BT SPEC DALIS

Question 1

Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą

Answer 1

BK 236 STR.
Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – teisingumą plačiąja prasme vykdančių institucijų veikla, atskleidžiant nusikalstamas veikas, baudžiamosiose bylose nustatant tiesą ir taikant tinkamą įstatymą. Papildoma - melagingai įskusto asmens garbė ir laisvė.
Veikos (alternatyvios):
1) nekalto asmens melagingas įskundimas įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, kaip padariusio nusikalstamą veiką; Šiai veikai būdingi padariniai, t.y. tai, kad nekaltas asmuo pradėtas persekioti (materialioji sudėtis). Tarp šių padarinių ir įskundimo turi būti nustatytas priežastinis ryšis.
2) pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą (formalioji sudėtis).
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi siekti 16 metų.

Melagingas įskundimas ir pranešimas kaip veikos
Melagingo įskundimo ir pranešimo adresatas gali būti policija ir kita ikiteisminio tyrimo įstaiga (Žr. BPK 165 str.), prokuratūra, teismas, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas.
Įskundimo turinys – melaginga (tikrovės neatitinkanti) informacija apie konkretaus nekalto asmens dalyvavimą (vykdymą, organizavimą, kurstymą ar padėjimą) nusikalstamoje veikoje. Manytina, kad įskundimu pripažintinas ir toks atvejis, kai asmuo nepraneša jokios informacijos teisėsaugos institucijai, bet sudaro situaciją, kai ši įstaiga pati pradės persekioti nekaltą asmenį: pvz., padaro nusikaltimą turėdamas tikslą, kad atsakomybėn būtų patrauktas kitas asmuo, kitam asmeniui į lagaminą įdeda ginklą ar narkotikus šiam nežinant, kad jį sulaikytų oro uoste ar pasienyje ir patrauktų atsakomybėn, parduotuvėje kitam asmeniui į rankinę įdeda prekę šiam nežinant, kad jį sulaikytų prie kasos ir vėliau patrauktų atsakomybėn už vagystę.
Pranešimo turinys – melaginga (tikrovės neatitinkanti) informacija apie nusikaltimą, kurio iš tikrųjų nebuvo. Tiek įskundimas, tiek pranešimas gali būti padaryti raštu arba žodžiu.

Baigtumas
Dėl pirmos veikos (įskundimo) nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Būtinas sudėties požymis yra padariniai, t.y. tai, kad nekaltas asmuo pradėtas persekioti. Persekiojimo pradžia laikytina baudžiamojo proceso prieš asmenį pradžia, kuri siejama su ikiteisminio tyrimo pradžios užregistravimo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka (BPK 166 str.) momentu. Tarp šių padarinių ir įskundimo turi būti nustatytas priežastinis ryšis, t.y. toks santykis, kai be įskundimo baudžiamasis procesas prieš šį asmenį nebūtų pradėtas.
Dėl antros veikos (pranešimo) nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Jos baigtumas siejamas su momentu, kai atitinkama įstaiga ar jos pareigūnas gauna melagingą pranešimą.

Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas ir tiesiogine tyčia.
Esant melagingam įskundimui, kaltininkas supranta, kad praneša įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingą informaciją apie nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, numato, kad dėl to prieš šį asmenį bus pradėtas baudžiamasis procesas, ir to nori. Įskundimo motyvai ir tikslai neturi juridinės reikšmės, tačiau paprastai šios veikos padaromos norint pakenkti vienam ar kitam asmeniui, nukreipti teisėsaugos institucijų dėmesį klaidinga kryptimi, taip siekiant išvengti atsakomybės pačiam arba apsaugoti nuo jos tikrą kaltininką.
Pranešimo apie nebūtą nusikaltimą kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad melagingai praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir nori taip veikti.

Question 2

154 straipsnis. Šmeižimas

Answer 2

1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo,
   baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje,
   baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

OBJEKTAS - žmogaus garbė ir orumas. Žmogaus garbė siejama su tuo, kaip kiti žmonės vertina kitą individą, jo padėtį visuomenėje, darbštumą, dorovingumą ir pan. T.y. žmogaus reputacija, kuri labiausiai priklauso nuo paties žmogaus, nuo jo santykių su kitais, tačiau reputacija priklauso ir nuo to, ką apie jį skelbia, kalba kiti. Žmogaus orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, su jo požiūriu į save. Šmeižimo atveju nukentėjusysis žeminamas kitų žmonių akyse, o tai pažeidžia ir jo orumą, požiūrį į save.
Nukentėjusiuoju gali būti bet kuris asmuo. Apšmeižtas gal būti ir miręs asmuo, ir tas, kuris to nesuvokia, bet tai suvokia jo artimieji.
OBJEKTYVIAI šmeižimas yra aktyvūs veiksmai, paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, kuri gali padaryti žalos jo garbei ir orumui.
Paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas bet kuriuo būdu, bet kuriam asmeniui, išskyrus patį nukentėjusįjį. Jei informacija paskleidžiama pačiam nukentėjusiajam – tai sudaro įžeidimo sudėtį.
Informacija gali būti paskleista žodžiu, raštu, vaizdiniais, perduodant vienam asmeniui ar neapibrėžtam asmenų ratui.
Tikrovė neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jei nesuvokia ir sąžiningai klysta dėl informacijos tikrumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, tos aplinkybės šalina baudžiamąją atsakomybę, nes nėra kaltės.
Difamacija – tai teisingos informacijos, nors ir žeminančios žmogaus garbę paskleidimas. Tai nelaikoma nusikaltimu.
Paskleista informacija turi būti žeminanti, galinti pakeisti kito žmogaus reputaciją, sumenkinti pasitikėjimą tuo žmogumi. Pasakymas savo nuomonės nenurodant tai patvirtinančių faktų, šmeižimu negali būti pripažintas.
Šmeižimas laikomas baigtu nusikaltimu jau paskleidus tokią informaciją, t.y. kai su ja susipažįsta bent vienas žmogus.
SUBJEKTYVIOJI PUSĖ - Apšmeižti galima ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia.
SUBJEKTU gali būti asmuo nuo 16 metų. Tiesos neatitinkančios informacijos autoriumi gali būti tiek pats kaltininkas, tiek kitas asmuo.
2 dalis. Sunkina atsakomybę, pripažįstama kvalifikuojančiu požymiu pripažįstama, kai šmeižimas padaromas paskleidus per visuomenės informavimo priemones.
Kai šmeižiama už sunkaus nusikaltimo padarymą su tikslu iškelti baudžiamąją bylą – tai traktuojama kaip melagingas įskundimas.
Šmeižimas yra privataus kaltinimo deliktas.

Question 3

183 straipsnis. Turto pasisavinimas

Answer 3

1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę,
   baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes,
   baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
   baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.
4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.
5. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė – nuosavybės teisė ir kitos turtinės teisės
Dalykas - patikėtas ar esantis kaltininko žinioje svetimas turtas arba turtinė teisė
Veika - neteisėtas neatlygintinas svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas.
Padariniai - turtinė žala (tiek materialaus turto, tiek ir turtinių teisių netekimas arba apimties sumažėjimas).
Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: juo gali būti tik toks asmuo, kuriam svetimas turtas patikėtas arba yra jo žinioje. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

Patikėto turto samprata
Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (Žr. LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 8 “Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)”.
Tokius įgaliojimus turi įvairias pareigas einantys asmenys, kurie yra materialiai atsakingi už jiems patikėtą turtą ir kurių darbas susijęs su svetimo turto apskaitą, saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pervėžimu ir t.t. Tai, pvz., buhalteriai, sargai, ekspeditoriai, pardavėjai, kasininkės ir pan.

Žinioje esančio turto samprata
Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo (Žr. LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą).
Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą. Tokie asmenys turi įgalinimų disponuoti svetimu turtu, priimdami įsakymus, potvarkius, pasirašydami sutartis, pavedimus ir t.t.

Akcinių bendrovių turto priklausomumo problema
Akcinių bendrovių turtas teisėje yra griežtai atskirtas nuo akcininkų turto.
LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime pabrėžta, kad teisingai elgiasi tie teismai, kurie akcinės bendrovės turtą jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui laiko svetimu, nes akcinės bendrovės akcijų turėtojai turi nuosavybės teisę tik į akcinės bendrovės akcijas, ir ši teisė atsiranda tik akcinę bendrovę likvidavus.

Turtinė teisė kaip pasisavinimo dalykas
Turtinė teisė kaip turtinių NV dalykas apima tuos civilinių teisių objektus, kurie atitinka „bekūnio“ daikto sampratą:
reikalavimo teisės prievolėje, prekės ženklas, firmos vardas, negrynieji pinigai, komercinės paslaptys, literatūros ir mokslo kūriniai, meno kūriniai (išskyrus tuos, kurie turi paveikslo, skulptūros, paminklo ar kitą daiktinę formą), kompiuterinės programos, dizainas, išradimas, patentas, licencija, ISSN, brūkšninis kodas ir t.t.
Kartu, dėl juridinio (ne fizinio) įgijimo/perleidimo režimo ir negalimumo jų fiziškai užvaldyti, turtinėmis teisėmis vadintini ir nekilnojamas turtas ir vardiniai vertybiniai popieriai.

Pasisavinimo samprata(veika ir padariniai)
Pasisavinimo esmę sudaro tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai neatlygintinai paverčia savu turtu, kitaip tariant,  ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir tuo padaro žalą turto savininkui.
Nusikalstamais padariniais čia yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas.

Turtinių teisių pasisavinimas
Lietuvoje dar nėra išvystytos turtinių teisių pasisavinimo sampratos. Akivaizdu, kad šiuo atveju neįmanoma mechaniškai pritaikyti senas nuostatas, aiškinančias materialaus turto pasisavinimo esmę ir baigtumą.
Manytina, turtinės teisės pasisavinimu laikytinas sandoris, kurį atlieka kaltininkas, viršydamas jam suteiktu įgaliojimus ir tapdamas jam patikėtos turtinė teisės turėtoju.

Pasisavinimo baigtumas
Pagal LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (tai - neinformatyvus išaiškinimas, nes kaltininkui šis turtas yra patikėtas arba jo žinioje, todėl jam nereikia jo užvaldyti).
Turtinių teisių pasisavinimas visada susijęs su teisiniu sandorio įforminimu, todėl turtinės teisės, įskaitant negrynuosius pinigus, pasisavinimo baigtumo momentu laikytinas momentas, kai įsigalioja teisiniai sandorio padariniai (pasikeičia teisės turėtojas).

Subjektyvieji požymiai:
Pakaltinamumas
Tiesioginė tyčia
Kaltininkas supranta, kad neteisėtai (viršydamas savo įgalinimus) ir neatlygintinai svetimą turtą ar turtinę teisę paverčia savu, numato, kad dėl jų teisėtas turėtojas jų neteks, ir to nori.

Turto pasisavinimo klasifikaciją pagal gautos naudos vertę:
BK 190. Turto vertės išaiškinimas
1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
2. Šio skyriaus 189(1) straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.

Administracinis nusižengimas - jei neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų.
Tvirtina Vyriausybė - dabar bazinė bausmė ir nuobauda 50 eur.

Question 4

Dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atskyrimo

Answer 4

nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

Question 5

207 straipsnis. Kreditinis sukčiavimas

Answer 5

1. Tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus,
   baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės turtinės žalos,
   baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių interesai
Dalykas – kreditiniai įsipareigojimai (kreditas, paskola, laidavimo ar banko garantijos raštai ir kiti kreditiniai įsipareigojimai) ir subsidija.
Veika – minėtų kreditinių įsipareigojimų ar subsidijos gavimas apgaule
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų.
Paprastai atsako kreditinių įsipareigojimų gavėjai, taip pat juridinių asmenų-gavėjų vadovai ir įgalioti atstovai. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas – nuo kreditinių įsipareigojimų ar subsidijos gavimo momento (formalioji sudėtis)

Laidavimo sutarties samprata (CK 6.76 str.)

1. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.
2. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas.

Garantijos samprata (CK 6.90 str.)

1. Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui - kreditoriui, jeigu asmuo - skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari.
2. Garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta.
3. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui.

Kiti kreditiniai įsipareigojimai
Be kredito, paskolos, garantijos, kiti kreditiniai įsipareigojimai gali atsirasti iš tokių kreditinius santykius sukuriančių sandorių kaip vekselio diskontas ir akceptas, piniginio reikalavimo termino atidėjimas, faktoringo ir fortfeitingo sutarčių ir kt.

Subsidijos samprata
Pagal tarptautinių žodžių žodyną subsidija – tai piniginė pašalpa. Iš esmės, subsidija ir parama reiškia tą patį.
LR norminiuose aktuose žodis subsidija vartojamas kaip valstybės teikiama tikslinė pagalba (parama) ūkio subjektams.

Kreditinio sukčiavimo veikos ypatumai
Kreditinio sukčiavimo norma nėra speciali turtinio sukčiavimo norma.
Baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą nesiejama su kreditoriaus ar subsidijos tiekėjo patirta žala.
Šiuo atveju veikos kriminalizavimo pagrindu yra faktas, kad kreditinių įsipareigojimų ar subsidijos gavimo procese buvo panaudota apgaulė.
Todėl baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą atsiranda net ir tais atvejais, kai kredito gavėjas yra mokus ir vykdo savo įsipareigojimus.

Kredito ar subsidijos gavimo pasisavinimo tikslais kvalifikavimas
Jeigu kreditas ar subsidija apgaulės būdu buvo gauti pasisavinimo tikslais, kai jų gavėjas nesiruošė vykdyti savo įsipareigojimų (grąžinti, naudoti pagal paskirtį) – veika kvalifikuojama taikant turtinio sukčiavimo normą (BK 182 str.), kuri yra griežtesnė nei kreditinio sukčiavimo norma.

Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė tyčia
Kaltininkas supranta, kad panaudoja apgaulę, skatindamas kitą asmenį suteikti jam paskolą, kreditą, garantinį arba laidavimo raštą ar kitą kreditinį įsipareigojimą ar subsidiją, ir nori taip veikti, tačiau veikia ne pasisavinimo tikslais ir nesiekia padaryti žalos į sandorį įtrauktam asmeniui.

Question 6

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, samprata ir rūšys

Answer 6

Teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas kaip įstatymo saugomi gėriai
Teisinė apyvarta suprantama kaip dokumentuose fiksuojamų juridinių faktų, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia teisiniai santykiai, visuma.
Teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas – būtina valstybės valdymo ir normalios visuomeninės tvarkos sąlyga.

Question 7

300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu

Answer 7

1. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,
   baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,
   baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,
   baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė – teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas.
Dalykas – dokumentas (tikras arba netikras)

Alternatyvios veikos:
netikro dokumento pagaminimas;
tikro dokumento suklastojimas;
suklastoto ar netikro dokumento laikymas;
suklastoto ar netikro dokumento gabenimas;
suklastoto ar netikro dokumento siuntimas;
suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas;
suklastoto ar netikro dokumento realizavimas.

Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų.
Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas – veikos padarymo momentas (formalioji sudėtis).

Dokumento samprata 
Dokumentum (lot.) reiškia: 
1) pamokymas, pamokamas pavyzdys; 
2) liudijimas, įrodymas; 
3) tekstas.
Dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas.

Dokumentas kaip turinio ir formos vienovė
Dokumento turinys – teisinio fakto liudijimas.
Dokumento forma – materialus daiktas.
Pagal formą dokumentai gali būti:
rašytiniai aktai;
garso ir vaizdo įrašai;
elektroniniai raštai;
magnetinės kortelės ir kt.
Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra įrodomoji reikšmė (ar gali būti juo įrodytas juridinis faktas).

Ar gali būti privatūs dokumentai nagrinėjamo nusikaltimo dalyku?
Teisinėje literatūroje yra išsakyta nuomonė, kad BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalyku gali būti ne bet kokie dokumentai, o tik tokie, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi normaliai valstybės ar savivaldos institucijų veiklai.
Tai motyvuojama tuo, kad viso skyriaus objektu nurodyta valdymo tvarka.
Su tokia nuomone sunku sutikti, nes baudžiamieji įstatymai turi užtikrinti visų dokumentų apsaugą nuo suklastojimo. Manytina, kad valdymo tvarkai palaikyti svarbus bet kokių dokumentų patikimumas. Todėl suklastojimo dalyku gali būti tiek vadinamieji oficialūs, tiek ir privatūs dokumentai.

Bendra suklastojimo samprata
Dokumento suklastojimas bendra prasme – tai veiksmai, sukuriantys dokumentą netikrumą arba jo turinio neteisingumą.   
Suklastojimas gali būti dviejų rūšių:
materialinis ir 
intelektinis.

Materialinio ir intelektinio suklastojimo sampratos
Materialinis suklastojimas pasireiškia kaip netikro dokumento pagaminimas ar neteisėtas tikro dokumento turinio pakeitimas veikiant jo materialinę formą, pvz.:
nuotraukos pakeitimas;
vienos informacijos ištrynimas ir kitos įrašymas;
parašo, antspaudo padirbimas ir pan.
Intelektinis suklastojimas pasireiškia kaip melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą.

Tikro ir netikro dokumentų sampratos
Tikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, turinčio teisę tai padaryti. Pvz.:
sutartis, patvirtinta notaro;
pasas, išduotas pasų poskyrio;
pažymėjimas, surašytas įgaliotos institucijos;
protokolas, pasirašytas posėdžio pirmininko ir sekretorės;
kvitas, išduotas banko ir pan.
Netikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti. Toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja. Pvz.:
pasas, pagamintas privačių asmenų.

Suklastoto dokumento samprata
Pagal BK 300 str. prasmę suklastotu laikytinas tikras dokumentas, kurio turinys neteisėtai pakeistas:
veikiant jo materialinę formą 
	arba 
įrašant į jį neteisingus duomenis

Netikro dokumento pagaminimas kaip veika
Pagaminimas – tai veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip sukuriama tikro dokumento imitacija.
Pagaminimas yra baigtas sukūrus tokią dokumento imitaciją, kuri išoriškai panaši į tikrą dokumentą ir gali suklaidinti asmenį, kuriam ji gali būti pateikta.
Sprendžiant apie gaminimo proceso baigtumą, būtina atsižvelgti ir į tai, kokio imitacijos panašumo lygio siekė gamintojas. Pvz., nutraukus gaminimą tokioje stadijoje, kai imitacijoje dar nespėta padirbti antspaudo, kuris yra būtinas tikro dokumento rekvizitas, veika vertintina kaip pasikėsinimas pagaminti netikrą dokumentą.

Tikro dokumento suklastojimas kaip veika
Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą.
Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į dokumentą melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.).

Suklastoto ar netikro dokumento laikymas kaip veika
Suklastoto ar netikro dokumento laikymas - tai jo pastovus ar laikinas turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jo turėjimo laiko trukmės ir buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).
Kaltinant ką nors neteisėtu laikymu, svarbu nustatyti, jog kaltininkas įdentifikavo save kaip pastovų ar laikiną šio daikto turėtoją. Tai ypač svarbu, kai nusikaltimo dalykas aptiktas neutralioje teritorijoje.
Laikymas (kaip trunkamoji veika) yra baigtas nuo buvimo kaltininko žinioje nutraukimo – paprastai nuo jų aptikimo ir konfiskavimo momento.

Suklastoto ar netikro dokumento gabenimas, siuntimas kaip veikos
Gabenimas ir siuntimas - tai suklastoto ar netikro dokumento buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant jį didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Daiktai gali būti gabenami vežant juos transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan., o siunčiami - dažniausiai paštu, bagažu ir pan. Siuntimas skiriasi nuo gabenimo tuo, kad siuntėjas medžiagų perkėlimo procese nedalyvauja.
Gabenimu neturėtų būti laikomas daikto perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš vieno pastato į kitą pastatą, toje pat namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje.
Gabenimas – tai visada ir laikymas, todėl šios dvi veikos gali sutapti.
Gabenimas ir siuntimas baigti nuo momento, kai kaltininkas pradėjo daiktą judinti erdvėje.

Suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas kaip veika
Panaudojimas gali pasireikšti kaip netikro ar suklastoto dokumento pateikimas bet kuriam juridiniam ar fiziniam asmeniui, taip pat techninis tokio dokumento panaudojimas, pvz., magnetinės kortelės įdėjimas į atitinkamą aparatą.
Suklastoto ar netikro dokumento panaudojimas dažnai susijęs su kito nusikaltimo padarymu, pvz., sukčiavimo, kontrabandos. Tokiais atvejais pats dokumento panaudojimo faktas atskirai nekvalifikuojamas, nes yra tik kito nusikaltimo padarymo būdas.

Suklastoto ar netikro dokumento realizavimaskaip veika
Realizavimu laikytinas bet koks atlygintinas ar neatlygintinas suklastoto ar netikro dokumento perdavimas kito asmens disponavimui – pardavimas, mainai, dovanojimas ir t.t.

Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė tyčia
Kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti.
Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už netikro ar suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, būtina nustatyti, kad asmuo žinojo apie tai, kad dokumentas netikras ar suklastotas.

Kvalifikuota suklastojimo sudėtis
LR BK 300 str. 2 d. taikoma, kai veikų, numatytų BK 300 str. 1 dalyje, dalykas yra:
Asmens tapatybės kortelė
Pasas
Vairuotojo pažymėjimas
Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas

Itin kvalifikuota suklastojimo sudėtis
LR BK 300 str. 3 d. taikoma, kai veika, numatyta BK 300 str. 1 ar 2 dalyje:
sukėlė didelę žalą. Žalos turinį sudaro tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala.
veikos dalykas yra didelis kiekis netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų. Didelio kiekio kriterijus nėra aiškus

Question 8

Specialios dokumento suklastojimo normos

Answer 8

Rinkimų ar referendumo dokumentų suklastojimas ar suklastotų dokumentų panaudojimas (LR BK 173 d.).
Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas ar realizavimas (LR BK 213 str.).
Netikrų ar suklastotų pašto ženklų, važiavimo ar kitokių bilietų, banderolių ar kitų oficialių žymėjimo ženklų pagaminimas, laikymas ar realizavimas (LR BK 224 str.)
Netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimas ar neteisėtas disponavimas jais (LR BK 214 str.)
Informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą sunaikinimas arba pakeitimas (193 str.) ir kt.

Question 9

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams samprata bei rūšys

Answer 9

Kovos su korupciniais nusikaltimais pagrindas tarptautinėje ir ES teisėje
1997 birželio 25 d. ES konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu
1999 m. sausio 27 d. Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos
2003 m. liepos 22 d. ES Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje
2003 m. gruodžio 10 d. Meridoje pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją // LR Seimo ratifikuota 2006 m. gruodžio 5 d. įstatymu

Tarptautiniai aktai be kita ko reikalauja kriminalizuoti aktyvųjį ir pasyvųjį kyšinikavimą:
Aktyvusis kyšininkavimas - tai atvejai, kai bet koks asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai žada, siūlo ar duoda bet kokį nepagrįstą atlygį pareigūnui už jo, kaip valstybės pareigūno, veikimą arba neveikimą
Pasyvusis kyšininkavimas - tai atvejai, kai pareigūnas tiesiogiai arba netiesiogiai prašo arba gauna bet kokį nepagrįstą atlygį arba kai jis priima pasiūlymą ar pažadą dėl tokio atlygio už jo, kaip valstybės pareigūno, veikimą arba neveikimą.
Turi būti kriminalizuotas aktyvusis ir pasyvusis kyšininkavimas valstybiniame ir privačiame sektoriuje.

Tarptautiniai aktai be kita ko reikalauja kriminalizuoti prekybą poveikiu
Prekyba poveikiu - tai atvejai, kai bet kuris asmuo teigia arba patvirtina galįs mainais už nepagrįstą atlygį daryti netinkamą poveikį atsakingų asmenų sprendimams, tiesiogiai ar netiesiogiai yra žadamas, duodamas ar siūlomas bet koks nepagrįstas atlygis, taip pat kai mainais už poveikį yra prašomas, gaunamas ar priimamas pasiūlymas ar pažadas dėl tokio atlygio, nesvarbu, ar tas poveikis padaromas ir ar tariamu poveikiu pasiekiamas norimas rezultatas.

Tarptautiniai aktai be kita ko reikalauja kriminalizuoti piktnaudžiavimą pareigomis
Piktnaudžiavimas - tai tyčinis piktnaudžiavimas pareigomis ar tarnybine padėtimi, tai yra pareigas einančio valstybės pareigūno veikimas ar neveikimas pažeidžiant įstatymus, siekiant gauti nepagrįstą atlygį sau ar kitam asmeniui ar subjektui.

Valstybės tarnybos samprata pagal Valstybės tarnybos įstatymą
Valstybės tarnyba – tai tam tikrų teisinių santykių visuma, atsirandančių dėl šių pagrindų:
- įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus
- dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje
- įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą
- koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą
- valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą
- atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas
- valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

Valstybės tarnybos principai kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė
LR valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir karjeros principais
Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, nesavanaudiškumas, padorumas, nešališkumas, atsakomybė, viešumas, pavyzdingumas
Baudžiamieji įstatymai saugo visuomenę nuo šių principų iškreipimo valstybės tarnyboje

Viešieji interesai kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė
Viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad tiek viešojo, tiek privataus sektorių atsakingi darbuotojai, įgalioti savo kompetencijos ribose spręsti įvairius teisinius klausimus, darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymo nustatyta tvarka.

