CPT

Question 1

Proceso atnaujinimo samprata, reikšmė ir pagrindai

Answer 1

365 straipsnis. Proceso atnaujinimas
1. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti:
- šalys ir
- tretieji asmenys,
- taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.
Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.
2. Prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti LR generalinis prokuroras.

366 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai

1. Procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai:
   1) kai EŽTT pripažįsta, kad LR teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai CB prieštarauja ŽTPLA konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra LR, arba kai EŽTT nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad LR teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais CB buvo pažeistos ŽTPLA konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra LR, nustatytos pareiškėjų teisės dėl LR teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose;
   2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
   3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
   4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą;
   5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;
   6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
   7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų;
   8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
   9) jeigu I instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.
3. Prašymas atnaujinti procesą yra negalimas:
   - santuokos pripažinimo negaliojančia, santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę,
   - taip pat bankroto bylose.

Question 2

Prašymų dėl proceso atnaujinimo turinys, jų pateikimo terminai ir tvarka

Answer 2

367 straipsnis. Prašymų atnaujinti procesą pateikimas

1. Jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas LAT.
2. Jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą.
3. Jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam I instancijos teismui.
4. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje CB, kurioje prašoma procesą atnaujinti.

368 straipsnis. Prašymo padavimo terminai

1. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
2. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

369 straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą turinys

1. Be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma:
   1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas;
   2) proceso atnaujinimo pagrindas;
   3) proceso atnaujinimo motyvai;
   4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;
   5) prašymą pareiškusio asmens prašymas.
2. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Question 3

Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas

Answer 3

370 straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas
1. Spręsdamas klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.
Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.
Teismo nutartis, kuria prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
2. Priėmęs prašymą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą.
Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą.
Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per 14 dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.
3. Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais,
teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas.
Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka.
4. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės.
5. Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas.

Question 4

Teismo, nagrinėjančio prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisės.

Answer 4

371 straipsnis. Teismo teisės

1. Išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę:
   1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo ATMESTI. Priima nutartį;
   2) teismo sprendimą ar nutartį PAKEISTI. Priima nutartį ar sprendimą;
   3) priimti NAUJĄ sprendimą (nutartį).Priima nutartį ar sprendimą.
2. Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios.

372 straipsnis. Sprendimo (nutarties) teisinė galia
1. Prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo.
2. Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Be to, šis teismas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

373 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimas
Panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.

374 straipsnis. Apribojimai pateikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo
Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas.

Question 5

Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės

Answer 5

662 straipsnis. Išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka

1. Išieškotojas pgl 664, 665 str nustatytą eilę, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia.
2. Šis nurodymas antstoliui yra privalomas.
3. Jeigu išieškotojas nenurodė, antstolis pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti.
4. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu
   - nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto,
   - šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti,
   - šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.
5. Reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto.

663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš FA turto
1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 6 mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per 18 mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad per nustatytą terminą nebus išieškotos.
2. Tiesiogiai iš skolininko DU, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas.
3. Išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik , kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4000 eurų. Nebent skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.
4. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma.
Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
Prašymas paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.

664 straipsnis. Išieškojimo iš skolininko FA turto eilė

1. Pirmąja - iš hipotekos ir įkeisto turto hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.
2. Antrąja - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, VP, DU, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
3. Trečiąja - iš skolininkui priklausančio NT, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse.
4. Ketvirtąja - iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis.
5. Penktąja - iš skolininkui priklausančio gyv būsto, kuriame jis gyvena.

665 straipsnis. Išieškojimo iš skolininko JA turto eilė

1. Pirmąja - iš hipotekos ir įkeisto turto hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.
2. Antrąja - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, VP, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas.
3. Trečiąja - iš kito turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 dalyje.
4. Ketvirtąja - iš gamybai būtinų NT objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagr priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai.

666 straipsnis. Išieškojimas iš FA turto

1. Išieškojimas iš FA nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
2. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.

667 straipsnis. Skolininko FA turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas
1. Jeigu skolininkui priklausanti turto dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis patvarkymu visiems vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per 20 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą.
Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per 30 dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą.
Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo priėmimo dienos ir motyvuotai pratęstas dar 30 dienų.
2. - Kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo,
- nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar
- bent vienas išieškotojas pateikia prieštaravimą,
- per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas,
antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Jeigu per antstolio nustatytą terminą prašymas teismui nepateikiamas,
antstolis išieškojimą iš to turto NUTRAUKIA.
Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus 1 metams po nutraukimo dienos.
3. Teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis.
4. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

668 straipsnis. Turtas, iš kurio NEGALI BUTI išieškoma
1. Vykdant išieškojimą iš FA, išieškojimas negali būti nukreipiamas į:
- buities,
- ūkio,
- darbo,
- mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi.
Sąrašas - Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į
- pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
reikmenų sąrašas - Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
2. Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas.
Vykdant išieškojimą iš valstybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme nustatytais atvejais.
3. Išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu ES teisės aktuose ar LR tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant ES, LR teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.

