Administracinė teisė - ABTI Flashcards

1
Q

MODELINIS TEISMO PROCESAS

A

127 straipsnis. Individualiosios vienarūšės bylos

  1. Jeigu yra duomenų, kad viename ar keliuose apygardų AT yra nagrinėjama daugiau kaip 20 teisės ir faktų požiūriu vienarūšių individualių AB (toliau – individualiosios vienarūšės bylos (IVB)), šios bylos gali būti nagrinėjamos šiame skirsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka.
  2. Viena ar daugiau iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų AB gali būti nagrinėjama ABTĮ 129 str nustatyta tvarka ir vadinama modeline byla (modelinėmis bylomis).
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

163 straipsnis. Teismo, kuriam byla perduodama nagrinėti iš naujo, parinkimas

A
  1. Teismui priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas ar nutartis yra skundžiami.
  2. Tais atvejais, kai skundžiami sprendimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama LVAT. Jeigu procesas tokioje byloje buvo atnaujintas ABTĮ 156 str 2 d 10 ar 12 p nurodytu pagrindu, byla perduodama nagrinėti iš naujo LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai.
  3. Skiriant bylą nagrinėti iš naujo, sudaromoje teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, išskyrus LVAT.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

156 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai

A
  1. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
  2. Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:
    1) kai EŽTT pripažįsta, kad LR teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams;
    2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
    3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
    4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto ar vertėjo veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą;
    5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą ar nutartį;
    6) jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
    7) jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų;
    8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų;
    9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
    10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį;
    11) panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą;
    12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
  3. Prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų bylų.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

20 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija

A
  1. Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija AB, nurodytoms ABTĮ 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose.
  2. Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip I instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
    1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;
    2) pagal savivaldybių tarybų prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra valstybiniai administravimo subjektai;
    3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl savivaldybių institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų (sprendimų) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;
    4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
    5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą;
    6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
    7) dėl Seimo kontrolieriaus pareiškimų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
    8) pagal prašymus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas);
    9) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;
    10) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo;
    12) pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo.
  3. Apygardos administracinis teismas I instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.
  4. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

70 straipsnis. Reikalavimo užtikrinimo priemonės

A
  1. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
    Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis.
    Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
    Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
  2. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu ar savo iniciatyva negali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jeigu tai nustatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių taikymą finansų įstaigoms.
  3. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti:
    1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus;
    2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;
    3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas;
    4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
  4. Prašymą išnagrinėja per 3 d.d., atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama.
    Jeigu toks prašymas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas per 3 d.d. po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo.
    Kai yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas per 10 d.d. nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo.
    Šiuo atveju apie prašymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas pateikti nuomonei.
    Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą.
  5. Apie nutarties priėmimą pranešama asmeniui ir išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą.
  6. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu.
    Kai priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus pakeisti arba panaikinti jiems taikytas priemones.
    Priemonės pakeičiamos arba panaikinamos teismo nutartimi.
  7. Dėl teismo nutarčių duodamas atskirasis skundas. Atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo.
  8. Teismo nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti arba panaikinti - vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti, o jeigu atskirasis skundas paduotas, – priėmus nutartį atmesti atskirąjį skundą.
  9. Teismui atmetus skundą (prašymą, pareiškimą), priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
    Teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
  10. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
  11. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas iš dalies, taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių galiojimo klausimą išsprendžia teismas, priimdamas sprendimą.
  12. Jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 300 eurų bauda.
    Dėl teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

69 straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui

A
  1. Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams:
    1) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose negalima (išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus);
    2) jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles;
    3) pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą, pareiškimą) padavė ne vienas asmuo, gyv vietą ar buveinę arba pagal NT, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą.
  2. Bylos perdavimo klausimą išsprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba LVAT pirmininkas, o bylos perdavimo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais klausimą – LVAT pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu. Bylos perdavimo to paties teismo kitiems teismo rūmams klausimą išsprendžia šio teismo pirmininkas.
  3. Kai proceso šalis yra teisėjas ir byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduoda nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.
    Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.
  4. Kai teisėjas byloje yra proceso šalis ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, į kuriuos šie asmenys nėra paskirti.
    Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.
  5. Kai teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju,
    LVAT pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai.
  6. Kiekvieną perduotą bylą turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus atvejus.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