Specialusis kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, pareigų nevykdymo subjektas
Sprendžiant klausimą, ar asmuo turi specialaus subjekto požymius, vadovaujamasi BK 230straipsnyje pateiktu valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų sąvokų išaiškinimu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą. Pripažįstant asmenį nusikalstamos veikos vykdytoju, kiekvienu atveju nustatoma ir konkrečiais įstatymais bei kitais teisės aktais pagrindžiama, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo.
LAT 2007m. sausio 4d. teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229straipsniai) apibendrinimo apžvalga. Išvadų 14 p.

Valstybės tarnautojas kaip tarnybinių nusikalstamų veikų subjektas
Valstybės tarnautojai yra asmenys dirbantys valstybės tarnyboje:
- valstybės politikai
- viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą
- kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus
- oficialūs kandidatai į tokias pareigas (LR BK 230 str. 1 d.)

Valstybės tarnautojui prilygintas asmuo kaip tarnybinių nusikalstamų veikų subjektas
Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės institucijoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas (LR BK 230 str. 2 d.)
Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas (LR BK 230 str. 3 d.)

Question 10

228 straipsnis. Piktnaudžiavimas

Answer 10

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo,
   baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių,
   baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė - valstybės tarnyba ir viešieji interesai.
Veika:
piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba
įgaliojimų viršijimas.
Padariniai - didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik valstybės tarnautojas ir jam prilygintas asmuo.
Baigtumas – kilus pasekmėms (materialioji sudėtis)

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi kaip veika
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais.
Šios veikos mechanizmą sudaro tai, kad tarnautojas ar jam prilygintas asmuo išoriškai atlieka jam paskirtas pareigas, įgyvendina jam suteiktas teises ir pareigas, tačiau iš tikrųjų savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos principus ir tikslus. Iš tikrųjų jo veikloje ar jos epizode dominuoja ne viešas bet asmeninis arba savanaudiškas interesas.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t.y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini (LAT apžvalgos išvadų 26 p.)

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nebūtinai turi būti susijęs su norminių aktų, reguliuojančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, draudimų pažeidimais. Piktnaudžiavimu pripažintini ir tokie veiksmai, kurių joks norminis aktas nedraudžia, bet kurie priešingi tarnybos principams, nes kaltininko veikloje ar jos epizode dominuoja ne viešas, bet asmeninis arba savanaudiškas interesas.
Pvz., antstolis perveda iš skolininkų gautus pinigus į terminuoto indelio sąskaitą palūkanoms gauti; žemėtvarkininkas pigiai supirkinėja žemes iš kaimo žmonių ir pan.

Įgaliojimų viršijimas kaip veika
Įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.
Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Tai paprastai būna veiksmai, kurie nepriklausė kaltininko kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiškai uždrausti; ir kt. (LAT apžvalgos išvadų 26 p.)

Didelė žala kaip piktnaudžiavimo padariniai
Be šio požymio piktnaudžiavimas gali būti baudžiamas tik kaip drausminis nusižengimas
Žalos turinį sudaro tiek turtinė tiek ir neturtinė žala.
Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (ar neveikimo).
Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.) (LAT apžvalgos išvadų 28 p.)

Vertinamasis didelės žalos požymis
Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. (LAT apžvalgos išvadų 29 p.)

Didelės žalos nustatymo problema
Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (pvz., nukentėjusiajam, kurio materialinė padėtis yra sunki, didelė žala pripažįstama ir tokia žala, kuri pagal jos piniginę išraišką nėra didelė).
Kitokio, t.y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. (LAT apžvalgos išvadų 29 p.)

Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė ir netiesioginė tyčia.
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo supranta, kad pasinaudoja savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais arba viršija savo įgaliojimus, numato, kad dėl to gali atsirasti didelę žalą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos nori arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti.
Žalos atžvilgiu tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta.

Kvalifikuota piktnaudžiavimo sudėtis
BK 228 str. 2 d. numato kvalifikuotą piktnaudžiavimo sudėtį, kurios esminiais požymiais yra:
siekimas gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos
kyšininkavimo požymių nebuvimas (kyšininkavimas gali būti traktuojamas kaip speciali savanaudiško piktnaudžiavimo norma)
Teiginys diskusijai:
Manytina, kad asmeninės naudos siekimas kaip kvalifikuojantis požymis neparodo didesnio piktnaudžiavimo pavojingumo ir todėl kritikuotinas

Question 11

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams sąvoka ir rūšys

Answer 11

Kėsinimosi objektas
Nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai kaip teisiniai terminai apima visą teisėtų turtinių santykių sferą.
LR BK XXVIII SKYRIUS saugo nuo nusikalstamų kėsinimųsi:
- jau esančias subjektyvias turtines (daiktines ir prievolines) teises;
- subjektyvius interesus kurti turtines teises ateityje;
- subjektyvius interesus vienaip ar kitaip dalyvauti ar susilaikyti nuo dalyvavimo turtiniuose santykiuose.

Kiekviena skyriuje numatyta norma kriminalizuoja minėtų subjektyvių turtinių teisių ir interesų pažeidimą tik ta apimtimi, kiek tai išplaukia iš baudžiamosios teisės principų ir paskirties.

Turtinių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų klasifikacija pagal objekto ir dalyko požymius

1. Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas svetimo materialaus turto (daikto) pasisavinimas
2. Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas materialinės arba nematerialinės turtinės naudos gavimas
3. Veikos, pasireiškiančios kaip svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas

Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas svetimo materialaus turto (daikto) pasisavinimas
Turto pagrobimai:
- vagystė (178 str.)
- plėšimas (180 str.).
- Radinio pasisavinimas (185 str.)
Šių veikų objektas – nuosavybės teisė
Dalykas – materialūs judami daiktai  

Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas materialinės arba nematerialinės turtinės naudos gavimas
- Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis (179 str.);
- Turto prievartavimas (181 str.);
- Sukčiavimas (182 str.);
- Turto pasisavinimas (183 str.);
- Turto iššvaistymas (184 str.);
- Turtinės žalos padarymas apgaule (186 str.);
- Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (189 str.).
Šių veikų objektas – turtinės teisės ir interesai,
Dalykas – turtinė nauda (materialioji ir nematerialioji)

Veikos, pasireiškiančios kaip svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas
- Turto sunaikinimas ar sugadinimas (187 str.)
- Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo (188 str.).
Šių veikų objektas – nuosavybės teisė
Dalykas – materialus judamas ir nejudamas (nekilnojamas) turtas
Šios veikos išskirtos į atskirą kategoriją, nes jos nėra susijusios su naudos gavimu

Question 12

180 straipsnis. Plėšimas

Answer 12

1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą,
   baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą,
   baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
3. Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje,
   baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Objektyvieji požymiai:
Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – nuosavybės teisė. Papildomos – sveikata ir laisvė
Dalykas – svetimas materialus turtas (kaip ir vagystėje)
Veika – turto užvaldymas ir jo pasisavinimas (pagrobimas)
Padariniai – netekimas galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu (plėšimo baigtumo momentas toks pat kaip ir vagystės)
Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
Būdai:
fizinis smurtas arba
grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą arba
kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 14 metų

Fizinis smurtas kaip plėšimo būdas:
Fizinis smurtas plėšime – tai turto užvaldymo priemonė.
Fiziniu smurtu kaltininkas siekia:
įveikti esamą ar galimą priešinimąsi
atskirti auką nuo grobiamo turto
priversti nukentėjusįjį palengvinti turto užvaldymą, pvz., tuoj pat perduoti turtą arba parodyti vietą, kur paslėpti pinigai, duoti raktą nuo seifo ar automobilio ir pan.
Fizinis smurtas, siekiant išvengti sulaikymo bei atsisakant ketinimų pabaigti vagystę, kvalifikuojamas iš sutapties: kaip pasikėsinimas padaryti vagystę ir kaip nusikaltimas sveikatai.

Fizinio smurto atpažinimo problema
Kartais būna sunku apsispręsti, ar tam tikras fizinis poveikis kitam žmogui, padėjęs užvaldyti jo turtą, yra fizinis smurtas.
Pvz., jėga patraukiant iš moters rankų rankinę, pastumiant nukentėjusįjį ir pan.
Veikos kvalifikavimo klausimą tokiais atvejais reikia spręsti, atsižvelgiant į tai, kokios buvo poveikio pasekmės: ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas, ar nebuvo atimta laisvė, ar auka nebuvo pargriauta ir pan.

Grasinimas kaip plėšimo būdas
Grasinimu plėšime siekiama įbauginti nukentėjusįjį ar bet kurį kitą žmogų, kuris kaltininko manymu galėtų sutrukdyti jam.
Jokie kiti grasinimai, išskyrus grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, plėšimui yra netinkami.
Jeigu grasinama ne fiziniu smurtu, o kitu blogiu, jeigu grasinama panaudoti smurtą ateityje – veika atitinka turto prievartavimo požymius.
Grasinimo turinys nustatinėjamas ne vien tik iš to, ką yra pasakęs plėšikas, bet iš įvykio konteksto.
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 11
Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą visada yra nukreiptas į turto savininką, valdytoją ar asmenį, kuriam laikinai patikėtas turtas.
Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto).
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 11
Grasinimas turi būti realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.

Kitoks atėmimas galimybės priešintis kaip plėšimo būdas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 13
Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu).

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 13
Todėl nukentėjusiojo tyčinis nugirdymas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų siekiant pagrobti jo turtą, vertintini kaip kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Jei, nugirdant ar minėtais būdais apsvaiginant nukentėjusįjį, buvo panaudotas fizinis smurtas, veika kvalifikuotina pagal du požymius– kaip plėšimas panaudojant fizinį smurtą ir kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 13
Jeigu dėl tyčinio nugirdymo, narkotinio ar medikamentinio apsvaiginimo, nors ir nenaudojant smurto, buvo sutrikdyta sveikata, veika kvalifikuotina kaip sutaptis tik tuo atveju, jei padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu nukentėjusysis apsvaigo ne dėl kaltininko tyčinių veiksmų, o savo noru, svetimo turto pagrobimas, nors ir kaltininkui pasinaudojant nukentėjusiojo apsvaigimu, kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnį.

Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė tyčia
Kaltininkas supranta, kad užvaldo svetimą daiktą, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindamas bei panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam priešintis, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas neteks šio turto, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Plėšimą kvalifikuojantys požymiai:
įsibrovimas į patalpą (BK 180 str. 2 d.);
nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas (BK 180 str. 2 d.);
šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimas (BK 180 str. 3 d.);
didelės vertės turto pagrobimas (BK 180 str. 3 d.);
plėšimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 180 str. 3 d.);

Nešaunamojo, šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 18
Nešaunamojo ir šaunamojo ginklo sąvokų turinys atskleidžiamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr.IX-705. Sprogmens sąvoka apibrėžta 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme Nr.IX-1315.
Tačiau šiuose įstatymuose apibrėžtos nešaunamojo ir šaunamojo ginklo bei sprogmens sąvokos negali būti tapatinamos su to paties pavadinimo BK 180 straipsnio požymiais, o turi būti vertinamos kaip metodinė medžiaga – kriterijai, techniniai duomenys, naudojami nustatant nešaunamojo, šaunamojo ginklo ir sprogmens požymį pagal BK 180 straipsnį.

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 18
Daiktų priskyrimas šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų, peilių, kitų specialiai žmogui žaloti pritaikytų daiktų ar sprogmenų kategorijai paprastai nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada. Pagal BK 180 straipsnio 2 ar 3 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik tada, kai šaunamasis, nešaunamasis ginklas, sprogmuo, peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė.

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 18
Panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių ar jo kovinių, sprogstamųjų savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą, sprogmenį, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. Vien tik ginklo turėjimas plėšimo metu (pvz., švarko, kelnių kišenėje ar rankinėje) akivaizdžiai jo nedemonstruojant ir apie tai neužsimenant, kas nukentėjusiajam galėtų sukelti didesnio pavojaus įspūdį, nesudaro kvalifikuojančio požymio – ginklo panaudojimo.

Kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar sprogmenį, tačiau ne visi bendrininkų ar organizuotos grupės nariai žinojo apie turimą įrankį ar jo panaudojimą, jų veika kvalifikuojama atsižvelgiant į tai, ar jie tai žinojo ir suvokė. Tų asmenų, kurie žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau, panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį ginklą ar sprogmenį.

Daiktų, specialiai pritaikytų žmogui sužaloti, panaudojimas
Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Prie įrankių, specialiai pritaikytų kūnui sužaloti, gali būti priskiriami kovinės veislės ar kiti šunys, taip pat kitokie pavojingi gyvūnai, kurie plėšimo metu kelia grėsmę nukentėjusiojo sveikatai.

Jei plėšimo metu yra panaudojami daiktai, kurie nėra šaunamieji ar nešaunamieji ginklai, sprogmenys, peiliai ar kiti specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, o tik jų imitacija, tokioje veikoje nėra ir BK 180 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų kvalifikuojančių požymių, tačiau, jei panaudojus juos, buvo padarytas sveikatos sutrikdymas (pvz., pagrasinus mokomąja granata ar pistoleto formos žiebtuvėliu, po to smogiant tuo daiktu žmogui padaromas kūno sužalojimas), tokie daiktai turi būti pripažįstami daiktais, specialiai pritaikytais žmogui sužaloti.

Plėšimo pagrindinė ir kvalifikuotos sudėtys visiškai apima:
grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą (BK 145 str.)
fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 str.)
nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str.)
neteisėtą laisvės atėmimą (BK 146 str.)

Plėšimo, susijusio su gyvybės atėmimu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikavimas
Tais atvejais, kai turto užvaldymas yra susijęs su tyčiniu gyvybės atėmimu arba sunkiu sveikatos sutrikdymu, veika kvalifikuojama iš sutapties:
Kaip plėšimas ir nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.) arba
Kaip plėšimas ir sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 9 p.)

Question 13

189 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas

Answer 13

1. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu,
   baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu,
   baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
3. Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
   baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.
4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) - nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai.
Papildoma - teisingumas.
Dalykas - turtas, kuris kito asmens gautas nusikalstamu būdu.
Turto sąvoka šioje normoje apima tiek materialų kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises.
Veika - turto įgijimas, naudojimasis juo arba jo realizavimas
Aplinkybė – kaltininkas iš anksto nebuvo žadėjęs įgyti arba realizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą.
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas – nuo įgijimo momento, naudojimosi ar realizavimo pradžios (formalioji sudėtis)

Turto įgijimo, naudojimosi juo ir jo realizavimo sampratos
Turto įgijimas – tai sandoris, kuriuo metu kaltininkas tampa faktiniu minėto turto valdytoju. Sandoris gali būti tiek atlygintinis (pvz., pirkimas), tiek ir neatlygintinis (pvz., dovanos gavimas). Įgijimo metu kaltininkas gali tapti faktiniu turto savininku arba laikinu jo turėtuoju
pvz., kai nusikaltėlis paprašo tam tikrą laiką palaikyti šį turtą.
Naudojimasis turtu – tai tam tikras savo ekonominių poreikių tenkinimas iš turto faktiškai jo neįgyjant
pvz., kai kaltininkas apsigyvena bute žinodamas, kad jam leido jame apsigyventi asmuo, kuris šį butą yra įgijęs turto prievartavimu arba sukčiavimo būdu.
Turto realizavimas – tai atlygintinis ar neatlygintinis sandoris, kuriuo metu turtas perduodamas tretiesiems asmenims.

Subjektyvieji požymiai
Subjekto pakaltinamumas
Tiesiogine tyčia
Tyčios turinį sudaro asmens suvokimas, kad jis įgyja, naudojasi arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir noras taip veikti.
Apie kaltininko žinojimą, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, galima spręsti iš įvairių aplinkybių: pvz., turtas buvo siūlomas gerokai pigiau nei iš tikrųjų kainuoja; turtą pasiūlė nusikaltėlio reputaciją turintis asmuo; buvo siūlomas turtas, kurio priklausomumą turi patvirtinti atitinkami dokumentai, kai tokių dokumentų nėra (pvz., siūloma įgyti automobilį be dokumentų); siūlomas specifinio pobūdžio turtas, kai yra visuotinai žinoma apie jo vagystę ir pan.

Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo klasifikacija pagal turto vertę
Jeigu turto vertė yra mažesnė nei 3 bazinės bausmės ir nuobaudos dydžiai, veikos kvalifikavimas yra pagal ANK 109 str.
Baudžiamojo nusižengimo sudėtis (BK 189 str. 3 d.) taikoma, kai turto vertė yra nedidelė, t.y. nuo 3 bazinės bausmės ir nuobaudos dydžiai iki 3 MGL.
Paprasto nusikaltimo norma (BK 189 str. 1 d.) taikoma,kai turto vertė yra nuo 3 iki 250 MGL
Kvalifikuota sudėtis (BK 189 str. 2 d.) taikoma, kai nusikalstamu būdu įgyto turto vertė yra didelė, t.y. viršijanti 250 MGL.

Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi arba realizavimo normos (BK 189 str.) santykis su nusikaltimo slėpimo norma (BK 237 str.)
1 nuomonė. BK 189 str. numatyta norma yra speciali slėpimo normos (BK 237 str.) atžvilgiu. Bendra slėpimo norma suponuoja nusikalstamu būdu gautu daiktu slėpimą, o BK 189 str. – jų įgijimą, naudojimą arba realizavimą, kas sudaro tik dalį slėpimo formų.
2 nuomonė. Šios veikos atribojamos pagal objektą. Reikia ištirti, prieš kurį objektą pirmiausia buvo nukreipta veika – prieš turtinę sferą arba prieš teisingumą. Atsakymą padeda rasti subjektyvaus elemento detalesnė analizė – kodėl kaltininkas įgyja, naudojasi ar realizuoja turtą, ko jis siekia - turėti turtinę naudą iš to, ar tik padėti kitam asmeniui išvengti atsakomybės.
3 nuomonė. BK 189 str. ir 237 str. gali būti taikomos kartu kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Question 14

13 straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus

Answer 14

1. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję
   16 metų.
2. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 14 metų, atsako už:
   - nužudymą (129 straipsnis),
   - sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis),
   - išžaginimą (149 straipsnis),
   - seksualinį prievartavimą (150 straipsnis),
   - vagystę (178 straipsnis),
   - plėšimą (180 straipsnis),
   - turto prievartavimą (181 straipsnis),
   - turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis),
   - šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis),
   - narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 straipsnis),
   - transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis).
3. Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję 14 metų, LR įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.

Question 15

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų ekonomikai ir verslo tvarkai samprata ir rūšys

Answer 15

Bendra ekonominio nusikaltimo samprata
JAV kriminologas Edvinas Suthrelandas pirmas identifikavo ekonominį nusikalstamumą kaip atskirą rūšį, pavadindamas jį baltųjų apykaklių nusikalstamumu (White Collar Crime).
Ši nusikalstamumą, anot Sutherlando, sudaro aukštesnio socialinio ekonominio sluoksnio daromi pažeidimai jų profesinės veiklos rėmuose.

Prof. V.Piesliakas, apibendrinęs vyraujančias Vakarų valstybių teisininkų nuomones, siūlo ekonominiu laikyti nusikaltimą, kuris atitinka šiuos kriterijus:

• padaromas komercinės ūkinės veiklos srityje;
• yra susijęs su kaltininko tarnyba;
• pažeidžia įstatymus, reguliuojančius ekonominės tvarką ir prieštarauja sąžiningo ūkininkavimo principams;
• yra savanaudiškas, t.y. juo siekiama gauti neteisėtos turtinės naudos ar išvengti nuostolių kitų visuomenės grupių sąskaita.

Anot Vokietijos profesoriaus Tiedemano, ekonominiai nusikaltimai yra dviejų rūšių:
1) Nusikaltimai valstybiniam ekonominiam valdymui (valstybės interesams ekonomikoje).
Pagal LR BK į šią grupę įeitų įvairūs valstybės nustatytų taisyklių pažeidimai, pvz., kontrabanda, neteisėtas vertimasis ekonomine veikla, neteisėta įmonės veikla, vengimas mokėti mokesčius, netikrų pinigų paleidimas apyvarton, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir kt.;
2) Nusikaltimai ūkinės apyvartos dalyvių individualiems interesams.
Pagal LR BK į šią grupę įeitų nusikalstamas bankrotas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, komercinis šnipinėjimas ir kt.

Question 16

199 straipsnis. Kontrabanda

Answer 16

1. Tas, kas per LR valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė,
   baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per LR valstybės sieną gabeno LR tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas,
   baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Tas, kas per LR valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per LR valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus,
   baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per LR valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius),
   baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka. Papildomos vertybės - finansų sistema, visuomenės saugumas.
Dalykas – daiktai, kuriems taikytinos muitinės priežiūros priemonės ir kurių vertė viršija 250 MGL.
Veika - neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną
Būdai – a) nepateikimas daiktų muitinės kontrolei; b) kitoks šios kontrolės išvengimas
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo
Baigtumas priklauso nuo neteisėto gabenimo būdo (žr. toliau), bet nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formaliųjų.

Kontrabandos dalykas
Kontrabandos dalyką sudaro į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos gabenami daiktai ir prekės, kuriems taikytini muitinės priežiūros priemonės.
Tokie daiktai ir prekės turi būti pristatytos į atitinkamą muitinės įstaigą ir deklaruojamos. Tokių daiktų ir prekių kiekybines ir kokybines charakteristikas nustato Europos bendrijų muitinės kodeksas.
Muitinės priežiūros priemonės vidinės ES rinkos prekėms netaikomos

Kontrabandos dalyko vertė
Baudžiamajai atsakomybei už kontrabandą kilti būtina, kad neteisėtai gabenamų daiktų vertė viršytų 250 MGL dydžio sumą.
Mažesnės vertės daiktų (t.y. iki 150 BBND) neteisėtas gabenimas užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 208 str.).
Kontrabandos dalyko vertė nustatoma pagal prekių muitinę vertę, kuri apskaičiuojama pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1B-431 Dėl importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo // Žinios, 2004.04.30, Nr.: 70- 2475; Žinios, 2004.05.05, Nr.: 75.
Jeigu kontrabandos dalyko vertei nustatyti reikalinga specialiųjų žinių, tai pavedama atlikti specialistui, o prireikus skiriamos atitinkamos ekspertizės.

Prekių ir daiktų deklaravimo būdai:
Raštu arba naudojant duomenų apdorojimo technines priemones (deklaracija ir kiti būtini dokumentai).
Žodžiu arba veiksmu, kuriuo rodomas noras pateikti muitinei daiktus. Toks deklaravimas yra ribojamas ir netaikomas komercinėms pervežimams.
Per žaliąjį arba raudonąjį kanalus.

Dažniausiai pasitaikantys kontrabandos būdai
Klastojami vežamo krovinio muitinės dokumentai, žymos, kodai, nurodomos neteisingos prekių kainos, svoris ir pan., tokiu būdu sumažinant mokėtinus mokesčius.
Prekės slepiamos sunkiai pasiekiamose krovinio vietose.
Gabenamos prekės chemiškai apdorojamos nuslepiant jų tikrąjį pobūdį, pvz., apdorojus spiritą kvapniomis medžiagomis, jis deklaruojamas kaip kita medžiaga, naudojama cheminėje pramonėje.
Muitinės pareigūnų papirkinėjimas, kad šie nuslėptų pažeidimą.
Prekės gabenamos ne per muitinės kontrolės postus neteisėtai kertant valstybės sieną ir kt.

Daiktų gabenimo per valstybės sieną neteisėtumas
Daiktų ir prekių gabenimo į LR ar iš LR teisėtumą apsprendžia LR muitinės įstatymas (Žin., 2004.04.30, Nr.: 73-2517), kurio nuostatos savo ruožtu yra pagrįstos ES teisės aktais.
Tačiau pagal LR BK 199 str. gabenimas pripažįstamas kontrabanda, kai gabenami daiktai ar prekės:
a) nepateikiami muitinės kontrolei arba
b) kitaip išvengiama šios kontrolės.

Gabenimas per valstybės sieną kaip veika
Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinant.
Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, taip pat jų transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens sroves ir panašiai

Daiktų nepateikimas ir kitokiu muitinės kontrolės išvengimas kaip kontrabandos būdai
Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu (pavyzdžiui, daiktų paslėpimas iš anksto tam paruoštose slėptuvėse ir panašiai).
Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Tai apima ir daiktų deklaravimą žodžiu arba veiksmu, taip pat naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis atvejus.

Suklastotos muitinės deklaracijos ir kitų dokumentų pateikimas kaip muitinės kontrolės vengimo būdas
Muitinės deklaracijos suklastojimu laikomas žinomai neteisingų duomenų arba duomenų remiantis suklastotais dokumentais apie gabenamas prekes ar kitas vertybes (HS kodų, kiekio, vertės, turimų licencijų ar leidimų ir kt.) įrašymas į deklaraciją, taip pat tokių žinomai neteisingų duomenų patvirtinimas antspaudais ir panašiai.
Prie kitų dokumentų, kurie gali būti suklastoti ir panaudoti darant kontrabandą, priskiriami leidimai, licencijos, lengvatiniai prekių kilmės sertifikatai, sąskaitos–faktūros, sutartys, važtaraščiai ir kiti dokumentai.