669 straipsnis. Išieškojimo tvarka likviduojant įmones, įstaigas, organizacijas
Likviduojant įmonę, įstaigą, organizaciją, išieškojimas gali būti nukreipiamas į visą jos turtą, nesilaikant CPK 665 straipsnio 2 – 4 dalyse nustatytos eilės.

670 straipsnis. Bendroji išieškojimo iš visų rūšių JA ar kitų organizacijų tvarka

1. Išieškojimai iš visų rūšių JA ar kitų organizacijų, tarp jų ir iš užsienio subjektų, vykdomi pagal bendrąsias taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas šių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
2. Už antstolio reikalavimų vykdymą, kai išieškoma iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų, yra atsakingi šių subjektų vadovai.

671 straipsnis. Skolininko JA ar kitos organizacijos turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas
Skolininko JA ar kitos organizacijos turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis nustatoma CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

672 straipsnis. Išieškojimo iš ūkinių bendrijų turto ypatumai

1. Jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių turtą.
2. Išieškojimas negali būti nukreiptas solidariai į visų tikrosios ūkinės bendrijos narių turtą pagal jos narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
3. Išieškojimas į komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos turtą nukreipiamas:
   1) į tikrųjų komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos narių visą turtą solidariai;
   2) į narių komanditorių turto dalį, kurią jie perdavė arba turėjo perduoti komanditinei (pasitikėjimo) ūkinei bendrijai, bet jos neperdavė per sutartyje numatytus terminus.

 673 straipsnis. Išieškojimas iš individualių (personalinių) įmonių turto 
 Jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. 

674 straipsnis. Išieškojimas iš valstybės ar savivaldybės įmonės, kuri neturi turto

1. Jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, bet ne daugiau, negu yra valstybės ar savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertė.
2. Reikalavimų tenkinimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto klausimą išieškotojo prašymu išsprendžia teismas priimdamas nutartį. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Question 6

312 straipsnis. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

Answer 6

Ap skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą I instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus paduodant Ap skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą I instancijos teisme.

Question 7

Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos

Answer 7

320 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos
1. Bylos nagrinėjimo Ap tvarka ribas sudaro Ap skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
2. Ap instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas Ap skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Apie ketinimą peržengti Ap skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Ap instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Question 8

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo ypatumai

Answer 8

763 straipsnis. Nepiniginio pobūdžio sprendimų bendroji vykdymo tvarka
Vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.

764 straipsnis. Teismo sprendime nurodytų VAIKŲ perdavimas išieškotojui
1. Kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs VVTAI, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas, priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos:
- detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir
- jų taikymas.
Kopija nusiunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
2. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant išieškotojui ir VVTAI atstovui.
Užtikrinant vaiko teisių apsaugą, bet kurios iš proceso šalių ar VVTAI atstovo prašymu arba antstolio sprendimu dalyvauti kviečiamas psichologas.
3. Kai skolininkas nevykdo patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis turi teisę kreiptis į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo.
4. Priverstinai perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti, o VVTAI atstovai vaiką paima ir perduoda išieškotojui.
5. Teismas, atmesdamas antstolio pareiškimą dėl leidimo prievarta paimti vaiką, nutartyje privalo nurodyti, kaip toliau turi būti vykdomas vaiko perdavimas.
6. Vykdant šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, turi būti užtikrinta vaiko teisių apsauga.

765 straipsnis. Teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimas išieškotojui

1. antstolis paima daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda išieškotojui.
2. Jeigu sprendime nurodytų daiktų nėra, antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui.
3. Jeigu negalima daiktų perduoti dėl to, kad jie yra sugedę, nekomplektiniai, arba jeigu negalima jų perduoti dėl kitų priežasčių, antstolis surašo aktą, o vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui.
4. Patvarkyme grąžinti antstolis turi išaiškinti išieškotojui teisę kreiptis į teismą, kad pakeistų sprendimo vykdymo tvarką.

766 straipsnis. Iškeldinamo asmens turto apsauga
1. Iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis.
2. Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis. Tada aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą laikydamasis CPK 677 ir 681 straipsnių nuostatų.
4. Aprašytas turtas kartu su turto aprašo kopija perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju.
Turto aprašo kopija išsiunčiama ar kitaip perduodama skolininkui.
5. Turtą gali saugoti ir pats antstolis.
6. Turto saugotojas perduoda turtą skolininkui antstolio patvarkymu.
7. Visas su turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina skolininkas.
8. Jeigu skolininkas per 3 mėnesius nepasiima savo turto, jis realizuojamas CPK VI dalies XLIX skyriuje nustatyta tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui.

