Administracinė teisė Flashcards

Question 1

Q

Administracinės teisės sąvoka

Answer

A

Administracinė teisė – specializuota viešosios teisės šaka, susidedanti iš pozityvinės teisės normų, bendrųjų teisės principų ir pozityvinė teisę aiškinančių bei koreguojančių teismų aktų, veikiančių šiose apibendrintose srityse: 1) nustatant VAS institucinę sandarą; 2) įgyvendinant viešąją administracinę veiklą; 3) nagrinėjant ginčus tarp asmenų ir VAS, taip pat ginčus tarp pačių VAS. Iš pozityvinės teisės aktų egzaminui pasiskaityti: 1) VAĮ – visas, ypatingą dėmesį skiriant sąvokinei daliai, IV skirsniui, administracinei procedūrai; 2) ABTĮ – sąvokinė dalis, administracinių teismų kompetencijos pasidalijimas; 3) ANK – bendrosios nuostatos iki ypatingosios dalies, bendrosiose nuostatose didelis dėmesys turi būti skiriamas administraciniui nusižengimui, administracinėms nuobaudoms, administracinių bylų teisena – kokios yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės.

Question 2

Q

AT dalykas

Answer

A

AT normos reguliuoja šių grupių santykius:
1. Viešosios administracijos ir valstybės tarnybos;
VA – tai valst.institucijos ir pareigūnai, kuriems įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus. Šios institucijos yra organizuotos;
Pvz.: Vyriausybė -> savivaldybių institucijos;
Tarp VA subjektų yra subordinaciniai ir koordinaciniai santykiai, kuriuos nustato AT.
Valstybės tarnybos santykiai. Valstybinėse institucijose dirba ir valst.tarnautojai, ir kiti žmonės. AT nepriklauso tie kiti žmonės.
Yra specifinės teisės normos, kurios taikomos tik valst.tarnautojui, didžioji dalis tų normų yra administracinės.
2. Adm.veiklos formų teis.reguliavimas;
VA subjektų veikla – tai viešojo administravimo veikla.
Formos:
1. Adm.reglamentavimas;
2. Vidaus administravimas;
3. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas;
4. Adm.paslaugų teikimas;
• Leidimų, licenzijų išdavimas
• Dokumentų, patvirtinančių tam tikrus juridinius faktus išdavimas.
• Administracinės procedūros vykdymas
• Informacijos teikimas
5. Adm. Sprendimų ir jų įgyvendinimo kontrolė (ir nepavaldžių subjektų priežiūra)
Kontroliuodami verslo subjektus vykdomi adm. Subjekto prevenciniai administraciniai veiksmai.
Reaguodami adm. Subjektai į teisės aktų pažeidimus taiko kardomuosius veiksmus (specialieji ir procesiniai)
3. Adm.ginčų/konfliktų santykiai. Valdomi ir valdantys konfliktuoja.TĮ
Šių santykių grupės:
a. Adm.ginčai (įprastine tvarka);
b. Mokestiniai ginčai;
c. Tarnybiniai ginčai;
d. Rinkimų ir referendumų ginčai;

  4. Baudimo (atsakomybės) santykiai kaip AT

Question 3

Q

Valstybinio valdymo sistemų destrukcijų samprata

Answer

A

Pagrindinės žmogaus teisės, laisvės, pareigos įtvirtintos Konstitucijoje. Tačiau Konstitucija įtvirtina tik pačias teises, laisves, pareigas, t.y. kokios jos yra. Būtina kituose teisės aktuose šias teises, pareigas, laisves konkretinti, o konkretinamos jos, priimant įstatymus, vyriausybės nutarimus, sekančius iš šių įstatymų bei kitus valstybinių ir vietos savivaldos institucijų aktus. Absoliučioji dalis įstatymų, valstybės nutarimų ir kt. teisės aktų, kuriuose atsispindi žmogaus teisės, pareigos ir individualūs poreikiai, priskirti administracinei teisei.
Daugumos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisviių įgyvendinimas užtikrinamas AT normomis ir atitinkama viešojo valdymo (administravimo) subjektų veikla. Kitaip tariant AT konkretizuoja konst nuostatas.

Question 4

Q

Viešasis ir vidinis administravimas, jų subjektai

Answer

A

Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Question 5

Q

AT principai

Answer

A

Teisės principai – tai fundamentinės idėjos, vertybinės orientacijos, grindžiamos žmogaus t.ir l.gerbimu ir kuriomis privalu vadovautis tiek kuriant poz.t., tiek ir taikant jos normas.
Terminas AT principai yra sąlygiška kategorija, t.y. AT iš esmės neturi savarankiškų, specifiškų principų, kurie būtų būdingi tik šiai teisės šakai, t.y. AT kūrimas ir taikymas remiasi konstituciniais principais. Determinaciniai konstituciniai principai – nukreipiantieji, lemiantieji principai, jie yra orientyras kitoms Lietuvos teisės šakoms, tame tarpe ir AT. Didžioji dalis konst.principų pateko iš prigimtinės teisės doktrinos.
Klasifikacija:
Bendrieji (teisingumo, protingumo, humaniškumo, proporcingumo, sąžiningumo, viešumo ir kt) ir administracinei teisei (viešajam administravimui) artimesni principai (gero, tinkamo viešojo administravimo principas, kurio turinį sudaro:
1. Principai, įtvirtinti VAĮ;
2. Valstybės tarnybos principai, valstybės tarnautojų etikos principai, policijos veiklos principai, VSD veiklos principai, VSAT principai, mokesčių t.principai, vietos savivaldos principai;
AT principų klasifikacija pagal principų atliekamas f-jas:
• Adm.teisėkūros (teisėdaros) principai – tai AT kūrimui reikšmingi principai (pvz.: Konstitucijos ir įst.viršenybės principas, AT kūrėjų profesionalumo, sąžiningumo principai ir kt.);
• AT optimizavimo(tobulinimo) principai – teismai (tiek KT, tiek adm.teismai), spręsdami dėl vieno ar kito AT akto teisėtumo, remiasi bendraisiais ir kitais teisės principais. (Įst.viršenybės, teisingumo, proporcingumo, humaniškumo, viešųjų interesų prioriteto prieš privačius interesus, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir kt. principai.) Šie teismai taiso „blogą“ teisę;
• Teisingo AT taikymo principai (proporcingumo, protingumo principai);
• Adm.veiklą (viešąjį administravimą) optimizuojantys principai (juos galima rasti paskiruose AT įstatymuose, pvz.: VAĮ, Valst.tarnybos įst., Policijos veiklos įst., Valst.sienų apsaugos tarnybos įst.(VSAT) ir kt.įst.);

AT principai atlieka šias f-jas: teisingos AT kūrimo f-ją, pozityvinės AT optimizavimo f-ją, teisingo pozityvinės AT taikymo f-ją, vieš.administracinės veiklos optimizavimo (gero viešojo administravimo užtikrinimo) f-ją.

