BPT Flashcards
Baudžiamojo proceso sąvoka
Baudžiamasis procesas - nusikalstamos veikos tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantis įstatymo nustatyta tvarka.
Baudžiamasis procesas - tai tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno vykdoma veikla, kurios metu sudaromos sąlygos nustatytomis teisėmis naudotis visiems proceso dalyviams.
Teisingumas kaip teismo veikla ir baudžiamasis procesas
Baudžiamojo proceso sąvoka yra glaudžiai susijusi su teisingumo sąvoka, tačiau šios sąvokos yra pakankamai skirtingos ir jų negalima painioti. Teisingumas yra suprantamas, kaip teismo veikla, kuri yra vykdoma nagrinėjant ir spendžiant civilines, administracines bei baudžiamąsias bylas, ginant asmenų teises bei teisėtus interesus ir kuri yra pagrįsta tik įstatymo klausymusi. Taigi, baudžiamasis procesas padeda pasiekti teisingumo tikslus ir gali būti laikoma vienu iš teisingumo įgyvendinimo instrumentų. Baudžiamojo proceso ir teisingumo santykis yra dvejopas, taip viena vertus, kaip galima pastebėti iš pateiktų baudžiamojo proceso ir teisingumo apibrėžimų, baudžiamojo proceso sąvoka yra daug platesnė sąvoka už teisingumo sąvoką, nes baudžiamojo proceso sąvoka aprėpia ne tik teisėjo ir teismų, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūno bei prokuroro procesinę veiklą, nors kita vertus galima būtų teigti, jog baudžiamojo proceso sąvoka yra siauresnė už teisingumo sąvoką, nes teisingumas aprėpia teismų veiklą sprendžiant ne tik baudžiamąsias, bet ir civilines bei administracines bylas.
BP tikslai ir uždaviniai
Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas – nepažeidžiant žmogaus teisių, įgyvendinti teisingumą kuo mažesnėmis sąnaudomis ir išnaudojant bylos aplinkybių ištyrimui kuo mažesnį laiko tarpą.
Pagrindiniai baudžiamojo proceso uždaviniai yra šie:
- greitas ir išsamus nusikalstamų veikų išaiškinimas;
- tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas.
- teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimas, kelio nusikalstamoms veikoms užkirtimas, kai vykdoma bendroji ir individualioji prevencija.;
- piliečių teisių ir laisvių bei visuomenės ir valstybės interesų apsauga;
- piliečių auklėjimas gerbti teisės ir kitas socialines normas.
Baudžiamojo proceso stadijos
Baudžiamojo proceso stadija - tai proceso veiksmų ir sprendimų, kurie atliekami ir priimami tam tikrame proceso etape sprendžiant tam proceso etapui keliamus uždavinius, visuma.
Stadijos:
1. ikiteisminis tyrimas. baigiasi prokurorui surašius kaltinamąjį aktą arba pareiškimą dėl supaprastinto proceso, arba nutraukus ikiteisminį tyrimą;
2. bylų nagrinėjimas I-osios instancijos teisme:
a) procesas, kurio metu sprendžiama ar yra pagrindo rengti teisiamąjį posėdį;
b) teisiamasis posėdis - nagrinėjama iš esmės.
3. apeliacinis procesas
4. nuosprendžių ir nutarčių vykdymas
5. kasacinis procesas.
Baudžiamojo proceso teisės mokslo dalykas ir metodai
Baudžiamojo proceso mokslas - atskira teisės mokslo dalis, kurią sudaro žinių visuma apie:
1) BP reglamentuojančias nuostatas
2) teisinę praktiką tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas
3) užsienio valstybių BP institutus
4) BP istoriją.
Baudžiamojo proceso mokslas yra priskiriamas prie socialinių mokslų, todėl ir jo pažinimo metodai yra paremti tais metodais, kurie yra būdingi visai socialinių mokslų sistemai. Baudžiamojo proceso pažinimo metodai gali būti suskirstyti į tris stambias grupes: bendruosius pažinimo, loginius ir specialiuosius tarpšakinius, kuriuos sudaro atskiri pažinimo metodai. Prie bendrųjų pažinimo grupės metodų galima priskirti:
- dialektinį;
- stebėjimo arba observacijos;
- matavimo
- aprašymo
- lyginamąjį;
- modeliavimo;
- eksperimentą;
- euristinius ir pan. metodus.
Prie loginių – indukciją; dedukciją; analizę; sintezę; abstrahavimą; apibendrinimą; analogiją; hipotezę; argumentaciją. O prie specialiųjų tarpšakinių – istorinį; genetinį; lyginamosios teisėtyros; sociologijos; statistinį; apklausos; praktikos apibendrinimo, matematinius ir pan. metodus.
Baudžiamojo proceso teisės mokslo ir praktikos ryšys
teisinės praktikos mokslinė analizė parodo problemas, kylančias teisinėje praktikoje taikant BP eigą reglamentuojančias nuostatas. Analizė leidžia teikti rekomendacijas dėl proceso nuostatų taikymo proceso veiksmus atliekantiems ir proc sprendimus priimantiems subjektams. Analizuojant teismų praktiką pastebimos teisinės spragos bei kt teisinio reglamentavimo trūkumai. padeda parengti konkrečius siūlymus dėl BP nuostatų tobulinimo.
EŽTT sprendimai itin svarbūs dėl 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo.
Procesiniai santykiai ir jų subjektai
Baudžiamieji procesiniai teisiniai santykiai – tai baudžiamojo proceso įstatymo sureguliuoti valstybės įstaigų, pareigūnų ir procese dalyvaujančių asmenų santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises bei pareigas.
Baudžiamuosius procesinius teisinius santykius sudaro šie struktūriniai elementai:
Subjektai – valstybės įstaigos ir pareigūnai, įgalioti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą; proceso dalyviai ir kiti procese dalyvaujantys asmenys.
Objektas – procesinių santykių subjektų veikla pasireiškiant jiems atliekant proceso veiksmus arba susilaikant nuo jų, jei tai draudžia įstatymas.
Turinys – įstatymu nustatytos baudžiamojo procesinio santykio subjektų teisės ir jas atitinkančios kitų subjektų pareigos.
Baudžiamųjų procesinių teisinių santykių ypatybės:
jie atsiranda kartu su baudžiamaisiais teisiniais santykiais;
vienas procesinių santykių dalyvis visada yra teisėsaugos institucija ar pareigūnas, kurie yra įgalioti tirti nusikalstamas veikas ir nagrinėti baudžiamąsias bylas;
asmenis, galinčius būti procesinio santykio subjektais, jų teises ir pareigas nustato įstatymas.
Procesinės garantijos ir jų reikšmė
Procesinės garantijos – tai baudžiamojo proceso įstatymo numatytos priemonės ir būdai, užtikrinantys 1) teisingumo uždavinių išsprendimą bei 2) procese dalyvaujančių asmenų, įstaigų, įmonių bei organizacijų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos sąveika
Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo problema atsirado 2002 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus naująjį baudžiamojo proceso kodeksą. Jau tuo metu studijuojant šį naujai priimtą kodeksą kilo daug neaiškių klausimų, susijusių su teisinės reformos įgyvendinimo pradžia ir atskirų teisėsaugos institucijų vieta bei funkcijomis pradėjus galioti naujiems baudžiamiesiems įstatymams.2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Operatyvinės veiklos įstatymą, kurį rengiant bei priimant nebuvo atsižvelgiama į jo prieštaravimus bei neatitikimus jau priimtam tačiau dar negaliojančiam Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksui.
IŠ knygos:
sunkiai įsivaizduojama, kad veiksmingas BP dėl tam tikrų NV vyktų nepaisant tam tikrų neviešų priemonių siekiant užkardyti, išaiškinti ir ištirti pavojingas latentines NV, taip apt veikas, kurioms būdingas aukšas organizuotumo ir, be kita ko, konspiracijos lygis, naujų technologijų naudojimas ir pan. Nors šiame įst reguliuojami panašūs veiksmai, kuriuos atliekant gaunama reikšmingų bylai duomenų, kita vertus, jų paskyrimo tvarka, pagrindai, terminai, apskundimo galimybės šiek tiek skiriasi.
Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai ir jų reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius (??)
Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai - norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintomis nuostatomis turi būti vadovaujamasi tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Šaltiniai: 1. LR Konstitucija 2. tarptautinės sutartys 3. BPK 4. kiti įstatymai 5. LR Vyriausybės nutarimai, LT generalinio prokuroro, teisingumo bei vidaus reikalų ministrų įsakymai ir kt miniterijų bei insititucijų priimti poįstatyminiai teisės aktai. 6. pgl MRU, ir teismų praktika.
Tarptautiniai ir Lietuvos teisės aktai, susiję su baudžiamuoju procesu
TARPTAUTINIAI:
A) Žmogaus teisių apsaugos standartus įtvirtinantys:
1) ET sudarytos sutartys:
* 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (gina EŽTT)
* 1987 m. Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą.
2) JTO inicijuotos:
* 1948 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
* 1966 m. Tarp pilietinių ir politinių teisių paktas
* 1989 m. Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencija
* 1984 m. Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
B) sutartys įtvirtinančios bendradarbiavimo taisykles BP:
1) 1957 m. Europos konvencija dėl ekstradicijos
2) 1959 m. Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos BB;
3) 1970 m. Europos konvencija dėl tarp baudž nuostrendžių pripažinimo
4) 1972 m. Europos konvencija dėl BP perdavimo
5) 1983 m Europos nuteistųjų perdavimo konvencija
6) 1990 m. Europos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo
7) 1999 m. Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos.
ES yra dubliuojančios sutartys, bet neretai paprasčiau reglamentuojančios:
* 2000 m. Konvencija dėl tarpusavio pagalbos BB
* 1989 m., 1995 m., 1996 m. sutartys dėl ekstradicijos ir supaprastintos ekstradicjios
* 1991 m. sutartis dėl užsienio valstybių nuosprendžių vykdymo;
* 1987 m. sutartis dėl dvigubos baudimo.
LT TEISĖS AKTAI:
BPK nepakanka. Reikalingi įst reguliuojantys klausimus, susijusius su proceso funkcijų vykdymu. Tai BK, teismų, prokuratūros, advokatūros, policijos veiklos, STT įstatymai.
Poįstatyminiais reglamentuojami organizaciniais klausimai.
Generalinio prokuroro rekomendacijos
Baudžiamojo proceso įstatymas, jo sąvoka, esmė ir reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius
BPK yra svarbiausias BP santykius reglamentuojantis įstatymas, nes jame kodikuotos BP teisės normos.
BPK sudaro 11 dalių, 35 skyrius ir 19 skirsnių.
Baudžiamojo proceso normų sąvoka ir struktūra
Baudžiamojo proceso teisės norma - tai valstybės nustatytos bendrosios ir privalomosios BP santykių subjektų (BP dalyvių) elgesio taisyklės, kurių laikymasis prireikus užtikrinamas valstybės prievarta ir kurių laikantis įgyvendinama BP paskirtis.
STRUKTŪRA:
standartiškai trinarė - hipotezė, dispozicija ir sankcija. Tačiau BP jų mažai. Dažniausiai dvinarės.
Kita vertus sankcija gali būti suprantama skirtingai:
- baudžiamoji (represinė) - bauda;
- naikinamoji (negaliojimo) - įrodymų nepripažinimas;
- atkuriamoji (reparacinė) - neteisėtų ir nepagrįstų sprenidmų priėmimas.
Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas laiko ir erdvės atžvilgiu
LAIKE:
BPK 4 str. 1 d.: Proceso tvarką nustato LR BPK, galiojantis atliekant procesinius veiksmus. tokia norma sulaukė kritikos dėl kai kurių išimtinių atvejų. Tai nepilnamečiai. Dabar BPK 127 str. numatyta išimtis, kad prokuroras ar teismas gali pratęsti garantijų galiojimą.
ERDVĖJE:
BPK 4 str. 2 d.: nesvarbu, kur padaryta NV, BP LR teritorijoje vyksta pagal BPK.
LR Teritorija + kvaziteritorijos (civiliniai laivai ir orlaiviai, kariniai laivai ir orlaiviai, diplomatinės ir konsulinės atstovybės.
Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu
K 29 - įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šis principas lemia, kad BPK privalomai galioja visiems visoje valstybės teritorijoje esantiems asmenims, kurie tampa BP santykių subjektais.
BPK 5 str. BPK galioja NV LR teritorijoje padariusiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės.
KT: tą patį procesinį statusą turintys proceso dalyviai turi būti vertinami vienodai, nebent tarp jų būtų tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad vertinti nevienodai būtų objektyvu.
Tai:
a) imunitetai pagal tarptautines sutartis. Gali būti absoliutieji draudimai (suimti ir sulaikyti negalima) ir santykianiai (suimti ir sulaikyti galima tik sutikimu ar prašymu).
b) imunitetai - Prezidentas, Seimo narys, MP ir ministrai, teisėjai, Generalinis prokuroras, kandidatai rinkimuose. Imunitetas gali būti panaikintas esant institucijų leidimui.
Baudžiamojo proceso principų sąvoka ir reikšmė
Baudžiamojo proceso principai - tai BP reguliavimą ir BP normų taikymą lemiantys veiksniai, kurie užtikrina BP teisės ir atskirų jos institutų paskirties įgyvendinimą bei žmogaus teisių BP apsaugą.
VU: BPT - tai idėjos, pamatinės nuostatos, lemiančios visų BPT normų turinį ir NV turimo ir BB nagrinėjimo tvarką, parodančios BP institutų esmę ir paskirtį.
REIKŠMĖ:
1) lemia naujų teisės normų turinį;
2) lemia teisės normų aiškinimą;
3) jokia BP norma negali būti taikoma pažeidžiant principus;
4) kolizijos atveju remiamasi principais
5) spragas pildant.
PRINCIPAI:
A) Konstituciniai ir įtvirtinti BPK.
B) bendrieji, tarpšakiniai, šakiniai, atskirų proceso stadijų ar insitutų.
Pagr. principai:
nekaltumo prezumtcija, proceso teisingumo, proporcingumo, teisingumą vykdo tik teismas, proceso viešumo, nepriklausomo ir bešališkumo principas, valsytybinės kalbos, tikslingumo, oficialumo, žmogaus teisių apsaugos, proceso greitumo,
Gynybos samprata. Jos reikšmė
Gynyba - tai viena iš BP funkcijų, o teisė į gynybą yra vienas iš pagrindinių konstitucinis BP principas.
Konstitucija, BPK, tarptautinės sutartys garantuoja įtariamam, kaltinamam asmeniui teisę į gynybą.
traukiamo baudž atsakomybėn asmens vykdoma gynyba dėl tiesinių žinių trūkumo, psichologinės įtampos, ribotų galimbių tinkamai vertinti situaciją bei dėl kitų priežaščių dažnai negali būti veiksminga, tam reikalinga gynyba.
Gynėjas, jo teisės ir pareigos
BPK 17 str.: Gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus.
Juo gali būti advokatas arba advokato padėjėjas.
Advokato padėjėjas tik esant advokato pavedimui ir ginamajam sutinkant. Tik bylose dėl baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus, nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo atveju.
48: Gynėjo teisės ir pareigos
Gynėjas turi teisę:
1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu ir Europos arešto orderiu;
2) dalyvauti įtariamojo ar kaltinamojo apklausose, taip pat be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį;
3) nekliudomai bendrauti ir be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju;
4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju, taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;
5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;
6) dalyvaudamas užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus;
7) savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;
8) ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais BPK nustatytais atvejais ir tvarka;
9) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;
10) BPK nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus;
11) susižinoti su Europos arešto orderį išdavusioje ar vykdančioje valstybėje paskirtu gynėju ir gauti bei teikti gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus.
Gynėjas privalo:
1) panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą;
2) nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą; negalėdamas atvykti apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui; be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama BPK 163 straipsnyje numatyta bauda;
3) laikytis įstatymų nustatytos proceso veiksmų ir teismo posėdžio tvarkos, vykdyti teisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ir teismo reikalavimus;
4) saugoti profesinę paslaptį; advokatas ir jo padėjėjas neturi teisės paskelbti žinių, kurias sužinojo vykdydami gynėjo pareigas;
5) neatsisakyti ginti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo, kurį jau apsiėmė ginti, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja BPK 61 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba kai gynėjo dalyvavimas keliose bylose tampa nesuderinamas;
6) nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių.
Gynėjo kvietimas ir paskyrimas
BPK 50:
- Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.
- Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda.
- Jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką.
- Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Jeigu įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas negali per šešias valandas atvykti dalyvauti pirmojoje apklausoje arba apklausoje dėl suėmimo pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam į šią apklausą pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui.
Būtinas gynėjo dalyvavimas
BPK 51:
Gynėjo dalyvavimas būtinas:
1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas;
3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;
4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
6) BPK XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
7) sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka;
10) kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka;
11) kitais BPK numatytais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta esant reikalinga.
Jeigu įtariamasis, kaltinamasis nesusiranda, IT pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai.
Gynėjo atsisakymas
BPK 52:
- Įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, išskyrus bylas nagrinėjant kaltinamajam nedalyvaujant. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Prieš gynėjo atsisakymą įtariamajam ar kaltinamajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti išaiškintos gynėjo atsisakymo pasekmės, įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.
- Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui neprivalomas nepilnamečio arba asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, taip pat proceso kalbos nemokančio asmens ar asmens, įtariamo ar kaltinamo sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kai dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties arba kitais atvejais kyla abejonių dėl šio asmens galimybės pasinaudoti teise į gynybą, pareikštas atsisakymas gynėjo.
- Atsisakymas gynėjo neatima iš įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją.
Atstovavimo samprata
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, taip pat nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) BP metu naudojasi jų pakviesto ar privalomo atstovo paslaugomis. Pilnametis įtariamasis, kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) gali turėti tik gynėją.
Atstovas yra proceso subjektas, ginantis kito proceso subjekto interesus.
Atstovavimo rūšys
ATSTOVAVIMAS PAGAL ĮSTATYMĄ
1. Privalomas atstovavimas pagal įstatymą:
privalo turėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysi, kai:
> jie yra nepilnamečiai
> yra pripažinti neveiksniais.
Atstovavimas pagal įstatymą galimas tik FA. JA atstovavimas pagal įstatyma negalimas.
BPK 53:
2. Atstovais pagal įstatymą gali būti tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.
3. Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą, o kai tokios galimybės nėra, – laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.
2. Galimas atstovavimas pagal įstatymą.
BPK 53 str. 4. Prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi atstovo pagal įstatymą teisėmis procese gali būti leidžiama dalyvauti asmens, kuris nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą.
ATSTOVAVIMAS PAGAL ĮGALIOJIMĄ.
BPK 55:
1. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.
2. Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas.
3. Įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu. Atstovas, išskyrus liudytojo atstovą, taip pat gali dalyvauti vietoj atstovaujamo asmens. Liudytojo įgaliotojo atstovo neatvykimas netrukdo toliau tęsti proceso veiksmus. Atstovaujamas asmuo gali bet kuriuo metu atsisakyti atstovo paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą.
4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos BPK 51 ir 52 straipsnių nuostatos.
5. Įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Atstovų teisės ir pareigos
BPK 54. Atstovo pagal įstatymą teisės ir pareigos
- Atstovas pagal įstatymą turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Jeigu atstovaujamas asmuo yra suimtas, atstovas pagal įstatymą gali su juo pasimatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu.
- Atstovas pagal įstatymą šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ir į teismą, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos.
- Atstovas pagal įstatymą gali būti apklaustas kaip liudytojas, taip pat įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas. Šiais atvejais jis turi ir liudytojo ar civilinio atsakovo teises bei pareigas.
BPK 56 . Atstovo teisės ir pareigos
- Įgaliotasis atstovas turi tas pačias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis.
- Nukentėjusiojo atstovas turi teisę dalyvauti nukentėjusiojo apklausose bei visuose nukentėjusiojo prašymu atliekamuose proceso veiksmuose.
- Įgaliotasis atstovas privalo teikti atstovaujamam asmeniui teisinę pagalbą, atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams; šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ir į teismą; ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos.
Nušalinimai baudžiamajame procese
Nušalinimas - procesinis institutas, turintis garantuoti, kad nagrinėjant bylą įtakos sprendimo priėmimui negalėtų daryti suinteresuoti bylos baigtimi, neobjektyviai galintys atlikti savo pareigas proceso subjektai.
Nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.
Nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui.
BPK 58. Nušalinimo pagrindas:
1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis;
2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;
3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;
4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes.
Teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą:
1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas;
2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje;
3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis;
4) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka;
5) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka;
6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme.
Vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumas.
Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto ar specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru, teisiamojo posėdžio sekretoriumi, vertėju, ekspertu ar specialistu nėra pagrindas juos nušalinti.
BPK 59 . Nušalinimas teisme
- Teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas ar prokuroras privalo nusišalinti BPK 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Advokatas arba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra BPK 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti BPK 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. Nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą.
- Kai bylą nagrinėja trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, teisėjo nušalinimo tvarka tokia:
1) teisėjui pareikštą nušalinimą šiam nedalyvaujant svarsto kiti teisėjai. Jeigu balsai pasidalija pusiau, teisėjas laikomas nušalintu;
2) dėl keliems teisėjams ar visai teisėjų kolegijai pareikšto nušalinimo nusprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija paprasta balsų dauguma;
3) teisėjai, kuriems pareikštas nušalinimas, turi teisę viešai pasisakyti dėl šio nušalinimo;
4) dėl nusišalinimo ar nušalinimo teismas nusprendžia pasitarimų kambaryje. - Jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Jis turi teisę padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo.
- Teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Jeigu teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas teisėjo nusišalinimo nepatvirtina, nepagrįstą nusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo nagrinėti bylą iš esmės.
- Dėl teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto ar prokuroro nušalinimo nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
BPK 60. Nušalinimas ikiteisminio tyrimo metu
Dėl vertėjo, eksperto ar specialisto nušalinimo nusprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Per įmanomai trumpiausią laiką. Jeigu nušalinimas atmetamas, priimamas nutarimas, kuris pareiškėjui paskelbiamas pasirašytinai.
Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo nusprendžia prokuroras.Dėl prokuroro nušalinimo nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo nusprendžia apylinkės teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar jų paskirtas teisėjas.
Pareiškimo dėl nušalinimo padavimas proceso nesustabdo.
BPK 61. Advokato arba advokato padėjėjo nušalinimas
- Advokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo kaip teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekspertas, specialistas, vertėjas ar liudytojas, taip pat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo tas advokatas arba advokato padėjėjas turi giminystės ryšių.
- Dėl advokato arba advokato padėjėjo nušalinimo teisme nusprendžia nagrinėjantis bylą teismas, o dėl nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu – ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu
Pagr. garantija, sauganti nuo neteisėtų sprendimų ir nepagrįstų žmogaus teisių suvaržymų, yra proceso subjektų teisė pateikti skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuror ir ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų ir sprendimų.
Skundžiami visi, išskyrus BPK 63 str. 4 d.