Kontrabandos baigtumo momentas
Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.
Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento.
Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami į Lietuvos Respublikos teritoriją per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo jų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento.
Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami iš Lietuvos Respublikos teritorijos per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo nepateikimo jų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento.

Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė tyčia
Kaltininkas supranta, kad per valstybės sieną gabena privalomus deklaruoti daiktus, nepateikdamas jų kontrolei ar kitaip vengdamas šios kontrolės, ir nori taip veikti.
Kaltinimas kontrabanda visada turi suponuoti išvada, kad gabentojas sąmoningai nepateikė daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą pateikti, ar kitaip sąmoningai vengė kontrolės. Tai svarbi nuostata, nes komerciniuose pervežimuose, prekių gabentojas (vairuotojas) ir deklaracijų ir kitų dokumentų pildytojas – tai skirtingi asmenys. Vairuotojas gali nieko nežinoti apie gabenamų prekių melagingą deklaravimą, apie suklastotus dokumentus ir pan.

Uždraustų ar ribotos apyvartos daiktų kontrabanda
Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų arba kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda visais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ir kiekio.
BK 199 str. 2 dalis šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir kitų nurodytų medžiagų gabenimo per valstybės sieną neteisėtumą sieja ne tik su muitinės kontrolės vengimu, bet ir su leidimo neturėjimu. Todėl net ir pateikus muitinės tikrinimui šiuos daiktus, bet neturint leidimo, taikoma BK 199 str. 2 dalis.
BK 199 str. 2 dalis taikoma ir tais atvejais, kai minėti daiktai (neturint leidimo) gabenami per Lietuvos valstybės sieną į ES valstybę arba iš tokios valstybės į Lietuvą. Tokiais atvejais muitinės procedūros iš viso netaikomos, tačiau tai nepaneigia minėtos rūšies kontrabandos nusikaltimo.

Bendrininkavimo kontrabandoje klausimai
Kontrabanda, padaryta bendrininkaujant, kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį tada, kai du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti arba užbaigti, ir kiekvienas bendrininkas tiesiogiai padaro bent dalį BK 199 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos
Jeigu asmuo tiesiogiai nedalyvavo padarant BK 199 straipsnio dispozicijose numatytų veikų, tačiau organizavo, kurstė arba (ir) padėjo daryti šiuos nusikaltimus kitiems asmenims, jo veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį arba dalis.
Jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį, nežinantį apie organizatoriaus nusikalstamą kėslą, asmuo, organizavęs tokį gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju.

Kai kontrabandą padaro organizuota grupė visų dalyvių veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį.
Kai kontrabandą padaro asmenys, susivieniję į nusikalstamą susivienijimą, visų jų veikos kvalifikuojamos pagal BK 199 ir 249 straipsnius.

Kai muitinės, pasienio policijos ir kitų tarnybų darbuotojai pagal susitarimą su kontrabandą darančiais asmenimis praleidžia kontrabandos dalyką per muitinę ar valstybės sieną, jų veikos kvalifikuojamos pagal sutaptį ir už atitinkamą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Kai kurie kontrabandos kvalifikavimo klausimai
Neteisėtas privalomų pateikti muitiniam tikrinimui daiktų gabenimas, taip pat šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ….. gabenimas be leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, susijęs su neteisėtu Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimu, kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 291 straipsnio 1 dalį.
Suklastotos muitinės deklaracijos ar kitų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai įforminti ir atlikti, pateikimas kvalifikuojamas tik pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį. Tačiau asmuo, suklastojęs muitinės deklaraciją ar kitą dokumentą ir pateikęs juos muitiniam tikrinimui, atsako pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 ar 2 dalį.
Asmuo, žinomai suklastojęs muitinės deklaraciją ar kitą dokumentą, reikalingą kontrabandai padaryti, jei muitiniam tikrinimui ją pateikė kitas asmuo, atsako kaip kontrabandos bendrininkas, ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį, BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ir jų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai pagal BK 253, 256, 259, 260, 266, 267 straipsnius.

Iš anksto nepažadėtas žinomai kontrabandos būdu gauto turto įgijimas, naudojimas ir realizavimas kvalifikuojamas pagal BK 189 straipsnį.
Jeigu šie veiksmai buvo pažadėti iki kontrabandos nusikaltimo padarymo, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Question 17

208 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas

Answer 17

1. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams,
   baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams,
   baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Objektyvieji požymiai:
Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių interesai
Veika – vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimų patenkinimas arba užtikrinimas
Aplinkybės (abi būtinos):
a) sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir
b) neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų
Padariniai – turtinė žala kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti
Priežastinis ryšis tarp pasirinkto (pasirinktų) kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ir turtinės žalos likusiems kreditoriams
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik įmonės vadovai ir įgalioti atstovai. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas – nuo turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymo momento (materialioji sudėtis)

Nemokumas kaip nusikaltimo aplinkybė
Įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p.).

Sunki ekonominė padėtis, neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus kaip nusikaltimo aplinkybės
Sunki ekonominė padėtis gali būti paaiškinta kaip padėtis, kai įmonė dar nepraranda mokumo, tačiau ekonominiai jos veiklos rodikliai rodo, kad bankrotas neišvengiamas arba labai tikėtinas.
Neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus kaip aplinkybė natūraliai išplaukia iš sunkios įmonės būklės ir nemokumo, todėl jos nurodymas normoje informatyvaus krūvio neturi.

Bankroto grėsmė kaip nusikaltimo aplinkybė
Bankroto grėsmė suprantama kaip didelė tikimybė, kad dėl įmonės nemokumo ar sunkios padėties bus pradėtos bankroto procedūros.
Bankroto grėsmės sampratą atskleisti padeda įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d. 5 punktas, nustatantis pagrindus teismui iškelti bankroto bylą:
1) įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą;
2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (kai įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Laiku pareikštas kreipimasis ir tolesnės bankroto procedūros apsaugo kreditorių teisę bent iš dalies kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtą žalą iš bankrutuojančios įmonės likusio turto.
Toks pareiškimas yra ir įmonės vadovo, savininko sąžiningo elgesio standartas gresiančio bankroto akivaizdoje

Pasirinkto kreditoriaus (favorito) reikalavimų patenkinimas ir užtikrinimas kaip veikos požymiai
Pasirinkto kreditoriaus reikalavimų patenkinimas – tai turtinės prievolės įvykdymas jo atžvilgiu. Reikalavimų patenkinimas gali būti visiškas arba dalinis.
Reikalavimo užtikrinimas – tam tikras sandoris, sumažinantis kreditoriaus riziką patirti žalą dėl gresiančio bankroto.
pvz., labai palankiomis sąlygomis nekilnojamojo turto perleidimas arba prekių pardavimas, tokiu būdu kompensuojant dėl prievolės nevykdymo atsirasiančią žalą ir pan.

Turtinės žalos turinys
Žala likusiems kreditoriams pasireiškia kaip negautos pajamos, tenkinant kreditorių interesus iš bankrutuojančios įmonės turto.
Ši žala atsiranda dėl to, kad kreditoriai praranda tam tikrą dalį bendroje turto masėje, kuri sumažėjo dėl skolininko nesąžiningumo, kai jis patenkino vieno ar kelių pasirinktų kreditorių reikalavimus.
Žalą turi patirti mažiausiai 2 kreditoriai, kitaip veika neturi nusikaltimo požymių.
Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sudarytos padėties (įmonės-skolininko bendros turtinės masės sumažėjimo), kai kreditoriai gali realiai patenkinti savo interesus mažesne apimtimi nei buvo iki pasirinkto kreditoriaus reikalavimo patenkinimo momento.

Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė arba netiesioginė tyčia
Esant tiesioginei tyčiai, įmonės vadovas (savininkas) supranta, kad įmonei gresia bankrotas, supranta, kad nesąžiningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, kad likusieji kreditoriai patirs dėl to žalą ir to nori.
Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad įmonės vadovas nenori žalos likusiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti.
Variantas – galima tik tiesioginė tyčia

Question 18

Skolininko nesąžiningumas (turto nuslėpimas nuo kreditorių). 208 str. 2 d.

Answer 18

Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė – kreditorių interesai.
Veika – turto, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, nuslėpimas nuo kreditorių: paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas, pervedimas į užsienį arba pardavimas nepateisinamai pigiai.
Aplinkybės: sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas.
Padariniai – turtinė žala kreditoriams.
Priežastinis ryšis tarp turto nuslėpimo ir žalos kreditoriams.
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik įmonės vadovai ir įgalioti atstovai. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
Baigtumas – nuo turtinės žalos kreditoriams padarymo momento (materialioji sudėtis)

Turto nuslėpimas nuo kreditorių kaip veika
Visos įstatyme numatytos alternatyvios veikos (paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas, pervedimas į užsienį arba pardavimas nepateisinamai pigiai) pasireiškia kaip veiksmai, dėl kurių sumažėja nemokios įmonės bendra turtinė masė, kuri esant sąžiningam ūkininkavimui, turi būti išsaugota kreditorių reikalavimų tenkinimo tikslais.
Šios veikos gali pasireikšti dvejopai :
kaip tiesioginis turto slėpimas nuo gresiančio arešto (pvz., jo išnešimas už įmonės ribų);
kaip sandoriai, pagal kuriuos turtas perleidžiamas kitiems asmenims. Tai gali būti tiek netesėtas įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas, tiek ir formaliai teisėti sandoriai, tačiau nesąžiningi kreditorių atžvilgiu.

Turtinės žalos turinys
Žala kreditoriams pasireiškia kaip negautos pajamos, tenkinat kreditorių interesus iš bankrutuojančios įmonės turto.
Ši žala atsiranda dėl to, kad kreditoriai praranda tam tikrą dalį bendroje turto masėje, kuri sumažėjo dėl skolininko nesąžiningumo – turto nuslėpimo nuo kreditorių.
Žalą turi patirti kaip minimumas 2 kreditoriai, kitaip veika neturi nusikaltimo požymių.
Nusikaltimas laikomas baigtu nuo sudarytos padėties (įmonės-skolininko bendros turtinės masės sumažėjimo), kai kreditoriai gali realiai patenkinti savo interesus mažesne apimtimi nei galėtų, jei turtas nebūtų nuslėptas.

Subjektyvieji požymiai:
Pakaltinamumas
Tiesioginė arba netiesioginė tyčia
Esant tiesioginei tyčiai, įmonės vadovas (savininkas) supranta, kad įmonei gresia bankrotas, supranta, kad nesąžiningai slepia ar perleidžia įmonės turtą, numato, kad esant bankroto procedūroms kreditoriai patirs dėl to žalą ir to nori.
Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad įmonės vadovas nenori žalos likusiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti.
Variantas – galima tik tiesioginė tyčia

Tyčinio bankroto samprata, numatyta įmonių bankroto įstatyme, ir jos paskirtis
Įmonių bankroto įstatymo 20 str.
Tyčinis bankrotas
Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Question 19

229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas

Answer 19

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Objektyvieji požymiai:
Įstatymo saugoma vertybė - valstybės tarnyba ir viešieji interesai.
Veikos:
- savo pareigų neatlikimas
arba
- netinkamas pareigų atlikimas.
Padariniai - didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Priežastinis ryšis tarp veikos ir pasekmių
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik valstybės tarnautojas ir jam prilygintas asmuo.

Pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo sampratos
Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t.y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (Apžvalgos 37 p.)
Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas pasireiškia ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu arba vienkartiniu poelgiu (Apžvalgos 38 p.)

Subjektyvieji požymiai:
Pakaltinamumas
Neatsargi kaltė
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo numato, kad dėl jo tarnybinio neveikimo gali atsirasti didelę žalą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, jos nenori ir tikisi jos išvengti (pasitikėjimas) arba nenumato tokios žalos kilimo galimybės, nors turėjo ir galėjo ją numatyti (nerūpestingumas).

Kaltę neigiantys veiksnys
Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo tarnybos pareigų neatlieka arba jas atlieka netinkamai dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (pvz., užduočiai įvykdyti neužtikrinamas finansavimas), BK 229straipsnis netaikomas (Apžvalgos 40 p.)

Question 20

184 straipsnis. Turto iššvaistymas

Answer 20

1. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę,
   baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes,
   baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
3. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
   baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.
5. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
6. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Objektyvieji požymiai:
Įstatymo saugoma vertybė – nuosavybės teisė ir kitos turtinės teisės
Dalykas - patikėtas ar esantis kaltininko žinioje svetimas turtas arba turtinė teisė.
Veika - neteisėtas neatlygintinas svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas.
Padariniai - turtinė žala (tiek materialaus turto, tiek ir turtinių teisių netekimas arba sumažėjimas)
Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių
Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: juo gali būti tik toks asmuo, kuriam svetimas turtas patikėtas arba yra jo žinioje. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

Iššvaistymo samprata (veika ir padariniai)
Pagal LAT senato nutarimą turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui (Žr. LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą).
Nusikalstamais padariniais čia yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas
Labai svarbūs iššvaistymo požymiais yra atliktų veiksmų neteisėtumas ir neatlygintinumas

Turtinės teisės išvaistymas
Turtinė teisė gali būti iššvaistyta keliais būdais:
1) neteisėtai perleidžiant ją kitiems asmenims
2) juridiškai ją panaikinant
3) nerealizuojant jos per nustatytą terminą ir taip nulemiant jos išnykimą;
4) padarant ją beverte (pvz., įmonės įgaliotas atstovas atsisako įkeitimo, faktiškai panaikindamas skolos grąžinimo užtikrinimą. Dėl to įmonės turtinė teisė gali likti beverte)
Inkriminuojant turtinės teisės iššvaistymą būtina nustatyti akivaizdų atlikto sandorio neteisėtumą ir neatlygintumą, ypač jeigu tai padaryta ūkinėje veikloje.

Iššvaistymo baigtumas
Pagal LAT senato nutarimą turto iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento (Žr. LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą).
Turtinės teisės iššvaistymo baigtumo momentu laikytinas momentas, kai turtinė teisė dokumentiškai keičia savo turėtoja, išnyksta, arba faktiškai tampa bevertė

Subjektyvieji požymiai
Pakaltinamumas
Tiesioginė arba netiesioginė tyčia, taip pat nusikalstamas pasitikėjimas.
Tyčios atveju kaltininkas supranta, kad neteisėtai neatlygintinai perleidžia svetimą turtą ar turtinę teisę tretiesiems asmenims, panaikina turtinę teisę ar padaro ją beverte, numato, kad dėl to savininkas neteks turto ar turtinės teisės, ir to nori arba nenori, bet sąmoningai leidžia žalai atsirasti.
Nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininkas supranta, kad neteisėtai rizikingai perleidžia svetimą turtą ar turtinę teisę kitiems asmenims, panaikina turtinę teisę ar padaro ją beverte, numato, kad dėl to savininkas gali netekti turto ar turtinės teisės, tačiau tikisi to išvengti.
Turto iššvaistymas dėl nerūpestingumo nelaikytinas nusikalstamu (diskutuotina).

Turto iššvaistymo klasifikaciją pagal gautos naudos vertę
Administracinis nusižengimas - kai vertė neviršija 3 BBND
Baudžiamasis nusižengimas kai vertė yra nedidelė - nuo 3 MGL (BK 184 str. 3 d.)
Paprastos vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymas – nuo 3 iki 250 MGL (BK 184 str. 1 d.)
Didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymas - vertė viršija 250 MGL (BK 184str. 2 d.)

Question 21

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aplinkai ir žmonių sveikatai samprata ir rūšys

Answer 21

?

Question 22

270 straipsnis. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas

Answer 22

1. Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai,
   baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai,
   baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
4. Šiame straipsnyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.

Question 23

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų viešajai tvarkai samprata ir rūšys

Answer 23

Riaušės (BK 283 str.)
Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285 str.).

Viešoji tvarka kaip kėsinimosi objektas
Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje.
Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Question 24

284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas

Answer 24

Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Objektyvieji požymiai
Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – viešoji tvarka (papildomos - sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė)
Veika - nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas
Padariniai – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas
Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių
Būdai – nepagarba aplinkiniam ar aplinkai turi būti demonstruojama bent vienu iš šių būdų:
a) įžūliais veiksmais;
b) grasinimais;
c) patyčiomis;
d) vandališkais veiksmais
Vieta - veika turi būti padaryta viešojoje vietoje
Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų.
Baigtumas – sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką (materialioji sudėtis)

Įžūlūs veiksmai kaip viešosios tvarkos pažeidimo būdas
Įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.
Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.
Sprendžiant, ką reiškia įžūlūs veiksmai, lieka labai daug vertinimo laisvės.

Grasinimai kaip viešosios tvarkos pažeidimo būdas
Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais.
Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę.
Grasinama gali būti tiek konkrečiam nukentėjusiajam, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui.

Patyčios ir vandališki veiksmai kaip viešosios tvarkos pažeidimo būdai
Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais,
pvz., prievarta apnuoginant kitą žmogų,
apipilant kavinėje gėrimu,
agresyviai elgiantis invalido, ligonio ar nusenusio žmogaus atžvilgiu ir pan.
Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipilimas dažais ar kitoks niokojimas.

Viešosios vietos sampratos problema
Vienodo ir išsamaus viešosios vietos apibrėžimo nėra. Literatūroje ši sąvoka dažnai aiškinama per pavyzdžius, nepateikiant universalaus apibrėžimo.
Apibrėžiant viešosios vietos sąvoką reikšminga yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 spalio 8 d. nutartis kasacinėje chuliganizmo baudžiamojoje byloje (2.8. Chuliganizmas (BK 225 str.). B/b Nr. 2K-670/2002 // Teismų praktika. 2003.02.03, Nr.18).

Ištrauka iš kasacinės LAT b/b skyriaus teisėjų kolegijos nutarties (B/b Nr. 2K-670/2002)
“Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų”.
“Viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje (bute), kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Nusikaltimai, susiję su smurtu namų aplinkoje, iš principo gali būti įvertinami kaip chuliganizmas, jei dėl tokios veikos buvo pažeista viešoji tvarka, t.y. sudaryta nepatogumų žmonėms, esantiems kitoje privačioje erdvėje (t.y. gyvenantiems kituose butuose) arba esantiems gatvėje”.

Išvados dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti pažeista viešoji tvarka
Viešoji tvarka gali būti pažeista
1) vietoje, kurioje įprasta lankytis žmonėms (gatvės, keliai, parkai, stadionai, įmonių ir įstaigų patalpos, daugiabučių namų laiptinės, visuomeninis transportas ir kt.)
2) vietoje, kurioje paprastai žmonės nesilanko, tačiau turi teisę lankytis ir bet kurią akimirką gali ten atsirasti (pvz., miškelyje, atokesnėje vietoje prie ežero ir pan.);
3) privačioje vietoje, jeigu pavojingi kaltininko veiksmai, atlikti šioje vietoje, sutrikdo žmonių, esančių už šios vietos ribų, rimtį
4) privačioje vietoje, kurioje dėl vienokių ar kitokių priežasčių savininko sutikimu susirinko ir bendrauja kiti žmonės (diskutuotina)

Ištrauka iš LAT b/b kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarties (B/b Nr. 2K-398/2006)
Kasacinio skundo teiginys apie tai, kad sporto klubas „Extra Gym“, kuriame įvyko muštynės, nėra viešoji vieta, yra nepagrįstas. Pagal Sporto terminų žodyną sporto klubas yra speciali patalpa, kurioje renkasi ribotas skaičius vienodo pomėgio žmonių, norinčių tobulinti savo meistriškumą arba turiningai leisti laisvalaikį. Tai reiškia, kad tai yra patalpa, atvira patekti kiekvienam asmeniui, turinčiam paminėtų pomėgių ar tikslų, todėl sporto klubas yra vieša vieta.

Ištrauka iš LAT b/b kolegijos2005 m. lapkričio 8 d. nutarties (B/b Nr. 2K- 535/2005 )
Įrodomoji bylos medžiaga patvirtina, kad V. Lekevičius elgėsi įžūliai: jis dėl menkavertės dingsties užpuolė nepažįstamą asmenį, jam grasino, du kartus smogė kumščiu į galvą, plūdo necenzūriniais žodžiais. Minėti V. Lekevičiaus veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje - prie Klaipėdoje esančio restorano „Fortas“. Tai, kad šios įstaigos darbo laikas jau buvo pasibaigęs ir joje nebuvo lankytojų, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes kasatorius nuteistąjį užsipuolė ne patalpoje, o lauke, šalia pastato, tai neabejotinai laikytina vieša vieta.

Padarinių nustatymo reikšmė
Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo kaip padarinių nustatymas ar paneigimas turi labai didelę reikšmę viešosios tvarkos pažeidimo bylose.
Ši aplinkybė yra svarbiausias ginčo tarp kaltinimo ir gynimo šalių objektas. Siekdama išteisinimo gynimo šalis dažnai bando pagrįsti nuostatą, kad visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdytos, kad padariniai nekilo.
Šiuo argumentu siekiama veikos perkvalifikavimo iš BK 284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d. arba visiško išteisinimo.
Visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan.
Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant apie tai, kad kaltininko veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenėje, būtina atsižvelgti:
- kokia buvo aplinkinių reakcija,
- koks buvo nukentėjusiųjų skaičius ir kas nukentėjo (vaikai, nėščia moteris, pagyvenęs žmogus, invalidas ir t.t.),
- kurioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai,
kiek jie trūko,
- ar kaltininkas panaudojo daiktus, skirtus kūnui žaloti ar gyvybei atimti,
- ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt.

Fizinio smurto panaudojimo vertinimas
Sprendžiant apie tai, ar kaltininko veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenėje, ypatingą reikšmę turi fizinio smurto panaudojimo faktas.
Teismų praktikoje BK 284 str. 1 d. numatytų padarinių buvimas dažniausiai grindžiamas fizinio smurto panaudojimo faktais. Ši aplinkybė palengvina BK 284 str. 1 d. taikymo motyvaciją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse padarinių buvimas buvo grindžiamas faktais, kad:
žmonių akivaizdoje buvo pavartotas fizinis smurtas (B/b Nr. 2 K-659/2004; Nr. 2K-398/2006);.
smogė jai į veidą bei spjovė į šio automobilio lango stiklą (B/b Nr. 2K-497/2005).
elgėsi įžūliai, vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį kelio ruože, kuris buvo apsnigtas, privertė du kartus staigiai sustoti nukentėjusiųjų automobilį – kitą didesnio pavojaus šaltinį, be to keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius (B/b Nr. 2K-273/2005);
šaudė baltuosius gandrus, paniekindamas lietuvių tautos tradicijas saugoti ir gerbti šį paukštį (B/b Nr. 2K-334/2004).

Subjektyvieji požymiai
Tiesiogine tyčia:
kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai,
numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka,
ir šių padarinių nori

Apibrėžtos ir neapibrėžtos tyčios galimybė
Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta.
Esant apibrėžtai tyčiai, kaltininkas tiksliai numato neigiamą poveikį, kurį ir siekia padaryti aplinkiniams ar aplinkai.
Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininkas nekonkretizuoja, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bendrais bruožais numatydamas, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta.

Veikos motyvų reikšmė
Nustatant viešosios tvarkos pažeidimui būdingą tyčią, svarbu konstatuoti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai svarbus jo veikos aspektas.
Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko veiksmų aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan.
Konkrečių asmeninių ar savanaudiškų motyvų dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes.
Tačiau net ir veikdamas dėl asmeninių paskatų, asmuo gali suvokti, kad pažeidžia viešąją tvarką ir to norėti. Todėl asmeninės paskatos ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai.