AT principai ir jų turinys
➢ Teisingumo principas. 3 turinio elementai:
o Lex retro non agit (įst.netaikomas atgal, įst.netaikomas jau susiklosčiusiems teisiniams santykiams, įst.neturi grįžtamosios t.y. atgalinio veikimo galios); Teisingumo negalima pasiekti tenkinant vienų žmonių grupių interesus ir paneigiant kitų žmonių grupių teises ir interesus(iš KT nutarimo); ATPK bendrojoje dalyje yra nurodyta, kad administracinis baudimas taikomas pagal tokį reguliavimą, kuris galioja AT pažeidimo padarymo metu – tai reiškia, kad asmeniui, padariusiam AT pažeidimą bus taikomas tuo metu galiojantis atitinkamas ATPK spec.dalies straipsnis arba norma; Įstatymai nustatantys ar griežtinantys adm.atsakomybę netaikomi atgal; ATPK nustato ir priešingai: įst.panaikinantys ar švelninantys administracinę atsakomybę turi atgalinį veikimą – taikomi jau susiklosčiusiems AT santykiams (ATPK 8str. );
o Non bis in idem (draudžiama asmenį bausti antrą kartą už tą pačią neteisėtą veiką), įtvirtintas Konstitucijoje; ši taisyklė ATPK nėra tiesiogiai suformuluota; trys šio principo aspektai (kuriais jis gali būti nagrinėjamas):
• AT prasme;
• Sąsaja su BT;
• Sąsaja su CT;
ATPK yra nustatyta,kad asmeniui už AT pažeidimą gali būti skirta pagrindinė nuobauda arba pagrindinė ir papildoma adm.nuobauda; (Adm.nuobaudos skirstomos į pagrindines ir papildomas); Statutinių valst.tarnautojų (jų statusą apibrėžia spec.t.a.- statutai, krašto apsaugos, STT, VSD ir kai kurių kitų) atsakomybės ypatumai - Vidaus Tarnybos Statute nustatyta, kad adm.ar baudž.atsakomybės taikymas statutiniam tarnautojui neatleidžia nuo tarnybinės (drausminės) atsakomybės; AT pažeidimu kėsinamasi į dvi skirtingas vertybes; statutiniams tarnautojams yra taikomi aukštesni elgesio kriterijai, nei kitiems darbuotams;
Sąsaja su BT – LVAT suformuluota taisyklė: adm.atsakomybė asmeniui gali būti taikoma tik tada,kai ikiteisminio tyrimo metu bus pažymėta,kad asmens veikoje yra AT pažeidimo sudėtis;
Sąsaja su CT – LVAT nuostata, kad non bis in idem nebus pažeistas, jeigu antroji poveikio priemonė (greta adm.nubaudimo) neturės baudimo požymių, pvz.: už gamtos apsaugos pažeidimą asmuo privalėtų sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kad atlygintų gamtai padarytą žalą (kompensacinė f-ja – kompensuoja nuostolius,kuriuos padarė savo pažeidimu);
LVAT nuostata, kad jei ind.įmonės savininkui paskiriama piniginė bauda, o pagal kitus įst.įmonei taikomos ekonominės sankcijos, tai non bis in idem bus pažeistas, jeigu piniginė našta teks vienam ir tam pačiam asmeniui – ind.įmonės savininkui;
o Proporcingumo principas (imperatyvas, reikalavimas) – KT yra suformulavęs šio principo doktriną, kurios esmė administraciniu požiūriu ta, kad administraciniuose įstatymuose nustatytas reguliavimas ir jo (normų) taikymas turi būti adekvatūs siekiamam tikslui. Iš šios doktrinos įžvelgtini du aspektai: proporcingas turi būti pats teisinis reguliavimas (priimant adm.įst.) ir proporcingas turi būti normų taikymas susiklosčius adm.teisiniams santykiams (tiek kuriant, tiek ir taikant AT). Administracinė atsakomybė, už adm.teisės pažeidimą, turi būti adekvati to pažeidimo pavojingumui (sankcija turi būti nei per griežta, nei per švelni). Tai vienas aktualiausių AT principų.
➢ Protingumo principas – ar AT taikymas konkrečiu atveju yra protingas, nustatoma sveiku žmogaus protu ir gyvenimo (gyvenimiškąja) patirtimi. Jei adm.teismas spręsdamas konkretų AT ginčą neranda atitinkamos įst.normos reglamnetuojančios ginčo santykį ir neranda panašios normos pagal įst.analogiją, tai adm.ginčas sprendžiamas remiantis teisingumo ir protingumo principais (ABTĮ, ATPK 30 str .).
➢ Humaniškumo (humanizmo) principas – teismai ir kt teisės taikytojai naudoja šį pincipą retai.
➢ Žemesnės juridinės galios aktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams principas – labai reikšmingas AT keliais aspektais: 1) AT įstatymai taip pat Vyriausybės nutarimai ir Prezidento dekretai neturi prieštarauti konstitucijai. 2) Norminiai administraciniai aktai neturi prieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimams bei Konstitucijai. Kt ir administraciniai teismai tiria tokius t.a.prieštaravimus ir jei nustato,kad prieštarauja
➢ Asmenų lygybės prieš įstatymą principas – konst.nuostata, kad visi asmenys yralygūs neatsižvelgiant į lytį, rasę, tautybę ir pan., tačiau ne viename savo nutarime KT yra nurodęs, kad esant objektyvioms aplinkybėms asmenys gali būti nevienodai traktuojami (pvz.: asmenys priimti į valstybės tarnybą – Valstybės Tarnybos įstatyme valstybės tarnautojui nustatyti tam tikri draudimai ir ribojimai, kuriuos lemia ypatingas jų statusas, kuris kelia jam padidintus reikalavimus, todėl įstatymuose jiems gali būti nustatyti atitinkami ribojimai (t.y.jis gali būti diskriminuojamas (tai pozityvi diskriminacija)). Diskriminacija gali būti pozityvioji ir negatyvioji – negatyvioji diskriminacija reiškia asmenų lygybės principo pažeidimą.
➢ Viešumo principas, jo turinys. Teisė (t.a.) negali būti nevieša, išskyrus įstatymų numatytus atvejus(pvz.: t.a.,kurie sudaro valstybinę paslaptį). AT sudarantys t.a.turi būti įstatymų nustatyta tvarka paskelbti. Jie skelbiami „Valstybės žiniose“. Jų skelbimą reglamentuoja „Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas“. Kitas šio principo aspektas: „apriorinis“ viešumas – (lot.a priori – iš anksto) išankstinis AT viešumas, kuris reiškia, kad turi būti skelbiami ne tik priimti AT t.a, bet skelbiami ir būsimų t.a.projektai. Demokratinėje valstybėje yra labai svarbi visuomenės nuomonė dėl būsimo t.a., todėl šis principas yra labai svarbus. Tačiau nėra jokio imperatyvo, kad visi t.a.projektai būtų skelbiami, todėl šie projektai yra skelbiami pasirinktinai.
➢ Gero (tinkamo) viešojo administravimo principas. Jo turinį sudaro:
• Taisyklė, kad viešojo administravimo subjektams leidžiama atlikti tik tai (tuos veiksmus), kas įtvirtinta įstatymuose ir kituose t.a (v.a.subjektas neturi viršyti savo kompetencijos);
• Nepiktnaudžiavimo valdžia imperatyvas;
• Privačiųjų ir viešųjų interesų konflikto vengimas;
• Administracinių sprendimų pagrįstumas (gali būti taip,kad v.a.subjekto priimtas sprendimas bus teisėtas, priimtas neviršijant jo kompetencijos,tačiau gali būti nepagrįstas (pvz.: per griežti ribojimai asmens atžvilgiu). Pagrįstumas ir teisėtumas nėra tolygios sąvokos;
• Procesinės gero v.a.sąlygos – jų laikymąsis reiškia gerą, tinkamą v.a.:
o Asmens teisė dalyvauti adm.sprendimo priėmimo procese;
o Asmens teisė būti išklausytam priimant adm.sprendimą;
o Asmens teisė susipažinti su dokumentais ir kita medžiaga, kurių pagrindu priimamas adm.sprendimas;

AT principų taikymo galimybės ir ribos
Plačiausias galimybes taikyti ir aiškinti AT reikšmingus principus turi LR KT. Šie principai yra įtvirtinti LR Konstitucijoje, o LR Konstitucijos turinį aiškinti turi teisę tik LR KT, kuris aiškina konstitucines normas ir principus ir šiuo jo aiškinimu remiasi kiti teisės principų taikytojai. LR adm.teismai taip pat taiko teisės principus, tačiau daugeliu atveju jie remiasi LR KT suformuluotomis bendrųjų ir kitų teisės principų doktrinomis. LR adm.teismai savarankiškai neaiškina konstitucinių principų turinio, nes jie neturi tokios teisės. Tačiau yra adm.bylų, kai adm.teismas sufomuluoja naują principą, kurio Kt jurisprudencijoje dar nėra arba jis dar nebuvo nagrinėtas, pvz.: vaiko teisių prioriteto principas – svarbiausia yra vaiko teisės (tačiau adm.teismas rėmėsi žmogaus teisių teismo jurisprudencija).
Siauriausias galimybes taikyti teisės principus turi Lietuvos viešoji administracija ir jos subjektai, nes viešajai administracijai galioja principas: leidžiama (privaloma) viskas,kas t.a.nustatyta ir įtvirtinta. Jei t.a.neįtvirtina kurio nors t.principo taikymo galimybės, tai v.a.subjektas to principo konkrečioje situacijoje taikyti negali.

Question 6

Q

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir AT

Answer

A

Pagrindinės žmogaus teisės, laisvės, pareigos įtvirtintos Konstitucijoje. Tačiau Konstitucija įtvirtina tik pačias teises, laisves, pareigas, t.y. kokios jos yra. Būtina kituose teisės aktuose šias teises, pareigas, laisves konkretinti, o konkretinamos jos, priimant įstatymus, vyriausybės nutarimus, sekančius iš šių įstatymų bei kitus valstybinių ir vietos savivaldos institucijų aktus. Absoliučioji dalis įstatymų, valstybės nutarimų ir kt. teisės aktų, kuriuose atsispindi žmogaus teisės, pareigos ir individualūs poreikiai, priskirti administracinei teisei.
Daugumos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisviių įgyvendinimas užtikrinamas AT normomis ir atitinkama viešojo valdymo (administravimo) subjektų veikla. Kitaip tariant AT konkretizuoja konst nuostatas.

Question 7

Q

AT normų ypatumai

Answer

A

AT normos reguliuoja šių grupių santykius:
1. Viešosios administracijos ir valstybės tarnybos;
VA – tai valst.institucijos ir pareigūnai, kuriems įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus. Šios institucijos yra organizuotos;
Pvz.: Vyriausybė -> savivaldybių institucijos;
Tarp VA subjektų yra subordinaciniai ir koordinaciniai santykiai, kuriuos nustato AT.
Valstybės tarnybos santykiai. Valstybinėse institucijose dirba ir valst.tarnautojai, ir kiti žmonės. AT nepriklauso tie kiti žmonės.
Yra specifinės teisės normos, kurios taikomos tik valst.tarnautojui, didžioji dalis tų normų yra administracinės.
2. Adm.veiklos formų teis.reguliavimas;
VA subjektų veikla – tai viešojo administravimo veikla.
Formos:
1. Adm.reglamentavimas;
2. Vidaus administravimas;
3. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas;
4. Adm.paslaugų teikimas;
• Leidimų, licenzijų išdavimas
• Dokumentų, patvirtinančių tam tikrus juridinius faktus išdavimas.
• Administracinės procedūros vykdymas
• Informacijos teikimas
5. Adm. Sprendimų ir jų įgyvendinimo kontrolė (ir nepavaldžių subjektų priežiūra)
Kontroliuodami verslo subjektus vykdomi adm. Subjekto prevenciniai administraciniai veiksmai.
Reaguodami adm. Subjektai į teisės aktų pažeidimus taiko kardomuosius veiksmus (specialieji ir procesiniai)
3. Adm.ginčų/konfliktų santykiai. Valdomi ir valdantys konfliktuoja.TĮ
Šių santykių grupės:
a. Adm.ginčai (įprastine tvarka);
b. Mokestiniai ginčai;
c. Tarnybiniai ginčai;
d. Rinkimų ir referendumų ginčai;

  4. Baudimo (atsakomybės) santykiai kaip AT

Subjektai.

