BPT

Question 1

Baudžiamojo proceso sąvoka

Answer 1

Baudžiamasis procesas - nusikalstamos veikos tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantis įstatymo nustatyta tvarka.
Baudžiamasis procesas - tai tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno vykdoma veikla, kurios metu sudaromos sąlygos nustatytomis teisėmis naudotis visiems proceso dalyviams.

Question 2

Teisingumas kaip teismo veikla ir baudžiamasis procesas

Answer 2

Baudžiamojo proceso sąvoka yra glaudžiai susijusi su teisingumo sąvoka, tačiau šios sąvokos yra pakankamai skirtingos ir jų negalima painioti. Teisingumas yra suprantamas, kaip teismo veikla, kuri yra vykdoma nagrinėjant ir spendžiant civilines, administracines bei baudžiamąsias bylas, ginant asmenų teises bei teisėtus interesus ir kuri yra pagrįsta tik įstatymo klausymusi. Taigi, baudžiamasis procesas padeda pasiekti teisingumo tikslus ir gali būti laikoma vienu iš teisingumo įgyvendinimo instrumentų. Baudžiamojo proceso ir teisingumo santykis yra dvejopas, taip viena vertus, kaip galima pastebėti iš pateiktų baudžiamojo proceso ir teisingumo apibrėžimų, baudžiamojo proceso sąvoka yra daug platesnė sąvoka už teisingumo sąvoką, nes baudžiamojo proceso sąvoka aprėpia ne tik teisėjo ir teismų, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūno bei prokuroro procesinę veiklą, nors kita vertus galima būtų teigti, jog baudžiamojo proceso sąvoka yra siauresnė už teisingumo sąvoką, nes teisingumas aprėpia teismų veiklą sprendžiant ne tik baudžiamąsias, bet ir civilines bei administracines bylas.

Question 3

BP tikslai ir uždaviniai

Answer 3

Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas – nepažeidžiant žmogaus teisių, įgyvendinti teisingumą kuo mažesnėmis sąnaudomis ir išnaudojant bylos aplinkybių ištyrimui kuo mažesnį laiko tarpą.

Pagrindiniai baudžiamojo proceso uždaviniai yra šie:

1. greitas ir išsamus nusikalstamų veikų išaiškinimas;
2. tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas.
3. teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimas, kelio nusikalstamoms veikoms užkirtimas, kai vykdoma bendroji ir individualioji prevencija.;
4. piliečių teisių ir laisvių bei visuomenės ir valstybės interesų apsauga;
5. piliečių auklėjimas gerbti teisės ir kitas socialines normas.

Question 4

Baudžiamojo proceso stadijos

Answer 4

Baudžiamojo proceso stadija - tai proceso veiksmų ir sprendimų, kurie atliekami ir priimami tam tikrame proceso etape sprendžiant tam proceso etapui keliamus uždavinius, visuma.
Stadijos:
1. ikiteisminis tyrimas. baigiasi prokurorui surašius kaltinamąjį aktą arba pareiškimą dėl supaprastinto proceso, arba nutraukus ikiteisminį tyrimą;
2. bylų nagrinėjimas I-osios instancijos teisme:
a) procesas, kurio metu sprendžiama ar yra pagrindo rengti teisiamąjį posėdį;
b) teisiamasis posėdis - nagrinėjama iš esmės.
3. apeliacinis procesas
4. nuosprendžių ir nutarčių vykdymas
5. kasacinis procesas.

Question 5

Baudžiamojo proceso teisės mokslo dalykas ir metodai

Answer 5

Baudžiamojo proceso mokslas - atskira teisės mokslo dalis, kurią sudaro žinių visuma apie:

1) BP reglamentuojančias nuostatas
2) teisinę praktiką tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas
3) užsienio valstybių BP institutus
4) BP istoriją.

Baudžiamojo proceso mokslas yra priskiriamas prie socialinių mokslų, todėl ir jo pažinimo metodai yra paremti tais metodais, kurie yra būdingi visai socialinių mokslų sistemai. Baudžiamojo proceso pažinimo metodai gali būti suskirstyti į tris stambias grupes: bendruosius pažinimo, loginius ir specialiuosius tarpšakinius, kuriuos sudaro atskiri pažinimo metodai. Prie bendrųjų pažinimo grupės metodų galima priskirti:

• dialektinį;
• stebėjimo arba observacijos;
• matavimo
• aprašymo
• lyginamąjį;
• modeliavimo;
• eksperimentą;
• euristinius ir pan. metodus.

Prie loginių – indukciją; dedukciją; analizę; sintezę; abstrahavimą; apibendrinimą; analogiją; hipotezę; argumentaciją. O prie specialiųjų tarpšakinių – istorinį; genetinį; lyginamosios teisėtyros; sociologijos; statistinį; apklausos; praktikos apibendrinimo, matematinius ir pan. metodus.

Question 6

Baudžiamojo proceso teisės mokslo ir praktikos ryšys

Answer 6

teisinės praktikos mokslinė analizė parodo problemas, kylančias teisinėje praktikoje taikant BP eigą reglamentuojančias nuostatas. Analizė leidžia teikti rekomendacijas dėl proceso nuostatų taikymo proceso veiksmus atliekantiems ir proc sprendimus priimantiems subjektams. Analizuojant teismų praktiką pastebimos teisinės spragos bei kt teisinio reglamentavimo trūkumai. padeda parengti konkrečius siūlymus dėl BP nuostatų tobulinimo.
EŽTT sprendimai itin svarbūs dėl 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo.

Question 7

Procesiniai santykiai ir jų subjektai

Answer 7

Baudžiamieji procesiniai teisiniai santykiai – tai baudžiamojo proceso įstatymo sureguliuoti valstybės įstaigų, pareigūnų ir procese dalyvaujančių asmenų santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises bei pareigas.

Baudžiamuosius procesinius teisinius santykius sudaro šie struktūriniai elementai:

Subjektai – valstybės įstaigos ir pareigūnai, įgalioti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą; proceso dalyviai ir kiti procese dalyvaujantys asmenys.

Objektas – procesinių santykių subjektų veikla pasireiškiant jiems atliekant proceso veiksmus arba susilaikant nuo jų, jei tai draudžia įstatymas.

Turinys – įstatymu nustatytos baudžiamojo procesinio santykio subjektų teisės ir jas atitinkančios kitų subjektų pareigos.

Baudžiamųjų procesinių teisinių santykių ypatybės:

jie atsiranda kartu su baudžiamaisiais teisiniais santykiais;

vienas procesinių santykių dalyvis visada yra teisėsaugos institucija ar pareigūnas, kurie yra įgalioti tirti nusikalstamas veikas ir nagrinėti baudžiamąsias bylas;

asmenis, galinčius būti procesinio santykio subjektais, jų teises ir pareigas nustato įstatymas.

Question 8

Procesinės garantijos ir jų reikšmė

Answer 8

Procesinės garantijos – tai baudžiamojo proceso įstatymo numatytos priemonės ir būdai, užtikrinantys 1) teisingumo uždavinių išsprendimą bei 2) procese dalyvaujančių asmenų, įstaigų, įmonių bei organizacijų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Question 9

Baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos sąveika

Answer 9

Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo problema atsirado 2002 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus naująjį baudžiamojo proceso kodeksą. Jau tuo metu studijuojant šį naujai priimtą kodeksą kilo daug neaiškių klausimų, susijusių su teisinės reformos įgyvendinimo pradžia ir atskirų teisėsaugos institucijų vieta bei funkcijomis pradėjus galioti naujiems baudžiamiesiems įstatymams.2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Operatyvinės veiklos įstatymą, kurį rengiant bei priimant nebuvo atsižvelgiama į jo prieštaravimus bei neatitikimus jau priimtam tačiau dar negaliojančiam Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksui.

IŠ knygos:
sunkiai įsivaizduojama, kad veiksmingas BP dėl tam tikrų NV vyktų nepaisant tam tikrų neviešų priemonių siekiant užkardyti, išaiškinti ir ištirti pavojingas latentines NV, taip apt veikas, kurioms būdingas aukšas organizuotumo ir, be kita ko, konspiracijos lygis, naujų technologijų naudojimas ir pan. Nors šiame įst reguliuojami panašūs veiksmai, kuriuos atliekant gaunama reikšmingų bylai duomenų, kita vertus, jų paskyrimo tvarka, pagrindai, terminai, apskundimo galimybės šiek tiek skiriasi.

Question 10

Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai ir jų reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius (??)

Answer 10

Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai - norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintomis nuostatomis turi būti vadovaujamasi tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas. 
Šaltiniai: 
1. LR Konstitucija
2. tarptautinės sutartys
3. BPK
4. kiti įstatymai
5. LR Vyriausybės nutarimai, LT generalinio prokuroro, teisingumo bei vidaus reikalų ministrų įsakymai ir kt miniterijų bei insititucijų priimti poįstatyminiai teisės aktai.
6. pgl MRU, ir teismų praktika.

Question 11

Tarptautiniai ir Lietuvos teisės aktai, susiję su baudžiamuoju procesu

Answer 11

TARPTAUTINIAI:
A) Žmogaus teisių apsaugos standartus įtvirtinantys:
1) ET sudarytos sutartys:
* 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (gina EŽTT)
* 1987 m. Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą.
2) JTO inicijuotos:
* 1948 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
* 1966 m. Tarp pilietinių ir politinių teisių paktas
* 1989 m. Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencija
* 1984 m. Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
B) sutartys įtvirtinančios bendradarbiavimo taisykles BP:
1) 1957 m. Europos konvencija dėl ekstradicijos
2) 1959 m. Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos BB;
3) 1970 m. Europos konvencija dėl tarp baudž nuostrendžių pripažinimo
4) 1972 m. Europos konvencija dėl BP perdavimo
5) 1983 m Europos nuteistųjų perdavimo konvencija
6) 1990 m. Europos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo
7) 1999 m. Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos.
ES yra dubliuojančios sutartys, bet neretai paprasčiau reglamentuojančios:
* 2000 m. Konvencija dėl tarpusavio pagalbos BB
* 1989 m., 1995 m., 1996 m. sutartys dėl ekstradicijos ir supaprastintos ekstradicjios
* 1991 m. sutartis dėl užsienio valstybių nuosprendžių vykdymo;
* 1987 m. sutartis dėl dvigubos baudimo.
LT TEISĖS AKTAI:
BPK nepakanka. Reikalingi įst reguliuojantys klausimus, susijusius su proceso funkcijų vykdymu. Tai BK, teismų, prokuratūros, advokatūros, policijos veiklos, STT įstatymai.
Poįstatyminiais reglamentuojami organizaciniais klausimai.
Generalinio prokuroro rekomendacijos

Question 12

Baudžiamojo proceso įstatymas, jo sąvoka, esmė ir reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius

Answer 12

BPK yra svarbiausias BP santykius reglamentuojantis įstatymas, nes jame kodikuotos BP teisės normos.
BPK sudaro 11 dalių, 35 skyrius ir 19 skirsnių.

Question 13

Baudžiamojo proceso normų sąvoka ir struktūra

Answer 13

Baudžiamojo proceso teisės norma - tai valstybės nustatytos bendrosios ir privalomosios BP santykių subjektų (BP dalyvių) elgesio taisyklės, kurių laikymasis prireikus užtikrinamas valstybės prievarta ir kurių laikantis įgyvendinama BP paskirtis.
STRUKTŪRA:
standartiškai trinarė - hipotezė, dispozicija ir sankcija. Tačiau BP jų mažai. Dažniausiai dvinarės.
Kita vertus sankcija gali būti suprantama skirtingai:
- baudžiamoji (represinė) - bauda;
- naikinamoji (negaliojimo) - įrodymų nepripažinimas;
- atkuriamoji (reparacinė) - neteisėtų ir nepagrįstų sprenidmų priėmimas.

Question 14

Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas laiko ir erdvės atžvilgiu

Answer 14

LAIKE:
BPK 4 str. 1 d.: Proceso tvarką nustato LR BPK, galiojantis atliekant procesinius veiksmus. tokia norma sulaukė kritikos dėl kai kurių išimtinių atvejų. Tai nepilnamečiai. Dabar BPK 127 str. numatyta išimtis, kad prokuroras ar teismas gali pratęsti garantijų galiojimą.
ERDVĖJE:
BPK 4 str. 2 d.: nesvarbu, kur padaryta NV, BP LR teritorijoje vyksta pagal BPK.
LR Teritorija + kvaziteritorijos (civiliniai laivai ir orlaiviai, kariniai laivai ir orlaiviai, diplomatinės ir konsulinės atstovybės.

Question 15

Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu

Answer 15

K 29 - įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šis principas lemia, kad BPK privalomai galioja visiems visoje valstybės teritorijoje esantiems asmenims, kurie tampa BP santykių subjektais.
BPK 5 str. BPK galioja NV LR teritorijoje padariusiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės.
KT: tą patį procesinį statusą turintys proceso dalyviai turi būti vertinami vienodai, nebent tarp jų būtų tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad vertinti nevienodai būtų objektyvu.
Tai:
a) imunitetai pagal tarptautines sutartis. Gali būti absoliutieji draudimai (suimti ir sulaikyti negalima) ir santykianiai (suimti ir sulaikyti galima tik sutikimu ar prašymu).
b) imunitetai - Prezidentas, Seimo narys, MP ir ministrai, teisėjai, Generalinis prokuroras, kandidatai rinkimuose. Imunitetas gali būti panaikintas esant institucijų leidimui.

Question 16

Baudžiamojo proceso principų sąvoka ir reikšmė

Answer 16

Baudžiamojo proceso principai - tai BP reguliavimą ir BP normų taikymą lemiantys veiksniai, kurie užtikrina BP teisės ir atskirų jos institutų paskirties įgyvendinimą bei žmogaus teisių BP apsaugą.
VU: BPT - tai idėjos, pamatinės nuostatos, lemiančios visų BPT normų turinį ir NV turimo ir BB nagrinėjimo tvarką, parodančios BP institutų esmę ir paskirtį.
REIKŠMĖ:
1) lemia naujų teisės normų turinį;
2) lemia teisės normų aiškinimą;
3) jokia BP norma negali būti taikoma pažeidžiant principus;
4) kolizijos atveju remiamasi principais
5) spragas pildant.
PRINCIPAI:
A) Konstituciniai ir įtvirtinti BPK.
B) bendrieji, tarpšakiniai, šakiniai, atskirų proceso stadijų ar insitutų.

Pagr. principai:
nekaltumo prezumtcija, proceso teisingumo, proporcingumo, teisingumą vykdo tik teismas, proceso viešumo, nepriklausomo ir bešališkumo principas, valsytybinės kalbos, tikslingumo, oficialumo, žmogaus teisių apsaugos, proceso greitumo,

Question 17

Gynybos samprata. Jos reikšmė

Answer 17

Gynyba - tai viena iš BP funkcijų, o teisė į gynybą yra vienas iš pagrindinių konstitucinis BP principas.
Konstitucija, BPK, tarptautinės sutartys garantuoja įtariamam, kaltinamam asmeniui teisę į gynybą.
traukiamo baudž atsakomybėn asmens vykdoma gynyba dėl tiesinių žinių trūkumo, psichologinės įtampos, ribotų galimbių tinkamai vertinti situaciją bei dėl kitų priežaščių dažnai negali būti veiksminga, tam reikalinga gynyba.

Question 18

Gynėjas, jo teisės ir pareigos

Answer 18

BPK 17 str.: Gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus.
Juo gali būti advokatas arba advokato padėjėjas.
Advokato padėjėjas tik esant advokato pavedimui ir ginamajam sutinkant. Tik bylose dėl baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus, nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo atveju.
48: Gynėjo teisės ir pareigos
Gynėjas turi teisę:
1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu ir Europos arešto orderiu;
2) dalyvauti įtariamojo ar kaltinamojo apklausose, taip pat be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį;
3) nekliudomai bendrauti ir be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju;
4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju, taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;
5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;
6) dalyvaudamas užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus;
7) savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;
8) ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais BPK nustatytais atvejais ir tvarka;
9) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;
10) BPK nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus;
11) susižinoti su Europos arešto orderį išdavusioje ar vykdančioje valstybėje paskirtu gynėju ir gauti bei teikti gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus.

Gynėjas privalo:

1) panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą;
2) nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą; negalėdamas atvykti apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui; be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama BPK 163 straipsnyje numatyta bauda;
3) laikytis įstatymų nustatytos proceso veiksmų ir teismo posėdžio tvarkos, vykdyti teisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ir teismo reikalavimus;
4) saugoti profesinę paslaptį; advokatas ir jo padėjėjas neturi teisės paskelbti žinių, kurias sužinojo vykdydami gynėjo pareigas;
5) neatsisakyti ginti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo, kurį jau apsiėmė ginti, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja BPK 61 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba kai gynėjo dalyvavimas keliose bylose tampa nesuderinamas;
6) nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių.

Question 19

Gynėjo kvietimas ir paskyrimas

Answer 19

BPK 50:

1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.
2. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda.
3. Jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką.
4. Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Jeigu įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas negali per šešias valandas atvykti dalyvauti pirmojoje apklausoje arba apklausoje dėl suėmimo pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam į šią apklausą pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui.

Question 20

Būtinas gynėjo dalyvavimas

Answer 20

BPK 51:
Gynėjo dalyvavimas būtinas:
1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas;
3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;
4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
6) BPK XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
7) sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka;
10) kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka;
11) kitais BPK numatytais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta esant reikalinga.

Jeigu įtariamasis, kaltinamasis nesusiranda, IT pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai.

Question 21

Gynėjo atsisakymas

Answer 21

BPK 52:

1. Įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, išskyrus bylas nagrinėjant kaltinamajam nedalyvaujant. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Prieš gynėjo atsisakymą įtariamajam ar kaltinamajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti išaiškintos gynėjo atsisakymo pasekmės, įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.
2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui neprivalomas nepilnamečio arba asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, taip pat proceso kalbos nemokančio asmens ar asmens, įtariamo ar kaltinamo sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kai dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties arba kitais atvejais kyla abejonių dėl šio asmens galimybės pasinaudoti teise į gynybą, pareikštas atsisakymas gynėjo.
3. Atsisakymas gynėjo neatima iš įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją.

Question 22

Atstovavimo samprata

Answer 22

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, taip pat nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) BP metu naudojasi jų pakviesto ar privalomo atstovo paslaugomis. Pilnametis įtariamasis, kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) gali turėti tik gynėją.
Atstovas yra proceso subjektas, ginantis kito proceso subjekto interesus.

Question 23

Atstovavimo rūšys

Answer 23

ATSTOVAVIMAS PAGAL ĮSTATYMĄ
1. Privalomas atstovavimas pagal įstatymą:
privalo turėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysi, kai:
> jie yra nepilnamečiai
> yra pripažinti neveiksniais.
Atstovavimas pagal įstatymą galimas tik FA. JA atstovavimas pagal įstatyma negalimas.
BPK 53:
2. Atstovais pagal įstatymą gali būti tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.
3. Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą, o kai tokios galimybės nėra, – laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.
2. Galimas atstovavimas pagal įstatymą.
BPK 53 str. 4. Prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi atstovo pagal įstatymą teisėmis procese gali būti leidžiama dalyvauti asmens, kuris nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą.

ATSTOVAVIMAS PAGAL ĮGALIOJIMĄ.
BPK 55:
1. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.
2. Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas.
3. Įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu. Atstovas, išskyrus liudytojo atstovą, taip pat gali dalyvauti vietoj atstovaujamo asmens. Liudytojo įgaliotojo atstovo neatvykimas netrukdo toliau tęsti proceso veiksmus. Atstovaujamas asmuo gali bet kuriuo metu atsisakyti atstovo paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą.
4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos BPK 51 ir 52 straipsnių nuostatos.
5. Įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Question 24

Atstovų teisės ir pareigos

Answer 24

BPK 54. Atstovo pagal įstatymą teisės ir pareigos

1. Atstovas pagal įstatymą turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Jeigu atstovaujamas asmuo yra suimtas, atstovas pagal įstatymą gali su juo pasimatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu.
2. Atstovas pagal įstatymą šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ir į teismą, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos.
3. Atstovas pagal įstatymą gali būti apklaustas kaip liudytojas, taip pat įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas. Šiais atvejais jis turi ir liudytojo ar civilinio atsakovo teises bei pareigas.

BPK 56 . Atstovo teisės ir pareigos

1. Įgaliotasis atstovas turi tas pačias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis.
2. Nukentėjusiojo atstovas turi teisę dalyvauti nukentėjusiojo apklausose bei visuose nukentėjusiojo prašymu atliekamuose proceso veiksmuose.
3. Įgaliotasis atstovas privalo teikti atstovaujamam asmeniui teisinę pagalbą, atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams; šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ir į teismą; ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos.

Question 25

Nušalinimai baudžiamajame procese

Answer 25

Nušalinimas - procesinis institutas, turintis garantuoti, kad nagrinėjant bylą įtakos sprendimo priėmimui negalėtų daryti suinteresuoti bylos baigtimi, neobjektyviai galintys atlikti savo pareigas proceso subjektai. Nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. Nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui. BPK 58. Nušalinimo pagrindas: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes. Teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: 1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; 2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; 3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 4) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; 5) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; 6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme. Vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto ar specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru, teisiamojo posėdžio sekretoriumi, vertėju, ekspertu ar specialistu nėra pagrindas juos nušalinti. BPK 59 . Nušalinimas teisme 1. Teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas ar prokuroras privalo nusišalinti BPK 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Advokatas arba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra BPK 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti BPK 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. Nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą. 2. Kai bylą nagrinėja trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, teisėjo nušalinimo tvarka tokia: 1) teisėjui pareikštą nušalinimą šiam nedalyvaujant svarsto kiti teisėjai. Jeigu balsai pasidalija pusiau, teisėjas laikomas nušalintu; 2) dėl keliems teisėjams ar visai teisėjų kolegijai pareikšto nušalinimo nusprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija paprasta balsų dauguma; 3) teisėjai, kuriems pareikštas nušalinimas, turi teisę viešai pasisakyti dėl šio nušalinimo; 4) dėl nusišalinimo ar nušalinimo teismas nusprendžia pasitarimų kambaryje. 3. Jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Jis turi teisę padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo. 4. Teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Jeigu teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas teisėjo nusišalinimo nepatvirtina, nepagrįstą nusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo nagrinėti bylą iš esmės. 5. Dėl teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto ar prokuroro nušalinimo nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas. BPK 60. Nušalinimas ikiteisminio tyrimo metu Dėl vertėjo, eksperto ar specialisto nušalinimo nusprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Per įmanomai trumpiausią laiką. Jeigu nušalinimas atmetamas, priimamas nutarimas, kuris pareiškėjui paskelbiamas pasirašytinai. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo nusprendžia prokuroras.Dėl prokuroro nušalinimo nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas. Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo nusprendžia apylinkės teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar jų paskirtas teisėjas. Pareiškimo dėl nušalinimo padavimas proceso nesustabdo. BPK 61. Advokato arba advokato padėjėjo nušalinimas 1. Advokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo kaip teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekspertas, specialistas, vertėjas ar liudytojas, taip pat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo tas advokatas arba advokato padėjėjas turi giminystės ryšių. 2. Dėl advokato arba advokato padėjėjo nušalinimo teisme nusprendžia nagrinėjantis bylą teismas, o dėl nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu – ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Question 26

Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu

Answer 26

Pagr. garantija, sauganti nuo neteisėtų sprendimų ir nepagrįstų žmogaus teisių suvaržymų, yra proceso subjektų teisė pateikti skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuror ir ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų ir sprendimų. Skundžiami visi, išskyrus BPK 63 str. 4 d. Kad skundai netrukdytų procesui, skundo padavimas nesustabdo apskustų veiksmų ir sprendimų. Dėl neprocesinių veiksmų (pvz. dėl neetiško elgesio) skundžiama pagal tarnybinį statusą reglamentuojančius teisės aktus. Skundai pateikiami bendra BPK tvarka ar specialiai tam veiksmui skųsti nustatyta tvarka. BPK 63. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigųno veiksmų ir nutarimų. Paduoda prokurorui -> aukštesniam prokurorui -> ikiteisminio tyrimo teisėjui. Gali paduoti tiesiogiai prokurorui arba per ikiteisminio tyrimo pareigūną (per 1 dieną perduoda prokurorui). Gali paduoti raštu ir žodžiu (rašomas protokolas). BPK 64 str. Dėl prokuroro. aukštesniajam prokurorui (pagal Prokuratūros įstatymo 15 str.) -> ikiteisminio tyrimo teisėjui. Paduodami tiesiogiai ir ne; raštu ir žodžiu. Neskundžiami prokuroro priimti sprendimai ikiteisminio tyrimo organizavimo klausimais dėl: > pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, > dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai, > dėl tyrimo grupės sudarymo, > dėl pavedimo vadovauti ikiteisminiam tyrimui ar atlikti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą nagrinėja per 10 dienų nuo skundo ir reikalingos meždiagos. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, išskyrus BPK. Ikiteisminio tyrimo teisėjas tenkindamas skundą tik pasiūlo prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti tam tikrus veiksmus, už juos negali, nes prieštarautų Konstitucijai. Gali būti rengiamas posėdis. BPK 65. Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis, išskyrus nutartis, kurios pagal šio Kodekso 64 straipsnį yra neskundžiamos, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.

Question 27

Baudžiamojo proceso dalyvių samprata ir klasifikavimas | perėja prie prokuratūros

Answer 27

Proceso subjektai - tai tyrimą atliekantys pareigūnai, bylą nagrinėjantis teismas, į procesą įtraukti ar savo iniciatyva įstoję asmenys. Tai tokie asmenys, kurie BP metu turi tam tikras teises ir pareigas. Proceso subjektas = Proceso dalyvis plačiąja prasme. Proceso subjektų - 14. Klasifikavimas pagal proceso subjektų procesinės veiklos paskirtį: 1) valstybės institucijos ir pareigūnai (teismas, ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos ir jų pareigūnai; 2) proceso dalyviai (siaurąja prasme) (įtariamasis, BA traukiamas JA, kaltinamasis, gynėjas, atstovas, civiilinis ieškovas, civilinis atsakovas, nukentėjusysis); 3) kiti BP dalyvaujantys asmenys (liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, sekretorius, visuomenės atstovas). Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai - prokuroras ir proceso dalyviai siaurąja prasme.

Question 28

Teismas

Answer 28

Teismas yra BB nagrinėjanti ir taip teisingumą vykdanti institucija. LAT, ApT, apygardų ir apylinkių teismai. Teismu vadinama nepriklausomai nuo to, kiek teisėjų nagrinėja. Detalizuoti: vienašališkai, kolegijos, mišrios ir tt. Speciali kompetencija VIlniaus apygardos teismui: Remdamasis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi ar išduotu Europos arešto orderiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo iš Lietuvos Respublikos arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą. Tokios nutartys skundžiamos ApT'ui per 7 dienas. ApT nutartis neskundžiama kasacine tvarka. Apskundimas sustabdo VAT galiojimą. Teismų pirmininkai paprastai nagrinėja nušalinimo klausimus. Apeliacinių ir kasacinių teismų pirmininkai tikrina gautus skundus, tvirtina kolegijas.

Question 29

Ikiteisminio tyrimo teisėjas, jo įgalinimai

Answer 29

Tai apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskaitas atlikti BPK numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus. Juo gali būti bet kuris apylinkės teismo teisėjas. Tai su nauju BPK atėjusi naujovė. Įvesta remiantis Vakarų Europos patirtimi. LT - pasyvaus ikiteisminio tyrimo teisėjo modelis. Negali inicijuoti veiksmų ir į procesą įtraukiamas tik prokuroro nuožiūra. Jei atliko kaip ikiteisminio tyrimo teisėjas veiksmus, tos pačios bylos kaip teisėjas nagrinėti negali. ĮGALIOJIMAI: 1) skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą; 2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius; 3) apklausia įtariamuosius; 4) priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo BPK 214 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais; 5) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 214 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais; 6) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą; 7) nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų; 8) atlieka kitus BPK numatytus veiksmus. 1–5 punktuose numatytus veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Šį prašymą prokuroras pateikia savo ar proceso dalyvio iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atsisakyti nagrinėti prokuroro prašymą. Atsisakęs įvykdyti prokuroro prašymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to priima motyvuotą nutartį. Šią nutartį prokuroras gali skųsti. Savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisėjas jokių veiksmų neatlieka.

Question 30

Prokuroras baudžiamajame procese

Answer 30

K 118: Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą BB palaiko prokuroras. Tai konstitucinės prokuroro funkcijos BP. Prokuroro teisės ir pareigos BPK. Statusas - Prokurotūros įst. Struktūra - Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Prokurorų įgaliojimai: 1. Ikiteisminio tyrimo stadijoje. Atsakingas už NV išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą, tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimą teismui. 1) gauti info apie kiekvieną padarytą NV; 2) pats atlikti ikiteisminį tyrimą arba paveisti ikiteisminio tyrimo įstaigai bei kontroliuoti kaip atlieka; 3) nagrinėja skundus dėl IT pareigūno veiksmų; 4) sprendžia dėl būtinybės taikyti procesinės prievartos priemones, kai IT pareigūnas jų negali taikyti; 5) kreiptis į IT teisėją dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų atlikimo 6) nutraukti IT ar jį atnaujinti; 7) nuspręsti baigti IT ir surašyti kaltinamąjį aktą ar pareiškimą dėl supaprastinto. 2. bylos nagrinėjimo teisme I instancija. Palaiko valstybinį kaltinimą. Prokuroro teisės yra dalinai prilyginamos gynybos funkciją vykdančių proceso dalyvių teisėms. Privataus kaltinimo byloje prokuroras nedalyvauja. 3. bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme. prokuroras turi teisę paduoti skundą. privalo dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą. 4. Vykdymo stadijoje prokuroras kontroliuoja nuosprendžio pateikimą vykdyti. dalyvauja posėdžiuose, susijusiuose su nuosprendžių vykdymu. 5. Kasacinės instancijos teisme prokuroras gali paduoti skundą ir dalyvauti. Privalo pateikti atsiliepimą. turi teisę siūlyti palikti kasacinį skundą nenagrinėtu.

Question 31

Ikiteisminio tyrimo įstaigos, jų funkcijos

Answer 31

Ikiteisminio tyrimo įstaigose dirba IT pareigūnai, kurie atlieka IT. IT įstaigos: > policija > Valstybės sienos apsaugos tarnyba, > Specialiųjų tyrimų tarnyba, > Karo policija, > Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, > Lietuvos Respublikos muitinė, > Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. > tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, > Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.

Question 32

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jo įgalinimai

Answer 32

Tai ikiteisminio tyrimo subjektas. privalo reaguoti į kiekvieną NV, pradėti IT ir jį atlikti vadovaujantis prokuroro nurodymais. BPK 18: Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę.

Question 33

Teismų ir prokurorų susižinojimas su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis

Answer 33

TVARKA BPK 66: 1. Nustato BPK ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. 2. Teismai ir prokuratūra prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms siunčia per Teisingumo ministeriją ar Generalinę prokuratūrą. Neatidėliotinais atvejais teismų ir prokuratūros prašymai kitoms ES valstybėms narėms gali būti siunčiami per Generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). Tarptautinių sutarčių numatytais atvejais teismai, prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms gali siųsti tiesiogiai. 3. LR įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka procesiniai dokumentai, kuriais siekiama surinkti įrodymus ar gauti jau surinktus įrodymus arba laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti konfiskuoti arba pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę baudžiamajame procese, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, pardavimo ar kitokio perleidimo, gali būti perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. VYKDYMAS Vykdant užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymus, atliekami BPK nustatyti proceso veiksmai ir nenumatyti proceso veiksmai, jei tokių veiksmų atlikimas nepažeidžia Konstitucijos, įstatymų ir neprieštarauja esminiams baudžiamojo proceso LR principams. Prašymus gauna per Teisingumo ministeriją, Generalinę prokuratūrą ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). Jei tiesiogiai - prašymą vykdo tik gavę Teisingumo ministerijos ar Generalinės prokuratūros leidimą. Jei taip numato tarptautinė sutartis, vykdo tiesiogiai gautus ir be leidimo. Jei negali įvykdyti grąžina per Teisingumo ministeriją, Generalinę prokuratūrą ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą ir nurodo priežastis. Užsienio valstybių teismų, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigų arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitų tarptautinių organizacijų pareigūnams Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama atlikti proceso veiksmus tik Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir dalyvaujant LR pareigūnams. LR įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų BB tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka gali būti vykdomi kitos Europos Sąjungos valstybės narės procesiniai dokumentai, kuriais siekiama surinkti ar gauti jau surinktus įrodymus arba laikinai apsaugoti daiktus, dokumentus ar kitą turtą, kurie galėtų būti konfiskuoti arba pripažinti turinčiais įrodomąją reikšmę BP, nuo sunaikinimo, pakeitimo, išvežimo iš LR, pardavimo ar kitokio perleidimo. BPK 68. Prašymas pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą: Prašymą nagrinėja Generalinė prokuratūra patikrindama to prašymo pagrįstumą. Jei jau išnagrinėta baudžiamoji byla, priimtas nuosprendis ir jis įsiteisėjo, išverstas siunčiamas.