31 straipsnis. Teritorinis administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta

A
  1. Skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.
    Jeigu VAS, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio LR teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą VAS ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos,
    skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to VAS, jo teritorinio padalinio, teritorinio VAS arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.
    • Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl VAS neteisėtų veiksmų, atlyginimo,
    • bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti,
    • taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo,
      pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyv (buveinės) vietą.
      Tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama.
  2. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal ABTĮ 20 str 4 d priskirtini VAAT, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas VAAT. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.
  3. Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga VAAT pagal AVTĮ 20 str 4 d, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas VAAT.
  4. Kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

128 straipsnis. Modelinio teismo proceso pradėjimas, individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungimas

A
  1. Modelinį teismo procesą gali pradėti AAT pirmininkas teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, priimdamas nutartį.
    Modelinis teismo procesas gali būti pradėtas ir LVAT’e teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, teismo pirmininkui priėmus nutartį.
    Nutartis pradėti arba atsisakyti pradėti modelinį procesą yra neskundžiama.
  2. AAT pirmininkas gali keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungti į vieną modelinę bylą.
    Kai bylos yra skirtinguose AAT, jas gali sujungti LVAT pirmininkas.
    Sujungus sudaroma teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti.
  3. Apie nutartį pradėti modelinį procesą informuojami modelinės bylos proceso dalyviai, LVAT ir visi AAT. Pranešimas apie minėtą nutartį skelbiamas LVAT interneto svetainėje.
  4. Pradėjus modelinę bylą, kitų individualiųjų vienarūšių bylų nagrinėjimas sustabdomas. Teismo nutartis sustabdyti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik tuo pagrindu, kad nagrinėjama byla neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

129 straipsnis. Modelinės bylos nagrinėjimo ypatumai

A
  1. Modelinę bylą nagrinėja AAT 3 teisėjų kolegija.
    Modelines bylas LVAT’e nagrinėja išplėstinė teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija.
  2. Administraciniai teismai imasi priemonių modelinę bylą išnagrinėti kiek įmanoma greičiau.
  3. Teismas atmeta individualiosios vienarūšės bylos proceso šalies prašymą jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu į modelinės bylos procesą, jeigu nenustato, kad jo dalyvavimas yra būtinas tinkamai išnagrinėti modelinę bylą. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

54 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas

A
  1. Tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas),
    teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju.
    Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
  2. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

103 straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai

A

Teismas nutraukia bylą:

1) jeigu byla nepriskirtina AT kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui;
2) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
3) jeigu yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą;
4) jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus;
5) jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis;
6) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;
7) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;
8) jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą;
9) jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo;
10) jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

144 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

A
  1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:
    1) I instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;
    2) panaikinti I instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;
    3) pakeisti I instancijos teismo sprendimą;
    4) panaikinti I instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą I instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
    5) panaikinti I instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės.
  2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – motyvuota teismo nutartis.
  3. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti I instancijos teismui.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

40 straipsnis. Proceso šalių išlaidų atlyginimas

A
  1. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
  2. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
  3. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos 3 suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
  4. Teismas gali nesilaikyti taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
  5. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
    Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
    Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
  6. Jeigu ginčo šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas šį klausimą išsprendžia pagal šio straipsnio nuostatas.
  7. Nagrinėjant šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytas bylas, proceso šalių turėtos išlaidos neatlyginamos.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

105 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo) palikimo nenagrinėto pagrindai

A

Teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą:

1) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka;
2) jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
3) jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo;
4) jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
5) jeigu į posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta;
6) jeigu bylos nagrinėjimo I instancijos teisme metu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina;
7) ABTĮ 126(3) str nurodytu atveju;
8) šio įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

33 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimas

A
  1. Gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), AT pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per 7 d.d..
    Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir ABTĮ 30 str 3 d nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, AT pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per 10 d.d..
    Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.
    Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu PRADINIO jo padavimo teismui dieną.
    Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
    Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas ATSKIRASIS SKUNDAS.
  2. AT pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu:
    1) skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka;
    2) byla nepriskirtina tam teismui;
    3) pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos;
    4) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
    5) yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą;
    6) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
    7) skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
    8) skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo;
    9) skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
  3. Nutartyje atsisakyti privalo nurodyti:
    - į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba
    - kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą).
    Nutartyje taip pat turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas.
    Dėl nutarties atsisakyti priimti skundą gali būti duodamas atskirasis skundas.
    Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti priimti skundą, skundas grąžinamas pareiškėjui, išskyrus , kai skundas PER EPP.
  4. Teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą.
  5. Jeigu skunde pareiškėjas:
    - nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba
    - nurodo ne tą atsakovą ar 3 suinteresuotą asmenį, arba
    - nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs,
    tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus.
    Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys).
    Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.
    Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

