apibūdinamas visuomeniniais, politiniais aspektais) – dažnai krašto apsaugai, aplinkai. Laikas – kaip kvalifikuojantis požymis (vado įsakymo nevykdymas karo padėties metu).
NV padarymo situacija – palyginus retas požymis, kuris įtvirtintas BĮ. Atskirais atvejais vieta (vieša) gali lemti BA taikymą. Kitais atvejais nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis (nukentėjusiajam esant tam tikroje situacijos, kėsinimasis į jį užtraukia didesnę BA). Kitais atvejais NV padarymo situacija gali būti tiek lengvinanti, tiek sunkinanti aplinkybė. Atskirais atvejais įtvirtinama situacija, kai NV padaroma dėl didelio susijaudinimo dėl paties nukentėjusiojo veikos. Tai lengvinanti BA atsakomybė.

Question 22

Specialieji nusikalstamos veikos subjekto požymiai ir jų reikšmė įrodinėjimo procesui

Answer 22

Specialusis nusikaltimo subjektas – tai asmuo, kuris be pagrindinių požymių (amžiaus ir pakaltinamumo), turi papildomus, būtinus konkrečiai nusikaltimo sudėčiai požymius, numatytus BK Specialiosios dalies straipsnių dispozicijoje.

Yra dvi rūšinės subjektų grupės – valstybės pareigūnai ir tarnautojai bei kariškiai.

Baudžiamosios teisės teorijoje specialiojo nusikaltimo subjekto požymiai yra klasifikuojami į:

a) požymius, kurie apibūdina subjekto socialinį vaidmenį – pareigybė (pareigūnas, teisėjas ir pan.), profesija ar veiklos pobūdis (gydytojas, vairuotojas ir pan.);
b) požymius, kurie apibūdina subjekto teisinę padėtį – pilietybė, teistumas (anksčiau teistas, itin pavojingas recidyvistas);
c) požymius, kurie apibūdina subjekto fizines savybes – lytis, amžius;
d) požymius, kurie apibūdina subjekto santykius su nukentėjusiuoju – giminystės ryšiai (tėvai, vaikai), kiti santykiai (tarnybinė ir materialinė priklausomybė ir pan.).

specialiojo nusikaltimo subjekto požymiu turi pasižymėti tik nusikaltimo vykdytojas. Pavyzdžiui, išžaginimo vykdytoju gali būti tik vyras. Tačiau bendrininku gali būti ir moteris.

Taigi, specialiojo nusikaltimo subjekto teisinė reikšmė yra dvejopa: 1) jei nėra specialiojo subjekto požymių – nebus ir nusikaltimo sudėties. Pavyzdžiui, priimti kyšį gali tik valstybės tarnautojas (BK 225 str.). 2) Jei nėra specialiojo subjekto požymių, baudžiamoji atsakomybė gali iškilti pagal kitus BK straipsnius.

Question 23

Nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių samprata

Answer 23

Subjektyvioji NV pusė – dalis NV, kurią apibūdina kaltė, motyvas tikslas, retais atvejais – emocijos. Tai vidinė žmogaus poelgio pusė. Jei veikia asmuo, kuris nesupranta ką daro – BT tai neįdomu, konstatuojamas nepakaltinamumas. NV visada vienybė, vienybė vidinio elgesio ir elgesio pasireiškianti išorėje.
Vidinė NV pusė turi būti išreikšta BĮ. Juridinė technika visada formalizuoja, ji įtvirtina tik tai, kas yra svarbiausia, kas išreiškia aprašomo reiškinio esmę. Žiūrint NV sudėties kontekste, išreiškus subjektyviąją NV pusę, įstatymuose bando įtvirtinti momentus tuos, kurie pasireiškia visuose nusikalstamuose veikose. Kalbant apie NV kaip vienybę objektyvių ir subjektyvių požymių, kalbant apie pastaruosius, įstatymų leidėjui svarbūs tie psichiniai požymiai, kurie pasireiškia NV metu.

Subjektyviosios nusikaltimo pusės nustatymas yra sudėtingas, nes susiduriama su psichiniais procesais, kurie vyksta žmogaus sąmonėje. Šių procesų eigą galima išaiškinti tik esant objektyviems duomenims. Prie jų priskirtinos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį (veikos padarymo priemonės, įrankiai, būdai), veikimo pobūdį (veiksmų vienkartiškumas ar daugkartiškumas, intensyvumas, apimtis), kaltininko elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo (priemonių ar įrankių suradimas arba slėpimas, grasinimai), konkrečią nusikaltimo padarymo situaciją, kaltininko asmenybę. Šių aplinkybių visuma leidžia tiksliai parodyti subjektyviąją padaryto nusikaltimo pusę. Nusikaltimo subjektyviąją pusę, kuri parodo asmens psichinį santykį su daroma veika, apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas.
Motyvas, tikslas ne visada yra būtinieji požymiai. Svarbiausias požymis – kaltė (psichinis santykis su NV ir jos padariniais). Šis požymis turi būti kiekvienoje NV sudėtyje. Jei tikslai ir motyvai yra neobjektyvizuojami – negali būti pagrindas BA. Nėra objektyviųjų požymių. Tas užkerta kelią drausti už mintis, motyvus, tikslus (nuoga tyčia). Tik atskirais atvejais tai pagrindas BA, kaip grasinamas.

Psichinis žmogaus mechanizmas apibūdinamas tokiais momentais:
1) Nesuvokti poreikiai. Kai poreikiai yra suvokiami, tada formuojasi motyvai.
2) Supratus ko norima, suformulavus motyvus, pradeda ieškoti būdų kaip tuo motyvus patenkinti – formuojamas tikslas. Tai yra tai
ko reikia siekti, kad būtų patenkinti motyvai.
3) Suformulavus motyvus ir išsiaiškinus tikslus – priimamas sprendimas veikti tam tikrais elgesio variantais, apibrėžiamas būdas,
kaip turima veikti, kad pasiekti tikslą.
4) Priėmus sprendimą veikti, ieškoma priemonių, kurios padėtų efektyviai realizuoti užsibrėžtą tikslą.
5) Pradėjus veikti pradedamas vertinti kiekvienas elgesio pasireiškimas – psichinis santykis su daroma veika ir tos veikos
padariniais. Ta psichinė veikla apibūdinamas ir kaip santykis su tos veiklos padariniais. Tai jau teisinę reikšmę turintis psichinis santykis su veika, kuris turi reikšmę teisiniams padariniams. Visus procesus visada lydi ir emociniai jausmai (veiksniai). Emociniai momentai yra būdingi kiekvienai NV.

Question 24

Pakaltinamumas kaip fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga

Answer 24

BA pagrindimui, reikia konstatuoti, kad asmuo buvo pakaltinamas. Asmuo pajėgė suvokti tai, ką jis daro tikrovėje – faktinė, socialinė, teisinė poelgio reikšmė. Tik kaltai padaryta veika (kaltas gali būti tik pakaltinamas asmuo) gali būti baudžiama. Asmuo taip pat turi turėti valios laisvę.
NV subjektyvioji pusė kiekvienoje konkrečioje veikoje yra labai konkreti. NV sudėties turinį lemia konkrečios NV sudėties turinys. Asmenį galima kaltinti padarius veiką nustatytą BK, jei konstatuojama, kad per kaltininko sampratą praėjo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai. Visi objektyvieji, subjekto požymiai turi atsispindėti kaltininko sąmonėje. Kalbant apie sudėtį kur yra ir veika bei padariniai – turi būti ir priežastinis ryšys.

Amžius gali būti nulemtas įvairių aplinkybių, tačiau dažnai įstatymų leidėjai nustatydami ribą atsižvelgia į kitų mokslų išvadas, vertinimus. Amžius – kad asmuo jau sugeba vertinti ir suvokti savo daromų veikų pobūdį, pavojingumą ir pasekmes. Minimalus amžius pagal Lietuvos BK – 14 m. bendra riba 16 m. yra nusikaltimų, kurių asmenys iki 18 m. praktiškai negali (kaip ir subjektai apibūdinami atskirais požymiais, kaip nusikaltimas krašto apsaugoje). Pakaltinamumas – FA sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. y. vienas iš būtinų NV subjekto, FA požymių. Tik iš pakaltinamo asmens BĮ gali bei turi reikalauti daryti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų ir už šio reikalavimo nevykdymą grasinti jam kriminaline bausme. Pakaltinamumas preziumuojamas.
Specialusis NV subjektas – atskirais atvejais be bendrųjų požymių yra nurodomi ir specialieji (atsispindi dispozicijose). Tos veikos turi specifiškumą, kad jas negali padaryti bet kuris subjektas, kaip nusikaltimas valstybės tarnybai. Specialusis požymis – kaip vykdytojas gali būti tik tas asmuo, kuris be bendrųjų požymių turi ir specialiuosius. Bendrininkais tų nusikaltimų gali būti bet kas, kas atitinka bendruosius požymius. Kalbant apie specialiuosius požymius kalbama apie NV vykdytoją. Klasifikacijų požymių daug, pagrindiniai kriterijai:
1) Subjekto valstybinė teisinė padėtis (valstybę išduoti gali tik pilietis);
2) Demografiniai momentai (vyras, moteris, artimi giminaičiai, amžius, giminystės ryšiai);
3) Pareiginė, tarnybinė padėtis, profesinė pareiga (medikas visur yra medikas);
4) Požymiai, kuriuos lemia užimamos pareigos (laivo kapitonas), atliekamo darbo pobūdis (rinkimų komisijos narys);
5) Ypatinga padėtis asmens padaryto nusikaltimo atžvilgiu (anksčiau teisti asmenys);
6) Požymiai nulemti subjekto santykio su nukentėjusiuoju (tarnybinė priklausomybė, giminystė).

Question 25

Nepakaltinamumo sąvoka ir požymiai

Answer 25

Pakaltinamumas (būtinas NV subjekto požymis) – reikalingas tam ,kad pagrįsti BA ir etine, filosofine prasme, pakaltinamumas reikalingas ir tam, kad poveikio priemonės pasiekia asmenį, kuriam jos yra skiriamos. Tik sąmoningas asmuo gali įvertinti ir faktinę bei socialinę veikos sąvoka. Pakaltinamumas – psichologinė charakteristika, kuri parodo NV subjekto intelekto lygį, atskleidžia charakterio valią, emocinę pusę. Pakaltinamumas neatsiejamas pirmiausia nuo kaltės. Apibūdinant pakaltinamumą ir kaltę kalbama apie intelektą bei valią. Tik veikiant sąmonei, galima kalbėti apie kaltės formas. BĮ pakaltinamumo sąvokos nepateikia, bet įtvirtinta nepakaltinamumo sąvoka, preziumuoja, kad BĮ gali būti taikomas tik pakaltinamiems asmenims. Psichinė būklė – medicininis kriterijus. Šis kriterijus rodo, kad asmuo privalo būti sveikos psichikos. Vien psichinio susirgimo konstatavimas nėra pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu, turi būti ir juridinis kriterijus – negalėjo suvokti pavojingumo ar vadyti savo veiksmų. Medicininis kriterijus – pagrindas juridiniam kriterijui. Juridinis kriterijus gali būti konstatuotas jei:

1) Psichinė liga veikia sąmonę, intelektą.
2) Nesuprantama faktinė reikšmė;
3) Nesuprantama socialinė reikšmė.
4) Veikia valią.

Kai kada turi būti konstatuojamas ir emocinis kriterijus, bet medikai aiškina, kad tai psichikos sutrikimo požymis, nepakaltinamumas nėra nuolatinė būsena. Nepakaltinamumas yra konstatuojamas konkrečių veikų atžvilgiu. Nepakaltinamam asmeniui nekyla BA – „Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamumu neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio Kodekso 98str. numatytas priverčiamąsias medicinines priemones.“ (BK 17 str.)

Question 26

Nepakaltinamumo įrodinėjimas, pripažinimo nepakaltinamu teisiniai padariniai, įtaka žmogaus baudžiamajai atsakomybei

Answer 26

Pakaltinamumas – tai asmens sugebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Pakaltinamumas yra vienas iš būtinų nusikaltimo subjekto požymių, be kurio neįmanoma baudžiamoji atsakomybė. Pakaltinamumas yra kaltės ir atsakomybės prielaida. Tik toks asmuo, kuris suvokia tikrovę ir jos vystymosi dėsningumus, gali veikti laisvai, t.y. pasirinkti tikslą bei jo siekiantį elgesio variantą. Ir jei jis sąmoningai pasirenka pavojingus veiksmus, tai jis už šiuos veiksmus privalo atsakyti.

Nepakaltinamumas BK 17 straipsnyje apibrėžiamas taip: Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Nepakaltinamas asmuo, padaręs pavojingą veiką, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiamas, nes, nesuprasdamas savo veiksmų esmės ar negalėdamas jų valdyti, veikia be kaltės. Taip pat toks asmuo negalėtų suprasti ir jam paskirtos bausmės esmės, kuri šiuo atveju būtų beprasmiška.

Nepakaltinamumas yra pripažįstamas tik tuo atveju, kai asmuo dėl rimtų psichinės veikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti. Tačiau jeigu psichinės veikos sutrikimai nepakerta asmens sugebėjimo suprasti savo veiksmus ir jjuos valdyti, tai toks asmuo pripažįstamas pakaltinamu.

Asmenys, pripažinti nepakaltinamais, neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau teismas jiems gali priskirti Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones:

„1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;

2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.“

Question 27

Ribotas pakaltinamumas

Answer 27

Ribotas pakaltinamumas – tai tokia asmens būsena, kuri nusikalstamos veikos darymo metu neleido asmeniui visapusiškai suprasti savo veiksmų pobūdžio ar juos valdyti dėl psichikos nukrypimų, kurie nebuvo pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu.

„1. Asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas BK uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo NV pobūdžio ar valdyti savo veiksmų.

2. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo BA ir jam taikomos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.
3. Asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo ppripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu.“ (BK 18 str. ).

Pagal riboto pakaltinamumo reikšmę visas valstybes galima klasifikuoti į tris grupes. Į pirmąją grupę įeina Švedija, Olandija, Danija, kur ribotas pakaltinamumas yra atleidimo nuo bausmės pagrindas. Antrąją grupę sudaro Vokietija, Japonija, Šveicarija, kur ribotas pakaltinamumas yra bausmės švelninimo pagrindas. Trečioji grupė – tai buvusios VDR ir TSRS valstybės, kuriose ribotas pakaltinamumas buvo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Question 28

Kaltės samprata, formos, turinys

Answer 28

Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir pasekmėmis. (platesnį kaltės apibūdinimą žr. 13 temoje)

BK 2 str. 3 d. numato, kad „asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.“

BK 15 ir 16 str. apibrėžia konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą.

Kaltė jungia dvi – intelekto ir valios – kategorijas. Tarp šių kategorijų egzistuoja glaudus ryšys. Bet kuris valingas žmogaus veiksmas neįmanomas be asmens intelektualaus įvertinimo bei būdų, kuriais gali būti pasiektas norimas rezultatas. Taip pat intelektualus procesas nnegali duoti rezultatų be valios išraiškos. Kaltės prielaida yra nusikaltimo subjekto pakaltinamumas. Būti kaltas, t.y. padaryti nusikalstamą veiką tyčia arba dėl neatsargumo, gali tik pakaltinamas asmuo.

Intelektualaus ir valinio momentų derinys padarant nusikalstamą veiką leidžia išskirti dvi kaltės formas – tyčią ir neatsargumą. Įstatymų leidėjas nusikaltimų sudėtyse gali nurodyti kaltės formą. Pavyzdžiui, neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str.). tačiau kaltės forma nurodoma ne visur. Ji nenurodoma, jei pats veikos pobūdis nurodo, kad konkretus nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčia.

Kaltės formos nustatymas, ypač tais atvejais, kai nusikaltimai panašūs objektyviosios pusės požymiais, turi ypatingą reikšmę teisingai kvalifikuojant nusikaltimus. Be to, nuo kaltės formos priklauso ir atsakomybės už konkretaus nusikaltimo padarymą dydis.

Kaltumas. Baudžiamoji teisė dar vadinama kaltės teise, nes visi aspektai susiję su nusikalstama veika yra siejami su tą veiką padariusio asmens kalte. Tik kaltai padaryta veika yra nusikalstama. Iš baudžiamosios teisės turi būti eliminuojamas objektyvus pakaltinimas (atsakomybė be kaltės)

Question 29

Kaltės įrodinėjimas

Answer 29

Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų. Apkaltinamasis teismo nuosprendis bus teisingas tik tuomet, kai iš jo bus matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką kaltė.

Question 30

Tyčinė kaltės forma

Answer 30

Tyčia – tai tokia kaltės forma, kuomet asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato šios veikos pavojingas pasekmes ir šių pasekmių siekia arba sąmoningai leidžia joms kilti.

Tyčiai būdingi trys požymiai:

1) Pavojingos veikos suvokimas. Tai suvokimas tų aplinkybių, kurios sudaro nusikaltimo dalyką ir objektyviąją pusę.
2) Pavojingų pasekmių numatymas. Tai pasekmių, kurias turi sukelti veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.
3) Šių pasekmių siekimas arba sąmoningas leidimas joms kilti. Tai valios pastangos pasiekti tikslą.

Pirmieji du tyčios požymiai sudaro intelektualųjį jos elementą, o trečiasis – valinį.

Yra dvi tyčios rūšys:

1) Tiesioginė. Tai tokia tyčios rrūšis, kai asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato pavojingas pasekmes ir jų siekia.
2) Netiesioginė. Tai tokia tyčios rūšis, kai asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato pavojingas pasekmes, ir nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia joms kilti.

Pagal atsiradimo momentą tyčia skirstoma:

1) Iš anksto apgalvota tyčia – kai nuo nusikaltimo ketinimo iki realizavimo praeina pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį apgalvojama, kaip bus daromas nusikaltimas. Ji santykinai pavojingesnė nei staigioji
2) Staiga atsiradusi tyčia – kai tarp ketinimo ir realizavimo yra laiko tarpas nedidelis

arba nusikaltimo ketinimas realizuojamas tuoj pat. Ji mažiau pavojinga, nes ją nulemia t.t. situacija, o ne pasirengimas. Staiga atsiradusi tyčia turi porūšį:

• Afektinė tyčia – staigiai kilęs ketinimas iš karto realizuojamas. Čia skirtumas tas, kad būtini du jos šaltiniai: arba neteisėtas nukentėjusiojo smurtas, arba sunkus įžeidimas. Afektinė tyčia laikoma baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 6 d.).arba privilegijuotosios nusikaltimo sudėties požymiu, kaip nužudymas labai susijaudinus (BK 130 str.).

Bendroji tyčia – tai situacija, kai kaltininkas siekdamas tam tikrų tikslų, juos pasiekia ne tais veiksmais, kuriais galvojo, o kitais. Pvz., asmuo, norėdamas nužudyti, smogia kirviu per galvą ir, manydamas, kad nužudė, užkasa, bet vėliau nustatoma, kad asmuo neužmuštas, o užduso. Rezultatas nepasiektas, nes lavono užkasimas pats savaime nėra pavojingas. Jei kaltininkas turi aiškų tikslą, bet pasiekia jį kitais būdais, tai pasekmės inkriminuojamos kaip tyčinės.

Question 31

Tiesioginė tyčia ir jos sudėtinės dalys

Answer 31

Tai tokia tyčios rrūšis, kai asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato pavojingas pasekmes ir jų siekia.

Pagrindinis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glūdi valiniame elemente. Jei asmuo nori pavojingų pasekmių, tai jis veikia tiesiogine tyčia.

Question 32

Tyčios apibrėžimas formalioje bei materialioje nusikalstamos veikos sudėtyje

Answer 32

Pasekmių norėjimas, kaip tiesioginės tyčios elementas, yra akivaizdus materialiosiose nusikaltimų sudėtyse, pavyzdžiui, nužudymo, vagystės. Tačiau formaliosiose nusikaltimų sudėtyse pasekmės nėra būtinasis požymis, todėl jų norėjimas neturi reikšmės.

Veikimas netiesiogine tyčia pasireiškia tuo, kad asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nenori numatytų pasekmių, tačiau sąmoningai leidžia joms atsirasti, tai reiškia, kad asmuo numato jų atsiradimo galimybę, tačiau nesiima priemonių joms išvengti, sutinka su tokia galimybe arba yra abejingas joms. Netiesioginė tyčia galima tik materialiose nusikaltimų sudėtyse. Formaliose nusikaltimų sudėtyse ji negalima, nes asmens psichinis santykis su pavojingomis pasekmėmis nebūtinas. Esant netiesioginei tyčiai negalima parengtinė nusikalstama veikla: rengimasis ir pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 21 ir 22 str.).

Question 33

Netiesioginė tyčia ir jos struktūra

Answer 33

Tai tokia tyčios rūšis, kai asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato pavojingas pasekmes, ir nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia joms kilti.

Question 34

Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia

Answer 34

Pagal apibrėžtumą arba konkretumą tyčia skirstoma:

1) Konkretizuota

• Paprasta apibrėžta tyčia – kai tikslas aiškus iir vienas (pvz., nukentėjusiojo mirtis).
• Alternatyviai apibrėžta tyčia – kai kaltininkas numato du ar daugiau konkrečiai apibrėžtų tikslų (eina vogti automobilio arba radijo).

2) Nekonkretizuota – kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato pasekmes, tačiau jų neindividualizuoja.

Klasifikavimas pagal apibrėžtumą turi praktinę reikšmę, nuo kurios priklauso veikos kvalifikavimo teisingumas. Apibrėžtos tyčios atveju veika kvalifikuojama pagal jos kryptingumą:

1) Kaltininkas nepasiekė rezultatų. Tai yra nebaigtas nusikaltimas, todėl veika bus kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, kurio siekė (pvz., asmuo eina plėšti banko ir tikisi 1 mln. Lt, bet rranda tik 200 tūkst.. Vadinasi tikslo nepasiekė.)
2) Kaltininkas pasiekė rezultatus, kurių siekė. Tokiu atveju veika bus kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas.
3) Kaltininkas viršijo rezultatus. Pvz., asmuo norėjo pavogti 1 mln. Lt, o rado ir paėmė 5mln. Teisės teorijoje taikoma taisyklė, pagal kurią apibrėžta ttyčia perauga į neapibrėžtą ir veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusias pasekmes (kvalifikavimas pagal 5 mln. grobimą).

Question 35

Neatsargi kaltės forma, rūšys

Answer 35

Neatsargumas pagal BK 16 str. – tai tokia kaltės forma, kai asmuo numatė, kad jo veika gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Taip pat neatsargumas bus ir tuomet, kai asmuo nenumatė galimų pasekmių, nors galėjo iir turėjo jas numatyti.

BK 16 str. išskiria dvi neatsargumo rūšis – nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą.

Nusikalstamo pasitikėjimo esmė:

Nusikalstamą pasitikėjimą apibūdina intelektualusis ir valinis momentai. Intelektualųjį momentą sudaro pavojingų pasekmių dėl savo veikos numatymas, o valinį – lengvabūdiškas tikėjimas, kad šių pasekmių bus išvengta. Nusikalstamo pasitikėjimo intelektualusis momentas siejamas tik su pasekmėmis, nes vien tik veika be pasekmių neturi baudžiamosios teisinės reikšmės. Šiuo atveju veika negali sudaryti nei rengimosi, nei pasikėsinimo padaryti nusikaltimą. Tai nereiškia, kad asmuo visiškai nevertina savo vveikos, tačiau šis vertinimas yra abstraktaus pobūdžio. Asmuo pasekmes numato ne kaip neišvengiamą, o tik kaip galimą dalyką.

Nusikalstamo pasitikėjimo valinį momentą sudaro tikėjimas išvengti pavojingų pasekmių. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo nėra abejingas pasekmėms, nes jo valia nukreipta į tai, kad šių pasekmių būtų išvengta. Šis tikėjimas remiasi konkrečiomis, realiomis aplinkybėmis: kaltininko savybės (jėga, patirtis, meistriškumas), kitų asmenų veiksmai, mechanizmų veikimas, gamtos jėgos ar sąlygos ir pan. Šios aplinkybės iš tikrųjų galėtų užkirsti kelią pavojingoms pasekmėms, jei asmuo nebūtų jų lengvabūdiškai pervertinęs.

Tikėjimas, pagrįstas neapibrėžtomis aplinkybėmis (sėkme, dievu) arba tokiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai negali padėti išvengti pasekmių (burtai, amuletas), nesudaro nusikalstamo pasitikėjimo esmės ir gali būti pagrindu pripažinti, kad asmuo veikė netiesiogine tyčia.

Nusikalstamo nerūpestingumo esmė:

Nusikalstamas nerūpestingumas atsiranda tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali kilti pasekmės, bet galėjo ir privalėjo tai padaryti. Čia nieko nekalbama apie veiką. Tai reiškia, kad veiksmai gali būti nepavojingi ir net teisėti.

Nusikalstamo nerūpestingumo atveju asmuo nenumato pavojingų pasekmių, tačiau tai nereiškia, kad nėra intelektualiojo kaltės momento. Jis pasireiškia tuo, kad asmuo, nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ar profesines pareigas, nesilaiko įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų.

Valinį nusikalstamo nerūpestingumo momentą sudaro tai, kad asmuo, turėdamas realią galimybę numatyti pavojingas savo veikos pasekmes, nnesistengia įtempti psichinių jėgų ir užkirsti kelią šioms pasekmėms. Kaltininkas neįterpia proto ir nesiima visų atsargumo priemonių. Jo veiksmai (elgesys) sukelia baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes, kurių kaltininkas nenumatė, o esminis valinis momentas, kad jis galėjo ir privalėjo jas numatyti.

Esminiai terminai – gali, privalo. Jie liudija to konkretaus kaltininko abi psichologines puses: objektyviąją – privalėjo, subjektyviąją – galėjo.

Privalomąją objektyviąją pusę nustatome per tam tikrą kaltininko pareigų prizmę. Jos gali išplaukti iš įstatymo, pareiginių instrukcijų, visuomenėje priimtinų atsargumo taisyklių (nebūtinai rašytinių).

Subjektyvioji pusė liudija tai, ar konkrečioje situacijoje asmuo su savo žiniomis, išsilavinimu galėjo pasekmes numatyti. Šis veiksnys vertinamojo pobūdžio.

Subjektyviosios, individualios asmens savybės turi lemiamą reikšmę. Jei žmogus neprivalėjo ir negalėjo numatyti pavojingų pasekmių, tai ir nusikaltimo tokiu atveju nebus.

Taip pat, jei tai atsitikimo atvejis, tai pavojingos pasekmės sukeliamos nekaltai, ir todėl neatsiranda nusikaltimo sudėties požymių. O be jų nebus ir nusikaltimo.

Nerūpestingumo pavyzdys: numetama cigaretė, kyla gaisras, padaroma žala. Būtinai turi būti pasekmės.

Question 36

Dviguba (mišri) kaltės forma

Answer 36

Mišri kaltė – tai skirtingas kaltininko psichinis santykis su veika ir pasekmėmis. Veikla – tyčia, pasekmės – dėl neatsargumo.

Baudžiamosios teisės teorijoje nėra vieningos nuomonės dėl mišrios kaltės egzistavimo. Vieni autoriai pripažįsta jos egzistavimą, remdamiesi tuo, kad baudžiamieji įstatymai numato nusikaltimų sudėčių, kuriuose kaltininko veiksmai yra tyčiniai, o ppasekmės – neatsargios. Pavyzdžiui, “Eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs sunkias pasekmes”. Tačiau BK Bendroji dalis nenumato mišriosios kaltės formos.

Būtinos mišrios kaltės sąlygos:

1) būtina viena veika;
2) ji turi sukelti dvi savarankiškas pasekmes;
3) kaltės aspektai, veika turi būti tyčinė, o pasekmių atžvilgiu: vienų – tyčia, kitų – neatsargumas;
4) du priežastiniai ryšiai iš vienos veikos į abidvi.

Pasekmes turi sukelti skirtingi priežastiniai ryšiai. Jei mirtį sukėlė kūno sužalojimas, mišrios kaltės nebus – bus nužudymas. Pvz., kai kaltininkas nori išdurti akį ir padaro tai nešvariu pirštu, o nukentėjusysis dėl kraujo užkrėtimo miršta. Tai bus mišri kaltė. Jei išdūrus akį, asmuo miršta nuo nukraujavimo, atsiranda vienas priežastinis ryšys, todėl turėsime nužudymą – idealioji sutaptis.

Question 37

Kaltės klausimas esant juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei

Answer 37

Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytus nusikaltimus tuo atveju, kai nusikaltimą juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar jjuridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Taip pat juridinis asmuo gali atsakyti už nusikaltimus ir tuo atveju, jeigu juos juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas. Tačiau juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikaltimą, baudžiamosios atsakomybės.

BK 20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė

1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė.
2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:
   1) atstovauti juridiniam asmeniui arba
   2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
   3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės.
4. Juridinis asmuo gali atsakyti už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytomis sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmiau nurodyto juridinio asmens naudai jame vadovaujančias pareigas einančio ar jo įgalioto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės.
5. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už jo naudai arba jo interesais fizinio asmens padarytą, organizuotą, kurstytą ar padėtą padaryti nusikalstamą veiką nepašalina fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė, taip pat tai, kad fizinis asmuo už šią veiką atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jis nėra traukiamas atsakomybėn dėl kitų priežasčių.
6. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. Valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nelaikomos ir pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.

Question 38

Klaida

Answer 38

Klaida – tai asmens neteisingas padarytos veikos ar jos pasekmių teisinis arba faktinis vertinimas.

Baudžiamosios teisės teorija išskiria teisinę ir faktinę klaidą.

Teisinė klaida bus tada, kai asmuo neteisingai vertina veikos ddraudžiamumą, veikos kvalifikavimą bei bausmės rūšį ir dydį.