1) LR Seimas (nepriskiriamas VA subjektams), didžioji dalis jo priimtų įst.priskirtini AT. Galima skirti 2 Seimo administracinės teisėkūros atvejus:
a. Išleisti įst.Seimui paveda Konstitucija;
b. Priima adm.įstatymą savarankiškai (kai Konstitucijoje nenurodyta);
2) LR Prezidentas (kaip valstybės vadovas), leidžia norm.t.a.dažniausiai prezidentūros valdymo klausimais (pvz.: Prezidento kanceliarija). Jis silpnas AT kūrėjas, nes Konstitucija paveda jam kitokius įgaliojimus.
3) LR Vyriausybė (in corpore). Norint įgyvendinti įstatymus, reikia konkretesnių t.a. Vyriausybė priima nutarimus siekiant įgyvendinti AT įstatymus. Pats Seimas įpareigoja Vyriausybę priimti tam tikrus norminius t.a. Ši pareiga gali būti suformuluota abstrakčiai. Vyriasybė savo nutarimais taip pat reglamentuoja savo pačios veiklą – yra Vyr.darbo reglamentas, įtvirtinamos ir procedūrinės t.normos.
4) Ministerijų (ministrų) leidžiami norm.t.a – juos leidžia pagal savo valdymo sritį, kai jiems tai paveda įst.arba Vyr.nutarimas. Ministras turi turėti įgaliojimus, kad galėtų kurti AT.
5) Vyr.įstaigų vadovai – išleidžia t.a., kai jiems tai paveda įst.arba Vyr.nutarimas;
6) Įstaigų prie ministerijų vadovai – jiems leisti t.a.turi pavesti kiti t.a.;
7) Apskričių viršininkai – nėra ryškūs AT kūrėjai. Jie dažniausiai priima ind.aktus, bet kartais įst.numatytais atvejais savo įsakymu tvirtina norm.t.a. (pvz.: savo administracijos nuostatus);
8) Savivaldybių adm.subjektai – jie AT kuria tuo atveju, kai juos tai daryti įgalioja Vietos savivaldos įstatymas (pvz.: įv.taisyklės). Savivald.administracijos direktorius taip pat kuria AT (leidžia įsakymus, kuriais nustatomos tam tikros taisyklės);
9) Kiti – jų yra įvairių: Lietuvos Bankas - kontrolė, licenzijos (tiksliau jo valdyba, kuri leidžia sprendimus bankininkystės klausimais); Ryšių reguliavimo tarnyba – (tai valst.įstaiga) be kitų įgaliojimų turi įgaliojimus leisti taisykles; Valstybinė lietuvių kalbos komisija; ir kt.

Question 8

Q

AT normų rūšys

Answer

A

AT normos klasifikuojamos:
1) Pagal tai, kaip normoje suformuota (formuojama) elgesio taisyklė – „griežtos“ ir „lanksčios“;
Griežtos t.normos – įpareigojančios ir draudžiančios (pvz.: ATPK spec.dalis). Jas vienija imperatyvumo savybė (jos yra privalomos). (pvz.: policijos pareigūnas panaudojęs šaunamąjį ginklą privalo apie tai nedelsiant informuoti prokurorą - tai įpareigojanti norma; asmenims draudžiama pažeisti taisykles įtv.kokiame nors akte, pvz.: iš ATPK spec.dalies)
Lanksčios t.normos – leidžiančios, rekomendacinės, skatinančios. Jas vienija dispozityvumo savybė (jos nėra imperatyvios, nėra privalomos).
Imperatyvumo reikalavimo pažeidimo teis.pasekmės:
a. Rezultatas, sukurtas pažeidžiant imperatyvią t.normą, yra neteisėtas, pvz.: Vyr.nutarimas dėl Alitos privatizavimo.
b. Imperatyvios normos (jų turinys) neaiškintinos (negali būti aiškinamos) plečiamai, pvz.: šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai nustatyti policijos pareigūnui.
Leidžiančios t.normos yra pvz.: už kelių eismo taisyklių pažeidimą paskirtos baudos dydį leidžiama (galima) ginčyti (skųsti).
Rekomendacinės normos (patarimas, pasiūlymas), pvz.: Vyr.nutarimas, kuris rekomendavo savivaldybėms piliečių priėmimo į VA įstaigas tvarką (šių rekomendacijų nevykdymo pasekmių nėra).
2) Pagal normų paskirtį skirstomos į materialines ir procesines bei procedūrines.
Materialinės t.normos – tai normos, kurios nustato AT subjektų t.ir p., teisinius įgaliojimus ir įpareigojimus (t.y.nustato VA subjektų kompetenciją, jų uždavinius ir f-jas)
Procesinės t.normos – jos nėra savarankiška t.normų rūšis tuo, kad proc.t.normų pagalba yra įgyvendinamos mat.t.normos.
Procedūrinės t.normos – jos skirtos VA subjektų vidaus darbui (organizacinei veiklai) reglamentuoti.
Mat.t.normos turi pirmumą prieš proc.t.normas, tai LVAT suformuluota taisyklė – „tai, ko nėra nustatyta mat.t.normoje, negali atsirasti proc.t.normoje“, pvz.: įmonė permokėjo rinkliavą savivaldybei, jai permoką grąžino, bet įmonė pareikalavo palūkanų ir kilo adm.ginčas, nes finansų ministro patvirtintose taisyklėse buvo numatytas palūkanų grąžinimas. Teismas nusprendė: Rinkliavų įstatyme nėra normų dėl palūkanų, tai jų negali būti ir finansų ministro patvirtintose taisyklėse (tiksliau - finansų ministro patvirtintos taisyklės dėl permokų), o finansų ministro įsakymas prieštarauja įst.
3) Pagal normų tikslus – definicinės ir deklaratyvinės.
Definicinės t.normos pateikia apibrėžimus (definicijas) tam, kad būtų teisingai taikomi adm.t.a. (pvz.: valst.tarnybos įst. pateikiamas politiko apibrėžimas).
Deklaratyvinės t.normos – jos atsispindi įst.preambulėje (parodo įst.tikslus, kuriuos formuluoja įst.leidėjas).

Question 9

Q

AT normų rūšys

Answer

A

AT normos klasifikuojamos:
1) Pagal tai, kaip normoje suformuota (formuojama) elgesio taisyklė – „griežtos“ ir „lanksčios“;
Griežtos t.normos – įpareigojančios ir draudžiančios (pvz.: ATPK spec.dalis). Jas vienija imperatyvumo savybė (jos yra privalomos). (pvz.: policijos pareigūnas panaudojęs šaunamąjį ginklą privalo apie tai nedelsiant informuoti prokurorą - tai įpareigojanti norma; asmenims draudžiama pažeisti taisykles įtv.kokiame nors akte, pvz.: iš ATPK spec.dalies)
Lanksčios t.normos – leidžiančios, rekomendacinės, skatinančios. Jas vienija dispozityvumo savybė (jos nėra imperatyvios, nėra privalomos).
Imperatyvumo reikalavimo pažeidimo teis.pasekmės:
a. Rezultatas, sukurtas pažeidžiant imperatyvią t.normą, yra neteisėtas, pvz.: Vyr.nutarimas dėl Alitos privatizavimo.
b. Imperatyvios normos (jų turinys) neaiškintinos (negali būti aiškinamos) plečiamai, pvz.: šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai nustatyti policijos pareigūnui.
Leidžiančios t.normos yra pvz.: už kelių eismo taisyklių pažeidimą paskirtos baudos dydį leidžiama (galima) ginčyti (skųsti).
Rekomendacinės normos (patarimas, pasiūlymas), pvz.: Vyr.nutarimas, kuris rekomendavo savivaldybėms piliečių priėmimo į VA įstaigas tvarką (šių rekomendacijų nevykdymo pasekmių nėra).
2) Pagal normų paskirtį skirstomos į materialines ir procesines bei procedūrines.
Materialinės t.normos – tai normos, kurios nustato AT subjektų t.ir p., teisinius įgaliojimus ir įpareigojimus (t.y.nustato VA subjektų kompetenciją, jų uždavinius ir f-jas)
Procesinės t.normos – jos nėra savarankiška t.normų rūšis tuo, kad proc.t.normų pagalba yra įgyvendinamos mat.t.normos.
Procedūrinės t.normos – jos skirtos VA subjektų vidaus darbui (organizacinei veiklai) reglamentuoti.
Mat.t.normos turi pirmumą prieš proc.t.normas, tai LVAT suformuluota taisyklė – „tai, ko nėra nustatyta mat.t.normoje, negali atsirasti proc.t.normoje“, pvz.: įmonė permokėjo rinkliavą savivaldybei, jai permoką grąžino, bet įmonė pareikalavo palūkanų ir kilo adm.ginčas, nes finansų ministro patvirtintose taisyklėse buvo numatytas palūkanų grąžinimas. Teismas nusprendė: Rinkliavų įstatyme nėra normų dėl palūkanų, tai jų negali būti ir finansų ministro patvirtintose taisyklėse (tiksliau - finansų ministro patvirtintos taisyklės dėl permokų), o finansų ministro įsakymas prieštarauja įst.
3) Pagal normų tikslus – definicinės ir deklaratyvinės.
Definicinės t.normos pateikia apibrėžimus (definicijas) tam, kad būtų teisingai taikomi adm.t.a. (pvz.: valst.tarnybos įst. pateikiamas politiko apibrėžimas).
Deklaratyvinės t.normos – jos atsispindi įst.preambulėje (parodo įst.tikslus, kuriuos formuluoja įst.leidėjas).

Question 10

Q

AT normų įgyvendinimas ir įgyvendinimo formos

Answer

A

Tada, kai pasiekiamas normoje nustatytas tikslas laikoma, kad t.norma yra įgyvendinta.
Įgyvendinimo būdai (atvejai):
1. Normos reikalavimų laikymasis;
2. Normos vykdymas;
3. Normos panaudojimas;
4. Normos taikymas;
Laikymasis – paprasčiausias būdas, užtenka nepažeidinėti t.normų t.y. laikytis jose įtvirtintų elgesio taisyklų.
Vykdymas – kai norminis t.a. AT subjektui paveda konkrečią pareigą ar nustato imperatyvią elgesio taisyklę, o adresatas privalo įvykdyti tą reikalavimą.
Panaudojimas – jei nukenti nuo pareigūno veiksmų, norma leidžia apskųsti jo veiksmus. Tai ir bus normos panaudojimas, tiksliau, jos suteikta galimybe.
Taikymas – sudėtingiausias normos įgyvendinimo būdas.
o Normą taikyti turi teisę tik įst.įgalioti t.subjektai (pvz.: ATPK išvardinti pareigūnai ir institucijos, kurios įgaliotos taikyti teisę:
• Apylinkių teismai ir teisėjai;
• Seniūnijų kaimo vietovėse – seniūnai;
• Adm.komisijos prie savivaldybių tarybų;
• Policijos ir kt.įgaliotų valst.institucijų pareigūnai;
o Taikant AT normą turi būti paisoma procesinių ir procedūrinių t.normų;
o Taikant AT normą būna priimamas t.taikymo aktas t.y.individualus rašytinis procesinis dokumentas (pvz.: nutarimas);

AT normų įgyvendinimo forma – adm.teisiniai santykiai
Adm.teis.santykiai – tai tam tikrų juridinių faktų pagrindu susiformavęs AT subjektų ryšys, kuris reiškia abipuses teises ir pareigas ir kurio pagalba įgyvendinamos leidžiančios, įpareigojančios ir draudžiančios AT normos.