767 straipsnis. Įkeldinimas į gyv patalpas pagal teismo sprendimą

1. Pagal teismo sprendimą į gyv patalpas turi būti įkeldinami tik tie asmenys, kurie nurodyti vykdomajame rašte.
2. Apie įkeldinimo laiką prieš 5 d.d. raštu pranešama skolininkui ir išieškotojui. Įkeldinama paprastai jiems dalyvaujant.
3. Jeigu skolininkas slepiasi arba nevykdo antstolio reikalavimo įleisti išieškotoją į patalpą, antstolis išieškotoją įkeldina priverstine tvarka, dalyvaujant policijos pareigūnui.
4. Apie priverstinį įkeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos įkeldinimo protokolą.

768 straipsnis. Iškeldinimas iš gyv patalpų pagal prokuroro sankciją
1. Sankcija dėl iškeldinimo įvykdoma per 7 d. nuo jos įteikimo iškeldinamiems asmenims dienos. Jie paraginami, jeigu yra galimybė, išsikelti nedelsiant.
Neatidėliotinais atvejais iškeldinama nedelsiant.
2. Sankciją dėl iškeldinimo vykdo namo, iš kurio iškeldinama, buvimo vietos antstolis pagal CPK nuostatas.
3. Jeigu asmenys atsisako įleisti antstolį į gyv patalpą, kurią jie yra užėmę, kitokiais veiksmais trukdo iškeldinti, iškeldinama padedant policijai.
4. Jeigu yra pateisinamų priežasčių, teismas, davęs sankciją iškeldinti prokuroras, taip pat aukštesnysis prokuroras pagal suinteresuotų asmenų ar antstolio pareiškimą turi teisę atidėti iškeldinimą.

769 straipsnis. Iškeldinimas iš gyv ir neg patalpų

1. Pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu.
2. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš 5 d.d. raštu pranešama skolininkui.
3. Jeigu nesuteikiant kitos gyv patalpos iškeldinami nepiln vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš 30 d iki iškeldinimo dienos raštu praneša VVTAI.
4. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.
5. Apie priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą.

770 straipsnis. Bylų dėl garbės ir orumo gynimo sprendimų vykdymo ypatumai
Vykdant sprendimus dėl garbės ir orumo gynimo, taikomos Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje nustatytos sankcijos.

771 straipsnis. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymas
1. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis:
- skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba
- jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas,
antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
2. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.
3. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagalCPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.
4. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
5. Jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo ar privalomojo nurodymo neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui ar privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko.
6. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.
išsprendžiamas teismo posėdyje.
Teismas gali jam skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
7. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas skolininkui vėl baudą.
8. Tuo atveju, kai sprendimo neįvykdo JA, baudą teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui.
9. Dėl nutarčių gali būti duodamas atskirasis skundas.

7711 straipsnis. Griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje esančių kliūčių pašalinimas ir turto apsauga
1. Jeigu vykdant savavališkai pastatyto statinio griovimą (ar jo dalies ardymą) paaiškėja, kad statinyje ar jo dalyje yra asmenų, antstolis veikia CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
policijos dalyvavimas būtinas.
2. Jeigu yra turto ir skolininkas jo nepasiima, šis turtas saugomas (aprašomas, įkainojamas, perduodamas) ir realizuojamas CPK 766 straipsnyje nustatyta tvarka.

772 straipsnis. Sprendimų grąžinti į darbą ir pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę neįvykdymo pasekmės
Tais atvejais, kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą,
teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

Question 9

Papildomas teismo sprendimas

Answer 9

277 straipsnis. Papildomas sprendimas

1. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu:
   1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas;
   2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;
   3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
2. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
3. Papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
4. Papildomas sprendimas gali būti apskųstas Ap tvarka per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos.
5. Dėl teismo nutarties nepriimti, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Question 10

Ieškinio forma ir turinys

Answer 10

135 straipsnis. Ieškinio turinys

1. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma:
   1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;
   2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);
   3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyv vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą;
   4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);
   5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas;
   6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas;
   7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
2. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

136 straipsnis. Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas
1. Ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus.
2. Teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau.
3. Kai sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinį teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau.
4. Teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra:
- kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba
- kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba
- pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui,
gali sujungti tas bylas, jei bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.
Teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba CB skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba CB skyriaus pirmininkas.
Dėl bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo su administraciniuose teismuose nagrinėjamomis bylomis sprendžiama CPK 36 straipsnyje nustatyta bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų nagrinėjimo tvarka.

Question 11

Civilinės bylos iškėlimas

Answer 11

137 straipsnis. Ieškinio priėmimas
1. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.
2. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu:
1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka;
2) ieškinys neteismingas tam teismui;
3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;
4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;
5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui;
7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo;
8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
3. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį.
Nurodo:
- į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis,
- arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.
Teismo nutartis per 10 dienų nuo ieškinio registravimo teisme dienos.
Jeigu ieškinyje prašoma taikyti LAP, ieškinio priėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas mutatis mutandis taikant CPK 147 straipsnio nuostatas.
Teismo nutartis su visais gautais dokais per 3 d.d. nuo nutarties priėmimo dienos įteikiami arba išsiunčiami pareiškėjui.
4. Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
5. Dėl teismo nutarties g.b. duodamas atskirasis skundas.
6. Teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl CB dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Question 12

Reikalavimų patenkinimo eilė

Answer 12

754 straipsnis. Reikalavimų patenkinimo eilė

1. Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.
2. Pirmąja - išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo.
3. Antrąja - darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių.
4. Trečiąja - visi kiti reikalavimai.
5. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės - patenkinami proporcingai.