Kad skundai netrukdytų procesui, skundo padavimas nesustabdo apskustų veiksmų ir sprendimų.
Dėl neprocesinių veiksmų (pvz. dėl neetiško elgesio) skundžiama pagal tarnybinį statusą reglamentuojančius teisės aktus.
Skundai pateikiami bendra BPK tvarka ar specialiai tam veiksmui skųsti nustatyta tvarka.
BPK 63. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigųno veiksmų ir nutarimų.
Paduoda prokurorui -> aukštesniam prokurorui -> ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Gali paduoti tiesiogiai prokurorui arba per ikiteisminio tyrimo pareigūną (per 1 dieną perduoda prokurorui).
Gali paduoti raštu ir žodžiu (rašomas protokolas).
BPK 64 str. Dėl prokuroro.
aukštesniajam prokurorui (pagal Prokuratūros įstatymo 15 str.) -> ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Paduodami tiesiogiai ir ne; raštu ir žodžiu.
Neskundžiami prokuroro priimti sprendimai ikiteisminio tyrimo organizavimo klausimais dėl:
> pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai,
> dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai,
> dėl tyrimo grupės sudarymo,
> dėl pavedimo vadovauti ikiteisminiam tyrimui ar atlikti ikiteisminį tyrimą.
Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą nagrinėja per 10 dienų nuo skundo ir reikalingos meždiagos.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, išskyrus BPK.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas tenkindamas skundą tik pasiūlo prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti tam tikrus veiksmus, už juos negali, nes prieštarautų Konstitucijai.
Gali būti rengiamas posėdis.
BPK 65. Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis, išskyrus nutartis, kurios pagal šio Kodekso 64 straipsnį yra neskundžiamos, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
Baudžiamojo proceso dalyvių samprata ir klasifikavimas
perėja prie prokuratūros
Proceso subjektai - tai tyrimą atliekantys pareigūnai, bylą nagrinėjantis teismas, į procesą įtraukti ar savo iniciatyva įstoję asmenys. Tai tokie asmenys, kurie BP metu turi tam tikras teises ir pareigas.
Proceso subjektas = Proceso dalyvis plačiąja prasme.
Proceso subjektų - 14.
Klasifikavimas pagal proceso subjektų procesinės veiklos paskirtį:
1) valstybės institucijos ir pareigūnai (teismas, ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos ir jų pareigūnai;
2) proceso dalyviai (siaurąja prasme) (įtariamasis, BA traukiamas JA, kaltinamasis, gynėjas, atstovas, civiilinis ieškovas, civilinis atsakovas, nukentėjusysis);
3) kiti BP dalyvaujantys asmenys (liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, sekretorius, visuomenės atstovas).
Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai - prokuroras ir proceso dalyviai siaurąja prasme.
Teismas
Teismas yra BB nagrinėjanti ir taip teisingumą vykdanti institucija.
LAT, ApT, apygardų ir apylinkių teismai.
Teismu vadinama nepriklausomai nuo to, kiek teisėjų nagrinėja. Detalizuoti: vienašališkai, kolegijos, mišrios ir tt.
Speciali kompetencija VIlniaus apygardos teismui:
Remdamasis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi ar išduotu Europos arešto orderiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo iš Lietuvos Respublikos arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.
Tokios nutartys skundžiamos ApT’ui per 7 dienas. ApT nutartis neskundžiama kasacine tvarka. Apskundimas sustabdo VAT galiojimą.
Teismų pirmininkai paprastai nagrinėja nušalinimo klausimus. Apeliacinių ir kasacinių teismų pirmininkai tikrina gautus skundus, tvirtina kolegijas.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas, jo įgalinimai
Tai apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskaitas atlikti BPK numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus. Juo gali būti bet kuris apylinkės teismo teisėjas.
Tai su nauju BPK atėjusi naujovė. Įvesta remiantis Vakarų Europos patirtimi. LT - pasyvaus ikiteisminio tyrimo teisėjo modelis. Negali inicijuoti veiksmų ir į procesą įtraukiamas tik prokuroro nuožiūra.
Jei atliko kaip ikiteisminio tyrimo teisėjas veiksmus, tos pačios bylos kaip teisėjas nagrinėti negali.
ĮGALIOJIMAI:
1) skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą;
2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius;
3) apklausia įtariamuosius;
4) priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo BPK 214 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais;
5) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 214 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;
6) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą;
7) nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų;
8) atlieka kitus BPK numatytus veiksmus.
1–5 punktuose numatytus veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Šį prašymą prokuroras pateikia savo ar proceso dalyvio iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atsisakyti nagrinėti prokuroro prašymą. Atsisakęs įvykdyti prokuroro prašymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to priima motyvuotą nutartį. Šią nutartį prokuroras gali skųsti.
Savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisėjas jokių veiksmų neatlieka.
Prokuroras baudžiamajame procese
K 118: Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą BB palaiko prokuroras. Tai konstitucinės prokuroro funkcijos BP.
Prokuroro teisės ir pareigos BPK. Statusas - Prokurotūros įst.
Struktūra - Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.
Prokurorų įgaliojimai:
1. Ikiteisminio tyrimo stadijoje. Atsakingas už NV išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą, tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimą teismui.
1) gauti info apie kiekvieną padarytą NV;
2) pats atlikti ikiteisminį tyrimą arba paveisti ikiteisminio tyrimo įstaigai bei kontroliuoti kaip atlieka;
3) nagrinėja skundus dėl IT pareigūno veiksmų;
4) sprendžia dėl būtinybės taikyti procesinės prievartos priemones, kai IT pareigūnas jų negali taikyti;
5) kreiptis į IT teisėją dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų atlikimo
6) nutraukti IT ar jį atnaujinti;
7) nuspręsti baigti IT ir surašyti kaltinamąjį aktą ar pareiškimą dėl supaprastinto.
- bylos nagrinėjimo teisme I instancija.
Palaiko valstybinį kaltinimą. Prokuroro teisės yra dalinai prilyginamos gynybos funkciją vykdančių proceso dalyvių teisėms.
Privataus kaltinimo byloje prokuroras nedalyvauja. - bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme.
prokuroras turi teisę paduoti skundą. privalo dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą. - Vykdymo stadijoje prokuroras kontroliuoja nuosprendžio pateikimą vykdyti. dalyvauja posėdžiuose, susijusiuose su nuosprendžių vykdymu.
- Kasacinės instancijos teisme prokuroras gali paduoti skundą ir dalyvauti. Privalo pateikti atsiliepimą. turi teisę siūlyti palikti kasacinį skundą nenagrinėtu.
Ikiteisminio tyrimo įstaigos, jų funkcijos
Ikiteisminio tyrimo įstaigose dirba IT pareigūnai, kurie atlieka IT.
IT įstaigos:
> policija
> Valstybės sienos apsaugos tarnyba,
> Specialiųjų tyrimų tarnyba,
> Karo policija,
> Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba,
> Lietuvos Respublikos muitinė,
> Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
> tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu,
> Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jo įgalinimai
Tai ikiteisminio tyrimo subjektas. privalo reaguoti į kiekvieną NV, pradėti IT ir jį atlikti vadovaujantis prokuroro nurodymais.
BPK 18: Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę.
Teismų ir prokurorų susižinojimas su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis
TVARKA BPK 66:
- Nustato BPK ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
- Teismai ir prokuratūra prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms siunčia per Teisingumo ministeriją ar Generalinę prokuratūrą. Neatidėliotinais atvejais teismų ir prokuratūros prašymai kitoms ES valstybėms narėms gali būti siunčiami per Generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). Tarptautinių sutarčių numatytais atvejais teismai, prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms gali siųsti tiesiogiai.
- LR įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka procesiniai dokumentai, kuriais siekiama surinkti įrodymus ar gauti jau surinktus įrodymus arba laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti konfiskuoti arba pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, pardavimo ar kitokio perleidimo, gali būti perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
VYKDYMAS
Vykdant užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, atliekami BPK nustatyti proceso veiksmai ir nenumatyti proceso veiksmai, jei tokių veiksmų atlikimas nepažeidžia Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso LR principams.
Prašymus gauna per Teisingumo ministeriją, Generalinę prokuratūrą ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). Jei tiesiogiai - prašymą vykdo tik gavę Teisingumo ministerijos ar Generalinės prokuratūros leidimą. Jei taip numato tarptautinė sutartis, vykdo tiesiogiai gautus ir be leidimo.
Jei negali įvykdyti grąžina per Teisingumo ministeriją, Generalinę prokuratūrą ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą ir nurodo priežastis.
Užsienio valstybių teismų, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitų tarptautinių organizacijų pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama atlikti proceso veiksmus tik Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir dalyvaujant LR pareigūnams.
LR įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų BB tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka gali būti vykdomi kitos Europos Sąjungos valstybės narės procesiniai dokumentai, kuriais siekiama surinkti ar gauti jau surinktus įrodymus arba laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti konfiskuoti arba pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę BP, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš LR, pardavimo ar kitokio perleidimo.
BPK 68. Prašymas pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą:
Prašymą nagrinėja Generalinė prokuratūra patikrindama to prašymo pagrįstumą. Jei jau išnagrinėta baudžiamoji byla, priimtas nuosprendis ir jis įsiteisėjo, išverstas siunčiamas.
Asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija)
BPK 71 str:
1. LR pilietis ar užsienietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato LR tarptautinė sutartis ar JTO Saugumo Tarybos rezoliucija.
LR pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu:
1) padaryta veika pagal BK nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu;
2) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje;
3) asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą;
4) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;
5) asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė;
6) suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar vykdymo senaties terminas;
7) asmuo atleistas nuo bausmės pagal amnestijos aktą arba malonės tvarka;
8) yra kitų LR tarptautinėse sutartyse numatytų pagrindų.
Neišduodami asmenys, kuriems pagal LR įstatymus suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga.
- Jeigu užsienio valstybė po to, kai LR jai išdavė asmenį, pateikia prašymą dėl šio asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo prašytas išduoti, arba prašymą dėl šio asmens išdavimo trečiajai valstybei, šį prašymą nagrinėja ir sutikimą duoda Generalinė prokuratūra. Generalinė prokuratūra gali motyvuotai nesutikti. Generalinės prokuratūros sutikimą patvirtina Vilniaus apygardos teismo teisėjas.
Pagrindinė tarp sutartis - Europos konvencija dėl ekstradicijos ir jos papildomi protokolai.
Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį
BPK 71 (1):
Perdavimo pagrindai ir sąlygos - BK 9(1) straipsnyje
Jeigu asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, nesupranta kalbos Europos arešto orderis turi būti raštu išverstas į šio asmens gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Asmens sutikimu gali būti užtikrintas Europos arešto orderio vertimas žodžiu, jeigu tai neprieštarauja teisingumo interesams.
Jeigu asmuo sutiko būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, sprendimas dėl jo perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 dienų. Kitais atvejais - ne vėliau kaip per 60 dienų nuo jo suėmimo dienos.
Gali būti pratęsta iki 30 d.
Jeigu dėl asmens, turinčio imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba jeigu nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti BA asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas, terminai prasideda nuo to laiko, kada šis asmuo prarado imunitetą ar kada gautas kompetentingos institucijos leidimas. Generalinė prokuratūra privalo kreiptis į kompetentingą LR instituciją dėl tokio leidimo suteikimo ar imuniteto panaikinimo.
Kardomosios priemonės asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį
Asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš LR arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, gali būti taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Taikomos bendros suėmimo taisyklės.