Faktinė klaida bus tada, kai asmuo neteisingai vertina faktines aplinkybes, kurios sudaro objektyviuosius nusikaltimo požymius

Question 39

Juridinė klaida

Answer 39

Teisinė klaida bus tada, kai asmuo neteisingai vertina veikos ddraudžiamumą, veikos kvalifikavimą bei bausmės rūšį ir dydį. Neteisingas veikos draudžiamumo vertinimas pasireiškia kaip:

• Tariamas nusikaltimas. Asmuo mano, kad jo veika yra draudžiama, bet įstatymas jos nepriskiria prie nusikalstamų. Tuomet baudžiamosios atsakomybės nėra.
• Asmuo mano, kad jo veika nėra draudžiama, bet įstatymas jją traktuoja kaip nusikalstamą. Tuomet klaida nepašalina baudžiamosios atsakomybės.

Neteisingas veikos kvalifikavimo bei bausmės rūšies ir dydžio vertinimas neturi jokios reikšmės baudžiamajai atsakomybei ir kaltės formai, nes i tyčią įtrauktas tik veikos pavojingumo suvokimas, o ne teisingo veikos kvalifikavimo ar galimos bausmės suvokimas.

Question 40

Faktinė klaida

Answer 40

Faktinė klaida bus tada, kai asmuo neteisingai vertina faktines aplinkybes, kurios sudaro objektyviuosius nusikaltimo požymius. Prie faktinės klaidos priskiriamos:

1) Klaida dėl nusikaltimo objekto ir dalyko. Dėl objekto ji gali pasireikšti keliais būdais:

• Kai kaltininkas nori pasikėsinti į mažesnį objektą, o pasikėsina į didesnį. Tuomet atsakomybė iškyla už faktines pasekmes. Pvz., jei vietoj pasikėsinimo į žmogaus sveikatą buvo pasikėsinta į jo gyvybę, tai atsakomybė iškils už nužudymą.
• Kai kaltininkas nori pasikėsinti į didesnį objektą, o pasikėsina į mažesnį. Tokiu atveju atsakomybė priklausys nuo ttyčios apibrėžtumo. Konkretizuotos tyčios atveju veika bus kvalifikuojama kaip pasikėsinimas į didesnį objektą, o nekonkretizuotos tyčios atveju – kaip baigtas nusikaltimas remiantis faktinėmis pasekmėmis.
• Kai kaltininkas nori pasikėsinti į vieną objektą, o pasikėsina į kelis. Šiuo atveju kaltininkas už pasikėsinimą į antrąjį objektą atsakys kaip už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo.
• Kai kaltininkas nori pasikėsinti į kelis objektus, o pasikėsina į vieną šiuo atveju kaltininkas atsakys kaip į pasikėsinimą padaryti ir antrąjį nusikaltimą.

Klaida dėl dalyko gali pasireikšti taip pat keliais būdais:

• Kai kaltininkas nori kkėsintis į vieną dalyką, o pasikėsina į kitą. Šiuo atveju nėra įtakos atsakomybei.
• Kai kaltininkas nori kėsintis į didesnį dalyką, o pasikėsina į mažesnį. Konkretizuotos tyčios atveju čia veika bus kvalifikuojama kaip pasikėsinimas į didesnį dalyką, o nekonkretizuotos tyčios atveju – kaip baigtas nusikaltimas pagal faktines pasekmes.
• Kaltininkas nori kėsintis į mažesnį, o pasikėsina į didesnį dalyką. Čia atsakomybė iškils už baigtą nusikaltimą remiantis faktinėmis pasekmėmis.

2) Klaida dėl veikos pobūdžio. Ji gali pasireikšti neteisingai vertinant veikos faktinių aplinkybių, sudarančių objektyviąją nusikaltimo sudėties pusę, buvimą ar nebuvimą. Pvz., asmuo, manydamas, kad pinigai tikri, parduoda padirbtus pinigus arba atvirkščiai, manydamas, kad pinigai netikri, parduoda tikrus pinigus. Pirmu atveju jis bus baudžiamas už neatsargų nusikaltimą, o antru – kaip už pasikėsinimą realizuoti netikrus pinigus.
3) Klaida dėl priemonių. Ji pasireiškia, kai panaudojamos kitos, nei buvo planuojama priemonės, ir yra galima keliais atvejais:

• Kai vietoj vienos priemonės panaudojama kita lygiavertė priemonė, tai klaida neturi reikšmės atsakomybei.
• Kai panaudojama žymiai galingesnė priemonė, nei kaltininkas ją vertino, tai atsakomybė gali iškilti kaip už neatsargų nusikaltimą.
• Kai pasirinkta priemonė konkrečiu atveju negalėjo sukelti siekiamų pasekmių. Pvz., neveikiančio ginklo panaudojimas. Čia kaltininkas atsakys už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, kurio jis siekė.
• Kai kaltininkas panaudoja objektyviai netinkamas priemones, pvz., burtai ir pan. Tokiu atveju atsakomybės klausimas neiškyla.

4) Klaida dėl priežastinio rryšio. Ji pasireiškia tuo, kad asmuo neteisingai suvokia priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių plėtojimosi eigą.
5) Klaida dėl vietos, laiko ar kvalifikuotų nusikaltimo sudėties požymių. Ši klaida savo esme ir sprendimo taisyklėmis atitinka klaidą dėl veikos pobūdžio.

Question 41

Klaidų įtaka asmens baudžiamajai atsakomybei

Answer 41

?

Question 42

Apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų samprata ir įtaka baudžiamajai atsakomybei

Answer 42

BK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „asmuo, kuris NV padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo BA neatleidžiamas.“ Kalbant apie atsakomybę girto ar apsvaigusio asmens, kuris padarė pavojingą veiką, būtina išskirti savanorišką ir priverstinį girtumą ar apsvaigimą, taip pat fiziologinį ir patologinį girtumą ar apsvaigimą.
Bet koks patologinis girtumas ar apsvaigimas sukelia ūminę trumpalaikę psichozę, kuri yra medicininis nepakaltinamumo kriterijus. Patologinis girtumas ar apsvaigimas prasideda staiga, žmogų gali apimti pyktis, baimė, haliucinacijos. Patologinio girtumo ar apsvaigimo būsenos metu asmuo iškreiptai suvokia tikrovę, todėl negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Asmuo, kuris padaro NV tokioje būsenoje, paprastai ppripažįstamas nepakaltinamu ir BA netraukiamas.

Savanoriško fiziologinio girtumo ar apsvaigimo metu iš esmės nenutrūksta normalus psichinis kaltininko ryšys su išoriniu pasauliu. Tokie asmenys yra pakaltinami ir todėl traukiami BA.

BK 19 str. 2 d. nustatyta, kad „asmuo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėdamas suvokti pavojingo NV pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo BA.“
Pirmiausia asmuo turi būti nugirdytas ar apsvaigintas prieš savo valią.
Antra, asmuo, būdamas girtas ar apsvaigęs, turi nevisiškai suvokti savo daromą veiką.
Trečia, tokioje būsenoje padarytas nusikaltimas turi būti neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis.
Bet jei padarytas nusikaltimas sunkus arba labai sunkus, tai nusikaltęs asmuo privalo atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.

BK 19 str. 3 d. nustatyta, kad „asmuo, kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu.“

Question 43

Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties fakultatyvūs požymiai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvalifikavimui bei įrodinėjimui

Answer 43

Subjektyvius požymius galima suskirstyti į pagrindinius ir fakultatyvinius.

1) Pagrindiniai: pakaltinamumas, amžius, kaltė.
2) Fakultatyviniai: motyvas ir tikslas.

Psichiniai momentai kaip jausmai, emocijos retai turi reikšmę nustatant BA, bet ją individualizuojant, nustatant kaltininko asmenybę. Tačiau laikoma, kad jausmai, emocijos neatskleidžia psichinio NV suvokimo. Tam tikrais atvejais emocinė būsena gali tapti būtinu NV sudėties požymiu. Dažniausiai tai lengvinanti aplinkybė (gali būti ir sunkinanti).

1) Subjektyvieji požymiai yra NV sudėties dalis, BA subjektyvusis pagrindas, nekonstatavus psichinio santykio su daroma veika ir padariniai negalima kalbėti apie BA. Tas lemia, kad BT dominuoja subjektyvaus pakaltinimo principas.
2) Subjektyvioji pusė padeda kvalifikuoti NV.
3) Padeda diferencijuoti BA. Kiekybinė charakteristika. Kaltės forma lemia BA sudėtingumą ir dydį.
4) Atskiri subjektyvieji požymiai padeda individualizuoti BA. Įstatymas reikalauja, kad būtų išsiaiškintas motyvas ir tikslas.

Question 44

Motyvas, jo samprata ir rūšys

Answer 44

Motyvas, tikslas – subjektyvieji požymiai, ne kiekvienoje sudėtyje jie yra, todėl jie laikomi fakultatyviaisiais požymiais. Tačiau nurodyti NV sudėtyje motyvas ir tikslas tampa būtinaisiais požymiais. Tačiau bet koki atveju jie yra privalomi kiekvienoje byloje, jie turi būti nustatyti, kad būtų galima individualizuoti bausmę. Jeigu negalima išaiškinti motyvo ar tikslo, tai požymis, kad asmuo nepakaltinamas, visada turi būti tikslas ir motyvas priešingu atveju.
Motyvas – kiekvieno elgesio psichinis šaltinis, suvokti poreikiai ir interesai, kurie lemia, konkretų kaltininko elgesį – veikimą ir neveikimą.
Tikslas – tai subjekto suvokta riba, padarinių modelis, kurį pasiekus kaltininkas pabaigia savo pradėtą veiką.
Motyvas ir tikslas iš esmės yra ta psichinė medžiaga, kuri padeda formuotis kaltei.
Motyvai ir tikslai, kalbant apie tyčinius ir neatsargius veiksmus skiriasi tuo, kad tyčiniuose motyvas ir tikslas susijęs su visa nusikalstama veika ir padariniais. Tyčiniais nusikaltimais siekiama arba sąmoningai leidžiama kilti padariniams nurodytiems BK.
Kalbant apie neatsargias NV galime kalbėti apie nusikalstamo elgesio tikslą ir motyvą. Neatsargiuose nusikaltimuose padariniai nėra tas tikslas, kurio siekia asmuo, jis veikia todėl, kad padariniai nekils ir padariniai būna netikėti. Neatsargaus nusikaltimo tikslas, motyvas, nėra tikslus. Kalbama apie nusikalstamo elgesio motyvą ir tikslą, o ne apie nusikalstamo nusikaltimo motyvą ir tikslą.

Motyvai pagal visuomeninį vertingumą gali būti klasifikuojami į:

1) pozityvius (noras padėti, siekimas palengvinti kančias ir pan.);
2) neutralius (meilė, draugystė ir pan.);
3) negatyvius (savanaudiškumas, pavydas, chuliganiškos ar kt. paskatos ir pan.).

Pažymėtina, kad nusikaltimas gali būti padarytas dėl kelių, net priešingai vertinamų, motyvų.

1) Motyvas ir tikslas – būtinas NV sudėties požymis tyčinėje NV.
2) Motyvas ir tikslas atskirais atvejais gali būti ne tik būtinu, bet ir kvalifikuojančiu požymiu.
3) Motyvas ir tikslas gali tapti lengvinančia arba sunkinančia aplinkybe.
4) Tikslas ir motyvas turi reikšmės bausmės individualizavimui.
5) Motyvas ir tikslas padeda nustatyti kaltės forma, kaltės rūšį, nes tyčiniuose nusikaltimuose motyvas apima ir veiksmą ir
padarinius.
6) Motyvas ir tikslas parodo NV priežastis.
7) Tikslas neturi būti painiojamas su padariniais. Tikslas visada yra subjektyvusis požymis, o padariniai objektyvusis.
8) Jei motyvas ir tikslas nepasireiškia konkrečioje veikoje, tai jie negali būti prielaidomis BA.

Question 45

Tikslas, jo samprata

Answer 45

Tikslai skiriasi savo turiniu (antivalstybiniai, savanaudiški ir kt.). Tikslo pavojingumas nulemia ir nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Motyvas, tikslas – subjektyvieji požymiai, ne kiekvienoje sudėtyje jie yra, todėl jie laikomi fakultatyviaisiais požymiais. Tačiau nurodyti NV sudėtyje motyvas ir tikslas tampa būtinaisiais požymiais. Tačiau bet koki atveju jie yra privalomi kiekvienoje byloje, jie turi būti nustatyti, kad būtų galima individualizuoti bausmę. Jeigu negalima išaiškinti motyvo ar tikslo, tai požymis, kad asmuo nepakaltinamas, visada turi būti tikslas ir motyvas priešingu atveju. Motyvas – kiekvieno elgesio psichinis šaltinis, suvokti poreikiai ir interesai, kurie lemia, konkretų kaltininko elgesį – veikimą ir neveikimą. Tikslas – tai subjekto suvokta riba, padarinių modelis, kurį pasiekus kaltininkas pabaigia savo pradėtą veiką. Motyvas ir tikslas iš esmės yra ta psichinė medžiaga, kuri padeda formuotis kaltei. Motyvai ir tikslai, kalbant apie tyčinius ir neatsargius veiksmus skiriasi tuo, kad tyčiniuose motyvas ir tikslas susijęs su visa nusikalstama veika ir padariniais. Tyčiniais nusikaltimais siekiama arba sąmoningai leidžiama kilti padariniams nurodytiems BK. Kalbant apie neatsargias NV galime kalbėti apie nusikalstamo elgesio tikslą ir motyvą. Neatsargiuose nusikaltimuose padariniai nėra tas tikslas, kurio siekia asmuo, jis veikia todėl, kad padariniai nekils ir padariniai būna netikėti. Neatsargaus nusikaltimo tikslas, motyvas, nėra tikslus. Kalbama apie nusikalstamo elgesio motyvą ir tikslą, o ne apie nusikalstamo nusikaltimo motyvą ir tikslą.

1) Motyvas ir tikslas – būtinas NV sudėties požymis tyčinėje NV.
2) Motyvas ir tikslas atskirais atvejais gali būti ne tik būtinu, bet ir kvalifikuojančiu požymiu.
3) Motyvas ir tikslas gali tapti lengvinančia arba sunkinančia aplinkybe.
4) Tikslas ir motyvas turi reikšmės bausmės individualizavimui.
5) Motyvas ir tikslas padeda nustatyti kaltės forma, kaltės rūšį, nes tyčiniuose nusikaltimuose motyvas apima ir veiksmą ir
padarinius.
6) Motyvas ir tikslas parodo NV priežastis.
7) Tikslas neturi būti painiojamas su padariniais. Tikslas visada yra subjektyvusis požymis, o padariniai objektyvusis.
8) Jei motyvas ir tikslas nepasireiškia konkrečioje veikoje, tai jie negali būti prielaidomis BA.

Question 46

Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių samprata ir rūšys

Answer 46

Šis BT institutas jis buvo apibūdinamas skirtingomis formuluotėmis (pvz. aplinkybės, šalinančios priešingumą teisei), tačiau tai iš esmės baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Įstatymų leidėjas pats skatina atlikti tam tikrus veiksmus, kurie išoriškai gali būti nusikalstami (kertamas miškas ar griaunami namai tam, kad būtų sustabdytas gaisro plitimas). Tačiau šie veiksmai nėra negatyvūs ir įstatymų leidėjas užtikrina, kad asmuo nebus baudžiamas, jei jie padeda teisėsaugos institucijoms. Kai kada šie veiksmai reikalingi todėl, kad valstybė pati negali užtikrinti visiško saugumo ar realizuoti tam tikrų asmenų teisių.

Iš pradžių aplinkybės, šalinančios aplinkybės buvo 2: būtinoji gintis ir būtinasis reikalingumas. Vėliau buvo pridėtas ir nusikaltėlio sulaikymas. Dabar šis institutas toks platus, kad yra įtraukta ir aplinkybių, kurios pakankamai naujos mūsų teisinėje sistemoje. Būtinoji gintis, nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas, profesinių pareigų vykdymas, būtinasis reikalingumas, teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas, įsakymo vykdymas, pateisinama profesinė ir ūkinė rizika, mokslinis eksperimentas.

Tačiau kitose šalyse manoma, kad reikia šių aplinkybių sąrašą dar plėsti. Pavyzdžiui, vyksta aktyvios diskusijos dėl eutanazijos įtvirtinimo.

RŪŠYS

1. Būtinoji gintis
2. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas
3. Profesinių pareigų vykdymas
4. Būtinasis reikalingumas
5. Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas
6. Įsakymo vykdymas
7. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika
8. Mokslinis eksperimentas

Question 47

Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos

Answer 47

BK 28

1. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.
2. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
4. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Tai ne pasiteisinimas o asmens teisė. Būtinoji gintis siejama su kėsinimosi sąvoka, 28 str. 2 dalyje kalba eina apie tai, kad būtinoji gintis atsiranda kai ginamasi nuo kėsinimosi, kuris yra pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimasis – baudžiamajame įstatyme numatytos vertybės, susijusios su asmeniu, nuosavybe, būsto neliečiamybe, visuomenės ir valstybės interesais ir kt.
BK numato kad būtinoji gintis galima ne tik ginantis nuo užpuolimo, bet ir ginant nuosavybę. LAT pasisakė dėl galimybės gintis nuo įžeidimo (2001 gegužės 21 2k - 486).

Būtinosios ginties ribų peržengimas kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata. Pavojingo kėsinimosi realumas – objektyvus egzistavimas o ne tik besiginančios vaizduotėje.
Besiginantis nesuvokė ir neturėjo galimybės numatyti kad jis klysta. Tokiu atveju paprasčiausiai laikoma, kad asmens kaltės nėra ir prilyginama kad jo padaryta žala buvo padaryta būtinosios ginties būklėje nors būtinosios ginties realiai nebuvo – įtariamoji būtinoji gintis.
Kai asmuo nesuvokė, kad klysta, bet galėjo ir turėjo numatyt, kad jis klysta, tuomet laikoma, kad žala padaryta dėl neatsargumo.
Kai kita žala padaroma nesant pagrindo manyti kad gresia pavojingas kėsinimasis, asmuo veikiamas nepagrįsto įtarumo, panikos, tuomet 28 str. nuostatos netaikomos, ir asmens veikos kvalifikuojamos kaip padarytos tyčia.
Pavojingo kėsinimosi akivaizdumas. Akivaizdus turima galvoje laiko atžvilgiu, toks kėsinimasis, kuris jau prasidėjo arba tiesiogiai gresia ir dar nėra pasibaigęs. Teismų praktikoj pripažįstama kad nustatinėjant pradžią ir pabaigą reikia tai daryti labai atsargiai. Turėtina omeny kad būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik prasidėjus, bet ir tada kai kėsinimasis realiai tiesiogiai gresia. Pvz.: kažkas išsitraukia peilį ir jį atlenkia, ar išsitraukimas kitas ginklas, asmeniui tiesiogiai negrasinama, bet esamoms aplinkybėm asmuo gali manyti jog bus pasikėsinta į jį. Vien peilio išsitraukimas nereiškia kad jis bus panaudotas kėsinimuisi (gal žmogus norės atsipjaut duonos). Būsimas besiginantis apsupamas kitų asmenų, kurie gali tai daryti nieko nesakydami ir asmeniui tiesiogiai nugrasina, tačiau tai gali būti pagrindas manyti kad tai susiję su tuoj pats prasidėsiančiu pavojingu kėsinimusi. Neužtenka nustatyti kad užpuolikas nutraukė savo kėsinimąsi, nustojo pulti, reikia vertinti ar užpultajam yra aišku jog kėsinimasis baigtas. Kėsinimosi pabaiga nelaikoma jei užpuolikas padaro pertrauką, pvz.: užpuolikas pasitraukė pasikeisti pakabą.
Probleminė aplinkybė kad užpuoliko naudotų ginklų atėmimas besąlygiškai nereiškia kad pavojingas kėsinimasis pasibaigė, kadangi užpuolikas gali veiką tęsti ir be ginklo. Teisės į būtinąją gintį atsiradimas siejamas su pavojingo kėsinimosi pradžia ar realia grėsme, laikoma kad iš anksto atlikti pasirengimo veiksmai (sprogmenų įtaisymas, elektros srovės paleidimas per srovę ir t. t.) yra nesusiję su būtinąją gintimi. Būtų galima galvoti plačiau, jei kažkokia medžiaga skirta vagiui skirta tik tam kad apsvaiginti o nenužudyti tai gal būt viskas būtų tvarkoje. LAT 2002 balandžio 20 2k 369. LAT pasakė kad pagrįstai pripažinta jog kaltintojo veikos forma netiesioginė tyčia.
LAT 2008 09 16 2k-336, plačiai pasisakyta įvairiai klausimais kurie susiję su būtinosios ginties institutu, įskaitant jo peržengimą. Vien tam kad asmuo dėl savo patirties gali būti vertinamas kaip pavojingas dar nesudaro prielaidų būtinajai ginčiai, nes būtinoji gintis yra skirta apsiginti nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų.
Būtinosios ginties provokacija. Pagal senato nutarimą – kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens veiksmus siekdamas veikti paskui kaip būtinosios ginties situacijoje. Kovingas pensininkas Smučiukas Petrauskas, Šiauliai 2 nutartys. LAT 2007 spalio 30 2K-666. Apie nusikaltėlio sulaikymą ir įtarimus apie padarytą nusikaltimą, bei galimybes naudoti jėgą ir pan.

Question 48

Būtinosios ginties ribų peržengimas ir jo reikšmė asmens baudžiamajai atsakomybei

Answer 48

Būtinosios ginties ribų peržengimą (28 str. 3 dalis) reikia nustatyti ar buvo būtinosios ginties situacija ir tik tada ar peržengtos ribos. Asmuo gindamas nuosavybę turi mažesnes būtinosios ginties ribas nei gindamasis nuo kėsinimosi į asmenį. Kėsinimosi pavojingumas pasireiškia galimos žalos dydžiu, ginklu, intensyvumu, jėgų santykiu, asmens pavojingumu ir pan. Būtinoji gintis pagal savo esmę siejama su gynyba, pvz.: gavo stiprų smūgį ir atsistoję pradedat atstatinėti teisingumą tai nėra būtinoji gintis. LAT 1999 birželio 29, 2K-433.
Muštynės ir būtinoji gintis. LAT 1999 spalio 26 2k-684. Muštynėms būdinga kad abi pusės naudoja smurtą puolimo o ne gynybos tikslais, būtinoji gintis muštynių atveju nekyla, išskyrus atvejus, kai viena iš pusių veiksmus nutraukia o kita pusė tęsia. Būtinoji gintis pasibaigus kėsinimuisi. LAT ir apeliacinis nustatė kad būtinosios ginties nebuvo, nes kėsinimasis buvo atremtas ir tolia tęsti gynyba nebuvo reikalo (pats kaltasis pasakė, kad kai pamačiau kai jis rimsta nusprendžiau jį ir pribaigti).
Kėsinimosi pabaigos reikšmė. Kilo žodis konfliktas, vienas asmuo pastūmė 2 kartus, kitas gindamasis iššovė 2 šūvius, kurie įvertinti kaip nesunkiai sutrikdę sveikatą, tačiau nustatytas dar vienas šūvis, sunkiai sutrikdęs sveikatą, kuris buvo išautas, kai asmuo jau baigė kėsinimąsi ir bėgo nuo užpultojo. Nesant kėsinimosi, nebuvo būtinosios ginties, tuomet ir negalima kalbėti apie būtinosios ginties ribas.
Situacija: į butą įsibrovė 2 vyrai ir moteris, pradėjo mušti paauglį, įbėgo brolis ir jis griebė peilį ir dūrė visiem užpuolikam, išgyveno gal tik 1, buvo pripažinta kad nudūręs vyrus veikė būtinosios ginties būklėje ir ribose, tačiau kai nudūrė moterį jis nebebuvo būtinosios ginties būklėje, tačiau jis veikė labai susijaudinus, afekto būsenoje.0020zzxYra labai svarbi taisyklė, kad tuo metu kai užpuolikui žala padaroma kai kėsinimasis atremtas ir gynybos priemones naudoti nebuvo būtina veiksmus vertinti ne kaip būtinąją gintį, tačiau būtina nustatyti ar veiksmai nebuvo atlikti didelio susijaudinimo būklėje.

Būtinoji gintis ir afekto sąryšis. Asmuo nuteistas už tai kad jis naktį savo bulvių lauke pastebėjęs asmenį kuris be leidimo nukasė dalį bulvių, sudavė keltą smūgių į galva ir dar keletą kojom – pasekmė - asmuo mirė. Nustatė aplinkybes: sumušta tada kai pavojingas kėsinimasis buvo baigtas, nebuvo būtinybės gintis, veiksmai negali būti įvertinti kai būtinosios ginties peržengimas, nes būtinosios ginties nebuvo, veika buvo padaryta afekto būsenoje.
Reikia atsižvelgti į žmogiškąjį faktorių ,kad emocijos nenuslūgsta iš karto po kėsinimosi pasibaigimo. LAT 2004 vasario 24 2k-93. Apie afekto būseną galutinę išvadą priima teismas. Pritraukimas prie būtinosios ginties nėra gerai. Nors LAT tai padarė.
Pavojingu kėsinimusi nėra laikomi pareigūnų veiksmai ribojantys asmens laisvę ir pan. vienu atveju: asmuo įtariamas pasipriešinęs pareigūnui įtariamas piktybiniu chuliganizmu (dėl ko vėliau išteisintas). Net ir tuo atveju kai asmuo pats save laikė nekaltu negalėjo priešintis pareigūno reikalavimam. Antras atvejis: policija sustabdė moterį, atsisakė pūsti, pabandė ją pristatyti į ligoninę, ji pasipriešino spirdama į koją. Teismas išteisino pasakydamas pareigūnai neturėjo teisės prievarta jos pristatyti į ligoninę, ir moteris gynėsi.
Viena naujausių nutarčių šioje srityje, būtinoji gintis prieš antstolį. Visi teismai išteisino asmenį kuris, situacijoje: antstolis su 2 darbuotojas atvykę į skolininkei priklausantį namą kuriame gyveno ir kaltasis, kaltasis pareikalavo išeiti jie neišėjo, antstoliai nepaisė CK normų, nes neturėjo teismo leidimo įeiti į patalpas, taip pat kaltininkas neleido Kaltinamasis sužinojęs apie antstolio tikslus šoko rėkti necenzūriniai žodžiais ir mosuoti kirviu. Antstolio veiksmai įvertinti kaip pasikėsinimas į asmens nuosavybę. Kaltinamojo veiksmai atitiko kėsinimosi pobūdį. Tokia teismo išvada tikrai gana keista. Reikia žiūrėti atsargiai.

Question 49

Tariamoji gintis, asmens veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo aspektai esant tariamajai ginčiai

Answer 49

Tariamoji gintis – tai yra tokia situacija, kai užpuolimo nebuvo, o besiginantysis klysta, manydamas, įsivaizduodamas jį esant, ir nesuvokia savo prielaidos klaidingumo .
Gynyba nuo įsivaizduojamojo kėsinimosi yra tariamoji gintis. Tuo atveju, kai nebuvo realaus pavojingo kėsinimosi, tačiau susidariusios įvykio aplinkybės pagrįstai leido manyti, jog jis prasidėjo arba realiai gresia, o besiginantysis neturėjo ar negalėjo numatyti, kad įvykio aplinkybes suvokė klaidingai, tariamos ginties metu padaryta žala kitam asmeniui laikoma padaryta būtinosios ginties būklėje. Jeigu esant toms pačioms sąlygoms, besiginantysis turėjo ir galėjo numatyti, kad įvykio aplinkybes suvokia klaidingai, tai jo veiksmai dėl žalos padarymo kitam asmeniui kvalifikuojami kaip padaryti dėl neatsargumo .
Reikėtų pažymėti, kad teorijoje nėra vieningos nuomonės dėl tariamosios ginties. Vieni autoriai tariamąją gintį, kaip tam tikrą būtinosios ginties atmainą, kiti nurodo, kad ji tokia nėra, bet tam tikromis sąlygomis nebaudžiama .

Svarbu akcentuoti, kad tariamos ginties atveju, skirtingai nei realios, nebaudimo esmė ta, kad asmens padarytoje veikoje nelieka kaltės elemento. Asmuo neadekvačiai vertina užpuolimą, dėl kurio pradeda gintis nuo nesančio pavojaus – tai yra vadinamoji faktinė klaida.
K. Jovaišas nurodo, kad ši faktinė klaida lemia, tai ar asmuo, kuris gynėsi, yra pripažįstamas kaltu, ir jeigu, taip, jo kaltės formą ir kartu tariamosios ginties teisinį įvertinimą arba jos kvalifikavimą pagal konkrečius BK str., kartu jis išskiria tris tokioje situacijoje galimus variantus :
1. Kai asmuo vertindamas konkrečias aplinkybes, ne tik nesuprato, bet negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realaus pavojaus išties nėra. Tokiu atveju laikoma, kad žala padaryta nesant asmens kaltės.
2. Kai žalos tariamajam užpuolikui asmuo padaro klaidingai įvertinęs susidariusią

situaciją ir nesuprasdamas, kad kėsinimosi grėsmės iš tikrųjų nėra, nors atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes jis turėjo ir galėjo tai suprasti. Tokiais atvejais jo veika kvalifikuojama kaip neatsargus nusikaltimas.
3. Jeigu asmuo visiškai nepagrįstai vertino įvykius kaip užpuolimą, nors nei nukentėjusiojo elgesys, nei konkreti situacija tokiam vertinimui nedavė jokio realaus pagrindo, jo veika laikoma ne tariamąją gintimi, bet tyčiniu nusikaltimu.

Question 50

Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo ir žalos jam padarymo teisėtumo sąlygos

Answer 50

BK 29

1. Asmuo neatsako pagal BK už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo NV padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu NV padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.
2. Asmens, atremiančio NV padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos BK 28 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės.