Adm.teis.santykio požymiai:
• susidaro tam tikrų aplinkybių pagrindu t.y. juridinių faktų pagrindu (jie dalinami į veiksmus (teisėtus, neteisėtus) ir įvykius (tai yra gyvenimiškos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo subjektų valios).
• susiklosto viešojo valdymo (administravimo) santykių sferoje. Tų sferų yra labai daug (pvz.: tarp pačių VA subjektų, tarp VA subjekto ir piliečio, bet adm.teis.santykiai negali susiklostyti tik tarp piliečių, nes bent viena šalis turi būti VA subjektas). Tai viešieji teisiniai santykiai.
• jo turinį sudaro to santykio šalių abipusės teisės ir pareigos.

Adm.teis.santykių rūšys:
• subordinaciniai - grindžiami pavaldumu; pavaldumas gali būti organizacinis administracinis ir administracinis pavaldumas:
o organizacinis – pasireiškia tuo, kad VA subjektai yra organizuoti ir aukštesnės grandies pareigūnai gali duoti pavedimus žemesnės grandies pareigūnams (viduje);
o administracinis – nėra organizacinių ryšių (pvz.: tarp vairuotojo ir policijos pareigūno);
• lygiagretūs – nėra jokio pavaldumo tarp subjektų nėra (pvz.: parašius prašymą suteikti informaciją apie ministerijos veiklą – pavaldumo nėra, bet prašymas yra jur.faktas ir įpareigoja ministeriją į prašymą atsakyti).
• sudėtiniai – pvz.: KET –> pažeidėjas X ->protokolas->eismo priežiūros viršininkas-> nesutikimas su bauda->apygardos teismas->LVAT.

Question 11

Q

AT normų taikymas, taikymo formos, stadijos

Answer

A

Tada, kai pasiekiamas normoje nustatytas tikslas laikoma, kad t.norma yra įgyvendinta.
Įgyvendinimo būdai (atvejai):
1. Normos reikalavimų laikymasis;
2. Normos vykdymas;
3. Normos panaudojimas;
4. Normos taikymas;
Laikymasis – paprasčiausias būdas, užtenka nepažeidinėti t.normų t.y. laikytis jose įtvirtintų elgesio taisyklų.
Vykdymas – kai norminis t.a. AT subjektui paveda konkrečią pareigą ar nustato imperatyvią elgesio taisyklę, o adresatas privalo įvykdyti tą reikalavimą.
Panaudojimas – jei nukenti nuo pareigūno veiksmų, norma leidžia apskųsti jo veiksmus. Tai ir bus normos panaudojimas, tiksliau, jos suteikta galimybe.
Taikymas – sudėtingiausias normos įgyvendinimo būdas.
o Normą taikyti turi teisę tik įst.įgalioti t.subjektai (pvz.: ATPK išvardinti pareigūnai ir institucijos, kurios įgaliotos taikyti teisę:
• Apylinkių teismai ir teisėjai;
• Seniūnijų kaimo vietovėse – seniūnai;
• Adm.komisijos prie savivaldybių tarybų;
• Policijos ir kt.įgaliotų valst.institucijų pareigūnai;
o Taikant AT normą turi būti paisoma procesinių ir procedūrinių t.normų;
o Taikant AT normą būna priimamas t.taikymo aktas t.y.individualus rašytinis procesinis dokumentas (pvz.: nutarimas);

AT normų įgyvendinimo forma – adm.teisiniai santykiai
Adm.teis.santykiai – tai tam tikrų juridinių faktų pagrindu susiformavęs AT subjektų ryšys, kuris reiškia abipuses teises ir pareigas ir kurio pagalba įgyvendinamos leidžiančios, įpareigojančios ir draudžiančios AT normos.

Adm.teis.santykio požymiai:
• susidaro tam tikrų aplinkybių pagrindu t.y. juridinių faktų pagrindu (jie dalinami į veiksmus (teisėtus, neteisėtus) ir įvykius (tai yra gyvenimiškos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo subjektų valios).
• susiklosto viešojo valdymo (administravimo) santykių sferoje. Tų sferų yra labai daug (pvz.: tarp pačių VA subjektų, tarp VA subjekto ir piliečio, bet adm.teis.santykiai negali susiklostyti tik tarp piliečių, nes bent viena šalis turi būti VA subjektas). Tai viešieji teisiniai santykiai.
• jo turinį sudaro to santykio šalių abipusės teisės ir pareigos.

Adm.teis.santykių rūšys:
• subordinaciniai - grindžiami pavaldumu; pavaldumas gali būti organizacinis administracinis ir administracinis pavaldumas:
o organizacinis – pasireiškia tuo, kad VA subjektai yra organizuoti ir aukštesnės grandies pareigūnai gali duoti pavedimus žemesnės grandies pareigūnams (viduje);
o administracinis – nėra organizacinių ryšių (pvz.: tarp vairuotojo ir policijos pareigūno);
• lygiagretūs – nėra jokio pavaldumo tarp subjektų nėra (pvz.: parašius prašymą suteikti informaciją apie ministerijos veiklą – pavaldumo nėra, bet prašymas yra jur.faktas ir įpareigoja ministeriją į prašymą atsakyti).
• sudėtiniai – pvz.: KET –> pažeidėjas X ->protokolas->eismo priežiūros viršininkas-> nesutikimas su bauda->apygardos teismas->LVAT.

Teisingo AT taikymo kliūčių įveikimo būdai
Įstatymų ir kt.t.a. spragų įveikimo būdai: (arba: Andriuškevičiui vaidenasi: ) :D
1. Teisės aiškinimo metodų panaudojimas;
2. Autentiškas siaurinamasis ar plečiamasis t.normos aiškinimas;
3. Įstatymų ir teisės analogijos taikymas;
4. Subsidiarus kitų teisės šakų normų taikymas adm.ginčų bylose (civ.ir darbo t.taikymas);
Teisės aiškinimo metodų panaudojimas (jų taikymas)
Metodai:
1. Lingvistinis;
2. Sisteminis;
3. Loginis;
4. Teleologinis;
5. Įst.leidėjo tikslų (ketinimų);
6. Istorinis;
7. Ir kt.teisės aiškinimo metodai;
Šiais metodais aiškinama neaiški teisės norma.

Question 12

Q

AT normų galiojimas tam tikroje teritorijoje, laiko ir asmenų atžvilgiu

Answer

A

Pagal bendrąją taisyklę, atitinkančią valstybės suvereniteto principus, norminiai aktai galioja tik jos teritorijoje. Čia įstatymai turi aukščiausią teisinę galią ir neliečiamą prioritetą, palyginti su kitais norminiais aktais.

Valstybės teritorija suprantama kaip Žemės rutulio dalis, apimanti sausumą, žemės gelmes, oro erdvę ir vandenis, kurie yra valstybės žinioje ir kuriems taikoma jos valdžia. Pagal teritorinį kriterijų teisės aktai skirstomi į galiojančius visoje valstybės teritorijoje, apimančius tam tikrą teritorijos dalį ir galiojančius už teritorijos ribų. Teisės aktai veikiantys valstybės teritorijoje skirstomi į :

Respublikinės teisės normos – veikiančios visoje respublikoje.
Vietinės teisės normos – savivaldybių organų priimtos normos.
Lokalinės teisės normos – įstaigų ir organizacijų priimtos normos, veikiančios tos teritorijos viduje.

Kai kurių norminių teisės aktų galiojimas išeina už valstybės teritorijos ribų. Ir atvirkščiai, valstybės teritorijoje pagal sutartis galioja kai kurios kitų valstybių teisės normos. Tokių yra civilinės, komercinės, finansų teisės normų.

TEISĖS NORMŲ AKTŲ GALIOJIMAS LAIKO ATŽVILGIU

Kiekvienas norminis aktas galioja tam tikrą laikotarpį. Kiekvieno teisinio akto galiojimo ribas laiko atžvilgiu apibrėžia šio įstatymo įsigaliojimo momentas ir momentas, nuo kurio šis norminis aktas netenka savo galios.

2.1. NORMINIŲ AKTŲ ĮSIGALIOJIMAS

Pagal Lietuvos Respublikos 1993 m. balandžio 6 d. įstatymo Nr. 1-119 “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” 1 straipsnį, oficialiai įstatymai ir kiti teisės aktai laikomi galiojančiais juos paskelbus “Valstybės žiniose”. Paskelbimo “Valstybės žiniose” diena yra jjų išleidimo diena.

Šiame įstatyme numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to , kai juos pasirašo ir “Valstybės žiniose” oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu įstatymuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Visi kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai įsigalioja kitą ddieną po jų paskelbimo “Valstybės žiniose”, jeigu aktuose nenustatyta kitokia jų įsigaliojimo tvarka. Tokia pat tvarka įsigalioja ir Prezidento dekretai.

NORMINIŲ AKTŲ GALIOJIMO PASIBAIGIMAS

Galiojantys norminiai aktai nustoja galios:

a) jeigu įstatymas arba teisės aktas buvo išleisti iš anksto apibrėžtam terminui – pasibaigus jų galiojimo laikui;
b) pripažinus atitinkamą įstatymą arba norminį aktą netekusiu galios;
c) išleidžiamas norminis aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius.

NORMINIŲ AKTŲ ATGALINIS GALIOJIMAS

Teisingam norminio akto taikymui didelę reikšmę turi taisyklė: “Įstatymas atgal negalioja”. Tai reiškia, kad kiekvienas nnorminis aktas taikomas tik tiems visuomeniniams santykiams, kurie atsiranda aktui įsigaliojus, o tiems santykiams, kurie atsirado iki norminio akto įsigaliojimo, taikomos ankščiau galiojusios norminio akto taisyklės.