Question 34

Asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija)

Answer 34

BPK 71 str: 1. LR pilietis ar užsienietis, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, gali būti išduotas užsienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato LR tarptautinė sutartis ar JTO Saugumo Tarybos rezoliucija. LR pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu: 1) padaryta veika pagal BK nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu; 2) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje; 3) asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą; 4) asmuo už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės; 5) asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė; 6) suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar vykdymo senaties terminas; 7) asmuo atleistas nuo bausmės pagal amnestijos aktą arba malonės tvarka; 8) yra kitų LR tarptautinėse sutartyse numatytų pagrindų. Neišduodami asmenys, kuriems pagal LR įstatymus suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga. 5. Jeigu užsienio valstybė po to, kai LR jai išdavė asmenį, pateikia prašymą dėl šio asmens baudžiamojo persekiojimo ar paskirtos bausmės vykdymo už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nebuvo prašytas išduoti, arba prašymą dėl šio asmens išdavimo trečiajai valstybei, šį prašymą nagrinėja ir sutikimą duoda Generalinė prokuratūra. Generalinė prokuratūra gali motyvuotai nesutikti. Generalinės prokuratūros sutikimą patvirtina Vilniaus apygardos teismo teisėjas. Pagrindinė tarp sutartis - Europos konvencija dėl ekstradicijos ir jos papildomi protokolai.

Question 35

Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį

Answer 35

BPK 71 (1): Perdavimo pagrindai ir sąlygos - BK 9(1) straipsnyje Jeigu asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, nesupranta kalbos Europos arešto orderis turi būti raštu išverstas į šio asmens gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Asmens sutikimu gali būti užtikrintas Europos arešto orderio vertimas žodžiu, jeigu tai neprieštarauja teisingumo interesams. Jeigu asmuo sutiko būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, sprendimas dėl jo perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 dienų. Kitais atvejais - ne vėliau kaip per 60 dienų nuo jo suėmimo dienos. Gali būti pratęsta iki 30 d. Jeigu dėl asmens, turinčio imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba jeigu nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti BA asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas, terminai prasideda nuo to laiko, kada šis asmuo prarado imunitetą ar kada gautas kompetentingos institucijos leidimas. Generalinė prokuratūra privalo kreiptis į kompetentingą LR instituciją dėl tokio leidimo suteikimo ar imuniteto panaikinimo.

Question 36

Kardomosios priemonės asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį

Answer 36

Asmenims, kuriuos prašoma išduoti iš LR arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, gali būti taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Taikomos bendros suėmimo taisyklės. Pagal Europos konvenciją dėl ekstradicijos, asmuo turi būti paleidžiamas į laisvę, jeigu per 18 dienų nuo suėmimo negaunamas prašymas dėl ekstradicijos. Bendras suėmimo terminas negali viršyti 40 dienų.

Question 37

Asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka

Answer 37

Veiksmai: 1. Generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą. 2. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per 7 dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdis protokoluojamas. Jeigu dėl vieno asmens gaunami keli prašymai išduoti Vilniaus apygardos teismas, paprastai vadovaudamasis šiomis taisyklėmis: a) prašymas perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui turi viršenybę prieš kitus prašymus; b) prašymas dėl baudžiamojo persekiojimo turi viršenybę prieš prašymą dėl paskirtos bausmės vykdymo; c) likusiais atvejais atsižvelgiama į visas asmens išdavimui reikšmingas aplinkybes. 3. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama ApT. Skundas sustabdo vykdymą. 4. Skundą privalo išnagrinėti per 14 dienų. Gali būti surengtas posėdi. Suimtasis ir jo gynėjas, arba tik gynėjas šaukiami dalyvauti. Prokuroras - privalo. Kasacine tvarka neskundžiama. 5. Išduodamas iš LR arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui.

Question 38

Supaprastinta asmenų išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka

Answer 38

BPK 75. Supaprastinta asmens išdavimo (perdavimo) iš Lietuvos Respublikos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai yra rašytinis išduotino (perduotino) asmens sutikimas, o ekstradicijos atvejais – ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas. EIGA: 1. GP prokuroras kreipiasi į VAT 2. VAT teisėjas per 3 dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Teisėjas patikrina ar išduotinas (perduotinas) asmuo sutiko, o GP pritaria supaprastintai procedūrai. 3. VAT priima nutartį išduoti. ji neskundžiama. Jei išduotinas (perduotinas) asmuo posėdžio metu atsisako savo sutikimo - procedūra bendra. 4. asmuo išduodamas (perduodamas).

Question 39

Asmens perdavimo tvarka

Answer 39

BPK 76: Tvarka pagal LR taprtautines sutartis ir kt. teisės aktus. Dažniausiai sutartys dėl teisinės pagalbos. Pagal Europos arešto orderį asmuo perduodamas per 10 dienų. Dėl nenumatytų aplinkybių gali pratęsti. max plius 10 dienų. Perdavimas gali būti atidėtas jei keltų pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, arba kai yra kitų svarbių humanitarinių priežasčių. Gali būti atidėtas kol bus baigtas su šiuo asmeniu susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas arba kol šis asmuo atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirtą bausmę. Gali būti laikinai perduotas.

Question 40

Asmenų atidavimas Tarptautiniam baudžiamajam teismui.

Answer 40

BPK 69: 1. LR tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais ir tvarka Generalinė prokuratūra arba Teisingumo ministerija kreipiasi į užsienio valstybės įstaigą prašydama išduoti LR pilietį arba kitą asmenį, jeigu pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis. 2. LR prašyme išduoti asmenį nurodoma: įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) pavardė, vardas, gimimo metai, asmens kodas, pilietybė; padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės; BK straipsnio, numatančio padarytą nusikalstamą veiką, tekstas; įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) išorės požymiai. Prie prašymo pridedama prašomo išduoti asmens nuotrauka, nutarties skirti suėmimą arba nuosprendžio nuorašas, taip pat kiti LR tarptautinėse sutartyse numatyti dokumentai.

Question 41

Įtariamasis, jo procesinė padėtis

Answer 41

Įtariamasis - tai ikiteisminio tyrimo dalyvis, kuris pasibaigus IT ir bylą perdavus teismui, tampa kaltinamuoju. BPK 21: Įtariamuoju laikomas asmuo: > sulaikytas įtariant, kad jis padarė NV, arba > apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba > į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas BPK 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą. Tai įprastiniai įtariamojo statuso įgijimo atvejai. Dar vienas: 3. Kai asmuo slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar IT teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – IT pareigūno nutarimu. Įtariamasis turi teises: 1) žinoti, kuo jis įtariamas. Tai nurodoma pranešime apie įtariamą NV BPK 187; 2) nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją. Pgl BPK 50-52 str.; 3) gauti vertimą žodžiu ir raštu; 4) informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; 5) gauti skubią medicinos pagalbą; 6) žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios; 7) duoti parodymus. Kai yra apklausiamas pgl BPK 188-189 str.; 8) tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; 9) pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus. Per BPK 98 str.; 10) pateikti prašymus. IT pareigūnas ir prokuroras privalo analizuoti visus prašymus; 11) pareikšti nušalinimus; 12) susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pgl BPK 181 str.; 13) apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus. BPK 62-65 str. Taip pat turi kitas bendras BPK 44 str. įtvirtintas teises. PAREIGOS: Jos nėra BPK aiškiai nurodytos, išplaukia iš bendro: 1. gavus šaukimą atvykti 2. netrukdyti IT subjektams 3. laikytis apribojimų, susijusių su kardomųjų priemonių taikymu.

Question 42

Kaltinamojo samprata ir procesinė padėtis

Answer 42

BPK 22: 1. Kaltinamasis yra nagrinėjimo teisme dalyvis. Kai priimamas kaltinamasis nuosprendis -> nuteistuoju, kai išteisinamasis -> išteisintuoju. 2. Kaltinamuoju laikomas asmuo: > dėl kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba > prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, > taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamasis turi teisę: 1) žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą. Kai perduodama teismui - pgl BPK 220 str. Kai užbaigiama baudžiamuoju įsakymu - turi būti sutikimas, vadinasi ir sužino. Kai užbaigiama pagreitinto - įteikiamas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka; 2) susipažinti teisme su byla. BPK 237; 3) nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; 4) turėti gynėją; 5) gauti vertimą žodžiu ir raštu; 6) informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; 7) gauti skubią medicinos pagalbą; 8) pateikti prašymus; 9) pareikšti nušalinimus; 10) teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; 11) nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus; 12) duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; 13) tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; 14) dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo. Kai dalyvauja gynėjas - kaltinamasis neturi teisės; 15) kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu. BPK 294 str; 16) apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis. Pareigos kaip ir įtariamojo.

Question 43

Nukentėjusiojo samprata ir procesinė padėtis

Answer 43

BPK 28 : Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Asmens prašymu arba IT pareigūno, prokuroro teismo iniciatyva. Jei nukentėjusysis miršta, jo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38) arba artimas giminaitis (BPK 15). gali būti ir keli nariai ar giminaičiai ir jie pripažįstami nukentėjusiaisiais. JA negali būti. Reikalingas IT pareigūno, proturoro nutarimas ar teismo nutarimas pripažinti tokiu. tai teisinis pagrindas. Fizinės, moralinės ar turtinės žalos padarymas - faktinis pagrindas pripažinti nukentėjusiuoju. Fizinė žala - sveikatos sutrikdymas, fizinis skausmas ir [an. Turtinė žala - pinigų, materialinių vertybių, kitokio turto neteikimas Moralinė žala - žmogaus orumo, jo garbės pažeminimas, dvasinių kančių sukėlimas. Jei pateikia civilinį ieškinį - dar ir civilinis ieškovas. TEISĖS: 1) gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį; 2) teikti įrodymus; 3) pateikti prašymus; 4) pareikšti nušalinimus; 5) dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; 6) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; 7) dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; 8) apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; 9) pasakyti baigiamąją kalbą. PAREIGOS: 1) duoti parodymus; 2) atvykti šaukiamas; 3) netrukdyti su juo atlikti procesinius veiskmus, laikytis proceso tvarkos.

Question 44

Kiti baudžiamosios procesinės veiklos dalyviai

Answer 44

BA TRAUKIAMAS JURIDINIS ASMUO JA turi turėti procesinį statusą. JA turi turėti teises, leidžiančias gintis nuo įtarimų ir kaltinimų, bei pareigas, įgalinančias teisėsaugos pareigūnus ir teismą atlikti JA atžvilgiu reikiamus procesinius veiksmus. Bendravimui reikalingas FA, JA atstovas pgl BPK 388 str. Per atstovą JA naudojasi ir įtariomojo, ir kaltinamojo teisėmis. ĮRODINĖJIMO PROCESE DALYVAUJA: liudytojas, specialistas ir ekspertas. EKSPERTAS. tai asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į LR ekspertų sąrašą. Teismo ekspertizės įstatymas. Ekspertas turi teisę: 1) susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su ekspertizės dalyku; 2) prašyti pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti; 3) dalyvauti atliekant su ekspertizės dalyku susijusius tyrimo veiksmus ir nagrinėjant bylą teisme. Ekspertas atsisako pateikti išvadą, jeigu jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka specialių jo žinių. Šiais atvejais ekspertas surašo aktą, kad negalima pateikti išvados. SPECIALISTAS. Tai reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. BPK 84. Specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Teismo medikai yra specialistai, atliekantys žmogaus kūno arba lavono tyrimą. Teismo psichiatrai, teismo psichologai yra specialistai, atliekantys asmens psichinės būklės tyrimą. Probuotojai yra specialistai, atliekantys asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą. Specialisto išvada surašoma atskiru dokumentu arba gali būti įrašoma į tyrimo veiksmo protokolą. PAGALBINES FUNKCIJAS ATLIEKANTYS: VERTĖJAS. Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese BPK nustatyta tvarka. šią teisę užtikrina K 117 str. ir BPK 8 str. Turi išversti ir dokumentus, bet tik procesinius, pvz. kaltinamasis aktas ir pan. Jei vertėjas nėra etatinis teisėsaugos institucijos ar teismo darbuotojas, jis turi teisę į atlyginimą, kuris mokamas valstybės lėšomis. Iš nuteistojo negali būti priteistas. TEISIAMOJO POSĖDŽIO SEKRETORIUS. BP subjektas, kurio pagrindinė funkcija yra rašyti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolą. Kaip jis turi būti surašytas - BPK 261 str. Taip pat praneša apie posėdžio pradžią ir dalyvius bei jų neatvykimo priežastis. TEISMO PROCESĄ AR ATSKIRUS PROCESO VEIKSMUS STEBINTYS ASMENYS. 1. Asmenys, stebintys teismo procesą. >16 metų. 2. Asmenys, dalyvaujantys atliekant atskirus proceso veiksmu. Kai atliekama krata - savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar giminaitis. jei tokių nėra - kviestinis ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizda. Arba, kai reikia atpažinti, kviečiami kiti panašios išvaizdos.

Question 45

Civilinio ieškovo samprata ir procesinė padėtis

Answer 45

BPK 110: Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Gali būti ir JA. Nebūtinai nukentėjusysis. TEISĖS: 1) duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės; 2) teikti įrodymus; 3) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus; 4) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ar nuorašus; 5) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 6) skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu; 7) dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Šiaip turi teisę ir kasacine tvarka. PAREIGOS: 1) kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu; 3) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.

Question 46

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese

Answer 46

BPK 109: Asmuo, dėl NV patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę BP pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su BB. Kai CI pareikštas IT metu, IT metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto CI pagrindą ir dydį. BPK 112: CI pareiškimas. 1. CI pareiškiamas paduodant ieškinį IT pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs CI BB, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. 2. CI, pareikštas BB, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio. 3. CI turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. 4. Jei CI atmestas nuosprendžiu BB, CI netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei ieškinys atmetamas CP tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį CI baudžiamojoje byloje.

Question 47

Civilinio atsakovo samprata ir procesinė padėtis

Answer 47

BPK 111: Civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Bet kokiu atveju, juo negali būti įtariamasis. Civilinis atsakovas turi BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytas civilinio ieškovo teises. Civilinis atsakovas privalo: 1) kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; 2) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.

Question 48

Liudytojai

Answer 48

Tai įrodinėjimo procese dalyvaujantis asmuo. Tai asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė s tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ar teismui. BPK 78: Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Tokį statusą įgyja nuo momento, kai yra šaukiamas. BPK 79: Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.

Question 49

Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausti liudytojais

Answer 49

80 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai Kaip liudytojas negali būti apklausiamas: 1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus. 2) teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį; 3) įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas, taip pat vertėjas – dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas vertėjo pareigas; 4) dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį; 5) viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus, kai patys sutinka arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, ir kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos. Prokuroras turi kreiptis į IT teisėją. Rengiamas posėdis.

Question 50

Asmenys, kurie tik jiems sutikus gali būti apklausti liudytojais

Answer 50

1. asmuo apie savo paties padarytą NV 2. viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, dalyvis. BPK 82 . Liudijimo ypatumai 1. Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Į teismo posėdį Respublikos Prezidentas nešaukiamas. 2. Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. 3. Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

Question 51

Liudytojų teisės, pareigos, atsakomybė

Answer 51

BPK 81. Liudytojo teisės: 1) duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba; 2) susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas; 3) prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai; 4) pats surašyti parodymus; 5) įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones; 6) gauti turėtų išlaidų atlyginimą; 7) turėti atstovą. BPK 83. Liudytojo pareigos ir atsakomybė 1. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. 2. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. 3. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas taip pat gali paskirti BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą. 4. Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį.

Question 52

Proceso dokumentų sąvoka ir reikšmė

Answer 52

???

Question 53

Proceso dokumentų rūšys, struktūra, forma ir turinys

Answer 53

???

Question 54

Proceso terminų sąvoka ir reikšmė

Answer 54

???

Question 55

Terminų skaičiavimo taisyklės

Answer 55

BPK 100. Terminų skaičiavimas 1. BP terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas. 2. Dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos 24 valandą. Jeigu proceso veiksmas turi būti atliekamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teisme, terminas pasibaigia nustatytu darbo pabaigos metu. 3. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. 4. Jeigu terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena. 5. Sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Kai pasibaigia BPK 127 straipsnyje numatyti laisvės apribojimo terminai, asmuo turi būti nedelsiant paleistas. Tai privaloma net ir tuo atveju, kai terminas baigiasi ne darbo dieną.

Question 56

Proceso išlaidos ir jų atlyginimas

Answer 56

BPK 103. Proceso išlaidos: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105. Proceso išlaidų išieškojimas 1. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. 2. Taip pat išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. 3. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, proporcingai atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį 4. Išlaidos, atsiradusios dėl tyrimo ar nagrinėjimo atidėjimo, nes kas nors iš proceso dalyvių be svarbios priežasties neatvyko, išieškomos iš neatvykusio proceso dalyvio. 5. Kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų. 6. Kai kaltinamasis išteisinamas BB, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. 7. Kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų. BPK 106. Advokato darbo apmokėjimas 1. Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. 2. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Question 57

Įrodymų teorijos baudžiamajame procese sąvoka ir turinys

Answer 57

Įrodymų teorija yra BP mokslo, o įrodymų teisė - BP teisės dalis. Mokslo dalis, kurios tyrinėjimų dalyku yra įrodymai, pradėta vadinti įrodymų teorija dėl to, kad įrodymai yra vienas iš labiausiai tyrinėjamų BP teisės institutų. Įrodymų teorija - mokslinės žinios apie įrodymų sampratą, metodologinius ir teisinius įrodinėjimo pagrindus, įrodymų klasifikavimą ir jų skirstymą į rūšis, atskiras įrodimų rūšis. ĮT teikia pagrįstas išvadas apie duomenų rinkimo leistinus ir neleistinus būdus, pagrindžia įrodymų vertinimo taisykles, analizuoja įrodymų patikimumokriterijus, parodo tokių mokslų, kaip kriminalistikia, teismo medicina, psichiatrija, logikga ir kt galimybes padedant nustatyti tiesą BP. Įrodymų teisė - BP teisės normų, nustatančių duomenų pripažinimo įrodymais sąlygas, duomenų rinkimo, pateikimo, fiksavimo tvarką, įrodymų vertinimo pagrindines taisykles, apbrėžiančių atskirų rūšių įrodymų gavimo būdus ir priemones, visuma. Įrodymų teisė - tai atskiras BPT institutas.

Question 58

Įrodinėjimo dalykas ir ribos

Answer 58

Įrodinėjimo dalyką sudaro reikšmingos sprendžiamai bylai aplinkybės. BB neturi būti nustatinėjami faktai, kurie nedaro įtakos sprenidmo teisėtumui ir pagrįstumui. Įrodymų liečiamumo (sąsajumo) požymis apibrėžia įrodinėjimo dalyką. Įrodinėjimo ribų klausimas glaudžiai susijęs su įrodinėjimo dalyko ir įrodinėjimo pakankamumo klausimais. Įrodinėjimo ribas apibrėžia įrodinėjimo dalykas. Įrodymų rinkimas turi vykti "į plotį" - padengti "lauką" - įrodinėjimo dalyką - ir "į gylį" (dabar įrodimėjimo ribų terminas reiškia įrodymų pakankamumo terminui. Pvz, vien tik liudytojo ar nukentėjusio anonimiškais parodymais negali būti grindžiamas nuosprendis, jeigu nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes.

Question 59

Įrodymų samprata baudžiamajame įstatyme ir teisės literatūroje

Answer 59

BP paskirtis gali būti pasiekta tik tuo atveju, kai BP baigiamas savo turiniu teisnigo sprendimo priėmimu. Tai neįmanoma kuo tiksliau neatkūrus spėjamai buvusio praeities įvykio, dėl kurio pradėtas BP, esminių detalių. Jos nustatomos įvertinus BP metu gautus įrodymus. Išnagrinėjus BB teismo sprendimas grindžiamas apklausų, apžiūrų ir tyrimų metu gautais duomenimis, kurie vadinami įrodymais. Įrodymais laikytini tik tie duomenys, surinkti laikantis BPK 20 str. 1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. 2. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. 3. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. 4. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. 5. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Question 60

Įrodymams keliami reikalavimai

Answer 60

BPK 20 str. 1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. 2. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Iki to laiko IT surinkta informacija laikoma tik duomenimis, turinčiais reikšmės NV tirti ir nagrinėti. 3. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. 4. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. 5. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi 2 kriterijai - būtinos duomenų savybės duomenų pripažinimui įrodymais: 1. leistinumas: > veikos padarymo aplinkybės; > kaltumą įrodančios ar paneigiančios aplinkybės > BA lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės > aplinkybės atsižvelgti skiriant bausmę ar poveikio priemones > aplinkybės žalos dydžiui nustatyti. 2. sąsajumas su sprendžiama byla.

Question 61

Įrodymų ir duomenų, gautų vykdant operatyvinę veiklą, santykis

Answer 61

Pakankamai svarbus duomenų šaltinis yra operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys. Labai sudėtinga yra ištirti nusikaltimą, suţinoti visas svarbiausias jo aplinkybes be operatyvinės veiklos metu gautų duomenų. Operatyviniai duomenys padeda greičiau gauti informacijos apie tiriamą įvykį. LAT atkreipia dėmesį į tai, kad NV ir ją padariusių asmenų išaiškinimas susideda iš dviejų stadijų: operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo. Operatyvinę veiklą reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas.

Question 62

Įrodymų klasifikavimas, jo praktinė reikšmė

Answer 62

ĮRODYMŲ KLASIFIKAVIMAS: 4 kriterijai: 1. pagal informacijos teikimo būdą: > asmeniniai: 1) asmenų parodymai, žymimi apklausos protokoluose; 2) proceso veiksmų protokolai, kuriuose fiksuojami apklausą atlikusio pareigūno, IT teisėjo ar teismo suvokti šių veiksmų rezultatai; 3) specialisto išvada ir ekspertizės aktas; 4) kt. dokumentai, kuriuose išdėstomi asmeniui žinomi faktai. > daiktai. 2. pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis: > tiesioginiai. kai tiesiogiai be tarpinių grandžių įrodinėjamas įrodinėjama aplinkybė ( kaltinamojo, liudytojo parodymai) > netiesioginiai. kai įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas. (Auto įbrėžimai, kraujo dėmės ir pan.) 3. pagal informacijos šaltinio pirmumą: > pirminiai. Įvykį mačiusio liudytojo parodymai, dokumentų originalai. > išvestiniai. Dalykai girdėti iš kitų asmenų, dokumentų nuorašai, pėdsakų atliejos ir pan. 4. pagal įrodymų santykį su kaltinamojo versija: > kaltinantys > teisinantys. ĮRODYMŲ RŪŠYS pagal tai, iš kokio šaltinio: 1. kaltinamojo parodymai. Įtariamojo tik tada, kai juos duoda IT teisėjui. 2. liudytojo parodymai 3. nukentėjusiojo parodymai 4. ekspertizės aktas 5. specialisto išvada 6. daiktai kaip įrodymai 7. dokumentai kaip įrodymai.

Question 63

Netiesioginių ir išvestinių įrodymų panaudojimo baudžiamajame procese ypatumai

Answer 63

Tiesioginia įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius. Turint tiesioginių įrodymų, svarbiausia nustatyti jų tikrumą, o tą padeda padaryti netiesioginiai. Įrodinėjimas pastaraisiais yra sudėtingesnis. Įstatymai neteikia pirmenybės pirminiams įrodymams prieš išvestinius. Būna, kad pirminių nebebūna ir jais galima padaryti pagrįstas išvadas.

Question 64

Įrodinėjimo sąvoka, jo elementai (etapai)

Answer 64

Įrodinėjimas - įstatymo reguliuojama veikla, kurios metu renkami ir pateikiami, patikrinami ir vertinami reikšmingi duomenys. Ši veikla vykdoma siekiant išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą. Įrodinėjimo tikslas - nustatyti tiesą byloje. Materialioji tiesa - tai teismo sprendimo išvados, padarytos ištyrus ir teisingai įvertinus visus reikšmingus duomenis. Aktyviausiai įrodinėjimas vyksta IT ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliacinio proceso metu įrodymų tyrimas gali būti neatliekamas, tačiau ir tokiu atveju įrodinėjiamas vyksta. Vykdymo stadijoje taip pat remiamasi. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, ji tikrinama tik teisės aspektu. ĮRODINĖJIMO ETAPAI. 1. reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas bei šių duomenų fiksavimas (IT stadijoje. 2. surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas(IT stadijoje) 3. surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu (nagrinėjant BB pirmosios instancijos teismo posėyj, o tam tikrais atvejais ir apeliaicinėje instancijoje) 4. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas (pirmosios instancijos teismui, o dažnai ir apeliacinės instancijos teimsui pasitarimo kambaryje analizuojant teimso posėdyje ištirtus duomenis.

Question 65

Įrodinėjimo subjektai ir įrodinėjimo pareiga

Answer 65

Įrodinėjimo pareiga BP tenka valstybės pareigūnams ir institucijoms. Tai IT pareigūnai, prokuroras ir teismas. Jie turi nustatyti tiek kaltininančius, tiek teisinančius duomenis. Įtariamasis (kaltinamasis) gali teikti teisinančius duomenis, bet neprivalo. Dėl jo pasyvumo jam negali kilti kažkokių neigiamų pasekmių. Nekaltumo prezumpcija kalba ir apie tai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo naudai).

Question 66

Prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo įrodinėjant

Answer 66

???

Question 67

Versijų ir prezumpcijų reikšmė įrodinėjime

Answer 67

???

Question 68

Įtariamojo, kaltinamojo, gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir kitų proceso dalyvių dalyvavimas įrodinėjime

Answer 68

???

Question 69

Įrodymų rinkimas

Answer 69

???

Question 70

Įrodymų tikrinimas

Answer 70

???

Question 71

Įrodymų vertinimo sąvoka ir reikšmė

Answer 71

???

Question 72

Įrodymų panaudojimas prokurorui ir teismui priimant procesinius sprendimus

Answer 72

???

Question 73

Procesinės prievartos priemonių samprata

Answer 73

Nustatyti tiesą BP netaikant prievartos dažniausiai yra neįmanoma. Žmogaus teisių instituto svarba prieš tikslą atskleisti NV ir pritaikyti įstatyme numatytas sankcijas. Tai turi būti preciziškai reglamentuota. PPP - tai įstatyme numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taikos siekdami procesinių tikslų. ETAPAI: 1. PPP paskyrimas 2. PPP įvykdymas

Question 74

Procesinės prievartos priemonių taikymo tikslai ir taikymo ribos

Answer 74

Tikslai - padėti nustatyti NV ir ir pritaikyti įstatyme numatytas sankcijas. Visgi tai turi būti aiškiai reglamentuota ir taikoma tik teisėtais būdais.

Question 75

Procesinės prievartos priemonių klasifikacija

Answer 75

1. Kardomosios priemonės 2. kitod PPP. Pgl BPK yra 10 kardomosios priemonės: 1. suėmimas 2. intensyvi priežiūra - įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. 3. namų areštas 4. įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu 5. užstatas 6. dokumentų paėmimas 7. specialiosios teisės sustabdymas 8. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje 9. rašytinis pasižadėjimas neišvykti 10. karinio dalinio vadovybės stebėjimas 11. nepilnamečio atidavimas prižiūrėti. Kitos priemonės: 1. Laikinas sulaikymas 2. atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą 3. atvesdinimas 4. asmens apžiūra 5. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas 6. krata 7. asmens krata 8. poėmis 9. Pašto siuntų poėmis 10. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas 11. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijso kontrolė, jos fiksavimas bei kaupimas 12. prokuroro teisė susipažinti su informacija 13. fotografavimas 14. filmavimas 15. matavimas 16. rankų antspaudų paėmimas 17. pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas 18. laikinas nušaliniasm nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikala sustabdymas 19. savo tapatybės neatskleidžiančių IT pareigūnų veiksmai 20. NV imituojančių veiksmų atlikimas 21. slaptas sekimas 22. bauda 23. areštas. PPP klasifikuoti įvairiais pagrindais yra prasminga, nes tai leidžia geriau suvokti kiekvienos PPP esmę, pamatyti, kokių suvaržymų kyla dėl priemonės pritaikymo, teisingiau nuspręsti dėl PPP taikymo būtinumo. PGL TAI, KOKIAS ŽMOGAUS TEISES PRIEMONĖ RIBOJA: 1. žmogaus laisvės neliečiamumą; 2. teisę į asmens neliečiamybę ir orumą 3. teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą 4. Teisę į nuosavybę 5. teisę į būsto neliečiamybę 6. teisę laisvai kilnotis 7. teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. PGL VALSTYBĖS SUBJEKTŲ KOMPETENCIJĄ: 1. skiriamas tik teismo (IT teisėjo): suėmimas, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium plius dėl kitų PPP (atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kratos, poėmio ir t.t.) 2. skiriamas prokuroro: užstatą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą registruotis ir kt 3. IT pareigūno galimas skirti: kardomosios (dokumentų paėmimas, įpareigojimas registruotis, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, karinio dalinio vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti. PAGAL TAI, AR ASMUO ŽINO APIE TAIKOMAS PPP 1. viešos 2. neviešos.

Question 76

Procesinė prievarta ir žmogaus teisių apsauga

Answer 76

Žmogaus teisių apsauga - svarbiausia, bet ji gali būti ribojama.

Question 77

Kardomųjų priemonių samprata

Answer 77

Kardomosios priemonės - įtariamojo ar kaltinamojo atžvilgiu, siekiant BPK 119 numatytų tikslų, taikomos PPP. Tikslai: 1. įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimo procese užtikrinimas 2. netrukdomo IT, bylos nagrinėjimo teisme bei nuosprendžio įvykdymo užtikrinimas 3. kelio naujų NV padarymui užkirtimas

Question 78

Kardomųjų priemonių teisėtumo ir pagrįstumo konstitucinės garantijos

Answer 78

???