104 straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės

A
  1. Byla nutraukiama teismo nutartimi.
    Jeigu byla nutraukiama dėl jos nepriskirtinumo teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis.
  2. Dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.
  3. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
  4. Teismas išaiškina pareiškėjui skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per kitus asmenis.
17
Q

74 straipsnis. Šaukimo pristatymas paštu ar per kurjerius, šaukimo įteikimas

A
  1. Šaukimas pristatomas paštu ar per kurjerius.
    Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo.
  2. Jeigu proceso dalyvis sutinka, teisėjas gali duoti jam šaukimą, kad jį įteiktų kitam asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje.
    Asmuo, kuriam teisėjas paveda įteikti šaukimą, privalo grąžinti teismui šaukimo atplėšiamąją dalį, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo.
  3. Šaukimas gali būti siunčiamas faksimiliniu laišku. Asmuo, priėmęs faksimilinį laišką, privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui.
  4. Šaukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai. Šaukimas, adresuotas įmonei, įstaigai, organizacijai, įteikiamas vadovui ar kitam darbuotojui. Gavęs šaukimą asmuo pasirašo.
  5. Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai.
    Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui.

TEISMAS IŠAIŠKINO, KAD PRIVALU YRA BANDYTI ĮTEIKTI BUTŲ EKSPLOATAVIMO TARNYBAI AR SENIŪNIJOS SENIŪNUI.

  1. Šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas).
  2. -Advokatams, advokatų padėjėjams,
    - antstoliams, antstolių padėjėjams,
    - notarams,
    - Seimo kontrolieriams,
    - viešojo administravimo subjektams,
    - valstybės ir savivaldybių įmonėms,
    - finansų įstaigoms,
    - draudimo ir audito įmonėms,
    - teismo ekspertams,
    - bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams
    teismas šaukimus ir pranešimus įteikia EPP.
    Be to, EPP teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus EPP. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia EPP, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą.
    Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo EPP tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
  3. Šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui procesinį dokumentą EPP, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti d.d..
18
Q

86 straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas

A
  1. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.
  2. Priimdamas sprendimą, AT įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.
    Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies.
  3. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.
  4. Teismo sprendimas negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.
19
Q

98 straipsnis. Sprendimo įsiteisėjimas

A
  1. Neapskųsti I instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui.
  2. Apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą.
  3. Teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos.
  4. Sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
20
Q

122 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada

A
  1. Išnagrinėjęs ABTĮ 120 str 1 d nurodytą prašymą, LVAT priima išvadą dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo.
  2. Išvadoje dėl priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo nurodoma:
    1) išvados priėmimo laikas ir vieta;
    2) išvadą priėmusio teismo pavadinimas;
    3) teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius (jeigu jis dalyvavo nagrinėjant bylą), proceso dalyviai;
    4) bylos dalykas;
    5) proceso dalyvių paaiškinimai;
    6) įrodymai, kuriais grindžiama teismo išvada;
    7) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus;
    8) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi;
    9) teismo sprendimas prašomu klausimu.
  3. LVAT išvada dėl priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo yra galutinė ir neskundžiama.
  4. Išvada skelbiama LVAT interneto svetainėje.
21
Q

120 straipsnis. Prašymo pateikti išvadą padavimas

A
  1. Prašymą pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų (toliau – prašymas pateikti išvadą), paduoda savivaldybės taryba Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.
  2. LVAT nepriima nagrinėti prašymo pateikti išvadą, jeigu:
    1) prašymą padavė subjektas, neturintis teisės jį paduoti;
    2) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais;
    3) prašymas paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos;
    4) prašyme keliamas klausimas jau buvo nagrinėtas LVAT.
  3. Prašymą pateikti išvadą padavęs subjektas turi teisę jį atsiimti iki nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios.
22
Q