755 straipsnis. Teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo dėl turto KONFISKAVIMO vykdymo eilė

1. skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos.
2. Jeigu daiktai konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka.

756 straipsnis. Antstolio patvarkymas išieškotoms sumoms paskirstyti
Iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu.
Jeigu kelių išieškotojų naudai, patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.

757 straipsnis. Iš areštuoto nekiln daikto gaunamų pajamų paskirstymo tvarka

1. Iš areštuoto nekiln turto gaunamos pajamos paskirstomos tokia tvarka:
   1) saugotojo išlaidoms;
   2) pastato eksploatavimo išlaidoms;
   3) mokesčiams už nekiln turtą;
   4) nekiln daikto draudimo įmokoms.
2. Likusios pajamos skiriamos skolininko įsiskolinimui padengti CPK 753, 754 ir 755 straipsniuose nustatyta tvarka.

758 straipsnis. Išieškotų sumų išmokėjimas išieškotojams

1. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
2. Sumos, kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas, gali būti tiesiogiai sumokamos į atitinkamą valstybės biudžeto sąskaitą banko įstaigose.

759 straipsnis. Prisijungimas prie išieškojimo

1. Išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.
2. Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus.

Question 13

356 straipsnis. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje

Answer 13

1. Kas byla nagrinėjama pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui.
   Rašytinio proceso tvarka.
   Teismo posėdis susideda iš pranešimo apie bylą, kasacinį skundą, atsiliepimą į kasacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir nutarties (nutarimo) priėmimo.
2. Nusprendusi, kad tai yra būtina, teisėjų kolegija paskiria žodinį bylos nagrinėjimą.
   Žodinio proceso atvejais
   - kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį,
   - paskelbia kolegijos sudėtį,
   - praneša, kokia byla, pagal kieno kasacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo, nutarties nagrinėjama,
   - patikrina, kurie asmenys yra atvykę,
   - nustato atvykusiųjų asmens tapatybę,
   - taip pat patikrina atstovų įgaliojimus.
   Teismas paklausia, ar turi pareiškimų ar prašymų.
   Dėl pateiktų pareiškimų ir prašymų teismas priima nutartį.
   Bylos nagrinėjimas pradedamas pranešėjo pranešimu apie bylą, kasacinį skundą, atsiliepimą į kasacinį skundą.
   Po to išklausomi turintys teisę kalbėti asmenys.
   Pirmas kalba kasatorius arba jo atstovas.
   Kitų asmenų kalbų tvarką nustato teismas.
   Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę.
   Teismas įspėja asmenis, jeigu jų kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio.
   Teismas turi teisę užduoti klausimų.
   Byloje kalbėję asmenys turi replikos teisę.
3. Bylos nagrinėjimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutartį (nutarimą) šiame skyriuje nustatyta tvarka.
   bylą išsprendžia nutartimi, o
   CB skyriaus ar teismo plenarinė sesija – nutarimu.
4. Žodinio proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.
5. Teisėjų kolegija arba skyriaus ar teismo plenarinė sesija, jeigu yra CPK nustatyti pagrindai, kasacine tvarka nagrinėjamą bylą atideda arba sustabdo.
   Byla iš naujo kasacine tvarka nagrinėjama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo atidėta arba sustabdyta.
6. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra CPK 350 str 2 d (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas.

Question 14

357 straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje teisėjų kolegijoje, skyriaus ar teismo plenarinėje sesijoje ir mišrioje teisėjų kolegijoje

Answer 14

1. LAT pirmininkas, CB skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei 7 teisėjų kolegijai arba CB skyriaus plenarinei sesijai,
   jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas.
2. LAT pirmininkas, CB skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro išplėstinę 7 teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą.
   Jei bylą išplėstinei 7 teisėjų kolegijai perdavė 3 teisėjų kolegija,
   tai į išplėstinės teisėjų kolegijos sudėtį paprastai įtraukiami šią bylą kasacine tvarka pradėję nagrinėti teisėjai.
3. Perdavus bylą nagrinėti CB skyriaus plenarinei sesijai, LAT pirmininkas arba CB skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą.
4. Atrankos kolegijos arba bylą nagrinėjančio teismo siūlymu LAT pirmininkas bylai nagrinėti kasacine tvarka gali sudaryti mišrią CB skyriaus ir BB skyriaus 3 ar išplėstinę 7 teisėjų kolegiją, taip pat gali perduoti bylą nagrinėti teismo plenarinei sesijai.
   Teisėjų kolegija sudaroma ir bylas ji nagrinėja pagal CPK nustatytas kasacinio teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo kasacine tvarka taisykles.