Question 79

Kardomųjų priemonių skyrimo pagrindai ir tvarka

Answer 79

BPK 121. 1. Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu gali būti paskirti tik IT teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės – prokuroro nutarimu, IT teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kario karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, – neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos IT pareigūno nutarimu. Tokiu atveju IT pareigūnas privalo nedelsdamas raštu apie paskirtą kardomąją priemonę pranešti prokurorui. 2. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Kai kardomosios priemonės skyrimo klausimą sprendžia IT teisėjas ar teismas, iki teismo posėdžio asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, kuria grindžiamas pareiškimas dėl kardomosios priemonės skyrimo. 3. Vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. 4. Skiriant kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi būti atsižvelgta į įtariamojo NV sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. 5. Kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam. 6. LR įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų BB tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka tam tikrų rūšių kardomosios priemonės gali būti perduotos vykdyti kitai ES valstybei narei arba gali būti perimtos vykdyti iš kitos ES valstybės narės. SUĖMIMAS Suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo IT pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys naujus nusikaltimus. 4) plius prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis, ir užsienio valstybės prašymas suimti nuteistą asmenį, kol bus priimtas sprendimas dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo. Suėmimas skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti tikslų. Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas kai bausmė griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimas. BPK 127. Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas 1. Suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Konkretų suėmimo terminą nustato IT teisėjas, tačiau iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip 2 mėnesiai. Suėmimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki 4 mėnesių gali tas pats arba kitas tos pačios, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – tų pačių teismo rūmų IT teisėjas ar kitos apylinkės teismo arba to teismo kitų teismo rūmų IT teisėjas. 2. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties suėmimo terminą apygardos teismo teisėjas gali dar pratęsti iki trijų mėnesių, o nepilnamečiams – iki dviejų mėnesių. Suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet IT metu terminas negali tęstis ilgiau kaip 9 mėnesius, o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylose, kuriose nusikalstamų veikų padarymu įtariami ar kaltinami bendrininkų grupės, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariai, arba kai asmenys suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip 18 mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ilgiau kaip 12 mėn. 3. Dėl suėmimo termino pratęsimo IT metu prokuroras likus ne mažiau kaip 10 dienų, o kai suėmimas paskirtas ar pratęstas trumpesniam negu 1 mėnesio terminui, – likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki anksčiau paskirto ar pratęsto suėmimo termino pabaigos turi su pareiškimu kreiptis į IT teisėją, o jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų 6 mėnesius, o nepilnamečiams - 4 mėn arba jei suėmimas trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, o nepilnamečių suėmimas – ilgiau kaip 4 mėnesius, – į apygardos teismą. 4. Prokuroro pareiškime dėl suėmimo termino pratęsimo turi būti nurodyti šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalyje išvardyti duomenys. Jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršija maksimalius terminus, turi būti pateikti faktiniai duomenys ir motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, ir išvardyti pagrindiniai IT veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo. 5. Teismas negali atsisakyti patenkinti prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo vien dėl tos priežasties, kad toks pareiškimas paduotas praleidus terminus. 6. Suėmimo termino pratęsimo IT metu klausimui išspręsti IT teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip 6 mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas, o nepilnamečio - 4 mėnesius. Suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią prašoma pratęsti suėmimo terminą. 7. Teisėjas priima nutartį pratęsti suėmimo terminą arba šio termino nepratęsti, arba šio termino nepratęsti ir skirti kitą kardomąją priemonę. Teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jei nustato, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius nebuvo imtasi visų įstatymuose numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma. 8. Jei teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, suimtasis į laisvę paleidžiamas tik pasibaigus anksčiau paskirtam ar pratęstam suėmimo terminui. Teisėjas gali nuspręsti paleisti asmenį tuoj pat, jei nustato, kad suėmimas buvo paskirtas ar pratęstas, nors aiškiai tam nebuvo būtinų sąlygų ar pagrindo. 9. Kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Jei teismas perdavė bylą prokurorui, suėmimo terminas teismo gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip iki 2 mėnesių. 10. Pagal LR tarptautines sutartis ar Europos arešto orderį LR išduotiems asmenims nustatyti terminai taikomi nuo jų perdavimo LR. 11. Viso BP metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Paskiriant suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitam suimtojo nurodytam asmeniui. Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo arba dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo.Aukštesniojo teismo trijų teisėjų kolegija privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Prokuroras ikiteisminio tyrimo arba bylos nagrinėjimo teisme metu ne vėliau kaip per tris dienas nuo atitinkamos nutarties priėmimo turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą .Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas šiame posėdyje būtinas.Aukštesniojo teismo trijų teisėjų kolegijos priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Jei suėmimas paskiriamas ar jo terminas pratęsiamas nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, skundus dėl suėmimo paskyrimo ir pratęsimo nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, į kurios sudėtį negali įeiti tą bylą nagrinėjantys teisėjai.Prokuroro paduotas skundas nesustabdo teismo priimtos nutarties vykdymo. BPK 125. Nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę turinys 1. Skirdamas kardomąją priemonę, IT pareigūnas ar prokuroras priima motyvuotą nutarimą, o teisėjas ar teismas – motyvuotą nutartį. 2. Nutarime ar nutartyje nurodoma: 1) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta; 2) NV, kurios padarymu asmuo įtariamas, šios veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės, atsakomybę už tą NV numatantis BĮ; 3) duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė tą NV; 4) tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę, o kai priimama nutartis skirti suėmimą, – suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli šio Kodekso 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai, taip pat faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. 3. Nutarimas ar nutartis skirti kardomąją priemonę paskelbiami įtariamajam pasirašytinai.

Question 80

Kardomųjų priemonių panaikinimas arba pakeitimas

Answer 80

BPK 139. 1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. 2. Jeigu IT metu išnyksta suėmimo, intensyvios priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, arba sušvelninti šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas. Tokio nutarimo nuorašas yra siunčiamas IT teisėjui, paskyrusiam kardomąją priemonę arba pratęsusiam šių kardomųjų priemonių terminą. 3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Question 81

Laikinas sulaikymas

Answer 81

BPK 140 1. Prokuroras, IT pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant NV ar tuoj po jos padarymo. Jei asmenį sulaiko ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apie sulaikymą tuoj pat turi būti pranešta policijai. 2. Laikinas sulaikymas, neužklupus asmens NV padarymo vietoje ar tuoj po NV padarymo, galimas prokuroro ar IT pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šios sąlygos: 1) paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; 2) tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų; 3) nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. 3. Apie kiekvieną IT pareigūno ar kito asmens sulaikytą asmenį per įmanomai trumpiausią laiką turi būti pranešta prokurorui išsiunčiant laikino sulaikymo protokolo nuorašą. 4. Laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti. Mak laikino sulaikymo terminas yra 48 valandos. Jei sulaikomas asmuo anksčiau procese buvo apklaustas kaip įtariamasis, laikinas sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip 24 val, prokuroro nutarimu šis terminas gali būti pratęstas iki mak 48 val. Jei sulaikytam asmeniui reikia skirti suėmimą, jis ne vėliau kaip per 48 valandas turi būti pristatytas teisėjui spręsti suėmimo skyrimo klausimą. Laikino sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo NV padarymo ar kitoje vietoje. 5. Apie asmens sulaikymą per įmanomai trumpiausią laiką surašomas laikino sulaikymo protokolą. 6. Laikinai sulaikytas asmuo po jo pristatymo į IT įstaigą ar prokuratūrą ne vėliau kaip per 24 valandas turi būti apklaustas kaip įtariamasis, prieš tai atlikus BPK 187 straipsnyje numatytus veiksmus. 7. Apie sulaikymą nedelsiant pranešama šio Kodekso 128 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. 8. Sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas, jeigu: 1) nepasitvirtino įtarimas, kad jis padarė NV; 2) nustatyta, kad nėra BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų ar suėmimas nėra būtinas; 3) baigėsi įst numatytas sulaikymo terminas; 4) teismas priima nutartį atsisakyti skirti suėmimą. 9. Laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką.

Question 82

Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą

Answer 82

BPK 141 1. Jeigu tiriant ar nagrinėjant BB prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis IT teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. 2. Jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Buvimo kitoje specialioje įstaigoje laikas pratęsiamas teisėjo nutartimi ir yra įskaitomas į suėmimo laiką. 3. Įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. 6 Mėnesių taisyklė!!! 4. Suimtas įtariamasis į ekspertizės įstaigą IT metu atiduodamas prokuroro nutarimu. 5. Į ekspertizės įstaigą gali būti atiduotas ir kaltinamasis.

Question 83

Atvesdinimas

Answer 83

BPK 142 1. Įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo be pateisinamos priežasties neatvykęs pas IT pareigūną, prokurorą ar į teismą gali būti atvesdinami. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, IT pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška. IT pareigūnas privalo apie įtariamojo paieškos paskelbimą nedelsdamas raštu pranešti prokurorui. 2. Asmenį atvesdina policija IT pareigūno, prokuroro nutarimu, IT teisėjo ar teismo nutartimi.

Question 84

Asmenų apžiūra

Answer 84

BPK 143 1. IT pareigūnas ar prokuroras turi teisę atlikti įtariamojo, nukentėjusiojo ar kito asmens kūno apžiūrą, prireikus nustatyti, ar ant jo kūno yra NV pėdsakų arba ypatingų žymių. 2. Jeigu asmuo nesutinka, kad būtų atlikta jo kūno apžiūra, IT pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą, kuris tam asmeniui privalomas. 3. Jeigu apžiūra yra susijusi su asmens kūno apnuoginimu, ją atlieka tos pačios lyties IT pareigūnas ar prokuroras arba gydytojas. 4. Dėl asmens apžiūros atlikimo surašomas protokolas.

Question 85

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas

Answer 85

BPK 144 1. IT pareigūnas ar prokuroras turi teisę paimti iš įtariamojo pavyzdžius lyginamajam tyrimui. Tokius pavyzdžius iš nukentėjusiojo ar liudytojo galima paimti tik prireikus patikrinti, ar šie asmenys nėra palikę pėdsakų įvykio vietoje arba ant daiktų. 2. Jeigu asmuo atsisako duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, prokuroras priima nutarimą, kuris tam asmeniui privalomas. 3. Dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo surašomas protokolas.

Question 86

Krata ir poėmis

Answer 86

BPK 145. Krata 1. Kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra NV įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės NV tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, IT pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. 2. Krata gali būti daroma ir siekiant surasti ieškomus asmenis, taip pat lavonus. 3. Krata daroma motyvuota IT teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių objektų bus ieškoma. 4. Darant kratą, turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Prireikus kviestiniai gali būti kviečiami dalyvauti atliekant kratą ir kitais atvejais. 5. Krata žemėje, miške, vandens telkiniuose gali būti daroma ir nedalyvaujant savininkui, nuomotojui ar valdytojui, tačiau šiems asmenims vėliau pranešama raštu apie darytą kratą. BPK 146. Asmens krata 1. Asmens krata daroma pagal tas pačias taisykles kaip ir buto, namo ar kitų patalpų krata. 2. Asmens krata, dėl to nepriėmus atskiros nutarties, gali būti daroma: 1) sulaikant ar suimant; 2) kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad patalpoje ar kitoje vietoje, kur daromas poėmis ar krata, esantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. 3. Asmens kratą gali daryti tik tos pačios lyties asmuo. 4. Darant asmens kratą, neprivalo dalyvauti BPK nurodyti asmenys. BPK 147. Poėmis 1. Jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės NV tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi, IT pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį. Poėmis daromas motyvuota IT teisėjo nutartimi. 2. Asmenys, turintys paimtinus daiktus ar dokumentus, privalo nekliudyti poėmį atliekantiems pareigūnams. Nevykdantiems šios pareigos asmenims pgl BPK 163 straipsniu gali būti paskirta bauda. 3. Darant poėmį, turi dalyvauti BPK 145 str 4 d nurodyti asmenys. 4. Jeigu asmenys, turintys paimtinus daiktus ar dokumentus, jų neatiduoda, daiktai ar dokumentai gali būti paimami prievarta. BPK 148. Pašto siuntų poėmis 1. Daryti pašto siuntų poėmį leidžiama tik IT teisėjo nutartimi. Pašto siuntų poėmį darančio pareigūno nurodymai pašto įstaigos darbuotojams privalomi. Nevykdantiems šių nurodymų - bauda pagal BPK 163. 2. Teisę tikrinti paimtų pašto siuntų turinį turi prokuroras, teisėjas ir teismas. BPK 149. Kratos ir poėmio tvarka 1. Pareigūnas, pradėdamas kratą ir poėmį, privalo paskelbti nutartį ar nutarimą dėl kratos ar poėmio ir vieną nuorašą įteikti asmeniui, pas kurį daroma krata. Po to pareigūnas privalo pareikalauti atiduoti nutartyje ar nutarime nurodytus daiktus ar dokumentus arba nurodyti besislapstančio asmens buvimo vietą. 2. Darydamas kratą ar poėmį, pareigūnas turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir talpyklas, jeigu atidaryti jas atsisakoma. Pareigūnas turi vengti nereikalingo užraktų, durų ir kitų daiktų gadinimo. 3. Pareigūnas turi teisę uždrausti patalpoje ar vietoje, kur daroma krata ar poėmis, esantiems, taip pat į šią patalpą ar vietą ateinantiems asmenims išeiti iš jos, susižinoti tarpusavyje arba su kitais asmenimis iki kratos ar poėmio pabaigos. 4. Patalpa ar vieta, kur daroma krata ar poėmis, gali būti pareigūnų apsupta. 5. Daryti kratas ar poėmius nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus, draudžiama. 6. Darantis kratą ar poėmį pareigūnas turi teisę paimti tik tuos daiktus ir dokumentus, kurie gali turėti reikšmės tyrimui. Daiktai ir dokumentai, kurių apyvarta įstatymų uždrausta, turi būti paimami neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu. 7. Visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodoma jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas). Turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. 8. Darantis kratą ar poėmį pareigūnas privalo imtis priemonių, kad nebūtų paskelbtos gyvenančio toje patalpoje asmens ir kitų asmenų privataus gyvenimo aplinkybės, paaiškėjusios darant kratą ar poėmį. 9. Kratos ar poėmio metu, kai nėra kviestinių, dalyvaujančių asmenų prašymu daromas garso ir vaizdo įrašas. 10. Dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas. Nurodomi paimti daiktai ir dokumentai ir aprašyti pagr jų požymiai. Jei kratos metu jokie daiktai ir dokumentai nebuvo paimti, tai nurodoma protokole. Vienas kratos bei poėmio protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis. BPK 150. Kratos ir poėmio diplomatinių atstovybių patalpose sąlygos 1. Galima tik diplomatinių atstovų prašymu ar sutikimu. Diplomatinio atstovo sutikimas kratai ir poėmiui daryti gaunamas per URM'ą. 2. Būtinas prokuroro ir URM'o atstovo dalyvavimas. BPK 150(1). Siekiant atskleisti informacijos šaltinio paslaptį daromų kratos ir poėmio viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų patalpose ir transporto priemonėse sąlygos Būtina užtikrinti BPK ir kituose teisės aktuose nustatytų šių asmenų informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų laikymąsi, be to, visais atvejais būtinas žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo įgalioto atstovo arba šių patalpų, transporto priemonės savininko ar naudotojo pasiūlyto kviestinio dalyvavimas.

Question 87

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas

Answer 87

BPK 151. 1. Civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus FA, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata. 2. JA nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai: 1) siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 723 straipsnyje numatytais atvejais; 2) siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas JA įtraukti civiliniu atsakovu. 3. Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turtas aprašomas dalyvaujant BPK 145 nurodytiems asmenims. Visas aprašomas turtas turi būti parodomas aprašant dalyvaujantiems asmenims. Draudžiama laikinai apriboti nuosavybės teisę į daiktus, kurie pagal LR įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini įtariamajam ar jo šeimos nariams ir jo išlaikomiems asmenims. 4. Turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Išaiškinama atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Prireikus toks turtas gali būti paimamas. Kai laikinai apribota nuosavybės teisė į piniginius indėlius, visos operacijos su jais nutraukiamos, jei nutarime dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nenurodyta kitaip. 5. Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti IT teisėjui. Šį skundą privalo išnagrinėti per 7 dienas. IT teisėjo nutartis skundžiama aukštesniajam teismui; šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 6. Max terminas - 6 mėn. Šis terminas IT teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus po 3 mėn. Nutartis, kuria pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir IT teisėjo atsisakymas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą skundžiami BPK X dalyje nustatyta tvarka. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismo nutartis skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka. 7. BB dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. 8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. BPK 152. Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą 1. Nutarime nurodoma: 1) nutarimo priėmimo laikas ir vieta; 2) nutarimą priėmęs prokuroras; 3) nutarimo priėmimo motyvai ir laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas; 4) asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota (FA vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; JA pavadinimas, buveinės adresas, kodas); 5) asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), – kai laikinai nuosavybės teisė apribojama siekiant užtikrinti civilinį ieškinį; 6) turto pavadinimas, kodas (jei turtas registruojamas turto registre), trumpas aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys; 7) turto savininkas (bendraturčiai) – FA vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; JA pavadinimas, buveinės adresas, kodas; 8) laikino nuosavybės teisės apribojimo būdai ir mastas; 9) terminas, iki kurio taikomas apribojimas; 10) turto saugotojas ar administratorius (FA vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; JA pavadinimas, buveinės adresas, kodas); 11) nutarimo vykdymo tvarka; 12) nutarimo apskundimo tvarka. 2. Nutarimas nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbiamas asmeniui, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, ir visiems turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkams (bendraturčiams). Nutarimo nuorašas įteikiamas turto, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, savininkui (bendraturčiams). Jeigu nėra galimybės nedelsiant paskelbti nutarimą, laikoma, kad nutarimas paskelbtas, kai jis įregistruojamas turto arešto aktų registre. 3. Nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuorašas nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi būti išsiųstas turto arešto aktų registro tvarkytojui. 4. Jeigu nutarimo priėmimo metu nežinoma asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėtis, buvimo vieta, šiame nutarime konkretus turtas gali būti nenurodytas. Šiuo atveju nutarimą priėmęs prokuroras privalo imtis priemonių asmens turto sudėčiai, buvimo vietai nustatyti ir tai padaręs turi priimti papildomą nutarimą. 5. Papildomas nutarimas priimamas, paskelbiamas ir registruojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Panaikinęs apribojimą, prokuroras ar teismas apie tai nedelsdamas turi pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui ir pateikti nutarimą ar nutartį panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. BPK 153. Dokumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 1. Jeigu BB, užtikrinant civilinį ieškinį, laikinai apribota įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nuosavybės teisė, visi su laikinu nuosavybės teisės apribojimu susiję dokumentai gali būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia visus su apribota nuosavybės teise susijusius klausimus. 2. Baudžiamojoje byloje paskirtam turto saugotojui ar administratoriui išlieka visos teisės ir pareigos, kol laikinas nuosavybės teisės apribojimas bus panaikintas.

Question 88

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir įrašų darymas

Answer 88

BPK 154. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas 1. Kai pagal prokuroro prašymą yra priimta IT teisėjo nutartis, IT pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 152(1) (Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas), 162 (Vaiko išnaudojimas pornografijai), 170 (Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę), 198(2) (Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis), 309 ( Disponavimas pornografinio turinio dalykais), arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. 2. IT teisėjo nutartyje ar prokuroro nutarime klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti turi būti nurodyta: 1) turimi duomenys apie asmenį, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti; 2) duomenys, kuriais pagrindžiama būtinybė atlikti tokius veiksmus; 3) konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti; 4) veiksmų trukmė. 3. Gali būti kontroliuojama ir fiksuojama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, išskyrus jos turinį, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 166, 198(1), 309 . 4. Fiksavimas ir kaupimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėn. Tiriant sudėtingą ar didelio masto NV, šios priemonės taikymas gali būti 1 kartą pratęstas 3 mėnesiams. 5. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti sąlygas klausytis, daryti jų įrašus ar kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Tokio ūkio subjekto darbuotojai, nevykdantys šios pareigos ar trukdantys atlikti nurodytus veiksmus, gali būti nubausti bauda pgl BPK 163. 6. Nukentėjusiųjų, liudytojų ar kitų proceso dalyvių pokalbių galima klausytis, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą šių asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti šių asmenų prašymu arba jų sutikimu, nors ir nėra tuo reikalu priimtos IT teisėjo nutarties, jei nesinaudojama ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais. 7. Draudžiama klausytis gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. 8. Dėl pokalbių ar kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto IT pareigūno surašytame protokole išdėstomas tik tyrimui reikšmingas duomenų bei garso įrašo turinys. Tyrimui reikšmės neturintys duomenys ir garso įrašai, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis ir įrašais, prie bylos nepridedami ir tuoj pat prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą.

Question 89

Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas

Answer 89

BPK 156 1. IT pareigūno ar prokuroro nutarimu įtariamasis, o teismo nutartimi kaltinamasis, nors jie tam ir prieštarautų, gali būti. 2. Kai atsiranda su tyrimu susijusi būtinybė nurodyti veiksmai gali būti atliekami ir kitiems asmenims. Jei tokie asmenys nesutinka, kad jiems būtų atliekami tokie veiksmai, šiuos veiksmus galima atlikti priverstiniu būdu, bet tik tuo atveju, kai yra prokuroro nutarimas.

Question 90

Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas

Answer 90

BPK 157 1. NV tyrimo metu IT teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta NV ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas NV. Nutartis siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti. 2. Negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Gali būti pratęstas dar iki 3 mėn. Pratęsimų skaičius neribojamas. 3. Nutartį laikinai nušalinti, taip pat nutartį pratęsti terminą per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 4. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. 5. IT metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga.

Question 91

Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai

Answer 91

BPK 158 1. Tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Jie gali atlikti NV imituojančius veiksmus. Jeigu tokiais veiksmais gali būti varžoma būsto neliečiamybė, susirašinėjimo ar kitokio susižinojimo ne elektroninių ryšių tinklais slaptumas, tokie veiksmai gali būti atliekami tiriant tik labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus. 2. Veiksmai leidžiami IT teisėjo nutartimi ir tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikaltimą. IT teisėjas nutartį dėl slaptos veiklos priima gavęs prokuroro prašymą, kurio turinys turi nutarties turinį. 3. Nutartyje turi būti nurodyta: 1) asmenys, atliksiantys slaptus veiksmus; 2) asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti; 3) duomenys apie asmens NV; 4) konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti; 5) siekiamas rezultatas; 6) slaptų veiksmų trukmė. 4. Draudžiama provokuoti asmenį padaryti NV. 5. IT pareigūnai negali taikyti PPP, jeigu dėl to šio Kodekso III dalyje nustatyta tvarka nepriimtas atskiras nutarimas ar nutartis, išskyrus neatidėliotinus atvejus. 6. Ypatingais atvejais, kai nėra kitų galimybių nustatyti nusikaltimus darančius asmenis, tyrimą gali atlikti ir asmenys, kurie nėra IT pareigūnai. 7. Tyrimą atlikę asmenys prireikus gali būti apklausiami kaip liudytojai. Tokiems asmenims gali būti suteiktas anonimiškumas. 8. Dėl atliktų veiksmų fakto IT pareigūno surašytame protokole išdėstomi tik tyrimui reikšmingi duomenys. Tyrimui reikšmės neturintys duomenys, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis, prie bylos nepridedami ir nedelsiant prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą.

Question 92

Leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus

Answer 92

BPK 159 1. Prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į IT teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti NV imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Prokuroro prašymo turinys nutarties turinį. 2. IT teisėjo nutartyje turi būti nurodyta: 1) asmuo, kuriam leidžiama atlikti NV imituojančius veiksmus; 2) asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti; 3) duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, NV; 4) konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti; 5) siekiamas rezultatas; 6) veiksmų atlikimo trukmė. 3. Draudžiama provokuoti asmenį padaryti NV. 4. Asmuo NV imituojančius veiksmus, laikomas vykdžiusiu teisėsaugos institucijos užduotį pagal BK 32 ir negali būti traukiamas BA už tų veiksmų atlikimą.

Question 93

Slaptas sekimas

Answer 93

BPK 160 1. IT teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, gali paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą. IT teisėjo nutartyje, IT pareigūno ar prokuroro nutarime paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimą turi būti nurodyta: 1) asmuo ar transporto priemonė arba objektas, kuris bus sekamas; 2) duomenys, pagrindžiantys būtinybę taikyti šią priemonę; 3) slapto sekimo trukmė. 2. Jei slapto sekimo metu norima daryti vaizdo ar garso įrašą arba filmuoti, tai taip pat turi būti numatyta IT teisėjo nutartyje, IT pareigūno ar prokuroro nutarime. 3. Slapto sekimo protokolas ir kiti su slaptu sekimu susiję bylos dokumentai surašomi vadovaujantis BPK 201 nustatytomis taisyklėmis. Slapto sekimo protokole išdėstomi tik tyrimui reikšmingi duomenys. Tyrimui reikšmės neturintys duomenys, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis, prie bylos nepridedami ir nedelsiant prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą. 4. Slaptą sekimą atlikęs pareigūnas gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Apklausa gali būti atliekama vadovaujantis BPK 203 ir 282 straipsniuose, o parodymas atpažinti ir akistata – BPK 204 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. 5. Slaptą sekimą atlikusio pareigūno rašytiniu sutikimu slapto sekimo protokolas gali būti surašomas vadovaujantis BPK 179 nustatytomis bendrosiomis tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo taisyklėmis, o slaptą sekimą atlikęs pareigūnas gali būti apklausiamas kaip liudytojas vadovaujantis bendrosiomis liudytojo apklausos taisyklėmis.

Question 94

Pranešimas asmeniui apie jam taikytas priemones

Answer 94

BPK 161 1. Asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena šiame skyriuje numatyta priemonė jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją. Pranešti būtina iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei. 2. Jeigu BP nutraukiamas, visa apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija turi būti nedelsiant sunaikinta surašius atitinkamą aktą. Sprendimą dėl tokios informacijos sunaikinimo priima prokuroras pasibaigus BPK 214 straipsnyje numatytam procesinio sprendimo nutraukti IT apskundimo terminui arba išnagrinėjus proceso dalyvių skundus dėl IT nutraukimo. 3. Turi būti sunaikinama ir tam tikra informacija, kai nusprendžiama, kad ji ar jos dalis BP nebus naudojama kaip neturinti su juo ryšio, nors BP ir nenutraukiamas. BPK 160(1). Procesinių prievartos priemonių taikymas neatidėliotinais atvejais 1. Neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154, 155, 158, 159 straipsniuose, gali būti taikomos ir prokuroro nutarimu, o procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 145, 147, 160 straipsniuose – ir prokuroro arba IT pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per 3 dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta IT teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Ši ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka. Skundo dėl IT teisėjo nutarties nepatvirtinti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. 2. Jeigu per nustatytą terminą nepriimta IT teisėjo nutartis, prokuroro ar IT pareigūno nutarimu pradėti veiksmai nedelsiant nutraukiami. 3. Jeigu negauta PPP taikymo teisėtumą patvirtinanti nutartis, kratos ar poėmio metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o kitomis PPP gauti duomenys sunaikinami. Tai atliekama pasibaigus nustatytam terminui arba IT teisėjo nutarties apskundimo terminui, o kai ši nutartis apskųsta, – priėmus aukštesniojo teismo sprendimą. Šiais atvejais PPP taikymo rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis.

Question 95

Informacijos panaudojimas kitose baudžiamosiose bylose

Answer 95

BPK 162 Vienoje BB taikant BPK numatytas PPP surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą IT metu gali būti panaudota kitoje BB tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu BB yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje BB priimamas IT teisėjo ar teismo nutartimi.

Question 96

Ikiteisminio tyrimo kaip baudžiamojo proceso stadijos samprata ir uždaviniai (sena.lt knygynas)

Answer 96

IT - tai proceso stacija, trunkanti nuo sprendimo pradėti IT iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Tai pirmoji BP stadija. IT uždaviniai: 1) greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas NV aplinkybes; 2) nustatyti tą veiką padariusį asmenį; 3) sudaryti sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme; 4) imtis priemonių užtikrinti proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą bei kitas teises.

Question 97

Ikiteisminio tyrimo pradžia

Answer 97

IT procesinės prielaidos - tai veiksniai lemiantys IT pradėjimą: 1) tikėtinos info apie galimai padarytą NV buvimas ir 2) aplinkybių, dėl kurių procesas yra negalimas, nebuvimas. BPK 166 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. 2. BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. VIETOJE PRIVATAUS KALTINIMOS 3. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 4. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui. BPK 167 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą. Atitinkami BK straipsniai: Jeigu nurodytos NV turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, IT dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. Jeigu BK 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje numatytos NV turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka. YRA GENPROKURORO REKOMENDACIJA D4L IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS IR JOS REGISTRAVIMO TVARKOS. BPK 171 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą 1. Jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. 2. Gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. Prokuroras gali nuspręsti: 1) pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus; 2) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; 3) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. 3. Prokuroras turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų. IT pareigūnas, kol gaunamas prokuroro nurodymas, atlieka visus veiksmus jo žinioje.

Question 98

Aplinkybės, darančios ikiteisminį tyrimą negalimą

Answer 98

BPK 3. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas: 1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. BK 95. 3) asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. min 16 metų. kai kurioms 14 metų; 4) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą; 5) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; 6) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu; 7) jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Būtinoji gintis, profesinių pareigų vykdymas ir tt.

Question 99

Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą

Answer 99

BPK 168. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie NV yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, darančios BP negalimu. Duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: *įvykio vietos apžiūra, *įvykio liudytojų apklausos, *taip pat reikalaujami duomenys ar dokumentai iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, *atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų. 2. Atsisakydamas pradėti surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu. 3. Nutarimo atsisakyti pradėti IT nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui. 4. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Prašymą išnagrinėja ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo dienos. 6. Atsisakius pradėti ir esant duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti ANK ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Question 100

Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka

Answer 100

Nutarimas atsisakyti gali būti skundžiamas. Skundai gali būti paduodami per 7 dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Dėl svarbių priežasčių praleidus apskundimo terminą, turi teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą. Bet ne vėliau kaip po 6 mėn.

Question 101

Ikiteisminio tyrimo aktyvumas, nešališkumas ir išsamumas

Answer 101

???

Question 102

Ikiteisminio tyrimo vieta

Answer 102

BPK 174 straipsnis 1. Ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. 2. Siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, tyrimas gali būti pavestas kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai. 3. Kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti nusikalstamos veikos tyrimą paveda aukštesnysis prokuroras.

Question 103

Atskirieji pavedimai

Answer 103

BPK 175. Atskirieji pavedimai. 1. Prireikus tyrimo veiksmus atlikti kitoje vietovėje, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas gali patys juos atlikti arba pavesti tai padaryti atitinkamam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai. 2. Prokuroras turi teisę pavesti tyrimo veiksmus atlikti kitos vietovės prokurorui arba bet kokiai ikiteisminio tyrimo įstaigai. 3. Ikiteisminio tyrimo įstaiga turi teisę pavesti tyrimo veiksmus atlikti tik tokiai pat kitos vietovės ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jeigu atlikti atskirus veiksmus reikia pavesti kitos vietovės kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, su atitinkamu prašymu kreipiamasi į prokurorą. 4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka duotus pavedimus privaloma vykdyti per kuo trumpiausius terminus. TIK DĖL TAM TIKRŲ KONKREČIŲ VEIKSMŲ, BET NE VISOS BYLOS MEDŽIAGOS.

Question 104

Ikiteisminio tyrimo terminai

Answer 104

BPK 176. Ikiteisminio tyrimo terminai 1. IT turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per 3 mėn; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per 6 mėn; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per 9 mėn. 2. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti PRIORITETINIS bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai. 3. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali nutraukti IT dėl perilgai nutraukančio.

Question 105

Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas

Answer 105

BPK 177. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas 1. Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Taisyklės priežastys: 1) dėl asmenų privačių duomenų; 2) gali trukdyti įvykdyti IT uždavinius; 3) gali pažeisti įtariamojo nekaltumo prezumpciją. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. 2. Reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 247 straipsnį.

Question 106

Ikiteisminio tyrimo veiksmų samprata, rūšys ir sistema

Answer 106

IT stadiją sudaro proceso veiksmai. IT veiksmas - IT stadijoje dalyvaujančių proceso subjektų, vykdant jų pareigas ir naudojantiems jiems suteiktomis teisėmis, atliekamas procesinis veiksmas. IT veiksmų 4 grupės: 1) duomenų rinkimo veiksmai (IT veiksmai siaurąja prasme): > apklausa > parodymų patikrinimas > objektų tyrimas ir apžiūra > ekspertizė > daiktų ir dokumentų išreikalavimas > daiktų ir dokumentų pateikimas 2) procesinių prievartos priemonių paskyrimo ir taikymo veiksmai 3) proceso eigą lemiančių ir proceso dalyvių statusą nustatančių sprendimų priėmimas: > pranešimo apie įtarimą surašymas ir įteikimas > kaltinamojo akto surašymas ir įteikimas > nutarimo dėl IT nutraukimo priėmimas > tt 4) prašymų ir skundų pateikimas ir nagrinėjimas.