121 straipsnis. Prašymo pateikti išvadą nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir išvados pateikimas

A
  1. LVAT išvadą, pateikia per 2 mėnesius nuo prašymo pateikti išvadą gavimo.
  2. Prašymas pateikti išvadą nagrinėjamas pagal bendrąsias ABTĮ nustatytas proceso taisykles, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis.
  3. Teismas, gavęs prašymą pateikti išvadą, išsiunčia savivaldybės tarybos nariui, savivaldybės tarybos nariui – merui prašymo pateikti išvadą ir prie jo pridėtų dokumentų kopijas (skaitmenines kopijas).
    Savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų kopijų gavimo pateikti atsiliepimą į prašymą.
  4. Prašymą pateikti išvadą LVAT nagrinėja apie teismo posėdį pranešęs prašymą padavusiai savivaldybės tarybai ir savivaldybės tarybos nariui, savivaldybės tarybos nariui – merui, dėl kurių įgaliojimų netekimo pradėta ši procedūra.
    Proceso dalyvių, kuriems apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti išvadą.
23
Q

38 straipsnis. Žyminio mokesčio grąžinimas

A
  1. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami:
    1) kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal ABTĮ;
    2) kai pareiškėjas skundą (prašymą, pareiškimą) atsiima;
    3) kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui;
    4) bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;
    5) skundą (prašymą, pareiškimą) palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti;
    6) skundą (prašymą, pareiškimą) palikus nenagrinėtą, kai skundą (prašymą, pareiškimą) pateikė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba neįgaliotas vesti bylą asmuo;
    7) kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą;
    8) kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
  2. Jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio.
  3. Žyminį mokestį grąžina VMI, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per 2 metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą.
    Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis arba žyminis mokestis, sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos.
24
Q

164 straipsnis. Procesinių normų taikymas

A
  1. Atnaujinus procesą, bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal I instancijos teismo proceso taisykles, jeigu skundžiami įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą I instancija.
  2. Jeigu skundžiami teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka.
  3. Vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, teismas atnaujintą bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
25
Q

161 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka

A
  1. Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja LVAT pirmininko sudaryta teisėjų kolegija.
    Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsniu.
    Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka ABTĮ 157, 158, 159 ir 160 str nustatytus reikalavimus.
  2. Priėmęs prašymą, teismas ne vėliau kaip per 5 d.d. jo kopijas išsiunčia proceso šalims.
    Proceso šalys turi teisę pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo per 14 k.d. nuo prašymo atnaujinti procesą kopijos gavimo.
    ABTĮ 74 str 7 d atvejais procesą skaitmenines kopijas siunčia EPP.
  3. Priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
  4. Nagrinėdamas prašymą, teismas patikrina, ar jis pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.
26
Q

162 straipsnis. Teismo nutartis dėl prašymo atnaujinti procesą

A
  1. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad prašymas nepagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais,
    teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą.
    Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.
  2. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad buvo pagrindas atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą.
    Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad buvo pagrindas nustatyti terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti,
    teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti. Trūkumų nepašalinus, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Šioje dalyje nurodytos teismo nutartys yra neskundžiamos.
  3. Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės.
27
Q

163 straipsnis. Teismo, kuriam byla perduodama nagrinėti iš naujo, parinkimas

A
  1. Teismui priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas ar nutartis yra skundžiami.
  2. Tais atvejais, kai skundžiami sprendimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Jeigu procesas tokioje byloje buvo atnaujintas šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkte nurodytu pagrindu, byla perduodama nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai.
  3. Skiriant bylą nagrinėti iš naujo, sudaromoje teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
28
Q

91 straipsnis. Skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai

A
  1. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:
    1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;
    2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas VAS;
    3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagr procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
  2. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos AT pripažino svarbiais.
29
Q

28 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimas administraciniam teismui dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo

A
  1. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka,
    AT gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.
    Tokiu atveju į AT galima kreiptis per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
  2. Tais atvejais, kai AGK ar kita išankstinio institucija nustatytu laiku skundo (prašymo, pareiškimo) neišnagrinėja, skundą (prašymą, pareiškimą) dėl gali paduoti AT per 2 mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.
  3. Apskundus AGK ar kitos institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.
30
Q

29 straipsnis. Kiti skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo administraciniam teismui terminai

A
  1. Jeigu specialus įst nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) AT paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
  2. Jeigu VAS nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per 2 mėn nuo dienos, kai baigiasi įst ar kito TA nustatytas klausimo išsprendimo laikas.
  3. Pareiškimų (prašymų), kuriuose prašoma ištirti
    - norminių administracinių teisės aktų teisėtumą,
    - taip pat Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymų kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl Europos Komisijos sprendimo
    padavimo administraciniam teismui TERMINAI NENUSTATOMI.
31
Q

30 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas

A
  1. Pareiškėjo prašymu AT skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 str 2 d 1–8 punktuose.
    Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas NEGALI būti atnaujintas, jeigu:
    - nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba
    - nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo
    praėjo daugiau kaip 10 metų,
    išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
  2. Prašyme atnaujinti nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.
    Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).
    Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas EPP, skundas taip pat PER EPP.
  3. Prašymą išnagrinėja ir nutartį priima teismo pirmininkas, teisėjas, teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo sudaryta teisėjų kolegija
    rašytinio proceso tvarka per 7 d.d. nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo.
    Kai mano, kad dėl prašymo yra būtina gauti suinteresuotų asmenų nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per 10 d.d. nuo jo gavimo.
    Šiuo atveju pranešama suinteresuotiems asmenims ir nurodomas terminas, per kurį jie turi pateikti nuomonę.
    Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą.
    Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti, skundas (prašymas, pareiškimas) grąžinamas pareiškėjui.
  4. Atnaujinęs terminą, AT ta pačia nutartimi išsprendžia skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą ir ABTĮ nustatyta tvarka sprendžia bylą iš esmės.
32
Q

31 straipsnis. Teritorinis administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta

A
  1. Skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam AT, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam AT, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.
    Jeigu VAS, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio LR teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą VAS ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) AT paduodamas pagal to VAS, jo teritorinio padalinio, teritorinio VAS arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.
    • Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl VAS neteisėtų veiksmų, atlyginimo,
    • bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti,
    • taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo,
      pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) AT gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.
    • Tarnybiniuose ginčuose,
    • taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą,
      pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama.
  2. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal ABTĮ 20 str 4 d priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui,
    skundas turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
    Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.
  3. Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal ABTĮ 20 straipsnio 4 dalį, skundas paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
  4. Kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.
33
Q

32 straipsnis. Seimo kontrolieriaus pareiškimas

A

Kai dėl piliečio skundo pagal Seimo kontrolierių įstatymą į AT kreipiasi Seimo kontrolierius, jo pareiškimas turi atitikti ABTĮ 24 str 1 ir 2 d ir 25 str 3 d nustatytus reikalavimus.

34
Q

33 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimas

A
  1. Gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), AT pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per 7 d.d..
    Kai sprendžiamas termino atnaujinimo klausimas ir ABTĮ 30 str 3 d nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per 10 d.d..
    Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ 9 str 2 d, 24, 25 ir 35 str nustatytų reikalavimų,
    nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.
    Jeigu pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną.
    Jeigu nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
    Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
  2. AT pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu:
    1) skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka;
    2) byla nepriskirtina tam teismui;
    3) pareiškėjas nesilaikė išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos;
    4) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
    5) yra priimtas Lietuvos AGK, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos AGK, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įst nustatytą terminą;
    6) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
    7) skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
    8) skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo;
    9) skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
  3. Nutartyje atsisakyti priimti privalo nurodyti,
    - į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba
    - kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą).
    Nutartyje taip pat turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį.
    Nutarties atsisakyti priimti patvirtinta kopija (nuorašas, skaitmeninė kopija) ne vėliau kaip per 3 d.d. nuo nutarties priėmimo pareiškėjui įteikiamas arba pasiunčiamas paštu arba EPP, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas EPP ar pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) nurodė pageidaująs dokumentus gauti EPP.
    Dėl nutarties atsisakyti priimti skundą gali būti duodamas atskirasis skundas.
    Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti priimti, skundas (prašymas, pareiškimas) grąžinamas pareiškėjui, išskyrus, kai per EPP.
  4. Teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).
  5. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas
    - nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba
    - nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba
    - nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs,
    tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir VAS ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas),
    teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus.
    Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys).
    Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.
    Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.