Nusikaltėlio sulaikymas – santykinai naujas aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę. Jis visuomet buvo įtvirtintas BK, bet iš pradžių buvo būtinosios ginties rūšis. Tik XX a. ši aplinkybė tapo savarankiška, šalinanti nusikalstamąją atsakomybę.
Šis institutas galimas tik po veikos padarymo (arba šiek tiek anksčiau). Būtinoji gintis reikalinga atremti pavojų, sulaikymo atveju siekiama užtikrinti nusikaltėlio sulaikymą. Tai tam tikra prevencinė priemonė, siekianti įgyvendinti teisingumą. Bet kokiu atveju visada galima konstatuoti šią aplinkybę kaip šalinančią baudžiamąją atsakomybę. Būtinos tokios teisėtumo sąlygos (turi būti siejamos su pagrindais):
1) Nėra vykdomas apkaltinamasis nuosprendis.
2) Tai asmuo, kuriam skelbta paieška.
3) Jį nurodo kiti asmenys (įvykio dalyviai).
4) Ant sulaikomo asmens pastebėta nusikaltimo pėdsakų.
Nusikalstamą veiką padaręs asmuo – ši formuluotė ne visai tiksli, nes kaltumą sprendžia tik teismas, tačiau sąvoką apima bet kurią procesinę ar net iki procesinę stadiją, bet reikia įsitikinti, kad asmuo kaltas. Kartais gali būti klystama, tačiau klysti turi būti sąžiningai. Jei sulaikytajam padaroma žala, nors tai ir nebūtina (jis nesipriešina), sulaikytojas gali būti baudžiamas už tai. Sąlygos, kurias turi atitikti sulaikymo būdas (kai padaroma žala, kuri numatyta BK):
Sulaikymas neturi virsti susidorojimu. Įstatymas toleruoja sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau teisingumas turi būti vykdomas teisminėmis priemonėmis. Jei pažeidžiamos sulaikymo sąlygos, tokio asmens veiksmai vertinami pagal būtinosios ginties taisykles.

Question 51

Būtinasis reikalingumas ir jo teisėtumo sąlygos

Answer 51

BK 31

1. Asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
2. Asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.
3. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis.

Nepagrįstas teiginys, kad žala turi būti padaryta trečiajam asmeniui, tačiau gali būti padaryti ir tam pačiam asmeniui. Tokia nuomonė yra, nes siekiama atriboti nuo būtinosios ginties, todėl atsiranda trečias asmuo, Andžejus mano, kad tai nėra protinga. Dėl būtinojo reikalingumo bylų mažai.
Įspūdingiausi pavyzdžiai: kai žemdirbiai blokavo kelius ir sukėlė riaušes jie sakė kad tai būtinasis reikalingumas. Teismas tai paneigė, nes būtinasis reikalingumas yra tuomet, kai yra realus ir akivaizdus pavojus. LAT pabrėžė, kad valstybės asignavimai nėra žemdirbių nuosavybė. Kitas pavyzdys: uždėtas areštas, tačiau turtą parduoda, pasiteisindamas būtinuoju reikalingumu, kadangi neturėjo kuo šerti gyvulius, todėl juos pardavė taip pat pardavė ir ūkį, tačiau teismas nustatė, kad nebuvo būtinojo reikalingumo, kadangi nebuvo nei informacijos apie gyvulių kritimus ir t.t.
Teisėti interesai ginami nuo dar didesnės žalos. Įstatymų leidėjas leidžia saugoti vertingesnį interesą pažeidžiant ne tokį vertingą.
Pavojaus šaltiniai:
1) Liga;
2) Žmonių veiksmai;
3) Gyvūnai;
4) Technikos priemonės;
5) Tyčia susikuriamas pavojus (provokacija).
Tokie veiksmai gali būti sukeliami ir netyčia. Būtinojo reikalingumo atveju žala padaroma nekuo dėtiems subjektams (dažniausiai). Žala yra priverstinė, neišvengiama, kito varianto nėra. Jei pagal įstatymą buvo galimybė išvengti pavojaus, tokia situacija negali būti vertinama pagal būtinojo reikalingumo taisykles. Gali būti, kad išvengiama ne pačios didžiausios žalos, tačiau išvengtoji žala turi būti didesnė nei padaryta. Žala neturi būti atlyginama, bent jau to, kas gina trečiųjų asmenų interesus. Tiems, kuriems yra pareiga atlikti vieną ar kitą funkciją, net jei ir jiems gresia pavojus, tokia situacija jiems negali būti vertinama kaip būtinasis reikalingumas. Būtinasis reikalingumas buvo žinomas ir statutuose.
Būtinoji gintis ir būtinasis reikalingumas skiriasi pagal:
1) Pavojaus šaltinius;
2) Interesus, kuriems padaroma žala;
3) Kam padaroma žala;
4) Žalos padarymo būtinybę ar galimybę;
5) Padarytos žalos pobūdį, kiekį, proporcingumą;
6) Žalos atlyginimo klausimą;

Question 52

Būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų pažeidimas ir įtaka asmens baudžiamajai atsakomybei

Answer 52

Būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos:

a) pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms turi būti realus ir akivaizdus,
b) šis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis ir
c) padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Būtinojo reikalingumo instituto esmė ir paskirtis suponuoja būtinybę asmeniui įvertinti daromą žalą ir žalą, kurios siekiama išvengti, ir sąmoningai pasirinkti elgesio variantą, leisiantį padaryti mažesnę žalą. Tai reiškia, kad, siekiant pašalinti pavojų, mažesnė žala turi būti padaroma tyčia

Question 53

Profesinių pareigų vykdymas ir jo teisėtumo sąlygos

Answer 53

BK 30

1. Asmuo pagal BK neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų.
2. Asmuo pagal BK atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu.

Baudžiamosios teisės teorija suformulavo profesinės pareigos vykdymo teisėtumo reikalavimus. Pirma, profesinės pareigos vykdymas turi būti numatytas įstatyme. Pavyzdžiui, ir gydytojas, ir policininkas net ir ne tarnybos metu privalo vykdyti savo pareigas, todėl, jei po darbo gydytojas suteikdamas pirmąją pagalbą padarys žalą, jo veiksmai bus vertinami kaip profesinės pareigos vykdymas, nes tai numatyta įstatymuose.
Antra, pareigos vykdymas turi būti pagal įstatymo nustatytas sąlygas. Pavyzdžiui, jeigu gydytojas nesilaiko įstatyme nustatytų sąlygų, jis gali būti patrauktas atsakomybėn, pavyzdžiui, aborto padarymas antisanitarinėmis sąlygomis užtrauks net baudžiamąją atsakomybę. Gydytojo profesinės pareigos vykdymas gali sutapti ir su nukentėjusiojo sutikimu, nes reikalingas paciento sutikimas, pavyzdžiui, operacijai atlikti, tačiau įstatymo numatytais atvejais, jei asmens gyvybei gresia realus pavojus, tai pagalba gali būti suteikta ir be sutikimo, ne mažiau dviejų gydytojų konsiliumui nutarus bei informavus ligonį ar jo šeimos narius. Analogiškai klausimas sprendžiamas ir Policijos veiklos įstatyme, pavyzdžiui, 24 str. numatyta, kad “draudžiama naudoti specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai”. Jei policininkas, sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusią nėščią moterį, panaudos guminę lazdą, tai jis turės atsakyti bendrąja tvarka.
Trečia, pareigos vykdymas neturi peržengti įstatyme nustatytų ribų. Policijos veiklos įstatymo 23 str. numato, kad “naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių”. Ši įstatymo nuostata reikalauja, kad policininkas, vykdydamas savo pareigas, vengtų žalos padarymo, o jei ji neišvengiama - tai siektų minimalios žalos.

Question 54

Profesinės pareigos samprata

Answer 54

Tai asmens, dirbančio tam tikrą darbą, einančio tam tikras pareigas ar užsiimančio tam tikra veikla, veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti ir atlieka savo darbo, profesinės veiklos sferoje, remdamasis darbą, profesinę veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat institucijos, kurioje jis dirba, vidaus tvarkos taisyklėmis, atitinkamais statusais ir pan.

Ši aplinkybė dažniausiai siejama su gydytojo bei teisėsaugos institucijų pareigūnų veikla, pavyzdžiui, mirties bausmės vykdymas, turto konfiskavimo vykdymas, nusikaltėlio sulaikymas ir pan. Pagal tas pačias taisykles turi būti vertinami ir kitų pareigūnų arba darbuotojų, vykdančių profesines pareigas (gaisrininkų, gelbėtojų ir pan.), veiksmai.

Question 55

Teisės aktai, reglamentuojantys asmens, vykdančio profesines pareigas, veiklą

Answer 55

Policijos veiklos įstatymas
Sveikatos sistemos įst
Prokuratūros įst
Plius kiti teisės aktai. Pvz, Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos Medicinos normos.

Question 56

Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas ir jo teisėtumo sąlygos

Answer 56

BK 32

1. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis teisėtai atliko NV imituojančius veiksmus.
2. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų.
3. Jeigu, atlikdamas NV imituojančius veiksmus ar vykdydamas kitą teisėsaugos institucijos užduotį, asmuo peržengė šios užduoties ribas, jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu.
4. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektai.

Profesinių pareigų vykdymas. LAT aiškiai pasakė, kad profesinėje veikloje taikant teisės normas jų išaiškinimas yra nevienodas. Pvz.: tyrėja sulaikė asmenį dėl nusikaltimo, tačiau paaiškėjo, kad jis nekaltas ir paleido, asmuo iškėlė bylą, pirmos instancijos teismas nuteisė tyrėją, bet visos kitos išteisino. LAT 2008 sausio 15 2K-10; LAT 2008 birželio 16, 2K-3.
Asmuo, neatsako pagal BK, jeigu jis teisėtai veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį. Neatsako, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų.
Numatomi atvejai, kai neatsako:
a) Asmuo dalyvauja įgyvendinant nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį.
b) Dalyvavimas vykdant kitokią teisėtą teisėsaugos institucijos užduotį.
Asmuo, sutikęs padėti teisėsaugos institucijos išaiškinti rengiamą ar pradėta nusikaltimą, asmuo nebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra nusikalstamos veikos požymių įgyvendinimas esant įstatymų nustatyta tvarka patvirtintam nusikalstamą veiką imituojančiam elgesio modeliui. Modelis gali būti taikomas, kai nusialkstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, kai kurios apysunkius nusikaltimus, nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Asmens veikimas pagal modelį yra viena iš veikos teisėtumo sąlygų, bet nepakankama baudžiamajai atsakomybei šalinti. Svarbu, koks asmens veikimo turinys. Ką asmuo gali ir ko negali padaryti pagal modelį, kokius padarinius gali sukelti ir kokių ne. Antra šios aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę, teisėtumo sąlyga yra teisėtas veikimas,. Teisėtas veikimas yra veikimas neperžengiant modelio nustatytų ribų ir neviršijant užduoties ribų.

Question 57

Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio samprata ir jo sankcionavimas

Answer 57

Sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys NV ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymo saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

Jo taikymo pagrindą, sąlygas, ribas bei subjektus nustato Operatyvinės veiklos įstatymas.
Kai pradėtas ikiteisminis tyrimas - BPK. Tada sankcionuoja IT teisėjas.

Pagr. NV imituojančio elgesio modelio teisėtumo sąlygos:

1) NV požymiai nėra nustatyti, tačiau turima info apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba tam tikrus apysunkius nusikaltimus
2) jį turi sankcionuoti gen. prokuroras, jo pavaduotojas, apygardos vyr prokuroras ar jų pavaduotjai
3) sankcija duodama pagal operatyvbės veiklos subjekto vadodo ar jo įgalioto pavaduotojo motyvuotą teikimą
4) neperžengtos NV imituojančio elgesio modelio ribos.

Question 58

Įsakymo vykdymas ir jo teisėtumo sąlygos

Answer 58

BK 33

1. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą.
2. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis įvykdė žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą.
3. Asmuo, atsisakęs vykdyti nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą. Toks asmuo gali atsakyti pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudėtis.

Įsakymo vykdymas - tai tokia situacija, kai BĮ ginamiems interesams asmuo padaro žalą vykdydamas aukštesnio pagal pavaldumą pareigūno įsakymą. Kai įsakymas teisėtas, tai už jo įvykdymą pavaldinys neatsakys net ir tuo atveju, jei padaroma žala B įstatymo saugomiems interesams. Kai įsakymas neteisėtas - pavaldinys jį gali suvokti trejopai:
1) suvokia, kad neteisėtas;
2) abejoja teisėtumu;
3) nesuvokia, kad jis neteisėtas.
Neteisėto įsakymo įvykdymo pasekmės skirtingos civilinėje ir karinėje sferoje.
Civilinės tarnybos sąlygomis:
1) jei pavaldinys suvokė, kad įsakymas (nurodymas) neteisėtas, tai jis kartu su viršininku atsakys už tyčinį nusikaltimą;
2) jei abejojo - atsakys už neatsargu (nusikalstamas pasitikėjimas) nusik-mą;
3) jei nesuvokė neteisėtumo, tai pagal bendrą taisyklę jis neatsakys už jo vykdymą. Išimtys: kai dėl tam tikrų įgaliojimų, numatytų įstatyme, pavaldinys privalo ir gali numatyti pasekmes, pvz., finansininkas atsako už įstaigos finansinę veiklą. Šiuo atvejus pavaldinys atsakys už neatsargią (nusikalstamas pasitikėjimas) NV.
Karinės tarnybos sąlygomis:
Čia pavaldinys neturi teisės svarstyti gauto įsakymo, nes jo nevykdymas užtraukai b atsakomybę. Pavaldinys privalo vykdyti ir tokį įsakymą, kurio teisėtumu jis abejoja ar net įtaria, kad jis nusikalstamas. Už tokia įsakymo vykdymo pasekmes atsako tik įsakymą davęs pareigūnas. Pavaldinys turi teisę nevykdyti tik aiškiai neteisėto įsakymo. LR BK 351 str. 2 d. “karys, neįvykdęs viršininko įsakymo, verčiančio sulaužyti priesaiką ar aiškiai neteisėto, pagal B įstatymus neatsako”. Jei įvykdo ir sukelia sunkias pasekmes, tai b atsakomybėn traukiamas ir įsakymą davęs pareigūnas, ir jį įvykdęs pavaldinys.

Question 59

Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika ir jos teisėtumo sąlygos

Answer 59

34 straipsnis. Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika

1. Asmuo neatsako pagal BK už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui.
2. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus.

Profesinė ir ūkinė rizika - tai tokia situacija, kai žala BĮ ginamiems interesams padaroma siekiant ekonomiškai naudingų rezultatų ir neperžengus pateisinamos rizikos ribų. Profesinė arba ūkinė rizika įmanoma bet kurioje sąmoningoje žmogaus veiklos sferoje. BT teorijoje yra suformuluoti profesinės arba ūkinės rizikos teisėtumo reikalavimai:

1) padaryti veiksmai turi atitikti šiuolaikinius mokslo pasiekimus. Būtinas veiksmų pagrindimas, jų modeliavimas ir bent jau apytikris rezultatas;
2) norimo tikslo negalima pasiekti be rizikos. Šio reikalavimo negalima vertinti vien formaliai, nes bet kokį tikslą galima pasiekti nepadarant žalos, tačiau per ilgą laiką arba išleidus milžiniškas pinigų sumas. Šiuo atveju būtinas norimo tikslo ir rizikos (galimos žalos) palyginimas, nes reikšmingesnis tikslas pateisina didesnę riziką. Negalima reikalauti, kad būtų pasirinktas objektyviai naudingiausias variantas. Asmuo turi pasirinkti tokį sprendimo variantą, kuris, jo nuomone, leis pasiekti maksimalų rezultatą minimaliai rizikuojant. Rizikos objektu paprastai būna materialūs veiksniai. Galimi atvejai, kai rizikuojama ir žmogaus gyvybe, pvz., lakūnas bandytojas. Šiuo atveju būtinas asmens , kurio gyvybe rizikuojama, sutikimas.
3) buvo imtasi visų galimų saugumo priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti. Asmuo turi imtis tik tų visų galimų saugumo priemonių, kurios egzistuoja rizikos metu. Reikalauti objektyviai visų galimų saugumo priemonių yra beprasmiška, nes tokiu atveju žala nebūtų padaroma. Veiksmai, kuriais peržengiama pateisinama rizika, yra pavojingi ir gali sudaryti nusikaltimo sudėtį. Pateisinamos rizikos ribų peržengimas galimas tik esant nusikalstamam pasitikėjimui, o negalimas esant tyčiai, nes tai pašalins pateisinamumo momentą, ir nusikalstamam nerūpestingumui, nes rizika turi būti iš anksto apgalvota.

Question 60

Mokslinis eksperimentas ir jo teisėtumo sąlygos

Answer 60

35 straipsnis. Mokslinis eksperimentas

1. Asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos, pagal BK neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams.
2. Mokslinis eksperimentas draudžiamas neturint apie galimus padarinius informuoto eksperimento dalyvio laisvo sutikimo.
3. Mokslinis eksperimentas draudžiamas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, su nėščia moterimi, jos vaisiumi, mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė.

Question 61

Nukentėjusiojo sutikimas ir jo baudžiamojo teisinio vertinimo aspektai

Answer 61

Nukentėjusiojo sutikimas – tai tokia situacija, kai padaroma žala baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams, tačiau ji padaroma su

asmens, kuriam priklauso šie interesai, sutikimu. Baudžiamosios teisės teorijoje yra suformuluoti žalos padarymo su nukentėjusiojo sutikimu teisėtumo reikalavimai.

Pagrindinis reikalavimas – žmogaus sutikimas, kurį turi duoti veiksnus, sulaukęs reikiamo amžiaus asmuo. Sutikimas turi būti savanoriškas ir duotas iki arba veiksmų atlikimo metu. Nebus laikomas teisėtu apgaulės būdu arba panaudojant prievartą gautas sutikimas.

Antra sąlyga – sutikimas susijęs su asmeniniais ar turtiniais interesais, kuriais gali laisvai disponuoti asmuo. Plačiausias yra turtinių interesų ratas. Savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo pagal įįstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Baudžiamąją teisę domina tik savininko teisė į nuosavybės netekimą, sužalojimą arba sunaikinimą. Tokios teisės turėjimas reiškia, kad savininko sutikimas šiuos veiksmus atlikti pašalina pastarųjų prieštaravimą įstatymui, pavyzdžiui, negalima atsakomybėn už vagystę patraukti asmens, paėmusio daiktą savininko leidimu, arba už tyčinį turto sunaikinimą, jei savininkas sutiko su tuo. Antra vertus, šios teisės neturi būti ginčijamos, nes pasinaudojimas ginčijama teise gali pažeisti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus ir kartu nepašalinti veikos priešingumo teisei. DDaug siauresnis yra asmeninių interesų ratas. Asmuo negali laisvai disponuoti savo gyvybe. Savaime suprantama, kad savižudybė ar pasikėsinimas nusižudyti nebaudžiami, tačiau nužudymas nukentėjusiojo prašymu arba sutikimu pripažįstamas nusikaltimu. Asmuo pagal baudžiamuosius įstatymus gali disponuoti tik sveikata, kuriai padaroma žala negali vviršyti lengvo kūno sužalojimo. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už apysunkį ar sunkų kūno sužalojimą iškyla net ir esant nukentėjusiojo sutikimui.

Kai kuriose valstybėse (Indijoje, Sudane) nukentėjusiojo sutikimas yra numatytas baudžiamuosiuose įstatymuose. Tačiau būtina pažymėti, kad ši aplinkybė pašalina veikos priešingumą teisei tik ribotose žmogaus veiklos sferose. Tai: a) sportininkų kūno sužalojimai (boksas, imtynės ir pan.), jei nebuvo aiškiai pažeistos taisyklės; b) užsiimančiųjų pavojingu darbu ar amatais asmenų kūno sužalojimai; c) turto sužalojimas ar sunaikinimas. Pažymėtina, kad kai kurios valstybės (Olandija) įteisino eutanaziją, t. y. gydytojo padarytą teisėtą gyvybės atėmimą asmeniui, kuris serga nepagydoma liga ir pats to prašo . Taip pat ir Lietuvoje viename iš naujojo Baudžiamojo kodekso projektų buvo siūloma įteisinti eutanaziją bei žmogaus organų transplantaciją, kaip aplinkybę susijusią su nnukentėjusio sutikimu .

Question 62

Nusikalstamos veikos stadijų samprata ir rūšys

Answer 62

Nusikalstamos veikos padarymo stadijos 21 – 22 str.
Nusikalstama veika gali būti padaroma dviem variantais:
1) Staigi veika, kai viskas vyksta vienu metu (erdvės, laiko atžvilgiu). Tokios veikos dažniausiai neįmanoma skirstyti į stadijas. Viskas realizuojama vienu veiksmu.
2) Veika tęsiasi erdvėje, tęsiasi laiko atžvilgiu. Vyksta tam tikras pasirengimas, prieš pradedant vykdyti nusikaltimą. Tokiu atveju galime skirti:
1. rengimosi stadija;
2. kėsinimasis:
- baigtas pasikėsinimas;
- nebaigtas pasikėsinimas.
3. baigta nusikalstama veika.

Jei veika nutrūksta kurioje nors stadijoje, tai vėlesnėje veikoje kėsinimasis apima rengimosi stadiją. Bendra taisyklė. Jei veika yra baigta, tai išskyrimas taikant BA, didesnės reikšmės neturi. Įstatyme ir rengimasis ir pasikėsinimas pripažįstami pavojingais, todėl pripažįstama BA. BK numato, kad rengimasis baudžiamas, jei rengiamasi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Jei rengimo stadijoje nutrūksta veika, ne dėl paties kaltininko sukeltų aplinkybių, tai BA atsiranda. BA yra numatytą BK už pabaigtas NV. Pagrindžiant BA už rengimąsi, kėsinimąsi padaryti BN nepakanka, reikia konstatuoti, kad tie veiksmai yra nukreipti į konkretų objektą. Turi būti kvalifikuota veika. Rengimasis ir kėsinimasis gali būti atliktas tik tyčia. Subjektas turi turėti tikslą. Šių veiksmų pobūdis rodo, kad šie veiksmai yra kryptingi, taigi rodo, kad neatsargiai negalima nei rengtis nei kėsintis. Šie veiksmai pasireiškia tik tiesioginėje tyčioje.
Materialiose sudėtyse galima ir rengtis ir kėsintis. Jeigu nusikalstama veika aprašyta, kaip neveikimas, tai rengtis neveikimu neveikimui nelabai galima. Neveikimu rengtis veikimui galima.
NV padarymo stadijose pažymėtina, kad rengimasis klaidingai pripažįstamas kaltės išaiškinimas. Atskleidimas vien tik motyvo ar tikslų nėra nusikaltimas, jei tie motyvai ar tikslai nėra realizuojami, nėra konkretizuojami veiksmai. Tačiau negalima to painioti su grasinimu. Tai jau yra ne tik motyvo, tikslo atskleidimas, nes tai jau yra objektyvizuoti veiksmai. Šmeižimas taip pat laikomas pakankamai pavojingu veiksmu.

BK 21. Rengimasis padaryti nusikaltimą

1. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
2. Asmuo už rengimąsi padaryti nusikaltimą atsako pagal šio straipsnio 1 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu.

BK 22. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką

1. Pasikėsinimas padaryti NV yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
2. Pasikėsinimas padaryti NV yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones.
3. Asmuo už pasikėsinimą padaryti NV atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu.

BK 23. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką

1. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą NV suvokdamas, kad gali ją pabaigti.
2. Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal BK atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis.
3. Kai NV daro keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs ją pabaigti organizatorius ar kurstytojas pagal BK neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad bendrininkai nepadarytų NV, kurią jis organizavo ar sukurstė, ir ta veika nebuvo padaryta ar neatsirado jos padarinių. Be to, pagal BK neatsako padėjėjas, jeigu jis savo noru atsisakė dalyvauti NV, apie tai pranešė kitiems bendrininkams ar teisėsaugos institucijoms ir ta veika nebuvo padaryta arba ji padaryta be jo pagalbos.
4. Asmuo, kuris bandė savu noru atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bet NV arba jos padarinių jam nepavyko išvengti, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu.

Baigta nusikalstama veika – tai realizacija nusikalstamos veikos sudėties požymių numatytų specialiojoje BK dalyje. NV laikoma baigta kai realizuojami visi NV sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji.
Ne kiekvienas nusikaltimas yra baigiamas, todėl BK numato t.t. taisykles, kaip elgtis tuo atveju, jei veika juridiškai nėra baigiama. Veika juridiškai baigta:
1) Materialiose sudėtyse – atsiradus pasekmėms;
2) Formaliose sudėtyse – padarius veiką;
3) Nukirstinėse sudėtyse – atlikus bent vieną veiksmą (iki veikos pradžios). Baigtas nusikaltimas skiriamas pagal du momentus:
1. Juridinį nusikaltimo baigtinumo momentą (pagal jį išskiriamos nusikaltimų sudėtys: materialios, formalios, nukirstinės);
2. Faktinį nusikaltimo baigtinumo momentą (t.y., kada iš tikrųjų baigiasi nusikalstama veika).
Šie abu momentai sutampa tik materialiose sudėtyse.
Juridinių ir faktinių momentų išskyrimas reikalingas tam, kad būtų tinkamai kvalifikuojama veika. Reikšmę turi tik juridinis baigtinumo momentas. Faktinio reikšmė – tik skiriant ir parenkant bausmę. BT teorija baigtu nusikaltimu laiko tokią asmens veiką (veikimą arba neveikimą), kuri turi visus būtinus šios rūšies nusikaltimo sudėties požymius, numatytus Baudžiamajame įstatyme. Įvairių nusikaltimų rūšių baigtinumo momentas gali būti skirtingas ir priklauso nuo tos rūšies nusikaltimo sudėties BK Specialiosios dalies normoje konstrukcijos. Nusikaltimų baigtumą galima aiškintis remiantis nusikaltimo sudėčių skirstymu į materialiąsias, formaliąsias ir nukirstines.
1) Materialiose sudėtyse – pavojingos pasekmės yra būtinas objektyvus nusikaltimo sudėties požymis; nusikaltimas yra baigtas tik toms pasekmėms atsiradus.
2) Formaliose sudėtyse – kai į sudėtį neįtrauktas pavojingų pasekmių atsiradimas, nusikaltimas laikomas baigtu atlikus įstatyme nurodytą pavojingą veiką – atitinkamai veikiant ar susilaikant nuo veiksmų, nesvarbu, ar veika sukėlė kokias nors žalingas pasekmes, ar nesukėlė.
3) Nukirstinėse sudėtyse – atlikus bent vieną veiksmą, kuris įeina į nusikaltimo objektyviąją pusę. (nusikalstamo susivienijimo sudėtis)

RENGIMOSI PADARYTI NUSIKALTIMĄ SĄVOKA IR POŽYMIAI.
Gali būti ir tokių situacijų, kad NV sudėtis yra, nors kaltininkai savo tikslų, motyvų nepasiekė. Nepabaigtos NV:
1) Gali nutrūkti tiek rengimosi, tiek kėsinimosi stadijose, dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo kaltininko.
2) Savanoriškas atsisakymas pabaigti NV. Asmuo turi visas galimybes vykdyti, tačiau pats atsisako.
Rengimasis – tai stadija, kurios požymiai įtvirtinti BK. Ji apibūdinama kaip priemonių, aplinkybių ar planų sudarymas. Rengimosi veiksmais kaltininkas siekė sudaryti pavojingas sąlygas NV realizuoti. Įstatymas pateikia preliminarų rengimosi veiksmų sąrašą. Jis nėra baigtas. Tai gali būti pripažįstami, bet kokie veiksmai, kurie gali būti pripažįstami veiksmai, sudariusiais sąlygas įvykti tai NV. Atskleidimas rengimosi veiksmų pobūdžio padeda apibūdinti kaltininko asmenybę. Rengimosi veiksmai neretai priklauso nuo NV sudėtingumo. Tą sudėtingumą gali lemti sudėties konstrukcija, nusikalstamos veikos mastas ir t.t. kai yra padaromi atsitiktiniai nusikaltimai, tai kalbėti apie rengimosi stadiją vargiai įmanoma. Rengimosi stadija – BT doktrinoje buvo vertinama gana skirtingai. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra apibūdinamas tiek objektyvių, tiek subjektyvių požymių visuma.
Objektyvieji rengimosi požymiai – tiesioginio kėsinimosi į tam tikrą objektą nėra.
Subjektyvieji požymiai – turi būti konstatuojama, kad asmuo supranta, suvokia, kad asmuo atlikdamas vienus ar kitus veiksmus rengiasi daryti NV. Suvokiama, kad šie veiksmai sudarys efektyvias sąlygas, palengvinančias. Kaltininkas supranta, kad neišvengiamai tie veiksmai prives prie NV. Turime konstatuoti tiesioginę tyčią. Tyčia gali būti labai įvairi. Afektinė tyčia iš esmės neįmanoma.

PASIKĖSINIMO PADARYTI NUSIKALTIMĄ SĄVOKA
Pasikėsinimas – tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti NV. Jei ta veika, nebuvo baigta, dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo kaltininko valios. Pasikėsinimas – kaltininkas pradeda realizuoti NV sudėties požymius, realizuojama NV sudėtis. Galima sakyti, kad toks pasikėsinimo stadijos supratimas – klasikinės teisės mokyklos rezultatas. Supranta, kad pasikėsinimo atveju yra pačių įvairiausių. Pagrindžiant BA už pasikėsinimą, kalbame apie objektyvių, subjektyvių požymių visumą. Jau turime konstatuoti objektą, į kurį yra nukreipta veika. NV kurios aprašytos formaliomis, tai pasikėsinimo variantai yra įvairesni, kėsinimasis galimas tokiose veikose, kur yra visuma veiksmų, jau dalies veiksmų atlikimas skaitomas kaip pasikėsinimas. Galime kalbėti tik apie tiesioginę tyčią, galima kalbėti jau ir apie afektinę tyčią. Pasikėsinimo rūšys:
1) baigtas – iš esmės tokio pasikėsinimo konstatavimą lemia subjektyvus elementas. Neiškyla NV padariniai. Baigtas pasikėsinimas – kaltininkas supranta, kad jis padarė viską taip kaip reikia, kaip buvo numatęs, kad padariniai atsirastų, tačiau jam sutrukto priežastys nulemtos iš šalies.
2) nebaigtas – kaltininkas supranta, kad jis ne viską padarė, kad nusikalstami padariniai atsirastų.
3) pasikėsinimas į netinkamą objektą – netinkamu objektu gali būti bet kad, žmonės, gyvūnai, daiktai ir pan. Lemia subjektyvusis
elementas. tai faktinė klaida.
4) pasikėsinimas netinkamomis priemonėmis – klaida gali būti dvejopa. Kėsinamasi priemonėmis, kurios netinkamos apskritai, arba
būtent toje situacijoje buvo panaudotos ne tos priemonės (vietoj nuodų duota paprastų vaistų).
Atsakomybė palyginus sudėtingesnė, nei pagrindžiama atsakomybė už baigtą NV. Rengimasis - tai veiksmai kurie yra daromi dar iki nusikalstamos veikos realizavimo. Kėsinimasis pradėjus realizuoti NV, bet ji dar pilnai neatsispindi NV. Kėsinimosi rūšys kvalifikuojant reikšmės neturi. Tai gali turėti reikšmės apibūdinant kaltininko asmenybę. Formuluojant teisinius padarinius turi būti nurodomas bendrosios dalies straipsniai, nurodyti pradžioje ir vienas specialiosios dalies straipsnis. Tada galime spręsti NV individualizavimo klausimą.