Question 107

Ikiteisminio tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas

Answer 107

BPK 179 straipsnis. 1. Atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai. 2. Protokolą rašo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Atliekant tyrimo veiksmą dalyvavusių asmenų duomenys (išskyrus asmens vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos IT medžiagos. 3. Protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Kai rašomas elektroninės formos protokolas, tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo jį pasirašo saugiu elektroniniu parašu. Visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą, gali arba pasirašyti protokolą saugiu elektroniniu parašu, arba pasirašyti rašytinės formos specialiame protokolo priede. Apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, pažymima protokole ir tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu. Kai tyrimo veiksmas atliekamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, protokolą pasirašo tik tokį veiksmą atlikęs asmuo ir protokolą surašęs asmuo. 4. Protokole daromi pakeitimai, pataisymai ir papildymai turi būti aptariami. 5. Nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso, vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai.

Question 108

Mokslo ir technikos priemonių naudojimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus

Answer 108

???

Question 109

Specialisto dalyvavimas ikiteisminiame tyrime

Answer 109

BPK 180. 1. Dalyvauti atliekant tyrimo veiksmus gali būti pasitelkiami specialistai. 2. Jeigu dalyvauti atliekant tyrimo veiksmą pasitelkiamas specialistas, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, prieš tyrimo veiksmo pradžią įsitikinama jo asmens tapatybe ir kompetentingumu, išsiaiškinami jo santykiai su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju, patikrinama, ar nėra pagrindo specialistą nušalinti. Prieš pradėdamas vykdyti savo pareigas, toks specialistas pasirašo rašytinį pasižadėjimą sąžiningai atlikti jam pavedamas užduotis; be to, jis įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.

Question 110

Apklausa ikiteisminio tyrimo metu

Answer 110

Tai proceso veiksmas, kurio metu gaunami parodymai. Atliekamos tiek IT stadijoje, tiek teismo proceso metu. RŪŠYS: 1. PAGAL TAI, KAS YRA APKLAUSIAMAS: > liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa; > įtariamojo apklausa. 2. PAGAL TAI, KAS ATLIEKA: > IT pareigūno ar prokuroro; > IT teisėjo 3. PAGAL APKLAUSIAMOJO AMŽIŲ: > nepilnamečio apklausa > suaugusiojo apklausa 4. PAGAL VIENU METU APKLAUSIAMŲ ASMENŲ SKAIČIŲ: > vieno asmens apklausa > akitata BPK 182. Šaukimas į apklausą 1. Asmuo iškviečiamas į apklausą šaukimu. Jame nurodoma: kas ir dėl ko šaukiamas, kur ir pas ką atvykti, atvykimo data ir valanda, BPK 163 str numatytos neatvykimo pasekmės. 2. Asmuo į apklausą taip pat gali būti šaukiamas telefonu ar kitais būdais. Šiais atvejais už neatvykimą netaikomos BPK 163 str numatytos procesinės prievartos priemonės. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa Apklausiama pgl BPK 183 taisykles. Veiksmai, atliekami IT pareigūno / prokuroro: 1. įsitikinama liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina BPK numatytas liudytojo teises ir pareigas. Prieš pradedant pirmąją apklausą liudytojas įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį ir jis tai patvirtina savo parašu protokole. 2. Apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Po to liudytojui gali būti užduodami klausimai. Draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus. 3. Liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis BPK straipsnyje numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Liudytojo asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. 4. Liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo NV priemonės, taip pat liudytojas, kuris dėl kitų priežasčių negali atvykti į apklausą, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. BPK 184. Kai IT teisėjas: 1. Prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo apklausos manydamas, kad: 1) liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu; 2) liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus; 3) liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjui duos išsamesnius parodymus. 2. Prieš pradėdamas jį prisaikdina. 3. IT teisėjo apklausoje privalo dalyvauti prokuroras. Prokuroras turi teisę užduoti papildomų klausimų. Kai apklausa baigta, prokuroras turi teisę susipažinti su apklausos protokolu ir prašyti jį papildyti. 4. Apie IT teisėjo atliekamos apklausos vietą ir laiką, prokuroras privalo pranešti įtariamajam ir jo gynėjui. Jeigu įtariamasis yra ne LR teritorijoje, pranešimas apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos liudytojo apklausos vietą ir laiką dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė LR tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, siunčiamas LR tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Suimtas įtariamasis pristatomas į apklausos vietą. Įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas. 5. Laisvėje esančio įtariamojo ar jo gynėjo neatvykimas į liudytojo apklausą netrukdo apklausą atlikti. BPK 185. Nukentėjusiojo apklausa 1. Nukentėjusysis šaukiamas ir apklausiamas kaip liudytojas. 2. Kai nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose, prekybos žmonėmis, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir įtraukimo į prostituciją bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nukentėjusysis gali prašyti, kad apklausą atliktų tos pačios lyties asmuo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu gali atsisakyti patenkinti šį prašymą, jeigu dėl to būtų pakenkta IT sėkmei. ĮTARIAMOJO APKLAUSA Prieš pirmąją apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju. Kai asmuo, įtariamas dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė LR tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, yra ne LR teritorijoje ir LR tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas LR, prokuroro prašymu jis įtariamuoju pripažįstamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Ši nutartis siunčiama LR tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Pranešime apie įtarimą, prokuroro nutarime ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pripažinti įtariamuoju turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės. BPK 188. Įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu 1. Ikiteisminio tyrimo metu, iki kaltinamojo akto surašymo, įtariamasis turi būti apklaustas. 2. Įtariamasis visada apklausiamas prieš jam skiriant kardomąją priemonę. 3. Prieš pradėdamas įtariamojo apklausą, IT pareigūnas, prokuroras ar IT teisėjas išaiškina įtariamajam jo teisę tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Apklausos pradžioje įtariamojo paklausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Po to pasiūloma duoti parodymus apie įtarimo esmę. Vėliau įtariamajam gali būti užduodami klausimai. 4. Įtariamojo apklausos protokolas surašomas laikantis BPK 179 str nustatytų reikalavimų. Įtariamojo parodymai apklausos protokole užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi įtariamajam užduoti klausimai ir jo atsakymai. Jeigu apklausos metu įtariamasis pasinaudojo savo teise tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tai pažymima įtariamojo apklausos protokole. 5. Proceso dalyvių prašymu arba IT pareigūno, prokuroro ar IT teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. 6. Įtariamasis ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė LR tarptautinių sutarčių ir BK 7 str pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, metu gali būti neapklaustas tik tuo atveju, kai yra ne LR teritorijoje ir LR tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduotas ar perduotas LR. 7. Įtariamasis, kuris negali atvykti į apklausą arba yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. BPK 189 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa 1. Gavęs prokuroro prašymą įtariamojo, jo gynėjo ar savo iniciatyva, IT metu įtariamąjį gali apklausti IT teisėjas. 2. Įtariamojo prašymu prokuroras privalo per kiek įmanoma trumpesnį laiką po tokio prašymo pateikimo pristatyti suimtą įtariamąjį pas IT teisėją ir dalyvauti jo apklausoje. 3. Prokuroro iniciatyva įtariamąjį apklausia IT teisėjas tuo atveju, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. 5. Įtariamojo prašymu atliekamos apklausos metu turi dalyvauti jo gynėjas. Įtariamojo apklausa pradedama pasiūlymu įtariamajam papasakoti apie aplinkybes, dėl kurių jis norėjo būti apklaustas teisėjo. Po to įtariamajam klausimus gali užduoti gynėjas bei prokuroras. 6. Įtariamasis, kuris negali atvykti į IT teisėjo atliekamą apklausą arba yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

Question 111

Proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis

Answer 111

BPK 181. 1. Įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui. Prokuroras privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jo gavimo dienos, o kai prašymui išnagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per 7 dienas nuo šios medžiagos gavimo. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą. Šis nutarimas per 7 dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per 7 dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama. 2. Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas. Susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu proceso dalyviai turi teisę daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Prokuroras taip pat neturi teisės neleisti įtariamajam ir jo gynėjui bet kuriuo ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su prokuroro pateikta medžiaga, kuri yra ar buvo teikiama teismui prašant skirti ar pratęsti kardomąją priemonę, dėl kurios skyrimo sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, ar daryti šios medžiagos dalies kopijas ar išrašus. 3. Jeigu įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir teisę daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus turi jo gynėjas, o atsisakius gynėjo – įtariamasis. 4. Jeigu įtariamasis yra ne LR teritorijoje, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė LR tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, duomenimis ir teisę daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus turi jo gynėjas. 5. Turintys teisę paduoti skundą dėl sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą asmenys, nurodyti BPK 214 straipsnio 3 dalyje, turi teisę susipažinti su visa nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi. 6. Susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu draudžiama daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, kai duomenys yra: 1) apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius; 2) apie privatų proceso dalyvių gyvenimą; 3) dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui; 4) užfiksuoti proceso veiksmų protokoluose ir jų prieduose, kai informacija gauta panaudojus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones LR kriminalinės žvalgybos įstatymo ar BPK 154, 155, 158, 159, 160 straipsniuose nustatyta tvarka; 5) informacija, kuri sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Šiuo atveju draudžiama daryti ir ikiteisminio tyrimo medžiagos išrašus.

Question 112

Akistata

Answer 112

Tai apklausos rūšis, kai vienu metu apklausiami 2 asmenys. Šio veiksmo paskirtis - bandyti išsiaiškinti, kuris iš asmenų duoda teisingus ar teisingesnius parodymus, tokiu būdu, esant galimybei, paskatinti duoti teisingus parodymus ir kitą asmenį ir taip gauti naujų reikšmingų duomenų. Taikomos bendros apklausos taisyklės + BPK 190 straipsnis. Akistata 1. Į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. Dėl to akistata gali būti vertinama ir kaip parodymų patikrinimo veiksmas. 2. Apklausiant į akistatą suvestus asmenis, turi būti laikomasi BPK numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių. Akistatoje, kurioje dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. 3. Suvestų į akistatą asmenų apklausos pradžioje paklausiama, ar jie pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai. Po to šiems asmenims iš eilės pasiūloma duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms nustatyti jie suvesti į akistatą. Kai kiekvienas iš apklaustųjų davė parodymus, jiems gali būti užduodami klausimai. Jeigu apklausiamas akistatos metu asmuo pakeičia savo ankstesnius parodymus, reikia jo paklausti apie parodymų pakeitimo priežastis. 4. Suvesti į akistatą asmenys gali užduoti vienas kitam klausimų. Suvestiems į akistatą asmenims klausimų gali užduoti ir kiti dalyvaujantys akistatoje asmenys. 5. Paskelbti akistatos dalyvių parodymus, užfiksuotus pirmesnių apklausų protokoluose, taip pat perklausyti ir peržiūrėti tų apklausų garso ir vaizdo įrašus leidžiama tik po to, kai akistatos dalyviai davė parodymus akistatos metu ir jie surašyti į protokolą.

Question 113

Parodymas atpažinti

Answer 113

tai parodymų patikrinimo veiksmas, kai apklaustam asmeniui parodomi asmenys, daiktai ar kiti materialūs objektai, ir prireikus atliekamas apklausto asmens parodymų apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinimas. Veiksmas prasmingas tik tada, kai parodymai duodami apie nepažįstamą asmenį. Rūšys: 1. Pagal tai, kas pateikiama atpažinti: 1) asmenų, 2) daiktų ir kitų objektų parodymas atpažinti 2. Pagal atpažinimo būdą: 1) į atpažinimą gyvai parodant; 2) į atpažinimą pagal nuotrauką, vaizdo įrašą ir pan. BPK 191. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. BPK 192. Asmens parodymo atpažinti tvarka 1. Atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę. 2. Parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys. Ši taisyklė netaikoma lavono atpažinimo atvejais. 3. Atliekant asmens parodymą atpažinti, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. 4. Parodymo atpažinti pradžioje atpažintinam asmeniui pasiūloma užimti bet kokią vietą tarp parodomų asmenų. Tai pažymima protokole. 5. Parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. 6. Jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. 7. Asmuo gali būti parodomas atpažinti ir iš vaizdo įrašo, 8. Asmenį taip pat gali būti pasiūloma atpažinti ir pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius. BPK 193. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti tvarka 1. Daiktai ir kiti objektai parodomi atpažinti tarp kitų tos rūšies daiktų ar kitų objektų. Parodomų atpažinti daiktų ar kitų objektų turi būti ne mažiau kaip trys. Ši taisyklė netaikoma unikalių daiktų bei objektų atpažinimo atvejais. 2. Daiktų bei objektų požymiai aprašomi parodymo atpažinti protokole. Parodomų atpažinti daiktų bei objektų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. 3. Daiktai bei kiti objektai gali būti pateikiami atpažinti ir pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius. BPK 194 straipsnis. Parodymas atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų 1. Siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį, daiktą ar kitą objektą, liudytojui ar nukentėjusiajam gali būti parodomos IT įstaigoje surinktos asmenų nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekos, daiktų ar kitų objektų kolekcijos. 2. Parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų pradžioje atpažįstantis asmuo turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitą objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitą objektą. 3. Parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų eiga turi būti fotografuojama arba kitaip vizualiai fiksuojama. 4. Jeigu atpažįstantis asmuo parodo vieną iš kartotekoje užfiksuotų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis pažino tą asmenį, daiktą ar kitą objektą. BPK 195 Apklausa parodymo atpažinti metu 1. Apklausiant parodymo atpažinti metu, turi būti laikomasi BPK numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių. 2. Parodžius atpažįstančiam asmeniui parinktą asmenų, daiktų ar kitų objektų grupę, pasiūloma nurodyti asmenį, daiktą ar kitą objektą, apie kurį jis davė parodymus. 3. Jeigu atpažįstantis asmuo nurodo vieną iš parodytų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis tą asmenį, daiktą ar kitą objektą pažino. 4. Jeigu atpažįstantis asmuo pareiškia, kad pateiktoje atpažinti grupėje nėra to asmens, daikto ar kito objekto, apie kurį jis davė parodymus, jam pasiūloma paaiškinti, kuo skiriasi jo parodymuose minėtas asmuo, daiktas ar kitas objektas nuo parodytųjų atpažinti.

Question 114

Eksperimentas

Answer 114

Tai IT (parodymų patikrinimo) veiksmas, kurio metu tikrinant parodymus ar tiriant versijas atkuriama tiriamo įvykio situacija, aplinka, tam tikrų asmenų veiksmai ar kitos aplinkybės ir atliekami reikiami bandymai. Kai tikrinamos versijos, tuomet tai nėra parodymų patikrinimo veiksmas. 197 straipsnis. Eksperimentas 1. Liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. 2. Eksperimente, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas.

Question 115

Proceso veiksmų su nukentėjusiaisiais ar liudytojais, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai

Answer 115

BPK 198. Nukentėjusiojo ar liudytojo teisė prašyti taikyti anonimiškumą 1. Nukentėjusysis ar liudytojas gali prašyti prokurorą ar IT pareigūną taikyti jam anonimiškumą. 2. Prokuroras ar IT pareigūnas, kai tam yra pagrindas, taiko nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumą, taip pat imasi BPK nustatytų priemonių nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę nurodančių duomenų slaptumui užtikrinti. 3. Prokuroras ar IT pareigūnas, turėdamas duomenų, kad yra anonimiškumo taikymo pagrindai, anonimiškumą gali taikyti savo iniciatyva. BPK 199. Anonimiškumo taikymo nukentėjusiajam ir liudytojui pagrindai 1. Nukentėjusiajam ir liudytojui anonimiškumas gali būti taikomas, jeigu yra visi išvardyti pagrindai: 1) gresia realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams; 2) nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs BP; 3) nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo. BPK 199(1) straipsnis. Dalinis anonimiškumas 1. Kai yra BPK 199 straipsnyje numatyti pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra duomenų, kad tam tikrų liudytojo ar nukentėjusiojo duomenų atskleidimas gali turėti neigiamų padarinių jų, jų šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisėms ir teisėtiems interesams ir šių teisių ir interesų apsaugai užtikrinti pakanka dalies duomenų apie liudytoją ar nukentėjusįjį slaptumo, gali būti taikomas dalinis anonimiškumas. 2. Tokiu atveju prokuroras ar IT pareigūnas nutarimu taikyti dalinį anonimiškumą nustato įslaptinamų duomenų apimtį. Gali būti įslaptinami liudytojo ar nukentėjusiojo vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, profesija, darbo ar mokymosi vieta, giminystės ryšiai, taip pat kiti liudytojo ar nukentėjusiojo duomenys (išskyrus duomenis apie liudytojo ar nukentėjusiojo santykius su įtariamuoju). 3. Nukentėjusysis ir liudytojas bylos dokumentuose įvardijamas numeriu. BPK 200. Nukentėjusiojo ar liudytojo anonimiškumo nustatymo tvarka 1. Nukentėjusysis ar liudytojas prieš apklausą gali prašyti taikyti anonimiškumą. 2. Nustatęs, kad yra pagrindas taikyti anonimiškumą, prokuroras ar IT pareigūnas dar turi patikrinti, ar nukentėjusysis bei liudytojas: 1) neturi fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų; 2) nebuvo anksčiau teisti už melagingų parodymų davimą; 3) dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį. 3. Jeigu yra pagrindas taikyti anonimiškumą ir nėra numatytų aplinkybių, prokuroras ar IT pareigūnas priima motyvuotą nutarimą taikyti anonimiškumą. IT pareigūno nutarimą turi patvirtinti prokuroras. 4. Nutarimas taikyti anonimiškumą laikomas atskirai nuo bylos. BPK 201. Tyrimo veiksmų ir kitų bylos dokumentų turinio ypatumai, kai nukentėjusiajam ir liudytojui taikomas anonimiškumas Tikrieji asmens tapatybės duomenys surašomi specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede. Šis priedas laikomas voke. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas voką užantspauduoja, pasirašo ir saugo atskirai nuo baudžiamosios bylos. Su voke esančiu specialiu tyrimo veiksmo protokolo priedu gali susipažinti prokuroras ar IT pareigūnas, ar IT teisėjas. Susipažinę su dokumentu, šie asmenys voką vėl užantspauduoja ir pasirašo. 3. Vokas saugomas pas prokurorą ar bylą tiriančioje IT įstaigoje. Teismui pareikalavus, vokas perduodamas tiesiogiai teisėjui. 5. Tyrimo veiksmų protokoluose, nutarimuose, nutartyse bei kituose bylos dokumentuose nerašoma informacija, iš kurios būtų galima nustatyti tyrimo veiksme dalyvavusio ar kitame dokumente paminėto nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę. BPK 202 straipsnis. Atsakomybė už nukentėjusiajam ar liudytojui taikomo anonimiškumo atskleidimą Nukentėjusiojo ir liudytojo asmens tapatybę nurodantys duomenys sudaro valstybės paslaptį. Susipažinti su tapatybę nurodančiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantis prokuroras, IT pareigūnas ir teisėjas. Už įslaptintų duomenų paskelbimą jie atsako pagal BK 125 straipsnį. BPK 203. IT teisėjo atliekama nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausa 1. IT teisėjas nukentėjusįjį ar liudytoją, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausia vadovaudamasis BPK 183 ir 184 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis su išimtimis, kurias nustato šis straipsnis. 2. Apklausiami sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias nustatyti apklausiamo asmens tapatybę, arba šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 3. IT teisėjas gali pripažinti, kad apklausa turi būti atliekama gynėjui ir įtariamajam nedalyvaujant apklausos vietoje. Tokiu atveju IT teisėjas, apklausęs asmenį, su gautais parodymais supažindina gynėją ir įtariamąjį. Po to gynėjas ir įtariamasis turi teisę per IT teisėją užduoti klausimus nukentėjusiajam ar liudytojui. Jeigu iš užduotų klausimų būtų galima atskleisti apklausiamo asmens anonimiškumą, IT teisėjas turi teisę klausimų nepateikti arba juos performuluoti. Atsakymai į gynėjo ir įtariamojo klausimus įrašomi į apklausos protokolą. Su juo po apklausos gynėjas turi teisę susipažinti. 4. Apklausoje gali dalyvauti prokuroras. BPK 204. Nukentėjusiojo ar liudytojo parodymo atpažinti ir akistatos ypatumai 1. Jeigu atpažįstantysis yra asmuo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymas atpažinti atliekamas sudarant akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias nustatyti atpažįstančio asmens tapatybę. 2. Taip pat ir suvedamam į akistatą asmeniui.

Question 116

Objektų tyrimas ir apžiūra

Answer 116

Objektų tyrimas ir apžiūra yra skirtingi IT veiksmai. Apžiūra - paprastesnis veiksmas. Jį gali atlikti ir specialistas, ir IT pareigūnas, prokuroras. TYRIMAS. Būtinas, kai reikšmingos aplinkybės g.b. nustatytos naudojant spec kriminalistinę ar kitokią techniką ir (ar) taikant spec metodikas. Tyrimo objektu gali būti įvykio vieta, žmogaus kūnas, lavonas, vietovės, patalpos, dokumentai, transporto priemonės, įrankiai ir pan. Kas gali būti specialistu nenurodoma, išskyrus BPK 206 atvejus.

Question 117

Objektų tyrimo rūšys

Answer 117

???

Question 118

Atskirų objektų tyrimo ypatumai

Answer 118

žmogaus kūno ir lavono tyrimą atlieka teismo medikas ar kitas gydytojas. Asmens psichinės būklės tyrimą atlieka teismo psichiatras, teismo psichologas. Ekshumuoti galima tik IT teisėjo nutarčiai esant. gali dalyvauti šeimos nariai ir artimieji. Asmens būstas ir tarnybinės patalpos tik savininko, valdytojo, nuomotojo sutikimu ar IT teisėjo nutartimi.

Question 119

Objektų tyrimo ir apžiūros tvarka

Answer 119

BPK 205. Objektų tyrimo tvarka 1. Siekiant surasti NV pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimas. 2. Daiktai, dokumentai ir kitokie objektai tiriami jų radimo vietoje. Daiktai, dokumentai ar kitokie objektai, kuriems ištirti reikia daug laiko arba kuriuos būtina tirti techninėmis priemonėmis, gali būti tiriami laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos sąlygos. 3. Objektų tyrimą atlieka specialistai. Specialistui, kuris nėra IT įstaigos pareigūnas, užduotis atlikti objektų tyrimą duodama raštu. BPK 206. Tam tikrų objektų tyrimo ypatumai 1. Žmogaus kūno ir lavono tyrimą atlieka teismo medikas ar kitas gydytojas. 2. Asmens psichinės būklės tyrimą atlieka teismo psichiatras, teismo psichologas. 3. Oficialiai palaidotas lavonas gali būti iškastas (ekshumuotas) tik tuo atveju, kai yra priimta IT teisėjo nutartis. Ekshumuotą lavoną turi atpažinti jį pažinoję asmenys arba kitaip nustatoma jo tapatybė. Ekshumacijoje turi teisę dalyvauti mirusiojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai. 4. Asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba IT teisėjo nutartimi. Tokiame tyrime turi teisę dalyvauti būsto savininkas ar pilnametis jo šeimos narys arba įmonės, įstaigos, organizacijos atstovas. APŽIŪRA. BPK 207. 1. Turinčius reikšmės NV ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, IT pareigūnas ar specialistas.

Question 120

Apžiūros protokolas

Answer 120

Dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami.

Question 121

Parodymų patikrinimas vietoje

Answer 121

BPK 196. 1. Siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje. 2. Asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, savarankiškai parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo ankstesnius parodymus akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje ir atsako į užduodamus klausimus. Parodymų patikrinimo vietoje metu turi būti laikomasi BPK numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas. 3. Pagal apklausiamo asmens parodymus gali būti atkuriama įvykio situacija ir šis asmuo gali pademonstruoti parodymuose minimus veiksmus. 4. Jeigu tikrinant parodymus vietoje randama kokių nors objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, jie turi būti paimami ir šis faktas nurodomas parodymų patikrinimo vietoje protokole.

Question 122

Ekspertizės skyrimo bei atlikimo pagrindai ir tvarka

Answer 122

Pagrindai - BPK 208. Ekspertizė skiriama tais atvejais, kai IT teisėjas ar teismas nusprendžia, jog NV aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Ekspertizė skiriama, kai atliekant tyrimą gali būti sugadinti objektai, dėl specialisto išvaodps patikimumo abejonių. BPK 209. Ekspertizės skyrimo tvarka 1. Prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. Jeigu įtariamasis yra ne LR teritorijoje, pranešimas dėl ekspertizės dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė LR tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, siunčiamas LR tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. Po to prokuroras su pareiškimu dėl ekspertizės kreipiasi į IT teisėją. Prie pareiškimo pridedami proceso dalyvių prašymai arba jame nurodoma, kad prašymų negauta. 2. IT teisėjas, nusprendęs, jog būtina skirti ekspertizę, priima nutartį skirti ekspertizę, o nusprendęs, jog ekspertizės skirti nebūtina, – nutartį atsisakyti skirti ekspertizę. 3. Nutartyje skirti ekspertizę nurodoma: NV aplinkybės; pagrindas ekspertizei skirti; atlikti ekspertizę paskiriama ekspertizės įstaiga arba ekspertas; klausimai ekspertui; ekspertui pateikiama medžiaga. 4. Nutartis skirti ekspertizę nusiunčiama į ekspertizės įstaigą arba įteikiama ekspertui. BPK 210. Pavedimas asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, atlikti ekspertizę 1. Jeigu ekspertizė pavedama atlikti asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, IT teisėjas pakviečia prokuroro pasiūlytą asmenį, įsitikina jo asmens tapatybe, specialybe ir kompetentingumu, išsiaiškina jo santykius su įtariamuoju ir kitais proceso dalyviais, taip pat patikrina, ar nėra pagrindo ekspertą nušalinti. 2. Į ekspertų sąrašą neįtraukti asmenys šaukiami ekspertais tik savanoriško susitarimo pagrindu. 3. Prieš skirdamas ekspertizę, IT teisėjas išaiškina asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, eksperto teises ir pareigas, priima jo priesaiką ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal BK 235 str. Asmuo, skiriamas ekspertu, prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo. BPK 211. Proceso dalyvių supažindinimas su ekspertizės aktu 1. Ekspertizės aktas pateikiamas prokurorui, kurio prašymu buvo atlikta ekspertizė. 2. Gavęs ekspertizės aktą, prokuroras apie tai raštu praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams, kurių prašymu buvo skirta ekspertizė arba kurie buvo pateikę prašymų skiriant ekspertizę, ir nurodo, kur ir kada galima susipažinti su ekspertizės aktu. Dėl susipažinimo su ekspertizės aktu surašomas protokolas.

Question 123

Ikiteisminio tyrimo baigimo samprata ir formos

Answer 123

Atlikus IT veiksmus, kuriuos, IT pareigūno bei prokuroro manymu, tiriant info apie galimai padarytą NV buvo būtina atlikti, turi būti priimtas sprendimas dėl tolimesnės eigos. Tokį sprendimą priima prokuroras. Sprendimo priėmimas priklauso nuo IT rezultatų, IT metu surinktų duomenų bei paaiškėjusių ar nustatytų aplinkybių. FORMOS: 1) bylos perdavimas I inst teismui > surašant kaltinamąjį aktą > surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu > surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka. 2) IT nutraukimas: > Kai nepavyksta surinkti pakankamai įrodymų, > atsiranda kliūčių, dėl kurių procesas negalimas, > atsiranda pagrindai atleisti asmenį nuo BA. 3) perėjimas į priverčiamųjų med priemonių taikymo procesą. Kai nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas ir dėl to negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Question 124

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai

Answer 124

BPK 212. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas: 1) kai IT metu paaiškėja, kad yra BPK 3 ar 32 straipsnyje numatytų aplinkybių; 2) kai IT metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo; 3) kai remiantis BK 36 straipsniu pripažįstama, jog asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi; 4) kai remiantis BK 37 straipsniu pripažįstama, kad nusikalstama veika yra mažareikšmė; 5) kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko BK 38 straipsnyje numatytais atvejais; 6) kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą BK 40 straipsnyje numatytais atvejais; 7) kai įtariamasis BK 39(1) straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas; 7(1)) kai įtariamasis BK 392 straipsnyje nurodytomis sąlygomis padeda atskleisti kito asmens padarytą veiką; 8) kai yra BK numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai; 9) dėl atskirų veikų, kelių NV padarymo, kai yra BPK 213 straipsnyje numatytos sąlygos. Kai kelios veikos ir vienos jų BN ir nesunkūs nusikaltimai, o kiti sunkūs, tai dėl BN ir nesunkių gali nutraukti, jei padės sparčiau dėl kitų. negali nutraukti, jei yra žalos ir dėl to yra civilinis ieškinys; 10) BPK 215 straipsnyje numatytu atveju dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos IT nebaigiamas, g.b. paduotas skundas IT teisėjui dėl IT vilkinimo. Rengiamas posėdis. Jei atmeta, tik po 3 mėn vėl skųsti. 1 ir 2 atvejais nutraukia prokuroras nutarimu ar IT teisėjas nutartimi. Prokuroro nutarimas g.b. skundžiamas aukštesniajam prokurorui (per 20 d. nagrinėja), o skundo nepatenkinus - IT teisėjui. 3-9 - tik IT teisėjas, patvirtindamas prokuroro nutarimą. Skundai paduodami per 20 dienų nuo gavimo. Praleidus - prašyti atnaujinti.Max 6 mėn.

Question 125

Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimas

Answer 125

BPK 217. 1. Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti IT, jei tam yra pagrindas. IT atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti IT. 2. IT gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti IT. 3. IT, kuris buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, atnaujinamas, kai IT teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą IT. IT teisėjo nutartis atsisakyti patvirtinti prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą IT gali būti skundžiama. 4. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos IT buvo nutrauktas, kai susitaikė, per vienerius metus nuo IT nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras BK 38 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą IT. 5. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos IT buvo nutrauktas, kai yra laidavimas, kol nesibaigė laidavimo terminas, padaro naują NV arba jeigu laiduotojas atsisako laidavimo, prokuroras gali, o tam tikrais atvejais privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą IT. 6. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos IT buvo nutrauktas, kai padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, tolesnio proceso metu vengia duoti parodymus, prokuroras gali priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą IT. 7. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos NV NV buvo nutrauktas, kai asmuo padeda atskleisti kito asmens padarytą NV, per vienerius metus nuo IT nutraukimo padaro naują NV, prokuroras gali, otam tikrais atvejais ir privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą IT. 8. Apie IT atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl nutraukto IT atnaujinimo. Apie atsisakymą atnaujinti nutrauktą IT pranešama skundą padavusiam proceso dalyviui, kuris tokį sprendimą gali apskųsti. Skundai paduodami ir nagrinėjami BPK 63, 64 ir 65 nustatyta tvarka.