Question 25

182 straipsnis. Sukčiavimas

Answer 25

1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 5. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys. ``` Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė – turtinės teisės ir interesai Dalykas – turtinė nauda Veika – neteisėtas ir neatlygintinas: svetimo turto įgijimas arba turtinės teisės įgijimas arba turtinės teisės panaikinimas arba turtinės prievolės išvengimas Būdas – apgaulė Padariniai – turtinė žala Priežastinis ryšys tarp apgaulingos veikos ir nusikalstamų padarinių Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo ``` Svetimo turto įgijimas apgaule (veika, padariniai, baigtumas) Įgyti svetimą turtą apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje perduoda materialų judamąjį turtą kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Padariniais yra materialaus judamojo turto netekimas. Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 8 “Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai) “ Turtinės teisės įgijimas ir turtinės prievolės panaikinimas apgaule (veika, padariniai, baigtumas) Įgyti turtinę teisę apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje tam tikra teisine forma patvirtintų juridinį faktą, suteikiantį kaltininkui tokią teisę. Padariniais čia yra nukentėjusiojo turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas arba turtinės prievolės atsiradimas.  Panaikinti turtinę prievolę apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje tam tikra teisine forma patvirtintų juridinį faktą, kad kaltininkas nebeskolingas iš viso arba kad jo prievolė yra mažesnio dydžio. Padariniais čia yra nukentėjusiojo reikalavimo teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas. Turtinės teisės įgijimo ir turtinės prievolės panaikinimo apgaule baigtumas sietinas su juridinio fakto patvirtinimo momentu (paprastai, dokumento pasirašymo momentu) Turtinės prievolės išvengimas apgaule (veika, padariniai, baigtumas) Išvengti turtinės prievolės apgaule reiškia: 1) atsisakyti vykdyti turtinė prievolę; 2) naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų esmingai apsunkinta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstam vykdyti savo pareigą teisės turėtojo atžvilgiu. Padariniais čia yra: žala, atsiradusi dėl prievolės nevykdymo ir dėl apgaulės susidariusi padėtis, kai kreditorius praranda realią galimybę įgyvendinti savo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba šios galimybės esmingai apsunkintos. Nusikalstama veika baigta nuo šios padėties sudarymo momento. Klasikinė apgaulės samprata Apgaulė – tai sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti. Apgaulės rūšys: 1.  Aktyvioji (pasireiškia kaip melagingų žinių pranešimas) 2.   Pasyvioji (pasireiškia kaip tikrų žinių nutylėjimas) Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės rūšis Piktnaudžiavimas pasitikėjimu – tai piktavališkas suklaidinimas dėl savo ketinimų. Pasireiškia kaip pažadai iš anksto nesiruošiant jų vykdyti. Tai savotiškas suklaidinimas dėl to, kas turi įvykti ateityje. LAT senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 “Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)” pareiškė, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra apgaulės rūšis. Teismų praktika rodo, jog turto įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu pripažįstamas sukčiavimu toli gražu ne visose bylose. Automatizuotos sistemos įveikimas kaip nauja apgaulės rūšis Automatizuotos sistemos įveikimas apgaulingai identifikuojant save per svetimo pinkodo, slaptažodžio surinkimą arba kitu neteisėtu būdu laikytinas apgaule Apgaulė per trečiąjį asmenį kaip nauja apgaulės rūšis Suklaidinimas asmens, kuris klaidos įtakoje savo veiksmu padaro žalą trečiajam asmeniui (ši apgaulės rūšis jau pripažįstama teismų praktikoje) Šiuo atveju apgautasis ir nukentėjusysis nesutampa Pvz., atsiskaitymas svetima kreditine kortele prekybos centre Faktų suklastojimas kaip diskutuotina apgaulės rūšis Faktų suklastojimas, dėl kurio susidaro fiktyvi teisinė padėtis, sudaranti prielaidas išvengti prievolės (teismų praktikoje dar nepripažįstama kaip apgaulė) Pvz., per fiktyvias sutartis dirbtinio nemokumo sudarymas vengiant būtinumo vykdyti prievolę Diskutuotina, ar tokia veika yra baudžiamosios teisės reguliavimo sritis Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, įgyja turtinę teisę, panaikina arba išvengia turtinės prievolės, numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori. Sukčiavimo klasifikacija pagal gautos turtinės naudos vertę Iki 3 BBND – adm. nusižengimas (ANK 108 str.) iki 3 MGL – baudž. nusižengimas (BK 182 str. 3 d.) Nuo 3 iki 250 MGL – paprastas nusikaltimas (BK 182 str. 1 d.) Daugiau kaip 250 MGL – kvalifikuotas nusikaltimas (BK 182 str. 2 d.)

Question 26

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai samprata ir rūšys

Answer 26

Finansų sistemos samprata Finansų sistema gali būti apibūdinama kaip valstybės ir ūkio subjektų formuojami ir naudojami piniginių lėšų fondai: - centralizuoti fondai, t.y. nacionalinis biudžetas, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, - decentralizuoti fondai, t.y. ūkio subjektų piniginių lėšų fondai. Finansų sistema kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė LR BK XXXII skyrius kriminalizuoja veikas, pažeidžiančias: - grynųjų pinigų, vertybinių popierių, oficialių žymėjimo ženklų apyvartą, - negrynųjų pinigų apyvartą, - valstybės centralizuotų fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesus, - finansų sistemos saugumą nuo nusikalstamų būdu gautų pinigų patekimo į apyvartą. Kovos su netikrų pinigų gaminimu ir platinimu pagrindas tarptautinėje ir ES teisėje - Tarptautinė konvencija dėl kovos su pinigų padirbinėjimu. Ženeva. 1929 m. balandžio 20 d. - ES Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. pamatinis sprendimas 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu - ES Tarybos 2005 m. liepos 12 d. sprendimas 2005/511/TVR dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo paskiriant Europolą centriniu biuru kovoje su euro padirbinėjimu

Question 27

220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas

Answer 27

1. Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė – centralizuotų valstybės fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesai Veika – dviejų požymių visuma: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai (VMI, SODRAI) Specialieji subjekto požymiai: juo gali būti - fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą - juridinio asmens vadovai ir už finansų apskaitą atsakingi darbuotojai. - atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo. Neteisingų duomenų turinys Duomenų neteisingumas gali pasireikšti realių pajamų, turimo turto vertės, sudarytų sandorių kainos sumažinimu ir pan. Svarbu, kad neteisingų duomenų pateikimas galėtų rodyti prievolės mokėti mokestį nebuvimą arba prievolę sumokėti mažesnį nei priklauso mokestį Jeigu duomenų neteisingumas pasireiškia pajamų ir turto padidinimu, tokia veika greičiausiai būtų susijusi su siekiu legalizuoti neaiškios kilmės pinigus ir turtą. Įrodžius pinigų ar turto nusikalstamą kilmę, taikytinas BK 216 str. Nusikaltimo baigtumas LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 19 punktas: Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas, tiesioginė tyčia, tikslas. Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: Asmuo suvokė, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir to norėjo. Būtinas požymis yra ir tikslas išvengti mokesčių.

Question 28

204 straipsnis. Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas

Answer 28

1. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ją aiškinant vertinamųjų požymių „didelė žala“, „didelis kiekis“ aspektu, nurodytos dvi nusikalstamų veikų sudėtys: 1) tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti; 2) tas, kas pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, kad prekių kiekio reikalavimas priskiriamas tik svetimu prekių ženklu prekių pažymėjimui ar tų prekių pateikimui realizuoti, o didelė žala – pasinaudojimui svetimu paslaugų ženklu. Taigi, anot išplėstinės septynių teisėjų kolegijos, pirmuoju atveju nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir veika laikytina baigta nuo pavojingo veikimo pradžios – didelio prekių kiekio pažymėjimo ir (ar) jų pateikimo realizuoti; antruoju atveju – materiali, todėl nustatyti pavojingus padarinius – didelę žalą – ir priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina tik tam, kas neteisėtai pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu.2

Question 29

178. Vagystė

Answer 29

1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Objektyvieji požymiai Įstatymo saugoma vertybė – nuosavybės teisė Dalykas – svetimas materialus judamas turtas Veika –turto pagrobimas Padariniai – materiali žala savininkui ar teisėtam valdytojui netekus turto Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 14 metų Baigtumo momentas - nusikalstama veika baigta, kai kaltininkas įgyja galimybę disponuoti pagrobtu turtu (materialioji sudėtis) Bendroji turto samprata Turiningoji turto savybė - ekonominis turinys, pasireiškiantis kaip galimybė įvertinti tam tikrą dalyką visuotiniu turto ekvivalentu – pinigais. Pagal formą turtas gali būti suprastas įvairiai: materialių daiktų visuma materialių daiktų ir turtinių teisių visuma (turto aktyvas) materialių daiktų, turtinių teisių (turto aktyvas) ir turtinių pareigų (turto pasyvas) visuma - juridinė turto samprata bet kurių ekonominį turinį turinčių materialių ir nematerialių vertybių visuma, taip pat pelnas, kuris gali būti gautas - ekonominė turto samprata Turtas kaip pagrobimo (vagystės ir plėšimo) dalykas Tai kaltininkui svetimas materialus judamas daiktas (įskaitant grynuosius pinigus), turintis tam tikrą ekonominę vertę ir kuris yra pasisavintas iš gamtos arba sukurtas gamybos procese. Reikalavimai, keliami sąvokai “turtas” pagrobimo (vagystės ir plėšimo) normose: Turto materialumas. Kilnojamas (judamas) turto pobūdis. Ekonominė turto vertė. Turto priklausomumas kitam asmeniui. Daikto atskirtumas nuo gamtinės aplinkos arba žmogaus darbas, įdėtas į daikto sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktas turto kaip pagrobimo dalyko apibrėžimas LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose”, P.4 // Teismų praktika. 2005. Nr. 23 Turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz., namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai). ``` Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka materialumo požymio Elektros energija; Dujų energija; Šiluma; Ryšio paslaugos; Interneto paslaugos; Televizijos signalas; Informacija ``` Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka ekonominės vertės požymio Vardiniai vertybiniai popieriai, banko mokėjimo kortelės; Asmeniniai ir kiti dokumentai (išskyrus tuos, kurie turi istorinę arba antikvarinę reikšmę), blankai, antspaudai; Daiktai, uždrausti civilinėje apyvartoje ir turintys tik nelegalią vertę: narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nenaudojamos medicinoje; padirbti pinigai; savadarbiai ginklai; pornografinės medžiagos, kuriose pavaizduoti vaikai ir pan. Daiktai, turintys asmeninę subjektyvią vertę - nuotraukos, laiškai (diskutuotina); Drabužinės numeriukai, raktai, SIM kortelės (diskutuotina). Vertybiniai popieriai kaip pagrobimo dalykas LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P.4 Vertybiniai popieriai, taip pat kiti dokumentai, žymintys tam tikrą piniginę vertę, kaip vagystės ir plėšimo dalykas yra tik tie, kurie suteikia teisę gauti turtą be juos pateikusio asmens tapatybės ir reikalavimo teisės turėjimo nustatymo (pvz., dovanų čekis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apie banko mokėjimo kortelės pagrobimą LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 9 Mokėjimo instrumento pagrobimas ar pasinaudojimas juo pagal BK 178 ir 180 straipsnius nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą kiekį pinigų. Pagal BK 214 straipsnį kvalifikuotina veika, kai kaltininkas pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę). Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka svetimumo požymio Palikti arba išmesti daiktai; Turtas, priklausantis “pagrobėjui” bendrosios nuosavybės teise, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu; Daiktai, palaidoti kartu su mirusiuoju; Ginčo objektu esantis turtas, kol šis klausimas nėra išspręstas teisme; Pastaba: vogti daiktai, neteisėtai priklausantys jų turėtojui, gali būti laikomi pagrobimo dalyku Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes jų pagrobimas pirmiausia pažeidžia kitą (ne turtinį) objektą Daiktai, kurių apyvarta yra ribota: Legaliai pagaminti šaunamieji ginklai; Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, naudojamos medicinoje; Radioaktyviosios ar branduolinės medžiagos. Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka atskirtinumo nuo gamtinės aplinkos požymio Laukiniai gyvūnai ir žuvys, esantys natūralioje gamtinėje aplinkoje; Nedirbami gamtos ištekliai; Stačias miškas (diskutuotina). Turto vertės nustatymas LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 6 Kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Tradicinė turto pagrobimo samprata Turto pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Pagrobimui būdingi padariniai: 1) nukentėjusiajam padaryta žala netekus turto; 2) kaltininko gauta nauda, perkėlus svetimą turtą į savo valdymą Kaltininko tyčia pasireiškia suvokimu, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numato, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to nori Laikinas, ne pasisavinimo tikslais, svetimo turto užvaldymas nelaikomas pagrobimu Pagrobimo neteisėtumas ir neatlygintinumas Neteisėtumas – tai: įstatymo numatyto pagrindo tenkinti savo turtinį interesą nukentėjusiojo nuosavybės sąskaita nebuvimas Neatlygintumas – tai: užvaldyto turto vertės atlyginimo nebuvimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktas turto pagrobimo apibrėžimas Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Probleminiai klausimai, kylantys iš LAT senato pateikto pagrobimo apibrėžimo LAT senatas pagrobimui būdingus padarinius suformulavo ne kaip turto netekimą, bet kaip atėmimą galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti savininkui priklausančiu turtu. Turto pagrobimo apibrėžime nenurodytas pasisavinimo požymis, todėl galima prielaida, jog pavogti įmanoma ir be pasisavinimo ketinimų. Todėl galima sakyti, jog pagrobimui būdingų padarinių klausimas neišspręstas. Paliktas atviru klausimas, kuriam laikui apvogtas savininkas netenka galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, kad laikyti tai padariniais. Kaip kvalifikuoti atvejį, kai neteisėtai paimtas turtas vėliau savanoriškai grąžinamas savininkui? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie neteisėtą turto užvaldymą neturint pasisavinimo tikslų LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 14 Nėra vagystė tokie atvejai, kai tarp savininko ir asmens yra nusistovėjusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis daiktu savininkui sutikus, tačiau tas asmuo pasinaudoja daiktu savininkui nežinant (pvz., asmuo, kuriam savininkas leisdavo naudotis automobiliu, kartą juo pasinaudoja savininkui nežinant, po to grąžina automobilį). Turto užvaldymo ne pasisavinimo tikslais vertinimo problema Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą sistemiškai, galima daryti išvadą, kad svetimo turto (ypač automobilio) laikinas užvaldymas, net ir neturint pasisavinimo tikslų, paprastai kvalifikuotinas kaip turto pagrobimas. Toks požiūris kertasi su tradicine turto pagrobimo samprata. Pagrobimo baigtumas Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią Subjektyvieji požymiai : 1. Pakaltinamumas 2. Kaltė – tiesioginė tyčia Kaltininkas supranta, kad užvaldo svetimą daiktą, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindamas, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori. Motyvai ir tikslai (savanaudiški ar kitokie) nėra būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie pagrobimui būdingus subjektyviuosius požymius Vagystė ir plėšimas yra tyčinės nusikalstamos veikos, kurios padaromos tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, … numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Vagystė ir plėšimas gali būti padaromi apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Jei kaltininko tyčia buvo nukreipta pagrobti didelės vertės turtą, bet jam nepavyko pagrobti tokios vertės turto, jo veika vertinama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės svetimo turto grobimą. Jei kaltininko tyčia dėl grobiamo turto vertės neapibrėžta, jo veika kvalifikuojama atsižvelgiant į turto vertę, jei nėra kitų veiką kvalifikuojančių požymių. Nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė. Vagystę kvalifikuojantys požymiai: Vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.) Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.) Turto pagrobimas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio viešoje vietoje (kišenvagystė) (BK 178 str. 2 d.) Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.) Didelės vertės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.) – kai turto vertė viršija 250 MGL Didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.) Vagystė, padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 178 str. 3 d.) Įsibrovimo samprata Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau tik į tas vietas, į kurias įėjimas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz., į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti. Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas bus tada, kai kaltininkas patenka į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją leidžiamu metu, bet pasilieka pietų pertraukos laikui ar po jų uždarymo, norėdamas pagrobti turtą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Kvalifikuojant vagystę ir plėšimą turi reikšmės ne patekimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas (pvz., patenka į patalpą apgaule, apsimetęs santechniku, o turtą pagrobia plėšimo būdu). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Kaip įsibrovimas kvalifikuotinas, pavyzdžiui, ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla. Kai į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją patenkama suklastojus dokumentą ar panaudojant suklastotą dokumentą, veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ar 180 straipsnio 2 dalyje, ir BK 300 straipsnyje sutaptis. Jei pats kaltininkas suklastojo ir panaudojo paties suklastotą dokumentą, veika kvalifikuojama kaip realioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnyje ir BK 178 ar 180 straipsnyje, sutaptis. Jei jis panaudojo kito asmens suklastotą dokumentą, veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 300 straipsnyje ir BK 178 ar 180 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Jei įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ar 180 ir 187 straipsniuose, sutaptis. Patalpos samprata Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Saugyklos ir saugomos teritorijos sampratos Saugykla – tai tam tikras įrenginys. Saugoma teritorija – tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas. Ir saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.). Taip pat saugykla ar saugoma teritorija yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Kišenvagystės samprata Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra kišenvagystė. Veika kvalifikuojama kaip kišenvagystė, kai nusikaltimas padaromas viešoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo turi prie savęs (pvz., ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis, ar iš su savimi turimos rankinės arba nešulio). Jei viešoje vietoje iš asmens pagrobiami jo drabužiai, rankinė, ar kitoks nešulys kartu su juose buvusiu turtu, tokia veika kaip kišenvagystė nekvalifikuojama. Jei asmens drabužiai, rankinė ar kitoks nešulys ir juose esantis turtas yra palikti ar perduoti daiktams saugoti skirtoje vietoje, tai vagystė iš drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, taip pat ir pačių išvardytų daiktų vagystė kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą. Atvira vagystė Atvira vagyste laikytinas toks turto pagrobimas, kai kaltininkas paima svetimą turtą matant savininkui ar kitiems asmenims, suprasdamas, kad šie supranta jo veiksmų neteisėtumą.

Question 30

225 straipsnis. Kyšininkavimas

Answer 30

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. 5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal BPK už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. 6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Objektyvieji požymiai Įstatymo saugoma vertybė - valstybės tarnyba (jos principai) ir viešieji interesai Dalykas - kyšis Veika - tiesioginis ar netiesioginis savo ar kitų naudai Kyšio priėmimas arba Pažadėjimas priimti kyšį arba Susitarimas priimti kyšį arba Reikalavimas duoti kyšį arba Provokavimas duoti kyšį Aplinkybė – kyšis imamas, reikalaujamas ir t.t. už veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo Baigtumas – nuo veikos atlikimo momento (formalioji sudėtis) Kyšio samprata teismų praktikoje Kyšininkavimo, tarpininko kyšininkavimo ir papirkimo bylose kyšis suprantamas kaip neteisėtai gautas ar siekiamas gauti nepagrįstas atlygis, t. y. bet koks turtas, pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, teisiniai ar kitokie dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į turtą ar interesus į jį; turtinės paslaugos, pvz., nemokamas automobilio ar namo remontas, neprocentinių paskolų suteikimas, mokesčių sumažinimas; ir kt. (LAT apžvalgos išvadų 1 p.) Kyšio kaip turtinės naudos koncepcija Teoriškai kyšiu laikytina neteisėta turtinė nauda Turtinė nauda apskritai – tai tam tikra ekonominė būklė (padėtis), atsirandanti asmeniui įgyvendinus turtinį interesą. Kyšis kaip turtinė nauda gali turėti įvairias materialias ir nematerialias formas: - daiktai (įskaitant pinigus) - turtinės teisės - turtinių prievolių panaikinimas - sutaupymas nemokant ar mažiau mokant už paslaugą pranašumas konkurencinėje kovoje įgijimas - supažindinimas su komercine paslaptimi - pelną žadančių ryšių užmezgimas ir pan. Nelegalią vertę turintis kyšis Kyšiu gali būti ir tokie daiktai bei paslaugos, kurie turi vertę tik nelegalioje apyvartoje (narkotinės medžiagos, nelegalūs ginklai, neteisėtai pagamintas alkoholis ir pan.). Klausimas diskusijai: ar seksualiniai santykiai kaip atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui laikytinas kyšiu? Kyšio dydžio reikšmė Paprastas kyšis - nuo 1 iki 250 MGL vertės. Toks kyšio dydis nulemia BK 225 str. 1 arba 2 d. taikymą. Stambus kyšis - viršija 250 MGL ir nulemia kvalifikuotos sudėties taikymą (BK 225 str. 3 d.). Nedidelis kyšis - nesiekia 1 MGL ribos. Esant nedideliam kyšiui veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 225 str. 4 d.). Kyšio priėmimas kaip veika Kyšio priėmimas – tai gaunamos turtinės naudos pasisavinimas, kai asmuo tapo šios naudos turėtoju ir tai supranta. Kyšio priėmimas laikomas baigtu nuo momento, kai kaltininkas tampa jos turėtuoju, pvz., paėmė pinigus į rankas, įdėjo juos į kišenę, sužinojo apie pinigų atsiradimą sąskaitoje, apie darbų ar paslaugos atlikimą jo ar kito asmens naudai ir t.t. Tai, kad kyšis duotas, nebūtinai reiškia, kad jis priimtas Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio (LAT apžvalgos išvadų 5 p.) Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo nesiekė gauti kyšio ir duoto kyšio (pvz., kyšio davėjas jį paliko ant valstybės tarnautojo stalo, atsiuntė paštu) nepriėmė, BK 225 straipsnis netaikomas (LAT apžvalgos išvadų 7 p.) Kyšio priėmimo būdai Kyšis gali būti priimtas: tiesiogiai ir netiesiogiai (per tarpininkus); savo ar kitų naudai; iki sutartų veiksmų atlikimo ar po jų; tiek iš anksto susitarus su papirkėju, tiek ir be tokio sutarimo. Faktas, kad tarnautojas patenkino kito asmens interesą tiesiog vykdydamas įgaliojimus ir neturėdamas ketinimų gauti už tai kyšį, bet po to už tai priėmė atlygį, neneigia kyšininkavimo požymių. Literatūroje tokia kyšininkavimo rūšis anksčiau buvo vadinama kyšiu-dovana. Pažadėjimas priimti kyšį kaip veika Pažadėjimas priimti kyšį – tai viena ar kita forma išreikštas sutikimas patenkinti davėjo interesus ir priimti už tai kyšį. Sutikimas turi būti realus (tikras), o ne tariamas. Būtina išvada, kad asmuo iš tikrųjų planavo patenkinti papirkėjo interesą ir priimti už tai kyšį. Pažadėjimas yra baigtas nuo sutikimo už kyšį patenkinti papirkėjo interesą išreiškimo momento. Susitarimas priimti kyšį kaip veika Susitarimas priimti kyšį – tai nelegalus sandoris, kuomet viena šalis įsipareigoja už kyšį patenkinti kitos šalies interesus, o ši įsipareigoja duoti kyšį. Susitarimas iš esmės reiškia tą patį pažadėjimą. Reikalavimas duoti kyšį kaip veika Reikalavimas duoti kyšį – tai viena ar kita forma (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, kad asmens interesas bus patenkintas tik už kyšį. Pareikalauta gali būti atvirai arba užuominomis. Reikalavimas turi būti realus (tikras), t.y. susijęs su tarnautojo tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą. Reikalavimo baigtumas sietinas su momentu, kai potencialus papirkėjas buvo informuotas apie būtinumą duoti kyšį. Manytina, kad kyšio reikalavimas – tai speciali turto prievartavimo norma. Provokavimas duoti kyšį kaip veika Provokavimas duoti kyšį – tai tam tikras netiesioginis kito asmens skatinimas duoti kyšį. Šiuo atveju kyšio atvirai nereikalaujama, tačiau sudaroma tokia situacija, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus, priverstas duoti kyšį (LAT apžvalgos išvadų 11 p.) Pvz., vilkinimas priimti sprendimą leidžiant suprasti, jog galima pagreitinti sprendimo priėmimą arba pažeisti įstatymą už kyšį. Provokavimas turi būti realus (tikras), t.y. tarnautojas iš tikrųjų turėjo ketinimų gauti kyšį. Provokavimo baigtumas sietinas su momentu, kai potencialiam papirkėjui leidžiama suprasti kyšio davimo naudą jam. Veikimo arba neveikimo, už kurį duodamas kyšis teisėtumas ar neteisėtumas Teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia savo įgaliojimų ribose, nepažeisdamas įstatymų. Neteisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad už kyšį bus pažeistas įstatymas arba viršijami įgaliojimai. Neteisėtas veikimas siejamas su veiksmais, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Neteisėtas neveikimas reiškia neatlikimą veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus (LAT apžvalgos išvadų 12 p. 3 d.). Veikimo arba neveikimo, už kurį duodamas kyšis, neteisėtumo reikšmė veikos kvalifikavimui Jeigu kyšis, kurio vertė didesnė nei 1 MGL, priimamas, žadama jį priimti ir t.t. už neteisėtą veikimą ar neveikimą, taikoma kvalifikuota kyšininkavimo sudėtis (BK 225 str. 2 d.). Jei tokiu atveju kyšio vertė mažesnė kaip 1 MGL, ši aplinkybė nesunkina atsakomybės - taikoma baudžiamojo nusižengimo norma (BK 225 str. 4 d.). Kyšininkavimo subjektyvieji požymiai Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo supranta, kad ima, žada, susitaria, reikalauja, provokuoja duoti kyšį už veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, ir nori taip veikti bei gauti kyšį.