Pagal Europos konvenciją dėl ekstradicijos, asmuo turi būti paleidžiamas į laisvę, jeigu per 18 dienų nuo suėmimo negaunamas prašymas dėl ekstradicijos. Bendras suėmimo terminas negali viršyti 40 dienų.
Asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka
Veiksmai:
1. Generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.
2. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per 7 dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdis protokoluojamas.
Jeigu dėl vieno asmens gaunami keli prašymai išduoti Vilniaus apygardos teismas, paprastai vadovaudamasis šiomis taisyklėmis:
a) prašymas perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui turi viršenybę prieš kitus prašymus;
b) prašymas dėl baudžiamojo persekiojimo turi viršenybę prieš prašymą dėl paskirtos bausmės vykdymo;
c) likusiais atvejais atsižvelgiama į visas asmens išdavimui reikšmingas aplinkybes.
3. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama ApT. Skundas sustabdo vykdymą.
4. Skundą privalo išnagrinėti per 14 dienų. Gali būti surengtas posėdi. Suimtasis ir jo gynėjas, arba tik gynėjas šaukiami dalyvauti. Prokuroras - privalo. Kasacine tvarka neskundžiama.
5. Išduodamas iš LR arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
Supaprastinta asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka
BPK 75.
Supaprastinta asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai yra rašytinis išduotino (perduotino) asmens sutikimas, o ekstradicijos atvejais – ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas.
EIGA:
1. GP prokuroras kreipiasi į VAT
2. VAT teisėjas per 3 dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Teisėjas patikrina ar išduotinas (perduotinas) asmuo sutiko, o GP pritaria supaprastintai procedūrai.
3. VAT priima nutartį išduoti. ji neskundžiama. Jei išduotinas (perduotinas) asmuo posėdžio metu atsisako savo sutikimo - procedūra bendra.
4. asmuo išduodamas (perduodamas).
Asmens perdavimo tvarka
BPK 76:
Tvarka pagal LR taprtautines sutartis ir kt. teisės aktus.
Dažniausiai sutartys dėl teisinės pagalbos.
Pagal Europos arešto orderį asmuo perduodamas per 10 dienų. Dėl nenumatytų aplinkybių gali pratęsti. max plius 10 dienų.
Perdavimas gali būti atidėtas jei keltų pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, arba kai yra kitų svarbių humanitarinių priežasčių.
Gali būti atidėtas kol bus baigtas su šiuo asmeniu susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas arba kol šis asmuo atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirtą bausmę. Gali būti laikinai perduotas.
Asmenų atidavimas Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
BPK 69:
- LR tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais ir tvarka Generalinė prokuratūra arba Teisingumo ministerija kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą prašydama išduoti LR pilietį arba kitą asmenį, jeigu pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
- LR prašyme išduoti asmenį nurodoma: įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) pavardė, vardas, gimimo metai, asmens kodas, pilietybė; padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės; BK straipsnio, numatančio padarytą nusikalstamą veiką, tekstas; įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) išorės požymiai. Prie prašymo pridedama prašomo išduoti asmens nuotrauka, nutarties skirti suėmimą arba nuosprendžio nuorašas, taip pat kiti LR tarptautinėse sutartyse numatyti dokumentai.
Įtariamasis, jo procesinė padėtis
Įtariamasis - tai ikiteisminio tyrimo dalyvis, kuris pasibaigus IT ir bylą perdavus teismui, tampa kaltinamuoju.
BPK 21: Įtariamuoju laikomas asmuo:
> sulaikytas įtariant, kad jis padarė NV, arba
> apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba
> į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas BPK 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą.
Tai įprastiniai įtariamojo statuso įgijimo atvejai.
Dar vienas:
3. Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar IT teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – IT pareigūno nutarimu.
Įtariamasis turi teises:
1) žinoti, kuo jis įtariamas. Tai nurodoma pranešime apie įtariamą NV BPK 187;
2) nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją. Pgl BPK 50-52 str.;
3) gauti vertimą žodžiu ir raštu;
4) informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį;
5) gauti skubią medicinos pagalbą;
6) žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios;
7) duoti parodymus. Kai yra apklausiamas pgl BPK 188-189 str.;
8) tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką;
9) pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus. Per BPK 98 str.;
10) pateikti prašymus. IT pareigūnas ir prokuroras privalo analizuoti visus prašymus;
11) pareikšti nušalinimus;
12) susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pgl BPK 181 str.;
13) apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus. BPK 62-65 str.
Taip pat turi kitas bendras BPK 44 str. įtvirtintas teises.
PAREIGOS:
Jos nėra BPK aiškiai nurodytos, išplaukia iš bendro:
1. gavus šaukimą atvykti
2. netrukdyti IT subjektams
3. laikytis apribojimų, susijusių su kardomųjų priemonių taikymu.
Kaltinamojo samprata ir procesinė padėtis
BPK 22:
1. Kaltinamasis yra nagrinėjimo teisme dalyvis.
Kai priimamas kaltinamasis nuosprendis -> nuteistuoju, kai išteisinamasis -> išteisintuoju.
2. Kaltinamuoju laikomas asmuo:
> dėl kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba
> prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka,
> taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla pagreitinto proceso tvarka.
Kaltinamasis turi teisę:
1) žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą. Kai perduodama teismui - pgl BPK 220 str. Kai užbaigiama baudžiamuoju įsakymu - turi būti sutikimas, vadinasi ir sužino. Kai užbaigiama pagreitinto - įteikiamas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka;
2) susipažinti teisme su byla. BPK 237;
3) nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus;
4) turėti gynėją;
5) gauti vertimą žodžiu ir raštu;
6) informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį;
7) gauti skubią medicinos pagalbą;
8) pateikti prašymus;
9) pareikšti nušalinimus;
10) teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant;
11) nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus;
12) duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų;
13) tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką;
14) dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo. Kai dalyvauja gynėjas - kaltinamasis neturi teisės;
15) kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu. BPK 294 str;
16) apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis.
Pareigos kaip ir įtariamojo.
Nukentėjusiojo samprata ir procesinė padėtis
BPK 28 :
Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.
Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Asmens prašymu arba IT pareigūno, prokuroro teismo iniciatyva.
Jei nukentėjusysis miršta, jo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38) arba artimas giminaitis (BPK 15). gali būti ir keli nariai ar giminaičiai ir jie pripažįstami nukentėjusiaisiais.
JA negali būti.
Reikalingas IT pareigūno, proturoro nutarimas ar teismo nutarimas pripažinti tokiu. tai teisinis pagrindas.
Fizinės, moralinės ar turtinės žalos padarymas - faktinis pagrindas pripažinti nukentėjusiuoju.
Fizinė žala - sveikatos sutrikdymas, fizinis skausmas ir [an.
Turtinė žala - pinigų, materialinių vertybių, kitokio turto neteikimas
Moralinė žala - žmogaus orumo, jo garbės pažeminimas, dvasinių kančių sukėlimas.
Jei pateikia civilinį ieškinį - dar ir civilinis ieškovas.
TEISĖS:
1) gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį;
2) teikti įrodymus;
3) pateikti prašymus;
4) pareikšti nušalinimus;
5) dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius;
6) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla;
7) dalyvauti bylą nagrinėjant teisme;
8) apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį;
9) pasakyti baigiamąją kalbą.
PAREIGOS:
1) duoti parodymus;
2) atvykti šaukiamas;
3) netrukdyti su juo atlikti procesinius veiskmus, laikytis proceso tvarkos.
Kiti baudžiamosios procesinės veiklos dalyviai
BA TRAUKIAMAS JURIDINIS ASMUO
JA turi turėti procesinį statusą. JA turi turėti teises, leidžiančias gintis nuo įtarimų ir kaltinimų, bei pareigas, įgalinančias teisėsaugos pareigūnus ir teismą atlikti JA atžvilgiu reikiamus procesinius veiksmus. Bendravimui reikalingas FA, JA atstovas pgl BPK 388 str. Per atstovą JA naudojasi ir įtariomojo, ir kaltinamojo teisėmis.
ĮRODINĖJIMO PROCESE DALYVAUJA:
liudytojas, specialistas ir ekspertas.
EKSPERTAS. tai asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į LR ekspertų sąrašą. Teismo ekspertizės įstatymas.
Ekspertas turi teisę:
1) susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su ekspertizės dalyku;
2) prašyti pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti;
3) dalyvauti atliekant su ekspertizės dalyku susijusius tyrimo veiksmus ir nagrinėjant bylą teisme.
Ekspertas atsisako pateikti išvadą, jeigu jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka specialių jo žinių. Šiais atvejais ekspertas surašo aktą, kad negalima pateikti išvados.
SPECIALISTAS. Tai reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. BPK 84.
Specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo.
Teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavono tyrimą.
Teismo psichiatrai, teismo psichologai yra specialistai, atliekantys asmens psichinės būklės tyrimą.
Probuotojai yra specialistai, atliekantys asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą.
Specialisto išvada surašoma atskiru dokumentu arba gali būti įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą.
PAGALBINES FUNKCIJAS ATLIEKANTYS:
VERTĖJAS.
Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese BPK nustatyta tvarka.
šią teisę užtikrina K 117 str. ir BPK 8 str.
Turi išversti ir dokumentus, bet tik procesinius, pvz. kaltinamasis aktas ir pan.
Jei vertėjas nėra etatinis teisėsaugos institucijos ar teismo darbuotojas, jis turi teisę į atlyginimą, kuris mokamas valstybės lėšomis. Iš nuteistojo negali būti priteistas.
TEISIAMOJO POSĖDŽIO SEKRETORIUS. BP subjektas, kurio pagrindinė funkcija yra rašyti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolą. Kaip jis turi būti surašytas - BPK 261 str.
Taip pat praneša apie posėdžio pradžią ir dalyvius bei jų neatvykimo priežastis.
TEISMO PROCESĄ AR ATSKIRUS PROCESO VEIKSMUS STEBINTYS ASMENYS.
- Asmenys, stebintys teismo procesą. >16 metų.
- Asmenys, dalyvaujantys atliekant atskirus proceso veiksmu. Kai atliekama krata - savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar giminaitis. jei tokių nėra - kviestinis ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizda. Arba, kai reikia atpažinti, kviečiami kiti panašios išvaizdos.
Civilinio ieškovo samprata ir procesinė padėtis
BPK 110:
Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.
Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Gali būti ir JA. Nebūtinai nukentėjusysis.
TEISĖS:
1) duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės;
2) teikti įrodymus;
3) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;
4) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ar nuorašus;
5) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;
6) skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu;
7) dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Šiaip turi teisę ir kasacine tvarka.
PAREIGOS:
1) kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;
2) teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu;
3) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese
BPK 109:
Asmuo, dėl NV patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę BP pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su BB. Kai CI pareikštas IT metu, IT metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto CI pagrindą ir dydį.
BPK 112: CI pareiškimas.
1. CI pareiškiamas paduodant ieškinį IT pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.
Nukentėjusysis, nepareiškęs CI BB, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
2. CI, pareikštas BB, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio.
3. CI turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.
4. Jei CI atmestas nuosprendžiu BB, CI netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Jei ieškinys atmetamas CP tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį CI baudžiamojoje byloje.
Civilinio atsakovo samprata ir procesinė padėtis
BPK 111:
Civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą.
Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.
Bet kokiu atveju, juo negali būti įtariamasis.
Civilinis atsakovas turi BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytas civilinio ieškovo teises.
Civilinis atsakovas privalo:
1) kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme;
2) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.
Liudytojai
Tai įrodinėjimo procese dalyvaujantis asmuo.
Tai asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė s tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ar teismui.