Question 63

Bendrininkavimo samprata

Answer 63

BK 24. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys

1. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant NV.
2. NV bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas.
3. Vykdytojas yra asmuo, NV padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu NV padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).
4. Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs NV ar jai vadovavęs.
5. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti NV.
6. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti NV duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, NV darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš NV įgytus ar pagamintus daiktus.

Bendrininkavimas yra viena iš NV padarymo formų. BK įtvirtina būtent tokį NV padarymo variantą, gana dažną praktikoje – nuo 1/3 iki 1⁄4 visų NV padaroma bendrininkaujant. Bendrininkavimo institutas labai sudėtingas, nes nuo jo priklauso BA taikymo ribos. Bendrininkavimo institutas yra vienas iš tų kurios lengvai gali pažeisti žmogaus teises ir laisves jei neteisingai taikomas. Sudėtinga problema ir bendrininko atsakomybės klausimas, kuri bendrininkavimo forma yra pavojingesnė, kokios formos egzistuoja tikrovėje ir kokios atsispindi įstatyme?
Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui taip pat bendrininkavimo rūšis. Istoriškai BT šis institutas buvo teisinė priemonė taikyti represines priemones (disidentams ir kitiems valdžiai nepaklūstantiems). Baudžiamas ne tik vykdytojas, bet ir kurstytojas, padėjėjas.
Bendrininkavimas yra tokia NV padarymo forma, kai ji yra sukuriama, ja naudojamasi darant sunkius, sudėtingus nusikaltimus, tęsiant nusikalstamą profesionalią veiklą. Bendrininkavimas sudaro sąlygas dažniau išvengti BA, apjungiamos pajėgos, lėšos, darant saugesnę visuomenę. Bendrininkavime didelės lėšos metamos tam, kad nusikaltėliai organizuotuose susivienijimuose kuo lengviau išvengtų BA.
BK dauguma (spec. dalyje) NV apibūdinama taip lyg šias veikas darytų vienas asmuo. Susiduriame su situacija, kai kalbama apie NV padarymo stadijas. Praktika rodo, kad galimi įvairūs NV padarymo stadijų variantai.
Yra NV, kurių vienas asmuo padaryti negali (riaušės), nusikalstamas susivienijimas 249 str.
Pats įstojimas į nusikalstamą susivienijimą laikomas baigta NV.
Reikalinga nustatyti bendrininkų požymius. Ypatingai svarbu tiksli bendrininkavimo samprata BĮ. Ne visose valstybėse tokia samprata buvo įtvirtinta. Ne visada buvo aiškūs bendrininkavimo požymiai 24.1 str.
NV bendrininkaujant – tai bendrai daroma kelių asmenų veika. Suprantama, kaip ir kiekviena NV bendrininkavimas gali būti apibūdinamas išsiaiškinant subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

Question 64

Objektyvūs ir subjektyvūs bendrininkavimo požymiai

Answer 64

Objektyvieji:

1) Pats įstatymas nurodo, kad turi dalyvauti ne mažiau kaip du asmenys NV.
2) Kiekvieno iš bendrininkų veiksmai yra būtina arba esminė sąlyga kitų bendrininkų veiksmams. Atskirais atvejais ir vienas gali realizuoti NV.
3) Priežastinis ryšys tarp bendrininkų veiksmų ir bendro rezultato. Neretai painiojamas su prisidėjimo prie NV institutu, kuris tiesiogiai BK neįtvirtintas.

Plačiau apie minėtus požymius.
1) Du ir daugiau asmenų. Tiems asmenims turi būti taikomi tie patys kriterijai, kaip ir bet kuriam asmeniui, kuris traukiamas BA. Bendrininkais gali būti tik tie asmenys, kurie turi NV asmens subjektyviuosius požymius – pakaltinamas, teisnus. Kalbama apie fizinį asmenį, nors bendrininkavimo variantas fizinio asmens su JA nėra atmetamas. Jei kalbame apie BA, kuri iškyla kiekvienam asmeniui pripažintam bendrininku, tai jis turi atitikti NV subjekto požymius. Suprantama, kad įvairios situacijos kai NV panaudojami asmenys nesulaukę amžiaus numatyto BA. Asmuo neturintis subjekto požymių nėra bendrininkas. Gali būti ir pakaltinamas, tačiau veikia apgautas (tokiu atveju veikia be kaltės), sąžiningai klysta, tačiau atlieka tam tikrus veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip padėjimas. Jei tik du tokie asmenys, tai nėra bendrininkavimo. Yra BK prieštaravimas tarp 21.1 d. ir 23.3. d. ? dėl vykdytojo sąvokos.
Kiekvienas subjektas turi suprasti ką daro. Tai turi būti tyčinis bendras susitarimas dėl NV padarymo. Programoje apibūdinama kaip tarpinis vykdymas. Nelogiška, kai teisminėje praktikoje yra atskirų teismų sprendimai, kai NV padaryta bendrininkaujant vykdant kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu. Apibūdinant asmenybę ir kitus variantus tai gali turėti reikšmės didinant atsakomybę. Artimiausiu metu LAT turėtų suformuoti vienodą praktiką baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje. Negali būti bendrininkavimas, kai bendrininkas yra nenustatytas asmuo.
2) Bendrai veikiančių asmenų bendrininkų veiksmai nukreipti padaryti tą pačią NV.
NV apibūdinamos arba formaliomis, arba materialiomis sudėtimis.
Bendrininkavimas įmanomas darant tiek formalios, tiek materialios sudėties NV. Kai formali sudėtis, pakanka konstatuoti, kad bendrininkų veiksmai nukreipti padaryti NV. Kai materialia sudėtimi, tai turi būti nukreipti padaryti NV ir jais siekiama bendros NV rezultato (bendrų pasekmių). Todėl nėra bendrininkavimo tais atvejais, kai ta pati NV padaroma savarankiškais veiksmais, nors veiksmai, siekis, rezultatas tas pats. Tai dažnai būna įvairių reformų veiksmai (pradėjus griauti kolūkius, kai nesikūrė bendros žemės ūkio bendrovės buvo išvagiamos fermos, dirbtuvės. Kiekvienas veikė atskirai. Tai ne bendrininkavimas, nors išoriškai objektyviąja prasme veikos gali būti apibūdinamos kaip bendrai daromos).
3) Bendrininkai savo veiksmais sudaro sąlygas veikti kitiems bendrininkams. Pastangos turi būti pakankamai reikšmingos. Jei be to asmens pastangų kitų bendrininkų veiksmų padarymas būtų pasunkėjęs, galime konstatuoti, kad to asmens veiksmai gali būti vertinami kaip bendrininkavimas.
4) Paprastai bendrininkavimas – tai aktyvūs veiksmai. Retais atvejais gali būti bendrininkavimas neveikimu. Pvz.: padėjėjai. Organizuota grupė susitaria, kad bus gabenama kontrabanda ir tie asmenys, kurie privalo atlikti tam tikrus veiksmus (tikrinti, prižiūrėti, saugoti, kviesti pagalbą darant pažeidimus to nedaro). Muitininkas netikrina krovinio, sargas neįjungia signalizacijos.
5) Bendrininko veiksmai nukreipti padaryti bendrą nusikaltimą. Indėlis tame bendrame nusikaltime gali būti labai skirtingas. Nuo indėlio priklauso bendrininkų rūšių išskyrimas. Tai veiksmai nukreipti į bendrą NV, kai vieni asmenys tiesiogiai realizuoja NV objektyviąją pusę, kiti padeda vykdytojams realizuoti sumanytus veiksmus, tačiau rezultatas yra bendras. Kiekvieno bendrininko dalis yra bendra padarytoje NV. Veiksmai sujungti priežastiniu ryšiu. Kiti veiksmai gali būti atitolę nuo rezultato: padėjėjas nedalyvauja realizuojant objektyvią NV pusę.
6) Bendrininkavimas įmanomas bet kurioje NV padarymo stadijoje. BK 25, 26 str. NV gali būti pradėta vieno asmens, bet rezultate kalti gali būti jau keli asmenys.

Subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Didžiausias naujojo BK pasiekimas, kad bendrininkaujant veikos padaromos tyčia. Jei būtų galimybę bendrininkavimą suprasti kaip „netyčia“, labai išsiplėstų jo taikymo ribos. Pagal kitų valstybių BĮ galima bendrininkauti ir netyčia.

Bendrininkavimo požymiai:
- Apibūdinami kaltės forma.
- Tarpusavio susitarimas veikti tyčia. Anksčiau BĮ nebūdavo nurodytas, bet buvo skiriamos formos (išankstinės bendrininkavimo formos). Tyčia turi apimti tiek objektyviuosius bendrininkavimo kaip formos požymius, taip pat ir tos NV, kuri bendrai daroma sudėties požymius. Turi būti suprantama, suvokiama, kad asmuo veikia ne vienas. Tuo pačiu turi būti suprantama kokią NV padaryti pastangos yra nukreiptos. Neatsargumas yra neįmanomas. Draugai sugalvoja įmesti draugą į vandenį nuo lieptelio. Jis nuskęsta. Rezultato nebuvo siekta, todėl kiekvienas draugas atskirai atsako už nusikaltimą. Tyčia daro bendrą tyčinį nusikaltimą.
Jeigu konstatuojamas tarpinis vykdymas panaudojant nepilnametį ir toks tarpinis vykdymas įtvirtintas BK 24.3 d. apibūdinant vykdytoją, tai yra netikslu. Jei tokiame vykdyme dalyvauja ir kiti asmenys bendrininkavimą galime nustatyti tarp vykdytojo ir kurstytojo. Tas asmuo, kuris panaudotas nekaltai nėra kaltininkas. Įstatymas nefiksuoja laiko, nefiksuoja stadijos kada nusikaltimas gali būti pasiekiamas. Turi būti fiksuotas susitarimas, reiškiantis supratimą, kad asmuo veikia ne vienas, o bendrai. Susitarimas gali būti išankstinis, kai aptariami veiksmai, pasiskirstoma vaidmenimis, analizuojama, tiriama. Gali būti susitarimas, kai užtenka tik mosto, kad atsirastų supratimas.
Apjungiami bent dviejų asmenų intelektinis ir moralinis susitarimas. Turi būti supratimas NV darymo požymių. Supratimas, kad veikia ne vienas. Intelektinis momentas turi būti suvokiamas, kad ne vienas, bet ir kitas asmuo turi žinoti, kad veikia kartu. Bent du asmenys turi suprasti, kad veikia bendrai. Tuo pačiu turi suprasti ir vykdytojo daromų veiksmų pobūdį. Dalyvauja bendroje NV, siekia bendro rezultato, jei veika aprašyta materialia sudėtimi. Ne tik, kad veikia ne vienas, bet ir kad padeda, kursto, organizuoja.
Jei bendrininkavime yra daugiau asmenų tai pakanka konstatuoti abipusį subjektyvųjį ryšį tarp dviejų asmenų. Kurstytojas gali nežinoti apie padėjėją ir atvirkščiai. Padvigubinta subjektyvioji pusė rengimosi ir kėsinimosi atvejais. Kadangi pagal savo pobūdį bendrininkavimas yra tyčinė veikla, tai bendrininkavimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Sutelktomis bendromis jėgomis, moralinis momentas, siekiama bendros NV.
Motyvai, tikslai dėl kurių siekiama NV gali būti skirtingi. Vienas vagia, kad jam įdomu, kitas, kad jam reikia pragyventi, kitas, kad demaskuotų bendrininkus. Jeigu NV, kuri bendrai daroma, kai spec. dalyje motyvas ir tikslas nurodomas kaip būtini NV sudėties požymiai, tuomet ir motyvas ir tikslas visų bendrininkų turi būti vienas.
Bendrininkavimą galime konstatuoti tik tada, kai yra visuma objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nes tai yra NV padarymo forma, kuri turi savo sudėtį.

Question 65

Bendrininkų rūšys

Answer 65

Naujame BK įstatymų leidėjas nurodo, kas yra bendrininkavimo rūšimi, kas yra bendrininkavimo forma. BK 24 str. Vykdytojas, organizatorius, kurstytojas, padėjėjas.
Pagal sąrašą nereiškia, kad vienas šių asmenų yra pavojingesnis. Bendrininkai NV realizuoja subjektyviąją pusę. Visų vaidmuo vienodas. Gali būti sudėtingas bendrininkavimas. Bendrai daromoje NV bendrininkai pasiskirsto vaidmenimis: vienas padeda, slepia, kitas organizuoja, trečias realizuoja.
Bendrininkavimo rūšių išskyrimas turi teisinę reikšmę ir ta prasme, kad jei rūšys apibūdinamos BK, tai pateikiant pilną bendrininkavimo įvertinimą turi būti patiekiamos bendrininko rūšys.
Diskutuojama, kad tai neturi reikšmės kvalifikuojant, tačiau paprasčiau procesiniuose dokumentuose suprasti bylos turinį. Tai svarbu individualizuojant atsakomybę. Įstatymų leidėjas kalbėdamas apie bausmių skyrimo taisykles, išskiria 24 str. Kaip teisinės kvalifikacijos išreiškimui.
Vykdytojas – asmuo NV padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis, arba amžiaus nesulaukusius asmenis, arba kitus nesuprantančius ką daro. Čia yra netikslumas dėl tarpinio vykdymo. Todėl BK neturi būti pateiktas klaidinantis aiškinimas, nes bendrininkavimas turi būti dviejų asmenų bendrai suprantama NV, kurios padarinių tyčia siekiama. Tai būtų teisinga, jei be vykdytojo ir aprašyto asmens, būtų dar vienas asmuo, kuris bendrai siektų NV padarymo.
Objektyviąją pusę gali realizuoti keli asmenys. Įstatymų leidėjas įtraukia sąvoką bendravykdytojai, nebūtinai jie turi realizuoti objektyviąją pusę (vienas duris išlaužia, kitas vagia).
Vykdytojas – tai asmuo, kuris atlieka aktyvius veiksmus. Jei sudėtyje galimas neveikimas, tai galimi vykdytojo pasyvūs veiksmai, jei jie sudaro NV objektyviuosius požymius.
Subjektyvieji požymiai vykdytojui: suvokia daromos NV pobūdį (veikia ne vienas, supranta kokią NV daro). Vykdytojas turi suvokti, kad veikia su asmeniu, kuris trauktinas BA. Tiesiogine tyčia siekia veikos padarinių, jei NV aprašyta materialia sudėtimi, suvokia priežastinio ryšio vystymąsi.
Organizatorius – asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jai vadovavęs ar koordinavęs NV. Artėjama prie kitos bendrininkavimo rūšies vadovo. Akivaizdu, kad iš visų bendrininkų išsiskiria vadovai, kurie nurodymus duoda kitiems bendrininkams. Šiuo metu BK įtvirtinta sąvoka apima ir vadovavimo funkcijas. BK 24.4. yra spraga, ne pilnas organizatoriaus funkcijų apibūdinimas, nes be organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo BK minima ir bendrininkų grupė. Praktikoje organizatorius gali būti išskiriamas visose įstatymo numatytose bendrininkavimo formose. Tai bendrininkas, kuris tam tikra prasme yra iškilęs virš kitų, turintis aukštesnį statusą. Kuo aukštesnis organizuotumo laipsnis, tuo rečiau organizatorius pats daro NV. Praktika rodo, kad vis dažniau iš organizatoriaus funkcijų išsiskiria siekiamas padėti išvengti atsakomybės už NV. Organizatoriai - tai paprastai sunkiausių nusikaltimų sumanytojai, kur reikalingas didesnis pasiruošimas. Tai veikos, kai reikalingi specialūs NV padarymo būdai, priemonės. Apibūdinant rūšį turi būti išskiriama dominuojanti funkcija. Jei organizatorius be kitų savo funkcijų esmine dalimi atlieka organizavimo funkciją, dėl to jis ir vadinamas organizatoriumi. Organizatorius neretai išsiskiria savo intelektu ir sugebėjimais įgyvendinti NV. Organizatorius suvokia daromų NV pobūdį, supranta, kad turi įtaką kitiems bendrininkams, kad nuo jo priklauso bendra NV. Suvokia savo kaip bendrininko funkcijas, kaip organizatoriaus funkcijas, supranta rezultatą, numato priežastinį ryšį, turi ryšį tarp jo kaip bendrininko veiksmų ir bendro nusikalstamo rezultato, kurį pasieks kiti asmenys.
Kurstytojas – asmuo, kuris palenkė kitą asmenį padaryti NV. Tai asmuo, kuris bendrininko sąmonėje valingai formuoja ketinimą padaryti NV.
Palenkimo būdai gali būti patys įvairiausi, priklauso nuo NV pobūdžio, nuo palenkiamojo charakterio, nuo jų tarpusavio santykių, tačiau visa tai daroma sąmoningai. Praktika rodo, kad tai gali būti patarimai, įkalbinėjimai, pagyrimai. Sąvadautojo pagyrimas: „jeigu jūs būtumėt su manimi, tai kūniškų saldybių teikėjai kapituliuotų“. Lenkiama daryti konkretų nusikaltimą. Kurstomasis asmuo turi aiškiai suvokti, kad jis yra lenkiamas daryti NV. Lenkiamasis asmuo turi suvokti, kokią NV asmuo yra lenkiamas daryti. Lenkimas prie neapibrėžtos NV kurstymu negali būti laikomas, nes BK nubrėždamas atsakomybę konkretina pagrindus. Turi būti suprantama kas lenkiamas, ką daryti lenkiama, kurstomasis turi suprasti ko siekia kurstytojas.
Kurstymo formos neturi likviduoti kurstomojo asmens valios pasirinkti vienokį ar kitokį elgesio variantą. Jei naudojama psichinė ar fizinė prievarta kurstomąį padaryti NV palaužia, tai turime būtinojo reikalingumo situaciją. Tai negali būti laikoma bendrininkavimu.
Kurstymo subjektyvioji pusė:
1) kurstytojas turi suvokti ir faktines ir juridines aplinkybes nusikaltimo, kuriam yra lenkiamas.
2)Turi suprasti, kad kurstomas asmuo yra potencialus BA subjektas.
3) Su NV padariniais turi būti priežastinis ryšys (veiksmai turi būti paskata, kuri sukels bendrus nusikalstamus padarinius).
4) Valinė pusė: siekimas palenkti kitą asmenį padaryti NV.
Tyčia gali būti, kai kurstymas konkretizuotas ar nekonkretizuotas. Kai nekonkretizuotas tyčios atveju atsako pagal pasekmes. Tai nėra bendro pobūdžio agitacija padaryti NV. Motyvai, tikslai negali būti skirtingi. Įstatymas reikalauja, kad būtų konstatuotas sutapimas motyvo ir tikslo.
Kalbant apie kurstymą svarbi provokacijos problema.
Ji aktuali spec. tarnybų veikloje. Tai situacija, kai asmuo norėdamas demaskuoti kitą asmenį sukursto jį padaryti NV. Tokia situacija iš esmės nepanaikina BA, ji iškyla bendrais pagrindais. Kokiais motyvais tai yra daroma įstatymo leidėjas nenumato. Tie spec. tarnybų darbuotojai, kurie atlikdavo tokius veiksmus, kurie provokuotų padaryti NV, rizikuodavo būti patraukti BA. Dabartiniu metu įstatymas saugo spec. tarnybų darbuotojus, kurie vykdydami savo tarnybines funkcijas atlieka veiksmus kurie balansuoja tarp kurstymo ir provokacijos.
BK 92 str. Teisės taikymo praktikoje reikšmingas KT 2000 05 08 d. nutarimas dėl operatyvinės veiklos, kuris atribojo provokaciją nuo kurstymo. Jame buvo pasakyta, kad NV modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą ar jau padarytą nusikaltimą. Modelis neturi virsti provokacija. Modelis neturi sukelti asmeniui noro daryti NV, noras turi būti susiformavęs. Strasbūras panaikino sprendimus dvejose bylose, kai modelis buvo pritaikytas. Prieš pora mėnesių Strasbūro teismas pripažino, kad prokuroras buvo išprovokuotas imti kyšį. Strasbūro praktika remiasi principu „Dieve, saugok mus nuo pagundų“. LAT supratimu kyšis prokurorui ar teisėjui negali būti išprovokuotas. Daugiau leidžiama priartėti prie provokacijos, narkotikų, ginklų platinimo bylose.
Kurstytojas skirtingai nuo organizatoriaus pats įtraukia asmenį į NV. Kurstomas gali būti ne tik vykdytojas, gali būti ir padėjėjas ar net organizatorius.

Padėjėjas – BK aprašytas plačiausiai. Pateikia baigtą sąrašą veiksmų kada asmuo vadinamas padėjėju. Padėjėjas sudaro sąlygas bendros NV padarymui. Padėjėjas neatlieka veiksmų, kurie sudaro NV objektyviąją pusę (galimos išimtys). Padėjimas yra asmeniui, kuris susiformavęs ketinimą nusikalsti. Padėjimas – tai veikla, kuria reikšmingai padedama NV. Praktikoje nežymus padėjimas laikomas bendrininkavimu. Intelektinis ar materialus padėjimas. Praktikoje dažniau sutinkamas materialus (fizinis) padėjimas. Sukčiavimo atvejais padėjimas svarbesnis intelektine prasme. Paprastai padėjimas yra aktyvūs veiksmai, rečiau tai neveikimas, kai asmuo nevykdo savo pareigos, kylančios iš užimamų pareigų. Intelektinis padėjimas - tai paprastai patarimai, rekomendacijos kaip padaryti NV ar ją nuslėpti. Strasbūro Europos Teisingumo Teismas ir Prancūzijos taryba yra priėmę sprendimą, kai advokatai suteikdami konsultacijas pvz. pinigų plovimo bylose neatribojami nuo galimybės būti patrauktam kaip bendrininkavimu baudžiamosiose bylose. Informacija turi būti pateikiami tokiomis aplinkybėmis, kad ją gaunantis asmuo suvokia, kad jau palengvinama pradėta NV. Lietuvoje advokatų imunitetas nėra susiaurintas (vienas iš nedaugelio Europos valstybių atvejis).
Tais atvejais, kai buvo pažadėta teikti pagalbą kitiems bendrininkams, o jie pagalba nepasinaudojo, tai tokiam padėjėjui (nevykėliui) nepašalina BA, nes likęs subjektyvusis elementas. Savo esme tokia veika yra pavojinga, ji veikia kitų bendrininkų sąmonę, todėl pagal BĮ ta pagalba, kuri ir nebuvo panaudota gali būti pagrindu BA.
Padėjėjas – padėjėjo susitarimas su kuriuo nors iš bendrininkų yra būtinas. Laikas, vieta, momentas kada tai įvykę didelės reikšmės neturi. Gali būti rodoma konkliudentiniais veiksmais.
1) Supratimas, kokiai bendrai NV yra padedama. Supratimas kalbant apie subjektyviąją pusę bendrininko padėjėjo veiklos, turime konstatuoti jo
2) žinojimą, kad jis veikia ne vienas.
3) Savo veiksmų pobūdžio supratimas. Reikalauti įsitikinimo, kad jei nebūtų padėjėjo pagalbos NV neįvyktų iš padėjėjo nebūtina, tačiau jam
4) reikia suvokti, kad jo indėlis bendroje NV yra žymus, svarbus.
5) Pagal BK padėjėjas turi suvokti, kad tai ką jis daro nėra leistina.
Bendrininkavimui yra būdinga tiesioginė tyčia.
Akivaizdu, kad asmuo siekia tų veiksmų. Kartais preziumuojama ir netiesioginė tyčia, tačiau tai daugiau teorinė konstrukcija.

Question 66

Tarpinis nusikalstamos veikos padarymas

Answer 66

Išskiriami trys atvejai, kai galima įvardinti tarpiniu nusikaltimo vykdymu:
a) pakaltinamas asmuo palenkia kitą asmenį, kuris nesulaukęs amžiaus, atlikti nusikalstamus veiksmus. Tai ne bendrininkavimas, kadangi asmenys neatitinka kokybinių reikalavimų. Pilnametis pripažįstamas vykdytoju, o nepilnametis neatsako.
b) kai asmuo pasinaudoja nepakaltinamu asmeniu atlikti tuos veiksmus, kurie numatyti specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje; irgi atsako kaip vykdytojas;
c) pasinaudojama asmeniu, kuris nors ir yra pakaltinamas, bet nieko nežinojo apie tai, kad daromas nusikaltimas.
Teorijoje:
d)asmuo, pasinaudojęs kitu asmeniu, atsako kaip už tyčinį nusikaltimą, o tas, kuris buvo panaudotas - kaip už neatsargų.

Question 67

Bendrininkavimo formos

Answer 67

BK 25. Bendrininkavimo formos

1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas.
2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje NV stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria NV daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
3. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje NV stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai NV – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė.