Question 31

Nusikaltimų žmogaus sveikatai samprata ir rūšys

Answer 31

Sveikatos baudžiamoji teisinė apsauga BK XVIII skyrius kriminalizuoja įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymus. Tyčinės veikos: - Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.) - Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.) - Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.) - Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.) - Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str.) Neatsargios veikos: - Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 str.) - Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str.) Įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymų sudėtys apibūdinamos šiais bendrais požymiais: Įstatymo saugoma vertybė – žmogaus sveikata. Nukentėjusysis – bet kurio amžiaus žmogus. Veika – neteisėtas žalingas fizinis poveikiu kito žmogaus organizmui (mechaninis, terminis, biologinis, cheminis ir kt.). Padariniai – sveikatos sutrikdymas arba, kaip minimumas, fizinis skausmas. Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 16 metų, o už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą – 14 metų. Subjektyvieji požymiai: pakaltinamumas ir kaltė (tyčia ir neatsargumas). BK 135 ir 138 straipsnių antrosios dalys numato sunkaus ir nesunkaus tyčinių sveikatos sutrikdymų kvalifikuotas sudėtis. Kvalifikuojantys požymiai yra tokie pat kaip ir nužudymo atveju. Sveikatos sutrikdymo samprata Remiantis LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 “Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo” // Žinios, 2003.05.30, Nr. 52 -2357, Sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas - tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas - tai organizmo funkcijų sutrikdymas. ``` Sveikatos sutrikdymų klasifikavimas pagal sunkumą Sveikatos sutrikdymai būna trijų rūšių: - Sunkūs (BK 135 ir 137 str.) - Nesunkūs (BK 138 ir 139 str.) - Nežymūs (BK 140 str.) ``` Baudžiamoji atsakomybė taip pat numatyta už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 str.) Sveikatos sutrikdymo sunkumas BB nustatomas pagal specialisto išvadą. Specialistas savo ruožtu vadovaujasi teisiniais požymiais, nurodytais atitinkamuose BK straipsniuose ir jų medicininiais aiškinimais, kurie pateikti LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. V-298/158/A1-86 “Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo”. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą abortą Lietuvos Respublikoje abortai nėra uždrausti. Abortų atlikimo tvarka nustatyta LR Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50 “Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos” //Žinios, 1994.03.09, Nr.: 18 – 299 Tačiau BA už aborto padarymą kyla ne už bet kokių, o už svarbiausių šios tvarkos nuostatų pažeidimą. Nustatant BA atsižvelgta į šias neštumo nutraukimo tvarkos nuostatas: Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų. Didesnį nei 12 sav. nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai (1.1 p.) Kontraindikacijos nėštumui nutraukti: - ūmūs ir poūmiai genitalijų uždegimai; - ūmūs ir poūmiai kitos lokalizacijos uždegimai; - ūmios infekcinės ligos. Nėštumo nutraukimo operaciją leidžiama atlikti tik išgydžius šias ligas (1.2 p.) Visais atvejais nėštumas gali būti nutraukiamas tik stacionaro ginekologijos skyriuje (1.3 p.)

Question 32

138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas

Answer 32

1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. OBJEKTAS – žmogaus sveikata (somatinė). OBJEKTYVIOJI PUSĖ – veika – veikimas ar neveikimas. Padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas. 138str. inkriminuojamas, kai dėl to sveikatos sutrikdymo nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo arba ilgai sirgo – bus nesunkus nusikaltimas, t.y. nesant sunkaus nusikaltimo požymių (nėra nei vieno iš 135str. 1d. numatytų 12 požymių) – bus tik nesunkus sveikatos sužalojimas. Nedidele profesinio ar bendrojo darbingumo netekimo dalimi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjusysis praranda bendro ar profesinio darbingumo ne mažiau, kaip 5proc ir nedaugiau kaip 30proc. Alternatyva – ilgalaikė liga – tai tie atvejai, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjusysis sirgo ilgiau nei 10 dienų. Bet galutinai vertina ne gydytojas, o ekspertas. Nesunkiu sveikatos sutrikdymu pripažįstami smulkiųjų kaulų lūžiai, sąnarių lūžiai, vienos kurios nors pusės šonkaulių lūžiai, vidutinio laipsnio galvos smegenų sutrenkimai, gilios žaizdos, kurios nesugyja per 10 dienų. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ - Nesunkūs sveikatos sutrikdymai gali būti padaromi tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai padaromi nekonkretizuota tyčia. SUBJEKTAS - asmuo nuo 16 metų. Kvalifikuojamieji požymiai – analogiški 12 požymių kaip ir sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju.

Question 33

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų vaikui ir šeimai samprata ir rūšys

Answer 33

Šeimos ir vaiko interesai kaip saugoma vertybė LR Konstitucijos 38 str. nustato, kad “šeima - tai visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugoja ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Konstitucija numato išskirtinę nepilnamečių vaikų apsaugą (39 str. 3 d.). Vaiko teises ir jų apsaugą detalizuoja LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. BK XXIII skyrius, užtikrindamas šias konstitucines nuostatas, nustato BA už labiausiai pavojingas veikas šeimos ir vaikų interesams: už vaiko pagrobimą, sukeitimą, pirkimą, pardavimą, palikimą, įtraukimą į NV, vaistų, alkoholio ar kitų apkvaišinančių priemonių vartojimą, išnaudojimą pornografijai, piktnaudžiavimą tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, vengimą išlaikyti vaiką.

Question 34

164 straipsnis. Vengimas išlaikyti vaiką

Answer 34

Tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Objektyvieji požymiai Įstatymo saugoma  vertybė – vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi (VTAPĮ 11 str.). Nukentėjusiuoju yra vaikas, t.y. asmuo, neturintis 18 metų. Veika - vengimas pareigos pagal teismo sprendimą: a) išlaikyti vaiką; b) mokėti lėšas vaikui išlaikyti; c) teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Nusikaltimo baigtumas siejamas su pareigos nevykdymo pradžia (formalioji sudėtis). Asmeniui, trauktinam atsakomybėn, būdingi būdingi specialieji požymiai: atsako tik vaiko tėvas, motina ar kitas asmuo, kuriam teismo sprendimu priteistas vaiko išlaikymas. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus santuokos nutraukimo atveju CK  3.193 str. nustato, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas. Nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo taip pat ir nutraukiant santuoką kitais pagrindais. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo civiliniai teisiniai padariniai CK 3.194 str. nustato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. BA už vengimą išlaikyti vaiką galima tik šiomis sąlygomis: 1) turi būti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas viena ar kita forma; 2) asmuo nevykdo šio teismo sprendimo arba vykdo jį iš dalies; 3) asmuo turi objektyvią galimybę vykdyti teismo sprendimą, bet susilaiko nuo šios pareigos; 4) nėra galimybių užtikrinti pareigos vykdymą civilinėmis procesinėmis priemonėmis, arba kai tokios galimybės yra apsunkintos dėl skolininko nesąžiningų veiksmų: jis slepiasi, slepia savo pajamas, simuliuoja ligą, išpardavė savo nekilnojamąjį turtą, kurio sąskaita galėtų būti užtikrintas pareigos vykdymas ir pan. Jeigu pareigos vykdymą įmanoma užtikrinti įprastomis civilinėmis procesinėmis priemonėmis, BA netaikytina. Subjektyvieji požymiai Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia kaltininkas supranta, kad vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir nori taip elgtis.

Question 35

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų teisingumui samprata ir rūšys

Answer 35

Teisingumas kaip įstatymo saugomas gėris BK XXXIV skyrius kriminalizuoja veikas, kuriomis kėsinamasi į teisingumo vykdymą, t.y. į teismų veiklą nagrinėjant baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas ir priimant atitinkamus procesinius sprendimus. Nors pagal Konstitucijos 109 str. teisingumo vykdymas siejamas su teismų veikla, tačiau nagrinėjamo skyriaus normos saugo ir kitų teisėsaugos institucijų, dalyvaujančių BB ikiteisminio nagrinėjimo, taip pat bausmių ir sprendimų vykdymo stadijose (ikiteisminio tyrimo, prokuratūros, bausmių vykdymo ir antstolių) veiklą.

Question 36

245 straipsnis. Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas

Answer 36

Tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Objektas yra teismų sprendimų vykdymo tvarka, teisingumo institucijų, valstybės autoritetas, Papildomas objektas – turtiniai asmenų interesai, jų teisės ir laisvės.

Question 37

231 straipsnis. Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai

Answer 37

1. Tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, IT pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Objektyvieji požymiai: * Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – teisingumą plačiąja prasme vykdančių institucijų veikla. Papildomos - šių institucijų pareigūnų profesinis orumas. * Nukentėjusiaisiais gali būti teisėjas, prokuroras, IT pareigūnas, advokatas, Tarptautinio baudžiamojo teismo pareigūnas ir antstolis. * Veika - trukdymas atlikti su baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos tyrimu ar nagrinėjimu, taip teismo nuosprendžio ar sprendimo vykdymu susijusias pareigas. * Veikos baigtumas siejamas su jos pradžia, neatsižvelgiant į tai, ar buvo tik trukdoma, ar realiai sutrukdyta (formalioji sudėtis). * Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi siekti 16 metų. Atsako tiek suinteresuotas proceso dalyvis (įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis, atsakovas, ieškovas), tiek ir pašaliniai asmenys. Trukdymas kaip veika Trukdymas gali būti suprastas kaip bet kokie veiksmai, sudarant kliūtis atlikti procesines pareigas: 1) atvirai kišantis į pareigūno veiklą, (pvz., skambinant ir siūlant priimti vieną ar kitą procesinį sprendimą, atlikti procesinį veiksmą arba susilaikyti nuo sprendimo priėmimo ar veiksmo atlikimo); 2) sudarant fizines kliūtis (neįleidžiant į patalpas kratai atlikti, turtui areštuoti ar paimti, iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, fiziškai trukdant atlikti nusikaltimo vietos apžiūrą, sunaikinant daiktinį įrodymą, kurį turi paimti pareigūnas, bandymas sunaikinti bylos medžiagą apklausos metu) ir t.t. Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia kaltininkas supranta, kad trukdo pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos tyrimu, nagrinėjimu ar vykdymu susijusias pareigas, ir nori taip veikti.

Question 38

235 straipsnis. Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas

Answer 38

1. Tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie NV arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė IT metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas apkaltos proceso metu Seimo specialiajai tyrimo komisijai ar Seimui būdamas liudytoju davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė arba Seimo laikinajai tyrimo komisijai ar Seimo komitetui, kuriam Seimas suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus, pateikė melagingą pranešimą, paaiškinimą, informaciją ar duomenis, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Objektyvieji požymiai Įstatymo saugoma vertybė – teisingumą plačiąja prasme vykdančių institucijų veikla, baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose, taip pat apkaltos proceso metu renkant ir vertinant įrodymus, nustatant tiesą ir taikant tinkamą įstatymą. Veikos (alternatyvios): 1) liudytojo ar nukentėjusio asmens melagingų parodymų davimas; 2) eksperto ar specialisto melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimas; 3) vertėjo melagingas ar žinomai neteisingai išvertimas. Subjektas yra specialus: juo gali būti tik proceso dalyviai (liudytojas, nukentėjusysis, ekspertas, specialistas ir vertėjas). Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi siekti 16 metų. Melagingi parodymai, išvados, vertimas Melagingas reiškia žinomai neatitinkantis tikrovės. Kai kalbama apie įrodymus, renkamus proceso metu, parodymai, išvados, paaiškinimai ir vertimai laikytini melagingais net ir tada, kai nutylimi tam tikri svarbūs faktai, turintys reikšmę bylos išsprendimui. Kita vertus, tam tikrų nesvarbių faktų nutylėjimas ar net iškreipimas, kai tai objektyviai negali įtakoti bylos išsprendimą, nesudaro nagrinėjamo nusikaltimo požymių. Pvz., liudytojas, duodamas iš esmės teisingus parodymus apie įvykį, pasako netiesą, kodėl jis pats atsidūrė įvykio vietoje, tokie parodymai nelaikytini melagingais. Veika laikoma baigta nuo melagingų parodymų, išvadų, paaiškinimų davimo ar neteisingo išvertimo momento, neatsižvelgiant, ar tai sukliudė teisingai išspręsti bylą ar ne (formalioji sudėtis). Subjektyvieji požymiai Pakaltinamumas Tiesiogine tyčia kaltininkas supranta, kad IT metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu duoda melagingus parodymus arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikia melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai verčia, ir nori taip veikti. Taikant BK 235 str., svarbu nustatyti, kad asmuo suprato, kad jo parodymai, išvados, paaiškinimai ar vertimas yra neatitinkantys tikrovės. Jeigu asmuo suklydo, jis BA netrauktinas. Kvalifikuotos sudėtys BK 235 str. 2 d. numato kitą nusikaltimo sudėtį, kuri taikoma, kai liudytojas duoda melagingus parodymus, ekspertas ar specialistas pateikia melagingą išvadą ar paaiškinimą, o vertėjas melagingai ar žinomai neteisingai išverčia Seimo specialiajai tyrimo komisijai ar Seimui apkaltos proceso metu. BK 235 str. 3 d. numato kvalifikuotą sudėtį, kuri taikoma tam liudytojui, ekspertu, specialistui ar vertėjui, kurio melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai ar vertimas melagingai liūdi, kad nekaltas asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Question 39

137 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo

Answer 39

1. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Question 40

211 straipnsis. Komercinės paslapties atskleidimas

Answer 40

Tas, kas atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Objektyvieji požymiai Įstatymo saugoma vertybė – komercinės paslapties turėtojo ekonominiai interesai Dalykas – informacija, sudaranti komercinę paslaptį Veika: informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, atskleidimas Padariniai - didelė turtinė žala komercinės paslapties savininkui Priežastinis ryšis tarp veikos ir kilusių padarinių Asmens, trauktino atsakomybėn, specialieji požymiai: atsako tik asmuo, kuriam komercinė paslaptis buvo patikėta ar jis ją sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo Baigtumas – nuo didelės žalos atsiradimo momento (materialioji sudėtis) Komercinės paslapties atskleidimas kaip veika Atskleidimas – tai neteisėtas, t.y. prieš slaptos informacijos savininko valią, suteikimas galimybės susipažinti su ja kitam asmeniui: Perdavimas Supažindinimas Viešas paskelbimas Bet kuris kitas būdas Didelės žalos ir priežastingumo turinys Žalos turinį sudaro tiesioginiai praradimai ir negautos pajamos, atsiradę dėl to, kad nebeliko naudos, kuri buvo gaunama dėl komercinės informacijos slaptumo. Žalą gali nulemti tai, kad: Kitas (kiti) ūkio subjektas pradėjo gaminti analogišką produktą ir sumažino įmonės-paslapties turėtojo gaminamų prekių paklausą; Dėl informacijos atskleidimo sumažėjo įmonės-paslapties turėtojos konkurencingumas, ji prarado dominuojančią padėtį rinkoje, privalo mažinti gaminamų prekių kainą; Įmonė-paslapties turėtoja privalo keisti savo veiklos planus, investuoti į naujas sritis ir technologijas, ieškoti naujų partnerių ir pan. Žalos dydis turi viršyti 150 MGL Komercinės paslapties atskleidimo subjektai Pagal LR BK 211 str. atsakingi: 1) asmenys, kuriems pagal vidinę įmonės tvarką arba sutartis turi priėjimą prie įslaptintos informacijos (paprastai su tokiais asmenimis pasirašomos komercinės paslapties neplatinimo sutarys) 2) asmenys, kurie gavo faktinį priėjimą prie įslaptintos informacijos ryšium su atliekamų pareigų ar darbo specifikos Subjektyvieji požymiai Pakaltinamumas Tiesioginė ar netiesioginė tyčia Kaltininkas supranta, kad suteikia kitam asmeniui įmonėje įslaptintą informaciją, numato, kad dėl to įmonei gali būti padaryta žalos, ir šių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems kilti

Question 41

185 straipsnis. Radinio pasisavinimas

Answer 41

Tas, kas pasisavino rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Question 42

187 straipsnis. Turto sunaikinimas ar sugadinimas

Answer 42

1. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. dalyku gali būti ne tik turtas, kurio savininkas nežinomas ar pagal įstatymą netekęs teisės į jį (paprastai toks turtas atitenka valstybės nuosavybėn), bet ir turtas, kuris dar nėra patekęs (kaip kad žemėje (kapinynuose) užkasti archeologiniai radiniai) į savininko (šiuo atveju valstybės) valdymo (disponavimo) sritį. Nagrinėjamu atveju archeologiniai radiniai (jų fragmentai), kuriuos nuteistasis neteisėtai iškasė kapinynuose, jam buvo svetimas turtas. Tačiau, kol jis buvo surastas ir iškastas, šiuo turtu nedisponavo ir valstybė.

Question 43

271 straipsnis. Saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas

Answer 43

1. Tas, kas sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją, joje esančią saugomą natūralią ar rūšies buveinę, ar gamtos paveldo teritorinį kompleksą, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, ar gamtos paveldo objektą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Question 44

202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla

Answer 44

1. Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Objektyvieji požymiai Įstatymo saugoma vertybė – vertimosi ekonomine veikla tvarka. Veika - neteisėtas (neturint licencijos ar kitokiu neteisėtu) būdu) vertimasis ekonomine veikla Būdai: tai daroma 1) versliškai arba 2) stambiu mastu Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakingas gali būti tiek individualiai veikiantis asmuo, tiek ir įmonės vadovas ar kitoks įgaliotas atstovas. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo Baigtumas – nuo momento, kai ekonomine veikla pradėta verstis versliškai ar stambiu mastu Ekonominės veiklos samprata Ekonominės veiklos esminiais bruožais yra: Jos ekonominis pobūdis arba, kitaip tariant, tai, kad iš veiklos gaunamos pajamos Tęstinis (nevienkartinis) veiklos pobūdis Ekonominės veiklos rūšys Ūkinė veikla - gamyba ir paslaugų teikimo sfera Komercinė veikla - prekyba ir tarpininkavimas Finansinė veikla – bankininkystė, draudimas Profesinė veikla - tam tikrų individualių paslaugų, reikalaujančių specifinių įgūdžių ir žinių teikimas (teisininko, mediko, auditoriaus, repetitoriaus veikla ir pan.). Ekonominės veiklos legalumas Vertimasis ekonomine veikla leidžiamas tik atitinkamai ją įteisinus bei mokant įstatymais numatytus mokesčius: Įsteigus įmonę arba Gavus verslo liudijimą Gavus atitinkamą leidimą verstis profesionalia veikla Tam tikroms veiklos rūšims verstis būtina gauti licenciją. Licencijuojamų veiklų rūšis nustato atitinkami įstatymai ir vyriausybės nutarimai Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės takoskyra Vertimasis ekonomine veikla jos atitinkamai neįteisinus arba neturint licencijos, kai ji būtina, užtraukia administracinę arba baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už stambiu mastu arba versliškai vykdomą ekonominę veiklą. Nesant šių požymių taikoma administracinė atsakomybė. Veiklos stambaus masto ir versliškumo požymiai Stambaus masto ir versliškumo požymiai nėra apibrėžti įstatyme ir nustatinėjami atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Versliškumo požymis turėtų būti suprastas ne kaip veiklos tęstinumas ar nevienkartiškumas, bet kaip didelės pastangos organizuojant verslą, išvystyta jo struktūra ir pan. Stambus mastas nustatinėjamas atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį (ankstesnis BK siejo stambų mastą su 500 MGL dydžio metinėmis pajamomis) Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia Kaltininkas supranta, kad neteisėtai (neturėdamas licencijos ar neįteisinęs savo veiklos) verčiasi ekonomine veikla, ir nori taip veikti Uždraustos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos baudžiamumas Vertimasis uždrausta ekonomine veikla užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 202 str. 2 d. Kokia ekonominė veikla priskirtina prie uždraustų, nėra aišku. Ekonominių įstatymų paskirtis – ne uždrausti, bet leisti verstis ekonominėmis veiklomis ir sureguliuoti vertimosi tvarką. Jeigu kokia nors veikla uždrausta, jos apskritai negalima vadinti ūkine, komercine, finansine arba profesine.

Question 45

189(1) straipsnis. Neteisėtas praturtėjimas

Answer 45

1. Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą iš trečiųjų asmenų perėmęs asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą atleidžiamas, jeigu jis iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant šio turto kilmę. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. BK 190. Turto vertės išaiškinimas 2. Šio skyriaus 189(1) straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.

Question 46

Nusikaltimų asmens privataus gyvenimo neliečiamumui samprata ir rūšys.

Answer 46

Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą tarptautinėje teisėje Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnis skelbia: „Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą jo buto neliečiamybę susirašinėjimo slaptumą kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų“, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nustatyta: „Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti“. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal Lietuvos Konstituciją Lietuvos Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta: "Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą." Teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą turinys “Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Tačiau Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: 1) tai daroma įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo” (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. ir 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimas “Privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų”. (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).

Question 47

168 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas

Answer 47

1. Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas BK 165–167 straipsniuose numatytą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. 3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Objektyvieji požymiai Įstatymo saugoma vertybė – teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Dalykas – anksčiau neskelbta informacija apie asmens privatų gyvenimą. Veikos (alternatyvios): 1) informacijos apie kito žmogaus privatų gyvenimą viešas paskelbimas; 2) pasinaudojimas tokia informacija; 3) tokios informacijos panaudojimas kitų asmenų labui. Visos veikos turi būti padarytos be to asmens sutikimo. Nusikaltimas laikomas baigtu viešai paskelbus informaciją (formalioji sudėtis). Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi siekti 16 metų. Be to, būtini ir specialieji požymiai: kad jis tą informaciją sužinotų: a) dėl savo tarnybos ar profesijos; b) atlikdamas laikiną užduotį; 3) ją surinko darydamas BK 165–167 straipsniuose numatytą veiką. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

Question 48

167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas

Answer 48

1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Objektyvieji požymiai Įstatymo saugoma vertybė – teisė į privataus gyvenimo gerbimą. Dalykas – anksčiau neskelbta informacija apie asmens privatų gyvenimą. Veika - neteisėtas informacijos rinkimas apie žmogaus privatų gyvenimą. Nusikaltimas laikomas baigtu pradėjus rinkti informaciją (formalioji sudėtis). Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi siekti 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo. Teisė į privataus gyvenimo gerbimą kaip įstatymo saugoma vertybė Lietuvos Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad „...informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.“ „Privatus žmogaus gyvenimas - tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Taigi teisė į privataus gyvenimo gerbimą reiškia, kad niekas negali be žmogaus sutikimo rinkti ir skelbti informaciją apie jo šeimos santykius, seksualinį, dvasinį, religinį gyvenimą, skonį, įpročius ir pomiegius, sveikatą, laisvalaikį ir pan. Teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas Privataus gyvenimo sritis neapima informacijos, kuri charakterizuoja žmogų kaip visuomenės narį: gimimo data, lytis, santuoka, išsilavinimas, profesija, darbavietė, nuosavybėje esantis turtas ir pan. Teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra siauresne, kai kalbama apie viešuosius asmenis. Viešojo asmens sampratą atskleidžia Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 p. – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Pagal LR CK 2.23 straipsnio 3 dalį leidžiama skleisti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, jeigu tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Ar egzistuoja toks interesas, sprendžiama, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ir padėtį visuomenėje. “Ginant asmens teisę į privatų gyvenimą pažymėtina, kad tokiais atvejais yra dviejų lygiaverčių konstitucinių vertybių – teisės į privatų gyvenimą ir visuomenės teisės žinoti (teisės skleisti informaciją) konfliktas. Todėl kiekvienu atveju būtina ieškoti protingos ir sąžiningos šių dviejų teisės ginamų vertybių pusiausvyros” (Kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2004). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas apie viešo asmens teisę į privatumą (2002 m. spalio 23 d. nutarimas) “...Žiniasklaida gali be asmens sutikimo informuoti visuomenę apie tokio asmens privatų gyvenimą tokiu mastu, kokiu to asmens asmeninės savybės, elgesys, kitos privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams ir dėl to skelbiama informacija turi visuomeninę reikšmę. Visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujantis asmuo negali nesitikėti didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio”. “Esama tokių privataus gyvenimo sričių (pavyzdžiui, intymus gyvenimas), apie kurias informacija be asmens sutikimo apskritai negali būti renkama ir skelbiama, nebent (ir tik tuo mastu, kuriuo) tai padeda atskleisti to asmens padarytą nusikaltimą” Informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo neteisėtumas Neteisėtai – reiškia neturint asmens sutikimo, be to, ne pagal motyvuotą teismo sprendimą ir ne pagal įstatymą. Įstatymai, numatantys galimybę rinkti informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą be šio sutikimo, yra Baudžiamojo proceso kodeksas (154, 160, 161 str.), Operatyvinės veiklos įstatymas (6-8 str.), Visuomenės informavimo įstatymas (14 str.). Sprendžiant žiniasklaidos atstovų veiklos teisėtumą, renkant informaciją apie asmens privatų gyvenimą be šio sutikimo, turi būti vertinama, ar iš tiesų ši informacija turi visuomeninę reikšmę. Sprendžiant žiniasklaidos atstovų veiklos teisėtumą, renkant informaciją apie asmens privatų gyvenimą be šio sutikimo, turi būti vertinama, ar iš tiesų ši informacija turi visuomeninę reikšmę. “Bet koks žmogaus teisės į privataus gyvenimo gerbimą varžymas yra pateisinamas tik tada, kai yra laikomasi proporcingumo principo” (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Veika visada yra susijusi su informacijos slaptumo pažeidimu, t.y. su bandymu gauti viešai neprieinamos informacijos ne iš paties asmens, apie kurį informacija renkama. Jeigu renkama informacija, kuri buvo paskelbta laikraščiuose, per TV, internete, toks informacijos rinkimas nelaikytinas neteisėtu. Nėra neteisėtu tiesioginis kreipimasis į asmenį, apie kurį norima kažką sužinoti. Informacijos rinkimas kaip veika Informacijos rinkimas – tai veiksmai, kuriais siekiama sužinoti viešai nepaskelbtus privataus gyvenimo faktus: sekimas, stebėjimas, fotografavimas, filmavimas, prisijungimas prie telefono linijos, kompiuterio, kitų asmenų apklausa, dokumentų ar jų kopijų pirkimas, kopijavimas ir t.t. Nusikaltimas laikomas baigtu pradėjus rinkti informaciją (formalioji sudėtis). Subjektyvieji požymiai Pakaltinamumas ir tiesioginė tyčia Kaltininkas supranta, kad neteisėtai renka informaciją apie privatų asmens gyvenimą, ir nori taip veikti. Jeigu asmuo klysta, galvodamas, kad turi teisę rinkti informaciją, jo veika vertintina kaip savavaldžiavimas – pagal BK 294 str. arba ATPK 188 str. Veikos motyvai neturi juridinės reikšmės kvalifikuojant veiką, tačiau gali rodyti, jog asmuo, be minėtos veikos, padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką, pvz., rengimąsi padaryti nužudymą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, sukčiavimą ir pan.