BPK 78:
Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.
Tokį statusą įgyja nuo momento, kai yra šaukiamas.
BPK 79:
Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.
Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausti liudytojais
80 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai
Kaip liudytojas negali būti apklausiamas:
1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus.
2) teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį;
3) įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas, taip pat vertėjas – dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas vertėjo pareigas;
4) dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį;
5) viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus, kai patys sutinka arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, ir kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos. Prokuroras turi kreiptis į IT teisėją. Rengiamas posėdis.
Asmenys, kurie tik jiems sutikus gali būti apklausti liudytojais
- asmuo apie savo paties padarytą NV
- viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, dalyvis.
BPK 82 . Liudijimo ypatumai
- Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Į teismo posėdį Respublikos Prezidentas nešaukiamas.
- Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.
- Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse.
Liudytojų teisės, pareigos, atsakomybė
BPK 81. Liudytojo teisės:
1) duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba;
2) susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas;
3) prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai;
4) pats surašyti parodymus;
5) įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones;
6) gauti turėtų išlaidų atlyginimą;
7) turėti atstovą.
BPK 83. Liudytojo pareigos ir atsakomybė
- Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.
- Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.
- Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas taip pat gali paskirti BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą.
- Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį.
Proceso dokumentų sąvoka ir reikšmė
???
Proceso dokumentų rūšys, struktūra, forma ir turinys
???
Proceso terminų sąvoka ir reikšmė
???
Terminų skaičiavimo taisyklės
BPK 100. Terminų skaičiavimas
- BP terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas.
- Dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos 24 valandą. Jeigu proceso veiksmas turi būti atliekamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teisme, terminas pasibaigia nustatytu darbo pabaigos metu.
- Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną.
- Jeigu terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena.
- Sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Kai pasibaigia BPK 127 straipsnyje numatyti laisvės apribojimo terminai, asmuo turi būti nedelsiant paleistas. Tai privaloma net ir tuo atveju, kai terminas baigiasi ne darbo dieną.
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas
BPK 103. Proceso išlaidos:
1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti;
2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo;
3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį;
5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos;
6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
Atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų.
Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
BPK 105. Proceso išlaidų išieškojimas
- Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
- Taip pat išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.
- Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, proporcingai atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį
- Išlaidos, atsiradusios dėl tyrimo ar nagrinėjimo atidėjimo, nes kas nors iš proceso dalyvių be svarbios priežasties neatvyko, išieškomos iš neatvykusio proceso dalyvio.
- Kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų.
- Kai kaltinamasis išteisinamas BB, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
- Kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.
BPK 106. Advokato darbo apmokėjimas
- Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
- Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Įrodymų teorijos baudžiamajame procese sąvoka ir turinys
Įrodymų teorija yra BP mokslo, o įrodymų teisė - BP teisės dalis.
Mokslo dalis, kurios tyrinėjimų dalyku yra įrodymai, pradėta vadinti įrodymų teorija dėl to, kad įrodymai yra vienas iš labiausiai tyrinėjamų BP teisės institutų.
Įrodymų teorija - mokslinės žinios apie įrodymų sampratą, metodologinius ir teisinius įrodinėjimo pagrindus, įrodymų klasifikavimą ir jų skirstymą į rūšis, atskiras įrodimų rūšis.
ĮT teikia pagrįstas išvadas apie duomenų rinkimo leistinus ir neleistinus būdus, pagrindžia įrodymų vertinimo taisykles, analizuoja įrodymų patikimumokriterijus, parodo tokių mokslų, kaip kriminalistikia, teismo medicina, psichiatrija, logikga ir kt galimybes padedant nustatyti tiesą BP.
Įrodymų teisė - BP teisės normų, nustatančių duomenų pripažinimo įrodymais sąlygas, duomenų rinkimo, pateikimo, fiksavimo tvarką, įrodymų vertinimo pagrindines taisykles, apbrėžiančių atskirų rūšių įrodymų gavimo būdus ir priemones, visuma.
Įrodymų teisė - tai atskiras BPT institutas.
Įrodinėjimo dalykas ir ribos
Įrodinėjimo dalyką sudaro reikšmingos sprendžiamai bylai aplinkybės. BB neturi būti nustatinėjami faktai, kurie nedaro įtakos sprenidmo teisėtumui ir pagrįstumui.
Įrodymų liečiamumo (sąsajumo) požymis apibrėžia įrodinėjimo dalyką.
Įrodinėjimo ribų klausimas glaudžiai susijęs su įrodinėjimo dalyko ir įrodinėjimo pakankamumo klausimais.
Įrodinėjimo ribas apibrėžia įrodinėjimo dalykas.
Įrodymų rinkimas turi vykti “į plotį” - padengti “lauką” - įrodinėjimo dalyką - ir “į gylį” (dabar įrodimėjimo ribų terminas reiškia įrodymų pakankamumo terminui.
Pvz, vien tik liudytojo ar nukentėjusio anonimiškais parodymais negali būti grindžiamas nuosprendis, jeigu nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes.
Įrodymų samprata baudžiamajame įstatyme ir teisės literatūroje
BP paskirtis gali būti pasiekta tik tuo atveju, kai BP baigiamas savo turiniu teisnigo sprendimo priėmimu. Tai neįmanoma kuo tiksliau neatkūrus spėjamai buvusio praeities įvykio, dėl kurio pradėtas BP, esminių detalių. Jos nustatomos įvertinus BP metu gautus įrodymus.
Išnagrinėjus BB teismo sprendimas grindžiamas apklausų, apžiūrų ir tyrimų metu gautais duomenimis, kurie vadinami įrodymais.
Įrodymais laikytini tik tie duomenys, surinkti laikantis BPK 20 str.
1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.
2. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.
3. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
4. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais.
5. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Įrodymams keliami reikalavimai
BPK 20 str.
- Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.
- Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Iki to laiko IT surinkta informacija laikoma tik duomenimis, turinčiais reikšmės NV tirti ir nagrinėti.
- Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
- Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais.
- Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi 2 kriterijai - būtinos duomenų savybės duomenų pripažinimui įrodymais:
1. leistinumas:
> veikos padarymo aplinkybės;
> kaltumą įrodančios ar paneigiančios aplinkybės
> BA lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
> aplinkybės atsižvelgti skiriant bausmę ar poveikio priemones
> aplinkybės žalos dydžiui nustatyti.
2. sąsajumas su sprendžiama byla.
Įrodymų ir duomenų, gautų vykdant operatyvinę veiklą, santykis
Pakankamai svarbus duomenų šaltinis yra operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys.
Labai sudėtinga yra ištirti nusikaltimą, suţinoti visas svarbiausias jo aplinkybes be
operatyvinės veiklos metu gautų duomenų. Operatyviniai duomenys padeda greičiau gauti
informacijos apie tiriamą įvykį.
LAT atkreipia dėmesį į tai, kad NV ir ją padariusių asmenų išaiškinimas susideda iš dviejų stadijų: operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo.
Operatyvinę veiklą reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas.
Įrodymų klasifikavimas, jo praktinė reikšmė
ĮRODYMŲ KLASIFIKAVIMAS:
4 kriterijai:
1. pagal informacijos teikimo būdą:
> asmeniniai: 1) asmenų parodymai, žymimi apklausos protokoluose; 2) proceso veiksmų protokolai, kuriuose fiksuojami apklausą atlikusio pareigūno, IT teisėjo ar teismo suvokti šių veiksmų rezultatai; 3) specialisto išvada ir ekspertizės aktas; 4) kt. dokumentai, kuriuose išdėstomi asmeniui žinomi faktai.
> daiktai.
2. pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis:
> tiesioginiai. kai tiesiogiai be tarpinių grandžių įrodinėjamas įrodinėjama aplinkybė ( kaltinamojo, liudytojo parodymai)
> netiesioginiai. kai įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas. (Auto įbrėžimai, kraujo dėmės ir pan.)
3. pagal informacijos šaltinio pirmumą:
> pirminiai. Įvykį mačiusio liudytojo parodymai, dokumentų originalai.
> išvestiniai. Dalykai girdėti iš kitų asmenų, dokumentų nuorašai, pėdsakų atliejos ir pan.
4. pagal įrodymų santykį su kaltinamojo versija:
> kaltinantys
> teisinantys.
ĮRODYMŲ RŪŠYS pagal tai, iš kokio šaltinio:
- kaltinamojo parodymai. Įtariamojo tik tada, kai juos duoda IT teisėjui.
- liudytojo parodymai
- nukentėjusiojo parodymai
- ekspertizės aktas
- specialisto išvada
- daiktai kaip įrodymai
- dokumentai kaip įrodymai.
Netiesioginių ir išvestinių įrodymų panaudojimo baudžiamajame procese ypatumai
Tiesioginia įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius. Turint tiesioginių įrodymų, svarbiausia nustatyti jų tikrumą, o tą padeda padaryti netiesioginiai. Įrodinėjimas pastaraisiais yra sudėtingesnis.
Įstatymai neteikia pirmenybės pirminiams įrodymams prieš išvestinius. Būna, kad pirminių nebebūna ir jais galima padaryti pagrįstas išvadas.
Įrodinėjimo sąvoka, jo elementai (etapai)
Įrodinėjimas - įstatymo reguliuojama veikla, kurios metu renkami ir pateikiami, patikrinami ir vertinami reikšmingi duomenys. Ši veikla vykdoma siekiant išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą.
Įrodinėjimo tikslas - nustatyti tiesą byloje.
Materialioji tiesa - tai teismo sprendimo išvados, padarytos ištyrus ir teisingai įvertinus visus reikšmingus duomenis.
Aktyviausiai įrodinėjimas vyksta IT ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Apeliacinio proceso metu įrodymų tyrimas gali būti neatliekamas, tačiau ir tokiu atveju įrodinėjiamas vyksta.
Vykdymo stadijoje taip pat remiamasi.
Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, ji tikrinama tik teisės aspektu.
ĮRODINĖJIMO ETAPAI.
- reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas bei šių duomenų fiksavimas (IT stadijoje.
- surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas(IT stadijoje)
- surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu (nagrinėjant BB pirmosios instancijos teismo posėyj, o tam tikrais atvejais ir apeliaicinėje instancijoje)
- duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas (pirmosios instancijos teismui, o dažnai ir apeliacinės instancijos teimsui pasitarimo kambaryje analizuojant teimso posėdyje ištirtus duomenis.
Įrodinėjimo subjektai ir įrodinėjimo pareiga
Įrodinėjimo pareiga BP tenka valstybės pareigūnams ir institucijoms. Tai IT pareigūnai, prokuroras ir teismas.
Jie turi nustatyti tiek kaltininančius, tiek teisinančius duomenis.
Įtariamasis (kaltinamasis) gali teikti teisinančius duomenis, bet neprivalo. Dėl jo pasyvumo jam negali kilti kažkokių neigiamų pasekmių.
Nekaltumo prezumpcija kalba ir apie tai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo naudai).
Prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo įrodinėjant
???
Versijų ir prezumpcijų reikšmė įrodinėjime
???
Įtariamojo, kaltinamojo, gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir kitų proceso dalyvių dalyvavimas įrodinėjime
???
Įrodymų rinkimas
???
Įrodymų tikrinimas
???
Įrodymų vertinimo sąvoka ir reikšmė
???
Įrodymų panaudojimas prokurorui ir teismui priimant procesinius sprendimus
???
Procesinės prievartos priemonių samprata
Nustatyti tiesą BP netaikant prievartos dažniausiai yra neįmanoma.
Žmogaus teisių instituto svarba prieš tikslą atskleisti NV ir pritaikyti įstatyme numatytas sankcijas.