Question 15

185 straipsnis. Įrodymų įvertinimas

Answer 15

1. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
2. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

Question 16

176 straipsnis. Įrodinėjimas

Answer 16

1. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
2. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka.

T. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu

• byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo;
• reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą;
• išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis;
• teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;
• įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą;
• įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.

Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti.

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.

Question 17

341 straipsnis. Apribojimai pateikti kasacinį skundą

Answer 17

Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka.

Question 18

347 straipsnis. Kasacinio skundo turinys

Answer 18

1. Kasaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti:
   1) nurodytas sprendimas ar nutartis, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas;
   2) turtiniuose ginčuose nurodoma ginčijama suma;
   3) nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą;
   4) kasatoriaus prašymas.
2. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
3. Kasacinį skundą surašo advokatas. JA kasacinį skundą taip pat gali surašyti JA darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
   Jeigu kasatorius yra FA, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats.
   Be to, kasacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.
   Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.
4. Prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus.
   Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.

Question 19

353 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Answer 19

1. KT, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.
   KT yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
2. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
   Apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
3. Kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo ar nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.

Question 20

93 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Answer 20

1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
2. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
3. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.
4. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
5. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia I instancijos teismas.
6. Bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kompetentingą ES teisminę instituciją, taip pat dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo, proceso dalyviams nepaskirstomos.

Question 21

755 straipsnis. Teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilė

Answer 21

1. Vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos.
2. Jeigu nuosprendyje, nutartyje ar nutarime išvardyti daiktai konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka.

įstatymuose nenustatyta apribojimų pagal kreditorių reikalavimus išieškoti iš konfiskuoto turto po to, kai turtas nustatyta tvarka perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nors šis aiškinimas buvo priimtas byloje, kurioje civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo buvo pateiktas baudžiamojoje byloje, tačiau kasacinis teismas nurodė, kad toks CPK 755 straipsnio normų aiškinimas gali būti taikomas ir teisinėse situacijose, kai civilinis ieškinys pareiškiamas ir patenkinamas vėliau, t. y. po teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo dėl turto konfiskavimo priėmimo. Vis dėlto kasacinis teismas pažymėjo, kad CPK 755 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas kreditorių turtinių reikalavimų tenkinimas neturėtų būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas kaltininko dvigubam nubaudimui tais atvejais, jeigu, visiškai ar iš dalies įvykdžius ankstesnį teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, vėliau pradėtoje civilinėje byloje iš kaltininko priteisiamas žalos atlyginimas nukentėjusiajam ir kaltininkas turi kito turto, iš kurio gali būti išieškota visa sprendimu priteista žala. Dėl to kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai visiškai ar iš dalies įvykdytas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas, kuriuo konfiskuoti kaltininko iš nukentėjusio asmens nusikalstamu būdu pasisavinti pinigai, išieškojimas pagal teismo sprendimą dėl turtinės žalos, padarytos nusikalstamu būdu pasisavinant nukentėjusiojo pinigus, atlyginimo, priimtą pagal nukentėjusio asmens ieškinį, pareikštą po nuosprendžio priėmimo, nukreipiamas: 1) į konfiskuotą turtą – ta apimtimi, kuria įvykdytas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl turto konfiskavimo; 2) į kaltininko turtą – ta dalimi, kuria teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl turto konfiskavimo neįvykdytas.

Question 22

Viešoji tvarka arbitražo sprendimų pripažinime

Answer 22

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sąvoka „viešoji tvarka“ turėtų būti suprantama ir aiškinama siauriau – kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt.

Didelių netesybų santykio su viešąja tvarka klausimas:

1) Neprotingai didelės palūkanos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą;
2) Tai, kad sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia, kad arbitražo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštaraus Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio yra svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi, į tai, kad delspinigiai atsirado iš sutartinių santykių, ir šių santykių pobūdžio (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
3) Teismas turi pareigą kiekvienu atveju nagrinėdamas prašymus dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, net ir esant panašiems ar tapatiems sutartiniams teisiniams santykiams, įvertinti, ar sutartiniai delspinigiai (baudinės netesybos) nepažeidžia viešosios tvarkos konkrečios bylos kontekste;
4) Kai dėl iš anksto aptartų nuostolių, kaip netesybų, formos sulygta specifinėje sutartyje, sudarytoje profesionalaus žaidėjo ir jo agento, nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą suinteresuotą asmenį – profesionalų žaidėją – laikyti silpnesniąja civilinių teisinių santykių šalimi. Todėl šalių sudaryta sutartis gali būti vertinama kaip sudaryta profesionalų, išmanančių tokių sutarčių specifiką, turinčių patirtį ir derybinę galią sudarant tokias sutartis, taip pat turinčių galimybę šias sutartis sudarant, vykdant ar nutraukiant pasitelkti kvalifikuotus reikiamos srities teisininkus. Tokių šalių suderinta valia dėl netesybų neturėtų būti paneigiama nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti svarbiausių ir pagrindinių teisės nuostatų pažeidimą. Vertinamas arbitražo teismo sprendimo galimas prieštaravimas viešajai tvarkai turi būti akivaizdus ir nustatomas pakartotinai nevertinant arbitražo teismo sprendime nustatytų aplinkybių, be to, turėtų būti nustatyta, kad sprendimo pripažinimas pažeistų pačias fundamentaliausias tarptautiniu mastu pripažįstamas vertybes ar moralės principus