Question 49

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų transporto eismo saugumui samprata ir rūšys

Answer 49

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų transporto eismo saugumui rūšys: Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas Tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimas Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas

Question 50

281 straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas

Answer 50

1. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 5. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 7. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. 8. Laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 9. Šiame straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės. Pavojingumas veikų, aprašytų 281 str., ypatingas tuo, kad šį pavojingumą apsprendžia blanketiniame straipsnyje numatytas poįstatyminis aktas. Tai reiškia, kad jeigu vairuojant ar eksploatuojant TP, buvo sutrikdyta žmogaus sveikata (nesunkiai ar sunkiai) ar net žmogus žuvo, tačiau nebuvo pažeistos Eismo saugumo taisyklės,- nusikaltimo nėra. Pvz., iš už stovinčio troleibuso galo į važiuojamąją dalį išbėgo žmogus ir jį partrenkė pravažiuojanti mašina. Jis greičio neviršijo ir pan.,- nusikaltimo nebus. Vadinasi Kelių eismo taisyklės nepažeistos. TIESIOGINIS OBJEKTAS - saugus kelių eismas bei automobilių, kitų savaeigių. mašinų eksploatavimas. Kadangi veikos kvalifikavimas nusikaltimu priklauso nuo žalos: ar ji padaryta, ar nepadaryta,- papildomas objektas būtent yra žmogaus sveikata ar gyvybė, o ' taip pat nuosavybė. Transporto priemonėmis laikomos,- visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės. Kitomis savaeigėmis mašinomis gali būti: greideriai; gatvių valymo, gatvių laistymo, šiukšlių surinkimo, sanitarinės transporto priemonės. Transporto priemone nelaikoma: arkliais traukiami vežimai, dviračiai. Ji turi būti "savaeigė". T.y. turėti autonominį variklį. Transporto priemonės paprastai juda keliais. Tačiau galimi atvejai, kai transporto priemonė juda per laukus ar pan. Ir ten reikia laikytis taisyklių. Eismo taisyklių pažeidimai gali būti padaryti ir aikštėse, gamyklos kieme. Čia greitis žinoma yra kitas, o svarbiausia,- pažeidimas pasireiškia manevruojant: neįvertinama situacija. Ir jeigu sukeliami tokie padariniai,- nusikaltimas. Sudėtis yra materialioji: nusikaltimu pripažįstamas tik toks eismo saugumo taisyklių eksploatavimo pažeidimas, kuris sukelia tam tikrus žalingus padarinius. Padaro turtinę žalą ar žalą sveikatai. Taigi reikia nustatyti ir priežastinį ryšį kad ta žala kilo dėl eismo taisyklių pažeidimo. Žalos dydis ir rūšis apsprendžia nusikaltimo sunkumą. Lengviausiu pripažįstamas,- kai buvo sutrikdyta nesunkiai kito žmogaus sveikata. 0 jeigu transporto priemonę vairavo girtas arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų medžiagų,- tai ir turtinės žalos padarymas yra šio nusikaltimo pakankamu požymiu. Jeigu yra turtinė žala ir blaivus,- nėra nusikaltimo. 0 jeigu yra turtinė žala ir neblaivus,- nusikaltimas. Pagal padarytą žalos dydį atsakomybė diferencijuojama ir pagal tai, ar buvo apsvaigęs. Yra griežtesnės sankcijos. Nors taisyklės gali būti pažeistos tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, kadangi padarinių atžvilgiu galimas tik neatsargumas,- visumoj šis nusikaltimas laikomas neatsargiu. Nes jeigu tyčia,- bus "nužudymas"; "SSS" ir pan. Nesant padarinių,- veika traktuojama kaip AdmT pažeidimas. Žinoma tokiuose įvykiuose daug ką apsprendžia ir atsitiktinumas. Tačiau čia vis tik objektyvaus pakaltinamumo nėra. Nes asmuo vairuodamas turi pasirinkti sąlygoms atitinkantį greitį. Jeigu jis važiuoja apledėjusiu keliu, nors leidžiama 50 km/h,- tai jis turi važiuoti lėčiau. Motyvai, kuriais vadovaujantis kaltininkas pažeidžia taisykles,- sudėčiai reikšmės neturi. Kartais būtinasis reikalingumas būna. Pvz., viršija greitį veždamas ligonį. Apsvaigimas nuo alkoholio laikomas, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio. O narkotinės ir psichotropinės medžiagos ar kitokios psichiką veikiančios medžiagos,- kada apsvaigęs, kada ne: kiekvienu konkrečiu atveju turi daryti išvadą medikai.

Question 51

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui samprata ir rūšys

Answer 51

Seksualinio apsisprendimo laisvė kaip įstatymo saugoma vertybė Seksualinio apsisprendimo laisvė – tai kiekvieno suaugusio žmogaus: Laisvė savo valia pasirinkti seksualinį partnerį ir seksualinio bendravimo su juo būdus (laisva valia duotas sutikimas apsaugo jo partnerį nuo baudžiamojo persekiojimo) Saugumas nuo bet kokios prievartos seksualiniame bendravime Seksualinis neliečiamumas kaip įstatymo saugoma vertybė Seksualinis neliečiamumas – tai: vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi asmens, esančio bejėgiškumo būklėje, saugumas nuo seksualinių santykių prieš jų valią Seksualinio neliečiamumo amžius (1961 m. LR BK) Anksčiau galioję baudžiamieji įstatymai garantuodavo: asmenų iki 16 metų saugumą nuo tvirkinamojo seksualinio poveikio lytiškai nesubrendusio asmens saugumą nuo įtraukimo į geteroseksualinį lytinį santykiavimą (Lytinis subrendimas arba nesubrendimas galėjo būti nustatinėjamas asmenims nuo 14 iki 18 metų, atsižvelgiant į jų individualias savybes) Asmenų iki 18 metų saugumą nuo įtraukimo į vyriškąjį homoseksualinį lytinį santykiavimą Seksualinio neliečiamumo amžius(2000 m. LR BK) Galiojantys BĮ, priešingai nei numatyta JTO vaiko teisių konvencijoje, garantuoja tik mažamečio vaiko (iki 14 metų) saugumą nuo seksualinio poveikio. Vaikai, kuriems suėjo 14 metų, nėra saugomi nuo seksualinio suviliojimo. Tokio asmens sutikimas apsaugo jo seksualinį partnerį nuo BA, išskyrus atvejus, kai asmuo dėl psichinės ligos, socialinės brandos ar protinio vystymosi atsilikimo nesuvokia arba ne visai suvokia su juo atliekamų veiksmų pobūdžio ar esmės (yra bejėgiškumo būklėje). Buvo norėta įstatymiškai pakelti amžiaus ribą, nuo kurios nepilnamečiai būtų laikomi turintys seksualinio apsisprendimo laisvę, tačiau to nepadaryta. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui sistema Išžaginimas (BK 149 str.) Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.) Privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str.) Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 151-1 str.) Seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.) Mažamečio asmens tvirkinimas (BK 153 str.)

Question 52

149 straipsnis. Išžaginimas

Answer 52

1. Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 3. Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas išžagino mažametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 6. Už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė - seksualinio apsisprendimo laisvė ir seksualinis neliečiamumas Nukentėjusysis – bet kurios lyties asmuo Veika – natūralus (skirtingų lyčių atstovų) lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo valią Veikos padarymo būdai: - Fizinis smurtas - Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą - Kitoks atėmimas galimybės priešintis - Pasinaudojimas nukentėjusiojo bejėgiškumu Atsakomybėn trauktinas asmuo – bet kurios lyties asmuo nuo 14 metų. Išžaginimas laikomas baigtu nuo lytinio akto pradžios (formalioji sudėtis) Lytinio santykiavimo samprata išžaginimo nusikaltimo sudėtyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 “Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose”, 2 punktas: Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Vyro lytinis aktas su vyru ar moters su moterimi, esant kitiems išžaginimo požymiams, neatitinka BK 149 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Fizinis smurtas kaip priemonė pasipriešinimui įveikti LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo 6 punktas: Lytinis santykiavimas… panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan. Fizinio smurto mokslinė definicija Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į jo gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškumo ar kitos nenatūralios būklės sukėlimą Fizinio smurto, panaudoto ne pasipriešinimui įveikti, kvalifikavimas LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo 6 punktas: Jei prieš nukentėjusįjį fizinis smurtas panaudojamas ne pasipriešinimui įveikti, o kitiems tikslams (pavyzdžiui, siekiant atkeršyti dėl asmens nesutikimo lytiškai santykiauti, dėl nepasisekusių lytinių santykių ar dėl įžeidimo), arba fizinis smurtas panaudojamas po lytinių santykių ar lytinės aistros tenkinimo, fizinio smurto panaudojimas priklausomai nuo kilusių padarinių kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas (pavyzdžiui, pagal BK 135, 138 ar 140 straipsnį). Psichinis smurtas kaip kaip priemonė pasipriešinimui įveikti LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo 8 punktas: Lytinis santykiavimas.… grasinant panaudoti fizinį smurtą (psichinis smurtas) yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kurie yra grasinamojo pobūdžio nukentėjusiojo asmens atžvilgiu. Grasinimai panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiami žodžiais (pavyzdžiui, teigiant, kad jei nukentėjusysis asmuo nesutiks lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku, prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas) arba kitokio pobūdžio veiksmais (pavyzdžiui, į nukentėjusįjį nukreipiamas peilis, šautuvas ar kitas daiktas, kuriuo galima sužaloti kūną). Grasinimo išreiškimo momentas Išžaginimo… metu grasinama panaudoti fizinį smurtą turint tikslą įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimą, todėl laiko požiūriu grasinimas turi būti padaromas prieš lytinį santykiavimą… . Jei grasinimas išsakomas po lytinio santykiavimo ar jam nepasisekus, tokia veika gali užtraukti BA pagal BK 145 straipsnį. Grasinimo turinys ir laikas, kada žadama grasinimą realizuoti Išžaginimo… metu grasinimas siejamas su fizinio smurto panaudojimu tuoj pat, jei nukentėjusysis asmuo nesutiks su kaltininko reikalavimais. Jei nesutikimo atveju grasinama fizinį smurtą panaudoti vėliau kaip kerštą dėl nukentėjusiojo asmens nesutikimo su kaltininko reikalavimu, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnį…, tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti kvalifikuojama pagal BK 151 straipsnį. Grasinimo panaudojimas ne prieš nukentėjusįjį, bet prieš kitą asmenį Grasinimas paprastai siejamas su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį. Jei grasinama panaudoti fizinį smurtą prieš kitus asmenis, veika gali būti kvalifikuojama kaip išžaginimas… tik tuo atveju, jei: kitas asmuo yra toje pačioje vietoje kaip kaltininkas ir nukentėjusysis ar su juo palaikomas ryšis, grasinama prieš kitą žmogų smurtą panaudoti tuoj pat, jei nukentėjusysis nesutiks su kaltininko reikalavimais ir toks grasinimas palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą (grasinama nesutikimo atveju sumušti ar pagrobti tame bute ar kitoje vietoje esantį mažametį sūnų ar ligotą motiną, sutuoktinį ir pan.). Kitoks atėmimas galimybės priešintis kaip išžaginimo požymis Lytinis santykiavimas… kitaip atimant galimybę priešintis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja būdus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuo pat panaudoti fizinį smurtą“, ar „pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle“, tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia priešintis ir pažeidžiama jo seksualinė laisvė, dėl to lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas įvyksta prieš nukentėjusiojo valią. Kitokio atėmimo galimybės priešintis galimos formos Tai gali būti nukentėjusiojo surišimas (jei tam nenaudojamas smurtas), migdomųjų ar kitokių valią paralyžiuojančių vaistų, narkotinių arba psichotropinių medžiagų sugirdymas nukentėjusiajam be jo žinios ar apgaule arba kitaip prieš jo valią, melagingas kokios nors reikšmingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios pranešimas, uždarymas į izoliuotą patalpą atimant laisvę. Kitoks galimybės priešintis atėmimas gali būti grasinimas tuoj pat sunaikinti ar atimti turtą, palikti vieną be pagalbos miške ar kitoje nuošalioje vietoje ir pan. LAT senatas, įtraukęs į kitokio atėmimo galimybės priešintis sąvoką melagingos žinios pranešimą, grasinimą sunaikinti ar atimti turtą, labai išplėtė šio požymio, kartu ir išžaginimo normos ribas. Bejėgiškumo būklės samprata Bejėgiškumas siejamas su tam tikra fizine arba psichine žmogaus būkle, kuri nulemia jo negebėjimą adekvačiai reaguoti į pavojingus žagintojo ketinimus. Bejėgiškumas gali būti fizinis ir psichinis. Fizinis bejėgiškumas – tai negalėjimas imtis savisaugos priemonių, kurių gali imtis panašioje situacijoje kiti žmonės – rėkti, bėgti, suduoti smūgį ir pan. Fizinį bejėgiškumą gali nulemti invalidumas, nesąmoninga būsena, išsekimas, sužeidimas, apsvaigimas, aklumas ir pan. Psichinis bejėgiškumas – tai negalėjimas suprasti žagintojo ketinimų lytiškai santykiauti faktinės arba socialinės prasmės. Toks negalėjimas gali būti nulemtas dviejų veiksnių: 1) psichinės ligos ar sutrikimo; 2) amžiaus (mažametystės arba gilios senatvės). Pasinaudojimas bejėgiškumu kaip išžaginimo būdas Lytinis santykiavimas… pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgišką būklę gali lemti ir miegas. Nukentėjusiojo psichinė liga, atimanti galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę, taip pat gali lemti bejėgišką būklę, todėl šiam faktui nustatyti gali būti gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė. Pasinaudojimo nukentėjusiojo mažametyste vertinimas Lytinis santykiavimas… su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Pasinaudojimo nukentėjusiojo apsvaigimu vertinimas Lytinis santykiavimas… su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti BA pagal BK 149 straipsnį…, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Veikos vertinimas, kai kaltininkas pats sukėlė nukentėjusiojo bejėgišką būklę Jei nukentėjusiojo bejėgiška būklė atsiranda dėl tikslingų kaltininko veiksmų (pavyzdžiui, nukentėjusysis buvo kaltininko nugirdytas alkoholiu, užmigdytas vaistais), asmens veika kvalifikuojama kaip išžaginimas… pagal požymį „kitaip atimdamas galimybę priešintis“. Jei nukentėjusiojo bejėgiška būklė atsiranda dėl to, kad nukentėjusysis buvo kaltininko prievarta nugirdytas alkoholiu, užmigdytas vaistais ar panašiai, asmens veika kvalifikuojama kaip išžaginimas… „panaudodamas fizinį smurtą“. Subjektyvieji požymiai Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia Kaltininkas supranta, kad atlieka lytinį aktą prieš nukentėjusiojo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, ir nori taip veikti Išžaginimą kvalifikuojantys požymiai Išžaginimas, padarytas su bendrininkų grupe (149 str. 2 d.) Nepilnamečio asmens išžaginimas (149 str. 3 d.) Mažamečio asmens išžaginimas (149 str. 4 d.) Pažymėtina, kad už nepilnamečio ir mažamečio asmens išžaginimą atsako ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Matyt, turima galvoje galimi atvejai, kai išžaginimai daromi juridiniam asmeniui kuriant pornografijos produkciją, panaudojant vaikus prostitucijai ir pan. Nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimo vertinimas(kai kaltininkas suprato nukentėjusiojo amžių) Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 4 dalį…, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu buvo suėję 14 metų, bet dar nebuvo suėję 18 metų, jis laikomas nepilnamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį…, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis. Nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimo vertinimas(kai kaltininkas suklydo dėl nukentėjusiojo amžiaus) Išžaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 straipsnio 3 ar 4 dalį… ir tuo atveju, jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo. Išžaginimas, padarytas su bendrininkų grupe (149 str. 2 d.) Išžaginimas… yra laikomas padarytas bendrininkų grupės, kai išžaginant… susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo… vykdytojai. Tokiu atveju kelių vykdytojų padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 2 dalį… kaip padaryta bendrininkų grupės. Išžaginimo vykdytojo samprata Išžaginimo… vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darant nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju… . Išžaginimo… vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo… . Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo. Išžaginimo… vykdytoju pripažįstamas ir toks asmuo, kuris organizavo, kurstė ar padėjo padaryti išžaginimą… asmeniui, kuris dėl amžiaus ar psichinės būklės neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus. . Kaltės ypatumai grupinio išžaginimo atveju Tais atvejais, kai išžaginimas… padarytas bendrininkų grupės ir nukentėjusysis nesipriešina visų ar atskirų bendrininkų veiksmams, kaltininko tyčia yra tai, kad jis suvokia, jog lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju prieš jo valią su kitais asmenimis bendrininkų grupe, ir kad patį kelių bendrininkų buvimą nukentėjusysis suvokia kaip psichinį smurtą ir tai palaužia jo valią priešintis arba kad kiti bendrininkai prieš tai siekdami lytinių santykių… palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą ir nors jis nesipriešina kaltininkui ir šis lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą nenaudodamas nei smurto, nei grasinimų, nei kitų panašių veiksmų, jis lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią ir to nori.

Question 53

147 straipsnis. Prekyba žmonėmis

Answer 53

1. Tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, NV daryti arba kitais išnaudojimo tikslais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 3. Nukentėjęs nuo šiame straipsnyje numatytos NV asmuo gali būti atleistas nuo BA už NV, kurią jis buvo priverstas tiesiogiai padaryti dėl jam padarytos šiame straipsnyje numatytos veikos. 4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Question 54

146 straipsnis. Neteisėtas laisvės atėmimas

Answer 54

1. Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę uždarydamas jį į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Dažniausiai neteisėtas laisvės atėmimas yra kito dar sunkesnio nusikaltimo požymis, pvz., prekyba žmonėmis. OBJEKTAS – žmogaus laisvė. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus laisvę pasirinkti savo buvimo vietą, būti ten, kur jis nori. DALYKAS - Nukentėjusiuoju yra asmuo nuo 14 metų. Laisvės atėmimas asmeniui iki 14 m. traktuojamas kaip nusikaltimas vaikui ir šeimai ir tai įvardijama vaiko pagrobimu (sunkesnis nusikaltimas). Neteisėtas laisvės atėmimas – tai neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ - Tai gali būti padaryta žmogų pagrobiant, sulaikant, uždarant ir laikant jį apibrėžtoje vietoje prieš jo valią. Žmogaus laisvės suvaržymas gali būti būtinojo reikalingumo, nusikaltėlio sulaikymo atveju, o taip pat arešto ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygomis. Žmogaus pagrobimas įkaitu dėl išpirkos arba reikalaujant ko nors iš valdžios institucijų yra sunkesnis nusikaltimas, nors esmė ta pati. 146 str. nurodoma – „jei nebuvo žm pagrobimo kaip įkaito požymių“ . Laisvės atėmimas gali būti kito nusikaltimo požymis. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti ir smurtinis – atviras. Gali būti ir apgaulės būdu žmogui atimta laisvė. Esmė yra ta , kad žmogus yra laikomas prieš jo valią. Sudėtis – formali. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ – kaltė - Neteisėtai laisvė gali būti atimta tik tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai (nesvarbūs) gali būti labai įvairūs, pvz., nenorima, kad asmuo tam tikru laiku būtų tam tikroje vietoje, taip pat gali būti savanaudiškumas, pavyduliavimas ir kita. Siekis nukentėjusiajam sutrukdyti kur nors būti arba turint tikslą padaryti kitą nusikaltimą – t.y. sutaptis (neteisėtas laisvės atėmimas ir kito nusikaltimo rengimas). SUBJEKTAS - 16 metų. Pagal 146 str. už neteisėtą laisvės atėmimą atsako ir valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet tik tais atvejais, kai jis veikia kaip privatus asmuo. Kai tai padaro pareigūnas pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ar viršijant įgaliojimus – atsakomybė iškyla pagal 228 str. (už piktnaudžiavimą, jei yra ir kiti piktnaudžiavimo požymiai). 2 dalis. Kvalifikuojantys požymiai (būdas): 1. Jei neteisėtai atimant laisvę buvo panaudotas smurtas; 2. Jei neteisėtai atimant laisvę buvo sukeltas pavojus žmogaus gyvybei; 3. Jei nukentėjusysis nelaisvėje buvo laikomas daugiau nei 48 val.; 1. - smurto panaudojimas reiškia, kad neteisėtai atimant žmogui laisvę ar laikant jį nelaisvėje prieš jo valią, prieš jį ar prieš kitus asmenis buvo panaudotas smurtas: psichinis (grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą) ar fizinis smurtas. 2. - pavojus asmens gyvybei ar sveikatai atimant laisvę gali kilti tiek dėl jo sulaikymo, pagrobimo būdo, tiek dėl laikymo nelaisvėje sąlygų. Šis kvalifikuojamasis požymis yra ir tada, kai įkalintas žm laikomas patalpoje, kuri netinkama būti žmogui (pvz., drėgname rūsyje ar kai jis negali judėti). Jei dėl to laikymo būdo žmogus sužalojamas ar susargdinamas, bus sutaptis (laisvės atėmimo ir sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo). 3. - šis kvalifikuojamasis požymis inkriminuojamas tais atvejais, kai nukentėjusysis nelaisvėje išbūna daugiau kaip dvi paras, neatsižvelgiant į laikymo sąlygas. 3 dalis. Apima ir neteisėtą uždarymą į psichiatrijos ligoninę. Uždarymas psichiatrijos ligoninę yra specifinė laisvės atėmimo rūšis. DALYKAS - Nukentėjusiuoju yra žmogus nesergantis psichikos liga, o taip pat sergantis tokia psichikos liga, kuri nereikalauja jo laisvės apribojimo. Psichikos ligonio hospitalizavimo pagrindus ir tvarką nustato specialus įstatymas „Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas“. Žmogaus, kad ir sergančio psichikos liga, negalima uždaryti į psichiatrinę ligoninę be jo ar jo globėjo sutikimo. Tačiau išimtinais atvejai, kai akivaizdu, kad ligonis yra pavojingas aplinkiniams ar sau, tai galima jį uždaryti į psichiatrijos ligoninę ir be jo sutikimo, bet nustatyta įstatymo tvarka, taip pat tai galima padaryti teismo sprendimu. OBJEKTYVIOJI PUSĖ – veika – neteisėtas uždarymas į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos – uždarymas tokioj ligoninėj sveiko ar sergančio žmogaus be pagrindo. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėto hospitalizavimo momento. Ir tęsiasi kol asmuo neteisėtai laikomas. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ - Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. sąmoningai neteisėtai laikant. Jeigu tai padaroma suklydus (nustačius netikrą diagnozę), įsitikinus, kad tai daroma teisėtai - tai šalina baudžiamąją atsakomybę. SUBJEKTU (16 m.) gali būti tiek privatūs asmenys, nukentėjusiojo artimieji, globėjai, o taip pat subjektu gali būti ir psichiatras sąmoningai hospitalizavęs žmogų be reikalo. Kai tai padaro sveikatos priežiūros įstaigos tarnautojas, pasinaudodamas savo tarnybos padėtimi, veika traktuojama kaip nusikaltimas valstybės tarnybai, t.y. 228 str. (piktnaudžiavimas).

Question 55

169 straipsnis. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės

Answer 55

Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Visuomenine, kasdiene prasme „pažiūros ir įsitikinimai“ gali būti suprantami kaip bet kokia nuomonė apie bet kokį gyvenimo reiškinį, tačiau teisine prasme požymis „pažiūros ir įsitikinimai“, aprašyti BK 169 straipsnio dispozicijoje, turi gerokai siauresnę prasmę ir yra skirti bei leidžia priskirti konkretų asmenį tam tikrai grupei, kuriuos vienija ir iš kitų grupių išskiria tokių pat pažiūrų ir įsitikinimų turėjimas. Individo pažiūros ir įsitikinimai yra privataus žmogaus gyvenimo dalis, tokia pat kaip ir individo gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais žmonėmis, įpročiai ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad asmens įsitikinimai gali būti politiniai, religiniai, ekonominiai, estetiniai, kultūriniai, tačiau jie visada yra asmens privatus reikalas, kurio turinio valstybė nereguliuoja ir nekontroliuoja. Įsitikinimai ir pažiūros apibūdina asmenį kaip individą, yra jo asmenybės dalis. veika šiuo atveju pasireiškia įvairiais aktyviais veiksmais, kuriais siekiama diskriminuoti grupę asmenų ar asmenį, t. y.: 1) siekiama sutrukdyti dalyvauti lygiomis teisėmis su kitais tam tikroje veikloje arba 2) siekiama suvaržyti teises ir laisves. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės ir laisvės, kuriomis siekiama suvaržyti tam tikrų asmenų ar jų grupių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, turėtų būti garantuojamos įstatymu, o kai kuriais atžvilgiais tik tokios, kuriomis disponuoja tik tam tikra grupė asmenų.