Pakankamai diskutuotinas klausimas. Sudėtingas dėl to, kad atskiras bendrininkavimo formas nepavyksta vienodai atskleisti įstatymuose. Pvz. 2 LAT senato sprendimai ir viena apžvalga. Įstatymų leidėjas ne tik pateikia bendrininkavimo formų sampratas, bet ir kalbant apie BK spec. dalį padarymo forma yra būtinas požymis. Tai tampa savarankiška, pavojinga NV forma.
Ši veikla laikoma tiek pavojinga, kad jos organizavimas gali būti pripažįstamas kaip baigtas nusikaltimas. NV bendrininkavimo forma atskleidžia atskiros NV rūšies esmę.
Tai yra lyg atskiros NV rūšis.
BK turi kvalifikuojančių požymių reikšmę (plėšimai, žaginimai). Kitais atvejais įstatymų leidėjas atskiras bendrininkavimo formas pripažįsta kaip aplinkybes sunkinančias BA.
Kai atskleidžiami organizuotos grupės požymiai jau imperatyviai įstatymas nurodo, kad tai yra sunkinanti aplinkybė.
Kalbėdami apie bendrininkų rūšis pažymime, kad rūšių išskyrimas yra svarbus atskleidžiant kiekvieno iš bendrininkų vaidmenį. Bendrininkavimo forma parodo NV apskirtai pavojingumą. Tai lemia ir sudėčių konstrukcija, ir forma padeda suprasti visą daromą NV, neišskiriant atskiro bendrininko vaidmens. Tyčinis dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas bendroje NV.
Norint pateikti teisingą teisinį įvertinimą galime įvertinti apibūdinant asmenybę. Tačiau pats įstatymų leidėjas kaip formos, kurios turėtų atskirą reikšmę, tokio atvejo neįtvirtina.
BK 24 str. 1 d. momentas gali būti reikšmingas apibūdinant bendrininko asmenybę.
Bendrininkų grupė. Kaip vieną iš bendrininkavimo formų, kurios įstatymo leidėjo išskirtinai suformuotos, pažymime bendrininkų grupę (sukonstruota gan sudėtingai). Ne visada bendrininkų grupė yra pavojingesnė, todėl nutolsta nuo vyraujančios sampratos. Praktikoje daug atvejų, kai nesant dviejų vykdytojų kurstytojas yra toks pavojingas, kad ten galima atrasti didelio pavojingumo bendrininkavimą, nors įstatymų leidėjo tokia galimybė nenumatyta. Praktikoje nėra daug NV, kur būtų bendrininkų grupės (masinės muštynės). Kvalifikuojantis požymis, kai yra išžaginimas ar plėšimas su bendrininkų grupe. Bendrininkų grupė yra visada, kai jau prie pradėtos NV asmens prisijungia kiti. Čia bendrininkų grupėje pasidalinimo vaidmenimis, aiškių organizacinių ar vadovavimo funkcijų nėra, visi dalyvauja bendroje NV. Diskutuojama ar yra prasmė, kai visi bendrininkai realizuoja bendros NV sudėties požymius, daryti nuorodas į BK 25 str. (jei visi vykdytojai, visų vaidmuo yra vienodas, kam nuoroda į 25 str. Net jei tai nekeičia pavojingumo).
Tačiau taip mes galime pilniau suprasti ir vertinti asmenybę. Tai nereiškia, kad toks kvalifikavimas gali automatiškai lemti situaciją, jog visiems sunkinama BA. Bendrininkų grupėje dažniausiai padaromos bendros NV. 1995 m. virš 30% visų nusikaltimų buvo padaryta bendrininkų grupe. 2000 m. – 25% (8-9 tūkst. Nusikaltimų). Tai yra pakankamai dažnas bendrininkavimo variantas.
Organizuota grupė. BK 25 str. 3 d. Nurodoma, kad kiekvienas grupės narys NV atlieka tam tikrą užduotį, turi skirtingą vaidmenį. Organizuotoje grupėje yra skirtingų rūšių bendrininkai. Paprastai kalbant apie organizuotą grupę akivaizdu, kad tai NV padarymo forma, kuri pasireiškia su aiškiu išankstiniu susitarimu. Paprastai išankstinis susitarimas – aiškus pasidalinimas vaidmenų, nustatymas ryšių, aptarimas veiksmų. Susitarimas padaryti kelis nusikaltimus. Impulsyviai prisijungti (konkliudentiniais veiksmais) prie NV sudėtinga, nors teoriniame lygmenyje tai galima. Įmanomos situacijos, kai keičiamasi vaidmenimis. Organizatorius gali atlikti vykdytojo funkcijas. Visada bendrininko rūšis yra nustatoma pagal sritį, kurioje darant NV vaidmuo yra svarbiausias (tuo atveju, kai organizatorius būna ir vykdytojas ir pan.). Kvalifikuojantis požymis nėra dažnas organizuotos grupės įvertinimas (BK 80 str.).
Ieškant panašumų ir atribojimų nuo bendrininkų grupės yra būdinga tarpusavio ryšių pastovumo momentas.
Tai pakankamai pastovi bendrininkų santalka lyginant su bendrininkų grupe. Per pastovumo ryšius organizuota grupė yra atribojama nuo nusikalstamo susivienijimo, todėl akcentavimas pastovumo organizuotą grupę pernelyg priartintų prie nusikalstamo susivienijimo. Neorganizuotoje grupėje susitariama daryti NV, prisijungiama prie NV, tačiau numatymas veikti ateityje nėra akcentuojamas.
Nusikalstamas susivienijimas. Nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo forma įstatymų leidėjas apibūdina jau taip, kad vien įstojimas reiškia baigtą NV. Tai bendra veikla, kuri gali būti apibūdinama kaip sudėtinga struktūra organizacine prasme. Yra skyriai, hierarchija. Leidžia tvirtinti, kad tai yra organizacija, kai ryšiai tarp jos narių yra pastovūs, didelis organizacinis pagrindas. Stabilumas, pavaldumas ir kiti momentai rodo, kad tai tamprių ryšių nusikaltėlių bendrija. Įstatymas nurodo, kad nusikalstamas susivienijimas kaip bendrininkavimo forma pasireiškia tuo, kad joje dalyvauja ne mažiau kaip trys asmenys. Joje gali būti dar atskirai autonominės grupės. Gana dažnai to paties nusikalstamo susivienijimo padalinių dalyviai net nežino vienas apie kito egzistavimą.
Veiklos teritorija labai įvairi (net tarptautiniai ryšiai, tarptautiniai nusikaltimai). Aukščiausias Teismas apibendrindamas praktiką iš esmės konstatavo, kad nusikalstamam susivienijimui yra būdingi pastovūs ryšiai. Sumanymų ir pavedimo vykdymo kontrolė, bendros lėšos, konspiracinis bendravimo būdas. Nusikalstamas susivienijimas apibūdinamas kaip atsakingas sąmoningas pasirengimas veikti tokio susivienijimo naudai, o konkrečiai su gautų pavedimų vykdymu. Tai gali būti apsauga, teikiamas prieglobstis, rūpinamasis transportu. Organizavimas – tai veiksmai, kuriais susivienijimo dalyviai yra parenkami, sutelkiami bendrai NV. Atliekamas susivienijimo narių vaidmenų paskirstymas.
Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui. Vadovų kaip atskiros bendrininkų rūšies įstatymų leidėjas neįtvirtina, jis lyginamas su organizacine veikla, tačiau praktikoje jis koordinuoja vidinius nusikalstamo susivienijimo dalyvių ryšius, nustato elgesio taisykles ir jas palaiko, parengia NV planus, ginklų, sprogmenų paskirstymo valdymas, kiti veiksmai, kuriais palaikomas susivienijimo gyvybingumas (ginčų sprendimas, individualių užduočių paskyrimas). Tai veikla, kuri yra sudėtingesnė, dažnai svarbesnė nei organizacinė. Tokias funkcijas atlikti gali tik pakankamai intelektualūs žmonės, todėl nusikalstamų susivienijimų veikla laikoma pavojingesnė, ją sunku atskleisti.
Įstatymų leidėjas šiai pavojingiausiai formai prilygina ir antikonstitucinę grupę ar organizaciją arba teroristinę grupę. Tai reiškia, kad griežtinama atsakomybė tiems, kurie rengia šias grupes.

Question 68

Prisidėjimo prie nusikalstamos veikos samprata, požymiai ir formos

Answer 68

Prisidėjimas prie NV apibūdina tokias situacijas, kurios kaip nors susijusios su kitų asmenų daroma veika, tačiau tarp jų nėra priežastinio ryšio. Tai laikoma tik prisidėjimu prie NV, bet ne bendrininkavimu. Prisidėjimas yra mažiau pavojingesnis. Iš BK nuostatų akivaizdu, kad galime rasti tokius prisidėjimo prie NV variantus:
Iš anksto nepažadėtas nusikaltimo ar nusikaltėlio slėpimas (237 str.);

Question 69

Nusikalstamų veikų daugeto samprata ir požymiai, daugeto formos

Answer 69

Tai sudėtinga tiek teorinė, tiek praktinė problema. Naujasis BK palengvino daugeto supratimą, jame išnyko pakartotinumas. Kai kuriuose BK straipsniuose yra įtvirtinta recidyvisto sąvoka. Tik teisingai kvalifikavus nusikalstamą veiką galima spręsti nusikalstamos veikos teisinių pasekmių klausimą (bausmę, jos atlikimo režimą).
Paprastai daugėtu pripažįstama situacija, kai NV vertinama kaip keletas nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų.
NV turi atitikti kelių specialiosios dalies straipsnių sudėtis. Tačiau turi būti ir kitos teisinės priemonės, vien to nepakanka.
Kitos sąlygos:
1) Ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas, procesas vyksta bent 2 baudžiamosiose veikose.
2) Yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai.
3) Neturi būti išnykęs teistumas už bent 2 nusikalstamas veikas.
4) Neturi būti išnykusios baudžiamosios teisinės pasekmės.
5) Bylos neturi būti privataus kaltinimo.
6) Nusikalstamų veikų daugėtą gali sudaryti baigtos ar nebaigtos veikos.
7) Neturi reikšmės bendrininkavimo formos, rūšys. Bet koks bendrininkavimas nekeičia išvados apie nusikalstamų veikų daugėtą.
8) Nusikaltimų daugeto skirtingumas nuo pavienių nusikaltimų, kuriuos sudaro keli elgesio aktai.
Nusikaltimai su sudėtinėmis sudėtimis.
Trunkamieji nusikaltimai.
Tęstiniai nusikaltimai.
Sprendžiant nusikalstamų veikų daugeto klausimą iškyla atribojimo nuo pavienio nusikaltimo klausimas. Neretai BK taip konstruojama nusikalstamų veikų sudėtis, kad pakankamai sunku nuspręsti ar tai nusikalstamų veikų daugetas ar pavienis nusikaltimas.

1) Pavienis nusikaltimas – veika, įtvirtinta viename specialiosios dalies BK straipsnyje, kuria kėsinamasi į vieną objektą, ją sudaro vientisa veiksmų ar neveikimo sistema, veikiama viena kaltės forma. Ta pati kaltės forma jungia vienodus padarinius, jei padariniai nėra vienarūšiai, yra pagrindas kalbėti apie nusikalstamų veikų daugėtą.
2) Pavienis tęstinis nusikaltimas – tai laiko atžvilgiu ištįsęs nusikaltimas, kuris susideda iš tam tikrų nuosekliai daromų tapačių ar vienarūšių veiksmų. Tęstiniu nusikaltimu kėsinamasi į tą patį objektą, būdinga viena kaltės forma. Tikslas gali būti ir nenusikalstamas. Padariniai taip pat vienarūšiai, turi būti konstatuojamas tas pats priežastinis ryšys.
3) Trunkamasis nusikaltimas – tai ilgai besitęsianti veika. Tokia veika realizuojama nepertraukiamai tam tikrą laiką be jokių pašalinių veiksnių. Padariniai egzistuoja visą laiką. Tokia veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Kaltės formos gali būti įvairios, tačiau viename nusikaltime, tik viena kaltės forma.
4) Sudėtingas pavienis nusikaltimas – kėsinamasi į daugiau nei vieną objektą, objektyvioji pusė susideda iš daug skirtingų veiksmų, veikos ištįsusios laike.
5) Sudėtinis nusikaltimas – tokia nusikalstama veika (sudėtis), kurioje sujungiamos kelios nuskalstamų veikų sudėtys, kurios paprastai aprašytos keliuose straipsniuose. Šios veikos yra neatskiriamos, nors ir jas gali kvalifikuoti pagal atskirus straipsnius (pvz. plėšimas). Nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, forma sujungia ją į vieną nusikaltimą. Pasekmės nevienarūšės, ta pati veika sukelia daugiau nei vieną pasekmę.

Nusikaltimų daugeto rūšys.

1. Sutaptis.
2. Pakartotinumas.
3. Recidyvas – tai specifinė daugėto rūšis.

Nusikaltimų sutaptis. Nusikaltimų sutapties atskyrimas nuo baudžiamosios teisės normų konkurencijos.
Idealioji ir realioji nusikaltimų sutaptis.
Idealiosios nusikaltimų sutapties atskyrimas nuo pavienio nusikaltimo.
Nusikaltimų kvalifikavimas, esant idealiajai ir realiajai sutapčiai.

Nusikalstamų veikų sutaptis:
1) Ideali – viena veika tuo pačiu metu yra padaromi keli nusikaltimai. Yra kelių nusikalstamų veikų sudėties požymių visuma. Tokioje teisinėje struktūroje yra ir tam tikrų ypatingų požymių. Ta pačia veika (netgi tuo pačiu veiksmu) kėsinamasi į kelis objektus. Tai dviejų nusikaltimų požymis. Sukeliami bent dviejų rūšių padariniai.
Idealiąja sutaptimi gali būti padaroma skirtinga žala tam pačiam objektui. Kiekviename nusikaltime skirtingi padariniai, todėl galimos skirtingos kaltės formos. Realizuojama aktyviais veiksmais.
Galimos situacijos, kai ta pati veika kvalifikuojama bent pagal 2 BK str. pvz. piktnaudžiavimas tarnyba ir kyšininkavimas. Tačiau atskirais atvejais kuriamos specialios normos (tai vadinama normų konkurencija) ir paprastai taikoma specialioji forma, kuri tiksliau atspindi bendrosios veikos pavojingumo laipsnį. Bendrosios normos sankcija būna tokia, kuri apima ir specialiosios normos sankciją. Taigi įstatymų leidėjas dažnai tikslingai kuria specialiąsias normas, kurios padeda geriau individualizuoti bausmę. Tokiu atveju, apie idealią sutaptį kalbėti nėra pagrindo.

2) Reali – tokia nusikalstamų veikų sutaptis, kai kiekvienas nusikaltimas realizuojamas savarankiškais veiksmais. Tai veikos, kurios padaromos skirtingu laiku, tačiau tas atotrūkis gali būti labai nedidelis. Reali sutaptis – du ar daugiau nusikalstamų veikų, kuriomis realizuojama bent 2 sudėčių požymiai. Neretai pirma nusikalstama veika gali būti būdas pasiekti tam tikrą tikslą. Kaltininkas sumanęs pakankamai sudėtingą nusikaltimą.
Įstatymo leidėjo nuomone, idealioji sutaptis yra mažiau pavojinga negu realioji sutaptis, atsižvelgiant į tai, konstruojamos specialios baudžiamosios teisės taisykles:
1. Bausmių skyrimo atvejis. Idealiosios sutapties atveju sakoma, kad galutinė bausmė skiriama apėmimo būdu. Kai asmuo yra teisiamas už kelias nuskalstamas veikas, iš pradžių teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikaltimą, o po to galutinę subendrintą bausmę (apėmimo ir sudėjimo būdu).
Apėmimo būdas – už vieną nusikaltimą paskirta griežčiausia bausmė apima visas kitas bausmes. Realiosios sutapties atveju galutinė bausmė turi būti skiriama sudėjimo būdu.

2. Realios sutapties atveju primoji nusikalstama veika antrosios veikos atžvilgiu bus kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas, skirdamas bausmę už antrą veiką, turės į tai atsižvelgti.
3. Senaties terminai. Jie skaičiuojami skirtingai. Idealiosios sutapties atveju: kuo pavojingesnis nusikaltimas, tuo senaties terminas ilgesnis. Pavyzdžiui, už vieną senaties terminas 5 metai, už kitą 3 metai, prasideda kartu, eina kartu, baigiasi už abu kai baigiasi ilgesnis.
   Realiosios sutapties atveju prasideda skirtingai – už pirmą prasideda jo padarymo, antrosios veikos padarymas nutraukia senaties termino eigą ir tas terminas iš naujo pradeda eiti už abu nusikaltimus. Už abu baigiasi, kai baigiasi ilgesnis.
   Trumpesnis idealiosios sutapties senaties terminas.

Question 70

Pavienės nusikalstamos veikos samprata, požymiai ir rūšys

Answer 70

Sprendžiant nusikalstamų veikų daugeto klausimą iškyla atribojimo nuo pavienio nusikaltimo klausimas. Neretai BK taip konstruojama nusikalstamų veikų sudėtis, kad pakankamai sunku nuspręsti ar tai nusikalstamų veikų daugetas ar pavienis nusikaltimas.

1) Pavienis nusikaltimas – veika, įtvirtinta viename specialiosios dalies BK straipsnyje, kuria kėsinamasi į vieną objektą, ją sudaro vientisa veiksmų ar neveikimo sistema, veikiama viena kaltės forma. Ta pati kaltės forma jungia vienodus padarinius, jei padariniai nėra vienarūšiai, yra pagrindas kalbėti apie nusikalstamų veikų daugetą.
2) Pavienis tęstinis nusikaltimas – tai laiko atžvilgius ištysęs nusikaltimas, kuris susideda iš tam tikrų nuosekliai daromų tapačių ar vienarūšių veiksmų. Tęstiniu nusikaltimu kėsinamasi į tą patį objektą, būdinga viena kaltės forma. Tikslas gali būti ir nenusikalstamas. Padariniai taip pat vienarūšiai, turi būti konstatuojamas tas pats priežastinis ryšys.
3) Trunkamasis nusikaltimas – tai ilgai besitęsianti veika. Tokia veika realizuojama nepertraukiamai tam tikrą laiką be jokių pašalinių veiksnių. Padariniai egzistuoja visą laiką. Tokia veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Kaltės formos gali būti įvairios, tačiau viename nusikaltime, tik viena kaltės forma.
4) Sudėtingas pavienis nusikaltimas – kėsinamasi į daugiau nei vieną objektą, objektyvioji pusė susideda iš daug skirtingų veiksmų, veikos ištįsusios laike.
5) Sudėtinis nusikaltimas – tokia nusikalstama veika (sudėtis), kurioje sujungiamos kelios nuskalstamų veikų sudėtys, kurios paprastai aprašytos keliuose straipsniuose. Šios veikos yra neatskiriamos, nors ir jas gali kvalifikuoti pagal atskirus straipsnius (pvz. plėšimas). Nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, forma sujungia ją į vieną nusikaltimą. Pasekmės nevienarūšės, ta pati veika sukelia daugiau nei vieną pasekmę.

Question 71

Trunkama nusikalstama veika, jos skiriamieji bruožai

Answer 71

Trunkamasis nusikaltimas – tai ilgai besitęsianti veika. Tokia veika realizuojama nepertraukiamai tam tikrą laiką be jokių pašalinių veiksnių. Padariniai egzistuoja visą laiką. Tokia veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Kaltės formos gali būti įvairios, tačiau viename nusikaltime, tik viena kaltės forma.

Question 72

Tęstinė nusikalstama veika, jos skiriamieji bruožai

Answer 72

Pavienis tęstinis nusikaltimas – tai laiko atžvilgius ištįsęs nusikaltimas, kuris susideda iš tam tikrų nuosekliai daromų tapačių ar vienarūšių veiksmų. Tęstiniu nusikaltimu kėsinamasi į tą patį objektą, būdinga viena kaltės forma. Tikslas gali būti ir nenusikalstamas. Padariniai taip pat vienarūšiai, turi būti konstatuojamas tas pats priežastinis ryšys.

Question 73

Nusikalstamų veikų pakartotinumo sąvoka ir požymiai, baudžiamieji teisiniai padariniai

Answer 73

?

Question 74

Nusikaltimų recidyvo samprata, rūšys, požymiai ir įtaka asmens baudžiamajai atsakomybei

Answer 74

BK 27 . Nusikaltimų recidyvas

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
2. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo:
   1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą;
   2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą;
   3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą;
   4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą.
3. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu.
4. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus BK 97 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais.
5. Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas.

Recidyvas yra pakankamai dažnas atvejis teismų praktikoje. Formos:

• Paprastas. Norint konstatuoti recidyvą, kaltės forma turi būti tyčia. Tokių nusikaltimų turi būti padaryta ne mažiau nei 2 ir neišnykęs teistumas bent už 1 nusikaltimų. Neturi būti įskaitomi nusikaltimai, kurie padaryti nesulaukus pilnametystės, nesvarbu, kokio jie sunkumo. Nusikaltimai, padaryti užsienyje negali būti recidyvo dalis, jei jie Lietuvos BK nėra nusikaltimai. Recidyvas gali būti konstatuotas tik teismo ir jis sprendžia padaryta veika yra nusikaltimas ar ne, baustina ar ne. Teismas atskirai nekonstatuoja recidyvo, tai automatiškai lemia nusikaltimo pripažinimas. Teisines pasekmes recidyvas sukelia kai padaroma nauja veika. Konstatuojant recidyvą reikšmės neturi šios sąlygos:
  1) Nusikaltimo rūšis;
  2) Paskirtos bausmės rūšis;
  3) Bausmės atlikimo vieta, režimas;
  4) Ar bausmė atlikta už ankstesnę nusikalstamą veiką;
  5) Kokia buvo bendrininkavimo rūšis;

Pavojingas. Jį apibūdina tokie patys kriterijai kaip ir paprastą recidyvą. Įstatymų leidėjas nemini kaltės formos, tačiau akivaizdu, kad tai tyčiniai nusikaltimai. Nurodytos keturios situacijos, kurioms esant galima konstatuoti pavojingą nusikaltimų recidyvą. Tačiau padarius šias veikas nereiškia, kad asmuo jau tampa pavojingu recidyvistu. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolika metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos BK atsakomybės nenumato.
Pavojingas nusikaltimų recidyvas baigiasi tada, kai išnyksta teistumas už bent vieną nusikaltimą. Daugeto sąvoka galima tik tada, kai neišnykusios teisinės pasekmės ir nėra procesinių kliūčių.

Teisinės pasekmės. Recidyvistams pagal įstatymus turi būti skiriama sunkesnė bausmė, recidyvistui turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, jei tokia numatyta sankcijoje. Pavojingam recidyvistui turi būti skiriamas didesnis nei sankcijos vidurkis. Pavojingam recidyvistui turi būti netaikomas atleidimas nuo atsakomybės (arba taikomas sunkesnėmis sąlygomis). Išimtys galėtų būti daromos tik tuo atveju, kai asmuo padeda išaiškinti NV.
Taip pat recidyvistui ar pavojingam recidyvistui netaikomas NV mažareikšmiškumas.
Amnestijos aktai tokiems nusikaltėliams taikomi labai ribotai.
Ilgesni teistumo terminai (10 m.). Dabar galiojantis BK nenurodo recidyvisto požymių.
Daugeto formos nėra tarp aplinkybių, kurios sunkina BA.
Veikos, kurios buvo padarytos asmeniui nesulaukus 18 metų, į pavojingo recidyvo sampratą negali būti traukiamos.
Pavojingu recidyvistu gali būti tik pilnametis ir tik už tuos nusikaltimus, kuriuos padarė jau būdamas pilnametis. Neskaičiuojami neatsargūs nusikaltimai, tačiau gali būti skaičiuojami nusikaltimai padaryti užsienyje, jei tokios veikos, už kurias asmuo teistas užsienyje, laikomos nusikaltimais ir Lietuvoje.
Pavojingo recidyvisto atveju yra būtinas atskiras teismo sprendimas.
Pripažinti pavojingu recidyvistu yra teismo diskrecinė teisė, tai jis gali padaryti apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimą, kurį padarė asmuo, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų skaičių, baigtinumo momentą, kaltininko asmenybę.

BT teorija skiria daugiau recidyvo variantų:

1) Bendrasis – bet koks nusikalstamos veikos pakartojimas.
2) Specialusis – padaroma vienarūšė ar ta pati veiką.
3) Penitencinis – padaromas nusikaltimas, už kurį BK numatytas laisvės atėmimas.
4) Daugkartinis – tas, kuris baustas už daug nusikaltimų ir vėl padaro vieną ar daugiau nusikaltimų.

Question 75

Normų konkurencijos samprata, atsiradimo priežastys ir rūšys

Answer 75

Bendrosios ir specialiosios normų konkurencija

Bendrosios ir specialiosios normų konkurencija yra tuomet, kai vienam atvejui gali būti pritaikytos dvi normos: viena bendresnė, kita konkretesnės. Todėl sprendžiant bendrosios ir specialios normų konkurencijos klausimą visų pirma būtina nustatyti kiekvienos iš konkuruojančių normų pobūdį: kuri iš normų yra bendra, kuri speciali. Kiekvienoje specialioje normoje turi būti visi bendrosios normos požymiai. Tuo pačiu specialioji normą turi turėti ypatingų, tik šiai normai būdingų požymių.
Pavyzdžiui:
1. Nužudymas (BK 129 str.)
2. Nužudymas labai susijaudinus (BK130 str.)
3. Naujagimio nužudymas (BK 131 str.).
Šiuo atveju šios trys normos turi bendrą požymį – kito žmogaus gyvybės atėmimas. Nužudymas būtų bendroji normą. Nužudymas labai susijaudinus turi bendros normos požymį – kito žmogaus gyvybės atėmimą, bet turi ir specialųjį požymį – labai susijaudinus. Lygiai taip pat yra su naujagimio nužudymu: bendras požymis su nužudymu – kito žmogaus gyvybės atėmimas, o specialieji du požymiai – naujagimio nužudymas bei subjektu gali būti tik naujagimio motina.
Kai nustatoma, kad konkuruoja dvi ar daugiau normų tarpusavyje, reikia išsiaiškinti, kuri iš jų taikytina. Todėl, remiantis Lietuvos teismų praktiką bei baudžiamosios teisės teorija, yra taisyklė, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, taikoma specialioji norma.
Bendroji ir specialioji normos gali būti pritaikytos kartu tik tuo atveju, jeigu padaryti keli tarpusavyje nesusiję nusikaltimai (pvz. realioji nusikaltimų sutaptis, apie kurią mokysimės ateityje), iš kurių vienas atitinka specialiąją normą, kitas – bendrąją normą.
Bendrosios ir specialiosios normų konkurencija gali būti ne tik tarp dviejų skirtinguose straipsniuose išdėstytų normų , bet ir vieno straipsnio skirtingų dalių. Tada viena dalis turės bendrąjį, kitą specialųjį pobūdį. Galima teigti, kad tai konkurencija tarp pagrindinės ir kvalifikuotos sudėties. Pavyzdžiui: Vagystė (BK 178 str. 1 d.) – tas, kas pagrobė svetimą turtą – tai pagrindinė sudėtis, Vagystė (BK 178 str. 3 d.) – tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje – tai kvalifikuota sudėtis.

Specialiųjų normų konkurencija

Tai atvejai, kai tarpusavyje konkuruoja dvi ar daugiau specialiųjų normų ir kyla neaiškumas, kurią iš specialiųjų normų taikyti. Specialiųjų normų konkurenciją galima skirstyti į kelis atvejus: 

1. Kai tarpusavyje konkuruoja normos su sunkinančiomis ir lengvinančiomis aplinkybėmis. Tada kyla klausimas, kurią normą taikyti. Remiantis baudžiamosios teisės teorija galima atrasti tokią taisyklę: kai konkuruoja normos su lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, prioritetas atiduodamas normai su lengvinančiomis aplinkybėmis.
2. Kai tarpusavyje konkuruoja vieno Baudžiamojo kodekso straipsnio dalys. Tai atvejai, kai viename Baudžiamojo kodekso straipsnyje yra numatytos kelios pagal savo sunkumą kvalifikuojančios aplinkybės. Tai būna tada, kai greta pagrindinės sudėties yra dalys, numatančios kvalifikuotas ir itin kvalifikuotas sudėtis. Pavyzdžiui Vagystė (BK 178 str. 2 ir 3 d.), Plėšimas (BK 180 str. 2 ir 3 d.), Turto prievartavimas (BK 181 str. 2 ir 3 d.). Teismu praktikoje nusistovėję, kad kiekvienas labiau pavojingas požymis apima visus kitus mažiau pavojingus. Tai reiškia, kad jeigu tarpusavyje konkuruoja vieno straipsnio kelios dalys ar punktai, kurie numato skirtingas kvalifikuojančias aplinkybes – turi būti taikomos tos, kurios numato labiausiai pavojingas, prieš aprašius visus požymius. Todėl darytina išvada, kad esant veikoje keliems skirtingiems požymiams, nurodytiems įvairiuose Baudžiamojo kodekso straipsnio dalyse, veika turi būti kvalifikuota pagal tą dalį, kuri numato pavojingiausią veikos apibūdinimą.

Visumos ir dalies normų konkurencija

Tai situacija, kai kelios veiką atitinkančios normos sutampa ne vienodai. Viena norma veiką atitinka visiškai, o kitos tik iš dalies. Pavyzdžiui: Plėšimo (BK 180 str.) atveju veika atitinka dvi normas – BK 145 str. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) ir BK 178 str. (vagystė – svetimo turto pagrobimas), dar ir trečia norma tiktų – BK 148 str. (žmogaus veiksmų laisvės varžymas). Visos šios trys minėtos normos kažkiek apibūdina plėšimo veiką, bet net ir jas taikant vienu metu visas tris jos neatitiks tiksliai plėšimo. Dėl to yra taikoma viena norma – plėšimo, kadangi ji išsamiai atitinka visus padarytos veikos požymius. Todėl visumos ir dalies normų konkurencijos išsprendimui tinka tokia taisyklė: šiuo atveju turi būti taikoma bendra norma, nes ji išsamiausiai atitinka visus padarytos veikos požymius.

Question 76

Baudžiamosios teisės normų kolizijos samprata

Answer 76

Tuo atveju, kai naujojo įstatymo sankcija kartu ir švelninama ir griežtinama, taikomas tas įstatymas, kuris leidžia paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau griežčiausia bausmė negali būti paskirta didesnė, negu numatyta senajame įstatyme.
Vykstant intensyviai baudžiamųjų įstatymų reformai pasitaiko, kad per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės atlikimo įstatymas pasikeitė ne vieną, o du ar daugiau kartų. Tada iškyla tarpinio įstatymo problema. Čia svarbu du klausimai:
• ar įstatymas kelis kartus buvo tik švelnintas, ar tik griežtintas;
• ar įstatymas griežtėjo, po to švelnėjo ar atvirkščiai.
Pirmuoju atveju, jei įstatymas buvo tik švelnintas, kaltininkui turi būti pritaikytas paskutinis, pats švelniausias įstatymas. Jei įstatymas buvo tik griežtintas, jis negali būti taikomas.
Antruoju atveju tenka spręsti švelnesnio tarpinio ar griežtesnio tarpinio įstatymo problemą. Tarpinis įstatymas negaliojo nei nusikaltimo padarymo, nei jo taikymo momentu. Tačiau į jį visiškai neatsižvelgti negalima. Jei tarpiniu įstatymu buvo sušvelninta sankcija į ją, kaip į maksimalią ribą, turėtų būti atsižvelgiant kaltininkui bausmę Į tarpinį griežtesnį įstatymą iš viso neturėtų būti atsižvelgiama.
Jei naujame įstatyme specialiai nurodyta, kad jis turi grįžtamąją galią visoms veikoms, padarytoms iki jo priėmimo, jis taikomas neatsižvelgiant į tai, ar bausmė švelninama ar griežtinama.
Medicininio ir auklėjamojo poveikio priemonėms netaikomas grįžtamojo įstatymo galiojimas Jos skiriamos tokios, kokios yra nustatytos teismo sprendimo priėmimo metu.