Question 23

593 straipsnis. Pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu

Answer 23

1. CPKnumatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu.
2. Pareiškimus:
   - dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis),
   - dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 straipsnis),
   - dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (CPK 619 straipsnis),
   - dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais,
   - taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso,
   teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų priėmimo dienos.
   Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus.
3. Šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
   Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės.
4. Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais – posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims.
5. Nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
6. Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai
   - dėl vykdomosios bylos nutraukimo,
   - dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko,
   - dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą,
   - dėl baudų skyrimo,
   - dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir
   - kitais CPK numatytais atvejais,
   gali būti duodamas atskirasis skundas.

Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Nurodytais atvejais netaikytina bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

LAT: Nors CPK 593 straipsnio 5 dalis įtvirtina specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę, ši teisės norma laikytina bendrąja tais atvejais, kai antstolis į teismą kreipiasi su CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytais pareiškimais. Atsižvelgiant specifines antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, funkcijas, toks teisinis reguliavimas yra pateisinamas.
Tačiau kartu pažymėtina, kad, remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, tarp jų ir antstoli, privalo, be kita ko, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei CPK 593 straipsnis, nei kitos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenustato atvejų, kokiu būdu turėtų būti sprendžiamas byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimas tais atvejais, kai antstolis, kreipdamasis į teismą su CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytu pareiškimu, piktnaudžiavo šia savo teise.
CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Taigi šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia teismui, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį, nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad tokiu atveju, kai dėl antstolio, piktnaudžiaujančio savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų nagrinėjimo, veiksmų vykdymo proceso šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį. Toks aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neprieštarauja įstatymo leidėjo tikslui ir siekiui, nurodytam šios nutarties 28, 31 punktuose, ir atitinka civilinio proceso tikslus.

Question 24

96 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei

Answer 24

1. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
2. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.
3. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.
4. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
5. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
6. Jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.
7. Kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs I instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
   Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
   Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas.

Question 25

138 straipsnis. Ieškinio trūkumų šalinimas

Answer 25

Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

Question 26

226 straipsnis. Šalių ir trečiųjų asmenų pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu

Answer 26

Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

Question 27

141 straipsnis. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas

Answer 27

1. Iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą.
   Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.
   Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
2. Pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui.
3. Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.
4. Teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama.
5. Procesinio dokumento dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo kopija dalyvaujantiems byloje asmenims įteikiama CPK nustatyta tvarka.

Question 28

42 straipsnis. Šalių teisės ir pareigos

Answer 28

1. Šalys turi teisę
   - susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą),
   - daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas),
   - pareikšti nušalinimus,
   - teikti įrodymus,
   - dalyvauti tiriant įrodymus,
   - užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams,
   - pateikti prašymus,
   - duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu,
   - teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais,
   - prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams,
   - gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas),
   - apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir
   - naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK.
   Ieškovas taip pat turi teisę
   – pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką,
   – padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba
   – atsisakyti ieškinio.
   Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.
2. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
3. Šalys gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.
4. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
5. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
   Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas CPK ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.

Question 29

140 straipsnis. Ieškinio atsisakymas, ieškinio pripažinimas ir šalių taikos sutarties sudarymas

Answer 29

1. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
   Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras).
   Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą.
   Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.
   Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.
   Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.
   Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės.
   Jeigu per 7 dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.
2. Bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.
3. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal šį Kodeksą byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina.
4. Jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
5. Teismas, kuris nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio atsisakymo ar atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo arba netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį.

Question 30

273 straipsnis. Sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus

Answer 30

1. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
2. Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.
3. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Question 31

771 straipsnis. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymas

Answer 31

1. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
2. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.
3. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.
4. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
5. Jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo ar privalomojo nurodymo neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui ar privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko.
6. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas
   - sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar
   - sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba
   - jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas,
   surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.
   Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje.
   Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.
   Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
7. Jeigu skolininkas 2 kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
8. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo JA, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti JA vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui.
9. Dėl nutarčių šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę.
Kadangi tiek CPK 273 straipsnio 3 dalyje, tiek 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamos baudos yra skiriamos tuo pačiu pagrindu, t. y. už analogiško pobūdžio prievolės nevykdymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad abi teisės normos reglamentuoja analogiškas baudas, kurios, atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 6 dalies aiškią nuostatą, skiriamos išieškotojo naudai. Dėl to nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kas laikytinas išieškotoju CPK 273 straipsnio 3 dalies taikymo atveju.

Question 32

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ IR KONCESIJŲ SUTEIKIMO BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

Answer 32

423(1) straipsnis. Bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės
1. VP ir koncesijų suteikimo bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis.
2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl VP ir koncesijų suteikimo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo.
Ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo teisinių santykių.
Jeigu reikalavimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, teismas gali šį reikalavimą išskirti į atskirą bylą arba priimti dalinį sprendimą byloje.