Question 56

99 straipsnis. Genocidas

Answer 56

Tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Genocidas – tai veiksmai, kuriais siekiama fiziškai sunaikinti visus ar bent dalį gyventojų pagal jų grupinę priklausomybę - nacionalinę, rasinę, etninę, religinę, o pagal mūsų BK ir pagal soc bei politinę priklausomybę. OBJEKTAS – žmonija ir žmoniškumas. Daroma žala visai žmonijai, nes sunaikinama arba sudaromos sąlygai išnykti žmonijos daliai. Papildomas objektas – konkrečių žmonių gyvybė, sveikata, kt. interesai, įskaitant giminės išlikimą. • nacija – žmonių bendrija, susidariusi kalbos, kultūros, gyvenamosios teritorijos, ekonominio bendrumo pagrindu. • etninė grupė – tauta, žmonės, turintys tarpusavio sąsajų, savo kalbą, gyvenamąją vietą. • rasė – biologinė žmonių grupė, turinti apibrėžtus išorinius panašumus: odos, plaukų spalva, galvos, veido forma ir pan. • religinė grupė – pagal tikėjimą, tikėjimo išpažinimo formą. OBJEKTYVIEJI POŽYMIAI – veika – aktyvūs veiksmai (organizavo, vadovavo ar dalyvavo atliekant veiksmus). 1. žudymas; 2. žiaurus kankinimas; 3. sunkus žalojimas; 4. protinio vystymosi trikdymas; 5. tyčinis sudarymas tokių darbo sąlygų, kuriomis siekiama sunaikinti visą ar dalį žmonių; 6. prievartinis vaikų perdavimas iš jų grupės ir kitas grupes; 7. priemonės prievarta apriboti tokių žmonių gimstamumą; 8. deportavimas. SUDĖTIS – formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos atlikimo. SUBJEKTYVIEJI POŽYMIAI – kaltė – tiesioginė tyčia – supranta, kad veiksmai neteisėtai, numato, kad dėl jų gali žūti žmogus ir siekia tų tikslų. TIKSLAS – fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių priklausančių t.t. grupei. SUBJEKTAS – 16 m., pakaltinamas. YPATUMAI: 1. neturi senaties, turi grįžtamąją galią; 2. valstybė pradeda taikyti dažniausiai tik pasikeitus valdžiai. Atskiriamas nuo karo nusikaltimų OBJEKTAS – skiriasi – visuotinai pripažinta kariavimo tvarka, ir visuotinai pripažinta elgesio su civiliais, elgesio su karo belaisviais ir elgesio su kitais tarptautinės teisės ginamais asmenimis tvarka. OBJEKTYVIEJI POŽYMIAI - veiksmai SUBJEKTYVIEJI POŽYMIAI – kaltė sutampa – tiesioginė tyčia. TIKSLAS - skiriasi SUBJEKTAS – skiriasi – specialus. Tiesiogiai nusikaltimams žmoniškumui priskiriami: • Genocidas • Tarptautinės teisė draudžiamas elgesys su žmonėmis Visi likusieji yra karo nusikaltimai.

Question 57

125 straipsnis. Valstybės paslapties atskleidimas

Answer 57

1. Tas, kas atskleidė info, kuri yra LR valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. Valstybės paslaptimi disponuoja labai apibrėžtas asmenų ratas dėl jų darbo. Šie asmenys vadinami valstybės paslapčių subjektais. Jų turimi duomenys pripažįstami valstybės paslaptimi. Jie turi teisę su ta paslaptimi susipažinti ir, jei jie ta paslaptimi pasidalina su kitu asmeniu – tai laikoma valstybės paslapties atskleidimu. Atskleidus valstybės paslaptį asmeniui, kuris nėra įgaliotas ją žinoti, susidaro galimybę, kad ją sužinos užsienio žvalgyba, o tai padarys žalos Lietuvos valstybei. Dalykas – informacija esanti valstybės paslaptimi. OBJEKTAS – valstybės interesai, jos saugumas. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai valstybės paslaptį sužino bent vienas pašalinis asmuo, o pašaliniais asmenimis laikomi visi asmenys neturintys teisės susipažinti būtent su ta paslaptimi (darbuotojo draugai, bendradarbiai, to asmens šeimos nariai). Valstybes paslaptis objektyviai gali būti atskleista tiek veikimu (pašaliniam asmeniui perduodant ją raštu, žodžiu, parodant ar perduodant daiktus), tiek neveikimu, kai asmuo nesilaiko valstybės paslapties ar dalykų, kurie yra valstybės paslaptis saugojimo, naudojimo, darbo su jais taisyklių ir dėl to paslaptis tampa žinoma pašaliniam asmeniui (Pvz., kas dirba su ta valstybės paslaptimi yra tam tikra instrukcija, jei jos nesilaikoma, tai bus valstybės paslapties atskleidimas). Subjektyviai valstybės paslapties atskleidimas dėl neatsargumo taip pat pripažįstamas nusikaltimu. Tyčinis valstybės paslapties atskleidimas skirtingai nuo šnipinėjimo yra tuomet, kai, pavyzdžiui, asmuo pasigirdamas perduoda informaciją (ją pasako žmonai). Kai valstybės paslaptis atskleidžiama netinkamai ją saugant (kalbant ne vietoj, paliekant dokumentus) ir dėl to valstybės paslaptis tampa žinoma, yra neatsargumas ir baudžiama bendrais pagrindais. Subjektas – asmuo, kuriam ta informacija ar dalykai buvo patikėti. Jei tas asmuo ją sužinojo, dalykus turėjo legaliai, t.y. arba turėjo leidimą dirbti su šią informacija, arba turėjo leidimą susipažinti su ja.

Question 58

170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę

Answer 58

1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Question 59

222 straipsnis. Apgaulingas apskaitos tvarkymas

Answer 59

1. Tas, kas apgaulingai tvarkė TA reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Atsako ir JA. Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė – centralizuotų valstybės fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesai Alternatyvios veikos: apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas; buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, sunaikinimas, sugadinimas. Padariniai - negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių Specialieji subjekto požymiai: juo gali būti asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo. Buhalterinės apskaitos samprata Buhalterinė apskaita BK 222, 223 straipsnių prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumento samprata Pagal įst apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). ``` Apskaitos dokumentai sąskaita-faktūra, PVM sąskaita-faktūra, kasos pajamų orderis, kasos išlaidų orderis, pinigų priėmimo (mokėjimo) kvitas, kasos aparato kvitas, mokėjimo pavedimas, krovinio važtaraščiai, produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaita, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, Įvairūs aktai, kortelės, aprašai, apyskaitos, registrai ir kt. ``` Apgaulingas apskaitos tvarkymas kaip veika Apgaulingas TA reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės TA, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apskaitos dokumentų paslėpimas, sunaikinimas, sugadinimas Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Apskaitos dokumentų sunaikinimas – tai toks fizinis, cheminis, elektromagnetinis dokumento poveikis, kai neįmanoma atkurti jo turinio. Apskaitos dokumentų sugadinimas – tai veiksmai, kuriais sunaikinama dalis buhalterinės apskaitos dokumento (pvz., užpilama cheminiu reaktyvu, išplėšiama, ir pan.). Padariniai kaip būtinas požymis BA pagal BK 222 ir 223 straipsnius atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijose išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šių NV padariniai yra alternatyvūs, todėl teismų procesiniuose dokumentuose (nuosprendžiuose ar baudžiamuosiuose įsakymuose) turėtų būti nurodomi ne visi įstatyme išvardyti padariniai, o tik tam atvejui nustatyti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnį 18 punktą asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Asmens nuosavas kapitalas – subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams. Asmens įsipareigojimai – tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, skolų apimtis, mastas, jų pobūdis, kreditorių tinklas ir pan. Įsipareigojimų struktūra – informacija apie kreditorius, t. y. kokiems asmenims skolininkas yra įsipareigojęs. Apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama – ekspertizė. Padariniai kaip administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijus Už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222, 223 straipsnius, ir administracinė atsakomybė pagal ANK 205 straipsnį. BA už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės atriboja tai, kad BA kilti būtinos pasekmės, nurodytos BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijose, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. ANK 205 str 1 d jokių pasekmių nereikalaujama. Administracinei atsakomybei kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto. Apgaulingos apskaitos subjekto požymiai Apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Jei nusikalstamai aplaidžiai buhalterinę apskaitą tvarko kitas asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu, tai pagal BK 223 straipsnį atsako ūkio subjekto vadovas. Kai asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, buhalterinę apskaitą tvarko apgaulingai, jis atsakys tik už nusikaltimus, kuriuos siekia padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas atsako tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jeigu minėtas asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą susitaręs su ūkio subjekto vadovu, abu atsako pagal BK 222 straipsnį. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas – ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir ūkio subjekto, kuris neturi administracijos vadovo, savininkas. Iš šio įstatymo analizės darytina išvada, kad už nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą taip pat atsako individualios įmonės vadovas, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, ūkininkas arba ūkininko partneriai. Tais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas nėra paskirtas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., įmonės akcininkų sprendimu buvęs vadovas iš einamų pareigų atleistas, o naujas vadovas nepaskirtas), asmuo, neįteisinęs savo veiklos, nusprendęs vykdyti įmonės ūkinę komercinę veiklą ir realiai ją vykdęs, jei tuo metu buvo nusikalstamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pripažintinas nusikaltimų, nustatytų BK 222, 223 straipsniuose, subjektu. Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas, tiesioginė tyčia. Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, šių padarinių norėjo Apgaulingo apskaitos tvarkymo normos santykis su kitų nusikalstamų veikų normomis Tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos, dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir BK 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Jei apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pvz., sukčiavimas, turto pasisavinimas ir pan.), visos jos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius.

Question 60

199(2) straipsnis. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis

Answer 60

1. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis normos (199-2 str.) paskirtis Šioje normoje kriminalizuoti pažeidimai įgyjant, laikant, gabenant, siunčiant, naudojant ar realizuojant akcizais apmokestinamas prekes. Akcizais apmokestinamų prekių rūšys ir jų gaminimo, laikymo ir t.t. tvarką nustato LR 2001 m. spalio 30 d. Akcizų įstatymas Nr. IX-569. Prie akcizinių priskiriamos etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; apdorotas tabakas; energetiniai produktai (pvz., kuras); elektros energija. Baudžiamajai atsakomybei kilti prekių vertė turi viršyti 250 MGL dydžio sumą (kitaip taikomas ATPK 163-2 str.) Minėtos veikos paprastai padaromos norint išvengti akcizų sumokėjimo Objektas yra tokių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes atliekant šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai, kaip viena iš valstybėje nustatytų mokesčių rūšių. Dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos pagal LR akcizų įstatymą. Turtinė žala padaroma mokesčių sistemai.

Question 61

153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas

Answer 61

1. Tas, kas atliko jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 2. Atsako ir JA. Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė - vaikų seksualinis neliečiamumas Nukentėjusysis – bet kurios lyties mažametis vaikas (iki 16 metų) Veika – tvirkinimas, t.y. seksualinio pobūdžio veiksmai vaiko atžvilgiu: Fizinis tvirkinimas (įvairūs fizinio sąlyčio veiksmai vaiko atžvilgiu, vaikų skatinimas atlikti juos tarp savęs, tokių veiksmų atlikimas vaikui stebint) Intelektinis tvirkinimas (pvz., pornografijos rodymas) Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo seksualinio pobūdžio veiksmų pradžios (formalioji sudėtis) Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro seksualinį poveikį vaikui, ir nori taip elgtis. Paprastai tvirkinimo motyvais yra siekis tenkinti lytinę aistrą arba išnaudoti vaiką pornografijai. Tvirkinimo motyvai – nėra būtinas nusikaltimo požymis, tačiau motyvų išsiaiškinimas padeda atriboti tvirkinimą nuo panašaus elgesio: tėvų seksualinių santykių neslėpimo nuo vaiko pernelyg atviro vaikų seksualinio švietimo elgesio su vaikų nudistų šeimose ir pan. Mažamečio asmens tvirkinimo skirtumas su seksualiniu prievartavimu pasinaudojant vaiko bejėgiškumu Įtraukus į seksualinio prievartavimo normą aistros tenkinimo fizinio sąlyčio būdu požymį, tapo problematiška atriboti fizinį vaiko tvirkinimą nuo seksualinio prievartavimo Manytina, kad seksualinį prievartavimą negali sudaryti vadinamieji “minkšti” fizinio sąlyčio būdai (vaiko kūno glostymas, bučiniai ir pan.). Toks sąlytis kvalifikuotinas kaip tvirkinimas. Tokie fizinio sąlyčio būdai, kaip vaiko įtraukimas į kaltininko masturbavimą, atviras vaiko kūno lietimas lytiniais organais ir pan. kvalifikuotini kaip seksualinis vaiko prievartavimas. Tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo atribojimo klausimu kol kas nėra nusistovėjusios praktikos ir išaiškinimų. Yra tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato šiuo klausimu išsakyta nuomonę Ištrauka iš teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose apžvalgos, patvirtintos LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu nr. 49 Tačiau kai kuriuose nuosprendžiuose pateikiama padarytų veikų kvalifikacija kelia abejonių. Antai N.B. nuteistas už tai, kad savo varpą trynė tarp mažamečio šlaunų ir į jo sėdmenis, taip pat vieną kartą čiulpė mažamečio varpą. Veika kvalifikuota pagal BK 153 straipsnį. Šiuo atveju N. B. padaryto nusikaltimo kvalifikacija yra abejotina, nes nustačius, kad jo nesmurtiniai seksualiniai veiksmai prieš mažametį kitokio fizinio sąlyčio būdu yra susiję su lytinės aistros tenkinimu, kaltininko veiką reikia kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Kitoje byloje kaltininkas nuteistas pagal BK 153 straipsnį už tai, kad numaudavo mažametei kelnaites ir kišdavo savo rankos pirštą į jos lytinius organus, laikydamas vieną–tris minutes. Tokia veikos kvalifikacija yra abejotina, nes veiksmai, kuriais lytinė aistra tenkinama tokiu būdu, labiau atitinka BK 150 straipsnio požymius.

Question 62

102 straipsnis. Civilių trėmimas ar perkėlimas

Answer 62

Tas, kas karo, ginkluoto konflikto metu arba agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar organizavo tremti ar trėmė civilius gyventojus iš okupuotos ar aneksuotos teritorijos į okupavusios ar aneksavusios arba trečiosios šalies teritoriją; įsakė, kurstė ar organizavo perkelti ar prievarta išvaryti arba perkėlė ar prievarta išvarė okupuotos ar aneksuotos valstybės civilius gyventojus tos valstybės teritorijoje pažeisdamas tarptautinės teisės normas; įsakė, kurstė ar organizavo perkelti ar perkėlė okupavusios valstybės civilius gyventojus į okupuotos šalies teritoriją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. Okupacija – tai valstybės teritorijos faktinis užėmimas (kontrolė) priešo ginkluotosiomis pajėgomis ir efektyvios valdžios užtikrinimas joje (1907 m. Hagos konvencijos dėl karo sausumoje įstatymų ir papročių reglamento 42 straipsnis). Teritorijos užėmimas okupacija laikomas ir tuo atveju, jeigu jai nesipriešinama ginklu. Taigi objektyvusis veikos požymis – okupacijos laikotarpis – yra aiškiai nustatytas, ir skunde nurodomi teiginiai dėl įvairių okupacijos fakto politinių vertinimų atskirais laikotarpiais neturi teisinės reikšmės. Trėmimu pagal BK 102 straipsnį laikomas civilių gyventojų, esančių okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje, priverstinis išvežimas iš jų užimamos teritorijos nuolat gyventi į kitą apibrėžtą teritoriją, esančią okupavusioje, aneksavusioje ar trečiojoje šalyje. Trėmimą kaip veiką būtina aiškinti ne kaip konkretų, užbaigiantį trėmimo procesą, veiksmą, t. y. fizinį asmenų įsodinimą į ešeloną, kaip teigiama skunde, bet kaip veiksmų visumą, kurių atlikimas buvo reikalingas įgyvendinti galutinį SSRS nutarimuose nurodytą tikslą – juose įvardintų civilių asmenų grupių iškeldinimą iš Lietuvos teritorijos

Question 63

163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis

Answer 63

Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. žmogaus terorizavimas (sistemingas bauginimas) traktuotinas kaip bendroji norma (lot. lex generalis), o piktnaudžiavimas psichiškai gniuždant vaiką – kaip specialioji (lot. lex specialis), nes ji skirta būtent vaiko tėvų ir kitų teisėtų atstovų tokiems veiksmams prieš vaiką vertinti.

Question 64

145 straipsnis. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas

Answer 64

1. Tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai IT pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. 4. Atsako ir juridinis asmuo. Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė pagal BK skyriaus pavadinimą – žmogaus gyvybė ir sveikata, teoriškai - žmogaus laisvė. Veika – grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą kitam žmogui Aplinkybė – yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (klausimas: kas turi taip manyti?). Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Baigtumas – nuo veikos padarymo momento (formalioji sudėtis) Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Kaltė – tiesioginė tyčia. Supranta, kad kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę, ir nori taip elgtis. Žmogaus terorizavimas (BK 145 str. 2 d.)Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė pagal BK skyriaus pavadinimą – žmogaus gyvybė ir sveikata, teoriškai - žmogaus laisvė. Veika – terorizavimas, kuris gali pasireikšti šiomis veikomis: a) grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką b) sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą. Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Baigtumas – nuo veikos padarymo momento (formalioji sudėtis) Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Kaltė – tiesioginė tyčia. Supranta, kad kelia susprogdinimo, padegimo ar kitokios pavojingos veikos baimę ir nori taip elgtis. Supranta, kad sistemingai baugina kitą žmogų ir nori taip elgtis.

Question 65

129 straipsnis. Nužudymas

Answer 65

1. Tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. 2. Tas, kas nužudė: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Nužudymų klasifikavimas: 1) Paprastas nužudymas (BK 129 str. 1 d.) 2) Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str.) 3) Privilegijuoti nužudymai: nužudymas labai susijaudinus (BK 130 str.) naujagimio nužudymas (BK 131 str.) Bendroji nužudymo samprata. Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė - žmogaus gyvybė Dalykas – kito žmogaus kūnas (organizmas) Veika – neteisėtas fizinis poveikis kito žmogaus organizmui Pasekmės - žmogaus mirtis Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius - ne mažesnis kaip 14 metų. Gyvybės pradžios momentas baudžiamojoje teisėje Vaiko gimimas yra gyvo vaisiaus išstūmimas arba ištraukimas iš moters organizmo ir kad vaiko gyvybingumo požymiai yra savarankiškas kvėpavimas ar širdies plakimas (LR vaiko gimimo momento įstatymas 2 str.). Vaiko gimimo momentu šis įstatymas laiko “viso gyvybingo vaisiaus pasirodymą iš moters organizmo” (4 str.). Smurtinis gyvybės atėmimas dar negimusiam vaikui gali būti vertinamas kaip: nėščios moters sveikatos sutrikdymas arba teisėtai arba neteisėtai padarytas abortas Mirties momentas Žmogaus gyvybės pabaiga teisėje sietina su biologine mirtimi, kuomet negrįžtamai nutrūksta kraujotaka ir kvėpavimas arba miršta smegenys (LR žmogaus mirties ir kritinių būklių įstatymo 5 str.). Gyvybės atėmimas kaip veika Gyvybės atėmimo aktas (veika) gali pasireikšti įvairiu fiziniu poveikiu kito žmogaus organizmui: Mechaniniu Terminiu Biologiniu Cheminiu ir kt. Šis poveikis galimas tiek veikimu, tiek ir neveikimu, pvz., nemaitinant kūdikio. Priežastinio ryšio klausimai Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti Jei dėl kaltininko veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau mirtį sukėlė kita aplinkybė (pvz., dėl to, kad gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai ir pan.), veika, atsižvelgiant į tyčios rūšį, kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 ir 129 straipsnių atitinkamas dalis arba kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio atitinkamas dalis. Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Tyčinė kaltė (tiesioginė arba netiesioginė tyčia) Kaltininkas supranta, kad daro neteisėtą fizinį poveikį kito žmogaus organizmui, supranta, kad dėl to bus atimta gyvybė kitam žmogui, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia), arba nenori, bet sąmoningai leidžia mirčiai kilti (netiesioginė tyčia) Pasikėsinimo nužudyti atribojimo nuo sveikatos sutrikdymo klausimai Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį, 130 ar 131 straipsnius. Taip pat kvalifikuojama veika, nesukėlusi jokių padarinių (šovė ir nepataikė), jei tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybės atėmimą. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Grupinio nužudymo kvalifikavimo problema Kai nužudymą padaro keli asmenys, iškyla poreikis įvertinti kiekvieno asmens, dalyvavusio nužudant, veiksmus. Šiame procese yra labai svarbu nustatyti: Kiekvieno dalyvio tyčios rūšį (tiesioginė ar netiesioginė, apibrėžta ar neapibrėžta). Kiekvieno dalyvio veiksmų santykį (priežastingumą) su nukentėjusiojo mirtimi Grupinio nužudymo, padaryto apibrėžta tyčia nužudyti, kvalifikavimas Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu… Bendros tyčios nužudyti buvimas yra pakankamas pagrindas pripažinti visus tiesioginius nusikaltimo dalyvius nužudymo bendravykdytojais, net jei jie tiesiogiai smurto nepanaudojo, o tiesiog buvo šalia tų, kurie šį smurtą naudojo. Esant apibrėžtai visų nužudymo dalyvių tyčiai nužudyti, laikoma, kad kiekvieno jų dalyvavimas nužudyme yra priežastiniame ryšyje su aukos mirtimi. Jei kiti bendrininkai tiesiogiai nedalyvavo žmogui atimant gyvybę, tačiau organizavo, kurstė arba (ir) padėjo daryti šį nusikaltimą kitam ar kitiems asmenims, jų veikos papildomai kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį arba dalis. Tačiau jei nužudymo kurstytojas ar padėjėjas dalyvavo ir tiesiogiai atimant žmogaus gyvybę, tai jo veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo. Organizatoriaus, tiesiogiai dalyvavusio atimant žmogaus gyvybę, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalis. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Teorinė išvada: Ši taisyklė taikytina atvejams, kai neįmanoma nustatyti, kas atėmė gyvybę aukai, kai neįmanoma detalizuoti priežastingumo. Tuomet daroma išvada, kad priežastinis ryšis yra tarp visų dalyvių veikų ir aukos mirties. Jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis Išvada: Nesant apibrėžtai tyčiai nužudyti už nužudymą atsako tik tas, kurio veika buvo mirties priežastimi. Kiti dalyviai atsako tik už tai, ką yra faktiškai padarę. Išaiškinimai dėl mažamečio asmens nužudymo Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą (mažamečio), kai nužudomas asmuo nesulaukęs 14 metų amžiaus ir kai nustatyta, kad kaltininkas žinojo ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis dar neturi 14 metų. Išaiškinimai dėl bejėgiškos būklės asmens nužudymo - Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tada, kai nužudomas nukentėjęs asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. Išaiškinimai dėl savo motinos, tėvo ar vaiko nužudymo Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (savo motinos, tėvo ar vaiko), kai kaltininkas nužudo savo motiną, tėvą ar vaiką, kurie tokie jam yra pagal kilmę, ir ši aplinkybė jam yra žinoma. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tais atvejais, kai nužudomi motina ar tėvas, kuriems kaltininko atžvilgiu yra apribota tėvų valdžia arba jų teisės yra panaikintos vaiką įvaikinus, bet kaltininkas žino, kad tas asmuo yra jo motina ar tėvas pagal kilmę, taip pat ir tais atvejais, kai kaltininkas nužudo kitų įvaikintą asmenį, žinodamas, kad nukentėjusysis yra jo vaikas pagal kilmę. Motinos ar tėvo, nužudžiusių savo vaiką, veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo nukentėjusiojo amžiaus. Šio nusikaltimo vykdytoju gali būti tik nukentėjusiojo tėvas, motina ar vaikas. Kitų asmenų, kurie atliko vykdytojo veiksmus nužudant bendrininko tėvą, motiną ar vaiką tai suvokdami, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Išaiškinimai dėl nėščios moters nužudymo Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 4 punktą (nėščios moters) tik tuo atveju, kai kaltininkas žinojo arba pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusioji yra nėščia. Veikos kvalifikavimui pagal šį punktą neturi reikšmės nei nužudymo motyvai, nei moters nėštumo laikas. Išaiškinimai dėl dviejų ar daugiau asmenų nužudymo Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dviejų ar daugiau žmonių), kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą nusikalstamą sumanymą nužudyti bent du asmenis. Vieno žmogaus nužudymas ir rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti kitą, kai yra sumanymas nužudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir 21 ar 22 straipsnius ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Kai kėsinamasi nužudyti du asmenis, tačiau nė vieno nužudyti nepavyksta, veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Tuo atveju, kai kaltininko sumanymas buvo nužudyti tris ir daugiau asmenų, bet pavyko nužudyti du asmenis, o į kitus tik pasikėsinta, veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas ir tada, kai kaltininkas sumanymą nužudyti vieną žmogų įgyvendina numatydamas, jog dėl jo veikos gali žūti keli žmonės. Tokiu atveju, žuvus bent dviem žmonėms, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą nepriklausomai nuo to, kad dėl vienų asmenų gyvybės atėmimo jo tyčia buvo tiesioginė, o dėl kitų – netiesioginė. Išaiškinimai dėl nužudymo itin žiauriai ar kankinant Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str 2 d 6 p (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kūno anatominį vientisumą (pvz., nukertama galva ir pan.), arba kai nukentėjusysis nužudomas jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Veiksmai su lavonu, kai kaltininkas suvokia, jog nukentėjusysis yra miręs, negali būti vertinami kaip nužudymo tąsa, ir jų pobūdis nužudymo būdo vertinimui reikšmės neturi. Jeigu po nužudymo lavonas sunaikinamas ar susmulkinamas į dalis, turint tikslą paslėpti nužudymą, dėl to veika taip pat negali būti kvalifikuojama kaip nužudymas itin žiauriai. Kai po nužudymo kaltininkas padaro veiksmus, kuriais išniekinamas mirusiojo kūnas, iš jo pasityčiojama, veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį - BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 311 straipsnio 1 dalį. Išaiškinimai dėl nužudymo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), kai, siekdamas nužudyti asmenį, kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali.  Pavojus kitų žmonių gyvybei paprastai kyla, kai nužudoma sprogdinant, padegant, šaudant, jei šalia nukentėjusiojo esama kitų žmonių, apnuodijant maistą ar vandenį, kurį vartoja ir kiti žmonės, ir pan.  Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus.  Jei siekdamas nužudyti vieną žmogų ir veikdamas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu kaltininkas atima gyvybę dviem ar daugiau žmonių, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus. Išaiškinimai dėl nužudymo, padaryto dėl chuliganiškų paskatų Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių. Jei nužudydamas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Jei kaltininkas vienu metu dėl chuliganiškų paskatų nužudė vieną asmenį, o kitiems sutrikdė sveikatą, be to, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir priklausomai nuo jo tyčios rūšies kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu - arba pagal BK 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, arba pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, arba pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį. Jei kaltininkas nužudė nukentėjusįjį po to, kai šis pasipriešino jam kaltininko daromiems BK 284 straipsnyje numatytiems veiksmams, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kai kaltininkas nužudo žmogų dėl to, kad šis, atlikdamas tarnybos ar pilietinę pareigą, bando nutraukti kaltininko daromą viešosios tvarkos pažeidimą, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 284 straipsnį.

