BT SPEC DALIS Flashcards
Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą
BK 236 STR.
Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – teisingumą plačiąja prasme vykdančių institucijų veikla, atskleidžiant nusikalstamas veikas, baudžiamosiose bylose nustatant tiesą ir taikant tinkamą įstatymą. Papildoma - melagingai įskusto asmens garbė ir laisvė.
Veikos (alternatyvios):
1) nekalto asmens melagingas įskundimas įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, kaip padariusio nusikalstamą veiką; Šiai veikai būdingi padariniai, t.y. tai, kad nekaltas asmuo pradėtas persekioti (materialioji sudėtis). Tarp šių padarinių ir įskundimo turi būti nustatytas priežastinis ryšis.
2) pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą (formalioji sudėtis).
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi siekti 16 metų.
Melagingas įskundimas ir pranešimas kaip veikos
Melagingo įskundimo ir pranešimo adresatas gali būti policija ir kita ikiteisminio tyrimo įstaiga (Žr. BPK 165 str.), prokuratūra, teismas, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas.
Įskundimo turinys – melaginga (tikrovės neatitinkanti) informacija apie konkretaus nekalto asmens dalyvavimą (vykdymą, organizavimą, kurstymą ar padėjimą) nusikalstamoje veikoje. Manytina, kad įskundimu pripažintinas ir toks atvejis, kai asmuo nepraneša jokios informacijos teisėsaugos institucijai, bet sudaro situaciją, kai ši įstaiga pati pradės persekioti nekaltą asmenį: pvz., padaro nusikaltimą turėdamas tikslą, kad atsakomybėn būtų patrauktas kitas asmuo, kitam asmeniui į lagaminą įdeda ginklą ar narkotikus šiam nežinant, kad jį sulaikytų oro uoste ar pasienyje ir patrauktų atsakomybėn, parduotuvėje kitam asmeniui į rankinę įdeda prekę šiam nežinant, kad jį sulaikytų prie kasos ir vėliau patrauktų atsakomybėn už vagystę.
Pranešimo turinys – melaginga (tikrovės neatitinkanti) informacija apie nusikaltimą, kurio iš tikrųjų nebuvo. Tiek įskundimas, tiek pranešimas gali būti padaryti raštu arba žodžiu.
Baigtumas
Dėl pirmos veikos (įskundimo) nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Būtinas sudėties požymis yra padariniai, t.y. tai, kad nekaltas asmuo pradėtas persekioti. Persekiojimo pradžia laikytina baudžiamojo proceso prieš asmenį pradžia, kuri siejama su ikiteisminio tyrimo pradžios užregistravimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka (BPK 166 str.) momentu. Tarp šių padarinių ir įskundimo turi būti nustatytas priežastinis ryšis, t.y. toks santykis, kai be įskundimo baudžiamasis procesas prieš šį asmenį nebūtų pradėtas.
Dėl antros veikos (pranešimo) nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Jos baigtumas siejamas su momentu, kai atitinkama įstaiga ar jos pareigūnas gauna melagingą pranešimą.
Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas ir tiesiogine tyčia.
Esant melagingam įskundimui, kaltininkas supranta, kad praneša įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingą informaciją apie nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, numato, kad dėl to prieš šį asmenį bus pradėtas baudžiamasis procesas, ir to nori. Įskundimo motyvai ir tikslai neturi juridinės reikšmės, tačiau paprastai šios veikos padaromos norint pakenkti vienam ar kitam asmeniui, nukreipti teisėsaugos institucijų dėmesį klaidinga kryptimi, taip siekiant išvengti atsakomybės pačiam arba apsaugoti nuo jos tikrą kaltininką.
Pranešimo apie nebūtą nusikaltimą kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad melagingai praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir nori taip veikti.
154 straipsnis. Šmeižimas
- Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. - Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. - Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
OBJEKTAS - žmogaus garbė ir orumas. Žmogaus garbė siejama su tuo, kaip kiti žmonės vertina kitą individą, jo padėtį visuomenėje, darbštumą, dorovingumą ir pan. T.y. žmogaus reputacija, kuri labiausiai priklauso nuo paties žmogaus, nuo jo santykių su kitais, tačiau reputacija priklauso ir nuo to, ką apie jį skelbia, kalba kiti. Žmogaus orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, su jo požiūriu į save. Šmeižimo atveju nukentėjusysis žeminamas kitų žmonių akyse, o tai pažeidžia ir jo orumą, požiūrį į save.
Nukentėjusiuoju gali būti bet kuris asmuo. Apšmeižtas gal būti ir miręs asmuo, ir tas, kuris to nesuvokia, bet tai suvokia jo artimieji.
OBJEKTYVIAI šmeižimas yra aktyvūs veiksmai, paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, kuri gali padaryti žalos jo garbei ir orumui.
Paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas bet kuriuo būdu, bet kuriam asmeniui, išskyrus patį nukentėjusįjį. Jei informacija paskleidžiama pačiam nukentėjusiajam – tai sudaro įžeidimo sudėtį.
Informacija gali būti paskleista žodžiu, raštu, vaizdiniais, perduodant vienam asmeniui ar neapibrėžtam asmenų ratui.
Tikrovė neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jei nesuvokia ir sąžiningai klysta dėl informacijos tikrumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, tos aplinkybės šalina baudžiamąją atsakomybę, nes nėra kaltės.
Difamacija – tai teisingos informacijos, nors ir žeminančios žmogaus garbę paskleidimas. Tai nelaikoma nusikaltimu.
Paskleista informacija turi būti žeminanti, galinti pakeisti kito žmogaus reputaciją, sumenkinti pasitikėjimą tuo žmogumi. Pasakymas savo nuomonės nenurodant tai patvirtinančių faktų, šmeižimu negali būti pripažintas.
Šmeižimas laikomas baigtu nusikaltimu jau paskleidus tokią informaciją, t.y. kai su ja susipažįsta bent vienas žmogus.
SUBJEKTYVIOJI PUSĖ - Apšmeižti galima ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia.
SUBJEKTU gali būti asmuo nuo 16 metų. Tiesos neatitinkančios informacijos autoriumi gali būti tiek pats kaltininkas, tiek kitas asmuo.
2 dalis. Sunkina atsakomybę, pripažįstama kvalifikuojančiu požymiu pripažįstama, kai šmeižimas padaromas paskleidus per visuomenės informavimo priemones.
Kai šmeižiama už sunkaus nusikaltimo padarymą su tikslu iškelti baudžiamąją bylą – tai traktuojama kaip melagingas įskundimas.
Šmeižimas yra privataus kaltinimo deliktas.
183 straipsnis. Turto pasisavinimas
- Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. - Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes,
baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. - Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. - Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.
- Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė – nuosavybės teisė ir kitos turtinės teisės
Dalykas - patikėtas ar esantis kaltininko žinioje svetimas turtas arba turtinė teisė
Veika - neteisėtas neatlygintinas svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas.
Padariniai - turtinė žala (tiek materialaus turto, tiek ir turtinių teisių netekimas arba apimties sumažėjimas).
Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: juo gali būti tik toks asmuo, kuriam svetimas turtas patikėtas arba yra jo žinioje. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Patikėto turto samprata
Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (Žr. LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 8 “Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)”.
Tokius įgaliojimus turi įvairias pareigas einantys asmenys, kurie yra materialiai atsakingi už jiems patikėtą turtą ir kurių darbas susijęs su svetimo turto apskaitą, saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pervėžimu ir t.t. Tai, pvz., buhalteriai, sargai, ekspeditoriai, pardavėjai, kasininkės ir pan.
Žinioje esančio turto samprata
Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo (Žr. LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą).
Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą. Tokie asmenys turi įgalinimų disponuoti svetimu turtu, priimdami įsakymus, potvarkius, pasirašydami sutartis, pavedimus ir t.t.
Akcinių bendrovių turto priklausomumo problema
Akcinių bendrovių turtas teisėje yra griežtai atskirtas nuo akcininkų turto.
LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime pabrėžta, kad teisingai elgiasi tie teismai, kurie akcinės bendrovės turtą jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui laiko svetimu, nes akcinės bendrovės akcijų turėtojai turi nuosavybės teisę tik į akcinės bendrovės akcijas, ir ši teisė atsiranda tik akcinę bendrovę likvidavus.
Turtinė teisė kaip pasisavinimo dalykas
Turtinė teisė kaip turtinių NV dalykas apima tuos civilinių teisių objektus, kurie atitinka „bekūnio“ daikto sampratą:
reikalavimo teisės prievolėje, prekės ženklas, firmos vardas, negrynieji pinigai, komercinės paslaptys, literatūros ir mokslo kūriniai, meno kūriniai (išskyrus tuos, kurie turi paveikslo, skulptūros, paminklo ar kitą daiktinę formą), kompiuterinės programos, dizainas, išradimas, patentas, licencija, ISSN, brūkšninis kodas ir t.t.
Kartu, dėl juridinio (ne fizinio) įgijimo/perleidimo režimo ir negalimumo jų fiziškai užvaldyti, turtinėmis teisėmis vadintini ir nekilnojamas turtas ir vardiniai vertybiniai popieriai.
Pasisavinimo samprata(veika ir padariniai) Pasisavinimo esmę sudaro tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai neatlygintinai paverčia savu turtu, kitaip tariant, ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir tuo padaro žalą turto savininkui. Nusikalstamais padariniais čia yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas.
Turtinių teisių pasisavinimas
Lietuvoje dar nėra išvystytos turtinių teisių pasisavinimo sampratos. Akivaizdu, kad šiuo atveju neįmanoma mechaniškai pritaikyti senas nuostatas, aiškinančias materialaus turto pasisavinimo esmę ir baigtumą.
Manytina, turtinės teisės pasisavinimu laikytinas sandoris, kurį atlieka kaltininkas, viršydamas jam suteiktu įgaliojimus ir tapdamas jam patikėtos turtinė teisės turėtoju.
Pasisavinimo baigtumas
Pagal LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (tai - neinformatyvus išaiškinimas, nes kaltininkui šis turtas yra patikėtas arba jo žinioje, todėl jam nereikia jo užvaldyti).
Turtinių teisių pasisavinimas visada susijęs su teisiniu sandorio įforminimu, todėl turtinės teisės, įskaitant negrynuosius pinigus, pasisavinimo baigtumo momentu laikytinas momentas, kai įsigalioja teisiniai sandorio padariniai (pasikeičia teisės turėtojas).
Subjektyvieji požymiai:
Pakaltinamumas
Tiesioginė tyčia
Kaltininkas supranta, kad neteisėtai (viršydamas savo įgalinimus) ir neatlygintinai svetimą turtą ar turtinę teisę paverčia savu, numato, kad dėl jų teisėtas turėtojas jų neteks, ir to nori.
Turto pasisavinimo klasifikaciją pagal gautos naudos vertę:
BK 190. Turto vertės išaiškinimas
1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
2. Šio skyriaus 189(1) straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.
Administracinis nusižengimas - jei neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų.
Tvirtina Vyriausybė - dabar bazinė bausmė ir nuobauda 50 eur.
Dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atskyrimo
nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.
207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas
- Tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. - Tas, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės turtinės žalos,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. - Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių interesai
Dalykas – kreditiniai įsipareigojimai (kreditas, paskola, laidavimo ar banko garantijos raštai ir kiti kreditiniai įsipareigojimai) ir subsidija.
Veika – minėtų kreditinių įsipareigojimų ar subsidijos gavimas apgaule
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų.
Paprastai atsako kreditinių įsipareigojimų gavėjai, taip pat juridinių asmenų-gavėjų vadovai ir įgalioti atstovai. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas – nuo kreditinių įsipareigojimų ar subsidijos gavimo momento (formalioji sudėtis)
Laidavimo sutarties samprata (CK 6.76 str.)
- Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.
- Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas.
Garantijos samprata (CK 6.90 str.)
- Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui - kreditoriui, jeigu asmuo - skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari.
- Garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta.
- Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui.
Kiti kreditiniai įsipareigojimai
Be kredito, paskolos, garantijos, kiti kreditiniai įsipareigojimai gali atsirasti iš tokių kreditinius santykius sukuriančių sandorių kaip vekselio diskontas ir akceptas, piniginio reikalavimo termino atidėjimas, faktoringo ir fortfeitingo sutarčių ir kt.
Subsidijos samprata
Pagal tarptautinių žodžių žodyną subsidija – tai piniginė pašalpa. Iš esmės, subsidija ir parama reiškia tą patį.
LR norminiuose aktuose žodis subsidija vartojamas kaip valstybės teikiama tikslinė pagalba (parama) ūkio subjektams.