3. Kai byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas visus procesinius dokumentus įteikia tik elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tam nėra techninių galimybių.
   Įteikiant procesinį dokumentą EPP, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
   Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš 3 d.d. iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios.
4. VP ir koncesijų suteikimo bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.
   Išimtiniais atvejais - žodinio proceso tvarka.
   Ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar paruošiamuosiuose dokumentuose šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
   Šis prašymas teismui nėra privalomas.
   Atsisakymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negali būti skundžiamas atskiruoju skundu.

423(2) straipsnis. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka

1. Tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis
   - Viešųjų pirkimų įstatyme,
   - Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme,
   - Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar
   - Koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
2. Kai per įstatymų nustatytus terminus neišnagrinėjamas tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali pareikšti ieškinį teisme dėl ginčo esmės.
3. Kai įst nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi.
   Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.

4233 straipsnis. Ieškiniui keliami reikalavimai

1. Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:
   1) skelbimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą – jeigu pranešimas apie pirkimą arba koncesijos suteikimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;
   2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos arba koncesijos dokumentuose nurodytos koncesijos suteikimo sąlygos;
   3) tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;
   4) perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;
   5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo arba ekonominės veiklos vykdytojų ir koncesiją suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo dokumentai dėl koncesijos suteikimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;
   6) tiekėjo ir (ar) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba ekonominės veiklos vykdytojo ir (ar) koncesiją suteikiančiosios institucijos susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas ar ekonominės veiklos vykdytojas turi;
   7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas, arba ekonominės veiklos vykdytojo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik koncesijos suteikimo sąlygų ginčijimas;
   8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;
   9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
   10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;
   11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
   12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.
2. Ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu.
3. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.
4. Keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

423(4) straipsnis. Ieškinio priėmimas

1. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 d.d. nuo ieškinio gavimo teisme dienos.
2. Priemones ieškinio trūkumams pašalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu.
3. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį arba kuria atmetamas tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo prašymas taikyti LAP, kai šis prašymas buvo gautas iki ieškinio pareiškimo, kopijos šiame skyriuje nustatyta tvarka įteikiamos arba išsiunčiamos ieškovui ir atsakovui, o ieškinys ir jo priedai – tik ieškovui ne vėliau kaip per 3 d.d. nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį ar prašymą priėmimo. Teismas, priėmęs ieškinį, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas šiame skyriuje nustatyta tvarka apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

423(5) straipsnis. Atsiliepimas į ieškinį
1. Kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir 3 asmenims šiame skyriuje nustatyta tvarka nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Šiame pranešime teismas nustato ne ilgesnį kaip 7 d. terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, nurodo atsiliepimų į ieškinį nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali atsiliepimų į ieškinį pateikimo terminą pratęsti iki 14 dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.
2. Be bendrųjų atsiliepimams keliamų reikalavimų, atsiliepime į ieškinį turi būti nurodyta:
1) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;
2) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas.

423(6) straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą
1. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 d nuo ieškinio priėmimo dienos.
2. Pasirengimas paprastai vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu.
Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip 7 d. terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos.
Išimtiniais atvejais teismas vietoj pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu gali paskirti ne daugiau kaip vieną parengiamąjį teismo posėdį, jeigu taip bus greičiau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą.

3. Manydamas, kad pasirengta bylą nagrinėti teisme, teismas priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį. Be bendrųjų tokiai nutarčiai keliamų reikalavimų, joje nurodoma, ar tenkinami dalyvaujančių byloje asmenų prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jeigu šie prašymai buvo pateikti.

423(7) straipsnis. LAP
1. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl LAP taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu.
Teismas gali netaikyti LAP, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

2. Be CPK nurodytų kitų LAP, kaip LAP viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma:
   1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas;
   2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties;
   3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties;
   4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas;
   5) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas.

423(8) straipsnis. Bylos nagrinėjimo tvarka

1. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
2. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
3. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įst numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.
4. Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos.

423(9) straipsnis. Apeliacinio proceso ypatumai

1. Apeliacinis skundas viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo byloje gali būti paduotas per 14 dienų nuo I instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.
2. Atsiliepimams į apeliacinį skundą pateikti nustatomas 14 dienų terminas nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos.
3. Sprendimas byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos.

423(10) straipsnis. Kasacinio proceso ypatumai
Kasacinis skundas viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo byloje gali būti paduotas per 1 mėnesį nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Question 33

43 straipsnis. Procesinis bendrininkavimas

Answer 33

1. Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra:
   1) bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas);
   2) to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas).
2. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais.