Question 126

Kaltinamojo akto perdavimas teismui

Answer 126

Jei nėra sąlygų supaprastinto proceso formų taikymui, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą. Surašymo momentą pasirenka prokuroras, kai nusprendžia, kad IT uždaviniai įvykdyti. BPK 218 1. Prokuroras, įsitikinęs, kad IT metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl NV padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad IT baigtas ir jie turi teisę susipažinti su IT medžiaga ir pateikti prašymus papildyti IT. Jeigu procese yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie IT pabaigą jiems gali būti pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pašto adresais. 2. Kai yra BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (prisipažino), įtariamajam ir jo gynėjui taip pat pranešama, kad įtariamasis iki kaltinamojo akto surašymo gali raštu pareikšti, jog sutinka su įtarimu ir sutinka, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas BPK 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. 3. Proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su IT medžiaga. Gali būti supažindinama įteikiant IT medžiagos kopiją. Proceso dalyvio sutikimu IT medžiagos kopija gali būti įteikiama perkelta į elektroninę laikmeną. Kai kopija neįteikiama, prokuroras nustato terminą, per kurį proceso dalyviai turi teisę susipažinti su IT medžiaga ir pateikti prašymus dėl IT papildymo. 4. Kai IT ar daugumą jo veiksmų atliko IT pareigūnas, prokuroras gali jam pavesti atlikti numatytus veiksmus. 5. Gautus prašymus papildyti IT motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras. Jeigu prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, proceso dalyviai supažindinami tik su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus. Prokuroro nutarimas atmesti prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą neskundžiamas. 6. IT pareigūnas pateikia trumpą rašytinę atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaitą, jeigu prokuroras nenurodo kitaip. 7. prokuroras surašo kaltinamąjį aktą. 8. Jeigu įtariamasis yra ne LR teritorijoje, prokuroras siunčia pranešimą apie IT dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė LR tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, pabaigą LR tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje. BPK 219. Kaltinamojo akto turinys 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) NV aprašymas: padarytos NV vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis IT metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą. BPK 220 straipsnis. Kaltinamojo akto perdavimas teismui 1. Kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. 3. Atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą ir asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos IT medžiagos. 4. Surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną. 5. Jeigu įtariamasis yra suimtas, prokuroras privalo kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga teismui perduoti likus ne mažiau kaip 10 dienų iki suėmimo termino pabaigos. 6. Jeigu kaltinamasis yra ne LR teritorijoje, prokuroras siunčia kaltinamojo akto dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė LR tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, nuorašą LR tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.

Question 127

Teismingumo sąvoka ir rūšys

Answer 127

Teismingumas - įstatymo nustatyti BB požymiai, pagal kuriuos nustatoma, koks pirmosios instancijos teismas privalo nagrinėti bylą. Rūšys: 1. Dalykinis. Apylinkės ar apygardos teismas teismingas nagrinėti pirmosios instancijos tvarka. Tai apsprendžia NV sunkumo laipsnis. 2. Personalinis. Parodo, kokiam teismui yra teismingos BB, kurios kaltinami specialūs kaltinimo subjektai. 3. Teritorinis. Koks tos pačios grandies teismas privalo nagrinėti bylą. Kriterijus - vieta (kur kaltinamasis padarė veiskmus, atitinkančius NV sudėtį). BPK 225. Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos 1. Apygardos teismui teismingos BB, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje (Sunkus sveikatos sutrikdymas), 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse (išžaginimas), 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse (Seksualinis prievartavimas), 178 straipsnio 3 dalyje (Vagystė), 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse (plėšimas), 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), taip pat bylos, kuriose kaltinamieji NV padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais. 2. Baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat bylas, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais, nagrinėja apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Kitas baudžiamąsias bylas apygardos teisme nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti apygardos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją. 3. Apygardos teismas turi teisę priimti savo žinion kiekvieną BB, kuri teisminga tos apygardos apylinkės teismui. 4. Apygardos teismas priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo bylas nagrinėja pagal tas pačias teismingumo taisykles. Jeigu nusikalstama veika padaryta LR jūrų laive ar orlaivyje ir bendros taisyklės negalima pritaikyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra laivo ar orlaivio registravimo uostas. Kai NV vietos negalima nustatyti arba NV padaryta užsienyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis, o jeigu jis LR neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, – teismui, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas bylos ikiteisminis tyrimas. BPK 227. Teismingumo nustatymas kelių nusikalstamų veikų atvejais 1. Jeigu NV padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, BB nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia NV, o kai kelių teismų veiklos teritorijose padaryta vienodas NV skaičius, bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta paskutinė NV. Kai nusikalstama veika padaryta užsienyje, BB nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas IT. 2. Kai byla, kurioje vienas ar keli asmenys kaltinami padarę kelias NV, yra teisminga apygardos teismui dėl bent vienos NV ar įtariamojo, ji nagrinėjama apygardos teisme.

Question 128

Teismo sudėtis

Answer 128

Apylinkės teisme BB nagrinėja vienas teisėjas. Jis nuosprendžius ir kitus sprendimus priima teismo vardu. Tam tikrais atvejais apylinkės teismo pirmininkas sudaro 3 teisėjų kolegiją (didelė apimtis, visuomenės susidomėjimas, sudėtinga NV) Apygardos teismuose gali nagrinėti ir 1, ir 3 teisėjų kolegija. Gali būti atsarginis teisėjas. skiriamas kai byla ilga, kad galėtų pakeisti. Sėdi ne už teisėjų stalo ir viską stebi. Kai įstoja gali prašyti atlikti tam tikrus veiskmus iki jo įstojimo. Kiekv BB turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas.

Question 129

Baudžiamosios bylos perdavimas iš vieno teismo kitam

Answer 129

Gali būti perduodamos 2 atvejais: 1. kai byla ją gavusiam teismui nėra teisminga 2. kai bylą tikslinga nagrinėti kitame teisme. BPK 228. Baudžiamosios bylos perdavimas pagal teismingumą 1. Teismas, iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta BB jam neteisminga, tą bylą perduoda pagal teismingumą. 2. Teismas, teisiamajame posėdyje nustatęs, kad nagrinėjama byla teisminga kitam tos pačios pakopos teismui, ją išnagrinėja neperduodamas kitam teismui. 3. Apygardos teismo teisiamajame posėdyje pradėta nagrinėti byla negali būti perduota apylinkės teismui. Apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje nustatęs, kad byla teisminga apygardos teismui, visais atvejais ją perduoda pagal teismingumą. BPK 229. Baudžiamosios bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams 1. Siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, BB gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia: 1) apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie teismai, pirmininkas ar šio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, – kai byla perduodama iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui; 2) Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, – kai byla perduodama iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui; 3) apylinkės teismo pirmininkas, – kai byla perduodama kitiems to teismo rūmams.

Question 130

Ginčų dėl bylų teismingumo sprendimas

Answer 130

BPK 230. Teismų ginčą dėl bylų teismingumo išsprendžia aukštesniojo teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

Question 131

Bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme esmė ir reikšmė

Answer 131

Bylos parengimas nagrinėti teisme yra pradinis pirmosios instancijos teismo proceso stadijos etapas prasidedantis nuo bylos gavimo teisme momento. Jo paskirtis dvejopa: 1. Kontrolinė. teisėjas patikrina bylos medžiagą ir išsiaiškina, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės teisiamjame posėdyje. 2. Paruošiamoji. teisėjui nustačius, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisiamajame posėdyte, turi būti sudarytos procesinės sąlygos eigai tokiame posėdyje: > šaukiamais iškviečiami asmenys, > proceso dalyviai supažindinami su bylos medžiaga > išsprendžiami proceso dalyvių gauti prašymai.

Question 132

Teisėjų paskyrimas nagrinėti bylą

Answer 132

Gavus prokuroro kaltinamąjį aktą, teismas turi per 2 dienas skirti teisėją. kai skiriama kolegija, likę teisėjai ir atsarginis teisėjas ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki teisiamojo posėdžio pradžios. BPK 231. 1. Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas per 2 dienas nuo bylos gavimo teisme paskiria teisėją, kuris rengs bylą nagrinėti teisme ir po jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nagrinės šią bylą. Paskirtas teisėjas, susipažinęs su byla, priima vieną iš BPK numatytų nutarčių, išskyrus bylos nutraukimo atvejį. 2. Jeigu bylą teisiamajame posėdyje turi nagrinėti trijų teisėjų kolegija, tai kiti teisėjai, taip pat ir atsarginis, gali būti paskiriami ir vėliau, tačiau ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki teisiamojo posėdžio pradžios.

Question 133

Bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme metu priimamos nutartys

Answer 133

BPK 232 straipsnis. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamos nutartys 1) perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) perduoti bylą pagal teismingumą; 3) perduoti bylą prokurorui. kai IT metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Byla taip pat gali būti perduota prokurorui jo prašymu IT papildyti. Teismas, perduodamas bylą prokurorui, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti.; 4) išskirti bylą į kelias ar kelias bylas sujungti į vieną; 5) atidėti bylos nagrinėjimą; 6) pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus apklausą, parodymų patikrinimą, anonimiškumo su nukentėjusiuoju ar liudytoju ir objektų apžiūrą ar tyrimą ar organizuoti šio proceso veiksmo atlikimą; 7) nutraukti bylą. Sąrašas galutinis. Gali priimti tik vieną nutartį, išskyrus, perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir sujungimo/atskyrimo klausimą.

Question 134

Bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje tvarka

Answer 134

BPK 233. 1. Teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2. Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi gali būti išspręstas bylos išskyrimo ar bylų sujungimo klausimas. 3. Teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje suformuluoja sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodo: > kaltinamojo vardą ir pavardę, > veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir > tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, > nusprendžia, kuriuos asmenis šaukti į teisiamąjį posėdį kaip kaltinamąjį, jo atstovą pagal įstatymą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus, taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus. Šioje nutartyje taip pat gali būti nurodoma bylos nagrinėjimo vieta ir laikas arba priimamas sprendimas nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką. Jeigu kaltinamasis, kaip numatyta BPK 218 straipsnio 2 dalyje, yra pareiškęs sutikimą, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisėjas gali nuspręsti į teisiamąjį posėdį šaukti tik kaltinamąjį ir jo gynėją, o kitiems proceso dalyviams tik pranešti apie paskirto posėdžio laiką ir vietą ir jų teisę dalyvauti posėdyje. Šis teisėjo sprendimas netrukdo teismui vėliau nuspręsti atlikti išsamų įrodymų tyrimą. 4. Be to, teisėjas ta pačia nutartimi išsprendžia gautus prašymus, taip pat nusprendžia dėl gynėjo paskyrimo, vertėjo iškvietimo, kardomosios priemonės, išskyrus suėmimą, ir kitų procesinių prievartos priemonių kaltinamajam paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo, neviešo bylos nagrinėjimo. 5. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis BPK XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Suimto kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

Question 135

Šaukimo į teismo posėdį tvarka

Answer 135

BPK 236 1. Nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai į teisiamąjį posėdį iškviečiami šaukimu. Jame nurodoma: kas ir dėl ko šaukiamas, kur ir pas ką atvykti, atvykimo data ir valanda, BPK 163 straipsnyje numatytos neatvykimo pasekmės. Asmuo taip pat gali būti šaukiamas telefonu ar kitais būdais. Šiais atvejais už neatvykimą negali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. 2. Jeigu byloje daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie bylos nagrinėjimo teisme laiką jiems gali būti pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pašto adresais. 3. Jeigu numatoma, kad bylos nagrinėjimas teisme tęsis ilgai, teisėjas gali duoti patvarkymą šio straipsnio 1 dalyje nurodytus proceso dalyvius šaukti ne į posėdžio pradžią, o vėlesniam laikui.

Question 136

Proceso dalyvių ir kitų asmenų prašymų dėl leidimo dalyvauti nagrinėjant bylą nagrinėjimo tvarka

Answer 136

BPK 238 straipsnis. Prašymų nagrinėjimas 1. Teisėjas gautus proceso dalyvių ir kitų asmenų prašymus dėl leidimo dalyvauti nagrinėjant bylą, dėl civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo priemonių, dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir kitus išnagrinėja spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą, o vėliau gautus prašymus – kai jie gaunami. Jeigu prašymai atmetami, dėl to priimama motyvuota nutartis. Šios nutarties nuorašai nedelsiant išsiunčiami prokurorui ir gynėjui. 2. Prašymai, kurie buvo atmesti, palikti nenagrinėti dėl motyvų nebuvimo ar gauti pavėluotai, gali būti pakartoti teisiamajame posėdyje. 3. Jeigu bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje ar pasirengimo nagrinėti teisme metu patenkinamas prašymas apklausti liudytoją, kuriam reikėtų taikyti anonimiškumą, tai šiam liudytojui taikomas anonimiškumas ir jį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas. Dėl šių liudytojų šaukimo į teisiamąjį posėdį nusprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas. 4. Jeigu bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje ar pasirengimo nagrinėti teisme metu gaunamas prašymas taikyti liudytojui ar nukentėjusiajam dalinį anonimiškumą, teismas gali nutartimi taikyti dalinį anonimiškumą ir nustatyti įslaptinamų duomenų apimtį. ``

Question 137

Susipažinimo su byla tvarka

Answer 137

BPK 237 1. Prokuroras, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su papildomai gauta po kaltinamojo akto surašymo, o per teisėjo nustatytą terminą – ir su kita bylos medžiaga ir daryti jos išrašus ar kopijas. 2. Jeigu kaltinamasis suimtas, su nurodyta bylos medžiaga susipažįsta jo gynėjas. Gynėjas turi teisę daryti jos išrašus ar kopijas. Atsisakius gynėjo, susipažinti su bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas turi teisę kaltinamasis. Neturinčiam gynėjo kaltinamajam gynėją paskiria teismas. Susipažinęs su minėta medžiaga ar padaręs jos išrašus ar kopijas, gynėjas apie bylos medžiagą informuoja kaltinamąjį ir apie tai praneša teismui. 3. Proceso dalyviai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos IT medžiagos, daryti jos išrašus ar kopijas ir pasibaigus terminui, jeigu tai netrukdo bylą nagrinėti teisme.

Question 138

Bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai

Answer 138

BPK 240. 1. Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per 1 mėnesį, – jeigu kaltinamasis yra laisvėje. 2. Byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. 3. Sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.

Question 139

Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai po bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje

Answer 139

BPK 239. 1. Rengiančio bylą nagrinėti teisme teisėjo nutartimi IT teisėjas po bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje atlieka šiuos veiksmus: 1) apklausia asmenį, kuris turi duoti parodymus teisme, jeigu yra duomenų, kad jis dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių negalės dalyvauti teisiamajame posėdyje; 2) apklausia nepilnametį liudytoją ar nepilnametį nukentėjusįjį arba specialių apsaugos poreikių turintį nukentėjusįjį, jeigu nenumatoma jų šaukti į teisiamąjį posėdį, bet būtina juos papildomai apklausti; 3) atlieka BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą ar organizuoja šio proceso veiksmo atlikimą, jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkintų bylos nagrinėjimą.

Question 140

Bylos išskyrimo pagrindai

Answer 140

BPK 234 straipsnis | 4. Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas.

Question 141

Bylos atidėjimo pagrindai.

Answer 141

BPK 234 straipsnis 5. Bylos nagrinėjimas atidedamas, kai: 1) kaltinamasis sužalotas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, – kol jis pasveiks; 2) kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, – kol ji taps žinoma, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka; 3) įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, – kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas; 4) įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į kompetentingą ES teisminę instituciją dėl ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo, – kol bus gautas šios institucijos preliminarus nutarimas.

Question 142

Bylos nutraukimo pagrindai

Answer 142

BPK 235 1. Byla nutraukiama, kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, arba yra BK 36–40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso. Kai baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas, suimtas kaltinamasis nedelsiant paleidžiamas iš kardomojo kalinimo vietos, taip pat nusprendžiama dėl daiktinių įrodymų. 2. Bylos nutraukimo klausimai nagrinėjami teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas. Jeigu kaltinamasis neturi pasirinkęs gynėjo, jį paskiria teisėjas. Jeigu bylą teisiamajame posėdyje turėtų nagrinėti trijų teisėjų kolegija, bylos nutraukimo klausimą turi spręsti ši kolegija. 3. Teismo posėdyje teisėjas padaro pranešimą svarstomu klausimu. Po to kalba prokuroras ir gynėjas. Teisę kalbėti šiame posėdyje taip pat turi kiti jame dalyvaujantys asmenys. Teisėjas ar teisėjų kolegija nutartį nutraukti bylą priima pasitarimų kambaryje. Posėdžio metu teismo posėdžio sekretorius rašo protokolą.

Question 143

Teisminio nagrinėjimo stadijos sąvoka, reikšmė ir uždaviniai

Answer 143

???

Question 144

Vadovavimas nagrinėjimui teisme

Answer 144

BPK 241 1. Bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas. Jį kolegialiai nagrinėjamoms byloms skiria teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Teisėjas, kuris bylą nagrinėja vienas, turi visas teisiamojo posėdžio pirmininko teises ir pareigas. 2. Teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Jis šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. 3. Jeigu kas nors iš dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų prieštarauja teisiamojo posėdžio pirmininko veiksmams, šie prieštaravimai įrašomi į teisiamojo posėdžio protokolą.

Question 145

Bendrųjų teisminio nagrinėjimo taisyklių samprata ir reikšmė

Answer 145

Bylos nagrinėjimo teisme bendrąsias nuostatas galima skirstyti į 2 kategorijas: 1. bylos nagrinėjimo teisme principai. tai konstitucinės ir BP teisės nuostatos, kurios apibrėžia bendruosius ir būdinguosius teisinės ir demokratinės valstybės sąlygojamus teisingumą vykdančios staijos bruožus. Svarbiausi principai: > teisiėjų nepriklausomumo ir nešališkumo; > rungimosi > bylų nagrinėjimo teisme viešumo. BP principai: nekaltumo prezumtcija, proceso teisingumas (sąžiningumas), kt. 2. bylos nagrinėjimo teisme bendrosios sąlygos. Tai BP įstatymo nustatytų specifinių taisyklių, numatančių procesinės veiklos ir procesinių santykių ypatumus pagrindinėje proceso stadijoje, visuma. Reikšmė: 1. veikia per visą teisiamąjį posėdį ir bet kuriose bylų kategorijose 2. numato vadovaujanti teismo vaidmenį viso proceso metu 3. saugo byos nagrinėjimo dalyvių teises ir teisėtus interesus 4. numato procesinės komunikacijos formas. 5. nustato procesinės veiklos įtvirtinimo būdus.

Question 146

Teisiamojo posėdžio sudedamosios dalys

Answer 146

1. Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis: > Teisiamojo posėdžio pradžia > Pareigų išaiškinimas vertėjui > Liudytojų pašalinimas iš teismo posėdžių salės > Kaltinamojo asmenybės nustatymas > Klausimo, ar galima nagrinėti bylą, kai į posėdį neatvyko kas nors iš šauktų asmenų, išsprendimas > Teismo sudėties paskelbimas > Teisių ir pareigų išaiškinimas > Pareigų ir teisių išaiškinimas ekspertui ir specialistui > Prašymų pateikimas ir išsprendimas 2.Įrodymų tyrimas 3. Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis 4. Nuosprendžio priėmimas

Question 147

Nagrinėjimo teisme pertraukos

Answer 147

BPK 243 1. Teisiamasis posėdis iki bylos išnagrinėjimo negali būti pertrauktas, išskyrus poilsiui, neatvykusių į posėdį asmenų pakartotiniam iškvietimui, naujų įrodymų išreikalavimui arba dėl kitų svarbių priežasčių daromas pertraukas. 2. Teisiamojo posėdžio pertrauka negali trukti ilgiau kaip 1 mėnesį. Tais atvejais, kai kaltinamasis ar kitas į teisiamąjį posėdį šaukiamas asmuo dėl BPK 37 straipsnyje numatytų priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į teisiamąjį posėdį, teisiamojo posėdžio pertrauka gali būti teismo nutartimi pratęsta, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą. Ši nutartis gali būti priimta ir nerengiant teismo posėdžio. Šiais atvejais bylos nagrinėjimas tęsiamas pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką arba kitu nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip po mėnesio nuo šioje dalyje nurodytos teismo nutarties priėmimo dienos. 3. Tais atvejais, kai teisiamojo posėdžio pertrauka turi būti skelbiama iki to laiko, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei, taip pat kai teismas paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti šiame Kodekse numatytus procesinius veiksmus arba yra iš anksto žinoma, kad priežastys, dėl kurių turi būti skelbiama pertrauka, neišnyks per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, teisiamojo posėdžio pertrauka negali tęstis ilgiau kaip 1 mėnesį po šioje dalyje numatytų veiksmų atlikimo arba priežasčių, dėl kurių buvo paskelbta pertrauka, išnykimo.

Question 148

Teisiamojo posėdžio sekretorius

Answer 148

Posėdžio sekretorius, teisiamojo posėdžio pirmininkui suteikus žodį, praneša teismui, kas iš nagrinėjimo teisme dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų bei vertėjų atvyko, taip pat nesančiųjų neatvykimo priežastis. Rašo protokolą.

Question 149

Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jų teisės ir pareigos

Answer 149

BPK 245 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant teisme 1. Bylos nagrinėjimas teisme vyksta posėdyje dalyvaujant teismo iškviestiems prokurorui, nukentėjusiajam ir jo atstovui, kaltinamajam, jo atstovui pagal įstatymą ir gynėjui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui bei jų atstovams. 2. Nagrinėjant bylą teisme, gali dalyvauti keli prokurorai, vieną kaltinamąjį gali ginti keli gynėjai. BPK 246. Kaltinamojo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme 1. Byla I instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne LR teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. 2. Kai kaltinamasis šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju nedalyvauja teismo posėdyje, bylos nagrinėjimas vyksta bendra tvarka, išskyrus BPK XXXII skyriuje nustatytas išimtis. BPK 248. Kaltinamojo dalyvavimo teisiamajame posėdyje tvarka 1. Atvykęs į teisiamąjį posėdį kaltinamasis negali išeiti iš posėdžių salės, išskyrus pertraukoms skirtą laiką. 2. Kai byloje yra keli kaltinamieji, teismas gali laikinai leisti vienam ar keliems kaltinamiesiems, jų atstovams pagal įstatymą ir gynėjams nedalyvauti tiriant įrodymus, kurie nesusiję su šiais kaltinamaisiais. Be to, tiriant įrodymus, gali būti leista nedalyvauti nukentėjusiesiems, jų atstovams, civiliniams ieškovams bei civiliniams atsakovams, jų atstovams, ekspertams, specialistams. 3. Jeigu kaltinamasis, jau davęs parodymus, be teisiamojo posėdžio pirmininko leidimo išeina iš posėdžių salės, teismas turi teisę baigti bylos nagrinėjimą teisme jam nedalyvaujant. Tačiau teismas gali pripažinti, kad kaltinamasis privalo toliau dalyvauti posėdyje. Šiuo atveju daroma teisiamojo posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas. 4. Jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties išeina iš posėdžių salės arba kviečiamas vėliau neatvyksta į teisiamąjį posėdį, teismas turi teisę atvesdinti, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Nepilnamečio kaltinamojo atstovo pagal įstatymą neatvykimas nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jo dalyvavimas būtinas.

Question 150

Prokuroro ir kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių neatvykimo į teisiamąjį posėdį pasekmės

Answer 150

BPK 250. Prokuroro ar gynėjo neatvykimo pasekmės 1. Jei neatvyko prokuroras ar gynėjas ir nėra galimybės tame posėdyje juos pakeisti, daroma teisiamojo posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeisti į teisiamąjį posėdį neatvykusį gynėją leidžiama laikantis BPK 50 straipsnio reikalavimų. 2. Naujai įstojusiam į bylą prokurorui ar gynėjui turi būti duodama laiko pasirengti dalyvauti nagrinėjant bylą teisme. BPK 247. Kaltinamojo neatvykimo pasekmės Jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus kai leidžiama. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. BPK 251. Nukentėjusiojo ar jo atstovo neatvykimo pasekmės Jei neatvyko nukentėjusysis ar jo atstovas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar padaryti teisiamojo posėdžio pertrauką, ar bylos nagrinėjimą atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be nukentėjusiojo ar jo atstovo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus. BPK 252. Civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ar jų atstovo neatvykimo pasekmės 1. Jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. 2. Teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu > pripažįstama, kad tai reikalinga, arba > jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. 3. Civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo.

Question 151

Bylos nagrinėjimo teisme ribos

Answer 151

Įstatymas nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia atsižvelgdamas į subjektus, dėl kurių nagrinėjama byla, ir pagal dalyką, kurį sudaro nagrinėjamos bylos faktinis ir tiesinis turinys. konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato prokuroro kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamąjame teismo posėdyje. Tai rėmai, kurių teismas turi paisyti. BPK 255. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl NV, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl NV, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Visgi gali paaiškėti, kad prokuroras ar IT pareigūnas neišaiškino, ar netiksliai formulavo kaltinimą ir kvalifikavo kaltinamojo veiksmus. Tada: BPK 256.

Question 152

Kaltinimo pakeitimas teisme

Answer 152

BPK 256. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme 1. Prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. 2. Prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką. 4. Jeigu kaltinamasis yra ne LR teritorijoje, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismo pranešimas bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos numatyta atsakomybė LR tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelės žalos, siunčiamas LR tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.

Question 153

Baudžiamosios bylos iškėlimas pagal naują kaltinimą ir naujiems asmenims

Answer 153

257 straipsnis. Teismo nutarties ar nuosprendžio išsiuntimas Lietuvos Respublikos prokuratūrai 1. Jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. 2. Teismas, nustatęs, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų, nuosprendžio, nutarties ar atskirosios nutarties nuorašą išsiunčia Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Question 154

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo atidėjimas ir jos sustabdymas

Answer 154

BPK 244 1. Kai bylos negalima nagrinėti tame teisiamajame posėdyje dėl to, kad kas nors iš šauktų asmenų neatvyko, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui. 2. Bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, kai kreipiasi į KT, ES teisminę instituciją ar kai surašytas iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryti kiti BP pažeidimai. 3. Jei bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nagrinėjimas teisme pradedamas iš pradžių.

Question 155

Baudžiamosios bylos nutraukimas teisiamajame posėdyje

Answer 155

BPK 254 4. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso. 5. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomi BK 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 147 straipsnio 3 dalyje, 147(2) straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 189(1) straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutraukiama nuosprendžiu.

Question 156

Garso ir vaizdo įrašymo priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka

Answer 156

BPK 260 1. Teisiamajam posėdžiui fiksuoti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. 2. Nagrinėjimo teisme dalyviai gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui, ir šiomis priemonėmis padarytą garso įrašą naudoti tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais. Apie daromą garso įrašą nagrinėjimo teisme dalyviai privalo informuoti teisiamojo posėdžio pirmininką. 3. Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo skelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 2 dalį. Teisėjų taryba nustato asmenų prašymų leisti teismo sprendimo skelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, taip pat šių techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas ir teismo leidimų naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus išdavimo tvarką. 4. Techninių priemonių panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis. Teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis, negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar kiti įstatymų saugomi interesai arba būtų iškraipytas teismo sprendimo turinys ar esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kitokios reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose nustatyti visuomenės informavimo, asmens duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai. 5. Kitais, negu nurodyta šiame straipsnyje, atvejais draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį ir naudoti kitas technines priemones. 6. Šiame straipsnyje nustatytą tvarką pažeidę asmenys teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui taikomos šio Kodekso 259 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos. Asmenims, pažeidusiems reikalavimus, taikoma įstatymuose nustatyta atsakomybė.

Question 157

Teisiamojo posėdžio tvarka

Answer 157

BPK 258 1. Teismui įeinant į posėdžių salę, taip pat išeinant iš jos, visi teismo posėdžių salėje esantys asmenys atsistoja. 2. Proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kas nors iš proceso dalyvių yra ligotas, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali leisti jam kreiptis į teismą, duoti parodymus ar paaiškinimus sėdint. 3. Posėdžio tvarką teismo posėdžių salėje užtikrina teisiamojo posėdžio pirmininkas.

Question 158

Priemonės, taikomos teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidėjams

Answer 158

BPK 259 1. Kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės. Kai kaltinamajam įrodymų tyrimo metu leista grįžti į posėdžių salę, teisiamojo posėdžio pirmininkas praneša apie jo nedalyvavimo metu tirtus įrodymus ir suteikia teisę duoti paaiškinimus dėl jų. Nuosprendis kaltinamajam paskelbiamas jo akivaizdoje arba perskaitomas tuoj po jo paskelbimo. 2. Prokuroras ar gynėjas, kurie po teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti nušalinti nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme. Bylos nagrinėjimas atidedamas arba daroma pertrauka bus pakeisti kitais. 3. Kiti nagrinėjimo teisme dalyviai, po teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo pakartotinai pažeidę posėdžio tvarką ar parodę nepagarbą teismui, gali būti pašalinti iš posėdžių salės teismo nutartimi, o byloje nedalyvaujantys asmenys – teisiamojo posėdžio pirmininko patvarkymu. 4. Nagrinėjimo teisme dalyviai ar nedalyvaujantys byloje asmenys, kurie nepaklūsta teismui arba teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui juos nušalinti nuo bylos nagrinėjimo arba pašalinti iš posėdžių salės arba nors ir paklūsta, tačiau tai daro triukšmaudami ar rodydami kitokią nepagarbą teismui, gali būti tuoj pat nubausti bauda arba areštu remiantis BPK 163 straipsniu. Areštas negali būti paskirtas prokurorui ir gynėjui.

Question 159

Teisiamojo posėdžio protokolas, turinys ir reikšmė

Answer 159

BPK 261 1. Teisiamojo posėdžio protokole turi būti nurodoma: > posėdžio vieta ir laikas (kada jis buvo pradėtas ir baigtas); > teismo pavadinimas ir sudėtis, sekretorius, vertėjas, nagrinėjimo teisme dalyviai ir kiti teismo pašaukti asmenys; > nagrinėjama byla; > kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė; > kaltinamojo asmens duomenys; > teismo veiksmai iš eilės, kaip jie buvo atliekami; > nagrinėjimo teisme dalyvių, liudytojų, ekspertų ir kitų asmenų pareiškimai bei prašymai; > nutartys, teismo priimtos pačioje posėdžių salėje; > nuoroda apie nutarčių priėmimą pasitarimų kambaryje; > kad kaltinamajam ir kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintos jų teisės ir pareigos; > kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų turinys, šių asmenų pavardės, vardai ir gimimo metai, taip pat ekspertų ir specialistų išvadų turinys; > teisiamajame posėdyje atliktų apžiūrų ir kitų įrodymų rinkimo bei tyrimo veiksmų rezultatai; > turinys viso to, ką nagrinėjimo teisme dalyviai prašė įrašyti į protokolą; > buvę teisiamojo posėdžio salėje tvarkos pažeidimo faktai ir pažeidėjai, taip pat teisiamojo posėdžio pirmininko patvarkymai pagal BPK 259 straipsnio 3 dalį; > trumpas nagrinėjimo teisme dalyvių baigiamųjų kalbų turinys; > trumpas kaltinamojo paskutinio žodžio turinys; > nuoroda apie nuosprendžio paskelbimą ir nuosprendžio apskundimo tvarkos bei termino išaiškinimą. 2. dalyvių prašymu asmenų parodymai, paaiškinimai arba pareiškimai ištisai arba atskiros jų dalys posėdžio pirmininko patvarkymu į teisiamojo posėdžio protokolą įrašomi pažodžiui. Šiuo atveju asmenys turi teisę perskaityti teisiamojo posėdžio protokole savo parodymų, paaiškinimų, pareiškimų arba prašymų įrašus, prašyti papildyti protokolą, padaryti jame pataisas ir patvirtinti parašu protokolo įrašų tikrumą. 3. Kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įrašas. Apie daromą teisiamojo posėdžio garso įrašą pažymima teisiamojo posėdžio protokole. Teisiamojo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teisiamojo posėdžio protokolo ir yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis. Nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas. 4. Teisiamasis posėdis gali būti stenografuojamas. Šiuo atveju iššifruota stenograma prilygsta teisiamojo posėdžio protokolui. 5. Teisiamojo posėdžio protokolas ar jo dalis, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atliki veiksmai, turi būti pasirašomi tuojau pat ir ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis, padaroma teisiamojo posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, o didelės apimties bylose, pasibaigus teisiamajam posėdžiui ar jo daliai, protokolas surašomas ne vėliau kaip per 7 dienas. 6. Protokolą pasirašo teisiamojo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. 7. Per tris, o didelės apimties bylose per septynias dienas dalyviai gali susipažinti su visu teisiamojo posėdžio protokolu ar jo dalimi, kurioje fiksuojami iki teisiamojo posėdžio pertraukos arba bylos nagrinėjimo atidėjimo atlikti veiksmai, ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti protokolo (jo dalies) neteisingumą ar neišsamumą. 8. Jeigu teisiamojo posėdžio pirmininkas nesutinka su pastabomis, jos pateikiamos nagrinėti teismo posėdyje. 9. Išnagrinėjęs pastabas, teismas priima motyvuotą nutartį patvirtinti jų teisingumą arba jas atmesti. Pridedamos prie protokolo.