Išimtinais atvejais norminiai aktai gali turėti atgalinę galią, t.y. jo normos taikomos faktams, kurie atsirado iki to akto įsigaliojimo. Atgal galioja norminiai aktai, kai:

apie tai nurodyta pačiame akte;
jų normos panaikina ar sušvelnina teisinę atsakomybę už teisės pažeidimus;
konkretina ankščiau išleistus norminius aktus.

TEISĖS NORMŲ AKTŲ GALIOJIMAS ASMENS ATŽVILGIU

Norminių aktų galiojimas asmens atžvilgiu reiškia, kad šie nnorminiai aktai vienodai galioja visiems asmenims, esantiems norminio akto galiojimo teritorijoje, tarp jų ir asmenims be pilietybės (apatridams) bei užsieniečiams.

Norminiai aktai gali būti taikomi ne tik visiems be išimties asmenims, bet tik tam tikrai asmenų (subjektų) kategorijai. Paprastai tai matyti iš akto turinio ar net jo pavadinimo.

Question 13

Q

Sisteminio administracinės teisės normų aiškinimo būdo esmė ir taikymo ribos

Answer

A

Sisteminis – dažnai taikomas aiškinant AT normas. Pagrindiniai postulatai:

Laikoma, kad įst.leidėjas yra protingas t.y. įstatymų turinį kuria ne šiaip sau, o tikslingai, matydamas įstatymą kaip vientisą t.a.
Kiekviena atskira norma sistemiškai siejasi su kitomis įstatymo normomis;
Jeigu aiškinant normą padaroma kitokia išvada (nerandama normos sąsajų su kitomis normomis), tai toks normos aiškinimas yra neteisingas ir normą reikia aiškinti kitaip, akd tos sąsajos atsirastų;

Question 14

Q

Valstybės institucijos, įstaigos ir valstybės tarnautojai kaip valstybinio administravimo subjektai, jų kompetencija, atstovavimas

Answer

A

Valstybinio administravimo subjektai – valstybės institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, asociacijos, šio įstatymo nustatyta tvarka įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Valstybinio administravimo subjektai yra:

1) centriniai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija;
2) teritoriniai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta valstybės teritorijos dalis.

Question 15

Q

Centriniai ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, tarpusavio kompetencijos atribojimas

Answer

A

Centrinė viešoji administracija:

Respublikos Prezidentas ir jo kanceliarija (tai specifiniai VA subjektai, visų pirma dėl specifinio Resp.Prezidento, kaip valst.vadovo, statuso); reglamentuoja Konstitucija (fundamentalusis AT šaltinis), Resp.Prezidento įst., Resp.Prezidento kanceliarijos nuostatai ir jos darbo reglamentas (ruošiamasi priimti ar jau priimtas?);
Vyriausybė, Ministras Pirmininkas ir Vyr.kanceliarija; reglamentuoja Konstitucija, Vyr.įstatymas, Vyr.darbo reglamentas, Vyr.kanceliarijos ir jos padalinių nuostatai);
Ministerijos ir įstaigos prie ministerijų; šiek tiek Konstitucija, Vyr.įstatymas, Vyr.tvirtinami kiekvienos ministerijos nuostatai, ministerijų darbo reglamentai, taip pat įstaigų prie ministerijų nuostatai,tvirtinami atitinkamo ministro bei įstaigų prie ministerijų darbo reglamentai;
Vyriausybės įstaigos, turinčios vieš.administravimo įgaliojimus; Konstitucijos minimos abstrakčiai („kitos Vyr.įstaigos“), Vyr.įstaigų nuostatai, tvirtinami Vyriausybės bei šių įstaigų darbo reglamentai (juose įtv.įv.procedūrinės normos);
Seimo formuojamos ir jam atskaitingos valst.viešojo administravimo centrinės institucijos, pvz.: Lietuvos Bankas, Valstybinė Lietuvių Kalbos komisija, Valstybės Kontrolės įstaiga, Valstybinė Paminklosaugos institucija ir kai kurios kitos; Lietuvos Banko įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas ir kt.;
Vyriausybės įtakos sferoje esantys viešojo administravimo subjektai, pvz.: valstybės įmonė Valstybės turto fondas; Turto fondo įstatai (nes įmonė turi įstatus, ne nuostatus);
Mišriu principu formuojami centriniai viešosios administracijos subjektai, pvz.: Ryšių Reguliavimo Tarnyba, Konkurencijos Taryba, Spec.Tyrimų Tarnyba, Valst.Saugumo Departamentas, Lygių Galimybių Kontrolieriaus Įstaiga, Vaiko Teisių Apsaugos Tarnyba; Šios institucijos formuojamos t.y. jų vadovybė skiriama Seimo, Resp.Prezidento ir Ministro Pirmininko sutarimu; įv.įstatymas (pvz.: VSD, STT įstatymas), tačiau yra ir nuostatų, pvz.: Ryšių Reguliavimo Tarnybos nuostatai;

Teritorinė viešoji administracija:

Apskričių viršininkai ir jų administracijos; Apskrities valdymo įstatymas, tipiniai apskrities viršininko administracijos nuostatai, patvirtinti Vyr.nutarimu bei konkrečių apskričių viršininkų administracijų nuostatai, patvirtinti tų apskričių viršininkų įsakymais;
Savivaldybių viešojo administravimo subjektai:
i. Savivaldybės taryba;
ii. Savivaldybės meras (savivaldybės vadovas);
iii. Savivaldybės administracija ir jos direktorius;
iv. Seniūnijų seniūnai (vadovai); (seniūnijos)
v. Seniūnaitijos ir seniūnaičiai
Reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas; Konkrečių savivaldybių darbo reglamentai; Savivaldybės administracijos nuostatai; Savivaldybės administracijos padalinių nuostatai;
Lietuvos viešajai administracijai nepriskiriami: Seimas, teismai, kvaziteismai – ikiteisminės adm.ginčų sprendimo institucijos (adm.ginčų komisijos – apskričių ir Vyriausioji bei mokestinių ginčų komisija);

Question 16

Q

Savivaldybės tarybos ir mero kompetencijos atribojimas

Answer

A

Savivaldybės Taryba – tai vietos valdžios institucija savivaldybės teritorijoje, kurią renka savivaldybės gyventojai. Tai viešojo administravimo subjektas. Jos aktai – sprendimai, kurie gali būti tiek ind., tiek ir norm.pobūdžio. Norminiai, kai sprendimais tvirtina kokias nors taisykles.
Meras – tai VA subjektas, kuris priima potvarkius. Dauguma jo potvarkių yra individualūs, tačiau yra ir norminio pobūdžio (pvz.: kai tvirtina mero sekretoriato nuostatus).

Question 17

Q

Savivaldybės tarybos, mero, kitų savivaldybės pareigūnų priimtų aktų apskundimas teismui

Answer

A

Savivaldybės administracijos direktorius priima įsakymus ir jais tvirtinami kiti t.a. (pagal Vietos savivaldos įstatymą – tam tikras taisykles atitinkamiems teisės subjektams (ne tik gyventojams, bet ir savivaldybei pavaldžių įmonėms ar įstaigoms). Dauguma įsakymų yra individualūs.
Seniūnijų seniūnai yra VA subjektai, kurie priima taipogi įsakymus, kurie yra individualaus pobūdžio. Jie nekuria AT. Jie įst.numatytais atvejais gali taikyti adm.atsakomybę už tam tikrus At pažeidimus priimdami nutarimus (teisės taikymo aktas).
Norminiai savivaldybės adm.subjektų aktai yra ginčijami atitinkamame apygardos adm.teisme, o individualūs - arba apygardos adm.teisme, arba apskrities adm.ginčų komisijoje.

Question 18

Q

Administracinės teisės sistema

Answer

A

Pagal normų paskirtį išskiriama:
1) Materialinė AT. Šios normos nustato administracinių teisinių santykių dalyvių teises, pareigas, teisinius įgaliojimus bei teisinius įpareigojimus.
2) Proceso AT. Šios normos nėra savarankiškos, nes jų paskirtis – sudaryti sąlygas materialinėms normoms įgyvendinti. Šių normų paskirtis – tarnybinė. Tokių normų visuma sudaro administracinę proceso teisę.
Pagal normų bendrumo lygį (specializaciją) skiriama:
1) Bendroji AT. Apima tokias normas, kurios yra taikomos visose viešųjų administracinių santykių srityse, nepriklausomai nuo santykių pobūdžio (pvz. ekologinius, mokesčių, muito ir kt. santykius). Yra normų, reglamentuojančių valdymo aktų leidybą, jų teisėtumo sąlygas ir kt., jų visuomet turi būti paisoma.
2) Specialioji AT. Jai galima prisikirti finansų, mokesčių teisę, ekologinę teisę, policijos teisę, statybos teisę, kt.
Normos skirstomos į institutus pagal reguliuojamų viešojo valdymo ir su jais susijusių santykių grupes (specifiką):
1) Normos, reglamentuojančios viešojo administravimo subjektų sistemą, jų subordinacinius, koordinacinius ryšius, kompetenciją, taip pat valstybės tarnybos santykius („organizacinis“ institutas).
2) Teisės normos, reglamentuojančios administracinę veiklą. Labai platus institutas, administracinė veikla turi labai daug išraiškos formų („administracinės veiklos“ institutas).
3) Normos, reglamentuojančios asmenų konfliktų su viešąja administracija sprendimą („administracinių ginčų“ institutas).

Question 19

Q

Administracinės teisės normų ypatumai

Answer

A

Administracin÷s teis÷s norma – tai valstyb÷s institucijų ir savivaldybių administravimo subjektų nustatyta (priimta) administracin÷s teis÷s subjektams skirta oficiali bendro pobūdžio elgesio taisykl÷, leidžianti, įpareigojanti ar draudžianti veikimą, nepriešingą (priešingą, jei draudžianti) asmens, visuomen÷s ar valstyb÷s interesams.
Administracin÷s teis÷s normos požymiai:
Tai administracin÷s teis÷s subjektams skirta elgesio taisykl÷. Konkrečiau, tai būtų asmenims, asmenų grup÷ms, viešojo administravimo subjektams, taip pat administracinius ginčus sprendžiančioms institucijoms skirta elgesio taisykl÷. Reglamentuoja normų subjektų elgesį viešojo valdymo srityje.
Tai oficiali elgesio taisykl÷. Tai reiškia, kad teis÷s normas priima ir paskelbia įstatymų įgaliotos valstybin÷s ir savivaldybių institucijos ar vienasmeniškai įstatymų įgalioti pareigūnai. Administracines normas kuria Seimas, Prezidentas, Vyriausyb÷ (in corpore), ministrai, Vyriausyb÷s įstaigų vadovai, įstaigų prie ministerijų vadovai, apskričių viršininkai, savivaldybių administravimo subjektai ir kiti įstatymų tą daryti įgalioti teis÷s subjektai. Nustatyti administracines nuobaudas galima tik įstatyminiu lygiu.
Bendro pobūdžio elgesio taisykl÷. Norma galioja neindividualizuotam teis÷s subjektui, o tam tikrai subjektų grupei.
Administracin÷s teis÷s taikoma nenustatytą skaičių kartų, tai yra tiek, kiek to reikalauja aplinkyb÷s.

Question 20

Q

Administracinė nuobauda ir jos paskirtis

Answer

A

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Administracinių nuobaudų paskirtis yra:
1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų;
2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis;
3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Question 21

Q

Administracinių nuobaudų rūšys

Answer

A

Padariusiam administracinį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos:
1) įspėjimas (oficialus rašytinis fizinio asmens padarytos veikos pasmerkimas šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais);
2) bauda (piniginė administracinė nuobauda, skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais; 10-6000 eur);
3) viešieji darbai.
Viešieji darbai skiriami kaip alternatyvi administracinė nuobauda, šio kodekso nustatyta tvarka ja pakeičiant baudą ar jos dalį.

Question 22

Q

Administracinio poveikio priemonės

Answer

A

Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės:
1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas;
2) turto konfiskavimas;
3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose);
4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose.

Question 23

Q

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai

Answer

A

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos administraciniu nurodymu arba nutarimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo.
Vienu nutarimu ar vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda ir viena arba kelios administracinio poveikio priemonės.

Question 24

Q

Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas surašant administracinį nurodymą

Answer

A

ANK 610 straipsnyje nustatytais pagrindais surašant administracinį nurodymą:
1) asmeniui siūloma sumokėti pusę minimalios baudos, nustatytos ANK specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, t.t. atvejais – minimalią baudą, nustatytą ANK specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą;
2) viešieji darbai asmeniui nesiūlomi;
3) asmeniui nustatomas specialiosios teisės atėmimo terminas lygus minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui;
4) kai administracinio nusižengimo byloje iš asmens paimtas turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, arba turtas, kurio civilinė apyvarta yra apribota, o asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už neteisėtą šio turto valdymą, naudojimą ar disponavimą juo, pareigūnas, surašęs administracinį nurodymą, priima nutarimą konfiskuoti turtą;
5) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) nesiūlomas;
6) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nesiūlomas.

Question 25

Q

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Answer

A

1) kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti;
2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;
3) administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties;
4) administracinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
5) administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;
6) administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;
7) administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai;
8) administracinį nusižengimą padarė nėščia moteris, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui;
9) administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo;
10) asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

Question 26

Q

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Answer

A

1) administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitariusių asmenų. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į asmens dalyvavimo padarant administracinį nusižengimą pobūdį ir mastą ar paramą nustatant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvavusius asmenis, gali šios aplinkybės nepripažinti atsakomybę sunkinančia;
2) administracinis nusižengimas padarytas pasinaudojant visuomenės ar kito asmens nelaime;
3) dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių;
4) administracinis nusižengimas padarytas nėščiai moteriai, kai buvo žinoma ar akivaizdu, kad ji nėščia, arba neįgaliam asmeniui, kai buvo žinoma ar akivaizdu, kad jis neįgalus;
5) į administracinio nusižengimo padarymą įtrauktas nepilnametis ir jį įtraukė pilnametis;
6) administracinis nusižengimas padarytas mažamečiui;
7) administracinis nusižengimas padarytas reiškiant neapykantą asmeniui (asmenims) ar diskriminuojant asmenį (asmenis) dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais pagrindais;
8) administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui;
9) administracinis nusižengimas padarytas kankinant asmenį ar tyčiojantis iš jo;
10) administracinis nusižengimas padarytas visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;
11) administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų;
12) tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Question 27

Q

Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus

Answer

A

Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Question 28

Q

Administracinių nuobaudų skyrimo terminai

Answer

A

Administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Question 29

Q

Administracinių nusižengimų pakartotinumas

Answer

A

Jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Question 30

Q

Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai

Answer

A

Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo šių institucijų pareigūnai:

1) Seimo kontrolierių įstaigos
2) Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus įstaigos
3) vyriausiosios rinkimų komisijos
4) prokurorai
5) Lietuvos banko
6) policijos
7) konkurencijos tarybos
8) STT ir ttt.

Question 31

Q

Pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną

Answer

A

Pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas.
Administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1862, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21888
Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Administracinio nusižengimo byla dėl šio kodekso 547 straipsnyje numatytų pažeidimų pradedama pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiškimą. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas gali būti siunčiamas bet kuriems to teismo rūmams.
Straipsnio dalies pakeitimai:

Question 32

Q

Administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai

Answer

A

Administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus:
1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus;
2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras;
3) atlikti parodymą atpažinti;
4) atlikti akistatas;
5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje;
6) atlikti eksperimentą;
7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus;
8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo;
9) gauti specialisto paaiškinimus;
10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus;
11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos.
Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Question 33

Q

Mokesčiai, administruojami pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus

Answer

A

1) pridėtinės vertės mokestis;
2) akcizai;
3) gyventojų pajamų mokestis;
4) nekilnojamojo turto mokestis;
5) žemės mokestis;
6) mokestis už valstybinius gamtos išteklius;
7) angliavandenilių išteklių mokestis;
8) mokestis už aplinkos teršimą;
9) konsulinis mokestis;
10) žyminis mokestis;
12) paveldimo turto mokestis;
13) privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
14) įmokos į Garantinį fondą;
15) valstybės rinkliava;
16) loterijų ir azartinių lošimų mokestis;
17) mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;
18) pelno mokestis;
19) valstybinio socialinio draudimo įmokos;
23) muitai;
24) atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą;
25) mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise;
26) socialinis mokestis.

Question 34

Q

Mokesčių įstatymų pažeidimai

Answer

A

Mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.Jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
Mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamas nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamas į:
1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą;
2) kaltę (kaltės formą ir rūšį);
3) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą;
4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Question 35

Q

Mokestiniai ginčai, jų ikiteisminė bei teisminė nagrinėjimo tvarka

Answer

A

Mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą.
MĮ numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo.
Skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų MĮ straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Question 36

Q

Mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos

Answer

A

Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas.

Question 37

Q

Mokestinių ginčų komisija

Answer

A

Mokestinių ginčų komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) yra viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto.
Komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Komisiją sudaro Komisijos pirmininkas ir keturi nariai. Komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Komisijos nariai skiriami ketveriems metams.
Mokestinių ginčų komisija nagrinėja:
1) mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus;
2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų;
3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo.

Question 38

Q

Centrinio mokesčių administratoriaus nagrinėjami mokestiniai ginčai

Answer

A

Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.

Question 39

Q

Vietos mokesčių administratoriaus kompetencija

Answer

A

Vietos mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją atlieka tokias pagrindines funkcijas:

1) teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas dėl mokesčių mokėjimo ir informaciją apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais;
2) priima iš mokesčių mokėtojų mokesčių deklaracijas, kitus atskaitomybės dokumentus bei išduoda atitinkamus mokesčių deklaravimą ir kitus mokesčių mokėtojo atliktus veiksmus patvirtinančius dokumentus;
3) tvarko į biudžetą mokamų mokesčių apskaitą;
4) registruoja mokesčių mokėtojus bei tvarko mokesčių mokėtojų registrą. Šią funkciją kaip vietos mokesčių administratorius atlieka tik teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos;
5) įstatymų nustatyta tvarka paskirsto biudžetams mokesčių sumas;
6) vykdo savivaldybės institucijų sprendimus dėl mokesčių į jos biudžetą lengvatų taikymo. Šią funkciją kaip vietos mokesčių administratorius atlieka tik teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos;
7) kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai;
8) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas teikia specialisto išvadas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu;
9) priverstinai išieško mokestines nepriemokas;
10) grąžina (įskaito) mokesčių mokėtojams permokų (skirtumų), neteisėtai išieškotų mokesčių, delspinigių ir baudų sumas;
11) nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitais Lietuvos mokesčių administratoriais, valstybės bei savivaldybės įstaigomis ir institucijomis;
12) šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka administruoja baudas už administracinius nusižengimus, paskirtas Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Question 40

Q

Valstybinio valdymo sistemų destrukcijų samprata

Answer

A

Valstybinio valdymo sąvoka naudojama įvairiose visuomenės ir gamtos mokslų šakose. Valdymo sąvoka apima atitinkamus procesus, kurie vyksta visuomenėje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje.
Valdymo procesas vyksta organizuotoje aplinkoje – sistemoje. Sistema – tai organizuota, tarpusavyje susijusių ir atliekančių tam tikras funkcijas struktūrinių elementų visuma. Jai būdinga jos elementų vienybė, darnumas. Visa tai užtikrina tikslingą ir kryptingą poveikį, daromą sistemos elementams.
Valdymo procesus, kurie vyksta tam tikroje sistemoje, galima paaiškinti taip: sistema susideda iš dviejų pagrindinių pusių:
1. Valdančiosios (valdymo subjektas)
2. Valdomojo (valdymo objektas).
Valdymo subjektas daro tam tikrą kryptingą poveikį valdymo objektui, atlikdamas tą poveikį naudojasi atitinkama informacija. Ši informacija reikalinga ne tik pažinti valdymo sistemą, bet kad valdymo subjektas pažintų jį supančią aplinką. Tokiu būdu valdymo procesas yra nuolatinis informacijos tarp subjekto ir objekto judėjimas.
Valdymui būdingi požymiai – hierarchija ir pavaldumas. Valdymo subjektas yra aukštesnėje hierarchijos pakopoje. Objektas privalo vykdyti subjekto nurodytus sprendimus.
Atsižvelgiant į sistemas, kuriose vyksta valdymo procesai, valdymas klasifikuojamas:
1. Mechaninis

valdymas;

Biologinis valdymas (procesas vyksta gyvuose organizmuose);
Socialinis valdymas (procesas vyksta tarp žmonių).

Valstybinis valdymas plačiąja prasme – tai iš esmės valstybės valdymas, visa valstybinė veikla, viso valstybės aparato darbas.
Siaurąja prasme valstybinis valdymas suprantamas kaip tam tikra valstybinės veiklos rūšis. Reikia atsižvelgti į valdžių padalijimo teorijos teiginius: valstybinis valdymas siaurąja prasme suprantamas kaip valstybės valdymo vykdomųjų organų veikla.
Reikia išskirti būdingus šios veiklos požymius:
1. Valstybinį valdymą įgyvendina specialūs subjektai, arba valstybiniai valdymo organai (vykdomosios valdžios institucijos);
2. Valstybinis valdymas yra vykdomojo pobūdžio veikla. Ši veikla reikalinga atstovaujamųjų valstybės valdžios organų aktams įgyvendinti;
3. Valstybinis valdymas – tai poįstatyminė veikla, nes vykdomieji organai savo darbe remiasi galiojančiais įstatymais. Jie priima ir savo aktus, bet jie yra poįstatyminio pobūdžio ir turi atitikti galiojančius įstatymus;
4. Valdymo veiklai būdingipavaldumo ir subordinacijos santykiai;
5. Vykdomoji veikla, kurią atlieka valdymo organai, labai plati, aprėpia socialinį, kultūrinį, politinį, ūkinį gyvenimą;
6. Vykdomoji veikla yra kasdieninio pobūdžio, organizacinė, nepertraukiama;
7. Vykdomoji veikla yra operatyvi.
Taigi, valstybinis valdymas – valstybinio valdymo organų vykdoma poįstatyminė veikla, skirta įgyvendinti kultūriniams, socialiniams, ekonominiams visuomenės poreikiams.

Question 41

Q

Valstybinio valdymo principai

Answer

A

Valstybinio valdymo principai – tai pagrindinės idėjos, nuostatos, kuriomis turi remtis ir būti sudaryta valstybinio valdymo sistema. Principais laikomi tik tie reikalavimai, kurie atspindi realią tikrovę. Pagrindiniai valstybinio valdymo principai formuojami atsižvelgiant į visuomenės vystymosi reikalavimus. Jie turi būti objektyvūs, moksliškai pagrįsti.
Valstybinio valdymo sferos platumas lemia ir principų įvairovę. Todėl aktuali jų klasifikavimo problema. Klasifikuojama atsižvelgiant į konstitucinius ir kitus įstatymus, kurių normos kalba apie valstybinį valdymą.
Labiausiai pagrįsta 2 grupių valdymo principų sistema. Pagal šią sistemą minėti principai skirstomi:
1. Politinius teisinius organizacinius;
2. Organizacinius techninius.
1) – šie principai yra universalūs, jais pagrįstas valdymas visose srityse, sferose ir šakose. Šiems principams priskiriami:
1. demokratiškumas;
2. viešumas;
3. teisėtumas;
4. atskaitomumas atstovaujamiesiems organams;
5. kolegialumo derinimas su vienvaldiškumu ir asmenine atsakomybe;
6. kontrolė ir apskaita.
Demokratiškumas – LR Konst. pasakyta, kad LR yra demokratinė valstybė. Todėl visi valstybinės valdžios ir savivaldos organai formuojami demokratiniais pagrindais, t.y. pagrindininius valstybės valdymo ar savivaldos organus formuoja atstovaujamieji organai. Valstybiniame valdyme dalyvauja visi piliečiai, jie turi vienodas teises nežiūrint tautybės, lyties ir pan. LRK 29 str.: įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms visi piliečiai yra lygūs. Nėra nepakeičiamų darbuotojų, kurie dirba valdymo aparate.
LRK 5 str.: valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Viešumas – visi šalies svarbiausi klausimai sprendžiami viešai, išskyrus tuos, kurie sudaro valstybės paslaptis.

vyriausybės, savivaldybių priimamų aktų projektai skelbiami spaudoje.
Teisėtumas – valdymo organai, jų pareigūnai privalo laikytis įstatymų, jų veikla poįstatyminė. LRK 7 str.: negalioja joks aktas, prieštaraujantis K ar kitiems įstatymams. Negalioja nepaskelbti įstatymai. 8 str. numato teisėtumo užtikrinimo garantijas: “Valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja.”, t.p. LR Konst. teismas. Teisėtumo klausimus nagrinėja įprastiniai bei administraciniai teismai. Funkcionuoja valstybės kontrolės, konstitucinės kontrolės institutai. Seimas vykdo parlamentinę kontrolę,kiekvienas Seimo narys turi paklausimo teisę.
Atskaitomumas atstovaujamiesiems organams – įtvirtintas LRK 96, 101 str. Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs
Ministrui Pirmininkui. Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą. Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti. Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:
1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;
2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;
4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė.
Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas.
Kolegialumo derinimas su vienvaldiškumu ir asmenine atsakomybe – visi svarbiausi valstybės valdymo klausimai Vyriausybėje svarstomi kolegialiai, t.y. Vyriausybės posėdyje esant kvorumui ir sprendimus priimant balsų dauguma. Kitus sprendimus premjeras ar ministrai priima vienvaldiškai. Atskirų valdymo šakų vadovai sprendimus priima vienvaldiškai ir už juos asmeniškai atsako. Kai kurie klausimai apsvarstomi kolegijose. Kolegijoje sprendimai priimami ministro ar kito vadovo aktu (įsakymu). Asmeninė atsakomybė: valstybinio valdymo vadovai už savo veiklą atsako asmeniškai - Lietuvoje dėl to nėra Ministro pirmininko pavaduotojo, nėra ministrų pavaduotojų – tik viceministrai.
Kontrolės ir apskaitos principą įgyvendina patys valdymo institucijų vadovai, kiti pareigūnai. Taip pat valstybės kontrolė, statistikos departamentas, finansų ministerija ir t.t.
2) – organizaciniai techniniai principai yra pritaikomojo pobūdžio. Juos formuluoja valdymo mokslas, remdamasis praktine analize ir apibendrinimu. Atsižvelgiant į šiuos principus, formuojami valstybinio valdymo organai.
Išskiriami šie organizaciniai techniniai principai:
1. teritorinis;
2. bendrojo vadovavimo;
3. šakinis;
4. tarpšakinis (funkcijinis).
Teritorinis – pagrindinė idėja – valdymo organų steigimas ir jų išdėstymas priklauso nuo respublikos teritorinės struktūros. Steigiami:
1. Organai, veikiantys visos respublikos teritorijoje;
2. Organai, funkcionuojantys administraciniame teritoriniame vienete.
Bendrojo vadovavimo – valstybės teritorijoje ar administraciniame vienete formuojami bendro vadovavimo, t.y. bendros kompetencijos organai (pvz., Vyriausybė). Šie organai sprendžia visus klausimus – ekonominius, ūkinius, kultūrinius, politinius.
Šakinis – sudaromi
organai, vadovauti atskiroms valdymo šakoms – pramonei, prekybai, žemės ūkiui, transportui ir t.t. Tokie organai yra respublikinio mąsto.
Tarpšakinis (funkcijinis) – valdymo organai sudaromi spręsti t.t. funkciją, uždavinį ir atitinkamiems klausimams koordinuoti tarp visų tarpšakinių organų. Tas organas nustato tam tikrus normatyvus, standartus.

Question 42

Q

Valstybės valdymo tarnybos formavimo ir jos veiklos tobulinimo problemos

Answer

A

Valstybinio valdymo organai sudaromi teisine tvarka ir teisiniais pagrindais. Visų valstybinio valdymo organų formavimo tvarka ir pagrindai numatyti LRK, įstatymuose, LRV nutarimuose ir kt. aktuose.
Pagrindai ir tvarka gali būti apibrėžti tiesiogiai ir netiesiogiai.
LRV formavimo tvarka yra tiesiogiai nustatyta LR Konstitucijoje.
LRK numatyta, kad steigiamos ministerijos, bet rūšys ar kiekis nenustatomi.
LRK nustatyta, kad LRV gali steigti sau pavaldžias įstaigas ir departamentus. Jų pagrindas tiksliai apibrėžtas, o visa kita sprendžia ministerijos.
LRK numato ministerijas, departamentus, kiti nėra tiksliai apibrėžti.
Ministerijų, departamentų, kt. tarnybų nuostatus tvirtina vyriausybė. Nuostatuose sakoma, kad ministerija ar departamentas gali steigti sau pavaldžius organus. Ši tvarka numatyta teisiniame pagrinde; tačiau nekalbama konkrečiai, kaip steigiami tie organai.

Question 43

Q

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo teisės ir pareigos

Answer

A

ANK 577 :

AA traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi šias teises:
1) susipažinti su bylos medžiaga;
2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus;
3) teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka;
4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus;
5) pareikšti prašymus ir nušalinimus;
6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba;
7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos;
8) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo:
1) laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis;
2) šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją.
AA traukiamą asmenį, kuris pagal AN tyrimą atliekančio pareigūno, teismo ar kitos AN bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos šaukimą vengia atvykti, policijos pareigūnai gali atvesdinti. Jeigu AA traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teismas gali paskelbti AA traukiamo asmens paiešką.
Turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas.

Question 44

Q

Nukentėjusysis, jo teisės ir pareigos

Answer

A

ANK 578:

Nukentėjusiuoju AN byloje laikomas FA arba JA, kuriam AN padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju AN tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu AN protokole, arba AN bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.
Nukentėjusysis gali būti apklaustas kaip liudytojas.

ANK 579:

Nukentėjusysis turi šias teises:
1) susipažinti su bylos medžiaga;
2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus;
3) teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka;
4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus;
5) pareikšti prašymus ir nušalinimus;
6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba;
7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos;
8) atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius;
9) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.
Nukentėjusysis privalo:
1) laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis;
2) šaukiamas atvykti pas AN tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją.
Už melagingų parodymų davimą teisme nukentėjusysis atsako pagal BK (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 235 straipsnį. Už melagingų parodymų davimą AN tyrimo ir AN nagrinėjimo ne teismo tvarka metu nukentėjusysis atsako pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį.

Question 45

Q

40 straipsnis. Administracinių nusižengimų pakartotinumas

Answer

A

Jeigu AN padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą AN, laikoma, kad šis AN padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį AN, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Question 46

Q

621 straipsnis. Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje

Answer

A

ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus AN bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai).

Question 47

Q

640 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje

Answer

A

Apyl teismas, priėmęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo AN byloje, išsprendžia šiuos būtinus pasirengimo teisme nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo AN byloje klausimus:
1) išsiunčia ANK 621 str nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo, prireikus ir jo priedų, kopijas (nuorašus), nustato terminą, per kurį nutarimą AN byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas) privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą.
Atsiliepimą į skundą tokios formos, kokios pageidauja skundą padavęs asmuo, o jeigu jis pageidavimo dėl proc dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas;
2) šalių prašymu arba savo iniciatyva išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti;
3) nusprendžia dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės darymo;
4) atlieka kitus veiksmus, reikalingus rengiantis nagrinėti bylą.
Teisėjas, skirdamas ekspertizę pasirengimo teisme metu, priima nutartį prieš tai pranešęs AN teisenoje dalyvaujantiems asmenims.
Kitais, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, atvejais pasirengimo teisme nagrinėti klausimai išsprendžiami teisėjo rezoliucija.

Question 48

Q

29 straipsnis. Turto konfiskavimas

Answer

A

Turto konfiskavimas yra APP, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar AN bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
Turto, kuriam pagal LR teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas.
Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo AN įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.
ANK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK SD straipsnyje, nustatančiame AA už asmens padarytą veiką.
Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais.
Už ANK numatytų tam tikrų AN padarymą gb konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:
1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas AN daryti;
2) perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) perleistas kaip JA, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip 50 proc JA akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba JA vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus JA vardu ar kontroliuoti JA veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra AN įrankis, priemonė, dalykas ar įst uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl AN padarymo.

Question 49

Q

208 straipsnis. Kontrabanda

Answer

A

Prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, LR tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per LR valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės,
kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė
neviršija 5 BBND dydžių,
užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt eurų.
,
kai neteisėtai gabenamų vertė 5 BBND - 50 BBND užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų.
kai neteisėtai gabenamų vertė 50 BBND - 150 BBND
užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus AN gb skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per LR valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus AN privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.
vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius.

Question 50

Q

609 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo turinys

Answer

A

AN protokole nurodoma:
jo surašymo data ir vieta,
tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė;
duomenys apie AN traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, AK, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai);
AN padarymo vieta, laikas ir esmė;
ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį AN nustatantis TA;
liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.;
AA traukiamo asmens paaiškinimas dėl AN, jo aplinkybių;
AA traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną;
bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma AN protokolo surašymo metu;
AA traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti proc dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis;
AA traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas;
kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.
Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir AA traukiamas asmuo, išskyrus ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas AA traukiamam asmeniui nedalyvaujant;
kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.
Kai nėra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į AN protokolą įrašo administracinį nurodymą, kuriame:
1) nurodoma, kokio dydžio piniginę baudą siūloma sumokėti AN padariusiam asmeniui ir, kai už padarytą veiką ANK SD straipsnyje nustatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas, – kokios trukmės specialiosios teisės atėmimas skiriamas asmeniui;
2) nurodoma, per kiek laiko, kokiu įmokos kodu ir į kokią sąskaitą asmuo turi sumokėti baudą, taip pat laikas ir vieta, kur turi būti atiduotas ANK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduotas laikinasis dokumentas ar kitas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas;
3) išaiškinama, kad, nesumokėjus baudos arba neatidavus ANK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduoto laikinojo dokumento ar kito specialiąją teisę patvirtinančio dokumento nustatytu laiku, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir AN protokolas bus siunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti AN bylą ne teismo tvarka;
4) nurodomi ANK SD straipsnio sankcijoje už asmens padarytą AN nustatytos baudos minimalus ir maksimalus dydžiai ir specialiosios teisės atėmimo minimalus ir maksimalus terminai.
Jeigu AA traukiamas asmuo atsisako suteikti duomenis apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma ANP. AA traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.
Surašant protokolą, AA traukiamam asmeniui išaiškinamos ANK 577 straipsnyje numatytos jo teisės ir pareigos ir tai pažymima protokole.
Kai protokolas surašomas AA traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti AN bylos nagrinėjimo metu. Kitos AA traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, išdėstomos protokole.
AN protokolo formą ir jos pildymo taisykles tvirtina LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Question 51

Q

644 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka

Answer

A

Apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus išnagrinėjus AN bylas I inst teisme,
AA traukiamas asmuo,
nutarimą AN byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko AN tyrimą,
taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai) gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui.

Question 52

Q

569 straipsnis. Įrodymai

Answer

A

Įrodymai AN byloje yra bet kurie įst nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi AN tyrimą atliekantys pareigūnai nustato AN padarymo faktą ir aplinkybes, AA traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kt aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis:
- ANP,
- pareigūnų tarnybiniais pranešimais,
- pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo AN požymių turinčios veikos padarymą,
-nnuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais,
- liudytojų, nukentėjusiojo ir AA traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais,
- nekspertizės aktu,
- specialisto išvada,
- daiktiniais įrodymais,
- daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir
- kitokiais dokumentais.
Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministras nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.
Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys AN tyrimą.
Įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai AN fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis.
Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar AN bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
Teismas ir AN bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
AN padarymo faktas, AA traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįstos
vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.

Question 53

Q

610 straipsnis. Administracinio nurodymo surašymo pagrindai ir jo įvykdymo padariniai

Answer

A

Administracinis nurodymas (ANur) – į ANP įrašomas pasiūlymas asmeniui per 15 k.d. nuo ANP įteikimo dienos, o kai ANP su ANur surašomas AA traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per 30 k.d. nuo ANP su ANur išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią 1/2 min baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį AN, numatytą tam tikruose ANK str, – min baudą, nustatytą ANK SD str (straipsnio dalyje).
Kai ANK SD straipsnyje nustatytas privalomas asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, į ANP įrašomas pasiūlymas sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ANK 33 str 1 d 3 p nustatytam terminui.
Kai ANK SD straipsnyje nustatytas privalomas asmeniui suteiktos specialiosios teisės, išskyrus teisę vairuoti transporto priemones, atėmimas, į ANP įrašomas pasiūlymas per 15 k.d. nuo ANP įteikimo dienos, o kai ANP su ANur surašomas AA traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per 30 k.d. nuo išsiuntimo dienos grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus atitinkamai institucijai (sutikti su specialiosios teisės atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui).
ANur negali būti surašomas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) ANK SD straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už AN nustatyta didesnė negu 1500 eurų max bauda;
2) asmuo per metus padarė pakartotinį AN, išskyrus kai kuriuos ANK numatytus AN;
3) asmuo AN padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs ir tai turėjo įtakos AN padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo;
4) AN sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat AN padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta;
5) ANK SD už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto, kuriam pagal LR teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas;
7) asmuo padarė AN, susijusį su naudojimusi ANK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta.
Šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais ANP nustatyta tvarka perduodamas teismui ar AN ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui).
ANur yra neskundžiamas.
Asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus ANur nustatytą baudą, o kai numatyta, – ir grąžinus specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (išskyrus dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones) atitinkamai institucijai, laikoma, kad ANur įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, jei ANK 33 str 1 d 4 p nustatytu atveju nepriimamas nutarimas skirti APP, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Question 54

Q

652 straipsnis. Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme

Answer

A

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl ApelS, patikrina priimto nutarimo (nutarties) AN byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Pabloginti AA traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio AN teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai
dėl to yra nutarimą AN byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko AN tyrimą, skundas arba
nukentėjusiojo skundas.
AA traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio AN teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Question 55

Q

591 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima

Answer

A

AN teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai:

1) padaryta veika neturi AN požymių;
2) jaunesnis negu 16 metų asmuo;
3) nepakaltinamas;
4) yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta aplinkybė;
5) priimamas amnestijos aktas, kuriuo panaikinamas administracinės nuobaudos skyrimas;
6) panaikinamas AA nustatantis aktas;
7) iki AN bylos nagrinėjimo pasibaigia ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas;
8) dėl to paties fakto AA patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas Anur, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti AN teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas IT;
9) mirė asmuo, kuriam buvo pradėta AN teisena.

Question 56

Q

664 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas

Answer

A

AN padarytą turtinę žalą AN padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir AN padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą.
Tais atvejais, kai AN padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar AN bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

665 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas nesusitarus
1. Jeigu, nagrinėjant AN bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, AN bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą.
Teismas ar AN bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą.
Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir AN traukiamo asmens finansinę padėtį. AN bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik iki 150 eur.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į CI patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti CP tvarka.

Question 57

Q

612 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas padarius kelis administracinius nusižengimus

Answer

A

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia AA pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti AN protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, gali būti surašomas 1 ANP. Šiuo atveju, jei dėl vieno iš AN ANur negali būti surašomas, dėl visų AN surašomas protokolas be administracinio nurodymo.

Question 58

Q

628 straipsnis. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vieta

Answer

A

Apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą, o kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nepilnametis, – pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą.
Administracinio nusižengimo, kuris užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, byla gali būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą).

Brainscape's Knowledge GenomeTM

Administracinė teisė Flashcards

Brainscape's Knowledge Genome^TM