Kreditinio sukčiavimo veikos ypatumai
Kreditinio sukčiavimo norma nėra speciali turtinio sukčiavimo norma.
Baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą nesiejama su kreditoriaus ar subsidijos tiekėjo patirta žala.
Šiuo atveju veikos kriminalizavimo pagrindu yra faktas, kad kreditinių įsipareigojimų ar subsidijos gavimo procese buvo panaudota apgaulė.
Todėl baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą atsiranda net ir tais atvejais, kai kredito gavėjas yra mokus ir vykdo savo įsipareigojimus.
Kredito ar subsidijos gavimo pasisavinimo tikslais kvalifikavimas
Jeigu kreditas ar subsidija apgaulės būdu buvo gauti pasisavinimo tikslais, kai jų gavėjas nesiruošė vykdyti savo įsipareigojimų (grąžinti, naudoti pagal paskirtį) – veika kvalifikuojama taikant turtinio sukčiavimo normą (BK 182 str.), kuri yra griežtesnė nei kreditinio sukčiavimo norma.
Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė tyčia
Kaltininkas supranta, kad panaudoja apgaulę, skatindamas kitą asmenį suteikti jam paskolą, kreditą, garantinį arba laidavimo raštą ar kitą kreditinį įsipareigojimą ar subsidiją, ir nori taip veikti, tačiau veikia ne pasisavinimo tikslais ir nesiekia padaryti žalos į sandorį įtrauktam asmeniui.
Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, samprata ir rūšys
Teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas kaip įstatymo saugomi gėriai
Teisinė apyvarta suprantama kaip dokumentuose fiksuojamų juridinių faktų, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia teisiniai santykiai, visuma.
Teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas – būtina valstybės valdymo ir normalios visuomeninės tvarkos sąlyga.
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
- Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. - Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. - Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,
baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. - Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė – teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas.
Dalykas – dokumentas (tikras arba netikras)
Alternatyvios veikos:
netikro dokumento pagaminimas;
tikro dokumento suklastojimas;
suklastoto ar netikro dokumento laikymas;
suklastoto ar netikro dokumento gabenimas;
suklastoto ar netikro dokumento siuntimas;
suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas;
suklastoto ar netikro dokumento realizavimas.
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų.
Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas – veikos padarymo momentas (formalioji sudėtis).
Dokumento samprata Dokumentum (lot.) reiškia: 1) pamokymas, pamokamas pavyzdys; 2) liudijimas, įrodymas; 3) tekstas. Dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas.
Dokumentas kaip turinio ir formos vienovė
Dokumento turinys – teisinio fakto liudijimas.
Dokumento forma – materialus daiktas.
Pagal formą dokumentai gali būti:
rašytiniai aktai;
garso ir vaizdo įrašai;
elektroniniai raštai;
magnetinės kortelės ir kt.
Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra įrodomoji reikšmė (ar gali būti juo įrodytas juridinis faktas).
Ar gali būti privatūs dokumentai nagrinėjamo nusikaltimo dalyku?
Teisinėje literatūroje yra išsakyta nuomonė, kad BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalyku gali būti ne bet kokie dokumentai, o tik tokie, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi normaliai valstybės ar savivaldos institucijų veiklai.
Tai motyvuojama tuo, kad viso skyriaus objektu nurodyta valdymo tvarka.
Su tokia nuomone sunku sutikti, nes baudžiamieji įstatymai turi užtikrinti visų dokumentų apsaugą nuo suklastojimo. Manytina, kad valdymo tvarkai palaikyti svarbus bet kokių dokumentų patikimumas. Todėl suklastojimo dalyku gali būti tiek vadinamieji oficialūs, tiek ir privatūs dokumentai.
Bendra suklastojimo samprata Dokumento suklastojimas bendra prasme – tai veiksmai, sukuriantys dokumentą netikrumą arba jo turinio neteisingumą. Suklastojimas gali būti dviejų rūšių: materialinis ir intelektinis.
Materialinio ir intelektinio suklastojimo sampratos
Materialinis suklastojimas pasireiškia kaip netikro dokumento pagaminimas ar neteisėtas tikro dokumento turinio pakeitimas veikiant jo materialinę formą, pvz.:
nuotraukos pakeitimas;
vienos informacijos ištrynimas ir kitos įrašymas;
parašo, antspaudo padirbimas ir pan.
Intelektinis suklastojimas pasireiškia kaip melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą.
Tikro ir netikro dokumentų sampratos
Tikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, turinčio teisę tai padaryti. Pvz.:
sutartis, patvirtinta notaro;
pasas, išduotas pasų poskyrio;
pažymėjimas, surašytas įgaliotos institucijos;
protokolas, pasirašytas posėdžio pirmininko ir sekretorės;
kvitas, išduotas banko ir pan.
Netikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti. Toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja. Pvz.:
pasas, pagamintas privačių asmenų.
Suklastoto dokumento samprata Pagal BK 300 str. prasmę suklastotu laikytinas tikras dokumentas, kurio turinys neteisėtai pakeistas: veikiant jo materialinę formą arba įrašant į jį neteisingus duomenis
Netikro dokumento pagaminimas kaip veika
Pagaminimas – tai veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip sukuriama tikro dokumento imitacija.
Pagaminimas yra baigtas sukūrus tokią dokumento imitaciją, kuri išoriškai panaši į tikrą dokumentą ir gali suklaidinti asmenį, kuriam ji gali būti pateikta.
Sprendžiant apie gaminimo proceso baigtumą, būtina atsižvelgti ir į tai, kokio imitacijos panašumo lygio siekė gamintojas. Pvz., nutraukus gaminimą tokioje stadijoje, kai imitacijoje dar nespėta padirbti antspaudo, kuris yra būtinas tikro dokumento rekvizitas, veika vertintina kaip pasikėsinimas pagaminti netikrą dokumentą.
Tikro dokumento suklastojimas kaip veika
Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą.
Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į dokumentą melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.).
Suklastoto ar netikro dokumento laikymas kaip veika
Suklastoto ar netikro dokumento laikymas - tai jo pastovus ar laikinas turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jo turėjimo laiko trukmės ir buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).
Kaltinant ką nors neteisėtu laikymu, svarbu nustatyti, jog kaltininkas įdentifikavo save kaip pastovų ar laikiną šio daikto turėtoją. Tai ypač svarbu, kai nusikaltimo dalykas aptiktas neutralioje teritorijoje.
Laikymas (kaip trunkamoji veika) yra baigtas nuo buvimo kaltininko žinioje nutraukimo – paprastai nuo jų aptikimo ir konfiskavimo momento.
Suklastoto ar netikro dokumento gabenimas, siuntimas kaip veikos
Gabenimas ir siuntimas - tai suklastoto ar netikro dokumento buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant jį didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Daiktai gali būti gabenami vežant juos transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan., o siunčiami - dažniausiai paštu, bagažu ir pan. Siuntimas skiriasi nuo gabenimo tuo, kad siuntėjas medžiagų perkėlimo procese nedalyvauja.
Gabenimu neturėtų būti laikomas daikto perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš vieno pastato į kitą pastatą, toje pat namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje.
Gabenimas – tai visada ir laikymas, todėl šios dvi veikos gali sutapti.
Gabenimas ir siuntimas baigti nuo momento, kai kaltininkas pradėjo daiktą judinti erdvėje.
Suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas kaip veika
Panaudojimas gali pasireikšti kaip netikro ar suklastoto dokumento pateikimas bet kuriam juridiniam ar fiziniam asmeniui, taip pat techninis tokio dokumento panaudojimas, pvz., magnetinės kortelės įdėjimas į atitinkamą aparatą.
Suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas dažnai susijęs su kito nusikaltimo padarymu, pvz., sukčiavimo, kontrabandos. Tokiais atvejais pats dokumento panaudojimo faktas atskirai nekvalifikuojamas, nes yra tik kito nusikaltimo padarymo būdas.
Suklastoto ar netikro dokumento realizavimaskaip veika
Realizavimu laikytinas bet koks atlygintinas ar neatlygintinas suklastoto ar netikro dokumento perdavimas kito asmens disponavimui – pardavimas, mainai, dovanojimas ir t.t.
Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė tyčia
Kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti.
Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už netikro ar suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, būtina nustatyti, kad asmuo žinojo apie tai, kad dokumentas netikras ar suklastotas.
Kvalifikuota suklastojimo sudėtis
LR BK 300 str. 2 d. taikoma, kai veikų, numatytų BK 300 str. 1 dalyje, dalykas yra:
Asmens tapatybės kortelė
Pasas
Vairuotojo pažymėjimas
Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas
Itin kvalifikuota suklastojimo sudėtis
LR BK 300 str. 3 d. taikoma, kai veika, numatyta BK 300 str. 1 ar 2 dalyje:
sukėlė didelę žalą. Žalos turinį sudaro tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala.
veikos dalykas yra didelis kiekis netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų. Didelio kiekio kriterijus nėra aiškus
Specialios dokumento suklastojimo normos
Rinkimų ar referendumo dokumentų suklastojimas ar suklastotų dokumentų panaudojimas (LR BK 173 d.).
Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas ar realizavimas (LR BK 213 str.).
Netikrų ar suklastotų pašto ženklų, važiavimo ar kitokių bilietų, banderolių ar kitų oficialių žymėjimo ženklų pagaminimas, laikymas ar realizavimas (LR BK 224 str.)
Netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimas ar neteisėtas disponavimas jais (LR BK 214 str.)
Informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą sunaikinimas arba pakeitimas (193 str.) ir kt.
Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams samprata bei rūšys
Kovos su korupciniais nusikaltimais pagrindas tarptautinėje ir ES teisėje
1997 birželio 25 d. ES konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu
1999 m. sausio 27 d. Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos
2003 m. liepos 22 d. ES Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje
2003 m. gruodžio 10 d. Meridoje pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją // LR Seimo ratifikuota 2006 m. gruodžio 5 d. įstatymu
Tarptautiniai aktai be kita ko reikalauja kriminalizuoti aktyvųjį ir pasyvųjį kyšinikavimą:
Aktyvusis kyšininkavimas - tai atvejai, kai bet koks asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai žada, siūlo ar duoda bet kokį nepagrįstą atlygį pareigūnui už jo, kaip valstybės pareigūno, veikimą arba neveikimą
Pasyvusis kyšininkavimas - tai atvejai, kai pareigūnas tiesiogiai arba netiesiogiai prašo arba gauna bet kokį nepagrįstą atlygį arba kai jis priima pasiūlymą ar pažadą dėl tokio atlygio už jo, kaip valstybės pareigūno, veikimą arba neveikimą.
Turi būti kriminalizuotas aktyvusis ir pasyvusis kyšininkavimas valstybiniame ir privačiame sektoriuje.
Tarptautiniai aktai be kita ko reikalauja kriminalizuoti prekybą poveikiu
Prekyba poveikiu - tai atvejai, kai bet kuris asmuo teigia arba patvirtina galįs mainais už nepagrįstą atlygį daryti netinkamą poveikį atsakingų asmenų sprendimams, tiesiogiai ar netiesiogiai yra žadamas, duodamas ar siūlomas bet koks nepagrįstas atlygis, taip pat kai mainais už poveikį yra prašomas, gaunamas ar priimamas pasiūlymas ar pažadas dėl tokio atlygio, nesvarbu, ar tas poveikis padaromas ir ar tariamu poveikiu pasiekiamas norimas rezultatas.
Tarptautiniai aktai be kita ko reikalauja kriminalizuoti piktnaudžiavimą pareigomis
Piktnaudžiavimas - tai tyčinis piktnaudžiavimas pareigomis ar tarnybine padėtimi, tai yra pareigas einančio valstybės pareigūno veikimas ar neveikimas pažeidžiant įstatymus, siekiant gauti nepagrįstą atlygį sau ar kitam asmeniui ar subjektui.
Valstybės tarnybos samprata pagal Valstybės tarnybos įstatymą
Valstybės tarnyba – tai tam tikrų teisinių santykių visuma, atsirandančių dėl šių pagrindų:
- įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus
- dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje
- įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą
- koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą
- valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą
- atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas
- valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu.
Valstybės tarnybos principai kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė
LR valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir karjeros principais
Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, nesavanaudiškumas, padorumas, nešališkumas, atsakomybė, viešumas, pavyzdingumas
Baudžiamieji įstatymai saugo visuomenę nuo šių principų iškreipimo valstybės tarnyboje
Viešieji interesai kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė
Viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad tiek viešojo, tiek privataus sektorių atsakingi darbuotojai, įgalioti savo kompetencijos ribose spręsti įvairius teisinius klausimus, darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymo nustatyta tvarka.