Question 160

Nutartys, priimamos teisiamajame posėdyje, jų rūšys ir priėmimo tvarka

Answer 160

BPK 253 straipsnis. Teismo nutartys 1. Nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. 2. Teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. 3. Bylos nagrinėjimo teisme metu priimamos nutartys turi būti paskelbtos balsu.

Question 161

Teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės

Answer 161

BPK 163 1. Liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis IT pareigūno, prokuroro, IT teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis BPK ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti BB, gali būti nubaustas iki 30 MGL dydžio bauda, o BPK numatytais atvejais – areštu iki 1 mėn. Teisę skirti baudą turi prokuroras, IT teisėjas ar teismas, o areštą – tik IT teisėjas ar teismas. Įtariamasis ar kaltinamasis bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties. 2. Prokuroras skiria baudą nutarimu savo iniciatyva arba remdamasis IT pareigūno pareiškimu. IT teisėjas ar teismas nutartimi skiria baudą ar areštą savo iniciatyva arba gavęs prokuroro prašymą. 3. Prokuroro nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo gavimo gali būti skundžiamas BPK 63 nustatyta tvarka. 4. IT teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nutartį paskirti baudą ar areštą nubaustas asmuo per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali apskųsti nutartį priėmusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui prašydamas paskirtą baudą ar areštą panaikinti arba baudos ar arešto trukmę sumažinti. Toks skundas nagrinėjamas teismo posėdyje, jei apie tai yra pranešta skundą padavusiam asmeniui. Dėl skundo priimta nutartis gali būti skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Question 162

Nuosprendžio, kaip teisingumo akto, samprata ir reikšmė

Answer 162

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis - teisiamajame teismo posėdyje priimamas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės, taip pat dokumentas, kuriuo teismas nutraukia bylą, atleisdamas kaltinamąjį nuo BA. Nuosprendžis užima ypatingą vietą. K 31 - asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Priimant nuosprendį įgyvendinami BP tikslai konkrečiose BB. Kadangi nuosprendžiui priimani valstybės vardu, juose turėtų atsispindėti valstybės politika kovojant su nusikalstamumu. Pripažindamas kaltais už padarytą NV ir skirdamas bausmes teismas ne tik baudžia nusikaltėlius, bet ir turi tikslą juos pataisyti, kad atlikę bausmę savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuosprendis daro ir auklėjamąjį ir prevecinį poveikį n tik nuteistajam, bet ir kitiems teisiamojo posėdžio salėje buvusiems ar apie teismo procesą ir priimtą nuosprendė iš žiniasklaidos sužinojusiems asmenims.

Question 163

Nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, jo motyvavimas

Answer 163

Teisėtas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis ar kitas įstatymas ir kuris priimtas laikantis visų BP įstatymo reikalavimų. Pagrįstas yra toks nuosprendis, kuris priimtas išsamiai išaiškinus visas bylos aplinkybes, o jo išvados ir sprendimai pagrįsti teisiamajame posėdyje ištirtais abejotinais įrodymais. ``` Įtikinantis nuosprendis, kurį atskiri asmenys ar visuomenį suvokia ir vertina kaip teisėtą, pagrįstą ir teisingą. Įtikinančio nuosprendžio teisinė išraiška yra jo motyvavimas. Motyvuotas nuosprendis yra toks, kuriame aiškiai ir tiksliai parodyta, kokiais konkrečiais įrodymais pagrįstos visos teismo išvados ir sprendimai. Teismas turi motyvuoti savo išvadas dėl: - NV buvimo ar nebuvimo - kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, - baudž įstatymo pritaikymo - bausmės paskyrimo - atleidimo nuo bausmės - bylos nutraukimo - civilinio ieškinio - kitų klausimų. ```

Question 164

Nuosprendžio teisingumas

Answer 164

Teisingas - toks nuosprendis, kai bešališkas teismas nustato tikrąjį kaltinamojo kaltumą ir paskiria pagal NVpavojingumą ir kaltinamojo asmenybę teisingą bausmę. Įtikinantis nuosprendis, kurį atskiri asmenys ar visuomenį suvokia ir vertina kaip teisėtą, pagrįstą ir teisingą. Įtikinančio nuosprendžio teisinė išraiška yra jo motyvavimas.

Question 165

Nuosprendžių rūšys

Answer 165

3 rūšys: 1. apkaltinamasis: > kuriuo kaltinamajam paskiriama bausmė > kuriuo kaltinamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo. Labai retai: Kai kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jam bausmę atlikti taptų per sunku. 2. išteisinamasis: > jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; > jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant NV. Nuo išteisinimo pagrindo priklauso civilinio ieškinio sprendimas. 3. nuosprendis, kuriuo BB nutraukiama, o kaltinamasis atleidžiamas nuo BA. Kai nustatoma pagal BK: > BK bendroje dalyje nustatytais atvejais. Gali būti nutraukiama ir nutartimi, kai iki bylos parengimo nagrinėti teisme metu. > BK specialiojoje dalyje nustatytais atvejais. Tik nuosprendžiu.

Question 166

Nuosprendžio priėmimo tvarka

Answer 166

Svarbiausia sąlyga - teisėjų pasitarimo slaptumas. Pasitarimų kambaryje. BPK 298 esmė - ne kad nuosprends būtų priimamas pasitarimų kambaryje, o kad tai būtų niekam nesikišant į sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegijai tariantis negali būti jokie kiti asmenys, įskaitant ir atsarginiam teisėjui. Kita svarbi sąlyga - įrodymų panaudojimo nuosprendyje ribos. Teismas nuosprendyje gali remtis tais duomenimis, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti tiesiogiai. Ar įrodymai atitinka leistinumo ir sąsajumo savybes teismas sprendžia nuosprendžio priėmimo metu. Priimdamas nuosprendį teismas negali konstatuoti, kad IT pareigūnui duoti parodymai yra teisingi ir todėl jais remiamasi nuosprendyje. Tokiais parodymai galima remtis vertinant ar davė vienodus ar ne ir tada aiškintis skirtumus ir prieštaravimus. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų ir nukentėjusiųjų, kuiems taikomas anonimiškumas parodymais. Dar viena taisyklė - jei teismas, nuosprendžio priėmimo etu nustato, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, teismas gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Nuosprendžio priėmimo tvarkos procesinis mechanizmas yra svarbiausia teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimo prielaida. BPK 299 numato teisėjų pasitarimo ir balsavimo tvarką, kai bylą nagrinėja 3 teisėjų kolegija. Vadovauja pirmininkas. Balsuoja dėl kiekvieno klausimo atskirai. Klausimai išsprendžiami balsų dauguma. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmei - tik bendru sutarimu. Gali būti atskiroji nuomonė. Bet kokiu atveju nuosprendį pasirašo visi teisėjai.

Question 167

Nuosprendžio turinys ir forma

Answer 167

Turinys - jame išdėstytos aplinkybės ir teismo sprendimai dėl jų, priimti išsamiai ir nešališkai ištyrus tas aplinkybes ir objektyviai įvertinus visus bylos įrodymus. Forma - nuosprendžio surašymo būdas, jo kalba, visinė logika, atskirų dalių ir kiekvienoje dalyje išdėstytų teiginių eiliškumas. Reikalavimai - logiškas, trumpas, bet pakankamai išsamus. Forma turi atskleisti nuosprendžio turinį, atitikti jį. Sudaro: 1. Įžanginė dalis: a) Nuosprendžio priėmimas LR vardu b) priėmimo laikas ir vieta. c) nuosprendį priėmusio teismo pavadinimas, teisėjų, posėdžio sekretoriaus, prokuroro, gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų, kaltinamojo atstovo pagal įstatymą, vertėjo vardai ir pavardės; d) kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, asmens kodas, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, šeiminė padėtis, duomenys apie teistumą ir kitokie duomenys apie jį, turintys reikšmės bylai; e) baudžiamasis įstatymas, numatantis NV, kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas. 2. Aprašomoji dalis. Apkaltinamojo nuosprendžio: a) įrodyta pripažintos NV aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; b) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; c) NV kvalifikavimo motyvai ir išvados; d) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. arba kokia sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, nuteistasis serga, kai atleidžiamas nuo bausmės.Nuteistojo liga turi būti patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma arba ekspertų komisijos išvada. Jeigu atleidžiant nuo bausmės atlikimo skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai. Išteisinamojo nuosprendžio: a) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; b) teismo nustatytos bylos aplinkybės; c) įrodymų įvertinimo motyvai; d) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama: a) įrodyta pripažintos NV aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; b) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; c) NV kvalifikavimas, d) atleidimo nuo BA pagrindai ir motyvai arba duomenys apie suėjusį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Jeigu nutraukiant baudžiamąją bylą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl NV padarytos žalos atlyginimo. 3. Rezoliucinė dalis. Apkaltinamojo nuosprendžio : 1) kaltinamojo vardas ir pavardė; 2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu; 3) baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu; 4) sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas; 5) sprendimas kaltinamąjį pripažinti pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta; 6) sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Kai kaltinamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo: 1) kaltinamojo vardas ir pavardė; 2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu; 3) baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu; 4) taip pat sprendimas skirti bausmę bei sprendimas atleisti nuteistąjį nuo jos atlikimo, 5) sprendimas dėl PPP panaikinimo, sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas. Išteisinamojo nuosprendžio : 1) kaltinamojo vardas ir pavardė; 2) sprendimas išteisinti kaltinamąjį ir išteisinimo pagrindas; 3) sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla: 1) kaltinamojo vardas ir pavardė; 2) sprendimas atleisti asmenį nuo BA arba sprendimas nutraukti BB, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 3) sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas; 4) sprendimas dėl PPP panaikinimo. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl: 1) NV padarytos žalos atlyginimo; 2) daiktinių įrodymų likimo; 3) proceso išlaidų atlyginimo. Be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai.

Question 168

Atskiroji nuomonė

Answer 168

Teisėjas, kuris nuosprendžio priėmimo metu laikosi kitos nuomonės, turi teisę ją išdėstyti raštu. Atskiroji nuomonė skelbiant nuosprendį neskaitoma, bet pridedama prie bylos.

Question 169

Nuosprendžio ir pareikšto kaltinimo santykis

Answer 169

???

Question 170

Nuosprendžio paskelbimas

Answer 170

BPK 204. Nuosprendis turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 45 dienas. BPK 308 1. Iš anksto praneštu laiku teismas ar vienas iš bylą nagrinėjusios kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia nuosprendį perskaitydamas jo įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visą nuosprendį. Paskelbus tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismas žodžiu turi paaiškinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras nuosprendžio dalis. Teismas paprastai neskelbia FA kodo, gyvenamosios ar buvimo vietos adreso, duomenų apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir kitų kontaktinių duomenų, gimimo datos ir vietos, šeiminės padėties, darbovietės ir einamų pareigų, transporto priemonės valstybinio numerio, kredito įstaigos sąskaitos numerio, unikalaus nekilnojamojo ar kito registruotino turto numerio, šio turto buvimo vietos tikslaus adreso, duomenų, sudarančių bylos medžiagą, teismo pripažintą nevieša, taip pat ypatingų asmens duomenų ir kitų asmens duomenų, saugomų atskirai nuo kitos IT medžiagos. 2. Nuosprendis skelbiamas visiems posėdžių salėje esantiems asmenims stovint. 3. Nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 4. Teisėjas, paskelbęs nuosprendį, išaiškina nagrinėjimo teisme dalyviams nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygas, o kaltinamajam – dar ir paskirtų bausmių vykdymo ypatumus. 5. Kai nuosprendžiu nuteistajam paskiriama reali arešto arba laisvės atėmimo bausmė, teisiamojo posėdžio pirmininkas privalo išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Jeigu nukentėjusysis nedalyvavo teismo posėdyje, ši informacija turi būti išsiaiškinta per penkias dienas po nuosprendžio paskelbimo. Išsiaiškinti nebūtina, jeigu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat jeigu toks pranešimas galėtų padaryti žalos nuteistajam. Jeigu nukentėjusiųjų yra daug, pakanka šią informaciją išsiaiškinti per jų interesams atstovaujantį asmenį (asmenis). Jeigu nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, teisiamojo posėdžio pirmininkas surašo pažymą. Ji kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčiama bausmės vykdymo institucijai. Nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šios pažymos turiniu.

Question 171

Paleidimo iš suėmimo teismo posėdžių salėje pagrindai

Answer 171

BPK 309 1. Suimtą išteisintąjį ar nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai tokiam asmeniui: 1) paskelbia išteisinamąjį nuosprendį; 2) paskelbia nuosprendį, kuriuo nutraukiama BB; 3) paskelbia apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo atleidžiama nuo bausmės atlikimo; 4) paskiria viešųjų darbų bausmę, baudą arba laisvės apribojimo bausmę; 5) paskiria areštą arba laisvės atėmimo bausmę, kurių trukmė neviršija atbūto suėmimo laiko; 7) atideda nuosprendžio ar visos bausmės vykdymą. 2. Suimtą kaltinamąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje taip pat tuo atveju, kai priimama nutartis nutraukti BB. 3. Iš suėmimo nepaleidžiamas asmuo, kuriam kardomoji priemonė – suėmimas paskirta kitoje byloje.

Question 172

Apeliacinio proceso samprata, reikšmė ir uždaviniai

Answer 172

Teisė apskųsti I instancijos teismo nuosprendį ar nutartį kyla iš K 30 įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. KT: Iš Konstitucijos kylanti bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja tai, kad bet kurį pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismo baigiamąjį aktą turi būti galima nustatytąja tvarka apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui. Teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą arba pakeisti nuosprendį paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Taip pat tai numato ir Tarp pilietinių ir politinių teisių paktas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. BP apeliacija yra viena iš teismo nuosprendžių ar nutarčių apskundimo formų ir neįsiteisėjusių teismo nuosprendžių ar nutarčių patikrinimo būdas. Tai trečioji BP stadija. Tai kontrolinė stadija Pagrindinė paskirtis - patikrinti neįsiteisėjusių I instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti I instancijos teismų padarytas klaidas. Bylos procesa apeliacinės instaincijos teisme yra BP stadija, kurioje apeliacinės instancijos teismas pagal proceso dalyvių arba prokuroro apeliacinius skundus patikrina įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Požymiai: 1. apeliacine tvarka nagrinėjama byla, kai yra pduoti apeliaciniai skundai 2. skundžiami neįsiteisėję I instancijos teismo nuosprendžiai ir nutartys 3. bylas nagrinėja aukštesnės instancijos teismas 4. tikrinamas tiek apskstų sprendimų teisėtumas, tiek pagrįstumas 5. apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma skunde, ir tik dėl asmenų, kurie padavė apeliacinį skundą 6. apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti apelianto teisinės padėties (non reformatio in peius). Pagal prokuroro arba proceso dalyvių (visi) skundus. REIKŠMĖ: 1. ištaisomos klaidos ir įstatymo pa-eidimai; 2. tai svarbi asmens teisių apsaugos garantija BP 3, apeliacinis procesas turi reikšmės vienodinant I instancijos teismų praktiką.

Question 173

Teismai, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka

Answer 173

Apeliacinis teismas ir apygardos teismai, kai nagrinėja bylas apeliacine instacija atėjusias iš apylinkės teismų.

Question 174

Nuosprendžio apskundimas

Answer 174

???

Question 175

Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka

Answer 175

BPK 312: 1. Apeliacinius skundus bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. 2. Išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu. 3. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. 4. Užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl šio sprendimo. 5. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valiai. Tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti apeliacinį skundą, jeigu nėra raštu išreikštos nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios. 6. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydami nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios. 7. Apeliacinį skundą paduodančių atstovų pagal įstatymą nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valia nesaisto.

Question 176

Apeliantai

Answer 176

Tai apeliacinį skundą padavęs asmuo. Turi teisę paduoti: 1. prokuroras. Arba palaikęs kaltinimą, arba aukštesnis, jie jis nepadavė, nors buvo pagrindas. Nustatyta Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatuose. 2. nuteistasis, jo gynėjas 3. išteisintasis, jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą 4. asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą 5. nukenėjusysis , jo atstovas 6. civ. ieškovas ir civ. atsakovas, jo atstovas 7. užstato davėjas 8. asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti 9. jų atstovai 10. nuteisto JA atstovas 11. asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė ar atsisakyta ją taikyti, šio asmens atstovas pgl įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai

Question 177

Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai

Answer 177

BPK 313 1. Apeliacinis skundas turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Turi būti nurodyta: - apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, - byla, dėl kurios paduodamas skundas, ir - išdėstyta skundžiamos nuosprendžio dalies esmė, - nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, - apelianto motyvuoti prašymai: > dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, > įrodymų tyrimo atlikimo ir apimties, > dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos, > prašymai kitais klausimais. 2. Paduodamas apeliacinės instancijos teismui per nuosprendį priėmusį teismą. 3. Paduodamas per 20 nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. 4. Suimtam nuteistajam terminas paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. 5. Teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos. 6. Per nustatytą nuosprendžiui apskųsti terminą byla turi būti nuosprendį priėmusiame teisme ir BPK 312 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę teisme susipažinti su byla. 7. Praleidus terminą paduotas apeliacinis skundas grąžinamas apeliantui.

Question 178

Nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo tvarka

Answer 178

BPK 314 1. Turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. 2. Dėl praleisto termino atnaujinimo teismas ar teisėjas sprendžia BPK 102 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Teismo ar teisėjo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui. Šis teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ar palikti nutartį nepakeistą. 4. Prašymas atnaujinti negali būti paduotas, jei nuo paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėn.`

Question 179

Apeliacinio skundo padavimo pasekmės

Answer 179

BPK 315 1. Jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti. 2. Nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.

Question 180

Apeliacinio skundo turinys | Maxima prie Lauryno buto

Answer 180

BPK 313 1. Apeliacinis skundas turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Turi būti nurodyta: 1) apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, 2) byla, dėl kurios paduodamas skundas, ir 3) išdėstyta skundžiamos nuosprendžio dalies esmė, 4) nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, 5) apelianto motyvuoti prašymai: > dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, > įrodymų tyrimo atlikimo ir apimties, > dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos, > prašymai kitais klausimais.

Question 181

Apeliacinio skundo atšaukimas

Answer 181

BPK 316 1. Apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. 2. Prokuroro paduotą skundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali tik raštu suderinęs tai su nuteistuoju, išteisintuoju ar asmeniu, kuriam byla nutraukta. Suderinti nebūtina su asmeniu, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ar su nepilnamečiu. 3. Prašymai dėl atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. 4. Jeigu nėra suėję BPK 313 straipsnyje nurodyti terminai, atšaukęs skundą apeliantas gali paduoti naują apeliacinį skundą. Tokiu atveju turi būti taikomos BPK 317 (pranešimai apie paduotus apeliacinius skundus) nustatytos taisyklės. 5. Atšaukus, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.

Question 182

Pranešimai apie paduotus apeliacinius skundus

Answer 182

BPK 317 1. Apie apeliacinio skundo padavimą bei apie teisę su juo susipažinti ir pateikti atsiliepimus nuosprendį priėmęs teismas praneša nuteistajam, išteisintajam, asmeniui, kuriam byla nutraukta, ir kitiems proceso dalyviams, su kurių interesais skundas susijęs. Jeigu skundas susijęs su nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais, kurių BB yra daug, pranešimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie paduotą skundą ir apie galimybę su juo susipažinti bei pateikti atsiliepimus pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pašto adresais ne vėliau kaip likus 10 dienų iki nurodytos susipažinimo su paduotu skundu dienos. 2. Nuteistajam, išteisintajam ir asmeniui, kuriam byla nutraukta, išsiunčiamas prokuroro, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundo nuorašas. Kitiems proceso dalyviams tokie nuorašai įteikiami jų prašymu. 3. Gauti atsiliepimai į skundą pridedami prie bylos arba persiunčiami apeliacinės instancijos teismui bylai papildyti.

Question 183

Pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo tvarka

Answer 183

BPK 318 1. Apeliacine tvarka gali būti skundžiamos I instancijos teismo ar teisėjo nutartys - nutraukti BB ir - nutartys, priimtos išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. 2. Teismo nutartį nutraukti BB turi teisę apskųsti BP 312 straipsnyje nurodyti proceso dalyviai, o teismo nutartį, kuria išspręstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimas, – BPK 404 straipsnyje nurodyti proceso dalyviai. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teismo nutartys skundžiamos BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. 4. Apeliaciniame skunde taip pat gali būti nurodyti prieštaravimai I instancijos teismo nutartims: - dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, - dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, - dėl pareikštų nušalinimų, - dėl naujų įrodymų rinkimo, - dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, - dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei - tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu.

Question 184

Bylos su gautu apeliaciniu skundu pasiuntimas apeliacinės instancijos teismui

Answer 184

BPK 319 1. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, teismas per 3 d išsiunčia bylą su gautais skundais ir atsiliepimais į juos apeliacinės instancijos teismui. Praėjus šiam terminui gauti atsiliepimai išsiunčiami apeliacinės instancijos teismui papildomai. 2. I instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Jei apeliacinis skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į apeliacinės instancijos teismą. Laisvėje esančiam nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, išsiunčiami šaukimai. Jei nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, laikinai išvykęs, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, darbovietės administracijai. 3. Jeigu byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką jiems gali būti pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pašto adresais. Šis pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip likus 10 d iki bylos nagrinėjimo teisme dienos. 4. Jeigu byloje paduotas tik skundas, kuriuo nesiekiama bloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties ir neprašoma bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, I instancijos teismas pranešime apie bylos nagrinėjimą kitiems proceso dalyviams išaiškina teisę prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas turi būti pateiktas raštu apeliacinės instancijos teismui per 20 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos.

Question 185

Apeliacinis procesas

Answer 185

?

Question 186

Apeliacine tvarka nagrinėjamų bylų bendrosios nuostatos | Lauryno buto namas

Answer 186

BPK 320 1. Bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos tik tais atvejais, kai yra apeliacinių skundų, paduotų BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. 2. Bylas apeliacine tvarka teismo posėdyje nagrinėja 3 teisėjų kolegija arba apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. 3. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. 4. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. 5. Jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. ``` 6. Bylas nagrinėja viešai, išskyrus BPK 9 straipsnyje numatytus atvejus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos BPK XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos, atsižvelgiant į šiame skyriuje numatytus ypatumus. BPK 325(1) straipsnyje nurodytais atvejais byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. ``` 7. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, rašomas teismo posėdžio protokolas.

Question 187

Bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos

Answer 187

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Ribos plečiamos 2 atvejais: 1. nustatomi esminiai BPK pažeidimai 2. jeigu švelnina nuteistajam pagal jo skundą, gali sušvelninti ir kitiems nuteistiesiems. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Question 188

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje terminai

Answer 188

BPK 321 1. Apeliacinės instancijos teismas posėdyje bylą išnagrinėja I instancijos teismo nurodytą dieną. I instancijos teismas negali skirti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme anksčiau negu po 1 mėn nuo bylos su gautais skundais bei atsiliepimais į juos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui dienos. 2. Jeigu byla yra ypač sudėtinga ar kitais išimtiniais atvejais, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali paskirti bylą nagrinėti kitą dieną, negu nurodė I instancijos teismas, bet ne vėliau kaip po 1 mėnesio. Šiuo atveju proceso dalyviams pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną.

Question 189

Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje

Answer 189

BPK 322. 1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. PRIVALOMAI 2. Šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

Question 190

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio tvarka

Answer 190

BPK 323 straipsnis. Bylos parengimas nagrinėti teismo posėdyje 1. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavę apeliacinį skundą, atsiliepimus į jį ir baudžiamąją bylą, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo skundo gavimo dienos patikrina, ar skundas atitinka BPK nustatytus reikalavimus. Apeliacinis skundas, surašytas nesilaikant nustatytų reikalavimų, grąžinamas apeliantui. 2. Jeigu skundas atitinka reikalavimus, skundą gavusio teismo pirmininkas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją. 3. Pranešėjas susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsiliepimais į jį ir byla, jeigu reikia, nurodo šaukti į teismo posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus, išreikalauja papildomą medžiagą. Jeigu pranešėjas mano, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, apeliacinės instancijos teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą, o išteisintajam ar laisvėje esančiam nuteistajam – šaukimą. 4. Kai pranešėjas parengia bylą posėdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus 3 teisėjų kolegiją ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kolegijos teisėjai susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsiliepimais į jį ir byla, o tais atvejais, kai byla negali būti pradėta nagrinėti nustatytu laiku arba yra pagrindas manyti, kad bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką, nusprendžia dėl bylos nagrinėjimo vietos ir laiko pakeitimo arba priima sprendimą nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką. Bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai nagrinėti gali sudaryti mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Tokia kolegija sudaroma ir bylos joje nagrinėjamos taikant BPK nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų jose nagrinėjimo taisykles. BPK 324 straipsnis. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje 1. Pirmininkas pradeda posėdį, paskelbia, kokia byla, dėl kieno apeliacinio skundo ir dėl kokio teismo nuosprendžio nagrinėjama. Po to pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį, ar apie bylos nagrinėjimo laiką buvo pranešta asmenims, nurodytiems BPK 322 straipsnyje. Atvykę liudytojai iš teismo posėdžių salės pašalinami. Po to pirmininkas paskelbia bylą nagrinėjančių teisėjų, dalyvaujančių posėdyje prokurorų, gynėjų, atstovų, ekspertų, specialistų, vertėjų ir posėdžio sekretoriaus vardus ir pavardes ir paklausia į posėdį atvykusius asmenis, ar šie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko. Šis sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 266 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. 2. Pirmininkas atvykusiems į posėdį asmenims išaiškina jų teises ir pareigas ir paklausia, ar jie turi prašymų. Šie asmenys gali prašyti, kad teismas pakviestų į posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus ar išreikalautų bylai nagrinėti reikalingą medžiagą. Dėl pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį. Jeigu prašymui patenkinti reikia papildomai laiko, teismas gali padaryti bylos nagrinėjimo pertrauką. 3. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę. 4. Teismo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas I instancijos teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendžiai arba nutartys, taip pat I instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jo dalys. 5. Kai teismui pateikiama papildoma medžiaga, pirmininkas ar kitas teisėjas ją balsu perskaito ir perduoda susipažinti proceso dalyviams, jeigu šie to prašo. 6. Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį. 7. Jeigu IT metu nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir I instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku, apeliacinės instancijos teismas įpareigoja IT teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus. Kol šie veiksmai bus atlikti, jeigu reikia, gali būti padaryta bylos nagrinėjimo pertrauka. 8. Baigiamosios kalbos prasideda apeliantų kalbomis. Jeigu yra prokuroro, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, pirmas iš jų – padavęs skundą. Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, pirmas iš jų – padavęs skundą. Po to baigiamąsias kalbas pasako kiti proceso dalyviai. Baigiamąsias kalbas pasakę proceso dalyviai turi teisę atsikirsti ir pasakyti pastabas dėl to, kas buvo pasakyta per pirmesnes kalbas. Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą. Po baigiamųjų kalbų nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, suteikiamas paskutinis žodis. 9. Po baigiamųjų kalbų ir paskutinio žodžio teismas, nutaręs vietoje arba pasitarimų kambaryje, praneša apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. 10. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką nustato BPK nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžio priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką I instancijos teisme. 11. Apeliacinės instancijos teismo nutarties ar nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami apeliantui, taip pat išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, su kurių interesais susijęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis. Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nuosprendį ar nutartį arba nuosprendžio ar nutarties nuorašo nepriėmė tuoj po paskelbimo, nuosprendžio ar nutarties nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo paskelbimo. Kitiems asmenims, dalyvavusiems teismo posėdyje nagrinėjant apeliacinę bylą ar su kurių interesais susijęs apeliacinis skundas, nuosprendžio ar nutarties nuorašai įteikiami ar išsiunčiami jų prašymu per 5 dienas nuo prašymo gavimo dienos. 12. Lietuvių kalbos nemokančiam nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, per 15 dienų išsiunčiamas arba įteikiamas rašytinis nuosprendžio ar nutarties vertimas į jo gimtąją kalbą arba į kalbą, kurią jis moka.

Question 191

Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus bylą, rūšys

Answer 191

BPK 326 1. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima NUTARTĮ: 1) atmesti apeliacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais; 3) pakeisti nuosprendį BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais; 4) panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu: - bylą išnagrinėjo šališkas I instancijos teismas arba - byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 str nustatytas teismingumo taisykles, arba - kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; TAR pastaba. Pripažinti, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai, ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų I instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti I instancijos teismui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. 5) panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai IT metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. 2. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima NUOSPRENDĮ: 1) panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą BPK 327 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais; 2) pakeisti nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. 3. Teismas turi teisę panaikinti ar pakeisti nuosprendį atskiriems nuteistiesiems arba dėl atskirų NV padarymo. 4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas panaikina I instancijos teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį BPK 329 straipsnyje numatytais pagrindais. 5. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųstos nutarties apeliacinės instancijos teismas priima nutartį: 1) atmesti apeliacinį skundą; 2) panaikinti nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti I instancijos teismui; 3) pakeisti nutartį; 4) perduoti bylą prokurorui, jeigu paaiškėja BPK 403 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas pagrindas; 5) panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą.

Question 192

Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai kaip pagrindas nuosprendžiui panaikinti

Answer 192

BPK 327. Nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai 1) BPK 3 straipsnio 1 dalies 3–7 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių BP negalimas: - asmeniui, kuris NV padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus; - jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą; - mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; - asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu; - jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (Būtinoji gintis, Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas, Profesinių pareigų vykdymas, Būtinasis reikalingumas, Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas, Įsakymo vykdymas, Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika, Mokslinis eksperimentas). 2) yra - BK 36 - Atleidimas nuo BA, kai asmuo ar NV prarado pavojingumą; - 37 - Atleidimas nuo BA dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo - 38 - Atleidimas nuo BA, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko - 39 - Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių - 39 (1) - Atleidimas nuo BA, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas NV - 39 (2) - Pranešėjo atleidimas nuo BA - 40 - Atleidimas nuo BA pagal laidavimą - 93 - Nepilnamečio atleidimas nuo BA - 114 straipsnio 3 dalyje - Valstybės perversmas - 147 straipsnio 3 dalyje - Prekyba žmonėmis - 147(2) straipsnio 2 dalyje - Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis - 157 straipsnio 3 dalyje - Vaiko pirkimas arba pardavimas - 189(1) straipsnio 2 dalyje - Neteisėtas praturtėjimas - 226 straipsnio 6 dalyje - Prekyba poveikiu - 227 straipsnio 6 dalyje - Papirkimas - 259 straipsnio 3 dalyje - Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti - 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse - Neteisėtas valstybės sienos perėjimas numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo BA arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Question 193

Nuosprendžio pakeitimo pagrindai

Answer 193

BPK 328 Apeliacinės instancijos teismas pakeičia I instancijos teismo nuosprendį, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) neteisingai paskirta bausmė; 3) nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių; 4) netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

Question 194

Nuosprendžio panaikinimas ir naujo nuosprendžio priėmimas

Answer 194

BPK 329 I instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu: 1) I instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad: - kaltinamasis dalyvavo padarant NV, arba - nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) I instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį; 3) I instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė BB, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį; 4) I instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį BPK pažeidimą , išskyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose.