Question 77

Baudžiamosios atsakomybės samprata, turinys, formos

Answer 77

BA - tai baudžiamųjų teisinių priemonių visuma (tiek įspėjamosios, tiek kardomosios, tiek ir sudarančios bausmės turinį). LAT baudžiamąją atsakomybę supranta kur kas plačiau. Baudžiamoji atsakomybė visų pirma yra teisinė kategorija. Ji gali būti vertinama ne tik filosofiniu, teisiniu, bet ir sociologiniu aspektu. Taikydama BA valstybė reaguoja į anomaliją visuomenėje griežtomis poveikio priemonėmis.
Baudžiamoji atsakomybė - tai teisinės pasekmės, baudžiamosios teisės normų taikymo rezultatas. Lietuvos BK sąvoka “baudžiamoji atsakomybė” naudojama dažnai ir skirtingais aspektais,- “girto ar apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų atsakomybė” BK 13 str., ”patraukimo baudžiamojon atsakomybės senatis “BK 49 str. ir t.t. Sociologinėje ir teisinėje literatūroje sąvoka “atsakomybė” vartojama 2 reikšmėmis: perspektyvine- kai žmogus imasi atsakomybės už savo veiksmus, žiūrėdamas į ateitį, ir retrospektyviai neatsakyti už praeityje padarytus veiksmus. Baudžiamojoje teisėje paprastai atsakomybės sąvoka vartojama tik retrospektyvine prasme. Norint suvokti baudžiamosios atsakomybės prasmę, reikia atsakyti į tokius klausimus: 1) kas atsako? 2) kam atsako? 3) už ką atsako?
BA yra atpildas už nusižengimus ir neteisėtus veiksmus. Kalbant apie BA pažymėtina, kad tai viena iš atsakomybės formų. Jeigu žmonių gyvenimas reguliuojamas teisės normomis, tai nesilaikant teisės normų iškyla teisinė atsakomybė. BA yra ne vien teisinė atsakomybė. BA gali sietis su morale, su religijos nuostatomis. Pažeidžiant BĮ iškyla moralinė atsakomybė. BA Lietuvoje gali būti siejama ir su Konstitucine atsakomybe (Seimo nario pašalinimas iš pareigų, prezidento apkalta). Pažymėtina, kad BA institutas yra svarbus ir pakankamai sudėtingas. Teisingas BA supratimas lemia ir teisingos, humaniškos bausmės paskyrimą. Samprata lemia ir BĮ taikymo ribas. BA sampratą galime suprasti kaip perspektyvią (pozityvią) atsakomybę arba kaip retrospektyvią (negatyvią) atsakomybę. Perspektyvos aspektu atsakomybė už veiksmus ateityje. Toks atsakomybės aspektas formuoja žmogaus elgesio stereotipus (atsakomybė už vaikų auklėjimą, valstybės ateitį ir t. t.). Gali būti apibūdinama kaip elgesio kultūra, kaip įprotis elgtis doroviškai ir teisingai. Tuo pačiu kalbame ir apie prevencinį pobūdį tokioje sampratoje. Retrospektyviai BA iškyla už veiksmus, kai NV jau padaryta. Kai motyvai, tikslai jau yra optimizuoti. Kalbant apie baudžiamosios atsakomybės sampratą, ji yra neatskiriama nuo tokių momentų: norint teisingai apibūdinti BA turi būti išsiaiškintas baudžiamosios atsakomybės pradžios momentas. Atitinkamai keičiasi ir atsakomybės sampratos turinys. Baudžiamoji atsakomybė pagal skirtingą požiūrį prasideda tada, kai (1) asmeniui pareiškiami įtarimai; (2) kai asmuo paskelbiamas kaltu; (3) kai priimamas įsiteisėjęs kaltinamasis nuosprendis; (4) kai pradedama realizuoti teismo paskirta bausmė. Galime tvirtinti, kad baudžiamoji atsakomybė prasideda kai padaroma nusikalstama veika. LAT laikosi nuomonės, kad nuo nuosprendžio paskelbimo atsiranda BA. Tai reiškia, kad kai padarius nusikalstamą veiką ir tai konstatavus, procesiniuose sprendimuose atsiranda galimybės taikyti BPP.

Baudžiamosios atsakomybės turinio svarba teismų praktikoje. Baudžiamosios atsakomybės turiniui svarbu nustatyti baudžiamosios atsakomybės pradžią. Gali būti tvirtinama, kad baudžiamoji atsakomybė prasideda: pareiškus kaltinimus; kai byla patenka į teismą; tada, kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis, valstybės vardu paskelbimas nusikaltėliu; kai pradedama vykdyti bausmę. Prasideda nuo nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamojo įstatymo pažeidimo momento, nuo šio momento pradeda veikti baudžiamasis procesas. Baudžiamojo proceso priemonės (BK 66str.) gali būti net griežtesnės už kai kurias bausmes. Pažeidžiami garbė ir orumas dažnai vykdant baudžiamąjį procesą. Atsakomybė prasideda nuo tada, kai prasideda baudžiamieji teisiniai santykiai (nusikalstamos veikos padarymas). Skatinama, kad baudžiamosios atsakomybės laikotarpis, iki nuosprendžio būtų jau laikomas pradžia, nes tam tikros tardymo priemonės yra griežtesnės už bausmes (kardomasis įkalinimas). Turinį sudaro – valstybės pripažinimas kaltu (asmens pasmerkimas), tai keičia asmens padėtį visuomenėje; bausmė ir jos atlikimo procesas. baudžiamosios atsakomybės skirtumas nuo kitų rūšių – po bausmės atlikimo asmuo vis dar patiria apribojimus (teistumas).

Question 78

Baudžiamosios atsakomybės pradžia, realizavimas ir pabaiga

Answer 78

Baudžiamosios atsakomybės turinio svarba teismų praktikoje. Baudžiamosios atsakomybės turiniui svarbu nustatyti baudžiamosios atsakomybės pradžią. Gali būti tvirtinama, kad baudžiamoji atsakomybė prasideda: pareiškus kaltinimus; kai byla patenka į teismą; tada, kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis, valstybės vardu paskelbimas nusikaltėliu; kai pradedama vykdyti bausmę. Prasideda nuo nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamojo įstatymo pažeidimo momento, nuo šio momento pradeda veikti baudžiamasis procesas. Baudžiamojo proceso priemonės (BK 66str.) gali būti net griežtesnės už kai kurias bausmes. Pažeidžiami garbė ir orumas dažnai vykdant baudžiamąjį procesą. Atsakomybė prasideda nuo tada, kai prasideda baudžiamieji teisiniai santykiai (nusikalstamos veikos padarymas). Skatinama, kad baudžiamosios atsakomybės laikotarpis, iki nuosprendžio būtų jau laikomas pradžia, nes tam tikros tardymo priemonės yra griežtesnės už bausmes (kardomasis įkalinimas). Turinį sudaro – valstybės pripažinimas kaltu (asmens pasmerkimas), tai keičia asmens padėtį visuomenėje; bausmė ir jos atlikimo procesas. baudžiamosios atsakomybės skirtumas nuo kitų rūšių – po bausmės atlikimo asmuo vis dar patiria apribojimus (teistumas).

Question 79

Baudžiamoji atsakomybė ir bausmė, jų tarpusavio santykis

Answer 79

Baudžiamoji atsakomybė pasireiškia kaip valstybės prievartos taikymo forma. Baudžiamosios atsakomybės ir kriminalinės bausmės santykis: literatūroje neretai rašoma, kad atsakomybė iš esmės atitinka bausmę, arba kad vienintelė atsakomybės realizavimo forma ir yra bausmė. Toks požiūris neatitinka šiuo metu galiojančių Lietuvoje baudžiamųjų įstatymų turinio. Atsakomybė ir bausmė iš tikrųjų yra artimos sąvokos, bet sutapatinti pagal BK nuostatas jų negalima (nors Vakarų Europos kai kuriose šalyse yra vartojama sąvoka – bausmė, o “baudžiamoji atsakomybė nevartojama .) BK vartoja mos sąvokos – “patraukimas baudžiamojon atsakomybėn”, “atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės”, “atleidimas nuo bausmės”. Baudžiamoji atsakomybė gali būti realizuota paskiriant bausmę. Tačiau BK normos leidžia baudžiamąją atsakomybę realizuoti ir nepaskiriant bausmės, pvz. – kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nepilnamečiui pritaikius priverčiamąsias auklėjimo priemones ir t.t. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais reiškia, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl padarytos veikos, ir tik remiantis įstatymo numatytais pagrindais jam netaikoma kriminalinė bausmė. Tačiau asmuo pripažintas kaltu realizuoja svarbiausią atsakomybės elementą- asmens ir jo padarytos veikos pasmerkimą. Bausmė yra BA turinys.

Kiti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės požymių skirtumai:

1. nesutampa jų atsiradimo ir pabaigos laikas;
2. skirtinga teisinė padėtis asmens , kuris traukiamas baudžiamojon atsakomybės, ir asmens , nubausto kriminaline bausme;
3. specifinės pasekmės – teistumas, kuris atsiranda asmenį nubaudus kriminaline bausme.

Question 80

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis

Answer 80

Nepilnamečiai yra tie, kurie nesulaukė 18 m. tačiau jau pasiekė 14 ar 16 m. Nepilnamečiams asmenims yra siauresnis taikomų bausmių rūšių sąrašas.
Nors skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į aplinkybes kurios lėmė nusikaltimą. Skiriant bausmę turi būti išnagrinėjamas platesnis aplinkybių sąrašas.
Daugiau galimybių atleisti nuo BA, bausmės, trumpesni teistumo terminai, daugiau galimybių taikyti BPP. Sakoma, kad nepilnamečių atsakomybės ypatumas yra ir tai, kad bausmė turi atitikti amžių ir socialinę brandą, turi būti vertinama asmenybė ir kiek bausmė pasieks savo tikslus.
Pats įst leidėjas nurodo, kad skiriant bausmes turi būti ribojamas laisvės atėmimas ir tokią priemonę kaip įmanoma dažniau keisti BPP.
Turi būti siekiama visų minėtų tikslų, tada galima kalbėti apie efektyvią bausmę bei atsakomybę. Visiški ypatumai turi būti taikomi nesulaukusiam 18 m., tačiau juos galima taikyti ir tiems, kurie nėra sulaukę 21 m., jeigu jie atsilikę psichiškai.

BK 80. Nepilnamečių BA ypatumų paskirtis
Nepilnamečių BA ypatumų, numatytų šiame skyriuje ir BK 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtis:
1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą;
2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti APP taikymo šiems asmenims galimybes;
3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą NV su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu;
4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų NV padarymo.

BK 81. Skyriaus nuostatų taikymas

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems NV padarymo metu nebuvo suėję 18 m.
2. BK 90−94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 str 1 d 1, 2, 3 ir 5 p numatytos APP gali būti taikomos asmeniui, kuriam NV padarymo metu buvo suėję 18 metų, tačiau nebuvo suėję 21 metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos NV pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal soc brandą prilygsta nepilnamečiui ir BA ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 str numatytą paskirtį.

BK 82 str. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams
1. Nepilnamečiui, padariusiam BN ar nusikaltimą ir atleistam nuo BA ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų LR bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios APP:
1) įspėjimas. gb kaip savarankiška APP arba kartu su kt. Teismas, skirdamas, raštu išaiškina galimas teisines pasekmes, jeigu jis padarytų naujų NV;
2) turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas. Tik kai turi savų lėšų arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu. turi būti atlyginta arba pašalinta savo darbu per teismo nustatytą terminą;
3) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai. 20 - 100 h sveikatos priežiūros, soc paslaugų ar kt valst ar nevalst įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. SUTINKANT. Negali jei atiduotas į specialią auklėjimo įstaigą;
4) atidavimas tėvams ar kitiems FA ar JA, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti. 6 mėn - 3 m, bet ne ilgiau kaip iki 18 m. Skiriama, kai:
a) tėvai ar kiti asmenys SUTINKA, patys nedaro neigiamos įtakos, turi galimybių sudaryti jo asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas, SUTINKA teikti būtiną info kontroliuojančioms institucijoms;
b) nepilnametis SUTINKA ir pasižada jų klausyti bei tinkamai elgtis.
Kaip savarankiška ar su kt kartu. Negali, jeigu atiduodamas į specialią auklėjimo;
5) elgesio apribojimas;
6) atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. 6 mėn - 3 m, bet ne ilgiau kaip iki 18 m. Atsižvelgia į nepilnamečio asmenybę, tai, ar jo nusikalstamas elgesys kartojasi, kokios poveikio priemonės jau taikytos, ir kitas bylos aplinkybes. Kaip savarankiška ar su kt kartu.
2. Teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip 3 tarpusavyje suderintas APP.

BK 87. Elgesio apribojimas

1. 30 d - 12 mėn. Terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais.
2. Teismas nepilnametį gali įpareigoti:
   1) būti namuose nustatytu laiku;
   2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;
   3) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.);
   4) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą. Skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis SUTINKA;
   5) dalyvauti valst ar nevalst įstaigų bei org rengiamose soc ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
3. Teismas nepilnamečiui gali uždrausti:
   1) žaisti azartinius žaidimus;
   2) užsiimti tam tikra veikla;
   3) vairuoti motorinę TP (motociklą, savaeigę mašiną ir pan.);
   4) lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamos įtakos;
   5) be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyv vietą.
4. Teismas gali paskirti kt BĮ nenumatytus įpareigojimus ar draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui.
5. Privalo atsiskaityti apie įpareigojimų ir draudimų vykdymą.
6. savarankiška poveikio priemonė ar kartu su kt APP. negali būti skiriama, jeigu atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.

BK 89. Auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės
1. Jeigu nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip 2 kartus įspėtas,
teismas, remdamasis kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti APP bet kokia kita APP, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
2. Jeigu paskirtos 2 ar 3 APP, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip 2 kartus įspėtas, teismas, remdamasis kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti kitomis APP, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

BK 90. Bausmių ypatumai nepilnamečiams

1. Nepilnamečiui gali būti skiriamos tik šios bausmės:
   1) viešieji darbai;
   2) bauda;
   3) laisvės apribojimas;
   4) areštas;
   5) terminuotas laisvės atėmimas.
2. max 240 h viešųjų darbų.
3. Bauda - tik dirbančiam ar savo turto turinčiam. 5 - 50 MGL .
4. 5 - 45 parų arešto.
5. Laisvės atėmimo bausmė max 10 metų.

BK 91. Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai
1. Teismas bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais.
2. Teismas be BK 54 str 2 d išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į:
1) nepiln gyvenimo ir auklėjimo sąlygas;
2) nepiln sveikatos būklę ir soc brandą;
3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą;
4) nepiln elgesį po NV padarymo.
3. Terminuotą laisvės atėmimą gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepiln nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba
jeigu nepiln padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepiln:
- min yra 1/2 minimalios bausmės BK.

BK 92. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui
1. Nepiln, nuteistam laisvės atėmimu už 1 ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 5 m už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria 1 ar kelias tarpusavyje suderintas BK 82 straipsnyje APP, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti APP.
3. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato LR probacijos įstatymas.

BK 93. Nepilnamečio atleidimas nuo BA

1. Nepilnametis, 1 kartą padaręs BN ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo BA, jeigu jis:
   1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba
   2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba
   3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs NV arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepiln laikysis įst ir nedarys naujų NV.
2. Teismas, atleidęs nepiln nuo BA šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam BK 82 str numatytas APP.

Question 81

Baudžiamosios politikos samprata

Answer 81

Baudžiamoji politika – tai valstybės reakcija į nusikalstamumą. Apie ją galima kalbėti tik tada, kai valstybės reakcija yra sąmoninga ir tikslinga. Valstybė gali reaguoti dviem būdais:
1. Tam tikrų įstatymų ir teisės aktų priėmimas;
2. Šių teisės aktų realus taikymas.
Vakaruose teigiama, kad baudžiamąją politiką sudaro tik TNA priėmimas (pagal juos teismai negali vykdyti jokios politikos taikydami įstatymus). Lietuvoje su tuo nesutinkama. Pavyzdys: atsakomybė už vagystę skiriasi priklausomai nuo to, koks turtas yra pavagiamas (TSRS Lietuvoje); socialistinio turto vogimas užtraukdavo didesnę atsakomybę nei privataus, tačiau teismai, taikydami šias nuostatas, elgėsi visiškai priešingai: už valstybės turto vagystę buvo baudžiama mažesnėmis bausmėmis nei už asmeninio. Taigi teismai turėjo savo „politiką“. Dabar sunku yra nustatyti, kas įeina į baudžiamąją politiką. Visi sutinka, kad reaguodama į nusikalstamumą, valstybė priima tokius įstatymus, kurie patenka į šią sferą: baudžiamasis įst., baudžiamojo proceso įst., bausmių vykdymo įst., prokuratūros įst., policijos įst. Dar kiti autoriai teigia, kad valstybė reaguoja ne tik tokiais įstatymais.

Vadovėliuose linkstama prie to, kad baudžiamieji įstatymai yra baudžiamoji politika. Baudžiamoji politika plačiąja prasme suprantama kaip vidaus politikos dalis. Apibūdinant valstybės baudžiamąją politiką pasakytina, kad valstybės baudžiamosios politikos veiksmai gina pačią save. Kitose šalyse baudžiamoji politika yra suprantam kaip įstatymų leidyba ir nusikaltimų prevencija, bet įstatymų taikymas neapima baudžiamosios politikos. Praktinė baudžiamoji politika – baudžiamosios politikos taikymas. Lietuvoje BP taikoma siaurąja prasme, nes labiau atsižvelgiama į BĮ kūrimą ir taikymą, o ne socialinius reiškinius. Įstatymų kūrimas apima kriminalizaciją ir dekriminalizaciją, penalizaciją ir depenalizaciją. Baudžiamoji politika yra tik maža dalis valstybės vykdomos politikos apskritai. Pažymėtina, kad Lietuvos baudžiamosios politikos pagrindai yra įtvirtinti Konstitucijoje (II skirsnis. Žmogus ir valstybė). Valstybės baudžiamąją politiką lemia ir šalies tarptautiniai įsipareigojimai (JTO „Visuotinė teisių deklaracija“, EŽTK), Seimo priimti teisinės sistemos metmenys.

Pabrėžtina, kad baudžiamoji politika turi būti vykdoma tik įstatymų nustatytomis priemonėmis.
Nusikalstamumo būklė, dinamika ir struktūra. Pagrindinis veiksnys nulemiantis BP kryptingumą yra nusikaltimas, jo būklė, dinamika, struktūra, lygis ir pobūdis. Lietuvoje padaroma daugiau sunkių nusikaltimų, o mažiau lengvų nusikaltimų (vagystės). Tai lemia šalies teisinė, politinė, demografinė, atvira rinkos, ekonominė situacija. Apie nusikaltimų mažėjimą ir didėjimą rodo dviejų rūšių nusikaltimai: vagystės (80% visų nusikaltimų) ir nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų skaičius (6 -7%). Jei nužudymų mažėja tai ir nusikalstamumas turi tendenciją mažėti. Nusikalstamumo būklę ir lygį geriausiai galime vertinti apimdami didesnį laikotarpį (10 metų, tarpukario laikotarpis ir pan.).

ŠIUOLAIKINĖS BAUDŽIAMOSIOS POLITIKOS KRYPTYS:
Teisminė jurisprudencija gana nemaža dalimi skirta baudžiamosios politikos klausimui. Tad vienu iš prioritetiniu klausimu tampa baudžiamosios teisės normų suderinimas su Konstitucija. Dėl to plečiasi žmogaus teisių ir laisvių, jų apsaugos samprata.
1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės formų pasikeitimas. Keičiasi vertybės. Konstitucinis aspektas.
2. Tarptautiniai dokumentai. BT politika tampa tarptautine politika. Tarptautiniai dokumentai inkorporuojami, jiems teikiamas
prioritetas.
3. Prioritetinis dalykas ne tik kaltininko interesų apsauga, bet reikšmė suteikiama ir nukentėjusiam, jo interesams.
4. Siekiama, kad valstybės institucijos vykdytų savo funkcijas. Aiškėja pasidalijimas tarp iki teisminio tyrimo institucijų.
Siekiama, kad kiekviena institucija atliktu tai, ką jai yra numatęs seimas įtvirtindamas įstatyme kompetenciją ir suteikdamas
įgaliojimus vykdyti.
5. Svarbus praktikos ir mokslo suartėjimas. Mokslininkai padeda rengti įstatymo projektas
6. Prioritetų kovoje su nusikalstamumu išskyrimas. Vienas iš jų: kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, smurtiniais
nusikaltimais, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, nepilnamečiu nusikalstamumu.
7. Teisės suderinimas su tarptautiniais dokumentais. Valstybės bendras dalyvavimas kovoje su tarptautiniu nusikalstamumu.
Baudžiamoji politika turi būti vykdoma tik pagal įstatymus.

Question 82

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata, juridinė prigimtis

Answer 82

Kompetetingos valstybės institucijos (taikančios BĮ) atsisakymas asmenį, padariusį NV, bausti taip kaip numatyta BĮ už atitinkamos veikos padarymą. Valstybė atsisako pasmerkti kaltininką, kadangi kaip rodo praktika atskirais atvejais taikant kai kuriuos atleidimo nuo BA normas, teisėjas kai kuriais atvejais tik vizuoja prokuroro sprendimą atleisti asmenį nuo BA. Teismas tik pilnai įvertinęs bylos aplinkybes konstatuoja asmuo kaltas ar ne. Atleidimas nuo BA – tai valstybės atsisakymas taikyti bausmę. Atleidimas gali būti išreiškiamas ir teistumo pavidalu – nėra bausmės, nėra ir teistumo. Atleidžiamas nuo BA gali būti tik tas asmuo, kurio veika atitinka konkrečios NV sudėtį, numatytą BK spec. dalyje. Atskiri variantai yra tiek humaniški, kad asmenys gali būti atleidžiami nuo BA ir padarę kelias NV.
Atleidžiant nuo BA pagrindai BA neišnyksta. Atleidimas nuo atsakomybės nereabilituoja. Kaltumas išlieka, pagrindai BA išlieka. Jei nepateisina pasitikėjimo per bandomąjį laikotarpį gali būti grįžtama prie BA pagrindo.
Nepainioti BA su dekriminalizavimu. Dekriminalizavimas – tai įstatymo leidėjo priimtas sprendimas, vienas ar kitas BĮ numatytas veikas išbraukiant iš sąrašo veikų, esančių BK spec. dalyje. Atleidimas nuo BA taikomas kiekvienoje situacijoje, atskiru atveju ir gana dažnai. Iš 10 NV atvejų 9 gali būti taikomas atleidimas nuo BA (pagal statistiką).
Atleidimo nuo BA nereikia painioti su situacija, kai BA nėra, nors formaliai atrodo, kad yra padaryta NV (pvz. Būtinoji gintis, nepakaltinamumas, mažareikšmiškumas, savanoriškas atsisakymas pabaigti NV). Kai nėra pagrindų BA, tai reiškia ir asmens reabilitavimą.
Tam tikra prasme atleidimas nuo BA gali būti apibūdinamas ir sulyginamas su tokiu reiškiniu kaip dekriminalizacijos procesas. Veikos gali būti laikomos tiek pavojingos, kad BA už jas turi būti nustatyta, tačiau įstatymų leidėjas tai įvertinęs praktikoje (įvertinus tipinius tas veikas darančių asmenybių požymius) mano, kad atskirais atvejais nėra prasmės taikyti griežčiausias bausmes, todėl įtvirtina galimybę teismui spręsti atleidimo nuo BA (ar bausmės) klausimą. BA – tai realizacija depenalizacijos. Sistema formų kaip gali būti atleidžiami asmenys, padarę NV, pripažinti kaltais. Galime kalbėti apie sistemą, atleidimo nuo BA įtvirtintą BK 6 skirsnyje.
Atleidimas nuo BA yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl kaltininkas negali spausti teismo. Jeigu yra pagrindas matyti, kad yra sprendžiamas atleidimo nuo BA pagrindas, jį reikia spręsti. Turi būti vertinama situacija, turi būti ieškoma galimybė, tačiau teisiamasis negali reikalauti ir apeliacine tvarka teismo taikyti BA atleidimo pagrindus.
Instituto esmė – kompromiso ieškojimas tarp kaltinamojo ir valstybės. Valstybei pigiau taikyti atleidimą nuo BA (ir guminės kulkos kainuoja). Tai sudaro galimybes ir valstybei elgtis humaniškai, panaudoti tiek kiek reikia valstybės prievartos, valstybės pastangų, minimaliai apribojant kaltininko teises ir laisves. Atleidimas nuo BA – tai valstybės skatinimas atskirus asmenis bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Panevėžio gangsterių byla nebūtų išnagrinėta, jei tos gaujos nariai nebūtų pradėję bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Įtvirtinimas atleidimo nuo BA variantų. Tai rodo, kad įstatymų leidėjas siekia, kad būtų kuo mažiau latentiškumo. Suteikiant galimybę išvengti BA, valstybė sudaro galimybes nusimesti moralinę ir kitokią naštą dėl latentiškumo.

Tai institutas, kuris sudaro galimybę realizuoti daugelį BT principų reikalavimų Sudaro galimybes įstatymų leidėjui diferencijuoti BA. Individualizuoja bausmes. Prielaida realizuojant teisingumo principą. Palengvinama padėtis iš esmės, neiškyla teistumas. Asmens atleidimas nuo BA neatleidžiamas nuo kitų teisės aktų atsakomybės.

Šis institutas realizuoja ir humaniškumo principo reikalavimus, bei bausmių ekonomijos principo reikalavimas. Kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiuoju valstybei sutaupo 10 – 15 mln. kasmet. Paskaičiavus kokia skiriama bausmė už NV padarymą ir kiek kainuoja išlaikymas įkalinimo įstaigoje yra brangiau nei teisės studento 1 metų ruošimo kaina.

Nepainioti šio instituto su baudžiamosios bylos nutraukimu. BK numatyta, kad baudžiamoji byla iškelta turi būti nutraukiama. Tai yra situacijos, kai nesakoma, kad asmuo nėra atleidžiamas nuo BA, bet nėra pakankamai įrodymų patraukti asmenį BA. BA gali ir nutrūkti (kaltininkui mirštant). Psichine liga susirgus. Baudžiamoji atsakomybe prasideda, kai atsiranda prielaidos taikyti baudžiamojo poveikio proceso priemones.

Įstatymų leidėjas nereikalauja lengvinančių aplinkybių atleidimui nuo BA atsirasti. Pakankamai plačios galimybės taikyti šį institutą. Atleidimas yra besąlyginis, nėra numatytos sąlygos ir įpareigojimai, nors atleidžiant nuo BA teismas gali paskirti atitinkamas poveikio priemones. Padarius naują NV negali būti vertinama nauja veika ankstesnės veikos atžvilgiu kaip pakartotinė. Senajame BK buvusios pakartotinumo situacijos veikos nesudaro, jos tam tikra prasme yra anuliuojamos ir kaltininkui nebeprimenamos (tai yra jei atleista nuo BA pagal BK 36 str.). Atleidimas nuo atsakomybės apskritai nesukelia teistumo.

Question 83

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės skiriamieji požymiai

Answer 83

?

Question 84

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys, pagrindai

Answer 84

1. BK 36. Atleidimas nuo BA, kai asmuo ar NV prarado pavojingumą. Atleidžiamas, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.
2. BK 38. Atleidimas nuo BA, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo BA, jeigu:
   1) jis prisipažino padaręs NV ir
   2) savu noru atlygino ar pašalino FA ar JA padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
   3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba JA ar valstybės institucijos atstovu, ir;
   4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų NV.
   Negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo BA kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos NV padarymo praėjo mažiau negu 4 metai. Jeigu per 1 metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą ir spręsti dėl tokio asmens BA už visas padarytas NV. Jeigu asmuo per 1 metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens BA už visas padarytas NV.
3. BK 39. Atleidimas nuo BA, kai yra lengvinančių aplinkybių. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo BA, jeigu:
   1) jis pirmą kartą padarė NV ir
   2) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir
   3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
4. BK 39(1). Atleidimas nuo BA, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas NV. Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant NV arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią NV ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas NV. Šio straipsnio netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pagrindais nuo BA jau buvo atleistas, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.
5. BK 39(2). Pranešėjo atleidimas nuo BA. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo BA, jeigu:
   1) jis pripažintas pranešėju pagal LR pranešėjų apsaugos įstatymą ir
   2) prisipažino padaręs NV, ir
   3) aktyviai padėjo atskleisti kito asmens padarytą NV, ir
   4) NV, kurią jis padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė negu jo paties padaryta NV.
   Negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, asmuo, kuris turi teistumą, kuris buvo NV, kurią jis padėjo atskleisti, organizatorius. Jeigu asmuo per 1 metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą ir spręsti dėl tokio asmens BA už visas padarytas NV. Jeigu asmuo per 1 metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo BA nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens BA už visas padarytas NV.
6. BK 40. Atleidimas nuo BA pagal laidavimą. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo BA, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
   Asmuo teismo gali būti atleistas pagal laidavimą, jeigu:
   1) jis pirmą kartą padarė NV ir
   2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs NV, ir
   3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
   4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įst ir nedarys naujų NV.
   Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
   Laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.
   Laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo be užstato.
   Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos NV.
   Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens BA už padarytą NV, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo BA.
   Jeigu asmuo, atleistas nuo BA pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą ir spręsti dėl BA už visas padarytas NV.
   Jeigu asmuo laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens BA už visas padarytas NV.

Question 85

Bausmės samprata ir skiriamieji bruožai

Answer 85

BK 41. Bausmė ir jos paskirtis

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
2. Bausmės paskirtis:
   1) sulaikyti asmenis nuo NV darymo;
   2) nubausti NV padariusį asmenį;
   3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas NV;
   4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
   5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įstatymų leidėjas bausmės sampratos apibrėžimo vengia ir neatskleidžia. Bausmės ir jos paskirties supratimas kečiantis valstybei ir viešuomenei taip pat keičiasi, todėl paliekama tam erdvės nenurodant tiksliai BK bausmės turinio ir jos elementų. Nuo to, kaip suprantama nusikalstama veika ir bausmės priklauso visa BT sistema. Kalbant apie bausmę, galima nurodyti kelis požymius:
1) Tai valstybės reakcija į padarytą nusikalstamą veiką ir jos autorius. Konstituciniu lygiu yra įtvirtinta nuostata, kad bausmę skiriama tik kaltam asmeniui.
2) Ši priemonė įgyvendinama asmeniui taikant įstatymus ir BK normas.
3) Bausmė numatyta tik įstatymu.
4) Bausmė skiriama tik teismo, tai konstitucinė nuostata, kuri reikalinga ir norint išvengti susidorojimo. Teismas išreiškia valstybės
vertinimą į jo veiką, taigi asmuo ir jo veika yra pasmerkiami.
5) Tik teismas gali tenkinti atleidimą nuo bausmės.
6) Teismo sprendimai, susiję su bausmės taikymu, turi įstatymo galią visoms institucijoms.
7) Tik bausmės sukelia ypatingas teisines pasekmes, kurių kitos poveikio priemonės nesukelia (teistumas). Šie apribojimai tęsiasi ne tik bausmės atlikimo laikotarpį, bet ir po to.
8) Bausmė yra skiriama konkrečiam asmeniui, kuris yra kaltas.
9) Bausmė yra tam tikri suvaržymai ar apribojimai, tokia bausmė, kuri nesukelia jokių nepatogumų, nėra bausmė. Prarandama judėjimo laisvė. Įstatymų leidėjas siekia suderinti bausmę bei padarytos veikos proporcingumą.