Tai turi būti preciziškai reglamentuota.
PPP - tai įstatyme numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taikos siekdami procesinių tikslų.
ETAPAI:
1. PPP paskyrimas
2. PPP įvykdymas
Procesinės prievartos priemonių taikymo tikslai ir taikymo ribos
Tikslai - padėti nustatyti NV ir ir pritaikyti įstatyme numatytas sankcijas.
Visgi tai turi būti aiškiai reglamentuota ir taikoma tik teisėtais būdais.
Procesinės prievartos priemonių klasifikacija
- Kardomosios priemonės
- kitod PPP.
Pgl BPK yra 10 kardomosios priemonės:
- suėmimas
- intensyvi priežiūra - įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.
- namų areštas
- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu
- užstatas
- dokumentų paėmimas
- specialiosios teisės sustabdymas
- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje
- rašytinis pasižadėjimas neišvykti
- karinio dalinio vadovybės stebėjimas
- nepilnamečio atidavimas prižiūrėti.
Kitos priemonės:
- Laikinas sulaikymas
- atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą
- atvesdinimas
- asmens apžiūra
- Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas
- krata
- asmens krata
- poėmis
- Pašto siuntų poėmis
- Laikinas nuosavybės teisės apribojimas
- elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijso kontrolė, jos fiksavimas bei kaupimas
- prokuroro teisė susipažinti su informacija
- fotografavimas
- filmavimas
- matavimas
- rankų antspaudų paėmimas
- pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas
- laikinas nušaliniasm nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikala sustabdymas
- savo tapatybės neatskleidžiančių IT pareigūnų veiksmai
- NV imituojančių veiksmų atlikimas
- slaptas sekimas
- bauda
- areštas.
PPP klasifikuoti įvairiais pagrindais yra prasminga, nes tai leidžia geriau suvokti kiekvienos PPP esmę, pamatyti, kokių suvaržymų kyla dėl priemonės pritaikymo, teisingiau nuspręsti dėl PPP taikymo būtinumo.
PGL TAI, KOKIAS ŽMOGAUS TEISES PRIEMONĖ RIBOJA:
- žmogaus laisvės neliečiamumą;
- teisę į asmens neliečiamybę ir orumą
- teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą
- Teisę į nuosavybę
- teisę į būsto neliečiamybę
- teisę laisvai kilnotis
- teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą.
PGL VALSTYBĖS SUBJEKTŲ KOMPETENCIJĄ:
- skiriamas tik teismo (IT teisėjo): suėmimas, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium plius dėl kitų PPP (atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kratos, poėmio ir t.t.)
- skiriamas prokuroro: užstatą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą registruotis ir kt
- IT pareigūno galimas skirti: kardomosios (dokumentų paėmimas, įpareigojimas registruotis, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, karinio dalinio vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.
PAGAL TAI, AR ASMUO ŽINO APIE TAIKOMAS PPP
- viešos
- neviešos.
Procesinė prievarta ir žmogaus teisių apsauga
Žmogaus teisių apsauga - svarbiausia, bet ji gali būti ribojama.
Kardomųjų priemonių samprata
Kardomosios priemonės - įtariamojo ar kaltinamojo atžvilgiu, siekiant BPK 119 numatytų tikslų, taikomos PPP.
Tikslai:
1. įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimo procese užtikrinimas
2. netrukdomo IT, bylos nagrinėjimo teisme bei nuosprendžio įvykdymo užtikrinimas
3. kelio naujų NV padarymui užkirtimas
Kardomųjų priemonių teisėtumo ir pagrįstumo konstitucinės garantijos
???
Kardomųjų priemonių skyrimo pagrindai ir tvarka
BPK 121.
1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu
gali būti paskirti tik
IT teisėjo ar teismo nutartimi,
kitos kardomosios priemonės – prokuroro nutarimu, IT teisėjo ar teismo nutartimi, o
kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, –
neatidėliotinais atvejais
gali būti paskirtos IT pareigūno nutarimu.
Tokiu atveju IT pareigūnas privalo nedelsdamas raštu apie paskirtą kardomąją priemonę pranešti prokurorui.
- Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra
pakankamai duomenų,
leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.
Kai kardomosios priemonės skyrimo klausimą sprendžia IT teisėjas ar teismas, iki teismo posėdžio asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, kuria grindžiamas pareiškimas dėl kardomosios priemonės skyrimo. - Vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės.
- Skiriant kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi būti atsižvelgta į įtariamojo NV sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.
- Kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama
kaltinamajam ir nuteistajam. - LR įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų BB tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka tam tikrų rūšių kardomosios priemonės gali būti perduotos vykdyti kitai ES valstybei narei arba gali būti perimtos vykdyti iš kitos ES valstybės narės.
SUĖMIMAS
Suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis:
1) bėgs (slėpsis) nuo IT pareigūnų, prokuroro ar teismo;
2) trukdys procesui;
3) darys naujus nusikaltimus.
4) plius prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis, ir užsienio valstybės prašymas suimti nuteistą asmenį, kol bus priimtas sprendimas dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo.
Suėmimas skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti tikslų.
Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas kai bausmė griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimas.
BPK 127. Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas
1. Suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Konkretų suėmimo terminą nustato IT teisėjas, tačiau iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip 3 mėnesiai.
Nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip 2 mėnesiai.
Suėmimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki 4 mėnesių gali tas pats arba kitas tos pačios, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – tų pačių teismo rūmų IT teisėjas ar kitos apylinkės teismo arba to teismo kitų teismo rūmų IT teisėjas.
2. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties suėmimo terminą apygardos teismo teisėjas gali dar pratęsti iki trijų mėnesių, o nepilnamečiams – iki dviejų mėnesių. Suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet IT metu terminas negali tęstis ilgiau kaip 9 mėnesius, o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylose, kuriose nusikalstamų veikų padarymu įtariami ar kaltinami bendrininkų grupės, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariai, arba kai asmenys suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip 18 mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ilgiau kaip 12 mėn.
3. Dėl suėmimo termino pratęsimo IT metu prokuroras likus ne mažiau kaip 10 dienų, o kai suėmimas paskirtas ar pratęstas trumpesniam negu 1 mėnesio terminui, – likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki anksčiau paskirto ar pratęsto suėmimo termino pabaigos turi su pareiškimu kreiptis į IT teisėją, o jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų 6 mėnesius, o nepilnamečiams - 4 mėn arba jei suėmimas trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, o nepilnamečių suėmimas – ilgiau kaip 4 mėnesius, –
į apygardos teismą.
4. Prokuroro pareiškime dėl suėmimo termino pratęsimo turi būti nurodyti šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalyje išvardyti duomenys. Jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršija maksimalius terminus, turi būti pateikti faktiniai duomenys ir motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, ir išvardyti pagrindiniai IT veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo.
5. Teismas negali atsisakyti patenkinti prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo vien dėl tos priežasties, kad toks pareiškimas paduotas praleidus terminus.
6. Suėmimo termino pratęsimo IT metu klausimui išspręsti IT teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti
posėdį,
į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras.
Šių asmenų dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis.
Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip 6 mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas, o nepilnamečio - 4 mėnesius. Suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią prašoma pratęsti suėmimo terminą.
7. Teisėjas priima nutartį pratęsti suėmimo terminą arba šio termino nepratęsti, arba šio termino nepratęsti ir skirti kitą kardomąją priemonę.
Teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jei nustato, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius nebuvo imtasi visų įstatymuose numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma.
8. Jei teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, suimtasis į laisvę paleidžiamas tik pasibaigus anksčiau paskirtam ar pratęstam suėmimo terminui. Teisėjas gali nuspręsti paleisti asmenį tuoj pat, jei nustato, kad suėmimas buvo paskirtas ar pratęstas, nors aiškiai tam nebuvo būtinų sąlygų ar pagrindo.
9. Kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Jei teismas perdavė bylą prokurorui, suėmimo terminas teismo gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip iki 2 mėnesių.
10. Pagal LR tarptautines sutartis ar Europos arešto orderį LR išduotiems asmenims nustatyti terminai taikomi nuo jų perdavimo LR.
11. Viso BP metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.
Paskiriant suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitam suimtojo nurodytam asmeniui.
Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo arba dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo.Aukštesniojo teismo trijų teisėjų kolegija privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.
Prokuroras ikiteisminio tyrimo arba bylos nagrinėjimo teisme metu ne vėliau kaip per tris dienas nuo atitinkamos nutarties priėmimo turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą .Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas šiame posėdyje būtinas.Aukštesniojo teismo trijų teisėjų kolegijos priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Jei suėmimas paskiriamas ar jo terminas pratęsiamas nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, skundus dėl suėmimo paskyrimo ir pratęsimo nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, į kurios sudėtį negali įeiti tą bylą nagrinėjantys teisėjai.Prokuroro paduotas skundas nesustabdo teismo priimtos nutarties vykdymo.
BPK 125. Nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę turinys
1. Skirdamas kardomąją priemonę, IT pareigūnas ar prokuroras priima motyvuotą nutarimą, o teisėjas ar teismas – motyvuotą nutartį.
2. Nutarime ar nutartyje nurodoma:
1) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta;
2) NV, kurios padarymu asmuo įtariamas, šios veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės, atsakomybę už tą NV numatantis BĮ;
3) duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė tą NV;
4) tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę, o kai priimama nutartis skirti suėmimą, – suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli šio Kodekso 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai, taip pat faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
3. Nutarimas ar nutartis skirti kardomąją priemonę paskelbiami įtariamajam
pasirašytinai.
Kardomųjų priemonių panaikinimas arba pakeitimas
BPK 139.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.
Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
2. Jeigu IT metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, arba sušvelninti šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas.
Tokio nutarimo nuorašas yra siunčiamas IT teisėjui, paskyrusiam kardomąją priemonę arba pratęsusiam šių kardomųjų priemonių terminą.
3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
Laikinas sulaikymas
BPK 140
1. Prokuroras, IT pareigūnas ar
kiekvienas asmuo
gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant NV ar tuoj po jos padarymo.
Jei asmenį sulaiko ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apie sulaikymą tuoj pat turi būti pranešta policijai.
2. Laikinas sulaikymas, neužklupus asmens NV padarymo vietoje ar tuoj po NV padarymo, galimas
prokuroro ar IT pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šios sąlygos:
1) paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos;
2) tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų;
3) nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo.
3. Apie kiekvieną IT pareigūno ar kito asmens sulaikytą asmenį per įmanomai trumpiausią laiką turi būti pranešta prokurorui
išsiunčiant laikino sulaikymo protokolo nuorašą.
4. Laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti.
Mak laikino sulaikymo terminas yra 48 valandos.
Jei sulaikomas asmuo anksčiau procese buvo apklaustas kaip įtariamasis, laikinas sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip 24 val,
prokuroro nutarimu šis terminas gali būti pratęstas iki mak 48 val.
Jei sulaikytam asmeniui reikia skirti suėmimą, jis ne vėliau kaip per 48 valandas turi būti pristatytas teisėjui spręsti suėmimo skyrimo klausimą.
Laikino sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo NV padarymo ar kitoje vietoje.
5. Apie asmens sulaikymą per įmanomai trumpiausią laiką surašomas laikino sulaikymo protokolą.
6. Laikinai sulaikytas asmuo po jo pristatymo į IT įstaigą ar prokuratūrą ne vėliau kaip per 24 valandas turi būti apklaustas kaip įtariamasis, prieš tai atlikus BPK 187 straipsnyje numatytus veiksmus.