Question 195

Apeliacinės instancijos teismo nutarties (nuosprendžio) turinys

Answer 195

BPK 331 1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma: - I instancijos teismo pavadinimas, - I instancijos teismo nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys, - I instancijos teismo nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, apeliacinio skundo esmė. 2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. 3. Jeigu I instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas. Jeigu I instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama dėl to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat turi būti nurodomi teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas NV padarymu. 4. Jeigu I instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl BĮ taikymo ir bausmės skyrimo. BPK 332 1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus bylą, susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių. 2. Įžanginėje nutarties dalyje nurodoma: - nutarties priėmimo laikas ir vieta; - nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis; - prokuroras ir kiti proceso dalyviai, dalyvavę nagrinėjant BB apeliacinės instancijos teismo posėdyje; - apeliantas; - apskųstą nuosprendį priėmusio teismo pavadinimas; - I instancijos teismo nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys. 3. Aprašomojoje nutarties dalyje trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymai, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo. 4. Rezoliucinėje nutarties dalyje nurodomas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo. 5. Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. 6. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir nutraukia bylą, nutartyje nurodomos konkrečios aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. 7. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia I instancijos teismo nuosprendį, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, arba kokie kiti nuosprendžio klausimai netinkamai išspręsti. 8. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina I instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti teismui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pažeidimas, kurį turi ištaisyti I instancijos teismas. 9. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina I instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, kurį turi pašalinti prokuroras.

Question 196

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio (nutarties) perdavimas vykdyti

Answer 196

BPK 333 1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis kartu su BB, apeliaciniu skundu, atsiliepimais į jį ir papildomai pateikta medžiaga ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šių sprendimų paskelbimo dienos perduodami nuosprendį priėmusiam I instancijos teismui vykdyti. 2. Apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis ir nuosprendis nutraukti bylą vykdomi nedelsiant. Teismo posėdyje dalyvavęs suimtas nuteistasis iš suėmimo paleidžiamas teismo posėdžių salėje. Jei suimtas nuteistasis nedalyvavo posėdyje, nuosprendžio, pagal kurį asmuo paleidžiamas iš suėmimo, nuorašas šio sprendimo priėmimo dieną išsiunčiamas tiesiogiai kalinimo vietos administracijai vykdyti. Kalinimo vietos administracija privalo per 1 dieną pranešti nuosprendį priėmusiam I instancijos teismui apie apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio įvykdymą. 3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas turi būti patvirtintas vieno iš bylą nagrinėjusių teisėjų parašu ir teismo antspaudu.

Question 197

Nuosprendžio vykdymo stadijos esmė ir reikšmė

Answer 197

Teisingumo uždaviniai įgyvendinami ne tik priimant teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, bet ir būtinai jį įgyvendinant: nuteistasis privalo atlikti bausmę, išteisintasis turi atgauti prarastas teises. Nuosprendžio vykdymas - atskira BPK dalis. Faktiškai nuosprendžius vykdo: - antstoliai - pataisos institucijos - areštinės - pataisos namai - nepilnamečių pataisos namai - kalėjimai - atviros kolonijos. Vykdant vadovaujamasi Bausmių vykdymo kodeksu ir kt TA. Tačiau nagrinėjant teisinius procesinius klausimus (atleidimas dėl ligos) paklūsta BPK normoms. Teismo vaidmuo: - pateikia nuosprendį vykdyti. - Teismas nagrinėja ir sprendžia su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus, nuo kurių išsprendimo gali visiškai pasikeisti nuteistųjų likimas. - Vykdo pats nuosprendžius. Pvz, priėmus išteisinamąjį nuosprendį suimtą iškart paleiždia teismo salėje. Bausmių vykdymo institucijos paduoda teismui teikimu: - atleisti nuos bausmės dėl ligos; - lygtinai atlesiti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą; - pakeisti švelnesne bausme; - lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos; Taip pat dalyvauja teismo posėdžiuose. Prokuroras kontroliuoja nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą. Nutartys dėl nuosprendžių vykdymo gali būti skundžiamos. Visgi svarbiausią vaidmenį atlieka teismas, nes jo veiksmai vykdant nuosprendį yra tiesiogiai susięję su teisingumo vykdymo funkcija. Tai atskira savarankiška BP stadija. Nuosprendžio vykdymas - tai BP stadija, kurioje teismas pateikia nuosprendį vykdyti, nagrinėja ir sprendžia su nuosprendžio vykdymu susijuius klausimus. Nuosprendžio vykdymo bendrosios nuostatos - bendro pobūdžio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo taisyklės, kurios: 1) išreiškai nuosprendžio vykdymo humanizmo principą; 2) sudaro sąlygas realiam šios stadijos uždavinių įgyvendinimui. Tai tokios nuostatos: 1. Leidimas šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams pasimatyti su nuteistuoju 2. Priemonės pasirūpinti nuteistojo vaikais 3. Nuteistojo asmens turto apsauga 4. Nuosprendžio ir nutarties privalomumas 5. Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas 6. Nuosprendžio vykdymo bendroji tvarka 7. Užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymas.

Question 198

Teismo nuosprendžio įsiteisėjimas

Answer 198

BPK 335: Pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Nuo įsiteisėjimo momento nustoja veikti nekaltumo prezumpcija. BPK 336. Nuosprendžio įsiteisėjimas 1. I instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. 2. Jei paduotas apeliacinis skundas, I instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. 3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos.

Question 199

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimas ir jo vykdymas

Answer 199

BPK 345. Pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas ir jos vykdymas 1. I instancijos teismo nutartis įsiteisėja ir vykdoma pasibaigus jos apskundimo terminui, jeigu ji nebuvo apskųsta. Jeigu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo paduotas skundas, bet nutartis nepanaikinama, ji įsiteisėja, kai apeliacinės instancijos arba kitoks teismas įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėja skundą. 2. I instancijos teismo nutartis, kuri negali būti skundžiama, įsiteisėja ir vykdoma po jos paskelbimo. 3. Nutartis pateikiama vykdyti BPK 342 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuosprendis įsiteisėja visas, t.y. dėl visų sprendimų, nurodytų rezoliucinėje dalyje, taip pat ir dėl motyvų bei pagrindų, išdėstytų aprašomojoje dalyje. Įsiteisėja visų nuteistų asmenų atžvilgiu. Nuosprendis pradedamas vykdyti, kai teismas pateikia jį vykdyti. Priimamas patvarkymas. Vėliausiai per 3 dienas nuo įsiteisėjimo ar bylos grąžinimo iš apel instancijos teismo dienos. Patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui. Jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prie I instancijos teismo nuosprendžio nuorašo pridedamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas. Patvarkyme nurodo: - nuosprendžio priėmimo datą; - nuteistojo vardą ir pavardę, - padarytos veikos kvalifikavimą bei paskirtą bausmę - bausmės vykdymo instituciją. Kai nuteistieji keli - dėl visų atskiri patvarkymai. BPK 337. Nevykdytinas nuosprendis Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu: 1) yra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis; 2) jo vykdymas atidėtas, kol pasibaigs teismo nustatytas nuosprendžio vykdymo atidėjimo terminas.

Question 200

Įsiteisėjusio nuosprendžio privalomumas

Answer 200

BPK 346 1. Įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje LR teritorijoje. 2. Atsakomybę už vengimą ar trukdymą įvykdyti teismo nuosprendį ar nutartį nustato LR įstatymai. 3. Nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuoja prokuroras. Prokuroras pagal savo kompetenciją turi teisę išreikalauti BB, kurioje vykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Question 201

Nuosprendžio vykdymo atidėjimas

Answer 201

BPK 338 1. Nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks; 2) kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia, – ne ilgiau kaip 1 metams; 3) kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis 3 metai; 4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių, – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. 2. Nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje, taip pat asmenims, pagal BK 27 straipsnį pripažintiems pavojingais recidyvistais. 3. Nuosprendžio vykdymas atidedamas nuosprendžiui įsiteisėjus. Nuosprendžio vykdymo atidėjimo klausimą nuteistojo, jo gynėjo, šeimos narių arba artimųjų giminaičių prašymu išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas motyvuota nutartimi.

Question 202

Bausmės vykdymo atidėjimas

Answer 202

BPK 339 1. Teismas, remdamasis BK 75 (Bausmės vykdymo atidėjimas) ar 92 straipsniu (Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui) ir įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje, jeigu ji buvo rengta, pateiktą informaciją, priimdamas nuosprendį gali nuspręsti bausmės vykdymą atidėti. 2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nuosprendyje nurodo bausmės atidėjimo trukmę ir nuteistajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. 3. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Question 203

Nedelstinas paskelbto nuosprendžio vykdymas

Answer 203

BPK 340 1. Išteisinamąjį nuosprendį, taip pat nuosprendį, kuriuo nuteistasis atleidžiamas nuo BA ar bausmės atlikimo, vykdo pats teismas po to, kai paskelbia nuosprendį, išaiškina nuteistajam nuosprendžio esmę bei jo teises ir pareigas. 2. Suimtą išteisintąjį ar nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje BPK 309 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. 3. Nedelsiant vykdyti teismo paskelbtą nuosprendį privaloma visoms valstybės institucijoms bei asmenims ir tai negali būti trukdoma.

Question 204

Nuosprendžio pateikimas vykdyti

Answer 204

BPK 342 1. Įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus BPK 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. 2. Patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui. Jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prie I instancijos teismo nuosprendžio nuorašo pridedamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas. 3. Jeigu vadovaujantis BK 63 (Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas) ar 64 (Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) straipsniu nuteistajam paskirtos dvi bausmės, dokumentai išsiunčiami bausmes vykdyti privalančioms institucijoms. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais nuosprendis pateikiamas vykdyti: 1) dėl viešųjų darbų bausmės – probacijos tarnybai; 2) dėl baudos priverstinio išieškojimo – antstoliams; 3) dėl laisvės apribojimo bausmės – probacijos tarnybai; 4) dėl arešto bausmės – laisvės atėmimo vietai, kurioje laikomas nuteistasis arba kurioje jis turės atlikti bausmę, jeigu nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas; 5) dėl terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių – laisvės atėmimo vietai, kurioje laikomas nuteistasis, arba policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta, jeigu nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas; 6) dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – probacijos tarnybai ir institucijai, suteikusiai tą specialią teisę; 7) dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – antstoliams; 8) dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo – probacijos tarnybai ir asmens darbovietės administracijai ir, jeigu šiam asmeniui atimta teisė užsiimti tam tikra veikla, – institucijai, išduodančiai leidimus tokiai veiklai; 9) dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriui; 10) dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių – probacijos tarnybai; 11) dėl auklėjamojo poveikio priemonės – atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą taikymo nepilnamečiams – specialios auklėjimo įstaigos administracijai; 12) dėl kitų auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus įspėjimą) taikymo nepilnamečiams – probacijos tarnybai; 13) nuosprendis, kuriuo atidedamas paskirtos bausmės vykdymas, – probacijos tarnyboms; 14) nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskiriama bausmė už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, NV valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, – bausmę vykdančiai institucijai ir nuteistojo darbovietės, kurioje jis dirbo arba ėjo pareigas NV padarymo metu, administracijai, jeigu nuteistasis toliau dirba arba eina pareigas toje darbovietėje. 5. Jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje ES valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti ES valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. LR teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms ES valstybėms narėms taisykles patvirtina LR Vyriausybė. 6. LR įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų BB tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai ES valstybei narei.

Question 205

Dokumentai, siunčiami nuosprendį vykdančiai įstaigai

Answer 205

Siunčiama: - Nuosprendis - Apel instn nuosprendis, jei keičiamas I instancijos nuosprendis.

Question 206

Priemonės pasirūpinti nuteistojo vaikais ir nuteistojo asmens turto apsauga

Answer 206

BPK 343 . Priemonės pasirūpinti nuteistojo vaikais Jeigu areštu ar laisvės atėmimu nuteistas asmuo turi vaikų iki 18 metų, kurie lieka be reikalingos priežiūros, nuosprendį vykdyti pateikiantis teismas, jei tai nebuvo padaryta anksčiau, privalo juos atiduoti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis ir apie tai turi pranešti nuteistajam. BPK 344. Nuteistojo asmens turto apsauga Nuosprendį vykdyti pateikiantis teismas, jeigu tai nebuvo padaryta anksčiau, privalo imtis priemonių nuteistojo būstui ir kitokiam turtui išsaugoti. Dėl to teismas, pateikdamas nuosprendį vykdyti, tuo pat metu siunčia rašytinį pavedimą turto buvimo vietos savivaldybės vykdomajai institucijai ir apie tai praneša nuteistajam.

Question 207

Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas

Answer 207

BPK 347 Kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Question 208

Nuosprendžio vykdymo bendroji tvarka

Answer 208

BPK 348 1. Nuosprendį vykdyti gavusi institucija, įstaiga ar įmonė ne vėliau kaip kitą dieną praneša apie tai nuosprendį vykdyti pateikusiam teismui ir nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui. 2. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančios įstaigos turi pranešti nuosprendį priėmusiam teismui ir nuteistojo šeimai ar artimiesiems giminaičiams apie bausmės atlikimo vietą. 3. Įvykdžiusios šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus reikalavimus, nuosprendį vykdančios valstybės institucijos nuteistojo atžvilgiu veikia vadovaudamosi Bausmių vykdymo kodeksu ir kitais bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių ir auklėjamojo poveikio priemonių nepilnamečiams, probacijos vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

Question 209

Nuosprendžio vykdymo tvarka atsižvelgiant į bausmės rūšį

Answer 209

BPK 351. Nuosprendžio, kuriuo paskirti viešieji darbai, vykdymas 1. teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos viešųjų darbų bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. 2. Teismas bausmę vykdančios įstaigos teikimu viešųjų darbų bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę BK 46 (Viešieji darbai) straipsnyje numatytais atvejais. 3. Viešųjų darbų bausmė pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 352. Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas 1. teismas tuoj pat išaiškina paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. 2. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. 3. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 (Bauda) straipsnyje numatytais atvejais. 4. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 353. Nuosprendžio, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, vykdymas 1. teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. 2. Teismas laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. 3. Laisvės apribojimo bausmė pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 354-356. Nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas, laisvės atėmimas, laisvės atėmimas iki gyvos galvos, vykdymas Teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. BPK 357. Nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymas 1. Tokį Nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos BPP turinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas. 2. Nuosprendį paskelbęs teismas apie viešųjų teisių nuteistajam atėmimą po nuosprendžio įsiteisėjimo paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. 3. Jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios BPP pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Pataisos įstaigos administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčia pranešimą apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos uždraudimą naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, arba viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai. 4. Jeigu panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos įstaigą, BPP – uždraudimo naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, arba viešųjų teisių atėmimo – vykdymas sustabdomas iki šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų vykdyti šias BPP atsiradimo. 5. Darbdavys, valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, nevalstybinė organizacija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nuosprendžio nuorašo gavimo LR įstatymų nustatyta tvarka nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos, jeigu nuteistasis dirba darbą arba eina pareigas, kurie uždrausti teismo nuosprendžiu, arba panaikina nuteistajam išduotą leidimą užsiimti tam tikra veikla ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apie tai praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir atitinkamai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Atlikusiam BPP asmeniui leidimas užsiimti tam tikra veikla išduodamas LR įstatymų nustatyta bendra tvarka. 6. Jeigu nuosprendžiu paskirta BPP – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei VMI. 7. Antstolis, perdavęs konfiskuotą turtą teritorinei VMI, ne vėliau kaip per 3 dienas grąžina nuosprendį priėmusiam teismui vykdomąjį raštą su įrašu, kad turtas konfiskuotas. 8. Nuteistiesiems, kuriems paskirta BPP – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas arba nemokami darbai, arba įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, BK 74 straipsnyje numatytais atvejais teismas vieną BPP gali pakeisti kita BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Question 210

Abejonių ir neaiškumų, kylančių vykdant nuosprendį, sprendimas

Answer 210

BPK 361 1. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. 2. Teismas turi teisę priimti sprendimus: - panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; - panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; - įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; - įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; - taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; - dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; - dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; - dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jeigu šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; - dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla; - dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų. 3. Teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Teismas gali priimti sprendimą: - dėl papildomai rasto nuteistojo iki nuosprendžio priėmimo įgyto turto, kurį pagal įstatymus reikia konfiskuoti, konfiskavimo; - dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos pagal teismo nuosprendį reikia konfiskuoti, sąrašo patikslinimo, jeigu nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojama nuteistajam priklausančio turto dalis, bei dėl kitokių neaiškumų. 4. Vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Question 211

Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka

Answer 211

362 1. Klausimus dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal BPK 359 straipsnį, dėl viešųjų darbų pakeitimo kita bausme ar, atleidus nuo viešųjų darbų bausmės, BPP paskyrimo vietoj šios bausmės pagal BPK 351 straipsnį, dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme ar, atleidus nuo laisvės apribojimo bausmės, BPP paskyrimo vietoj šios bausmės pagal BPK 353 straipsnį, dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal BPK 354 straipsnį, dėl vienos BPP pakeitimo kita BPP pagal BPK 357 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis. Tais atvejais, kai teismo posėdyje nagrinėjamas nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal BPK 359 straipsnį klausimas, teismo posėdyje dalyvauja išvadą apie nuteistojo sveikatos būklę pateikusios gydytojų komisijos atstovas ir prokuroras, visais kitais atvejais – bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras. Į posėdį reikiamais atvejais teismas gali šaukti, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo šaukti ir nuteistąjį, tačiau jo neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. 2. Klausimus dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme pagal BPK 352 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Klausimus dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BPK 360 straipsnio 8 dalį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. 3. Klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti ES valstybės narės kompetentingai institucijai pagal BPK 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. 4. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Probacijos įstatyme nurodytus klausimus nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. 5. Tais atvejais, kai šiame straipsnyje nurodytiems klausimams spręsti teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per 7 dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos. 6. Kai šiame straipsnyje nurodytiems klausimams spręsti rengiamas teismo posėdis, klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis. 7. Nutartį teismas priima pasitarimų kambaryje.

Question 212

Teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo tvarka

Answer 212

BPK 363 1. Atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal BK 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą. 2. Prašymą teismas nagrinėja teismo posėdyje, išreikalavęs nuosprendžio nuorašą arba teismo bylą, taip pat kitus reikiamus dokumentus, apibūdinančius atlikusį bausmę asmenį, jo darbinę veiklą ir elgesį. Teismo posėdyje turi dalyvauti pateikęs prašymą atlikęs bausmę asmuo. 3. Klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išnagrinėja turimus dokumentus, išklauso bausmę atlikusį asmenį. 4. Nutartį priima pasitarimų kambaryje. 5. Jeigu teismas priima nutartį atmesti prašymą, pakartotinai šiuos klausimus teismas gali nagrinėti ne anksčiau kaip po 1 metų nuo prašymo atmetimo.

Question 213

Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimo tvarka

Answer 213

BPK 364 1. Skundą dėl apylinkės teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, nagrinėja apygardos teismas, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliacinis teismas. 2. Nutartis dėl BPK 361–363, 365, 365(1), 3653 straipsniuose nurodytų klausimų gali apskųsti - prokuroras, - nuteistasis, - asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ir jų gynėjas, - nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, - juridinio asmens atstovas, - o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio atžvilgiu, – taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. 3. Skundas paduodamas per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos. Prokurorui, nuteistojo gynėjui ir nepilnamečio nuteistojo atstovui pagal įstatymą dėl BPK 360 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytų teismo nutarčių ir suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jiems dienos. Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą. Skundą gavęs teismas per 3 dienas nuo jo gavimo teisme dienos praneša šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims apie gautą skundą ir teisę per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos aukštesniajam teismui pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, o skundą kartu su medžiaga perduoda atitinkamam teismui. 4. Skundo padavimas sustabdo teismo nutarčių atidėti nuosprendžio vykdymą, atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, pripažinti ES valstybės narės teismo priimtą sprendimą konfiskuoti ir BPK 360 straipsnio 5 dalyje nurodytų nutarčių vykdymą. 5. Aukštesniojo teismo pirmininkas ar BB skyriaus pirmininkas skundą paskiria nagrinėti teisėjui ar 3 teisėjų kolegijai ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kai skundžiamą nutartį žemesniajame teisme priėmė 1 teisėjas, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja 1 teisėjas; kai nutartį žemesniajame teisme priėmė teisėjų kolegija, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja 3 teisėjų kolegija. 6. Kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. 7. Skundą nagrinėjant teismo posėdyje, jį padavęs asmuo gali duoti paaiškinimus skundo argumentams patikslinti ir papildyti, taip pat pateikti su skundu susijusius dokumentus. Paaiškinimus dėl skundo turi teisę duoti posėdyje dalyvaujantys asmenys. Skundas turi būti išnagrinėtas per 7 dienas nuo jo gavimo aukštesniajame teisme dienos, o kai teismo posėdis nerengiamas, – per 7 dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos. 8. Išnagrinėjęs skundą, teismas priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį; 2) panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą; 3) pakeisti teismo nutartį. 9. Apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Question 214

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas arba bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimas

Answer 214

BPK 358 1. Nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. 2. Teismas, gavęs Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą probacijos tarnybos teikimą, sprendimą dėl jo priima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio teikimo gavimo dienos. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus klausimus teismas nagrinėja teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. 4. Bylos nagrinėjimas pradedamas teisėjo pranešimu. Po to teismas išklauso atvykusius į posėdį asmenis. 5. Teismas nuteistajam pakeičia bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas arba panaikina bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę motyvuota nutartimi. Nutarties nuorašas išsiunčiamas bylą nagrinėjusiam I instancijos teismui.

Question 215

Nuteistojo atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos

Answer 215

BPK 359 1. BK 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. 2. Teikimas atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos nagrinėjamas teismo posėdyje BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Jeigu asmuo susirgo psichine liga ir gali prireikti jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones, teikimas nagrinėjamas BPK 402 ir 403 straipsniuose nustatyta tvarka.

Question 216

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų

Answer 216

BPK 360 1. Bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. 2. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. 3. Kai nagrinėjamas skundas dėl Komisijos nutarimo, teismas per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo apie gautą skundą ir teisę per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismo reikalavimu bausmę vykdanti institucija asmens bylą pateikia likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki klausimo nagrinėjimo teisme. 4. Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Komisijos nutarimo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą; 2) patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 3) patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas. 5. Priėmęs nutartį patvirtinti Komisijos nutarimą arba patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas kartu nustato nuteistajam probacijos sąlygas. 6. Nuteistajam, pateikusiam Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalyje nurodytą sutikimą, nustatoma intensyvi priežiūra, kitos probacijos sąlygos nustatomos atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas ir (ar) lygtinai paleidžiamo iš pataisos įstaigos nuteistojo kriminogeninius veiksnius. 7. Šiame straipsnyje nurodytų teismo nutarčių nuorašai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarčių priėmimo išsiunčiami nuteistajam ir prokurorui. Nutartys skundžiamos ir skundai nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. 8. Nuteistajam, kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos remiantis Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, probacijos sąlygas pakeičia arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. 9. Teismas, gavęs Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą probacijos tarnybos teikimą, sprendimą dėl jo priima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio teikimo gavimo dienos.

Question 217

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarka

Answer 217

360(1) 1. BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir motyvuota nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo 3 teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Nagrinėjant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir bausmę vykdančios institucijos atstovas. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas, nukentėjusysis arba jo atstovas, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo klausimo nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis. 3. Teismo nutarties nuorašai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo išsiunčiami prokurorui, bausmę vykdančiai institucijai, nuteistajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam ar jo atstovui. 4. Teismo nutartį turi teisę apskųsti prokuroras, nuteistasis ar jo gynėjas, nukentėjusysis ar jo atstovas. Nutartis skundžiama ir skundas nagrinėjamas BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka.