Question 86

Bausmių sistema ir tikslai

Answer 86

Bausmės paskirtis įvairiose valstybėse suprantama skirtingai, ypač tai matyti istoriniu aspektu. Bausmės samprata priklauso nuo tam tikrų šalies ypatumų. Todėl bausmė išreiškiama skirtingomis sąvokomis. Ilgą laiką bausmė buvo kerštas nusikaltėliui. Kartais baudžiami buvo netgi mirusieji.
Bausmės tikslų supratimas lemia labai daug: nuo to priklauso ir penitencinių įstaigų sistema. Jei siekiama nubausti, tai ir institucijos bus tokios, kurios atitiktų šį tikslą. XX a. pr. kai buvo pastatytas Lukiškių kalėjimas, turėjo ne vien nubaudimo, bet ir auklėjimo elementas – didelė svarba buvo teikiama religiniam auklėjimui. Kitose valstybėse buvo taikomos tylėjimo sistemos. Atsirado progresyvinė sistema – kuo geriau elgiasi nuteistais, tuo greičiau jis gali išeiti į laisvę. Mūsų įkalinimo įstaigos buvo pertvarkomos taip, kad atitiktų kitų šalių panašias įstaigas.
Tokia bausmės paskirtis yra būdinga bet kokiai bausmei. Skiriant kiekvieną bausmę turi būti žiūrima, ar bus pasiekti šie tikslai. Bausmė turi būti pakankamai konkreti ir turėti įtakos kaltininkui. Bausmės tikslai turi būti realūs, teisingi. Tikėtis visiško asmenybės pasikeitimo nėra visiškai realu (nors tai buvo keliama sovietinėje teisėje). Turi būti realios galimybės pasiekti tai, kas keliama. Bausmė turi pakoreguoti asmens mąstyseną ir elgesį (bent tiek, kad asmuo pakartotinai nusikalstų). Valstybės įvairiai išreiškia bausmės tikslus, jos paskirtį, bet visų pirma ji turi daryti poveikį tiems, kas padarė nusikalstamas veikas ir tiems, kurie, jų dar nepadarė.
Bendroji ir specialioji prevencija Reikalinga tam, kad bausmė įbaugintų ir asmenys nepasiduotų situacijai ar susiklosčiusioms aplinkybėms. Bausmės stiprina tų, kurie nemano nusikalsti nusistatymą. Bendroji prevencija – tai toks BT poveikis, kuriuo siekiama sulaikyti nuo nusikalstamų veikų potencialius BT pažeidėjus. Tokiu būdu suprantant BT funkciją yra įžeidžiama didžioji dalis visuomenės, kadangi didžioji visuomenės dalis neįsivaizduoja kaip galima pažeisti baudžiamuosius įstatymus.
Nusikalstamumas yra ne vien recidyvizmas, nes jis sudaro tik 20% visų nusikaltimų. Visa kita kyla iš visuomenės, kuriai neva nereikalinga bendroji prevencija. Vienas iš pagrindinių bendrosios prevencijos aspektų yra bausmės neišvengiamumas.
Specialioji prevencija – prevencija jau padariusiems nusikalstamas veikas, kad asmenys pakartotinai nenusikalstų. Specialioji prevencija pasiekiama taikant laisvės atėmimo bausmes, progresyvinę sistemą, tam tikras režimas (pvz. darbas). Įkalinimo įstaigose yra tūkstančiai panašių specialiosios prevencijos priemonių.
Bausme turi būti realizuojamas teisingumas. Tai svarbus dalykas, nes Konstitucinis teismas apie teisingumo principą taip pat yra daug rašęs. Teisingumas turi veikti ne tik kuriant, bet ir įgyvendinant teisę. Teisingumo principas realizuojamas tada, kai skiriamos bausmės, nemenkinančios nusikaltusiojo orumo.
BK bendrojoje dalyje bausmės išdėstytos pagal sunkumą, taigi bausmių sistema – pagal sunkumą išdėstytas, išsamus ir teismams privalomas bausmių sąrašas. Šis sąrašas privalomas ir įstatymų leidėjui, nes šis gali skirti tik tokias bausmes, kurios įtvirtintos šiame sąraše. Gali būti skiriamos tik tos bausmės, kurios numatytos įstatyme, tai reiškia, kad gali būti skiriama tik tokio dydžio bausmė, kuri numatyta sankcijoje, ši taisyklė turi išimčių. Bausti griežčiau negalima, laisvių atėmimas gali būti taikomas ir teismo, teisę dirbti tam tikrą darbą gali paskirti teismas, net jei to nėra įtvirtinta sankcijoje. Atskirais atvejais teismo gali būti skiriama ir bauda. Kai esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms galima švelninti bausmę, gali būti paskirta ir kita bausmė, nenumatyta sankcijoje. Teismas turi teisę skirti bausmę, kurios nėra sankcijoje, jei to reikalauja teisingumo principas.

BK galime išskirti tokias bausmių sistemas:
1) Bausmės, skiriamos už nusikaltimų padarymą.
2) Bausmės, skiriamos už baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Bausmės tokios pat, kaip ir už nusikaltimų padarymą, tačiau negali būti skiriamas laisvės atėmimas. 3) Bausmės nepilnamečiams.
4) Bausmės juridiniams asmenims.
5) Bausmės, ribojančios tam tikras teises.
6) Bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.
7) Pagal subjektus, kuriems yra taikomos.
8) Terminuotos ar neterminuotos (pvz. bauda) bausmės.
9) Susijusios su darbiniu poveikiu.
10) Bausmės, kurios paliečia subjekto turtinius interesus (bauda, teisės dirbti atėmimas).
Šios klasifikacijos rodo, kaip vystėsi bausmių sistema ir tai, kad įstatymų leidėjas ieško būdų, kaip nubausti. Bausmių sistemos išdėstymas nuo sunkiausios iki švelniausios yra vis dar įtvirtintas kai kuriose šalyse (ne tik SSRS). Bausmių sistemose matyti, kad valstybės siekia išsaugoti numatytus baudimo momentus. Bausmių sistemos humanizuojamos, taikomas proporcingumo principas.

Question 87

Bausmių rūšys: viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas

Answer 87

BK 42. Bausmių rūšys
1. Padariusiam nusikaltimą asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės:
1) viešieji darbai;
2) bauda;
3) laisvės apribojimas;
4) areštas;
5) terminuotas laisvės atėmimas;
6) laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
2. Padariusiam baudžiamąjį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės:
1) viešieji darbai;
2) bauda;
3) laisvės apribojimas;
4) areštas.
3. Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė.
4. BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi bausmės.
5. Jeigu už kelis padarytus nusikaltimus skiriamos daugiau negu 2 skirtingų rūšių bausmės, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, iš paskirtų bausmių palieka 2 bausmes: vieną iš jų – griežčiausią, o kitą parenka savo nuožiūra.
6. Padariusiam NV asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 681, 682, 71, 72, 72(1), 72(2) ir 72(3) straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių:
– uždraudimas naudotis specialia teise,
- viešųjų teisių atėmimas,
- teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas,
- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą,
- turto konfiskavimas,
- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu,
- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose,
- išplėstinis turto konfiskavimas.
Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.
7. Bausmių rūšis JA ir bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus nustato BK 43 ir 90 straipsniai.

BK 46. Viešieji darbai
1. teismas skiria BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka.
2. skiriami nuo 1 mėnesio iki 1 metų.
Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais.
Asmuo įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
3. atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei:
- 480 valandų - už nusikaltimą,
- 240 valandų - už baudžiamąjį nusižengimą.
4. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.
5. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.
6. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
7. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

BK 47. Bauda
1. Tai piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.
3. Nustatoma bauda:
1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio;
4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.
4. JA nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda.
5. Baudos dydis už padarytą NV straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
6. Už BK XXXIII skyriuje numatytas NV skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto NV dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.
Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia.
Galutinė teismo paskirta bauda už BK XXXIII skyriuje numatytas NV gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus maksimalius baudos dydžius, tačiau negali būti mažesnė negu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudos dydžiai.
7. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
8. Jeigu vengia sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas -> laisvės apribojimu. Teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

BK 48. Laisvės apribojimas

1. Skiria BK SD numatytais atvejais.
2. Gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
3. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
   1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
   2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
   3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
4. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus.
5. Teismas gali uždrausti:
   1) lankytis tam tikrose vietose;
   2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
   3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus.
6. Teismas gali įpareigoti:
   1) tam tikru laiku būti namuose;
   2) atlyginti NV padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;
   3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;
   4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;
   5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
7. Teismas vietoj nurodytų draudimų ar įpareigojimų gali paskirti kitus BĮ nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
8. Draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami.
9. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
10. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

BK 49. Areštas
1. skiria BK SD numatytais atvejais.
2. Tai yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.
3. Už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto,
už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 10 iki 45 penkių parų arešto.
4. Arešto laikas sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas.
6. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki 3 metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

BK 50. Terminuotas laisvės atėmimas
1. Skiria BK SD numatytais atvejais.
Bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
2. Gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų. Jeigu skiriama bausmė neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas,
gali būti paskirta iki 25 metų laisvės atėmimo bausmė.
3. Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka:
- atvirose kolonijose,
- pataisos namuose ir
- kalėjimuose.
Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

BK 51. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos
1. skiria BK SD numatytais atvejais.
2. Nuteistajam atlikus 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.
Jeigu teismas nusprendžia pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu 5 ir ilgesnis negu 10 metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Spręsdamas bausmės pakeitimo klausimą, teismas atsižvelgia:
- į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką,
- nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu,
- bausmės tikslus ir
- atliktos bausmės poveikį nuteistajam,
- ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką nustato BPK.
3. Nuteistieji atlieka kalėjime.
Pirmuosius 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.
4. Nurodytas dvidešimties metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminas skaičiuojamas nuo kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymo arba paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžios.
Jeigu nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dvidešimties metų termino skaičiavimo eiga nutrūksta ir terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo tyčinio nusikaltimo padarymo dienos.

Question 88

Nuteistųjų, atliekančių bausmę, kategorijos, jų teisinė padėtis

Answer 88

?

Question 89

Juridinio asmens bausmės esmė, tikslai, nubaudimo elementai ir bausmių rūšys

Answer 89

BK 43. Bausmių rūšys JA
1. gali būti skiriamos šios bausmės:
1) bauda;
2) JA veiklos apribojimas;
3) JA likvidavimas.
2. Teismas, paskyręs bausmę JA, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones. Nuosprendis, kuriuo teismas JA paskiria bausmę už BK XXXIII skyriuje (NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALSTYBĖS TARNYBAI IR VIEŠIESIEMS INTERESAMS) numatytus nusikaltimus, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.
3. JA už vieną nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė.
4. JA skiriamos bausmės BK SD straipsnių sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmę JA, vadovaujasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytu bausmių sąrašu.
5. JA kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 71, 72 ir 72(3) straipsniais, gali būti skiriamos 1 arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių –
- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą,
- turto konfiskavimas,
- išplėstinis turto konfiskavimas.
Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti skiriama tik su JA veiklos apribojimo bausme.

BK 52. JA veiklos apribojimas

1. Teismas uždraudžia JA verstis tam tikra veikla ar įpareigoja uždaryti tam tikrą JA padalinį.
2. JA veikla gali būti apribota nuo 1 iki 5 metų. Šios bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

BK 53. JA likvidavimas
Teismas įpareigoja JA per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus JA padalinius.

Question 90

Baudžiamojo poveikio priemonių samprata, rūšys, paskirtis, skyrimo ar keitimo tvarka ir pagrindai

Answer 90

Kita BA realizavimo forma – baudžiamojo poveikio priemonės. BK IX skyrius: 67 – 74 str.
Nauja forma – atsisakoma papildomų bausmių instituto. Anksčiau tos „papildomos“ galėjo buvo skirtos,kaip pagrindinės ir kaip papildomos. Kad išvengti dvigubo nubaudimo atsiranda baudžiamojo poveikio priemonės – turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Siekiama, kad jomis būti pasiekiama tai, kas būtų pasiekiama bausme, bet be per didelio represinio poveikio asmeniui už padarytą NV-ą.
Baudžiamojo poveikio priemonės – ne kiekvienu atveju atleidus nuo bausmės, atidėjus bausmę ar lygtinai paleidus asmenį, kažkoks valstybės poveikis tokiems asmenims turi būti.
Baudžiamojo poveikio priemonių institutas – 67 str. – tai dažniausiai keičiamas, vystomas BT institutas.

BK 67. Baudžiamojo poveikio priemonių (BPP) paskirtis ir rūšys
1.BPP turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo BA BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios BPP:
1) uždraudimas naudotis specialia teise (1-5 m.);
2) viešųjų teisių atėmimas (teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas) (1-5 m. arba 3-7 m.). skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis;
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (1-5 m.);
4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (kai asmeniui, nuosavybei ar gamtai) neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti;
5) nemokami darbai. 20 - 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Kai sutinka;
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. 5 - 125 MGL, nepilnamečiui – 3 - 25 MGL, jei dirba ar turi turto, JA - 100 - 2 000 MGL ;
7) turto konfiskavimas. Tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. veikos įrankis, priemonė ar rezultatas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) išplėstinis turto konfiskavimas.kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.
3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas
gali būti skiriami kartu su bausme.
Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.
4. Nepilnamečiui, atleistam nuo BA BK VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais,
gali būti skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas.
Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.
5. JA gali būti skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama.
6. Kai BPP skiriamos kartu su bausme arba skiriamos 2 ar daugiau BPP, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 73. BPP skyrimas

1. Teismas BPP skiria laikydamasis šio skyriaus nuostatų.
2. BPP nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

BK 74. BPP nevykdymo teisinės pasekmės

1. Teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte numatyta BPP, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita BPP.
2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą BPP (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal B 243 straipsnį.

Question 91

Turto konfiskavimas

Answer 91

?

Question 92

Auklėjamojo poveikio priemonių samprata ir teisinė prigimtis, rūšys, skyrimo pagrindai ir tvarka

Answer 92

BK 82. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams
1. Nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo BA ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios APP:
1) įspėjimas;
2) turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas;
3) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai. 20 - 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. jei sutinka;
4) atidavimas tėvams ar kitiems FA ar JA, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti. 6 mėn - 3 metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų.kai:
a) tėvai ar kiti asmenys sutinka, patys nedaro neigiamos įtakos, turi galimybių sudaryti jo asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas, sutinka teikti būtiną informaciją šios priemonės vykdymą kontroliuojančioms institucijoms;
b) nepilnametis sutinka, kad jį ugdytų bei prižiūrėtų nurodyti asmenys, ir pasižada jų klausyti bei tinkamai elgtis;
5) elgesio apribojimas. 30 d. iki 12 mėn.Teismas nepilnametį gali įpareigoti:
a) būti namuose nustatytu laiku;
b) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;
c) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.);
d) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą. skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka;
e) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;
Teismas nepilnamečiui gali uždrausti:
a) žaisti azartinius žaidimus;
b) užsiimti tam tikra veikla;
c) vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną ir pan.);
d) lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamos įtakos;
e) be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

6) atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.6 mėn - 3 metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų
2. Teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip 3 tarpusavyje suderintas auklėjamojo poveikio priemones.

Question 93

Bausmių skyrimo teisinė charakteristika

Answer 93

BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, jų privalu laikytis kiekvienoje baudžiamojoje byloje sprendžiant subjekto atsakomybės klausimą. 54.1 d. teismas skirdamas bausmę vadovaujasi BK spec dalies straipsnio sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taip įtvirtinama, kad skiriant bausmę turi būti laikomasi teisėtumo principo. 54.2 d. įstatymų leidėjas nurodo, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: … į duomenis, faktus, kurie turi būti konstatuoti, procesine tvarka įtvirtinti, įvertinami skiriant bausmę. Padarytos NV pavojingumo laipsnis, motyvas, tikslas, stadija, kaltininko asmenybė, bendrininko (jei yra) vaidmuo, lengvinančios, sunkinančios aplinkybės. Turi būti išreikšta teismo nuomonė, kiek kiekvienas momentas turi reikšmės bylai. Ši dalis yra skirta atsakomybės individualizavimui. 1 dalį realizavus galime sakyti, kad nuosprendis teisėtas, o pagal 2 dalį realizuojamas bausmės individualizavimo principas (taip pat Konstitucinis principas). 54.3 d. įtvirtina imperatyvą, kad turi būti atsižvelgiama į teisingumo principo reikalavimus. Toks atskyrimas yra santykinis. Visi reikalavimai įtvirtinti 54 str. yra įgyvendinami kartu, ir iš esmės visų principų reikalavimai reiškia, kad turi būti paskirta teisinga bausmė kaltininkui. K 7 str. 2 d. įtvirtina, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. K 31 str. tik teismas gali pripažinti asmenį kaltu, padariusiu NV.

BK 54 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad bausmė gali būti skiriama tik to straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama NV, sankcijose ribose. Toks reikalavimas yra būtinas, kadangi tam tikra prasme atsakomybės dydį sankcijose parenka pats įstatymų leidėjas. Tai daroma atsižvelgiant į NV pavojingumo pobūdį. Pobūdis – tai objekto, į kurį kėsinamasi NV būdas, rūšis. Vien tik remtis BK spec. dalies straipsnių sankcijų nuostatomis būtų neteisinga, todėl įtvirtinta, kad turi būti vadovaujamasi ir bendrosios dalies nuostatomis. Tai reiškia, kad teismas turi patikrinti ar yra BA pagrindai, tikrinama ar pagrįstai asmuo patrauktas BA, tuo pačiu reikalavimas reiškia, kad teismas turi įvertinti visus BK bendrosios dalies institutus, kurie susiję su NV.

BK 54 . Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai

1. Teismas skiria bausmę pagal BK SD straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą NV, sankciją laikydamasis BK BD nuostatų.
2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:
   1) padarytos NV pavojingumo laipsnį;
   2) kaltės formą ir rūšį;
   3) padarytos NV motyvus ir tikslus;
   4) NV stadiją;
   5) kaltininko asmenybę;
   6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant NV formą ir rūšį;
   7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
   8) NV padarytą žalą.
3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

BK 61. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių

1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
2. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
3. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.
4. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
5. Ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę teismas gali skirti asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą.
6. Šio straipsnio 5 dalis netaikoma tyčinio nužudymo, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.

Question 94

Teisingos bausmės samprata

Answer 94

Visos nuostatos tam, kad būtų paskirta teisinga bausmė.
Tai iš esmės ir Konstitucijos nuostatų realizavimas.
1) 54. str. 1 d. - nuostata, kad bausmė skiriama tik to straipsnio, kuriame kvalifikuojama veika, sankcijos ribose. Tik tada kai konkreti NV atitinka visus konkrečios veikos sudėties elementus, tada galime kalbėti apie pagrįstą bausmę.
2) 54. str. 2 d. Skirta bausmės konkretizacijai. Reikia atsižvelgti skiriant bausmę į padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Tai lyginamoji charakteristika. Turi būti įvertinami visi NV sudėties požymiai kaip jie pasireiškia konkrečioje tikrovėje, konkrečioje NV. Neturi būti pamirštamas ir NV pavojingumo pobūdis. Turi būti konstatuota NV kaltės forma, rūšis, motyvas, tikslai, NV stadija. Visi šie momentai turi būti įvertinti. Kaltininko asmenybė – būtini duomenys, ją apibūdinant neturėtų būti remiamasi vien kažkokio pareigūno pažyma.Reikia pažymėti, kad asmenybei negali būti skiriamas prioritetinis dėmesys.
3) BK 54. str. 3 d. Įtvirtintas imperatyvas nepamiršti ir teisingumo principo reikalavimo. Jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, teismas gali paskirti švelnesnę bausmę. Ši dalis taikoma tada, kai taikyti BK 62 str. yra problemiška. Šio straipsnio dalis yra universalesnė. Ji apima galimybę taikyti humanišką reakciją, reaguoti individualiai į konkrečią NV. Šio straipsnio reikalavimų įgyvendinimas yra gana sudėtingas ir problemiškas. Ši dalis gali būti taikoma tik išimtinais atvejais, kai yra byloje išskirtinės aplinkybės, jų visuma, kai atvejai yra netipiški, labai reti.

Question 95

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jų įtaka bausmei

Answer 95

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tam tikrų aplinkybių sąrašas, kuris pateiktas baudžiamajame įstatyme, kurios rodo mažesnį veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Lengvinančių aplinkybių sąrašas yra pavyzdinis, tai reiškia, kad jis nėra išsamus: teismui suteikta galimybė bet kokią kitą aplinkybę, kuri nenumatyta sąraše, pripažinti atsakomybę lengvinančia (žinoma, motyvuotai). Numatoma ir bendra taisyklė, jog aplinkybė, kuri yra numatyta kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, negali būti taikoma bausmės skyrimo metu. Pvz., numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nužudymą didžiai susijaudinus, kai kaltininko didelį susijaudinimą sukelia nukentėjusiojo veiksmai, nebus galima panaudoti provokuojančio nukentėjusiojo elgesio kaip aplinkybės.

BK 59. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
   1) kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių;
   2) kaltininkas prisipažino padaręs BĮ numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis;
   3) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą;
   4) NV padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties;
   5) veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina BA;
   6) veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys;
   7) veika padaryta nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu;
   8) veika padaryta pažeidžiant NV padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;
   9) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai BĮ numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą;
   10) veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai;
   11) veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo;
   12) veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo;
   13) nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti NV.
2. Teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas nenurodytas aplinkybes.
3. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

Question 96

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir jų įtaka bausmei

Answer 96

Sunkinančios aplinkybės – tai tokios aplinkybės, kurios didina arba veikos, arba kaltininko pavojingumą. Šių aplinkybių sąrašas pateikiamas baudžiamajame įstatyme ir jis yra išsamus. Tarp sunkinančių aplinkybių yra kelios aplinkybės, kurios pasižymi tam tikrais ypatumais: pvz., bendrininkavimo forma „bendrininkų grupė“ – šios aplinkybės atveju teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimą ir indėlį nusikalstamoje veikoj gali šios aplinkybės nepripažinti atsakomybę sunkinančia (kiekvieno bendrininko atveju teismas turi tai nustatyti). Kita specifinė aplinkybė – apsvaigimas. Šios aplinkybės atveju reikalaujama įvertinti apsvaigimo įtaką nusikalstamos veikos padarymui, patį apsvaigimą leidžia pripažinti sunkinančio aplinkybe tik tada, jei jis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Negali būti pripažintos sunkinančiomis aplinkybėmis privalomi nusikalstamos veikos požymiai.

BK 60. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
   1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia;
   2) veiką padarė organizuota grupė;
   3) veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų;
   4) veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčiojantis iš jo;
   5) veika padaryta mažamečiui;
   6) veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka;
   7) veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia;
   8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime;
   9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos NV padarymui;
   10) veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;
   11) dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei;
   12) veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;
   13) veiką padarė recidyvistas.
2. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

Question 97

Bausmės skyrimo ypatumai pripažinus kaltę: nusikalstamos veikos bendrininkams, už parengtinę nusikalstamą veiklą, pirmą kartą teisiamam asmeniui, nepilnamečiui, už kelias nusikalstamas veikas, esant recidyvui

Answer 97

BK 55. Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 56. Bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą
Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik BK 62 straipsnyje numatytais pagrindais.

BK 57. Bausmės skyrimas už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti NV

1. Skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių NV nebuvo baigta.
2. Už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti NV remiantis BK 62 straipsniu gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą NV numatyta bausmė.

BK 58. Bausmės skyrimas NV bendrininkams

1. skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant NV rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.
2. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams.

Question 98

Bausmių keitimo taisyklės

Answer 98

BK 65. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės

1. Paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles:
   1) viena laisvės atėmimo diena prilyginama:
   a) vienai arešto parai (1:1);
   b) dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2);

2) viena arešto para prilyginama:
a) 2 MGL dydžio baudai (1:2);
b) 6 viešųjų darbų valandoms (1:6);
c) 2 laisvės apribojimo dienoms (1:2);

3) viena laisvės apribojimo diena prilyginama:
a) 3 viešųjų darbų valandoms (1:3);
b) 1 MGL dydžio baudai (1:1);

4) vieno MGL dydžio bauda prilyginama
6 viešųjų darbų valandoms.

2. Teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas.

BK 66. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Question 99

Švelnesnės, negu nustatyta įstatyme, bausmės skyrimas

Answer 99

Tai gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais.
Viena iš teisingos bausmės skyrimo apraiškų. Teisingumo principo įgyvendinimas.
Humaniškas institutas.

Numatytos dvi kategorijos pagrindų, kurias nustačius galima taikyti švelnesnę nei numatyta įstatyme bausmę:

1) BK 59 str. 1 dalis.- aplinkybių visuma, kuri nurodo, koks buvo nusikaltėlio elgesys po NV padarymo. Kyla klausimas ar turi būti visos sąlygos, ar tai alternatyvos? Greičiausiai gali būti alternatyvos sprendžiant šio straipsnio taikymą. Neretai, ar yra pagrindas taikyti šią dalį lemia teismų motyvaciją.
2) BK 59 str. 2 dalis įtvirtina sudėtingesnes situacijas, kai bet kuriai iš jų esant gali būti taikomas straipsnis. Už kiekvieną NV galima skirti švelnesnę bausmę kai yra bent dvi lengvinančios aplinkybės. BK pateiktas lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Bent iš dalies turi būti atlyginta turtinė žala jei ji buvo padaryta. Plius alternatyvios aplinkybės numatytos straipsnyje. Kai yra pagrindinės dalies aplinkybių visuma su papildoma bent viena aplinkybe, tada galima taikyti šį straipsnį.

BK 62. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas

1. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną NV gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu NV padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo IT bei teismui išaiškinti NV, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
2. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną NV paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:
   1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba
   2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba
   3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant NV buvo antraeilis, arba
   4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti NV, arba
   5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba
   6) veika padaryta pažeidus NV padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
3. Kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali:
   1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą NV numatyta mažiausia bausmė, arba
   2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta BK 47 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, 56 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje, arba
   3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą NV.
4. Teismas taip pat gali pagal šio straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų NV ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą, ir:
   1) nužudymas padarytas dėl grasinimo ar prievartos arba
   2) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo nužudant buvo antraeilis, arba
   3) veika nutrūko rengiantis nužudyti ar kėsinantis nužudyti.

Question 100

Bausmės skyrimo ypatumai už kelias nusikalstamas veikas

Answer 100

Padarius kelias NV, kai nustatoma bausmė už konkrečią NV taikomas arba:
1) bausmės sudėjimas – bausmės už NV sudarančią sutaptį gali būti sudedamos visiškai arba iš dalies. Lietuvoje negalioja principas, kad sudedama tiek, kiek paskirta, nes yra minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Sudedant laisvės atėmimo bausmes – maksimali riba 20 m. Bausmių sudėjimo principas labiau išreiškia pavojingumą. Gali būti sudedamos skirtingų rūšių bausmės. Kaip tai padaryti – BK 65 str. Įstatymas įtvirtina ir specialias taisykles, nes straipsnyje yra bendros nuostatos. Gali būti bausmių, kurios negali būti nei keičiamos, nei sudedamos.

2) bausmės apėmimas (labiausiai patinka Lietuvos teisėjams) taikomas kai yra ideali NV sutaptis arba kai padarytos NV labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms NV kategorijoms. Apėmimas turi būti taikomas kai už vieną NV paskirta 20 m., ar iki galvos. Principo esmė – švelnesnės paskirtos bausmės yra apimamos griežtesnės bausmės. Griežtesnė bausmė susiurbia kitas bausmes ir lieka griežtesnė bausmė. Subendrinta bausmė prilygsta pačiai griežčiausiai bausmei paskirtai už veikas sudarančias sutaptį.

Kai reali sutaptis ar nėra savybių apėmimui – sprendžiama ar taikyti sudėtį ar apimtį. Kai bausmės yra visiškai sudedamos, prie griežtesnės bausmės pridedamos kitos, kai iš dalies – prie griežčiausios švelnesnės bausmės pridedamos iš dalies.

Bausmės skyrimas padarius kelias NV. Taisyklių visuma 63 str. Tai iš esmės situacijos esant NV sutaptims. Straipsnis numato taisykles, kaip bausmė turi būti skiriama jei asmuo padaro ne mažiau kaip 2 NV iki nuosprendžio priėmimo ir iki tol asmuo nebuvo baustas. Taip pat turi būti nepasibaigę senaties terminai. Praktikoje gali būti taip, kad asmuo yra pripažįstamas kaltu padarius kelias NV ir nei už vieną iš jų dar nėra nuteistas; asmuo gali būti nuteistas, bet vėliau paaiškėja, kad asmuo dar padarė veikų, kurias asmuo padarė iki nuosprendžio priėmimo.
Esant tokiai situacijai teismas skiria bausmes už kiekvieną NV. Už kiekvieną NV skiriama bausmė laikantis BK 54 reikalavimų. Už kiekvieną NV paskiriama konkreti bausmė. Tai svarbu, nes užtikrinama bausmės individualizavimo principo realizavimas, taip pat sprendžiant kitus klausimus.

BK 63. Bausmės skyrimas už kelias NV

1. Jeigu padarytos kelios NV, teismas paskiria bausmę už kiekvieną NV atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras NV bausmei.
3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų NV, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.
4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų NV, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
5. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai:
   1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;
   2) padarytos NV labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms NV rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius;
   3) už vieną NV paskirta 20 laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
6. Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų NV pobūdį ir pavojingumą.
7. Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti 20 laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.
8. Negalima skirti tokios subendrintos bausmės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskiras NV.
9. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
10. Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias NV, jeigu jis padarė tęstinę NV.

BAUSMĖS SKYRIMAS, KAI NEATLIKUS BAUSMĖS PADAROMAS NAUJAS NUSIKALTIMAS. BAUSMIŲ SUDĖJIMO TAISYKLĖS. NUOSPRENDŽIŲ SUTAPTIES SKIRTINGUMAS NUO NUSIKALTIMŲ SUTAPTIES.