Specialusis kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, pareigų nevykdymo subjektas
Sprendžiant klausimą, ar asmuo turi specialaus subjekto požymius, vadovaujamasi BK 230straipsnyje pateiktu valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų sąvokų išaiškinimu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą. Pripažįstant asmenį nusikalstamos veikos vykdytoju, kiekvienu atveju nustatoma ir konkrečiais įstatymais bei kitais teisės aktais pagrindžiama, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo.
LAT 2007m. sausio 4d. teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229straipsniai) apibendrinimo apžvalga. Išvadų 14 p.
Valstybės tarnautojas kaip tarnybinių nusikalstamų veikų subjektas
Valstybės tarnautojai yra asmenys dirbantys valstybės tarnyboje:
- valstybės politikai
- viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą
- kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus
- oficialūs kandidatai į tokias pareigas (LR BK 230 str. 1 d.)
Valstybės tarnautojui prilygintas asmuo kaip tarnybinių nusikalstamų veikų subjektas
Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės institucijoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas (LR BK 230 str. 2 d.)
Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas (LR BK 230 str. 3 d.)
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas
- Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. - Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. - Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė - valstybės tarnyba ir viešieji interesai.
Veika:
piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba
įgaliojimų viršijimas.
Padariniai - didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik valstybės tarnautojas ir jam prilygintas asmuo.
Baigtumas – kilus pasekmėms (materialioji sudėtis)
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi kaip veika
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais.
Šios veikos mechanizmą sudaro tai, kad tarnautojas ar jam prilygintas asmuo išoriškai atlieka jam paskirtas pareigas, įgyvendina jam suteiktas teises ir pareigas, tačiau iš tikrųjų savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos principus ir tikslus. Iš tikrųjų jo veikloje ar jos epizode dominuoja ne viešas bet asmeninis arba savanaudiškas interesas.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t.y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini (LAT apžvalgos išvadų 26 p.)
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nebūtinai turi būti susijęs su norminių aktų, reguliuojančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, draudimų pažeidimais. Piktnaudžiavimu pripažintini ir tokie veiksmai, kurių joks norminis aktas nedraudžia, bet kurie priešingi tarnybos principams, nes kaltininko veikloje ar jos epizode dominuoja ne viešas, bet asmeninis arba savanaudiškas interesas.
Pvz., antstolis perveda iš skolininkų gautus pinigus į terminuoto indelio sąskaitą palūkanoms gauti; žemėtvarkininkas pigiai supirkinėja žemes iš kaimo žmonių ir pan.
Įgaliojimų viršijimas kaip veika
Įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.
Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Tai paprastai būna veiksmai, kurie nepriklausė kaltininko kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiškai uždrausti; ir kt. (LAT apžvalgos išvadų 26 p.)
Didelė žala kaip piktnaudžiavimo padariniai
Be šio požymio piktnaudžiavimas gali būti baudžiamas tik kaip drausminis nusižengimas
Žalos turinį sudaro tiek turtinė tiek ir neturtinė žala.
Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (ar neveikimo).
Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.) (LAT apžvalgos išvadų 28 p.)
Vertinamasis didelės žalos požymis
Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. (LAT apžvalgos išvadų 29 p.)
Didelės žalos nustatymo problema
Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (pvz., nukentėjusiajam, kurio materialinė padėtis yra sunki, didelė žala pripažįstama ir tokia žala, kuri pagal jos piniginę išraišką nėra didelė).
Kitokio, t.y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. (LAT apžvalgos išvadų 29 p.)
Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė ir netiesioginė tyčia.
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo supranta, kad pasinaudoja savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais arba viršija savo įgaliojimus, numato, kad dėl to gali atsirasti didelę žalą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos nori arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti.
Žalos atžvilgiu tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta.
Kvalifikuota piktnaudžiavimo sudėtis
BK 228 str. 2 d. numato kvalifikuotą piktnaudžiavimo sudėtį, kurios esminiais požymiais yra:
siekimas gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos
kyšininkavimo požymių nebuvimas (kyšininkavimas gali būti traktuojamas kaip speciali savanaudiško piktnaudžiavimo norma)
Teiginys diskusijai:
Manytina, kad asmeninės naudos siekimas kaip kvalifikuojantis požymis neparodo didesnio piktnaudžiavimo pavojingumo ir todėl kritikuotinas
Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams sąvoka ir rūšys
Kėsinimosi objektas
Nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai kaip teisiniai terminai apima visą teisėtų turtinių santykių sferą.
LR BK XXVIII SKYRIUS saugo nuo nusikalstamų kėsinimųsi:
- jau esančias subjektyvias turtines (daiktines ir prievolines) teises;
- subjektyvius interesus kurti turtines teises ateityje;
- subjektyvius interesus vienaip ar kitaip dalyvauti ar susilaikyti nuo dalyvavimo turtiniuose santykiuose.
Kiekviena skyriuje numatyta norma kriminalizuoja minėtų subjektyvių turtinių teisių ir interesų pažeidimą tik ta apimtimi, kiek tai išplaukia iš baudžiamosios teisės principų ir paskirties.
Turtinių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų klasifikacija pagal objekto ir dalyko požymius
- Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas svetimo materialaus turto (daikto) pasisavinimas
- Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas materialinės arba nematerialinės turtinės naudos gavimas
- Veikos, pasireiškiančios kaip svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas
Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas svetimo materialaus turto (daikto) pasisavinimas Turto pagrobimai: - vagystė (178 str.) - plėšimas (180 str.). - Radinio pasisavinimas (185 str.) Šių veikų objektas – nuosavybės teisė Dalykas – materialūs judami daiktai
Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas materialinės arba nematerialinės turtinės naudos gavimas
- Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis (179 str.);
- Turto prievartavimas (181 str.);
- Sukčiavimas (182 str.);
- Turto pasisavinimas (183 str.);
- Turto iššvaistymas (184 str.);
- Turtinės žalos padarymas apgaule (186 str.);
- Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (189 str.).
Šių veikų objektas – turtinės teisės ir interesai,
Dalykas – turtinė nauda (materialioji ir nematerialioji)
Veikos, pasireiškiančios kaip svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas
- Turto sunaikinimas ar sugadinimas (187 str.)
- Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo (188 str.).
Šių veikų objektas – nuosavybės teisė
Dalykas – materialus judamas ir nejudamas (nekilnojamas) turtas
Šios veikos išskirtos į atskirą kategoriją, nes jos nėra susijusios su naudos gavimu
180 straipsnis. Plėšimas
- Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. - Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. - Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. - Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Objektyvieji požymiai:
Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – nuosavybės teisė. Papildomos – sveikata ir laisvė
Dalykas – svetimas materialus turtas (kaip ir vagystėje)
Veika – turto užvaldymas ir jo pasisavinimas (pagrobimas)
Padariniai – netekimas galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu (plėšimo baigtumo momentas toks pat kaip ir vagystės)
Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
Būdai:
fizinis smurtas arba
grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą arba
kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 14 metų
Fizinis smurtas kaip plėšimo būdas:
Fizinis smurtas plėšime – tai turto užvaldymo priemonė.
Fiziniu smurtu kaltininkas siekia:
įveikti esamą ar galimą priešinimąsi
atskirti auką nuo grobiamo turto
priversti nukentėjusįjį palengvinti turto užvaldymą, pvz., tuoj pat perduoti turtą arba parodyti vietą, kur paslėpti pinigai, duoti raktą nuo seifo ar automobilio ir pan.
Fizinis smurtas, siekiant išvengti sulaikymo bei atsisakant ketinimų pabaigti vagystę, kvalifikuojamas iš sutapties: kaip pasikėsinimas padaryti vagystę ir kaip nusikaltimas sveikatai.
Fizinio smurto atpažinimo problema
Kartais būna sunku apsispręsti, ar tam tikras fizinis poveikis kitam žmogui, padėjęs užvaldyti jo turtą, yra fizinis smurtas.
Pvz., jėga patraukiant iš moters rankų rankinę, pastumiant nukentėjusįjį ir pan.
Veikos kvalifikavimo klausimą tokiais atvejais reikia spręsti, atsižvelgiant į tai, kokios buvo poveikio pasekmės: ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas, ar nebuvo atimta laisvė, ar auka nebuvo pargriauta ir pan.
Grasinimas kaip plėšimo būdas
Grasinimu plėšime siekiama įbauginti nukentėjusįjį ar bet kurį kitą žmogų, kuris kaltininko manymu galėtų sutrukdyti jam.
Jokie kiti grasinimai, išskyrus grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, plėšimui yra netinkami.
Jeigu grasinama ne fiziniu smurtu, o kitu blogiu, jeigu grasinama panaudoti smurtą ateityje – veika atitinka turto prievartavimo požymius.
Grasinimo turinys nustatinėjamas ne vien tik iš to, ką yra pasakęs plėšikas, bet iš įvykio konteksto.
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 11
Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą visada yra nukreiptas į turto savininką, valdytoją ar asmenį, kuriam laikinai patikėtas turtas.
Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto).
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 11
Grasinimas turi būti realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.
Kitoks atėmimas galimybės priešintis kaip plėšimo būdas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 13
Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu).
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 13
Todėl nukentėjusiojo tyčinis nugirdymas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų siekiant pagrobti jo turtą, vertintini kaip kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Jei, nugirdant ar minėtais būdais apsvaiginant nukentėjusįjį, buvo panaudotas fizinis smurtas, veika kvalifikuotina pagal du požymius– kaip plėšimas panaudojant fizinį smurtą ir kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 13
Jeigu dėl tyčinio nugirdymo, narkotinio ar medikamentinio apsvaiginimo, nors ir nenaudojant smurto, buvo sutrikdyta sveikata, veika kvalifikuotina kaip sutaptis tik tuo atveju, jei padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu nukentėjusysis apsvaigo ne dėl kaltininko tyčinių veiksmų, o savo noru, svetimo turto pagrobimas, nors ir kaltininkui pasinaudojant nukentėjusiojo apsvaigimu, kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnį.
Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė tyčia
Kaltininkas supranta, kad užvaldo svetimą daiktą, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindamas bei panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam priešintis, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas neteks šio turto, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori.
Plėšimą kvalifikuojantys požymiai:
įsibrovimas į patalpą (BK 180 str. 2 d.);
nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas (BK 180 str. 2 d.);
šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimas (BK 180 str. 3 d.);
didelės vertės turto pagrobimas (BK 180 str. 3 d.);
plėšimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 180 str. 3 d.);
Nešaunamojo, šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 18
Nešaunamojo ir šaunamojo ginklo sąvokų turinys atskleidžiamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr.IX-705. Sprogmens sąvoka apibrėžta 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme Nr.IX-1315.
Tačiau šiuose įstatymuose apibrėžtos nešaunamojo ir šaunamojo ginklo bei sprogmens sąvokos negali būti tapatinamos su to paties pavadinimo BK 180 straipsnio požymiais, o turi būti vertinamos kaip metodinė medžiaga – kriterijai, techniniai duomenys, naudojami nustatant nešaunamojo, šaunamojo ginklo ir sprogmens požymį pagal BK 180 straipsnį.
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 18
Daiktų priskyrimas šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų, peilių, kitų specialiai žmogui žaloti pritaikytų daiktų ar sprogmenų kategorijai paprastai nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada. Pagal BK 180 straipsnio 2 ar 3 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik tada, kai šaunamasis, nešaunamasis ginklas, sprogmuo, peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė.
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 18
Panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių ar jo kovinių, sprogstamųjų savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą, sprogmenį, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. Vien tik ginklo turėjimas plėšimo metu (pvz., švarko, kelnių kišenėje ar rankinėje) akivaizdžiai jo nedemonstruojant ir apie tai neužsimenant, kas nukentėjusiajam galėtų sukelti didesnio pavojaus įspūdį, nesudaro kvalifikuojančio požymio – ginklo panaudojimo.
Kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar sprogmenį, tačiau ne visi bendrininkų ar organizuotos grupės nariai žinojo apie turimą įrankį ar jo panaudojimą, jų veika kvalifikuojama atsižvelgiant į tai, ar jie tai žinojo ir suvokė. Tų asmenų, kurie žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau, panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį ginklą ar sprogmenį.
Daiktų, specialiai pritaikytų žmogui sužaloti, panaudojimas
Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Prie įrankių, specialiai pritaikytų kūnui sužaloti, gali būti priskiriami kovinės veislės ar kiti šunys, taip pat kitokie pavojingi gyvūnai, kurie plėšimo metu kelia grėsmę nukentėjusiojo sveikatai.