Question 66

132 straipsnis. Neatsargus gyvybės atėmimas

Answer 66

1. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę dviem ar daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Šiuo atveju turime gyvybės atėmimo kitam žmogui dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. BK. 132 str. 1 d. yra bendroji neatsargaus gyvybės atėmimo norma, inkriminuojama tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant teisės aktų nustatytas spec. elgesio saugumo taisykles, požymių, t.y. kai tai padaroma buityje per neapdairumą pažeidus elementarias atsargumo taisykles. Kai tai padaroma pažeidžiant rašytas taisykles yra kvalifikuota sudėtis (132 str. 3 d). Kaip ir nužudymo atveju, šio nusikaltimo objektas - kito žmogaus gyvybė. Neatsargus gyvybės atėmimas gali būti padarytas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tiek nusikalstamais, tiek nenusikalstamais veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais įprastų, visuotinai pripažintų reikalavimų. Tie poelgiai ar veiksmai gali būti padaryti tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Tai materialioji sudėtis ir būtina nustatyti, kad nukentėjusiojo mirties priežastis yra būtent kaltininko veika, kad tarp veikos ir padarinių yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Iš dalies nukentėjusiojo mirties priežastis gali būti ir paties nukentėjusiojo neatsargumas, taip pat gali būti ir kito asmens veiksmai. Jei taip yra, kad ir kito asmens veiksmai sąlygojo tokius padarinius - už tai atsako ir kitas žmogus. Taigi subjektyviai gali būti tik neatsargi kaltė padarinių atžvilgiu (nusikalstamas pasitikėjimas, nerūpestingumas). 1-uoju atveju kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokie veiksmai išvis gali sukelti kitam žmogui mirtį, bet turėdamas minty konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo konkrečiu atveju tokių padarinių nebus, bet išvadoje pasirodo, kad tas pasitikėjimas buvo nevisiškai pagrįstas. 2-uoju atveju - kai kaltininkas nenumatė galimybės, kad dėl jo kaltės žus kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją ir privalėjo, ir galėjo tai numatyti, jei būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis. Neatsargus elgesys su ginklais - yra kategoriškos taisyklės, kad net neužtaisyto šautuvo negalima nukreipti į žmogų, o tuo labiau spausti gaiduką. Paspaudžia, nes galvoja, kad neužtaisytas - pažeidžia taisykles, o buvo užtaisytas - neatsargus gyvybės atėmimas. Jei asmuo, dėl kurio veikos žuvo kitas žmogus, nenumatė ir pagal įvykio aplinkybes neturėjo ar negalėjo numatyti tokių darinių galimybės - jo veika traktuojama kaip kazusas, t.y. gyvybės atėmimas be kaltės. Nėra kaltės ir tais atvejais, kai asmuo, numatydamas kito žūties galimybę ir siekdamas tų padarinių padaro viską, ką galėjo, kad jų nebūtų, bet padariniai liko - vadinasi, žmogus žuvo dėl priežasčių, kurios nuo asmens nepriklauso. Dviejų ar daugiau žmonių gyvybės atėmimas dėl neatsargumo yra kvalifikuojamasis požymis. BK 132 str. 3 d., kur reglamentuojama atsakomybė už neatsargų gyvybės atėmimą pažeidžiant teisės aktų nustatytas spec. saugumo taisykles. Ši 3 d. inkriminuojama tais atvejais, kai bet kurioje veiklos sferoje dėl to, kad buvo pažeistos oficialiai patvirtintos taisyklės, žūva bent vienas žmogus, pvz. neatsargus elgesys su ginklu. Kaip su juo elgtis yra detaliai reglamentuota. Nusikaltimų sutaptis tais atvejais, kai padaromas kitas nusikaltimas. kurio padarinys yra vieno ar kelių žmonių žūtis, pvz. neteisėtas abortas (142 str.). Jei dėl neteisėto aborto nukentėjusioji miršta - inkriminuojamas ir 142 str. ir neatsargus gyvybės atėmimas. Visi kiti nusikaltimai, kurie sukelia tokius padarinius ir jų atžvilgiu yra neatsargi kaltė, bet toje normoje tie padariniai nenumatyti - tada yra sutaptis to nusikaltimo ir neatsargaus gyvybės atėmimo. Ir atvirkščiai - tais atvejais, kai neatsargus gyvybės atėmimas žmogui kito nusikaltimo sudėtyje numatytas kaip kvalifikuojamasis požymis - veika kvalifikuojama tik kaip tas kitas nusikaltimas. Tas kitas nusikaltimas apima ir neatsargų gyvybės atėmimą, pvz. visas 30 skyrius ,,Nusikaltimas transporto eismo saugumui" kiekvieno sudėty numato kaip kvalifikuojamą (būtiną) požymį - žmogaus žūtį. Už neatsargų gyvybės atėmimą atsakomybė iškyla nuo 16 m. Už neatsargų gyvybės atėmimą pažeidžiant teisės aktų nustatytas spec. taisykles, pagal naują BK atsako ir JA.

Question 67

223 straipsnis. Aplaidus apskaitos tvarkymas

Answer 67

1. Tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Atsako ir juridinis asmuo. Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė – centralizuotų valstybės fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesai Alternatyvios veikos: buhalterinės apskaitos netvarkymas, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas nustatytą laiką. Padariniai - negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros Priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių Specialieji subjekto požymiai: juo gali būti asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo. Buhalterinės apskaitos netvarkymas kaip veika: Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas (pvz., ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas ir pan.). Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas kaip veika: Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Pavyzdžiui, nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas kaip veika: Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų. Logiškai mąstant, apskaitos dokumentų nesaugojimo požymis iš esmės reiškia jų neišsaugojimą. Tik neišsaugojus dokumentą, gali kilti BK 223 str. numatyto nusikaltimo padariniai. Jeigu dokumentas išliko ir gali būti pateiktas patikrinimui – nėra ir nusikaltimo požymių Aplaidaus apskaitos tvarkymo padariniai patys kaip ir apgaulingo apskaitos tvarkymo atveju Nenustačius padarinių, vien tik buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas nelaikomas nusikalstamu: BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodomi alternatyvūs padariniai, kurie gali kilti kaltininkui atlikus vieną iš dispozicijoje nurodytų veikų. Reiškiant įtarimą, kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika. Aplaidaus apskaitos tvarkymo subjekto požymiai Taikant BK 223 str., pagal požymius “Buhalterinės apskaitos netvarkymas” ir “Aplaidus apskaitos tvarkymas” atsako tokie patys asmenys kaip ir apgaulingo apskaitos tvarkymo atveju. Pagal požymį “Apskaitos dokumentų nesaugojimas” atsako ūkio subjekto vadovas. Aplaidaus apskaitos tvarkymo kaltės problema Pagal aplaidaus apskaitos tvarkymo normos logiką, šiam nusikaltimui turėtų būti būdinga neatsargi kaltė, tačiau dėl nežinomų priežasčių BK 223 straipsnyje nėra nuorodos, kad šiam nusikaltimui gali būti būdinga neatsargi kaltė. Turbūt dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime nėra paaiškinta, kokia kaltė būdinga šiam nusikaltimui. Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad aplaidus apskaitos tvarkymas – tai tyčinis nusikaltimas. Taip aiškinant subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius, kriterijumi, skiriančiu aplaidų ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, laikytina tai, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas galimas tik tiesiogine tyčia, o aplaidus – tiek tiesiogine tyčia (dėl apskaitos netvarkymo ir dokumentų nesaugojimo), tiek ir netiesiogine tyčia (dėl apskaitos netvarkymo, dokumentų nesaugojimo ir netinkamo tvarkymo). Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas, tiesioginė arba netiesiogine tyčia Tiesioginės tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: suvokė, kad netvarkė apskaitos arba nesaugojo apskaitos dokumentų, numatė, kad dėl to gali būti visiškai ar iš dalies neįmanoma nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, šių padarinių norėjo Netiesioginės tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas : suvokė, kad netvarkė apskaitos arba netinkamai ją tvarkė (pažeidžiant reikalavimus) arba nesaugojo apskaitos dokumentų, numatė, kad dėl to gali kilti anksčiau minėti padariniai, nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti Esant neatsargumui, taikoma administracinė atsakomybė Pasitikėjimas reiškia tai, kad kaltininkas: suprato, kad netvarkydamas apskaitos ar tvarkydamas ją ar nesaugodamas apskaitos dokumentų pažeidinėja teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numatė, kad dėl to gali būti visiškai ar iš dalies neįmanoma nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti Nerūpestingumas reiškia tai, kad kaltininkas: nesuprato, kad netvarkydamas apskaitos ar tvarkydamas ją ar nesaugodamas apskaitos dokumentų pažeidinėja teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, nenumatė dėl to galinčių padarinių, nors galėjo ir turėjo tai suprasti ir numatyti.

Question 68

261 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams

Answer 68

Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.

Question 69

230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

Answer 69

1. Valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. 2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar ES institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar ES teisminėje institucijoje, arba JA ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Užsienio valstybe laikoma bet kokia užsienio teritorija, nesvarbu, koks jos teisinis statusas, ir apima visus valdymo lygmenis ir sritis. 3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame JA ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio JA ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. 4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. 5. Šiame skyriuje nurodytas įgaliojimų vykdymas apima bet kokį naudojimąsi valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nesvarbu, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį, ar ne. 6. BK 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslais šio skyriaus 226 straipsnio 1, 3, 5 dalyse ir 227 straipsnyje uždraustų veikų rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš šių veikų gautas bet kokio pavidalo turtas, įskaitant turtinę naudą, atsiradusią dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, nesvarbu, ar ji gauta vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, ar ne.

Question 70

140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas

Answer 70

1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. OBJEKTAS – žmogaus sveikata. OBJEKTYVIOJI PUSĖ – veika – aktyvūs veiksmai: mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti žmogui skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant ir nesukeliant tokių padarinių (kai muša ir nuo to tik skauda ir serga iki 10 dienų – bus 140 str.). Tai gali būti vienkartinis smūgis ar daugkartinis fizinis, mechaninis poveikis (plakant rykšte, spaudžiant, stumiant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvius bites arba įvertus į skruzdėlyną ir kt. – kai sukeliamas fizinis skausmas). Jei taip veikiant buvo siekta labiau pažeisti sveikatą – bus pasikėsinimas sutrikdyti sveikatą. Padariniai: • Fizinis skausmas – smurtavimo atvejai nepaliekant žymių; • Nežymus sužalojimas; • Trumpas susargdinimas – ne ilgiau kaip 10 d.; • Kai praranda nedidelę dalį profesinio ar bendrojo darbingumo – iki 5 %. Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Sudėtis – materiali. SUBJEKTYVIOJI PUSĖ – kaltė – tiesioginė ar netiesioginė tyčia, dažniausia neapibrėžta. Objektyvaus pakaltinamumo momentas žinoma yra (vienam trenkiant beisbolo lazda- bus veika, o kitam gali būti ir sunkaus kūno sužalojimas). Atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą. Šis straipsnis apima ir tuos atvejus, kurie nepalieka žymių ir kurie palieka. Mušimo, skausmo sukėlimo faktą nustato ikiteisminis tyrimas (teisininkai). Kankinimas kaip kvalifikuojamasis požymis reiškia, kad buvo smurtaujama ir buvo sukeltos fizinės, moralinės, dvasinės kančios. Įrodyti tokius atvejus yra labai sunku. SUBJEKTAS – 16 m., pakaltinamumas. 2 dalis. Kvalifikuojantys požymiai: • Dalykas – mažametis; • Būdas – kankinant nukentėjusį asmenį.

Question 71

248 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

Answer 71

1. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. 2. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. 3. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektai. 4. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Question 72

200 straipsnis. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos

Answer 72

1. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Ši norma kriminalizuoja veiką, kai prekės, kurios pagal tranzito ar eksporto dokumentus turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos, iš tikrųjų neišvežamos ir realizuojamos vietinėje rinkoje. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina, kad prekių vertė viršytų 250 MGL (jeigu kitaip, taikomas ATPK 209-3 str.). Ši veika leidžia išvengti mokesčių, kuriuos privalu mokėti pagaminus prekes vietinei rinkai.

Question 73

227 straipsnis. Papirkimas

Answer 73

1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas tiesiogiai arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal BK už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. 6. Asmuo atleidžiamas nuo BA už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį BK 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir JA. Įstatymo saugoma vertybė – valstybės tarnyba ir viešieji interesai Dalykas – kyšis Veikos: tiesiogine ar netiesiogine forma valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui, arba tarpininkui  kyšio pasiūlymas pažadėjimas duoti kyšį kyšio davimas Kyšis siūlomas, žadamas arba duodamas už teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus Atsakomybėn atrauktinas bet kuris asmuo, turintis 16 metų. Kartu už tai atsako ir juridinis asmuo Baigtumas – nuo veikos atlikimo momento (formalioji sudėtis) Kyšio pasiūlymas kaip veika Kyšio pasiūlymas – tai tarnautojo ar jam prilyginto asmens informavimas, kad jis gautų kyšį, jeigu sutiktų patenkinti papirkėjo ar kito asmens interesą. Siūloma gali būti žodine forma arba raštu, taip pat veiksmu, iš kurio galima suprasti, jog siūlomas kyšis. Pasiūlymas yra baigtas nusikaltimas nuo supažindinimo su informacija momento. Siūlymas taip pat gali pasireikšti kaip trečiojo asmens skatinimas tarpininkauti – siūlymas perduoti kyšį tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, siūlymas padėti paveikti juos. Nesvarbu ar tarpininkas pagal minėtą schemą gautų naudos ar ne. Pažadas duoti kyšį kaip veika Pažadas duoti kyšį – tai sutikimas duoti kyšį, jeigu bus patenkintas jo interesas . Šiaip sunku įžvelgti skirtumus tarp pažado ir pasiūlymo. Kyšio davimas kaip veika Kyšio davimas – tai turtinės naudos suteikimas. Kyšo davimas gali pasireikšti kaip veikimas ar neveikimas, dėl kurio kitas asmuo gauna turtinę naudą. Kyšio davimas gali pasireikšti kaip pinigų ar daiktų perdavimas, sutarties pasirašymas, pinigų pervedimas į sąskaitą, nemokamos paslaugos suteikimas, susilaikymas nuo tam tikrų turtinių veiksmų, nenaudingų paperkamajam ir pan. Kyšio davimas yra baigtas nuo momento, kai kitas asmuo turi galimybę pasinaudoti suteikta nauda. Kyšio davimo baigtumas Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų (LAT apžvalgos išvadų 21 p.). Detalizuojant šią nuostatą, manytina, kyšio davimo baigtumas sietinas su momentu, kai papirkėjas atlieka visus veiksmus, kurie yra pakankami, kad gavėjas galėtų pasinaudoti suteikiama nauda (palieka kyšį kabinete, perduoda į rankas, įdeda į kišenę, pasirašo sutartį, sunaikina paskolos raštą, perveda pinigus į sąskaitą ir pan.). Nepavykus to padaryti, pvz., nusiuntęs kyšį ne tuo adresu, veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas. Papirkimas per tarpininką Kyšio pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ir kyšio davimas tarpininkui gali reikšti: 1) tiek paties tarpininko papirkimą, kad šis paveiktų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, 2) tiek ir to tarnautojo ar jam prilyginto asmens papirkimą per tarpininką. Tarpininko veikos kvalifikavimas Tarpininko veika gali būti kvalifikuojama: kaip papirkimas arba kaip kyšininkavimas Kvalifikavimo variantas priklauso nuo išvados, su kuo bendrininkavo tarpininkas – su papirkėju ar kyšio gavėju Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Tiesiogine tyčia ir tikslas. Kaltininkas supranta, kad siūlo, žada ar duoda kyšį valstybės tarnautojui ar jam priligintam asmeniui, ir nori taip veikti. Veikos tikslu yra kaltininko pageidaujamas paperkamojo asmens veikimas ar neveikimas. Kvalifikuota papirkimo sudėtis BK 227 str. 2, 3 d. numatyta kvalifikuota papirkimo sudėtis, kurios kvalifikuojantys požymiai yra šie: siūlomas, žadamas ar duodamas stambaus masto kyšis (didesnis nei 250 MGL vertės) arba siekiama neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus. BK 227 str. 4 d. numato papirkimo baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Privilegijuojanti aplinkybė čia yra tai, kad siūlomas, žadamas arba duodamas mažesnės negu 1 MGL vertės kyšis. Speciali atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą rūšis Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą: jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, nedelsdamas apie tai pranešė teisėsaugos institucijai arba kyšį jis pasiūlė, pažadėjo ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

Question 74

Nusikaltimų valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai samprata ir rūšys

Answer 74

Valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veiklą kaip įstatymo saugomas gėris BK XLIII skyrius kriminalizuoja veikas, kuriomis kėsinamasi į valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veiklą. Šios veiklos turinį apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas. Valstybės tarnybos turinys Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma Viešojo administravimo turinys Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą

Question 75

286 straipsnis. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui

Answer 75

Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veiklą. Papildoma - šių asmenų sveikata, profesinis orumas. Nukentėjusiaisiais gali būti valstybės tarnautojas ir viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. Veika - pasipriešinimas. Būdas: fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti Veikos baigtumas siejamas su fizinio smurto panaudojimo ar grasinimo išreiškimo momentu (formalioji sudėtis). Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsako tiek tas asmuo, kurio atžvilgiu valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo vykdo įgaliojimus, tiek ir bet kuris pašalinis asmuo. Pasipriešinimo nukentėjusieji Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą. Tokiais asmenimis yra prezidentūros, Seimo, vyriausybės institucijų, policijos, sienos apsaugos, valstybės saugumo, specialiųjų tyrimų tarnybos, mokesčių inspekcijos, teismo, prokuratūros, valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojai ir t.t. Viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo pagal įstatymo prasmę yra viešojo administravimo subjektas, kuris nėra valstybės tarnautojas, tačiau kurį įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą (notaras, antstolis, advokatas, viešąsias paslaugas teikiančių įmonių “Regitra”, “Tuvlita”, “Registrų centras” ir pan. darbuotojas). Svarbu yra ne tai, kokias pareigas užima asmuo, bet tai, kad jis atlieka tam tikrą su jo tarnyba susijusią viešojo administravimo funkciją, kuriai pasipriešino kaltininkas. Pasipriešinimas ir jo būdai Pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Pasipriešinimas paprastai siejamas su atsisakymu paklusti teisėtiems reikalavimams, tačiau valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo subjekto reikalavimų nevykdymas, nenaudojant fizinio ar psichinio smurto, nelaikomas pasipriešinimu. Nekvalifikuojamas pagal BK 286 str. ir pasipriešinimas neteisėtiems valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo subjekto veiksmams. Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia kaltininkas supranta, kad naudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, ir nori taip veikti. Pasipriešinimo santykis su kitais nusikaltimais Jeigu pasipriešinimo metu padarytas nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti, sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, pakanka veiką kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 10 p., 135 str. 2 d. 10 p. ar 138 str. 2 d. 10 p. Inkriminuotini BK 286 str. nereikia. Tuo tarpu veika kvalifikuojama tik pagal BK 286 str., jeigu pasipriešinimo metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas arba grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Šiuo atveju BK 140 str. ar 145 str. 1 d. atskirai inkriminuoti nereikia. Pasipriešinimo metu padarytas turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.) inkriminuotinas kartu su BK 286 str. kaip idealioji sutaptis.

Question 76

226 str. Prekyba poveikiu

Answer 76

1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo - visuomenine padėtimi, - tarnyba, - įgaliojimais, - giminyste, - pažintimis ar - kita tikėtina įtaka * valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, * tarptautinei viešajai organizacijai, * jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas pasinaudodamas savo valstybės ar savivaldybės institucijai savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką - pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba - reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba - priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. 6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo BA, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo BA, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia. 7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį BK 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. 8. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir JA. Objektyvieji požymiai: Įstatymo saugoma vertybė - valstybės tarnyba (jos principai) ir viešieji interesai Dalykas - kyšis Veika - dviejų elementų junginys: 1) pažadas tam tikram asmeniui už kyšį paveikti tam tikrą instituciją, įstaigą, organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis šie patenkintų kyšio davėjo interesus (teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų jo naudai) 2) pažadas duodamas pasinaudojant savo tikėtina įtaka šiai institucijai, įstaigai, organizacijai ar oficialias pareigas einančiam asmeniui. Įtakos pagrindu gali būti visuomeninė padėtis, tarnyba, įgaliojimai, giminystė, pažintys ir t.t. Atsakomybėn atrauktinas bet kuris asmuo, turintis 16 metų Baigtumas – nuo veikos atlikimo momento (formalioji sudėtis) Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia Kaltininkas supranta, kad pasinaudodamas savo tikėtina įtaka, žada už kyšį paveikti tam tikrą instituciją, įstaigą, organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis šie patenkintų kyšio davėjo interesus, ir nori taip veikti bei šį kyšį gauti. Tarpininko kyšininkavimo normos taikymo ypatumai Inkriminuojant šį nusikaltimą, neturi reikšmės, ar kaltininkas žada kyšį perduoti atitinkamam oficialiam asmeniui, ar žada visą jį pasiimti sau. Pats pažadas gali būti tiek kategoriškas, žadant absoliučią sėkmę, tiek ir atsargus, žadant tik pabandyti tai padaryti. Tarpininko kyšininkavimas inkriminuotinas tiek tada, kai kaltininkas pats kreipėsi į potencialų papirkėją su pasiūlymu, tiek ir tada, kai tarpininką surado potencialus papirkėjas. Ar duodamas tokį pažadą tarpininkas jau gavo kyšį, ar tik pažadėjo ar susitarė jį priimti, veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnį reikšmės neturi (LAT apžvalgos išvadų 16 p.). Jeigu tarpininkas, padaręs BK 226 straipsnyje numatytą veiką, padaro su ja susijusias dar ir kitas NV, pvz., kišasi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą (BK 288 straipsnis) ar jį papirkinėja (BK 227 straipsnis), jos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (LAT apžvalgos išvadų 17 p.). Tarpininko kyšininkavimo normos santykis su sukčiavimo norma Tarpininko kyšininkavimo norma savo požymiais gali sudaryti konkurenciją sukčiavimo normai. Taip yra todėl, kad tarpininko kyšininkavimas gali būti taikomas ir tada, kai kaltininkas tik žada už kyšį paveikti atitinkamą oficialų asmenį, bet paėmęs kyšį, to nedaro. Tokiais atvejais, manytina, veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas tada, kai tarpininkas suklaidina potencialų papirkėją ne tik dėl ketinimų įvykdyti pažadą, bet ir dėl savo įtakos institucijai ar asmeniui, kurį žadama paveikti. Tarpininko kyšininkavimo norma tokiais atvejais taikoma tada, kai tikėtina kaltininko įtaka turėjo realų pagrindą, nebuvo sufalsifikuota. Tarpininko kyšininkavimo baudžiamojo nusižengimo norma (BK 226 str. 4 d.) Veika kvalifikuojama pagal (BK 226 str. 4 d.) kaip baudžiamasis nusižengimas tais atvejais, kai kyšio vertė neviršija 1 MGL (125 LT)