BK 64 . Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja NV
1. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują NV arba naują NV bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes
subendrina.
Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
2. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.
3. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
4. Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti 25 metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – BK nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.
5. Jeigu už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Question 101

Kardomojo kalinimo teisinė charakteristika

Answer 101

Teismas, skirdamas bausmę asmeniui , kuriam buvo taikomas kardomasis kalinimas (suėmimas) privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 1 d. taisykles – vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, 2 MGL dydžio baudai, 6 viešųjų darbų valandoms, 2 laisvės apribojimų dienoms.
Šiuo institutu įgyvendinamas non bis in idem principas, kad kardomuoju kalinimu suvaržant asmens laisvę bausmės tikslai pasiekiami kaip ir analogiškai taikant pavienę bausmę.
Asmeniui, atliekant laisvės atėmimo bausmę padarius naują NV pradedamas naujas teismo procesas, kurio metu taikomas nuosprendžių sudėjimas (bausmes subendrinant), iš naujo pradedami skaičiuoti teistumo terminai, už tyčinę veiką konstatuojamas recidyvas.
BK 64 str. Jeigu nuteistasis neatlikęs paskirtos bausmės padaro naują NV, teismas paskyręs bausmę už naują NV bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos prie naujų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės sudedamos iš dalies prie naujų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, jei neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Question 102

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos

Answer 102

Atleidimas nuo bausmės yra iš esmės įstatymo leidėjo valia sukurtas depenalizacijos institutas. Veikos, kurias padarius asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, tai iš esmės įvertinimas ypatingų, atskirų situacijų, kai kaltas asmuo dėl vienokių ar kitokių aplinkybių gali būti nevaržomas tiek, kiek būtų suvaržytas jei jam būtų paskirta kriminalinė bausmė. Iš esmės tai ir humaniškumo principo reikalavimų įvykdymas, bausmės individualizavimo, bausmių ekonomijos principų vykdymas. Apibendrintai – tai valstybės atsisakymas nubausti kaltininką.
Atleidimas nuo bausmės yra teismo kompetencija, teismo sprendimas atleisti nuo tolesnio bausmės vykdymo ar atidėti bausmės vykdymą. Galimas atvejis, kad atleisti nuo neatliktos bausmės dalies.
Atleidimas nuo BA ir atleidimas nuo bausmės. Atleidimas nuo BA – atleidžiama nuo BA, jei nusikalstama veika nepasiekia sunkaus, labai sunkaus nusikaltimo lygio. Atleidimas nuo bausmės – įmanomas padarius bet kokio sunkumo nusikaltimą (su tam tikromis sąlygomis). Pasekmės atleidus nuo bausmės (atskirais atvejais galima kalbėti apie teistumo galimybę), pritaikius atleidimo nuo BA institutą teistumas neatsiranda.

BK 75. Bausmės vykdymo atidėjimas
1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Question 103

Įpareigojimai, skiriami atidedant paskirtos bausmės vykdymą, jų nevykdymo teisinės pasekmės

Answer 103

BK 75. Bausmės vykdymo atidėjimas

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas BPP ir (ar) pareigas:
   1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;
   2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;
   3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;
   4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;
   5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
   6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
   7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
   8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
   9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
   10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
   11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.
3. Teismas asmeniui jo ar kitų BP dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas BĮ nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
4. Skirdamas BK IX skyriuje numatytas BPP ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.
5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Pasibaigus bandomajam laikotarpiui teismas privalo spręsti ar galima asmenį atleisti nuo realaus paskirtosios bausmės atlikimo. Galimi 3 teismo sprendimai:
1. kai nuteistasis vykdo jam paskirtus įpareigojimus, nepadaro nei administracinių teisės pažeidimų, nei naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju teismas gali atleisti nuo paskirtosios bausmės atlikimo.
2. jei asmuo per bandomąjį laikotarpį be pateinamų priež asčių neįvykdo įpareigojimų arba padaro administracinės teisės paž eidimų. Šiuo atveju, už tai jam taikomos ne mažiau kaip 2 arba administracinės arba drausminio poveikio priemonės. Tokiais atvejais sprendimas atidėti bausmės vykdymą gali būti panaikintas. Pataisos inspekcija, kuri tai kontroliuoja, turi teisę kreipti į teismą su teikimu, tačiau įstatymas numato, kad inspekcija gali kreiptis tik po asmens įspėjimo. Sprendimą naikinti arba nenaikinti priima teismas. Jeigu asmuo bandomojo laikotarpio metu padaro naują nusikalstamą veiką, tai bausmės vykdymo atidėjimas automatiškai netenka galios ir teismas bausmę skiria pagal nuosprendžių sutapties taisykles.
3. kai asmuo vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau per tą laikotarpį padaro administracinį teisės pažeidimų už kuriuos jam buvo taikomos administracinio ar drausminio poveikio priemonės. Teismas gali pratęsti bausmės vykdymo atidėjimą iki 1 metų. Tačiau teorijoje sakoma, kad jis negali viršyti max bandomojo laikotarpio trukmės. AT savo nutartyje, konkrečioj byloj pratęsė šį laikotarpį virš 3 metų ir šiai dienai AT pozicija nėra paknakamai aiški, nes tai nebuvo pripažinta precedentu (nebuvo aprobuojama). Praėjus šiam papildomam laikotarpiui teismas vėl iš naujo sprendžia kokį sprendimą priimti. Įstatymas nereglamentuoja tokių pratęsimų skaičiaus. Bet kuriuo atveju teismas privalo pasirinkti vieną iš 2: arba atleistnuo bausmės arba pasiųsti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju bandomasis laikotarpis nėra įskaitomas į bausmės atlikimo trukmę
Praktikoje šis institutas pakankamai populiarus. 2007 m. laisvės atėmimas buvo paskirtas 6700 žmonių, daugiau nei pusė nuteistus už nusikaltimus suaugusių ir 2/3 nepilnamečių. Iš jų kas antras nepilnametis patyrė humanišką požiūrį teismų pritaikius 92 str. (54,47%), suaugę kas trečias patyrė bausmės vykdymo atidėjimo variantą (75 str.). Faktiškai laisvės atėmimo bausmė atliekama ne taip jau dažnai.

Question 104

Atleidimo nuo bausmės samprata, požymiai, rūšys, pagrindai ir tvarka

Answer 104

Bausmės paskyrimas logiškas, dėsningas baudžiamojo proceso padarinys. Tačiau dažnai įmanomos situacijos, kad bausmės atlikimas neįmanomas ar atleidžiant nuo bausmės asmuo geriau pataisomas, įgyvendinamas bausmės ekonomijos principas. Įstatymas palieka galimybę keisti nuteistojo padėtį, nes žmonės skirtingi. Įstatymų leidėjas pateikia pakankamai platų variantų sąrašą. Nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidimas nuo bausmės skiriasi tuo, kad pirmajam yra taikomos griežtesnės sąlygos. Atleidžiant nuo bausmės galima atleisti ir nuo sunkių nusikaltimų. Atleidžiant nuo bausmės išlieka didesnės pasekmės (teistumas). Suprantama, kad teismas sprendžia tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek nuo bausmės. Tačiau pirmajam įtaką daro nuketėjusysis ir kiti proceso dalyviai. Atleidimo nuo bausmės atveju, atleisti gali nebūtinai teismas (prezidentas).

BK 76. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos
1. NV padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku.
Šiuo atveju teismas paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo.
Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos NV sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.
2. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo.
3. Asmuo, kuriam po NV padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo.
Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas nusprendžia dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.
Jeigu toks asmuo pasveiksta, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę. Tokiu atveju laikas, kurį buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo laiką diena už dieną.

Question 105

Lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme taikymo ypatumai nepilnamečiams

Answer 105

NEBEGALIOJA TOKS STRAIPSNIS !!!

Sąlyginis atleidimas, lygtinis atleidimas. BK 77 str. Atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir neatliktos bausmės pakeitimas kita nuo neatliktos bausmės. Iš esmės kalbama apie du variantus. Vietoj ar įrašyta ir. Kalbant apie šį institutą tai rodo, kad BT yra atsižvelgiama ir į tas situacijas, kad pats protingiausias teismas įvertinęs visas įmanomas aplinkybes, faktinius duomenis negali būti tikras, kad atliekant bausmę paskirtoji bausmė atitiks bausmės tikslą, asmenybę, todėl paliekama galimybė bausmės individualizavimo procesą tęsti po bausmės paskyrimo. Jei matoma, kad bausmė per griežta, nuteistojo padėtį galima sušvelninti taikomas šis institutas. Visgi, sąlygos griežtos. 77 str. 1 d. griežtos sąlygos: atlikta tam tikra dalis laisvės atėmimo bausmės, iš dalies atlyginta žala, asmuo savo elgesiu įrodė, kad yra linkęs taisytis ar pasitaisęs. Teismas sprendžia apie pateiktą pataisos namų informaciją. Vertinama visa situacija. Kad BK nevirstų vien tik humaniškumo principų dominavimu, įvardyti tam tikri reikalavimai ir kitoms kategorijoms nuteistųjų. Lygtinis atleidimas bausmės prieš terminą. Netaikomas pavojingam recidyvistui, asmeniui, kuriam taikomas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, kuris padarė naują tyčinę NV. Neatsargi nusikalstama veika galima. Lygtinai atleidžiant teismas gali paskirti tuos įpareigojimus, kurie yra 75 str. 2 d. (parinkti vieną ar kelis įpareigojimus, gali jų ir netaikyti). Sprendžiant kokius įpareigojimus taikyti, įpareigojimas atlyginti padarytąją žalą nelogiškas. Atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą yra sąlyginis. Atleidžiama nuo neatliktos bausmės dalies, jei nustatoma, kad nepagrįstai paskirta, gali patirti ir visai kitokį poveikį sprendimą atleisti nuo laisvės atėmimo prieš terminą panaikinant. Jei padaro naują NV neatliktos bausmės laikotarpiu taikoma BK 64 str. Bandomasis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo paskelbimo. Pagal praktiką matyti, kad teismai šią pareigą atlieka gana formaliai. Turi būti išaiškinamos kokios pasekmės laukia panaikinant sprendimą dėl lygtinio atleidimo, bet teismai neretai tokios informacijos neteikia.

Question 106

Amnestija

Answer 106

BK 78. Amnestija

1. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu.
2. Amnestijos pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato amnestijos aktas.

Atleidimas nuo bausmės neteisminiu keliu, konstituciniai amnestijos ir malonės institutai.

Teisinėje sistemoje amnestija, malonė įvardijama kaip pasigailėjimo teisė. Pasigailėjimo teisę žinojo jau romėnų teisė. Vėliau ši teisė tapo aukštesnių luomų privilegija išvengti bausmės už padarytas NV. Bekarija ir Monteskje pagrįstai kritikavo šią teisę dėl privilegijuotų asmenų piktnaudžiavimo ja. Atleidimas nuo bausmės yra piktnaudžiavimas valdžia, malonė reikalinga tik tose šalyse, kuriuose yra žiaurūs įstatymai ir neteisingi įstatymai. Prezidentas iš 50 malonės prašymų atmetė visus (šiuo atveju buvo pateikti prašymai asmenų, kurių veikos buvo labai sunkios). Valdovas malonės aktu sudaro nusikaltimo nebaustinumo viešą aktą. Tokios idėjos nebuvo dominuojančios ilgą laiką. Daugelis valstybių turi įtvirtinusios savo teisinėse sistemose amnestijos, malonės galimybė. Kalbant apie pasigailėjimo teisę kalbama, kad ji gali būti bendra ir atskira. Bendra, kad sprendžiama amnestijos įstatymais, tai norminis pobūdis, nes taikomas atitinkamai kategorijai asmenų, veikia apibrėžtam laikui. Malonė – tai individuali sprendimo teisė konkretaus asmens atžvilgiu. Malonė gali teisingai įvertinti kiekvieną situaciją, kai tiek asmenybė, tiek kitos aplinkybės rodo, kad tokiam asmeniui yra pagrindas ar būtina švelninti padėtį.

Amnestijos aktai yra siejami su vienais ar kitais valstybei svarbiais įvykiais. Paprastai amnestija buvo taikoma su naujo valdovo išrinkimu. Pas mus tai labiau siejama su naujos Konstitucijos priėmimu. Paprastai prieštaringas procesas, kai didėja nusikalstamumas, kai valstybė nėra pasirengusi taikyti amnestija. Nes amnestija tai toks aktas, kurį pritaikius sumažėja 1.5 – 3 tūkst. nuteistųjų. Nelogiška taikyti amnestiją, kai matome nusikalstamumo didėjimo tendencijas (tai rodo ir pastarieji mėnesiai). Visuomenėje saugumo nuo to sumažėja. Amnestijos įstatyme galėtų būti priimami tik tada, kai nusikalstamumas mažėja, kai valstybė yra pasiruošusi priimti nuteistuosius jų resocializacijos procese. Ankstesniųjų metų amnestijos buvo siejamos su įkalinimo įstaigų perpildymu. Dabar gali priimti dar 2.5 tūkst. nuteistųjų (nėra perkrautos). Nė viena amnestija nesprendė teistumo klausimo. Gali būti amnestija, kuria panaikinamas teistumas, kadangi tai varžo atlikti tam tikras pareigas, funkcijas.
Nei Konstitucijos nei BK nenumato subjektų ribų, kuriems taikoma amnestija. Paprastai amnestija netaikoma tiems, kurie padarė genocido ir nusikaltimus žmoniškumui, tiems, kurie nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Netaikomi pavojingiems recidyvistams, arba asmenims, kuriems laisvės atėmimo vietos administracija negali teikti prašymų (blogos reputacijos). Amnestijos įstatymų gali būti sumažinama bausmės dalis, gali būti paskiriama švelnesnė bausmė, tačiau dažniausiai amnestijos klausimas sprendžiamas teismo, sudaromos komisijos ar nuteistasis atitinka sąlygas, kad teismas galėtų spręsti jo amnestavimo bylas. Baigus gydymą amnestija gali būti taikoma. Kalbant apie amnestiją, tiek ir apie malonę. Gali būti tam tikri kriterijai, tam tikri reikalavimai, kuriems paklustų ir pats Seimas priimdamas amnestijos įstatymus. Nors Konst. sakoma, kad malonė išimtinė prezidento teisė, bet nėra jokių ribų kada ši teisė gali būti realizuojama. Pats prezidentas nusimanė.

Question 107

Malonė

Answer 107

BK 79. Malonė
1. Nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo, jeigu
Respublikos Prezidentas
patenkina jo malonės prašymą.
2. Malonės suteikimo tvarką nustato Respublikos Prezidentas.

Kalbant apie malonę pažymėtina, kad 1930 m. liepos 14 d. Lietuvoje buvo priimtas malonės įstatymas, kuris nustatė tvarką, kaip turi būti teikiama ši pasigailėjimo teisė. Malonės teisė suteikta prezidentui, pareiškimo prašymą prezidento vardu paduoda nusmerktasis ar jo globėjas, jie pateikiami teismams, iš ten teisingumo ministeriui. Buvo reikalavimai kalbai ir raštui. Įstatymas mokė prašytojus būti mandagiais ir rašyti aiškiai. Malonės aktus kontrasignuodavo tas ministeris, kuris pristatydavo malonės bylą.
Malonė – humaniškas valstybės aktas, skirtas palengvinti nuteistųjų asmenų asmeninę padėtį ir yra pagrindas pasigailėti asmens, pripažinto kaltu, atskirais atvejais kaip paskatinimas, kurie laikosi vietos taisyklių atlikimo tvarkos. Malonė lyginant su amnestija yra individualus teisės aktas, dekretuose vardijamos atskiros pavardės, ne grupės. Nei sunkumas, nei nusikaltėlio asmenybė neriboja malonės taikymo, amnestijos aktai priešingai.
Buvo minėta, kad dabar teisinėje sistemoje nėra įstatyminio lygio reguliavimo malonės teisės realizavimo. Bendros nuostatos įtvirtintos konstitucijoje, apie tai minima BK, tačiau kitur nėra. Išimtinė prezidento teisė, todėl prezidentas pats ir nustato kaip turi būti teikiama ši malonė. Paskutiniai variantai malonės teikimo tvarkos nurodo ribas, nustato vienodą malonės teikimo praktiką, nes nurodo kokie sprendimai gali būti priimami realizuojant malonės teisę. Malonės teikimo pagrindus, sąlygas, tvarką nustato dekretas. Paskutinis dekretas 2007 m. vasario 15 d. dekretas dėl malonės komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo. Juo patvirtinta ir malonės prašymų nagrinėjimo nuostatai, sudaryta komisija, kuri sprendžia tuos klausimas. komisiją sudaro LAT, Apeliacinio teismo pirmininkai, gen. prokuroras, teisingumo ministras, teisės departamento direktorius, vyr. specialistas malonės klausimais, vis. org. atstovai (kalinių globos, carito ir pan.), prezidento patarėjai. Anksčiau būdavo ir policijos kapelionas. Paprastai komisijos posėdžiuose aktyvūs politikai, anksčiau buvo nustatyta, kad gali dalyvauti Seimo nariai.
Malonės komisija patardamas prezidentui tam tikra prasme padeda priimti objektyvius, pagrįstus sprendimus, tačiau šis patarimas prezidentui nėra privalomas. Malonės teikiama asmenims, kurie nuteisti Lietuvos teismų ir asmenims, kurie nuteisti kitų valstybių teismų, tačiau bausmę atlieka Lietuvoje. Pagal minėtąją tvarką malonės prašymai nagrinėjami paduoti tik pačių nuteistųjų (be jokių artimųjų pagalbos). Tai galima paaiškinti tuo, kad kreipdamasis nuteistasis į prezidentą sutinka su nuteisimu, sutinka su teismų sprendimu. Jei nesutinka, tai gali bandyti eiti reabilitacijos keliu. Naujovė, kad malonės prašymas gali būti sprendžiamas, kai to asmens byloje yra baigtas procesas (ir apeliacinis, ir kasacinis). Gali būti naujai paaiškėjusios aplinkybės, aiškiai netinkamas BĮ pritaikymas. Dar vienas pagrindas pastaruoju metu, kai bylos atnaujinamos Strasbūro sprendimais konkrečioje byloje. Buvo atvejų, kai prezidentui teko spręsti malonės klausimą, kai asmuo buvo nuteistas laisvės atėmimu, bet slapstėsi.
Tie asmenys, kurie nuteisti iki gyvos galvos malonės prašymą gali pateikti ne anksčiau atlikę 20 m. laisvės atėmimo bausmės. BK 51 str. nustatyta, kad jei įstatymo nustatyta tvarka bausmė iki gyvos galvos gali būti keičiama, tai ta bausmė negali būti mažesnė nei 25 m. Taigi jei po 20 m. kreipėsi, prezidentas gali paskirti atlikti viso 25 m. bausmę.
Malonės klausimo sprendimui ruošiamasi kruopščiai. Jie pateikiami per pataisos namų administraciją ir paprastai prezidentūrai yra siunčiami nuosprendžiai, jų kopijos, pateikiama informacija apie jų elgesį laisvės atėmimo vietose, nuobaudos, paskatinimai. Išaiškinama situacija išlikusių ryšių su šeima, darboviete, gyvenamąją vieta. Žiūrima kokia asmenybė, kokį poveikį turėjo bausmės atlikimas, kokios galimybės asmens resocializacijai. Paskutinis malonės posėdis baigėsi tuo, kad iš 50 prašymų nei vienas nebuvo patenkintas. Malonė teikiama prezidento dekretais. Dekrete yra nurodoma prezidento sprendimas dėl šio asmens pasigailėjimo, prezidentas gali sumažinti paskirtą bausmę, gali atleisti nuo neatliktos bausmės dalies. Gali pakeisti neatliktą bausmės dalį švelnesne (paskutinis momentas yra naujas). Pakankamai platus sprendimų ratas vykdant malonę. Prezidento dekretus vykdo VRM arba Teisingumo ministerija (priklausomai nuo to, kokia bausmė paskirta).
Galima nurodyti ir tai, kad pakartotinai malonės prašymas gali būti teikiamas praėjus ne anksčiau kaip pusei metų. Jei dėl vienų ar kitų priežasčių negalėjo būti nusprendžiama, kad yra pagrindas asmens pasigailėti, tai po pusmečio tokių atvejų padaugėja. 1993 m. Lietuvoje pirmieji metai teikiant malonę: 405 prašymai, patenkinta 93 (apie ketvirtis). 1994 m. buvo 800 prašymai, tenkinama beveik 200. Pakankamai ilgai laikėsi tokia proporcija. Dabartiniu metu šis procentas mažėja. Prezidentai labai tiksliai realizuoja išimtinę teisę, nes tik 2% tų, kuriems buvo suteikta malonė padarė NV. Paprastai recidyvas 25%.

Question 108

Senaties instituto samprata, skiriamieji bruožai, rūšys, taikymo sąlygos

Answer 108

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – suėjus tam tikriems terminams po NV padarymo, kaltininkas neturėtų būti baudžiamas, o besąlygiškai atleidžiamas nuo BA. Atleidimas dėl senaties yra besąlyginis. Jei praėjus tam tikram laiko tarpui nebuvo sugebėti atskleisti NV, atlikti tyrimą ar teismas buvo vangus – valstybė prisiima kaltę sau. Bausmės tikslai jau nebus pasiekiami praėjus dideliam laiko tarpui. Kitas momentas – neegzistuoja keršto principas, bausmė negali būti kerštas už padarytą NV. Šis institutas faktiškai taikomas gana dažnai. Statistikos nėra. Atsižvelgiama, kad bėgant laikui, sunkiau išaiškinti NV, ir pats žmogus patiria išgyvenimų. Šis institutas realizuoja humaniškumo principą. Bet atleidžiant nuo BA yra sąlygos (turi būti visuma): turi būti suėję atitinkami terminai nuo NV padarymo (terminų dydis priklauso nuo padarytos NV pavojingumo), kaltininkas neturi vengti ikiteisminio tyrimo ar vengti teisminio nagrinėjimo, neturi asmuo padaryti naujų NV. Išimtis – padarius sunkiausius nusikaltimus, senaties terminai negali būti taikomi. Baigtinis sąrašas veikų. Čia remiamasi tarptautiniais dokumentais, kurie nustato, kokioms veikoms senaties terminai netaikomi. Įmanomos situacijos kai senaties eiga sustoja arba nutrūksta. Sustoja senatis kai asmuo padaręs NV pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo. Tokiais atvejais terminas yra atnaujinamas, kai asmuo sulaikomas, arba pats prisistato. Skaičiavimas termino toliau tęsias nuo tokio ilgio, koks buvo konstatavus jo pasislėpimą. Bet yra atvejai, kad net ir slepiantis sueina senaties terminas. Bet yra sąlyga, kad senatis taikoma jei asmuo per tą laikotarpį nepadaro naujo nusikaltimo. Senatis nutrūksta jei iki senaties termino pabaigos asmuo padaro naują NV. Viskas pradedama skaičiuoti iš naujo.

Question 109

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir vykdymo senatis, taikymo sąlygos

Answer 109

BK 95. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis

1. Asmeniui, padariusiam NV, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:
   1) praėję:
   a) 3 metai - baudžiamasis nusižengimas;
   b) 8 metai - neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas;
   c) 12 metų - apysunkis tyčinis nusikaltimas;
   d) 15 metų - sunkus nusikaltimas;
   e) 25 metai - labai sunkus nusikaltimas;
   f) 30 metų - nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu;

2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo IT ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės NV.
2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo NV padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.
3. Jeigu nuo BK XVIII, XX, XXI, XXIII ir XLIV skyriuose numatytų NV nukentėjo nepilnametis, senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina
25 metai.
4. Jeigu NV padaręs asmuo pasislėpė nuo IT ar teismo, senaties eiga
sustoja.
Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas IT pareigūną, prokurorą ar į teismą.
Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė NV, praėjo 25 metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – 30
ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės NV padarymo.
5. Jeigu NV padaręs asmuo pagal LR įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir nėra gautas kompetentingos institucijos leidimas jį patraukti BA, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią yra gautas kompetentingos institucijos leidimas NV padariusį asmenį patraukti BA arba jis kitaip netenka šioje dalyje nurodyto imuniteto.
6. Bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam:
1) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo;
2) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei;
3) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui ar IT teisėjui atlikti BPK numatytus procesinius veiksmus;
4) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką naujai pakviestam kaltinamojo gynėjui susipažinti su bylos medžiaga.
7. Šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo senaties termino pradžios praėjo 5 metais ilgesnis terminas, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje.
8. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę NV, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą NV pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
9. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse:
1) genocidui (99 straipsnis);
2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis);
3) priverstiniam dingimui (100(1) straipsnis);
4) kankinimui (100(3) straipsnis);
5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis);
6) civilių trėmimui ar perkėlimui (102 straipsnis);
7) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais ar jų turto apsaugos pažeidimui (103 straipsnis);
8) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis);
9) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis);
10) agresijai (110 straipsnis);
11) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis);
12) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis);
13) aplaidžiam vado pareigų vykdymui (1131 straipsnis).

BK 96. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis

1. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu:
   1) jis nebuvo įvykdytas:
   a) per 2 metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba
   b) per 3 metus - ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 2 metų, arba
   c) per 5 metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 5 metų, arba
   d) per 10 metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 10 metų, arba
   e) per 15 metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų ar paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ir

2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos NV.
2. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
3. Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip 10 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – 20 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos NV padarymo.
4. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują NV, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo.
5. Skirdamas bausmę už naują NV, teismas vadovaujasi BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Question 110

Teistumo samprata, teisinė reikšmė

Answer 110

BK 97 str. Teisines pasekmes sukeliantis reiškinys. Pažymėtina, kad tokios pasekmės iškyla tada, kai asmuo turintis teistumą padaro naują NV ir yra teisiamas už naujo nusikaltimo padarymą. Tokiu atveju teistumas turi teisinę reikšmę. Teistumas anksčiau būdavobūtinas NV sudėties požymis. Teistumo teisinės pasekmės baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis neapsiriboja. Todėl gali būti skiriamos bendros teisinės pasekmės. Tokiomis bendromis teisinėmis pasekmėmis, asmuo, kuris yra nuteistas pildydamas anketas turi pateikti informaciją apie savo teistumą. Gali būti nustatyti ribojimai dirbti tam tikrą darbą. Teisininkui turinčiam teistumą, dirbti valstybinėse institucijose (o teistumas gali būti vertinamas kaip negalimumas nepriekaištingos situacijos), gali baigtis teisininko karjera. Gali būti pasekmės tik tokios, kokios nustatytos įstatyme. Net ir išnykus teistumo terminui karjerą tokiems asmenims daryti gali būti sudėtinga. Visuomenė ginasi nuo tų asmenų, kurie ir atlikę bausmę įstatymo leidėjo valia laikomi pavojingais visuomenei. Nebėra tų padarinių, kurie kildavo anksčiau, kai asmenys turintys teistumą negalėjo gyventi atskiruose valstybės regionuose.

BK 97. Teistumas
1. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo LR ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu LR tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos NV padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar BA, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.
2. Atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato LR įstatymai.

Question 111

Teistumo išnykimo, sutrumpinimo, panaikinimo sąlygos ir tvarka

Answer 111

6. Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.
7. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.
8. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę NV išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną NV tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.
9. Teismas, skirdamas bausmę už naujos NV padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar BA, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu:
   1) atsižvelgimas į įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves;
   2) padaryta veika pagal BK nelaikoma nusikaltimu;
   3) asmuo NV padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal BĮ galima BA už jo padarytą veiką;
   4) nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia;
   5) yra kitų LR tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų.

Question 112

Teistumo terminų skaičiavimas

Answer 112

3. Turinčiais teistumą laikomi:
   1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas;
   2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu;
   3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo:
   a) 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą;
   b) 5 metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą;
   c) 8 metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą;
   d) 10 metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.
4. Nepilnamečiams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami 1/2.
5. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.

Question 113

Asmenys, kuriems taikomos priverčiamosios medicinos priemonės

Answer 113

?

Question 114

Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys, jų taikymo pagrindai ir terminai

Answer 114

Visiškai įmanomos situacijos, kai asmuo darydamas NV yra nepakaltinamas. Šios priemonės anksčiau buvo naudojamos kovoje su disidentais. Žinant tai, kad piktnaudžiaudavo su psichiatrija, lėmė tai, kad dabar su šiomis poveikio priemonėmis elgiamasi atsargiai. Jos jungia ir teisinius ir medicininius momentus. Priemonės skiriamos tik patarus medikams, kai tai reikalinga. Šių priemonių skyrimo tvarką nustato BK ir BPK.
Priemonės taikomos asmenims, kurie padaro NV.
Tik teismas nusprendžia skirti ar ne bei nustato laiką, kuriam šios priemonės turi būti skirtos.
Skirtingai nuo bausmės, šios priemonės neskirtos nubausti, o išgydyti. Asmuo, kuriam skiriamos šios priemonės, nėra smerkiamos valstybės. Jomis siekiama apsaugoti asmenį bei aplinkinius ir padėti pačiam asmeniui. Todėl šios priemonės gali būti apibūdinamos kaip prevencija, bet jokiu būdu ne nubaudimas.
Vis dažnesnės situacijos, kai paaiškėja, jog asmuo padarė NV būdamas nepakaltindamas, ribotai pakaltinamas, paskirus bausmę asmuo suserga tokia ligą, kai bausmės vykdymas tampa neįmanomas. Tokių situacijų daugėja, nes daugėja stresų gyvenime.
Šis institutas pakankamai aktualus dabar, dar aktualesnis bus ateityje.
Realizavimas ir vykdymas yra ypatingas procesas. 1 diena prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai (beveik tapatūs ribojimai). Pakankamai sudėtingas realizavimas šių priemonių, sudėtingesnis nei tardymo izoliatoriaus, pataisos namų. BĮ numato pakeitimą minėtose trijose situacijose suvaržymų ribojimų.

BK 98. Priverčiamosios medicinos priemonės

1. Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po NV padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones:
   1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;
   2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
   3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
   4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
2. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.
3. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.
4. Stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.
5. Stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare.
6. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko.
   Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
   Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.
7. Jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas.