Administracinė teisė - ABTI Flashcards
MODELINIS TEISMO PROCESAS
127 straipsnis. Individualiosios vienarūšės bylos
- Jeigu yra duomenų, kad viename ar keliuose apygardų AT yra nagrinėjama daugiau kaip 20 teisės ir faktų požiūriu vienarūšių individualių AB (toliau – individualiosios vienarūšės bylos (IVB)), šios bylos gali būti nagrinėjamos šiame skirsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka.
- Viena ar daugiau iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų AB gali būti nagrinėjama ABTĮ 129 str nustatyta tvarka ir vadinama modeline byla (modelinėmis bylomis).
163 straipsnis. Teismo, kuriam byla perduodama nagrinėti iš naujo, parinkimas
- Teismui priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas ar nutartis yra skundžiami.
- Tais atvejais, kai skundžiami sprendimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama LVAT. Jeigu procesas tokioje byloje buvo atnaujintas ABTĮ 156 str 2 d 10 ar 12 p nurodytu pagrindu, byla perduodama nagrinėti iš naujo LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai.
- Skiriant bylą nagrinėti iš naujo, sudaromoje teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, išskyrus LVAT.
156 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai
- Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
- Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:
1) kai EŽTT pripažįsta, kad LR teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams;
2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto ar vertėjo veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą;
5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą ar nutartį;
6) jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
7) jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų;
8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų;
9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį;
11) panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą;
12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. - Prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų bylų.
20 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija
- Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija AB, nurodytoms ABTĮ 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose.
- Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip I instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal savivaldybių tarybų prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra valstybiniai administravimo subjektai;
3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl savivaldybių institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų (sprendimų) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;
4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą;
6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) dėl Seimo kontrolieriaus pareiškimų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
8) pagal prašymus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas);
9) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;
10) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo;
12) pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo. - Apygardos administracinis teismas I instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.
- Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.
70 straipsnis. Reikalavimo užtikrinimo priemonės
- Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis.
Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. - Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu ar savo iniciatyva negali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jeigu tai nustatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių taikymą finansų įstaigoms.
- Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti:
1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus;
2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;
3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas;
4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. - Prašymą išnagrinėja per 3 d.d., atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama.
Jeigu toks prašymas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas per 3 d.d. po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo.
Kai yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas per 10 d.d. nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo.
Šiuo atveju apie prašymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas pateikti nuomonei.
Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. - Apie nutarties priėmimą pranešama asmeniui ir išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą.
- Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu.
Kai priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus pakeisti arba panaikinti jiems taikytas priemones.
Priemonės pakeičiamos arba panaikinamos teismo nutartimi. - Dėl teismo nutarčių duodamas atskirasis skundas. Atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti reikalavimą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinėjimo.
- Teismo nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti arba panaikinti - vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti, o jeigu atskirasis skundas paduotas, – priėmus nutartį atmesti atskirąjį skundą.
- Teismui atmetus skundą (prašymą, pareiškimą), priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. - Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
- Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas iš dalies, taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių galiojimo klausimą išsprendžia teismas, priimdamas sprendimą.
- Jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 300 eurų bauda.
Dėl teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas.
69 straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui
- Teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitiems teismo rūmams:
1) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose negalima (išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus);
2) jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles;
3) pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą, pareiškimą) padavė ne vienas asmuo, gyv vietą ar buveinę arba pagal NT, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą. - Bylos perdavimo klausimą išsprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba LVAT pirmininkas, o bylos perdavimo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais klausimą – LVAT pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu. Bylos perdavimo to paties teismo kitiems teismo rūmams klausimą išsprendžia šio teismo pirmininkas.
- Kai proceso šalis yra teisėjas ir byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduoda nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.
Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. - Kai teisėjas byloje yra proceso šalis ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, į kuriuos šie asmenys nėra paskirti.
Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. - Kai teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju,
LVAT pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai. - Kiekvieną perduotą bylą turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus atvejus.
31 straipsnis. Teritorinis administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta
- Skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.
Jeigu VAS, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio LR teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą VAS ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos,
skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to VAS, jo teritorinio padalinio, teritorinio VAS arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. - Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl VAS neteisėtų veiksmų, atlyginimo,
- bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti,
- taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo,
pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyv (buveinės) vietą.
Tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama.
- Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal ABTĮ 20 str 4 d priskirtini VAAT, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas VAAT. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.
- Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga VAAT pagal AVTĮ 20 str 4 d, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas VAAT.
- Kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.
128 straipsnis. Modelinio teismo proceso pradėjimas, individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungimas
- Modelinį teismo procesą gali pradėti AAT pirmininkas teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, priimdamas nutartį.
Modelinis teismo procesas gali būti pradėtas ir LVAT’e teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, teismo pirmininkui priėmus nutartį.
Nutartis pradėti arba atsisakyti pradėti modelinį procesą yra neskundžiama. - AAT pirmininkas gali keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungti į vieną modelinę bylą.
Kai bylos yra skirtinguose AAT, jas gali sujungti LVAT pirmininkas.
Sujungus sudaroma teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti. - Apie nutartį pradėti modelinį procesą informuojami modelinės bylos proceso dalyviai, LVAT ir visi AAT. Pranešimas apie minėtą nutartį skelbiamas LVAT interneto svetainėje.
- Pradėjus modelinę bylą, kitų individualiųjų vienarūšių bylų nagrinėjimas sustabdomas. Teismo nutartis sustabdyti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik tuo pagrindu, kad nagrinėjama byla neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.
129 straipsnis. Modelinės bylos nagrinėjimo ypatumai
- Modelinę bylą nagrinėja AAT 3 teisėjų kolegija.
Modelines bylas LVAT’e nagrinėja išplėstinė teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija. - Administraciniai teismai imasi priemonių modelinę bylą išnagrinėti kiek įmanoma greičiau.
- Teismas atmeta individualiosios vienarūšės bylos proceso šalies prašymą jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu į modelinės bylos procesą, jeigu nenustato, kad jo dalyvavimas yra būtinas tinkamai išnagrinėti modelinę bylą. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
54 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas
- Tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas),
teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju.
Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. - Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas.
103 straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai
Teismas nutraukia bylą:
1) jeigu byla nepriskirtina AT kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui;
2) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
3) jeigu yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą;
4) jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus;
5) jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis;
6) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;
7) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;
8) jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą;
9) jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo;
10) jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.
144 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės
- Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:
1) I instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;
2) panaikinti I instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;
3) pakeisti I instancijos teismo sprendimą;
4) panaikinti I instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą I instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
5) panaikinti I instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės. - Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – motyvuota teismo nutartis.
- Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Blogesnio sprendimo priėmimu nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti I instancijos teismui.
40 straipsnis. Proceso šalių išlaidų atlyginimas
- Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
- Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
- Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos 3 suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
- Teismas gali nesilaikyti taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
- Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. - Jeigu ginčo šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas šį klausimą išsprendžia pagal šio straipsnio nuostatas.
- Nagrinėjant šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytas bylas, proceso šalių turėtos išlaidos neatlyginamos.
105 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo) palikimo nenagrinėto pagrindai
Teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą:
1) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka;
2) jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
3) jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo;
4) jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
5) jeigu į posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta;
6) jeigu bylos nagrinėjimo I instancijos teisme metu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina;
7) ABTĮ 126(3) str nurodytu atveju;
8) šio įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.
33 straipsnis. Skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimas
- Gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), AT pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per 7 d.d..
Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir ABTĮ 30 str 3 d nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, AT pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per 10 d.d..
Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.
Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu PRADINIO jo padavimo teismui dieną.
Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas ATSKIRASIS SKUNDAS. - AT pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu:
1) skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka;
2) byla nepriskirtina tam teismui;
3) pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos;
4) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
5) yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą;
6) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
7) skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
8) skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo;
9) skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. - Nutartyje atsisakyti privalo nurodyti:
- į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba
- kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą).
Nutartyje taip pat turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas.
Dėl nutarties atsisakyti priimti skundą gali būti duodamas atskirasis skundas.
Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti priimti skundą, skundas grąžinamas pareiškėjui, išskyrus , kai skundas PER EPP. - Teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą.
- Jeigu skunde pareiškėjas:
- nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba
- nurodo ne tą atsakovą ar 3 suinteresuotą asmenį, arba
- nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs,
tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus.
Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys).
Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.
Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.