44 straipsnis. Bendrininkų santykiai

1. Kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu.
2. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų.
3. Jeigu ginčijamo santykio pobūdis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (privalomas bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų.
4. Kiekvienas iš bendrininkų turi teisę savarankiškai vesti bylą. Į teismo posėdį kviečiami visi bendrininkai, kuriems byla nėra užbaigta.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, esant keliems bendrininkams, neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko kasacija neturi įtakos kito bendrininko teisėms, todėl kitas bendrininkas, manydamas, jog dėl jo priimtas teismo sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti tik paduodamas savarankišką kasacinį skundą. Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kai kasacinį skundą padavė tik vienas iš atsakovų, o kitas prie šio skundo prisidėjo, kasacine tvarka tikrinamas tik tos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skundą padavusio atsakovo, teisėtumas ir pagrįstumas. Kai konstatuojama, kad atsakovus byloje sieja privalomo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis, pripažintina, jog apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas pagal vieno atsakovo kasacinį skundą gali būti peržiūrėtas kasacine tvarka dėl visų atsakovų. Taigi, kai kasacinį skundą paduoda tik vienas iš atsakovų, bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos priklauso, be kita ko, nuo to, ar atsakovus sieja privalomo ar neprivalomo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 30-313/2017, 20 punktas).

Question 34

149 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas

Answer 34

1. LAP dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
2. Teismas savo iniciatyva panaikina LAP, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl LAP taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
3. Kai teismo taikytos LAP apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas LAP.

Question 35

351 straipsnis. Atsiliepimai į kasacinį skundą

Answer 35

1. Atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per 1 mėnesį nuo skundo įrašymo į LAT kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.
   Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai.
   Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas.
   Atsiliepimai į kasacinį skundą, jo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims.
2. Priimto atsiliepimo į kasacinį skundą kopijos išsiunčiamos šalims ir tretiesiems asmenims, išskyrus jį pateikusį asmenį.

Question 36

351 straipsnis. Atsiliepimai į kasacinį skundą

Answer 36

1. Atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per 1 mėnesį nuo skundo įrašymo į LAT kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.
   Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai.
   Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas.
   Atsiliepimai į kasacinį skundą, jo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims.
2. Priimto atsiliepimo į kasacinį skundą kopijos išsiunčiamos šalims ir tretiesiems asmenims, išskyrus jį pateikusį asmenį.

Question 37

163 straipsnis. Privalomas bylos sustabdymas

Answer 37

1. Teismas privalo sustabdyti bylą šiais atvejais:
   1) kai miršta FA arba pasibaigia JA, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas;
   2) kai šalis netenka veiksnumo tam tikroje srityje;
   3) kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka;
   4) kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su BB nagrinėjimu teisme;
   5) kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla;
   6) kai nagrinėjant bylą, kurioje bankui ar Centrinei kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad bankui ar Centrinei kredito unijai yra paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas);
   7) kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;
   8) kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į administracinį teismą CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;
   9) kai teismas kreipiasi į kompetentingą ES teisminę instituciją CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;
   10) kitais įstatymų numatytais atvejais.
2. LAT sustabdo bylą, kai kreipiasi į EŽTT CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais.

Question 38

162(3) straipsnis. Bylos sustabdymas

Answer 38

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

LAT: Dėl šios normos aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo yra konstatuota, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje bylojeyra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas.

LAT: nei CPK 163 straipsnis, nei joks kitas įstatymas nenustato tokio privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindo kaip peticijos pateikimas EŽTT dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje; EŽTT neperžiūri valstybių nacionalinių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o tik vertina, ar nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos pažeidimo. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog EŽTT yra ne kartą konstatuota, kad ne jo funkcija nagrinėti nacionalinių teismų tariamai padarytas fakto ir teisės klaidas, nebent jei ir tiek, kiek jos gali pažeisti Konvencijoje saugomas teises ir laisves.

Question 39

164 straipsnis. Teismo teisė sustabdyti bylą

fakultatyvus

Answer 39

Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kai yra paskelbta atsakovo paieška;
2) kai teismas paskiria ekspertizę;
3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;
4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

Question 40

Dėl turto vertės nustatymo vykdymo procese

Answer 40

Kasacinis teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai CPK nustatyta tvarka antstolio patvarkymu yra paskiriama turto vertės nustatymo ekspertizė ir atliktas tyrimas yra įforminamas turto vertinimo ekspertizės aktu, tai toks įrodymas – eksperto išvada – gali būti ginčijamas byloje apskundus antstolio veiksmus, laikantis CPK suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Atskiro proceso dėl turto ekspertizės akto nuginčijimo galimybė atskirai nuo vykdymo proceso yra nesuderinama su vykdymo proceso tikslais ir prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui.

e3K-3- 441-690/2018

Question 41

366 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai

Answer 41

1. Procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai:
   1) kai EŽTT pripažįsta, kad LR teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra LR, arba kai EŽTT nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad LR teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus konvencijoje nustatytos pareiškėjų teisės dėl LR teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose;
   2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
   3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
   4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą;
   5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;
   6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
   7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų;
   8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
   9) jeigu I instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.
3. Prašymas atnaujinti procesą yra negalimas
   - dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar
   - santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę,
   - taip pat bankroto bylose. Bet galimas dėl nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.