Jei plėšimo metu yra panaudojami daiktai, kurie nėra šaunamieji ar nešaunamieji ginklai, sprogmenys, peiliai ar kiti specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, o tik jų imitacija, tokioje veikoje nėra ir BK 180 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų kvalifikuojančių požymių, tačiau, jei panaudojus juos, buvo padarytas sveikatos sutrikdymas (pvz., pagrasinus mokomąja granata ar pistoleto formos žiebtuvėliu, po to smogiant tuo daiktu žmogui padaromas kūno sužalojimas), tokie daiktai turi būti pripažįstami daiktais, specialiai pritaikytais žmogui sužaloti.
Plėšimo pagrindinė ir kvalifikuotos sudėtys visiškai apima:
grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą (BK 145 str.)
fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 str.)
nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str.)
neteisėtą laisvės atėmimą (BK 146 str.)
Plėšimo, susijusio su gyvybės atėmimu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikavimas
Tais atvejais, kai turto užvaldymas yra susijęs su tyčiniu gyvybės atėmimu arba sunkiu sveikatos sutrikdymu, veika kvalifikuojama iš sutapties:
Kaip plėšimas ir nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.) arba
Kaip plėšimas ir sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 9 p.)
189 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas
- Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. - Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. - Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. - Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) - nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai.
Papildoma - teisingumas.
Dalykas - turtas, kuris kito asmens gautas nusikalstamu būdu.
Turto sąvoka šioje normoje apima tiek materialų kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises.
Veika - turto įgijimas, naudojimasis juo arba jo realizavimas
Aplinkybė – kaltininkas iš anksto nebuvo žadėjęs įgyti arba realizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą.
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas – nuo įgijimo momento, naudojimosi ar realizavimo pradžios (formalioji sudėtis)
Turto įgijimo, naudojimosi juo ir jo realizavimo sampratos
Turto įgijimas – tai sandoris, kuriuo metu kaltininkas tampa faktiniu minėto turto valdytoju. Sandoris gali būti tiek atlygintinis (pvz., pirkimas), tiek ir neatlygintinis (pvz., dovanos gavimas). Įgijimo metu kaltininkas gali tapti faktiniu turto savininku arba laikinu jo turėtuoju
pvz., kai nusikaltėlis paprašo tam tikrą laiką palaikyti šį turtą.
Naudojimasis turtu – tai tam tikras savo ekonominių poreikių tenkinimas iš turto faktiškai jo neįgyjant
pvz., kai kaltininkas apsigyvena bute žinodamas, kad jam leido jame apsigyventi asmuo, kuris šį butą yra įgijęs turto prievartavimu arba sukčiavimo būdu.
Turto realizavimas – tai atlygintinis ar neatlygintinis sandoris, kuriuo metu turtas perduodamas tretiesiems asmenims.
Subjektyvieji požymiai
Subjekto pakaltinamumas
Tiesiogine tyčia
Tyčios turinį sudaro asmens suvokimas, kad jis įgyja, naudojasi arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir noras taip veikti.
Apie kaltininko žinojimą, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, galima spręsti iš įvairių aplinkybių: pvz., turtas buvo siūlomas gerokai pigiau nei iš tikrųjų kainuoja; turtą pasiūlė nusikaltėlio reputaciją turintis asmuo; buvo siūlomas turtas, kurio priklausomumą turi patvirtinti atitinkami dokumentai, kai tokių dokumentų nėra (pvz., siūloma įgyti automobilį be dokumentų); siūlomas specifinio pobūdžio turtas, kai yra visuotinai žinoma apie jo vagystę ir pan.
Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo klasifikacija pagal turto vertę
Jeigu turto vertė yra mažesnė nei 3 bazinės bausmės ir nuobaudos dydžiai, veikos kvalifikavimas yra pagal ANK 109 str.
Baudžiamojo nusižengimo sudėtis (BK 189 str. 3 d.) taikoma, kai turto vertė yra nedidelė, t.y. nuo 3 bazinės bausmės ir nuobaudos dydžiai iki 3 MGL.
Paprasto nusikaltimo norma (BK 189 str. 1 d.) taikoma,kai turto vertė yra nuo 3 iki 250 MGL
Kvalifikuota sudėtis (BK 189 str. 2 d.) taikoma, kai nusikalstamu būdu įgyto turto vertė yra didelė, t.y. viršijanti 250 MGL.
Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi arba realizavimo normos (BK 189 str.) santykis su nusikaltimo slėpimo norma (BK 237 str.)
1 nuomonė. BK 189 str. numatyta norma yra speciali slėpimo normos (BK 237 str.) atžvilgiu. Bendra slėpimo norma suponuoja nusikalstamu būdu gautu daiktu slėpimą, o BK 189 str. – jų įgijimą, naudojimą arba realizavimą, kas sudaro tik dalį slėpimo formų.
2 nuomonė. Šios veikos atribojamos pagal objektą. Reikia ištirti, prieš kurį objektą pirmiausia buvo nukreipta veika – prieš turtinę sferą arba prieš teisingumą. Atsakymą padeda rasti subjektyvaus elemento detalesnė analizė – kodėl kaltininkas įgyja, naudojasi ar realizuoja turtą, ko jis siekia - turėti turtinę naudą iš to, ar tik padėti kitam asmeniui išvengti atsakomybės.
3 nuomonė. BK 189 str. ir 237 str. gali būti taikomos kartu kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.
13 straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus
- Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję
16 metų. - Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 14 metų, atsako už:
- nužudymą (129 straipsnis),
- sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis),
- išžaginimą (149 straipsnis),
- seksualinį prievartavimą (150 straipsnis),
- vagystę (178 straipsnis),
- plėšimą (180 straipsnis),
- turto prievartavimą (181 straipsnis),
- turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis),
- šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis),
- narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 straipsnis),
- transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis). - Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję 14 metų, LR įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai samprata ir rūšys
Bendra ekonominio nusikaltimo samprata
JAV kriminologas Edvinas Suthrelandas pirmas identifikavo ekonominį nusikalstamumą kaip atskirą rūšį, pavadindamas jį baltųjų apykaklių nusikalstamumu (White Collar Crime).
Ši nusikalstamumą, anot Sutherlando, sudaro aukštesnio socialinio ekonominio sluoksnio daromi pažeidimai jų profesinės veiklos rėmuose.
Prof. V.Piesliakas, apibendrinęs vyraujančias Vakarų valstybių teisininkų nuomones, siūlo ekonominiu laikyti nusikaltimą, kuris atitinka šiuos kriterijus:
- padaromas komercinės ūkinės veiklos srityje;
- yra susijęs su kaltininko tarnyba;
- pažeidžia įstatymus, reguliuojančius ekonominės tvarką ir prieštarauja sąžiningo ūkininkavimo principams;
- yra savanaudiškas, t.y. juo siekiama gauti neteisėtos turtinės naudos ar išvengti nuostolių kitų visuomenės grupių sąskaita.
Anot Vokietijos profesoriaus Tiedemano, ekonominiai nusikaltimai yra dviejų rūšių:
1) Nusikaltimai valstybiniam ekonominiam valdymui (valstybės interesams ekonomikoje).
Pagal LR BK į šią grupę įeitų įvairūs valstybės nustatytų taisyklių pažeidimai, pvz., kontrabanda, neteisėtas vertimasis ekonomine veikla, neteisėta įmonės veikla, vengimas mokėti mokesčius, netikrų pinigų paleidimas apyvarton, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir kt.;
2) Nusikaltimai ūkinės apyvartos dalyvių individualiems interesams.
Pagal LR BK į šią grupę įeitų nusikalstamas bankrotas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, komercinis šnipinėjimas ir kt.
199 straipsnis. Kontrabanda
- Tas, kas per LR valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. - Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per LR valstybės sieną gabeno LR tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. - Tas, kas per LR valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per LR valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. - Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per LR valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius),
baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. - Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka. Papildomos vertybės - finansų sistema, visuomenės saugumas.
Dalykas – daiktai, kuriems taikytinos muitinės priežiūros priemonės ir kurių vertė viršija 250 MGL.
Veika - neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną
Būdai – a) nepateikimas daiktų muitinės kontrolei; b) kitoks šios kontrolės išvengimas
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo
Baigtumas priklauso nuo neteisėto gabenimo būdo (žr. toliau), bet nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formaliųjų.
Kontrabandos dalykas
Kontrabandos dalyką sudaro į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos gabenami daiktai ir prekės, kuriems taikytini muitinės priežiūros priemonės.
Tokie daiktai ir prekės turi būti pristatytos į atitinkamą muitinės įstaigą ir deklaruojamos. Tokių daiktų ir prekių kiekybines ir kokybines charakteristikas nustato Europos bendrijų muitinės kodeksas.
Muitinės priežiūros priemonės vidinės ES rinkos prekėms netaikomos
Kontrabandos dalyko vertė
Baudžiamajai atsakomybei už kontrabandą kilti būtina, kad neteisėtai gabenamų daiktų vertė viršytų 250 MGL dydžio sumą.
Mažesnės vertės daiktų (t.y. iki 150 BBND) neteisėtas gabenimas užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 208 str.).
Kontrabandos dalyko vertė nustatoma pagal prekių muitinę vertę, kuri apskaičiuojama pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1B-431 Dėl importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo // Žinios, 2004.04.30, Nr.: 70- 2475; Žinios, 2004.05.05, Nr.: 75.
Jeigu kontrabandos dalyko vertei nustatyti reikalinga specialiųjų žinių, tai pavedama atlikti specialistui, o prireikus skiriamos atitinkamos ekspertizės.
Prekių ir daiktų deklaravimo būdai:
Raštu arba naudojant duomenų apdorojimo technines priemones (deklaracija ir kiti būtini dokumentai).
Žodžiu arba veiksmu, kuriuo rodomas noras pateikti muitinei daiktus. Toks deklaravimas yra ribojamas ir netaikomas komercinėms pervežimams.
Per žaliąjį arba raudonąjį kanalus.
Dažniausiai pasitaikantys kontrabandos būdai
Klastojami vežamo krovinio muitinės dokumentai, žymos, kodai, nurodomos neteisingos prekių kainos, svoris ir pan., tokiu būdu sumažinant mokėtinus mokesčius.
Prekės slepiamos sunkiai pasiekiamose krovinio vietose.
Gabenamos prekės chemiškai apdorojamos nuslepiant jų tikrąjį pobūdį, pvz., apdorojus spiritą kvapniomis medžiagomis, jis deklaruojamas kaip kita medžiaga, naudojama cheminėje pramonėje.
Muitinės pareigūnų papirkinėjimas, kad šie nuslėptų pažeidimą.
Prekės gabenamos ne per muitinės kontrolės postus neteisėtai kertant valstybės sieną ir kt.
Daiktų gabenimo per valstybės sieną neteisėtumas
Daiktų ir prekių gabenimo į LR ar iš LR teisėtumą apsprendžia LR muitinės įstatymas (Žin., 2004.04.30, Nr.: 73-2517), kurio nuostatos savo ruožtu yra pagrįstos ES teisės aktais.
Tačiau pagal LR BK 199 str. gabenimas pripažįstamas kontrabanda, kai gabenami daiktai ar prekės:
a) nepateikiami muitinės kontrolei arba
b) kitaip išvengiama šios kontrolės.
Gabenimas per valstybės sieną kaip veika
Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinant.
Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, taip pat jų transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens sroves ir panašiai
Daiktų nepateikimas ir kitokiu muitinės kontrolės išvengimas kaip kontrabandos būdai
Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu (pavyzdžiui, daiktų paslėpimas iš anksto tam paruoštose slėptuvėse ir panašiai).
Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Tai apima ir daiktų deklaravimą žodžiu arba veiksmu, taip pat naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis atvejus.
Suklastotos muitinės deklaracijos ir kitų dokumentų pateikimas kaip muitinės kontrolės vengimo būdas
Muitinės deklaracijos suklastojimu laikomas žinomai neteisingų duomenų arba duomenų remiantis suklastotais dokumentais apie gabenamas prekes ar kitas vertybes (HS kodų, kiekio, vertės, turimų licencijų ar leidimų ir kt.) įrašymas į deklaraciją, taip pat tokių žinomai neteisingų duomenų patvirtinimas antspaudais ir panašiai.
Prie kitų dokumentų, kurie gali būti suklastoti ir panaudoti darant kontrabandą, priskiriami leidimai, licencijos, lengvatiniai prekių kilmės sertifikatai, sąskaitos–faktūros, sutartys, važtaraščiai ir kiti dokumentai.
Kontrabandos baigtumo momentas
Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.
Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento.
Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami į Lietuvos Respublikos teritoriją per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo jų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento.
Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami iš Lietuvos Respublikos teritorijos per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo nepateikimo jų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento.
Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė tyčia
Kaltininkas supranta, kad per valstybės sieną gabena privalomus deklaruoti daiktus, nepateikdamas jų kontrolei ar kitaip vengdamas šios kontrolės, ir nori taip veikti.
Kaltinimas kontrabanda visada turi suponuoti išvada, kad gabentojas sąmoningai nepateikė daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą pateikti, ar kitaip sąmoningai vengė kontrolės. Tai svarbi nuostata, nes komerciniuose pervežimuose, prekių gabentojas (vairuotojas) ir deklaracijų ir kitų dokumentų pildytojas – tai skirtingi asmenys. Vairuotojas gali nieko nežinoti apie gabenamų prekių melagingą deklaravimą, apie suklastotus dokumentus ir pan.
Uždraustų ar ribotos apyvartos daiktų kontrabanda
Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų arba kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda visais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ir kiekio.
BK 199 str. 2 dalis šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir kitų nurodytų medžiagų gabenimo per valstybės sieną neteisėtumą sieja ne tik su muitinės kontrolės vengimu, bet ir su leidimo neturėjimu. Todėl net ir pateikus muitinės tikrinimui šiuos daiktus, bet neturint leidimo, taikoma BK 199 str. 2 dalis.
BK 199 str. 2 dalis taikoma ir tais atvejais, kai minėti daiktai (neturint leidimo) gabenami per Lietuvos valstybės sieną į ES valstybę arba iš tokios valstybės į Lietuvą. Tokiais atvejais muitinės procedūros iš viso netaikomos, tačiau tai nepaneigia minėtos rūšies kontrabandos nusikaltimo.
Bendrininkavimo kontrabandoje klausimai
Kontrabanda, padaryta bendrininkaujant, kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį tada, kai du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti arba užbaigti, ir kiekvienas bendrininkas tiesiogiai padaro bent dalį BK 199 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos
Jeigu asmuo tiesiogiai nedalyvavo padarant BK 199 straipsnio dispozicijose numatytų veikų, tačiau organizavo, kurstė arba (ir) padėjo daryti šiuos nusikaltimus kitiems asmenims, jo veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį arba dalis.
Jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį, nežinantį apie organizatoriaus nusikalstamą kėslą, asmuo, organizavęs tokį gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju.
Kai kontrabandą padaro organizuota grupė visų dalyvių veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį.
Kai kontrabandą padaro asmenys, susivieniję į nusikalstamą susivienijimą, visų jų veikos kvalifikuojamos pagal BK 199 ir 249 straipsnius.
Kai muitinės, pasienio policijos ir kitų tarnybų darbuotojai pagal susitarimą su kontrabandą darančiais asmenimis praleidžia kontrabandos dalyką per muitinę ar valstybės sieną, jų veikos kvalifikuojamos pagal sutaptį ir už atitinkamą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.
Kai kurie kontrabandos kvalifikavimo klausimai
Neteisėtas privalomų pateikti muitiniam tikrinimui daiktų gabenimas, taip pat šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ….. gabenimas be leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, susijęs su neteisėtu Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimu, kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 291 straipsnio 1 dalį.
Suklastotos muitinės deklaracijos ar kitų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai įforminti ir atlikti, pateikimas kvalifikuojamas tik pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį. Tačiau asmuo, suklastojęs muitinės deklaraciją ar kitą dokumentą ir pateikęs juos muitiniam tikrinimui, atsako pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 ar 2 dalį.
Asmuo, žinomai suklastojęs muitinės deklaraciją ar kitą dokumentą, reikalingą kontrabandai padaryti, jei muitiniam tikrinimui ją pateikė kitas asmuo, atsako kaip kontrabandos bendrininkas, ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį, BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 ar 2 dalį.
Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ir jų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai pagal BK 253, 256, 259, 260, 266, 267 straipsnius.
Iš anksto nepažadėtas žinomai kontrabandos būdu gauto turto įgijimas, naudojimas ir realizavimas kvalifikuojamas pagal BK 189 straipsnį.
Jeigu šie veiksmai buvo pažadėti iki kontrabandos nusikaltimo padarymo, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį.
208 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas
- Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. - Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. - Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Objektyvieji požymiai:
Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių interesai
Veika – vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimų patenkinimas arba užtikrinimas
Aplinkybės (abi būtinos):
a) sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir
b) neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų
Padariniai – turtinė žala kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti
Priežastinis ryšis tarp pasirinkto (pasirinktų) kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ir turtinės žalos likusiems kreditoriams
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik įmonės vadovai ir įgalioti atstovai. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas – nuo turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymo momento (materialioji sudėtis)
Nemokumas kaip nusikaltimo aplinkybė
Įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p.).
Sunki ekonominė padėtis, neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus kaip nusikaltimo aplinkybės
Sunki ekonominė padėtis gali būti paaiškinta kaip padėtis, kai įmonė dar nepraranda mokumo, tačiau ekonominiai jos veiklos rodikliai rodo, kad bankrotas neišvengiamas arba labai tikėtinas.
Neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus kaip aplinkybė natūraliai išplaukia iš sunkios įmonės būklės ir nemokumo, todėl jos nurodymas normoje informatyvaus krūvio neturi.
Bankroto grėsmė kaip nusikaltimo aplinkybė
Bankroto grėsmė suprantama kaip didelė tikimybė, kad dėl įmonės nemokumo ar sunkios padėties bus pradėtos bankroto procedūros.
Bankroto grėsmės sampratą atskleisti padeda įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d. 5 punktas, nustatantis pagrindus teismui iškelti bankroto bylą:
1) įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą;
2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (kai įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Laiku pareikštas kreipimasis ir tolesnės bankroto procedūros apsaugo kreditorių teisę bent iš dalies kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtą žalą iš bankrutuojančios įmonės likusio turto.
Toks pareiškimas yra ir įmonės vadovo, savininko sąžiningo elgesio standartas gresiančio bankroto akivaizdoje
Pasirinkto kreditoriaus (favorito) reikalavimų patenkinimas ir užtikrinimas kaip veikos požymiai
Pasirinkto kreditoriaus reikalavimų patenkinimas – tai turtinės prievolės įvykdymas jo atžvilgiu. Reikalavimų patenkinimas gali būti visiškas arba dalinis.
Reikalavimo užtikrinimas – tam tikras sandoris, sumažinantis kreditoriaus riziką patirti žalą dėl gresiančio bankroto.
pvz., labai palankiomis sąlygomis nekilnojamojo turto perleidimas arba prekių pardavimas, tokiu būdu kompensuojant dėl prievolės nevykdymo atsirasiančią žalą ir pan.
Turtinės žalos turinys
Žala likusiems kreditoriams pasireiškia kaip negautos pajamos, tenkinant kreditorių interesus iš bankrutuojančios įmonės turto.
Ši žala atsiranda dėl to, kad kreditoriai praranda tam tikrą dalį bendroje turto masėje, kuri sumažėjo dėl skolininko nesąžiningumo, kai jis patenkino vieno ar kelių pasirinktų kreditorių reikalavimus.
Žalą turi patirti mažiausiai 2 kreditoriai, kitaip veika neturi nusikaltimo požymių.
Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sudarytos padėties (įmonės-skolininko bendros turtinės masės sumažėjimo), kai kreditoriai gali realiai patenkinti savo interesus mažesne apimtimi nei buvo iki pasirinkto kreditoriaus reikalavimo patenkinimo momento.
Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė arba netiesioginė tyčia
Esant tiesioginei tyčiai, įmonės vadovas (savininkas) supranta, kad įmonei gresia bankrotas, supranta, kad nesąžiningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, kad likusieji kreditoriai patirs dėl to žalą ir to nori.
Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad įmonės vadovas nenori žalos likusiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti.
Variantas – galima tik tiesioginė tyčia
Skolininko nesąžiningumas (turto nuslėpimas nuo kreditorių). 208 str. 2 d.
Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių interesai.
Veika – turto, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, nuslėpimas nuo kreditorių: paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas, pervedimas į užsienį arba pardavimas nepateisinamai pigiai.
Aplinkybės: sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas.
Padariniai – turtinė žala kreditoriams.
Priežastinis ryšis tarp turto nuslėpimo ir žalos kreditoriams.
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik įmonės vadovai ir įgalioti atstovai. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas – nuo turtinės žalos kreditoriams padarymo momento (materialioji sudėtis)
Turto nuslėpimas nuo kreditorių kaip veika
Visos įstatyme numatytos alternatyvios veikos (paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas, pervedimas į užsienį arba pardavimas nepateisinamai pigiai) pasireiškia kaip veiksmai, dėl kurių sumažėja nemokios įmonės bendra turtinė masė, kuri esant sąžiningam ūkininkavimui, turi būti išsaugota kreditorių reikalavimų tenkinimo tikslais.
Šios veikos gali pasireikšti dvejopai :
kaip tiesioginis turto slėpimas nuo gresiančio arešto (pvz., jo išnešimas už įmonės ribų);
kaip sandoriai, pagal kuriuos turtas perleidžiamas kitiems asmenims. Tai gali būti tiek netesėtas įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas, tiek ir formaliai teisėti sandoriai, tačiau nesąžiningi kreditorių atžvilgiu.
Turtinės žalos turinys
Žala kreditoriams pasireiškia kaip negautos pajamos, tenkinat kreditorių interesus iš bankrutuojančios įmonės turto.
Ši žala atsiranda dėl to, kad kreditoriai praranda tam tikrą dalį bendroje turto masėje, kuri sumažėjo dėl skolininko nesąžiningumo – turto nuslėpimo nuo kreditorių.
Žalą turi patirti kaip minimumas 2 kreditoriai, kitaip veika neturi nusikaltimo požymių.
Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sudarytos padėties (įmonės-skolininko bendros turtinės masės sumažėjimo), kai kreditoriai gali realiai patenkinti savo interesus mažesne apimtimi nei galėtų, jei turtas nebūtų nuslėptas.
Subjektyvieji požymiai:
Pakaltinamumas
Tiesioginė arba netiesioginė tyčia
Esant tiesioginei tyčiai, įmonės vadovas (savininkas) supranta, kad įmonei gresia bankrotas, supranta, kad nesąžiningai slepia ar perleidžia įmonės turtą, numato, kad esant bankroto procedūroms kreditoriai patirs dėl to žalą ir to nori.
Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad įmonės vadovas nenori žalos likusiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti.
Variantas – galima tik tiesioginė tyčia
Tyčinio bankroto samprata, numatyta įmonių bankroto įstatyme, ir jos paskirtis
Įmonių bankroto įstatymo 20 str.
Tyčinis bankrotas
Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Objektyvieji požymiai:
Įstatymo saugoma vertybė - valstybės tarnyba ir viešieji interesai.
Veikos:
- savo pareigų neatlikimas
arba
- netinkamas pareigų atlikimas.
Padariniai - didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Priežastinis ryšis tarp veikos ir pasekmių
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik valstybės tarnautojas ir jam prilygintas asmuo.
Pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo sampratos
Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t.y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (Apžvalgos 37 p.)
Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas pasireiškia ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu arba vienkartiniu poelgiu (Apžvalgos 38 p.)
Subjektyvieji požymiai:
Pakaltinamumas
Neatsargi kaltė
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo numato, kad dėl jo tarnybinio neveikimo gali atsirasti didelę žalą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, jos nenori ir tikisi jos išvengti (pasitikėjimas) arba nenumato tokios žalos kilimo galimybės, nors turėjo ir galėjo ją numatyti (nerūpestingumas).
Kaltę neigiantys veiksnys
Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo tarnybos pareigų neatlieka arba jas atlieka netinkamai dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (pvz., užduočiai įvykdyti neužtikrinamas finansavimas), BK 229straipsnis netaikomas (Apžvalgos 40 p.)
184 straipsnis. Turto iššvaistymas
- Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. - Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. - Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. - Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.
- Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
- Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Objektyvieji požymiai:
Įstatymo saugoma vertybė – nuosavybės teisė ir kitos turtinės teisės
Dalykas - patikėtas ar esantis kaltininko žinioje svetimas turtas arba turtinė teisė.
Veika - neteisėtas neatlygintinas svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas.
Padariniai - turtinė žala (tiek materialaus turto, tiek ir turtinių teisių netekimas arba sumažėjimas)
Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: juo gali būti tik toks asmuo, kuriam svetimas turtas patikėtas arba yra jo žinioje. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Iššvaistymo samprata (veika ir padariniai)
Pagal LAT senato nutarimą turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui (Žr. LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą).
Nusikalstamais padariniais čia yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas
Labai svarbūs iššvaistymo požymiais yra atliktų veiksmų neteisėtumas ir neatlygintinumas
Turtinės teisės išvaistymas
Turtinė teisė gali būti iššvaistyta keliais būdais:
1) neteisėtai perleidžiant ją kitiems asmenims
2) juridiškai ją panaikinant
3) nerealizuojant jos per nustatytą terminą ir taip nulemiant jos išnykimą;
4) padarant ją beverte (pvz., įmonės įgaliotas atstovas atsisako įkeitimo, faktiškai panaikindamas skolos grąžinimo užtikrinimą. Dėl to įmonės turtinė teisė gali likti beverte)
Inkriminuojant turtinės teisės iššvaistymą būtina nustatyti akivaizdų atlikto sandorio neteisėtumą ir neatlygintumą, ypač jeigu tai padaryta ūkinėje veikloje.
Iššvaistymo baigtumas
Pagal LAT senato nutarimą turto iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento (Žr. LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą).
Turtinės teisės iššvaistymo baigtumo momentu laikytinas momentas, kai turtinė teisė dokumentiškai keičia savo turėtoja, išnyksta, arba faktiškai tampa bevertė
Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė arba netiesioginė tyčia, taip pat nusikalstamas pasitikėjimas.
Tyčios atveju kaltininkas supranta, kad neteisėtai neatlygintinai perleidžia svetimą turtą ar turtinę teisę tretiesiems asmenims, panaikina turtinę teisę ar padaro ją beverte, numato, kad dėl to savininkas neteks turto ar turtinės teisės, ir to nori arba nenori, bet sąmoningai leidžia žalai atsirasti.
Nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininkas supranta, kad neteisėtai rizikingai perleidžia svetimą turtą ar turtinę teisę kitiems asmenims, panaikina turtinę teisę ar padaro ją beverte, numato, kad dėl to savininkas gali netekti turto ar turtinės teisės, tačiau tikisi to išvengti.
Turto iššvaistymas dėl nerūpestingumo nelaikytinas nusikalstamu (diskutuotina).
Turto iššvaistymo klasifikaciją pagal gautos naudos vertę
Administracinis nusižengimas - kai vertė neviršija 3 BBND
Baudžiamasis nusižengimas kai vertė yra nedidelė - nuo 3 MGL (BK 184 str. 3 d.)
Paprastos vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymas – nuo 3 iki 250 MGL (BK 184 str. 1 d.)
Didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymas - vertė viršija 250 MGL (BK 184str. 2 d.)
Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aplinkai ir žmonių sveikatai samprata ir rūšys
?
270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas
- Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. - Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. - Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
- Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.
Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų viešajai tvarkai samprata ir rūšys
Riaušės (BK 283 str.)
Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str.).
Viešoji tvarka kaip kėsinimosi objektas
Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje.
Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas
Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – viešoji tvarka (papildomos - sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė)
Veika - nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas
Padariniai – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas
Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių
Būdai – nepagarba aplinkiniam ar aplinkai turi būti demonstruojama bent vienu iš šių būdų:
a) įžūliais veiksmais;
b) grasinimais;
c) patyčiomis;
d) vandališkais veiksmais
Vieta - veika turi būti padaryta viešojoje vietoje
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų.
Baigtumas – sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką (materialioji sudėtis)
Įžūlūs veiksmai kaip viešosios tvarkos pažeidimo būdas
Įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.
Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.
Sprendžiant, ką reiškia įžūlūs veiksmai, lieka labai daug vertinimo laisvės.
Grasinimai kaip viešosios tvarkos pažeidimo būdas
Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais.
Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę.
Grasinama gali būti tiek konkrečiam nukentėjusiajam, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui.
Patyčios ir vandališki veiksmai kaip viešosios tvarkos pažeidimo būdai
Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais,
pvz., prievarta apnuoginant kitą žmogų,
apipilant kavinėje gėrimu,
agresyviai elgiantis invalido, ligonio ar nusenusio žmogaus atžvilgiu ir pan.
Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipilimas dažais ar kitoks niokojimas.
Viešosios vietos sampratos problema
Vienodo ir išsamaus viešosios vietos apibrėžimo nėra. Literatūroje ši sąvoka dažnai aiškinama per pavyzdžius, nepateikiant universalaus apibrėžimo.
Apibrėžiant viešosios vietos sąvoką reikšminga yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 spalio 8 d. nutartis kasacinėje chuliganizmo baudžiamojoje byloje (2.8. Chuliganizmas (BK 225 str.). B/b Nr. 2K-670/2002 // Teismų praktika. 2003.02.03, Nr.18).
Ištrauka iš kasacinės LAT b/b skyriaus teisėjų kolegijos nutarties (B/b Nr. 2K-670/2002)
“Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų”.
“Viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje (bute), kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Nusikaltimai, susiję su smurtu namų aplinkoje, iš principo gali būti įvertinami kaip chuliganizmas, jei dėl tokios veikos buvo pažeista viešoji tvarka, t.y. sudaryta nepatogumų žmonėms, esantiems kitoje privačioje erdvėje (t.y. gyvenantiems kituose butuose) arba esantiems gatvėje”.
Išvados dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti pažeista viešoji tvarka
Viešoji tvarka gali būti pažeista
1) vietoje, kurioje įprasta lankytis žmonėms (gatvės, keliai, parkai, stadionai, įmonių ir įstaigų patalpos, daugiabučių namų laiptinės, visuomeninis transportas ir kt.)
2) vietoje, kurioje paprastai žmonės nesilanko, tačiau turi teisę lankytis ir bet kurią akimirką gali ten atsirasti (pvz., miškelyje, atokesnėje vietoje prie ežero ir pan.);
3) privačioje vietoje, jeigu pavojingi kaltininko veiksmai, atlikti šioje vietoje, sutrikdo žmonių, esančių už šios vietos ribų, rimtį
4) privačioje vietoje, kurioje dėl vienokių ar kitokių priežasčių savininko sutikimu susirinko ir bendrauja kiti žmonės (diskutuotina)
Ištrauka iš LAT b/b kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarties (B/b Nr. 2K-398/2006)
Kasacinio skundo teiginys apie tai, kad sporto klubas „Extra Gym“, kuriame įvyko muštynės, nėra viešoji vieta, yra nepagrįstas. Pagal Sporto terminų žodyną sporto klubas yra speciali patalpa, kurioje renkasi ribotas skaičius vienodo pomėgio žmonių, norinčių tobulinti savo meistriškumą arba turiningai leisti laisvalaikį. Tai reiškia, kad tai yra patalpa, atvira patekti kiekvienam asmeniui, turinčiam paminėtų pomėgių ar tikslų, todėl sporto klubas yra vieša vieta.
Ištrauka iš LAT b/b kolegijos2005 m. lapkričio 8 d. nutarties (B/b Nr. 2K- 535/2005 )
Įrodomoji bylos medžiaga patvirtina, kad V. Lekevičius elgėsi įžūliai: jis dėl menkavertės dingsties užpuolė nepažįstamą asmenį, jam grasino, du kartus smogė kumščiu į galvą, plūdo necenzūriniais žodžiais. Minėti V. Lekevičiaus veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje - prie Klaipėdoje esančio restorano „Fortas“. Tai, kad šios įstaigos darbo laikas jau buvo pasibaigęs ir joje nebuvo lankytojų, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes kasatorius nuteistąjį užsipuolė ne patalpoje, o lauke, šalia pastato, tai neabejotinai laikytina vieša vieta.
Padarinių nustatymo reikšmė
Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo kaip padarinių nustatymas ar paneigimas turi labai didelę reikšmę viešosios tvarkos pažeidimo bylose.
Ši aplinkybė yra svarbiausias ginčo tarp kaltinimo ir gynimo šalių objektas. Siekdama išteisinimo gynimo šalis dažnai bando pagrįsti nuostatą, kad visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdytos, kad padariniai nekilo.
Šiuo argumentu siekiama veikos perkvalifikavimo iš BK 284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d. arba visiško išteisinimo.
Visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan.
Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan.
Sprendžiant apie tai, kad kaltininko veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenėje, būtina atsižvelgti:
- kokia buvo aplinkinių reakcija,
- koks buvo nukentėjusiųjų skaičius ir kas nukentėjo (vaikai, nėščia moteris, pagyvenęs žmogus, invalidas ir t.t.),
- kurioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai,
kiek jie trūko,
- ar kaltininkas panaudojo daiktus, skirtus kūnui žaloti ar gyvybei atimti,
- ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt.
Fizinio smurto panaudojimo vertinimas
Sprendžiant apie tai, ar kaltininko veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenėje, ypatingą reikšmę turi fizinio smurto panaudojimo faktas.
Teismų praktikoje BK 284 str. 1 d. numatytų padarinių buvimas dažniausiai grindžiamas fizinio smurto panaudojimo faktais. Ši aplinkybė palengvina BK 284 str. 1 d. taikymo motyvaciją.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse padarinių buvimas buvo grindžiamas faktais, kad:
žmonių akivaizdoje buvo pavartotas fizinis smurtas (B/b Nr. 2 K-659/2004; Nr. 2K-398/2006);.
smogė jai į veidą bei spjovė į šio automobilio lango stiklą (B/b Nr. 2K-497/2005).
elgėsi įžūliai, vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį kelio ruože, kuris buvo apsnigtas, privertė du kartus staigiai sustoti nukentėjusiųjų automobilį – kitą didesnio pavojaus šaltinį, be to keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius (B/b Nr. 2K-273/2005);
šaudė baltuosius gandrus, paniekindamas lietuvių tautos tradicijas saugoti ir gerbti šį paukštį (B/b Nr. 2K-334/2004).
Subjektyvieji požymiai
Tiesiogine tyčia:
kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai,
numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka,
ir šių padarinių nori
Apibrėžtos ir neapibrėžtos tyčios galimybė
Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta.
Esant apibrėžtai tyčiai, kaltininkas tiksliai numato neigiamą poveikį, kurį ir siekia padaryti aplinkiniams ar aplinkai.
Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininkas nekonkretizuoja, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bendrais bruožais numatydamas, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta.
Veikos motyvų reikšmė
Nustatant viešosios tvarkos pažeidimui būdingą tyčią, svarbu konstatuoti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai svarbus jo veikos aspektas.
Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko veiksmų aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan.
Konkrečių asmeninių ar savanaudiškų motyvų dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes.
Tačiau net ir veikdamas dėl asmeninių paskatų, asmuo gali suvokti, kad pažeidžia viešąją tvarką ir to norėti. Todėl asmeninės paskatos ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai.
182 straipsnis. Sukčiavimas
- Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. - Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai
įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba
išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba
sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. - Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. - Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
- Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.
Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė – turtinės teisės ir interesai Dalykas – turtinė nauda Veika – neteisėtas ir neatlygintinas: svetimo turto įgijimas arba turtinės teisės įgijimas arba turtinės teisės panaikinimas arba turtinės prievolės išvengimas Būdas – apgaulė Padariniai – turtinė žala Priežastinis ryšys tarp apgaulingos veikos ir nusikalstamų padarinių Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo
Svetimo turto įgijimas apgaule (veika, padariniai, baigtumas)
Įgyti svetimą turtą apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje perduoda materialų judamąjį turtą kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti.
Padariniais yra materialaus judamojo turto netekimas.
Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 8 “Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai) “
Turtinės teisės įgijimas ir turtinės prievolės panaikinimas apgaule (veika, padariniai, baigtumas)
Įgyti turtinę teisę apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje tam tikra teisine forma patvirtintų juridinį faktą, suteikiantį kaltininkui tokią teisę. Padariniais čia yra nukentėjusiojo turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas arba turtinės prievolės atsiradimas.
Panaikinti turtinę prievolę apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje tam tikra teisine forma patvirtintų juridinį faktą, kad kaltininkas nebeskolingas iš viso arba kad jo prievolė yra mažesnio dydžio. Padariniais čia yra nukentėjusiojo reikalavimo teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas.
Turtinės teisės įgijimo ir turtinės prievolės panaikinimo apgaule baigtumas sietinas su juridinio fakto patvirtinimo momentu (paprastai, dokumento pasirašymo momentu)
Turtinės prievolės išvengimas apgaule (veika, padariniai, baigtumas)
Išvengti turtinės prievolės apgaule reiškia:
1) atsisakyti vykdyti turtinė prievolę;
2) naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų esmingai apsunkinta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstam vykdyti savo pareigą teisės turėtojo atžvilgiu.
Padariniais čia yra:
žala, atsiradusi dėl prievolės nevykdymo ir
dėl apgaulės susidariusi padėtis, kai kreditorius praranda realią galimybę įgyvendinti savo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba šios galimybės esmingai apsunkintos.
Nusikalstama veika baigta nuo šios padėties sudarymo momento.
Klasikinė apgaulės samprata
Apgaulė – tai sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti.
Apgaulės rūšys:
1. Aktyvioji (pasireiškia kaip melagingų žinių pranešimas)
2. Pasyvioji (pasireiškia kaip tikrų žinių nutylėjimas)
Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės rūšis
Piktnaudžiavimas pasitikėjimu – tai piktavališkas suklaidinimas dėl savo ketinimų. Pasireiškia kaip pažadai iš anksto nesiruošiant jų vykdyti. Tai savotiškas suklaidinimas dėl to, kas turi įvykti ateityje.
LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 “Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)” pareiškė, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra apgaulės rūšis.
Teismų praktika rodo, jog turto įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu pripažįstamas sukčiavimu toli gražu ne visose bylose.
Automatizuotos sistemos įveikimas kaip nauja apgaulės rūšis
Automatizuotos sistemos įveikimas apgaulingai identifikuojant save per svetimo pinkodo, slaptažodžio surinkimą arba kitu neteisėtu būdu laikytinas apgaule
Apgaulė per trečiąjį asmenį kaip nauja apgaulės rūšis
Suklaidinimas asmens, kuris klaidos įtakoje savo veiksmu padaro žalą trečiajam asmeniui (ši apgaulės rūšis jau pripažįstama teismų praktikoje)
Šiuo atveju apgautasis ir nukentėjusysis nesutampa
Pvz., atsiskaitymas svetima kreditine kortele prekybos centre
Faktų suklastojimas kaip diskutuotina apgaulės rūšis
Faktų suklastojimas, dėl kurio susidaro fiktyvi teisinė padėtis, sudaranti prielaidas išvengti prievolės (teismų praktikoje dar nepripažįstama kaip apgaulė)
Pvz., per fiktyvias sutartis dirbtinio nemokumo sudarymas vengiant būtinumo vykdyti prievolę
Diskutuotina, ar tokia veika yra baudžiamosios teisės reguliavimo sritis
Subjektyvieji požymiai:
Pakaltinamumas
Tiesioginė tyčia.
Kaltininkas suvokia, kad suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, įgyja turtinę teisę, panaikina arba išvengia turtinės prievolės, numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori.
Sukčiavimo klasifikacija pagal gautos turtinės naudos vertę
Iki 3 BBND – adm. nusižengimas (ANK 108 str.)
iki 3 MGL – baudž. nusižengimas (BK 182 str. 3 d.)
Nuo 3 iki 250 MGL – paprastas nusikaltimas (BK 182 str. 1 d.)
Daugiau kaip 250 MGL – kvalifikuotas nusikaltimas (BK 182 str. 2 d.)
Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai samprata ir rūšys
Finansų sistemos samprata
Finansų sistema gali būti apibūdinama kaip valstybės ir ūkio subjektų formuojami ir naudojami piniginių lėšų fondai:
- centralizuoti fondai, t.y. nacionalinis biudžetas, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas,
- decentralizuoti fondai, t.y. ūkio subjektų piniginių lėšų fondai.
Finansų sistema kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė
LR BK XXXII skyrius kriminalizuoja veikas, pažeidžiančias:
- grynųjų pinigų, vertybinių popierių, oficialių žymėjimo ženklų apyvartą,
- negrynųjų pinigų apyvartą,
- valstybės centralizuotų fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesus,
- finansų sistemos saugumą nuo nusikalstamų būdu gautų pinigų patekimo į apyvartą.
Kovos su netikrų pinigų gaminimu ir platinimu pagrindas tarptautinėje ir ES teisėje
- Tarptautinė konvencija dėl kovos su pinigų padirbinėjimu. Ženeva. 1929 m. balandžio 20 d.
- ES Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. pamatinis sprendimas 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu
- ES Tarybos 2005 m. liepos 12 d. sprendimas 2005/511/TVR dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo paskiriant Europolą centriniu biuru kovoje su euro padirbinėjimu
220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas
- Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. - Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba
dalyvaudamas organizuotoje grupėje,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. - Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Objektyvieji požymiai:
Įstatymo saugoma vertybė – centralizuotų valstybės fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesai
Veika – dviejų požymių visuma:
1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą;
2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai (VMI, SODRAI)
Specialieji subjekto požymiai: juo gali būti
- fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą
- juridinio asmens vadovai ir už finansų apskaitą atsakingi darbuotojai.
- atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Neteisingų duomenų turinys
Duomenų neteisingumas gali pasireikšti realių pajamų, turimo turto vertės, sudarytų sandorių kainos sumažinimu ir pan.
Svarbu, kad neteisingų duomenų pateikimas galėtų rodyti prievolės mokėti mokestį nebuvimą arba prievolę sumokėti mažesnį nei priklauso mokestį
Jeigu duomenų neteisingumas pasireiškia pajamų ir turto padidinimu, tokia veika greičiausiai būtų susijusi su siekiu legalizuoti neaiškios kilmės pinigus ir turtą. Įrodžius pinigų ar turto nusikalstamą kilmę, taikytinas BK 216 str.
Nusikaltimo baigtumas
LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 19 punktas:
Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.
Subjektyvieji požymiai:
Pakaltinamumas, tiesioginė tyčia, tikslas.
Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas:
Asmuo suvokė, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai,
ir to norėjo.
Būtinas požymis yra ir tikslas išvengti mokesčių.
204 straipsnis. Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas
- Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. - Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. - Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ją aiškinant vertinamųjų požymių „didelė žala“, „didelis kiekis“ aspektu, nurodytos dvi nusikalstamų veikų sudėtys: 1) tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti; 2) tas, kas pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, kad prekių kiekio reikalavimas priskiriamas tik
svetimu prekių ženklu prekių pažymėjimui ar tų prekių pateikimui realizuoti, o didelė žala – pasinaudojimui svetimu paslaugų ženklu. Taigi, anot išplėstinės septynių teisėjų kolegijos, pirmuoju atveju nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir veika laikytina baigta nuo pavojingo veikimo pradžios – didelio prekių kiekio pažymėjimo ir (ar) jų pateikimo realizuoti; antruoju atveju – materiali, todėl nustatyti pavojingus padarinius – didelę žalą – ir priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina tik tam, kas neteisėtai pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu.2
- Vagystė
- Tas, kas pagrobė svetimą turtą,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. - Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. - Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. - Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. - Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
- Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė – nuosavybės teisė
Dalykas – svetimas materialus judamas turtas
Veika –turto pagrobimas
Padariniai – materiali žala savininkui ar teisėtam valdytojui netekus turto
Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 14 metų
Baigtumo momentas - nusikalstama veika baigta, kai kaltininkas įgyja galimybę disponuoti pagrobtu turtu (materialioji sudėtis)
Bendroji turto samprata
Turiningoji turto savybė - ekonominis turinys, pasireiškiantis kaip galimybė įvertinti tam tikrą dalyką visuotiniu turto ekvivalentu – pinigais.
Pagal formą turtas gali būti suprastas įvairiai:
materialių daiktų visuma
materialių daiktų ir turtinių teisių visuma (turto aktyvas)
materialių daiktų, turtinių teisių (turto aktyvas) ir turtinių pareigų (turto pasyvas) visuma - juridinė turto samprata
bet kurių ekonominį turinį turinčių materialių ir nematerialių vertybių visuma, taip pat pelnas, kuris gali būti gautas - ekonominė turto samprata
Turtas kaip pagrobimo (vagystės ir plėšimo) dalykas
Tai kaltininkui svetimas materialus judamas daiktas (įskaitant grynuosius pinigus), turintis tam tikrą ekonominę vertę ir kuris yra pasisavintas iš gamtos arba sukurtas gamybos procese.
Reikalavimai, keliami sąvokai “turtas” pagrobimo (vagystės ir plėšimo) normose:
Turto materialumas.
Kilnojamas (judamas) turto pobūdis.
Ekonominė turto vertė.
Turto priklausomumas kitam asmeniui.
Daikto atskirtumas nuo gamtinės aplinkos arba žmogaus darbas, įdėtas į daikto sukūrimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktas turto kaip pagrobimo dalyko apibrėžimas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose”, P.4 // Teismų praktika. 2005. Nr. 23
Turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz., namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai).
Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka materialumo požymio Elektros energija; Dujų energija; Šiluma; Ryšio paslaugos; Interneto paslaugos; Televizijos signalas; Informacija
Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka ekonominės vertės požymio
Vardiniai vertybiniai popieriai, banko mokėjimo kortelės;
Asmeniniai ir kiti dokumentai (išskyrus tuos, kurie turi istorinę arba antikvarinę reikšmę), blankai, antspaudai;
Daiktai, uždrausti civilinėje apyvartoje ir turintys tik nelegalią vertę:
narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nenaudojamos medicinoje;
padirbti pinigai;
savadarbiai ginklai;
pornografinės medžiagos, kuriose pavaizduoti vaikai ir pan.
Daiktai, turintys asmeninę subjektyvią vertę - nuotraukos, laiškai (diskutuotina);
Drabužinės numeriukai, raktai, SIM kortelės (diskutuotina).
Vertybiniai popieriai kaip pagrobimo dalykas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P.4
Vertybiniai popieriai, taip pat kiti dokumentai, žymintys tam tikrą piniginę vertę, kaip vagystės ir plėšimo dalykas yra tik tie, kurie suteikia teisę gauti turtą be juos pateikusio asmens tapatybės ir reikalavimo teisės turėjimo nustatymo (pvz., dovanų čekis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apie banko mokėjimo kortelės pagrobimą
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 9
Mokėjimo instrumento pagrobimas ar pasinaudojimas juo pagal BK 178 ir 180 straipsnius nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą kiekį pinigų.
Pagal BK 214 straipsnį kvalifikuotina veika, kai kaltininkas pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę).
Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka svetimumo požymio
Palikti arba išmesti daiktai;
Turtas, priklausantis “pagrobėjui” bendrosios nuosavybės teise, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu;
Daiktai, palaidoti kartu su mirusiuoju;
Ginčo objektu esantis turtas, kol šis klausimas nėra išspręstas teisme;
Pastaba: vogti daiktai, neteisėtai priklausantys jų turėtojui, gali būti laikomi pagrobimo dalyku
Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes jų pagrobimas pirmiausia pažeidžia kitą (ne turtinį) objektą
Daiktai, kurių apyvarta yra ribota:
Legaliai pagaminti šaunamieji ginklai;
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, naudojamos medicinoje;
Radioaktyviosios ar branduolinės medžiagos.
Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka atskirtinumo nuo gamtinės aplinkos požymio
Laukiniai gyvūnai ir žuvys, esantys natūralioje gamtinėje aplinkoje;
Nedirbami gamtos ištekliai;
Stačias miškas (diskutuotina).
Turto vertės nustatymas LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 6
Kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu.
Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.
Tradicinė turto pagrobimo samprata
Turto pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu.
Pagrobimui būdingi padariniai:
1) nukentėjusiajam padaryta žala netekus turto;
2) kaltininko gauta nauda, perkėlus svetimą turtą į savo valdymą
Kaltininko tyčia pasireiškia suvokimu, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numato, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to nori
Laikinas, ne pasisavinimo tikslais, svetimo turto užvaldymas nelaikomas pagrobimu
Pagrobimo neteisėtumas ir neatlygintinumas
Neteisėtumas – tai:
įstatymo numatyto pagrindo tenkinti savo turtinį interesą nukentėjusiojo nuosavybės sąskaita nebuvimas
Neatlygintumas – tai:
užvaldyto turto vertės atlyginimo nebuvimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktas turto pagrobimo apibrėžimas
Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.
Probleminiai klausimai, kylantys iš LAT senato pateikto pagrobimo apibrėžimo
LAT senatas pagrobimui būdingus padarinius suformulavo ne kaip turto netekimą, bet kaip atėmimą galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti savininkui priklausančiu turtu.
Turto pagrobimo apibrėžime nenurodytas pasisavinimo požymis, todėl galima prielaida, jog pavogti įmanoma ir be pasisavinimo ketinimų.
Todėl galima sakyti, jog pagrobimui būdingų padarinių klausimas neišspręstas.