7. Apie sulaikymą nedelsiant pranešama šio Kodekso 128 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
8. Sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas, jeigu:
1) nepasitvirtino įtarimas, kad jis padarė NV;
2) nustatyta, kad nėra BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų ar suėmimas nėra būtinas;
3) baigėsi įst numatytas sulaikymo terminas;
4) teismas priima nutartį atsisakyti skirti suėmimą.
9. Laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką.
Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą
BPK 141
- Jeigu tiriant ar nagrinėjant BB prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis IT teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką.
- Jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Buvimo kitoje specialioje įstaigoje laikas pratęsiamas teisėjo nutartimi ir yra įskaitomas į suėmimo laiką.
- Įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. 6 Mėnesių taisyklė!!!
- Suimtas įtariamasis į ekspertizės įstaigą IT metu atiduodamas prokuroro nutarimu.
- Į ekspertizės įstaigą gali būti atiduotas ir kaltinamasis.
Atvesdinimas
BPK 142
1. Įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo be pateisinamos priežasties neatvykęs pas IT pareigūną, prokurorą ar į teismą gali būti atvesdinami.
Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, IT pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo
paieška.
IT pareigūnas privalo apie įtariamojo paieškos paskelbimą nedelsdamas raštu pranešti prokurorui.
2. Asmenį atvesdina
policija
IT pareigūno, prokuroro nutarimu, IT teisėjo ar teismo nutartimi.
Asmenų apžiūra
BPK 143
- IT pareigūnas ar prokuroras turi teisę atlikti įtariamojo, nukentėjusiojo ar kito asmens kūno apžiūrą, prireikus nustatyti, ar ant jo kūno yra NV pėdsakų arba ypatingų žymių.
- Jeigu asmuo nesutinka, kad būtų atlikta jo kūno apžiūra, IT pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą, kuris tam asmeniui privalomas.
- Jeigu apžiūra yra susijusi su asmens kūno apnuoginimu, ją atlieka tos pačios lyties IT pareigūnas ar prokuroras arba gydytojas.
- Dėl asmens apžiūros atlikimo surašomas protokolas.
Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas
BPK 144
- IT pareigūnas ar prokuroras turi teisę paimti iš įtariamojo pavyzdžius lyginamajam tyrimui. Tokius pavyzdžius iš nukentėjusiojo ar liudytojo galima paimti tik prireikus patikrinti, ar šie asmenys nėra palikę pėdsakų įvykio vietoje arba ant daiktų.
- Jeigu asmuo atsisako duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, prokuroras priima nutarimą, kuris tam asmeniui privalomas.
- Dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo surašomas protokolas.
Krata ir poėmis
BPK 145. Krata
- Kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra NV įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės NV tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, IT pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą.
- Krata gali būti daroma ir siekiant surasti ieškomus asmenis, taip pat lavonus.
- Krata daroma motyvuota IT teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių objektų bus ieškoma.
- Darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Prireikus kviestiniai gali būti kviečiami dalyvauti atliekant kratą ir kitais atvejais.
- Krata žemėje, miške, vandens telkiniuose gali būti daroma ir nedalyvaujant savininkui, nuomotojui ar valdytojui, tačiau šiems asmenims vėliau pranešama raštu apie darytą kratą.
BPK 146. Asmens krata
- Asmens krata daroma pagal tas pačias taisykles kaip ir buto, namo ar kitų patalpų krata.
- Asmens krata, dėl to nepriėmus atskiros nutarties, gali būti daroma:
1) sulaikant ar suimant;
2) kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad patalpoje ar kitoje vietoje, kur daromas poėmis ar krata, esantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. - Asmens kratą gali daryti tik tos pačios lyties asmuo.
- Darant asmens kratą, neprivalo dalyvauti BPK nurodyti asmenys.
BPK 147. Poėmis
1. Jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės NV tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi, IT pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį. Poėmis daromas motyvuota IT teisėjo nutartimi.
2. Asmenys, turintys paimtinus daiktus ar dokumentus, privalo nekliudyti poėmį atliekantiems pareigūnams. Nevykdantiems šios pareigos asmenims pgl BPK 163 straipsniu gali būti paskirta bauda.
3. Darant poėmį, turi dalyvauti BPK 145 str 4 d nurodyti asmenys.
4. Jeigu asmenys, turintys paimtinus daiktus ar dokumentus, jų neatiduoda, daiktai ar dokumentai gali būti paimami
prievarta.
BPK 148. Pašto siuntų poėmis
- Daryti pašto siuntų poėmį leidžiama tik IT teisėjo nutartimi. Pašto siuntų poėmį darančio pareigūno nurodymai pašto įstaigos darbuotojams privalomi. Nevykdantiems šių nurodymų - bauda pagal BPK 163.
- Teisę tikrinti paimtų pašto siuntų turinį turi prokuroras, teisėjas ir teismas.
BPK 149. Kratos ir poėmio tvarka
1. Pareigūnas, pradėdamas kratą ir poėmį, privalo paskelbti nutartį ar nutarimą dėl kratos ar poėmio ir vieną nuorašą įteikti asmeniui, pas kurį daroma krata. Po to pareigūnas privalo pareikalauti atiduoti nutartyje ar nutarime nurodytus daiktus ar dokumentus arba nurodyti besislapstančio asmens buvimo vietą.
2. Darydamas kratą ar poėmį, pareigūnas turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir talpyklas, jeigu atidaryti jas atsisakoma.
Pareigūnas turi vengti nereikalingo užraktų, durų ir kitų daiktų gadinimo.
3. Pareigūnas turi teisę uždrausti patalpoje ar vietoje, kur daroma krata ar poėmis, esantiems, taip pat į šią patalpą ar vietą ateinantiems asmenims išeiti iš jos, susižinoti tarpusavyje arba su kitais asmenimis iki kratos ar poėmio pabaigos.
4. Patalpa ar vieta, kur daroma krata ar poėmis, gali būti pareigūnų apsupta.
5. Daryti kratas ar poėmius
nakties metu,
išskyrus neatidėliotinus atvejus,
draudžiama.
6. Darantis kratą ar poėmį pareigūnas turi teisę paimti tik tuos daiktus ir dokumentus, kurie gali turėti reikšmės tyrimui. Daiktai ir dokumentai, kurių apyvarta įstatymų uždrausta, turi būti paimami neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu.
7. Visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodoma jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas). Turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami.
8. Darantis kratą ar poėmį pareigūnas privalo imtis priemonių, kad nebūtų paskelbtos gyvenančio toje patalpoje asmens ir kitų asmenų privataus gyvenimo aplinkybės, paaiškėjusios darant kratą ar poėmį.
9. Kratos ar poėmio metu, kai nėra kviestinių, dalyvaujančių asmenų prašymu daromas
garso ir vaizdo įrašas.
10. Dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas. Nurodomi paimti daiktai ir dokumentai ir aprašyti pagr jų požymiai. Jei kratos metu jokie daiktai ir dokumentai nebuvo paimti, tai nurodoma protokole. Vienas kratos bei poėmio protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis.
BPK 150. Kratos ir poėmio diplomatinių atstovybių patalpose sąlygos
- Galima tik diplomatinių atstovų prašymu ar sutikimu. Diplomatinio atstovo sutikimas kratai ir poėmiui daryti gaunamas per URM’ą.
- Būtinas prokuroro ir URM’o atstovo dalyvavimas.
BPK 150(1). Siekiant atskleisti informacijos šaltinio paslaptį daromų kratos ir poėmio viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų patalpose ir transporto priemonėse sąlygos
Būtina užtikrinti BPK ir kituose teisės aktuose nustatytų šių asmenų informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų laikymąsi, be to, visais atvejais
būtinas žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo įgalioto atstovo
arba
šių patalpų, transporto priemonės savininko ar naudotojo pasiūlyto kviestinio dalyvavimas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas
BPK 151.
1. Civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus FA, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą,
gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata.
2. JA nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai:
1) siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 723 straipsnyje numatytais atvejais;
2) siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas JA įtraukti civiliniu atsakovu.
3. Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turtas aprašomas dalyvaujant BPK 145 nurodytiems asmenims. Visas aprašomas turtas turi būti parodomas aprašant dalyvaujantiems asmenims.
Draudžiama laikinai apriboti nuosavybės teisę į daiktus, kurie pagal LR įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini įtariamajam ar jo šeimos nariams ir jo išlaikomiems asmenims.
4. Turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Išaiškinama atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą.
Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas.
Prireikus toks turtas gali būti paimamas.
Kai laikinai apribota nuosavybės teisė į piniginius indėlius, visos operacijos su jais nutraukiamos, jei nutarime dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nenurodyta kitaip.
5. Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą
apskųsti IT teisėjui.
Šį skundą privalo išnagrinėti per 7 dienas. IT teisėjo nutartis skundžiama aukštesniajam teismui;
šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
6. Max terminas - 6 mėn.
Šis terminas IT teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus po 3 mėn.
Nutartis, kuria pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir IT teisėjo atsisakymas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą skundžiami BPK X dalyje nustatyta tvarka.
Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Teismo nutartis skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka.
7. BB dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino
pratęsimų skaičius neribojamas.
8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.
BPK 152. Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą
1. Nutarime nurodoma:
1) nutarimo priėmimo laikas ir vieta;
2) nutarimą priėmęs prokuroras;
3) nutarimo priėmimo motyvai ir laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas;
4) asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota (FA vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; JA pavadinimas, buveinės adresas, kodas);
5) asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), – kai laikinai nuosavybės teisė apribojama siekiant užtikrinti civilinį ieškinį;
6) turto pavadinimas, kodas (jei turtas registruojamas turto registre), trumpas aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys;
7) turto savininkas (bendraturčiai) – FA vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; JA pavadinimas, buveinės adresas, kodas;
8) laikino nuosavybės teisės apribojimo būdai ir mastas;
9) terminas, iki kurio taikomas apribojimas;
10) turto saugotojas ar administratorius (FA vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; JA pavadinimas, buveinės adresas, kodas);
11) nutarimo vykdymo tvarka;
12) nutarimo apskundimo tvarka.
2. Nutarimas nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbiamas asmeniui, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, ir visiems turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkams (bendraturčiams).
Nutarimo nuorašas įteikiamas turto, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, savininkui (bendraturčiams).
Jeigu nėra galimybės nedelsiant paskelbti nutarimą, laikoma, kad nutarimas paskelbtas, kai jis
įregistruojamas turto arešto aktų registre.
3. Nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuorašas nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi būti išsiųstas turto arešto aktų registro tvarkytojui.
4. Jeigu nutarimo priėmimo metu nežinoma asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėtis, buvimo vieta, šiame nutarime konkretus turtas gali būti nenurodytas. Šiuo atveju nutarimą priėmęs prokuroras privalo imtis priemonių asmens turto sudėčiai, buvimo vietai nustatyti ir tai padaręs turi priimti papildomą nutarimą.
5. Papildomas nutarimas priimamas, paskelbiamas ir registruojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Panaikinęs apribojimą, prokuroras ar teismas apie tai nedelsdamas turi pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui ir pateikti nutarimą ar nutartį panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
BPK 153. Dokumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui
- Jeigu BB, užtikrinant civilinį ieškinį, laikinai apribota įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nuosavybės teisė, visi su laikinu nuosavybės teisės apribojimu susiję dokumentai gali būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia visus su apribota nuosavybės teise susijusius klausimus.
- Baudžiamojoje byloje paskirtam turto saugotojui ar administratoriui išlieka visos teisės ir pareigos, kol laikinas nuosavybės teisės apribojimas bus panaikintas.
Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir įrašų darymas
BPK 154. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas
1. Kai pagal prokuroro prašymą yra priimta IT teisėjo nutartis, IT pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti,
jeigu yra pagrindas manyti, kad
tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 152(1) (Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas), 162 (Vaiko išnaudojimas pornografijai), 170 (Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę), 198(2) (Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis), 309 ( Disponavimas pornografinio turinio dalykais),
arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos.
2. IT teisėjo nutartyje ar prokuroro nutarime klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti turi būti nurodyta:
1) turimi duomenys apie asmenį, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti;
2) duomenys, kuriais pagrindžiama būtinybė atlikti tokius veiksmus;
3) konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti;
4) veiksmų trukmė.
3. Gali būti kontroliuojama ir fiksuojama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, išskyrus jos turinį, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 166, 198(1), 309 .
4. Fiksavimas ir kaupimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėn. Tiriant sudėtingą ar didelio masto NV, šios priemonės taikymas gali būti 1 kartą pratęstas 3 mėnesiams.
5. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti sąlygas klausytis, daryti jų įrašus ar kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti.
Tokio ūkio subjekto darbuotojai, nevykdantys šios pareigos ar trukdantys atlikti nurodytus veiksmus, gali būti nubausti bauda pgl BPK 163.
6. Nukentėjusiųjų, liudytojų ar kitų proceso dalyvių pokalbių galima klausytis, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą šių asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti šių asmenų prašymu arba jų sutikimu, nors ir nėra tuo reikalu priimtos IT teisėjo nutarties,
jei nesinaudojama ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais.
7. Draudžiama klausytis gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti.
8. Dėl pokalbių ar kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto IT pareigūno surašytame protokole išdėstomas tik tyrimui reikšmingas duomenų bei garso įrašo turinys.
Tyrimui reikšmės neturintys duomenys ir garso įrašai, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis ir įrašais, prie bylos nepridedami ir tuoj pat prokuroro nutarimu
sunaikinami
surašius atitinkamą aktą.
Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas
BPK 156
- IT pareigūno ar prokuroro nutarimu įtariamasis, o teismo nutartimi kaltinamasis, nors jie tam ir prieštarautų, gali būti.
- Kai atsiranda su tyrimu susijusi būtinybė nurodyti veiksmai gali būti atliekami ir kitiems asmenims. Jei tokie asmenys nesutinka, kad jiems būtų atliekami tokie veiksmai, šiuos veiksmus galima atlikti priverstiniu būdu, bet tik tuo atveju, kai yra prokuroro nutarimas.
Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas
BPK 157
1. NV tyrimo metu IT teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta NV ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas NV.
Nutartis siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti.
2. Negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Gali būti pratęstas dar iki 3 mėn. Pratęsimų skaičius neribojamas.
3. Nutartį laikinai nušalinti, taip pat nutartį pratęsti terminą per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui.
Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
4. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
5. IT metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga.
Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai
BPK 158
1. Tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės.
Jie gali atlikti NV imituojančius veiksmus.
Jeigu tokiais veiksmais gali būti varžoma būsto neliečiamybė, susirašinėjimo ar kitokio susižinojimo ne elektroninių ryšių tinklais slaptumas, tokie veiksmai gali būti atliekami tiriant
tik labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus.
2. Veiksmai leidžiami IT teisėjo nutartimi ir tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikaltimą.
IT teisėjas nutartį dėl slaptos veiklos priima gavęs
prokuroro prašymą, kurio turinys turi nutarties turinį.
3. Nutartyje turi būti nurodyta:
1) asmenys, atliksiantys slaptus veiksmus;
2) asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti;
3) duomenys apie asmens NV;
4) konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti;
5) siekiamas rezultatas;
6) slaptų veiksmų trukmė.
4. Draudžiama provokuoti asmenį padaryti NV.
5. IT pareigūnai negali taikyti PPP, jeigu dėl to šio Kodekso III dalyje nustatyta tvarka nepriimtas atskiras nutarimas ar nutartis, išskyrus neatidėliotinus atvejus.
6. Ypatingais atvejais, kai nėra kitų galimybių nustatyti nusikaltimus darančius asmenis, tyrimą gali atlikti ir asmenys, kurie nėra IT pareigūnai.
7. Tyrimą atlikę asmenys prireikus gali būti apklausiami kaip liudytojai. Tokiems asmenims gali būti suteiktas anonimiškumas.
8. Dėl atliktų veiksmų fakto IT pareigūno surašytame protokole išdėstomi tik tyrimui reikšmingi duomenys. Tyrimui reikšmės neturintys duomenys, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis, prie bylos nepridedami ir nedelsiant prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą.
Leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus
BPK 159
- Prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į IT teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti NV imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Prokuroro prašymo turinys nutarties turinį.
- IT teisėjo nutartyje turi būti nurodyta:
1) asmuo, kuriam leidžiama atlikti NV imituojančius veiksmus;
2) asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti;
3) duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, NV;
4) konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti;
5) siekiamas rezultatas;
6) veiksmų atlikimo trukmė. - Draudžiama provokuoti asmenį padaryti NV.
- Asmuo NV imituojančius veiksmus, laikomas vykdžiusiu teisėsaugos institucijos užduotį pagal BK 32 ir negali būti traukiamas BA už tų veiksmų atlikimą.
Slaptas sekimas
BPK 160
1. IT teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, gali paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą. IT teisėjo nutartyje, IT pareigūno ar prokuroro nutarime paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą turi būti nurodyta:
1) asmuo ar transporto priemonė arba objektas, kuris bus sekamas;
2) duomenys, pagrindžiantys būtinybę taikyti šią priemonę;
3) slapto sekimo trukmė.
2. Jei slapto sekimo metu norima daryti vaizdo ar garso įrašą arba filmuoti, tai taip pat turi būti numatyta IT teisėjo nutartyje, IT pareigūno ar prokuroro nutarime.
3. Slapto sekimo protokolas ir kiti su slaptu sekimu susiję bylos dokumentai surašomi vadovaujantis BPK 201 nustatytomis taisyklėmis.
Slapto sekimo protokole išdėstomi tik tyrimui reikšmingi duomenys.
Tyrimui reikšmės neturintys duomenys, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis, prie bylos nepridedami ir nedelsiant prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą.
4. Slaptą sekimą atlikęs pareigūnas gali būti
apklausiamas kaip liudytojas.
Apklausa gali būti atliekama vadovaujantis BPK 203 ir 282 straipsniuose, o parodymas atpažinti ir akistata – BPK 204 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
5. Slaptą sekimą atlikusio pareigūno rašytiniu sutikimu slapto sekimo protokolas gali būti surašomas vadovaujantis BPK 179 nustatytomis bendrosiomis tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo taisyklėmis, o slaptą sekimą atlikęs pareigūnas gali būti apklausiamas kaip liudytojas vadovaujantis bendrosiomis liudytojo apklausos taisyklėmis.
Pranešimas asmeniui apie jam taikytas priemones
BPK 161
1. Asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena šiame skyriuje numatyta priemonė jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją.
Pranešti būtina iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei.
2. Jeigu BP nutraukiamas, visa apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija turi būti nedelsiant sunaikinta surašius atitinkamą aktą.
Sprendimą dėl tokios informacijos sunaikinimo priima prokuroras pasibaigus BPK 214 straipsnyje numatytam procesinio sprendimo nutraukti IT apskundimo terminui arba išnagrinėjus proceso dalyvių skundus dėl IT nutraukimo.
3. Turi būti sunaikinama ir tam tikra informacija, kai nusprendžiama, kad ji ar jos dalis BP nebus naudojama kaip neturinti su juo ryšio, nors BP ir nenutraukiamas.
BPK 160(1). Procesinių prievartos priemonių taikymas neatidėliotinais atvejais
1. Neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154, 155, 158, 159 straipsniuose, gali būti taikomos ir prokuroro nutarimu, o procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 145, 147, 160 straipsniuose – ir prokuroro arba IT pareigūno nutarimu,
tačiau visais šiais atvejais per 3 dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta IT teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą.
Ši ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka. Skundo dėl IT teisėjo nutarties nepatvirtinti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo padavimas
sustabdo
šios nutarties vykdymą.
2. Jeigu per nustatytą terminą nepriimta IT teisėjo nutartis, prokuroro ar IT pareigūno nutarimu pradėti veiksmai nedelsiant nutraukiami.
3. Jeigu negauta PPP taikymo teisėtumą patvirtinanti nutartis, kratos ar poėmio metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o kitomis PPP gauti duomenys sunaikinami.
Tai atliekama pasibaigus nustatytam terminui arba IT teisėjo nutarties apskundimo terminui, o kai ši nutartis apskųsta, – priėmus aukštesniojo teismo sprendimą.
Šiais atvejais PPP taikymo rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis.
Informacijos panaudojimas kitose baudžiamosiose bylose
BPK 162
Vienoje BB taikant BPK numatytas PPP surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą IT metu gali būti panaudota kitoje BB
tik
aukštesniojo prokuroro nutarimu.
Jeigu BB yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje BB priimamas IT teisėjo ar teismo nutartimi.
Ikiteisminio tyrimo kaip baudžiamojo proceso stadijos samprata ir uždaviniai
(sena.lt knygynas)
IT - tai proceso stacija, trunkanti nuo sprendimo pradėti IT iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui.
Tai pirmoji BP stadija.
IT uždaviniai:
1) greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas NV aplinkybes;
2) nustatyti tą veiką padariusį asmenį;
3) sudaryti sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme;
4) imtis priemonių užtikrinti proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą bei kitas teises.
Ikiteisminio tyrimo pradžia
IT procesinės prielaidos - tai veiksniai lemiantys IT pradėjimą:
1) tikėtinos info apie galimai padarytą NV buvimas
ir
2) aplinkybių, dėl kurių procesas yra negalimas, nebuvimas.
BPK 166 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia:
1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką;
2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.
2. BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. VIETOJE PRIVATAUS KALTINIMOS
3. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
4. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui.
BPK 167 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą.
Atitinkami BK straipsniai:
Jeigu nurodytos NV turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, IT dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu.
Jeigu BK 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje numatytos NV turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka.
YRA GENPROKURORO REKOMENDACIJA D4L IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS IR JOS REGISTRAVIMO TVARKOS.
BPK 171 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą
1. Jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui.
2. Gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. Prokuroras gali nuspręsti:
1) pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus;
2) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą;
3) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai.
3. Prokuroras turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.
IT pareigūnas, kol gaunamas prokuroro nurodymas, atlieka visus veiksmus jo žinioje.
Aplinkybės, darančios ikiteisminį tyrimą negalimą
BPK 3. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
2) jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. BK 95.
3) asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. min 16 metų. kai kurioms 14 metų;
4) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą;
5) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;
6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
7) jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Būtinoji gintis, profesinių pareigų vykdymas ir tt.
Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą
BPK 168. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą
1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie NV yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, darančios BP negalimu.
Duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis:
*įvykio vietos apžiūra,
*įvykio liudytojų apklausos,
*taip pat reikalaujami duomenys ar dokumentai iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas,
*atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos.
Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų.
2. Atsisakydamas pradėti surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
3. Nutarimo atsisakyti pradėti IT nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.
4. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus.
Prašymą išnagrinėja ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo dienos.
6. Atsisakius pradėti ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti ANK ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka
Nutarimas atsisakyti gali būti skundžiamas.
Skundai gali būti paduodami per 7 dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Dėl svarbių priežasčių praleidus apskundimo terminą, turi teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą. Bet ne vėliau kaip po 6 mėn.