Paliktas atviru klausimas, kuriam laikui apvogtas savininkas netenka galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, kad laikyti tai padariniais. Kaip kvalifikuoti atvejį, kai neteisėtai paimtas turtas vėliau savanoriškai grąžinamas savininkui?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie neteisėtą turto užvaldymą neturint pasisavinimo tikslų
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 14
Nėra vagystė tokie atvejai, kai tarp savininko ir asmens yra nusistovėjusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis daiktu savininkui sutikus, tačiau tas asmuo pasinaudoja daiktu savininkui nežinant (pvz., asmuo, kuriam savininkas leisdavo naudotis automobiliu, kartą juo pasinaudoja savininkui nežinant, po to grąžina automobilį).
Turto užvaldymo ne pasisavinimo tikslais vertinimo problema
Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą sistemiškai, galima daryti išvadą, kad svetimo turto (ypač automobilio) laikinas užvaldymas, net ir neturint pasisavinimo tikslų, paprastai kvalifikuotinas kaip turto pagrobimas.
Toks požiūris kertasi su tradicine turto pagrobimo samprata.
Pagrobimo baigtumas
Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią
Subjektyvieji požymiai :
1. Pakaltinamumas
2. Kaltė – tiesioginė tyčia
Kaltininkas supranta, kad užvaldo svetimą daiktą, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindamas, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori.
Motyvai ir tikslai (savanaudiški ar kitokie) nėra būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie pagrobimui būdingus subjektyviuosius požymius
Vagystė ir plėšimas yra tyčinės nusikalstamos veikos, kurios padaromos tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, … numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.
Vagystė ir plėšimas gali būti padaromi apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Jei kaltininko tyčia buvo nukreipta pagrobti didelės vertės turtą, bet jam nepavyko pagrobti tokios vertės turto, jo veika vertinama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės svetimo turto grobimą. Jei kaltininko tyčia dėl grobiamo turto vertės neapibrėžta, jo veika kvalifikuojama atsižvelgiant į turto vertę, jei nėra kitų veiką kvalifikuojančių požymių.
Nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu.
Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t.y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė.
Vagystę kvalifikuojantys požymiai:
Vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Turto pagrobimas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio viešoje vietoje (kišenvagystė) (BK 178 str. 2 d.)
Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Didelės vertės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.) – kai turto vertė viršija 250 MGL
Didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
Vagystė, padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 178 str. 3 d.)
Įsibrovimo samprata
Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).
Patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau tik į tas vietas, į kurias įėjimas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz., į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti. Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas bus tada, kai kaltininkas patenka į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją leidžiamu metu, bet pasilieka pietų pertraukos laikui ar po jų uždarymo, norėdamas pagrobti turtą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.).
Kvalifikuojant vagystę ir plėšimą turi reikšmės ne patekimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas (pvz., patenka į patalpą apgaule, apsimetęs santechniku, o turtą pagrobia plėšimo būdu).
Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Kaip įsibrovimas kvalifikuotinas, pavyzdžiui, ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla.
Kai į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją patenkama suklastojus dokumentą ar panaudojant suklastotą dokumentą, veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ar 180 straipsnio 2 dalyje, ir BK 300 straipsnyje sutaptis. Jei pats kaltininkas suklastojo ir panaudojo paties suklastotą dokumentą, veika kvalifikuojama kaip realioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnyje ir BK 178 ar 180 straipsnyje, sutaptis. Jei jis panaudojo kito asmens suklastotą dokumentą, veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 300 straipsnyje ir BK 178 ar 180 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.
Jei įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ar 180 ir 187 straipsniuose, sutaptis.
Patalpos samprata
Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti.
Saugyklos ir saugomos teritorijos sampratos
Saugykla – tai tam tikras įrenginys. Saugoma teritorija – tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas. Ir saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.).
Taip pat saugykla ar saugoma teritorija yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą.
Kišenvagystės samprata
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra kišenvagystė. Veika kvalifikuojama kaip kišenvagystė, kai nusikaltimas padaromas viešoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo turi prie savęs (pvz., ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis, ar iš su savimi turimos rankinės arba nešulio).
Jei viešoje vietoje iš asmens pagrobiami jo drabužiai, rankinė, ar kitoks nešulys kartu su juose buvusiu turtu, tokia veika kaip kišenvagystė nekvalifikuojama.
Jei asmens drabužiai, rankinė ar kitoks nešulys ir juose esantis turtas yra palikti ar perduoti daiktams saugoti skirtoje vietoje, tai vagystė iš drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, taip pat ir pačių išvardytų daiktų vagystė kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą.
Atvira vagystė
Atvira vagyste laikytinas toks turto pagrobimas, kai kaltininkas paima svetimą turtą matant savininkui ar kitiems asmenims, suprasdamas, kad šie supranta jo veiksmų neteisėtumą.
225 straipsnis. Kyšininkavimas
- Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už
teisėtą
veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. - Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už
neteisėtą
veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. - Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs
didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. - Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs
mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas bauda arba areštu. - Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal BPK už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.
- Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė - valstybės tarnyba (jos principai) ir viešieji interesai
Dalykas - kyšis
Veika - tiesioginis ar netiesioginis savo ar kitų naudai
Kyšio priėmimas arba
Pažadėjimas priimti kyšį arba
Susitarimas priimti kyšį arba
Reikalavimas duoti kyšį arba
Provokavimas duoti kyšį
Aplinkybė – kyšis imamas, reikalaujamas ir t.t. už veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo
Baigtumas – nuo veikos atlikimo momento (formalioji sudėtis)
Kyšio samprata teismų praktikoje
Kyšininkavimo, tarpininko kyšininkavimo ir papirkimo bylose kyšis suprantamas kaip neteisėtai gautas ar siekiamas gauti nepagrįstas atlygis, t.y. bet koks turtas, pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, teisiniai ar kitokie dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į turtą ar interesus į jį; turtinės paslaugos, pvz., nemokamas automobilio ar namo remontas, neprocentinių paskolų suteikimas, mokesčių sumažinimas; ir kt. (LAT apžvalgos išvadų 1 p.)
Kyšio kaip turtinės naudos koncepcija
Teoriškai kyšiu laikytina neteisėta turtinė nauda
Turtinė nauda apskritai – tai tam tikra ekonominė būklė (padėtis), atsirandanti asmeniui įgyvendinus turtinį interesą.
Kyšis kaip turtinė nauda gali turėti įvairias materialias ir nematerialias formas:
- daiktai (įskaitant pinigus)
- turtinės teisės
- turtinių prievolių panaikinimas
- sutaupymas nemokant ar mažiau mokant už paslaugą
pranašumas konkurencinėje kovoje įgijimas
- supažindinimas su komercine paslaptimi
- pelną žadančių ryšių užmezgimas ir pan.
Nelegalią vertę turintis kyšis
Kyšiu gali būti ir tokie daiktai bei paslaugos, kurie turi vertę tik nelegalioje apyvartoje (narkotinės medžiagos, nelegalūs ginklai, neteisėtai pagamintas alkoholis ir pan.).
Klausimas diskusijai:
ar seksualiniai santykiai kaip atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui laikytinas kyšiu?
Kyšio dydžio reikšmė
Paprastas kyšis - nuo 1 iki 250 MGL vertės. Toks kyšio dydis nulemia BK 225 str. 1 arba 2 d. taikymą.
Stambus kyšis - viršija 250 MGL ir nulemia kvalifikuotos sudėties taikymą (BK 225 str. 3 d.).
Nedidelis kyšis - nesiekia 1 MGL ribos. Esant nedideliam kyšiui veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 225 str. 4 d.).
Kyšio priėmimas kaip veika
Kyšio priėmimas – tai gaunamos turtinės naudos pasisavinimas, kai asmuo tapo šios naudos turėtoju ir tai supranta.
Kyšio priėmimas laikomas baigtu nuo momento, kai kaltininkas tampa jos turėtuoju, pvz., paėmė pinigus į rankas, įdėjo juos į kišenę, sužinojo apie pinigų atsiradimą sąskaitoje, apie darbų ar paslaugos atlikimą jo ar kito asmens naudai ir t.t.
Tai, kad kyšis duotas, nebūtinai reiškia, kad jis priimtas
Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio (LAT apžvalgos išvadų 5 p.)
Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo nesiekė gauti kyšio ir duoto kyšio (pvz., kyšio davėjas jį paliko ant valstybės tarnautojo stalo, atsiuntė paštu) nepriėmė, BK225straipsnis netaikomas (LAT apžvalgos išvadų 7 p.)
Kyšio priėmimo būdai
Kyšis gali būti priimtas:
tiesiogiai ir netiesiogiai (per tarpininkus);
savo ar kitų naudai;
iki sutartų veiksmų atlikimo ar po jų;
tiek iš anksto susitarus su papirkėju, tiek ir be tokio sutarimo.
Faktas, kad tarnautojas patenkino kito asmens interesą tiesiog vykdydamas įgaliojimus ir neturėdamas ketinimų gauti už tai kyšį, bet po to už tai priėmė atlygį, neneigia kyšininkavimo požymių. Literatūroje tokia kyšininkavimo rūšis anksčiau buvo vadinama kyšiu-dovana.
Pažadėjimas priimti kyšį kaip veika
Pažadėjimas priimti kyšį – tai viena ar kita forma išreikštas sutikimas patenkinti davėjo interesus ir priimti už tai kyšį.
Sutikimas turi būti realus (tikras), o ne tariamas. Būtina išvada, kad asmuo iš tikrųjų planavo patenkinti papirkėjo interesą ir priimti už tai kyšį.
Pažadėjimas yra baigtas nuo sutikimo už kyšį patenkinti papirkėjo interesą išreiškimo momento.
Susitarimas priimti kyšį kaip veika
Susitarimas priimti kyšį – tai nelegalus sandoris, kuomet viena šalis įsipareigoja už kyšį patenkinti kitos šalies interesus, o ši įsipareigoja duoti kyšį.
Susitarimas iš esmės reiškia tą patį pažadėjimą.
Reikalavimas duoti kyšį kaip veika
Reikalavimas duoti kyšį – tai viena ar kita forma (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, kad asmens interesas bus patenkintas tik už kyšį.
Pareikalauta gali būti atvirai arba užuominomis.
Reikalavimas turi būti realus (tikras), t.y. susijęs su tarnautojo tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą.
Reikalavimo baigtumas sietinas su momentu, kai potencialus papirkėjas buvo informuotas apie būtinumą duoti kyšį.
Manytina, kad kyšio reikalavimas – tai speciali turto prievartavimo norma.
Provokavimas duoti kyšį kaip veika
Provokavimas duoti kyšį – tai tam tikras netiesioginis kito asmens skatinimas duoti kyšį.
Šiuo atveju kyšio atvirai nereikalaujama, tačiau sudaroma tokia situacija, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus, priverstas duoti kyšį (LAT apžvalgos išvadų 11 p.)
Pvz., vilkinimas priimti sprendimą leidžiant suprasti, jog galima pagreitinti sprendimo priėmimą arba pažeisti įstatymą už kyšį.
Provokavimas turi būti realus (tikras), t.y. tarnautojas iš tikrųjų turėjo ketinimų gauti kyšį.
Provokavimo baigtumas sietinas su momentu, kai potencialiam papirkėjui leidžiama suprasti kyšio davimo naudą jam.
Veikimo arba neveikimo, už kurį duodamas kyšis teisėtumas ar neteisėtumas
Teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia savo įgaliojimų ribose, nepažeisdamas įstatymų.
Neteisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad už kyšį bus pažeistas įstatymas arba viršijami įgaliojimai.
Neteisėtas veikimas siejamas su veiksmais, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Neteisėtas neveikimas reiškia neatlikimą veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus (LAT apžvalgos išvadų 12 p. 3 d.).
Veikimo arba neveikimo, už kurį duodamas kyšis, neteisėtumo reikšmė veikos kvalifikavimui
Jeigu kyšis, kurio vertė didesnė nei 1 MGL, priimamas, žadama jį priimti ir t.t. už neteisėtą veikimą ar neveikimą, taikoma kvalifikuota kyšininkavimo sudėtis (BK 225 str. 2 d.).
Jei tokiu atveju kyšio vertė mažesnė kaip 1 MGL, ši aplinkybė nesunkina atsakomybės - taikoma baudžiamojo nusižengimo norma (BK 225 str. 4 d.).
Kyšininkavimo subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė tyčia.
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo supranta, kad ima, žada, susitaria, reikalauja, provokuoja duoti kyšį už veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, ir nori taip veikti bei gauti kyšį.