Question 218

Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka

Answer 218

``` BPK 362(1. 1. Pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. ``` 2. Paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis. 3. Prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Kai teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo ar teikimo gavimo teisme dienos šiems asmenims praneša apie gauto prašymo ar teikimo nagrinėjimo laiką ir teisę per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per 7 dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos. 4. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę BB nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. 5. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti. 6. Teismo nutartį turi teisę apskųsti prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas. Nutartis skundžiama ir skundas nagrinėjamas BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundą išnagrinėjusio teismo nutartis yra neskundžiama.

Question 219

Užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymas

Answer 219

BPK 365. 1. Tokie sprendimai LR vykdomi LR tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje (nuosprendžių ir nutarties vykdymas) nustatytas taisykles. 2. Užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymą nagrinėja nuteisto FA gyvenamosios vietos ar nuteisto JA buveinės vietos apylinkės teismas. Ši taisyklė netaikoma laisvės atėmimo bausmių ir priverčiamųjų medicinos priemonių vykdymo atvejais. 3. Užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su LR baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais LR tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Tuo atveju, kai nuteistasis yra LR teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs LR TM prašymą. 4. Teismas šiuos klausimus išsprendžia nutartimi BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nutartį nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras gali skųsti BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Užsienio valstybės teismo pritaikytą priverčiamąją medicinos priemonę su LR įstatymais suderina šios priemonės taikymo vietos apylinkės teismas, gavęs LR TM prašymą. Teismo nutartis šiuo klausimu priimama ir gali būti skundžiama BPK 405 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 365(1) straipsnis. ES valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimas LR 1. Pripažįsta nubausto FA gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Jeigu nubaustas FA neturi gyvenamosios vietos LR arba JA neturi buveinės LR, tada piniginę sankciją pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, buvimo vietos apylinkės teismas. 2. Gavęs ES valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimą, apylinkės teismas per 7 dienas nuo sprendimo gavimo dienos rengia teismo posėdį. Į posėdį teismas šaukia nubaustą asmenį, jo gynėją ir prokurorą, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo. Klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis ir priima nutartį pripažinti piniginę sankciją arba nutartį atsisakyti pripažinti piniginę sankciją. Nutartį teismas priima pasitarimų kambaryje. 3. Teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu: 1) piniginė sankcijos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves; 2) LR arba kitoje valstybėje, išskyrus sprendimą priėmusią valstybę, nubaustam asmeniui buvo priimtas sprendimas dėl tų pačių veikų ir tas sprendimas buvo įvykdytas; 3) piniginė sankcija paskirta dėl veikos, kuri pagal BK nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų NV; 4) piniginė sankcija paskirta dėl veikos, dėl kurios gali būti taikomi LR baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję BK 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; 5) nubaustas asmuo pagal tarptautinės teisės normas ar LR įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos; 6) nubaustas asmuo veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal BK galima BA už jo padarytą NV; 7) piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus; 8) piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos; 9) piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo; 10) piniginės sankcijos dydis yra mažesnis negu 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte numatyta suma; 11) nėra gautas 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnyje numatytas liudijimas arba jis yra neišsamus, arba aiškiai neatitinka dėl nubausto asmens priimto sprendimo; 12) gauti dokumentai nėra išversti į lietuvių arba anglų kalbas. 4. Šio straipsnio 3 dalies 1, 4, 7, 8, 9, 11 ir 12 punktuose numatytais atvejais teismas kreipiasi į ES valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu per teismo nustatytą terminą pateikti papildomą informaciją. Tokiu atveju teismas daro posėdžio pertrauką. Jeigu per teismo nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti piniginę sankciją. 5. Prireikus mokėtina suma teismo nutartimi konvertuojama pagal Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, kuris galiojo piniginės sankcijos paskyrimo metu. Tais atvejais, kai ES valstybės narės kompetentinga institucija paskyrė piniginę sankciją dėl veikos, padarytos ne šios valstybės teritorijoje, o dėl šios veikos gali būti taikomi LR baudžiamieji įstatymai, teismas sumažina mokėtinos piniginės sankcijos dydį iki maksimalaus dydžio, numatyto už analogišką NV pagal BK. 6. Jeigu teismas nusprendžia atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, apie šią nutartį ir jos motyvus nedelsiant informuojama ES valstybės narės kompetentinga institucija. 7. Teismo nutartį pripažinti piniginę sankciją ar atsisakyti pripažinti piniginę sankciją prokuroras, nubaustas asmuo ar jo gynėjas gali skųsti BPK 364 straipsnio nustatyta tvarka. 365(2). ES valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos VYKDYMAS LR 1. ES paskirta ir pripažinta piniginė sankcija vykdoma pagal atitinkamus LR įstatymus su šiame straipsnyje numatytais ypatumais. 3. Piniginė sankcija ar jos dalys, atsižvelgiant į jų pobūdį, turi būti sumokėtos į teritorinės VMI, Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo arba nukentėjusiojo ar trečiųjų asmenų sąskaitas. Prireikus teismas nutartimi nustato, į kokių institucijų ar asmenų sąskaitas turi būti sumokėtos atitinkamos piniginės sankcijos dalys. 4. Jeigu nubaustas asmuo pateikia duomenų, kad visos piniginės sankcijos ar jos dalys sumokėtos kitoje valstybėje, teismas raštu kreipiasi į ES valstybės narės kompetentingą instituciją ir prašo nedelsiant pateikti visą būtiną informaciją. Gavęs ES VN institucijos atsakymą, teismas išskaičiuoja išieškotas piniginės sankcijos dalis iš sumos, kuri turi būti išieškota LR. Prireikus gali būti šaukiamas teismo posėdis, kuriame turi teisę dalyvauti nubaustas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. 5. Piniginė sankcija gali būti pakeista kita bausme ar BPP tik tais atvejais ir tokios apimties, kokią 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnyje numatytame liudijime iš anksto yra nurodžiusi piniginę sankciją paskyrusi ES VN kompetentinga institucija. 6. Nubaustas asmuo nuo visos ar dalies piniginės sankcijos vykdymo gali būti atleistas amnestijos ar malonės tvarka. 7. Gavęs ES valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą, kuriuo atšaukiamas reikalavimas vykdyti paskirtą piniginę sankciją, teismas nedelsdamas priima nutartį nutraukti piniginės sankcijos vykdymą. 8. Apie piniginės sankcijos įvykdymą, apie visišką ar dalinį neįvykdymą, jos pakeitimą į kitas bausmes ar BPP nedelsiant raštu informuojama ES VN kompetentinga institucija. 365(3) . ES VN teismo sprendimo konfiskuoti PRIPAŽINIMAS LR 1. pripažįsta FA, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, gyvenamosios vietos arba JA, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, buveinės vietos apylinkės teismas. Tais atvejais, kai fizinis asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, neturi gyvenamosios vietos LR arba juridinis asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, neturi buveinės LR, pripažįsta konfiskuotino turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismas. 2. Gavęs ES VN teismo sprendimą konfiskuoti, apylinkės teismas per 7 dienas nuo sprendimo gavimo dienos rengia teismo posėdį. Į posėdį teismas šaukia asmenį, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, jo gynėją, juridinio asmens atstovą, prokurorą ir kitus suinteresuotus asmenis, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo. Klausimo nagrinėjimas pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu. Po to teismas išklauso į posėdį atvykusius asmenis ir priima nutartį pripažinti ES VN teismo sprendimą konfiskuoti arba nutartį atsisakyti pripažinti ES VN teismo sprendimą konfiskuoti. Nutartį teismas priima pasitarimų kambaryje. 3. Teismas atsisako pripažinti ir vykdyti ES VN teismo sprendimą konfiskuoti, jeigu: 1) sprendimo konfiskuoti vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2) sprendimo konfiskuoti vykdymas pažeistų draudimą bausti asmenį už tą pačią NV antrą kartą; 3) sprendimas konfiskuoti priimtas dėl veikos, kuri pagal BK nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai sprendimas konfiskuoti priimtas dėl 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų; 4) asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ar konfiskuotinas turtas pagal tarptautinės teisės normas ar LR įstatymus turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos; 5) sprendimo konfiskuoti vykdymas pažeistų teisėtus trečiųjų šalių interesus; 6) asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, asmeniškai nedalyvavo šį klausimą nagrinėjant teisme, kuris priėmė sprendimą, išskyrus atvejus, kai šios dalies 8 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai ir laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą nagrinėjimą teisme, taip pat kad asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į nagrinėjimą teisme, arba b) jis, žinodamas apie numatomą nagrinėjimą teisme, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti nagrinėjimo teisme metu ir gynėjas iš tiesų asmenį gynė nagrinėjimo teisme metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepateikė apeliacinio skundo; 7) sprendimas konfiskuoti priimtas dėl veikos, dėl kurios gali būti taikomi LR baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję BK 96 straipsnyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; 8) nėra gautas 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti 4 straipsnyje nurodytas liudijimas arba jis yra neišsamus, arba aiškiai neatitinka sprendimo konfiskuoti, arba gauti dokumentai nėra išversti į lietuvių arba anglų kalbas. 4. Jeigu ES VN teismo sprendimas konfiskuoti yra grindžiamas sprendimą priėmusios valstybės narės nacionalinėje teisėje numatyta bendrąja (išplėstine) asmens turto konfiskacija, teismas sprendimą konfiskuoti pripažįsta tik tiek, kiek tai yra suderinama su BK 72 ir 72(3) straipsnių nuostatomis. 5. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 5, 6, 8 punktuose ir 4 dalyje numatytais atvejais teismas kreipiasi į ES VN kompetentingą instituciją su prašymu per teismo nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Tokiu atveju teismas daro posėdžio pertrauką. Jeigu per nustatytą terminą informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti ES VN teismo sprendimą konfiskuoti. 6. Teismas privalo priimti ir išnagrinėti kiekvieno suinteresuoto asmens skundą, susijusį su ES VN teismo sprendimo konfiskuoti pripažinimu. Prireikus teismas daro posėdžio pertrauką. ES VN teismo sprendimo konfiskuoti pagrįstumas gali būti ginčijamas tik sprendimą konfiskuoti priėmusioje valstybėje narėje pagal jos nacionalinę teisę. 7. Tais atvejais, kai ES VN teismo sprendimas konfiskuoti susijęs su pinigų suma ir kai FA ar JA, dėl kurių turto konfiskavimo priimtas sprendimas, pateikia duomenų apie dalinį ar visišką turto konfiskavimą kitoje valstybėje, teismas raštu kreipiasi į ES VN kompetentingą instituciją su prašymu nedelsiant pateikti visą būtiną informaciją apie kitoje valstybėje konfiskuotą turtą. Gavęs šią informaciją, teismas sumažina konfiskuotino turto sumą kitoje valstybėje konfiskuoto turto sumos dydžiu. Prireikus konfiskuotino turto suma teismo nutartimi konvertuojama pagal Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, galiojusį sprendimo konfiskuoti priėmimo metu. 8. Teismo nutartį pripažinti ES VN teismo sprendimą konfiskuoti ar atsisakyti pripažinti ES VN teismo sprendimą konfiskuoti asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, jo gynėjas, JA atstovas, prokuroras ir kiti suinteresuoti asmenys gali skųsti BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Apie gautą skundą teismas nedelsdamas raštu praneša ES VN` kompetentingai institucijai. 365(4). ES VN teismo sprendimo konfiskuoti vykdymas LR 1. ES VN teismo priimtas ir BPK 365(3) straipsnyje nustatyta tvarka pripažintas sprendimas konfiskuoti vykdomas pagal LR įstatymus, atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytus ypatumus. 3. Nutartį pripažinti sprendimą konfiskuoti priėmęs teismas savo iniciatyva arba prokuroro, nuteistojo, asmens, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, jų gynėjo, JA atstovo prašymu nutartimi gali atidėti sprendimo konfiskuoti pateikimą vykdyti ar pradėtą vykdymą, jeigu: 1) sprendimas konfiskuoti vienu metu vykdomas daugiau negu vienoje ES VN ir vykdant sprendimą konfiskuoti gauta suma gali viršyti jame nurodytą sumą; 2) sprendimo konfiskuoti vykdymas galėtų pakenkti vykstančiam BP; 3) turtas konfiskuojamas kitoje BB ar kito administracinio proceso tvarka. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais teismas sprendimo konfiskuoti vykdymo atidėjimo laikotarpiu imasi būtinų priemonių vėlesniam turto konfiskavimui užtikrinti. Apie sprendimo konfiskuoti vykdymo atidėjimą, taip pat apie vykdymo atnaujinimą nedelsiant raštu pranešama ES VN kompetentingai institucijai ir sprendimo konfiskuoti vykdymo vietos antstoliui. 5. Gavęs ES VN kompetentingos institucijos pranešimą, kuriuo atšaukiamas reikalavimas vykdyti priimtą sprendimą konfiskuoti, teismas nedelsdamas priima nutartį nutraukti sprendimo konfiskuoti vykdymą ir apie tai praneša sprendimo konfiskuoti vykdymo vietos antstoliui. 6. Apie sprendimo konfiskuoti įvykdymą, apie visišką ar dalinį sprendimo konfiskuoti neįvykdymą nedelsiant raštu pranešama Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir sprendimo konfiskuoti vykdymo vietos antstoliui.

Question 220

Kasacinio proceso samprata, reikšmė ir uždaviniai

Answer 220

Bylų procesas kasacinės instancijos teisme yra BP stadija, kurioje pagal įstatyme numatytą proceso dalyvių arba prokuroro kasacinius skundus tikrinamas įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ar nutarčių teisėtumas Tai paskutinė BP stadija. Prasideda kasacinio skundo padavimu ir baigiasi kasacinio teismo nutarties priėmimu. Įrodymų tyrimas neatliekamas. Vertinamas tik teisėtumas. ETAPAI: 1. įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas 2. kasacinio skundo priėmimas 3. kasacinės blos parengimas nagrinėti 4. kasacinės bylos nagrinėjimas REIKŠMĖ 1. Kasacinėje instancijoje patikrinamas įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas bei ištaisomos teismų sprendimuose padarytos teisės taikymo klaidos 2. įgyvendinama proceso dalyvių teisė apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį ir užtikrinamos kitos jų teisės bei teisėti interesai 3. formuojama vienoda teismų praktika aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Question 221

Teisė apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka

Answer 221

BPK 367 1. Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį remiantis BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę: - prokuroras, - nukentėjusysis, jo atstovas, - nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą. GYnėjas - kai tai neprieštarauja raštu pareikštai ginamojo valiai, - asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jo gynėjas, atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, - taip pat civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. tik dėl civilinio ieškinio, - užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas. tik dėl šio sprendimo. 2. Tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti kasacinį skundą, jeigu nėra raštu išreikštos nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio gynėjai gali paduoti kasacinį skundą nepaisydami ginamojo valios. 3. Kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pastaba. 3 dalis taikoma nuosprendžiams ir nutartims, priimtiems po įstatymo Nr. XII-775 įsigaliojimo (2014-03-25). 4. Kasacine tvarka skundžiamos tik BPK 318 straipsnio 1 dalyje ir 326 straipsnio 1, 5 dalyse išvardytos nutartys. 5. Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami. Pakartotiniu laikomas kasacinis skundas, kurį BB tas pats proceso dalyvis paduoda antrą kartą po to, kai kasacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, taip pat skundas, kurį išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo ar išteisintojo, ar asmens, kuriam byla nutraukta, kasacinį skundą paduoda savo vardu pilnamečio nuteistojo ar išteisintojo, ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjas, arba skundas, kurį išnagrinėjus bylą pagal pilnamečio nuteistojo ar išteisintojo, ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjo skundą paduoda nuteistasis ar išteisintasis, ar asmuo, kuriam byla nutraukta.

Question 222

Kasacinis bylos procesas

Answer 222

BPK 366. Kasacinės instancijos teismas 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių, priimtų I instancijos teismuose ir apeliacinės instancijos teismuose apeliacine tvarka. 2. Kasacines bylas teismo posėdyje nagrinėja LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 3 ar išplėstinė 7 teisėjų kolegija arba LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, arba mišri LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus 3 ar išplėstinė 7 teisėjų kolegija, arba LAT plenarinė sesija. BPK 368. Kasacinis skundas 1. Įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis apskundžiami kasaciniu skundu. 2. Kasaciniame skunde turi būti nurodyta: - kasacinio teismo pavadinimas; - skundžiamas teismo nuosprendis ar nutartis; - teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą; - kasatoriaus prašymas. Kasacinį skundą pasirašo kasatorius. 3. Kasatorius turi teisę raštu atšaukti skundą. Prokuroro paduotą skundą gali atšaukti ir aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali tik raštu suderinęs tai su nuteistuoju, išteisintuoju ar asmeniu, kuriam byla nutraukta. Suderinti nebūtina su asmeniu, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ar nepilnamečiu asmeniu. Atšaukti kasacinį skundą leidžiama iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios. Jeigu atšaukus skundą nėra suėję BPK 370 straipsnyje nurodyti terminai, gali būti paduotas naujas kasacinis skundas. BPK 370 . Kasacinio apskundimo terminai 1. Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per 3 mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. 2. BPK 367 straipsnio 1 dalyje ir 404 straipsnyje nurodytiems asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Bet ne vėliau kaip per 1 metus po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo Dėl termino atnaujinimo sprendžia atrankos kolegija. BPK 371 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo tvarka Dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių kasaciniai skundai paduodami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. BPK 372 . Kasacinio skundo priėmimo tvarka 1. Gavęs kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų pavedimu Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas patikrina, ar: - skundas nėra pakartotinis, - jis paduotas nepraleidus BPK 370 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, - nėra draudimo skųsti teismo nuosprendį ar nutartį, numatyto BPK 367 straipsnio 3 dalyje, - nutartis skundžiama kasacine tvarka pagal BPK 367 straipsnio 4 dalį. Pakartotinis kasacinis skundas, skundas, paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą, taip pat skundas, paduotas dėl nuosprendžio ar nutarties, kurie negali būti skundžiami kasacine tvarka, grąžinamas kasatoriui. Kasatoriui taip pat grąžinamas nepasirašytas kasacinis skundas. 2. Jeigu viskas OK, išreikalaujama byla, kuri kartu su skundu perduodama LAT pirmininko ar šio teismo BB skyriaus pirmininko sudarytai 3 teisėjų atrankos kolegijai. 3. Atrankos kolegija rašytinio proceso tvarka sprendžia kasacinio skundo priėmimo klausimą. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent 1 iš atrankos kolegijos narių. Teisėjo dalyvavimas atrankos kolegijoje, sprendžiant joje kasacinio skundo priėmimo klausimą, netrukdo jam nagrinėti bylą pagal tą kasacinį skundą. 4. Kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis: 1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir nėra prašymo atnaujinti praleistą terminą arba prašymas jį atnaujinti yra atmestas; 2) paduotas dėl nuosprendžio ar nutarties, kurie kasacine tvarka negali būti skundžiami pagal BPK 367 straipsnio 3 ar 4 dalis; 3) neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų; 4) aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų; 5) paduotas asmens, neturinčio teisės paduoti kasacinį skundą; 6) yra pakartotinis. 5. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti, nutartyje išdėstomi tokio sprendimo motyvai. Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui. 6. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais, kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas BPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu. 7. Išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. 8. Atrankos kolegija, nusprendusi priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi nusprendžia, ar byla turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Žodinio proceso tvarka kasacinė byla nagrinėjama BPK 374(2) straipsnyje numatytais atvejais. Kitais atvejais kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. BPK 373 . Kasacinės bylos parengimas nagrinėti atrankos kolegijai priėmus kasacinį skundą 1. Kai atrankos kolegija priima kasacinį skundą, LAT pirmininkas ar BB skyriaus pirmininkas sudaro 3 teisėjų kolegiją, paskiria kolegijos pirmininką bei pranešėją ir suderinęs su pranešėju nustato bylos parengimo terminą. Prireikus teisėjas pranešėjas išreikalauja papildomą medžiagą. 2. Kolegijos teisėjai, susipažinę su kasaciniu skundu ir byla, turi įgaliojimus, vadovaujantis BPK 374(2) straipsniu, nuspręsti, kad byla, atrankos kolegijos sprendimu nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Kai teisėjų kolegija parengia kasacinę bylą, LAT pirmininkas ar BB skyriaus pirmininkas paskiria kasacinės bylos nagrinėjimo datą. 3. Jei kasacinė byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teisėjas pranešėjas nurodo šaukti į teismą BPK 375 straipsnyje išvardytus asmenis. Jeigu žodinio proceso tvarka nagrinėtinoje byloje kasacinis skundas paduotas remiantis nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, nuteistajam ar išteisintajam, ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, nusiunčiamas kasacinio skundo nuorašas. 4. BPK 378 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju LAT pirmininkas ar BB skyriaus pirmininkas, kai atrankos kolegija priima kasacinį skundą, gali nuspręsti perduoti jį nagrinėti išplėstinei 7 teisėjų kolegijai ar LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai. 5. Atrankos kolegijos arba bylą nagrinėjančio teismo siūlymu LAT pirmininkas bylai nagrinėti gali sudaryti mišrią BB skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus 3 ar išplėstinę 7 teisėjų kolegiją arba teismo plenarinę sesiją. Tokia kolegija sudaroma ir bylos joje nagrinėjamos taikant BPK nustatytas kasacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų jose nagrinėjimo taisykles. BPK 374(1) straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimas RAŠYTINIO proceso tvarka 1. Kai priimtas sprendimas dėl kasacinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir paskirta kasacinės bylos nagrinėjimo data, kasatoriui, prokurorui ir proceso dalyviams, su kurių interesais kasacinis skundas susijęs, teisėjo pranešėjo nurodymu pranešama, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtis ir pasiūloma pateikti atsiliepimus į kasacinį skundą bei išaiškinama teisė raštu pareikšti nušalinimus ir prašymus. Atsiliepimai į kasacinius skundus, pareiškimai dėl nušalinimo ir prašymai turi būti pateikti per 20 dienų nuo pranešimo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka gavimo dienos. Prokuroras privalo pateikti atsiliepimą į kasacinį skundą. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikimas netrukdo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Prokuroras savo atsiliepimo į kasacinį skundą kopiją išsiunčia kitiems proceso dalyviams, su kurių interesais kasacinis skundas susijęs. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą kopijas šiems proceso dalyviams išsiunčia kasacinės instancijos teismas. Prokurorui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir jų atstovams atsiliepimų į kasacinį skundą kopijos nesiunčiamos. 2. Kasacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į teismo posėdį nekviečiami. 3. Išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, nutartis priimama BPK 377 straipsnyje nustatyta tvarka. Nutarties nuorašai proceso dalyviams įteikiami ar išsiunčiami BPK 385 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismo nutartis teismo posėdžių salėje neskelbiama, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 4. Rašytinio proceso tvarka bylą nagrinėjanti 3 teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 374(2) straipsniu, gali perduoti kasacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. BPK 374(2) straipsnis. Atvejai, kai kasacinė byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka 1. Žodinio proceso tvarka kasacinė byla nagrinėjama, kai: 1) kasacinis skundas yra paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla yra nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais arba 2) byla perduota nagrinėti išplėstinei 7 teisėjų kolegijai ar LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, arba 3) bylą I instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo BB skyriaus 3 teisėjų kolegija, arba 4) apeliacinės instancijos teismas BPK 329 straipsnio 1–3 punktuose numatytais atvejais yra panaikinęs I instancijos teismo nuosprendį ir priėmęs naują nuosprendį, arba 5) atrankos kolegija ar bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija nusprendžia, kad būtina išklausyti proceso dalyvių žodinius paaiškinimus. 2. Kai byloje turi būti nagrinėjami keli kasaciniai skundai, byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl bent vieno iš jų nuspręsta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Question 223

Asmenys, dalyvaujantys teisiamajame posėdyje nagrinėjant kasacinę bylą

Answer 223

BPK 375 1. Nagrinėjant kasacinę bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras. Posėdyje taip pat dalyvauja gynėjas, kurį pasikvietė nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, arba kiti asmenys nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, sutikimu, arba gynėjas, pasikviestas asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, arba jo atstovo pagal įstatymą, arba jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių. Suimtam nuteistajam pranešama apie teisę prašyti per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos paskirti gynėją. 2. Nagrinėjant kasacinę bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje turi teisę dalyvauti taip pat BPK 367 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. Asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gali dalyvauti teismo posėdyje, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo liga. 3. Jeigu kasacinis skundas paduodamas remiantis nuteistojo ar išteisintojo padėtį bloginančiais pagrindais, suimtas nuteistasis turi būti pristatytas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, į teismo posėdį kviečiamas šaukimu. Jeigu nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, laikinai išvykęs, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, darbovietės administracijai. Asmenų, kuriems pranešta apie teismo posėdį, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. 4. Nuteistojo, išteisintojo, asmens, kuriam byla nutraukta, taip pat asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

Question 224

Teismo įgaliojimų, nagrinėjant kasacinę bylą, ribos

Answer 224

BPK 369 straipsnis. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai 1. Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių BPK pažeidimų. 2. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai NV kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. 3. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. BPK 376. Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos 1. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. 2. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. 3. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali pritaikyti lengvesnę NV numatantį įstatymą arba nutraukti BB. Teismas turi teisę pritaikyti sunkesnę NV numatantį įstatymą tik tuo atveju, kai to prašoma paduotame skunde. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Sugriežtinti bausmę teismas gali tuo atveju, kai dėl to paduotas skundas, tačiau jis neturi teisės sugriežtinti bausmę paskirdamas laisvės atėmimą iki gyvos galvos. 4. Pritaikydamas kitą baudžiamąjį įstatymą arba paskirdamas naują bausmę, teismas remiasi I instancijos ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais.

Question 225

Kasacinės instancijos teismo teisės

Answer 225

BPK 382. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti kasacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti I instancijos teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas I instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; 4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti I instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų; 5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį. Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Question 226

Kasacinės bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka

Answer 226

BPK 377. 1. BPK 375 straipsnyje nurodytiems asmenims užtikrinama galimybė teisme susipažinti su kasaciniu skundu ir papildomai surinkta medžiaga. 2. Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešame teismo posėdyje, išskyrus BPK 9 straipsnyje nurodytus atvejus. 3. Paskirtu bylai nagrinėti laiku kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kokia byla, dėl kieno kasacinio skundo ir dėl kokio teismo nuosprendžio ar nutarties nagrinėjama. Po to kolegijos pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį, ar apie bylos nagrinėjimo laiką buvo pranešta BPK 375 straipsnyje nurodytiems asmenims. Kolegijos pirmininkas paskelbia bylą nagrinėjančių teisėjų ir dalyvaujančių posėdyje prokurorų, gynėjų, atstovų, vertėjų bei posėdžio sekretoriaus vardus ir pavardes ir paklausia į posėdį atvykusius asmenis, ar šie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išnagrinėja BPK 57–59 ir 61 straipsniuose nustatyta tvarka. 4. Kolegijos pirmininkas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar šie turi prašymų. Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį. 5. Vienas iš teisėjų savo pranešime išdėsto bylos esmę. 6. Po teisėjo pranešimo proceso dalyviai turi teisę duoti žodinius paaiškinimus. Jeigu yra prokuroro, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, pirmas iš jų – padavęs skundą. Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, pirmas iš jų – padavęs skundą. Po to žodis suteikiamas nedavusiems paaiškinimų proceso dalyviams. Vėliau visiems proceso dalyviams suteikiama teisė duoti papildomus paaiškinimus. Paskutinis papildomus paaiškinimus duoda nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą. 7. Po paaiškinimų, teisėjams nutarus vietoje ar pasitarimų kambaryje, kolegijos pirmininkas praneša apie nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Teisėjų kolegija, priimdama ir paskelbdama kasacinės instancijos teismo nutartį, vadovaujasi BPK 297–299, 302 ir 308 straipsniuose numatytomis atitinkamomis nuostatomis. 8. Jeigu išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nuteistasis turi būti paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nutartis turi būti perduota vykdyti jos paskelbimo dieną.

Question 227

Bylos perdavimas nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai

Answer 227

BPK 378 1. 3 teisėjų kolegijos nagrinėjama kasacinė byla gali būti perduota nagrinėti išplėstinei 7 teisėjų kolegijai, jeigu tinkamas baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas byloje reikštų naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje. 2. 3 teisėjų kolegijos nagrinėjama kasacinė byla gali būti perduota nagrinėti LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu pritaikius byloje baudžiamąjį ar baudžiamojo proceso įstatymą byloje atsirastų pagrindas nukrypti nuo LAT praktikos. 3. Byla išplėstinei 7 teisėjų kolegijai ar LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai perduodama teisėjų kolegijos nutartimi bet kuriuo teismo posėdžio metu. Ši nutartis paskelbiama posėdyje.

Question 228

Bylos nagrinėjimas išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje

Answer 228

BPK 379 1. Byla parengiama nagrinėti išplėstinės 7 teisėjų kolegijos posėdyje laikantis BPK 373 straipsnyje numatytų taisyklių ir nuostatos, kad išplėstinėje 7 teisėjų kolegijoje paprastai dalyvauja teisėjai, nagrinėję tą pačią bylą 3 teisėjų kolegijos posėdyje. 2. Byla išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje nagrinėjama laikantis BPK 377 straipsnio reikalavimų. 3. Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje, remiantis BPK 378 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, byla gali būti perduota nagrinėti LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.

Question 229

Bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje

Answer 229

BPK 380 1. Byla LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje nagrinėjama vadovaujantis BPK 377 straipsnio reikalavimais su šiame straipsnyje numatytomis išimtimis. 2. Plenarinė sesija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų. 3. Plenarinei sesijai pirmininkauja LAT pirmininkas, o kai jo nėra, – šio teismo BB skyriaus pirmininkas. Kai nėra LAT pirmininko ir BB skyriaus pirmininko, LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja LAT pirmininko paskirtas šio skyriaus teisėjas. 4. Plenarinės sesijos nutartis priimama sesijoje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia plenarinės sesijos pirmininko balsas. 5. Plenarinėje sesijoje priimtą nutartį pasirašo visi sesijoje dalyvavę teisėjai.

Question 230

Teismo proceso nutraukimas, kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas

Answer 230

BPK 381 . 1. Kasatoriui ar aukštesniajam prokurorui atšaukus skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia. Kolegija posėdžio pradžioje gali proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva apsvarstyti, ar kasacinis skundas nagrinėtinas. Teismas šiuo klausimu priima nutartį. 2. Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą žodiniame teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas. 3. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į LR KT, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, arba jei prireikia kreiptis į kompetentingą ES teisminę instituciją preliminaraus nutarimo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu, arba jei prireikia prašyti Europos žmogaus teisių teismo konsultacinės išvados dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.

Question 231

Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso teisiniai pagrindai ir tvarka

Answer 231

BPK 387 1. Bylų dėl JA padarytų NV proceso tvarką nustato BPK bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis. 2. Jeigu procesas dėl NV buvo pradėtas atskirai JA ir FA, tokios veikos paprastai turi būti tiriamos kartu. Proceso veiksmai atliekami ir sprendimai dėl JA priimami vadovaujantis BPK bendrosiomis taisyklėmis ir išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai, o dėl FA – vadovaujantis BPK bendrosiomis taisyklėmis. 3. Procesas dėl NV JA gali būti pradedamas ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais NV galimai padariusio FA: 1) kai dėl FA padarytos NV suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tačiau šis terminas dėl JA dar nėra pasibaigęs; 2) kai FA atleidžiamas nuo BA ir jam byla yra nutraukiama; 3) kai FA įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo; 4) kai bylos nagrinėjimas FA sustabdomas ar nutraukiamas dėl to, kad jam po NV padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 5) kai fizinis asmuo mirė ir dėl to jam procesas nepradedamas arba nutraukiamas; 6) kai kompetentinga užsienio valstybės institucija neduoda leidimo FA patraukti BA; 7) kai FA pasislepia nuo IT ar teismo arba jo buvimo vieta nežinoma; 8) kai FA yra ne LR ir vengia atvykti į teismą, o teismas BPK 433 straipsnyje nustatyta tvarka nusprendžia JA bylą tęsti, o FA – bylos nagrinėjimą atidėti; 9) kai IT metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą atskirti JA ir jo naudai ar interesais NV galimai padariusio FA bylą, jei manoma, kad tokiu atveju procesas dėl JA arba dėl FA galės vykti sparčiau; 10) kai sudėtinga JA valdymo struktūra ar kitos aplinkybės neleidžia nustatyti, persekioti ar nuteisti konkretaus NV padariusio FA, tačiau yra pagrindas manyti, kad NV padarė vienas ar daugiau BK 20 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų FA arba kad NV padaryta šių asmenų bendrais veiksmais (neveikimu); 11) kitais atvejais, kai BP NV galimai padariusiam FA nėra pradedamas ar tęsiamas. 4. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nagrinėjant JA baudžiamąją bylą, NV juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio FA kaltės ir BA klausimai neperžiūrimi. Teismas remiasi anksčiau šioje ar kitoje BB priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais konstatuotas FA padarytos NV faktas. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais į bylos nagrinėjimą teisme šaukiamas FA, kuris procese turi nuteistojo teisinę padėtį, ir (ar) jo gynėjas, tačiau jų neatvykimas proceso nesustabdo. Teismas turi teisę apklausti FA ir atlikti su juo kitus įrodymų tyrimo veiksmus. 5. Šio straipsnio 3 dalies 5, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktuose nurodytais atvejais nagrinėjant JA BB, NV JA naudai ar jo interesais padariusio FA baudžiamosios atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Teismas remiasi šioje ar kitoje BB surinktais įrodymais, priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais sprendžiama apie FA padarytos NV faktą. Kaltinamajam FA taikomos BPK 435 ir 436 straipsnių nuostatos. Jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam FA neįmanoma teisingai išspręsti bylą, bylos nagrinėjimas atidedamas arba sprendžiama dėl FA ir JA BB sujungimo.

Question 232

Trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovo samprata

Answer 232

BPK 388 1. Trauktino BA JA atstovu gali būti JA vadovas ar darbuotojas arba advokatas, JA įgaliotas būti atstovu procese. 2. Kai pateikiamas įgaliojimas būti atstovu procese, IT pareigūnas priima nutarimą pripažinti asmenį JA atstovu. 3. Jeigu JA paskiria atstovu netinkamą asmenį arba visai atstovo nepaskiria, IT pareigūnas turi teisę nutarimu paskirti JA atstovą. 4. JA atstovas procese naudojasi visomis teisėmis, kurias BPK suteikia įtariamajam ir kaltinamajam, taip pat atlieka šių proceso dalyvių pareigas.

Question 233

Laikinųjų procesinės prievartos priemonių taikymas juridiniams asmenims

Answer 233

BPK 389 1. JA gali būti paskirtos šios PPP: - laikinas JA veiklos sustabdymas ir - laikinas JA veiklos apribojimas. 2. JA veiklą laikinai sustabdo ar laikinai apriboja prokuroro prašymu IT teisėjas ar teismas nutartimi. 3. Skiriamas tuo atveju, jeigu trauktino BA JA veikla gali sukliudyti netrukdomą BB procesą, taip pat gali pažeisti ūkininkavimo tvarką, padaryti žalos finansams, gamtai, visuomenės saugumui bei intelektinei nuosavybei. 4. Nutartyje laikinai sustabdyti juridinio asmens veiklą JA įpareigojamas laikinai nutraukti visą steigimo dokumentuose numatytą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus padalinius. Nutartyje nurodomas laikino JA veiklos sustabdymo terminas. Prokuroro prašymu IT teisėjo ar teismo nutartimi šis terminas gali būti pratęstas. 5. Nutartyje laikinai apriboti JA veiklą uždraudžiama JA užsiimti tam tikra steigimo dokumentuose numatyta veikla ir įpareigojama uždaryti tam tikrą JA padalinį. Nutartyje nurodomas laikino JA veiklos apribojimo terminas. 6. Nutartis, kuria laikinai sustabdoma JA veikla ar laikinai apribojama JA veikla, siunčiama antstoliui vykdyti. 7. Nutartis JA atstovui paskelbiama pasirašytinai. 8. JA atstovas IT teisėjo ar teismo nutartis laikinai sustabdyti JA veiklą ar laikinai apriboti JA veiklą gali apskųsti aukštesniajam teismui per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos. 9. IT teisėjo ar teismo nutartį neskirti laikino JA veiklos sustabdymo ar laikino juridinio asmens veiklos apribojimo gali apskųsti prokuroras šio straipsnio 8 dalyje nustatytais terminais ir tvarka.

Question 234

Nuosprendžio priėmimas ir vykdymas

Answer 234

BPK 390 1. BB, kurioje kartu patraukti BA ir teisiami JA ir FA, teismas priima vieną nuosprendį. Šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje atskirai išdėstomi teismo sprendimai dėl JA ir dėl FA. Nuosprendį apeliacine tvarka turi teisę apskųsti nuteisto JA atstovas ir nuteistas FA, taip pat kiti nagrinėjimo teisme dalyviai BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Jeigu BB dėl JA nagrinėjama atskirai, teismas priima nuosprendį tik dėl JA. Šį nuosprendį apeliacine tvarka turi teisę apskųsti nuteisto JA atstovas, kiti nagrinėjimo teisme dalyviai BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka. JA priimtas nuosprendis nesaisto FA BB nagrinėjančio teismo, jeigu tokia byla nagrinėjama ateityje. Jeigu išnagrinėjus tokią bylą paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti JA priimtą nuosprendį ar nutartį ir BB atnaujinti, BPK 446 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti pradedamas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Question 235

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tvarka ir teisiniai pagrindai

Answer 235

BPK 392. Priverčiamųjų medicinos priemonių (PMP) taikymo pagrindai 1. BK 98 straipsnyje nustatytas PMP teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po NV padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. 2. PMP gali būti taikomos asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais, BK 18 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. 3. PMP taikymo proceso tvarką nustato BPK bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis. BPK 393. PMP taikymo proceso pradžios pagrindai 1. Bendra tvarka pradėtas procesas tampa PMP taikymo procesu, jeigu IT metu ar nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad asmuo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas arba po NV padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. 2. PMP priemonės pradedamos taikyti ir tuo atveju, kai asmeniui po bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. BPK 394. PMP priemonių taikymo proceso pradžia 1. Jeigu IT metu ar nagrinėjant bylą teisme nustatomos BPK 393 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, IT pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas priima šiuos sprendimus: 1) IT pareigūnas perduoda tyrimo medžiagą prokurorui. Kai yra pagrindas, prokuroras užrašo rezoliuciją pradėti procesą taikyti PMP ir paveda IT įstaigai atlikti IT arba pats jį atlieka; 2) bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjas ar teismas priima nutartį pradėti procesą taikyti PMP. 2. Jeigu BPK 393 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės nustatomos po bausmės paskyrimo, teismas priima šiuos sprendimus: 1) kol nuosprendis neįsiteisėjęs ir nepradėtas vykdyti, teismas perima bylą savo žinion ir nutaria pradėti procesą taikyti PMP; 2) kai nuosprendis jau vykdomas, bausmę vykdančios institucijos teikimu bausmės atlikimo vietos teismas, išreikalavęs BB, nutaria pradėti procesą taikyti PMP.

Question 236

Įrodinėtinos aplinkybės

Answer 236

BPK 395 Proceso dėl nepakaltinamo ar ribotai pakaltinamo asmens padarytos veikos metu, taip pat proceso asmeniui, kuriam po NV padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, metu turi būti įrodinėjama: 1) BĮ uždraustos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės; 2) ar BĮ uždraustą veiką padarė tas asmuo; 3) ar BĮ uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, IT, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo; 4) koks BĮ uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to; 5) BĮ uždrausta veika padarytos žalos pobūdis ir dydis.

Question 237

Priverčiamosios medicininės priemonės

Answer 237

Remdamasis BK 98 straipsniu, teismas gali taikyti vieną iš šių priverčiamųjų medicinos priemonių: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Question 238

Supaprastinto proceso samprata, reikšmė, formos

Answer 238

Supaprastintas BP - NV tyrimo bei BB nagrinėjimo procedūra, kurios metu IT ir (ar) bylos nagrinėjimas teisme atliekas per itin trumpą laiką, atsisakoma atskirų proceso etapų ar stadijų, arba jos iš esmės sutrumpinamos, paprastesne tvakra atliekami atskiri proceso veiksmai. Pasiekiami tikslai: 1) geriau užtikrinamas proceso greitumo principas 2) Procesas atpiginamas 3) tai leidžia sumažinti teisėsaugos pareigūnų ir teismų darbo krūvį. 2 proceso supaprastinimo variantai: 1. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas: - nerašomas kaltinamasis aktas. tik pareiškimas teismui dėl teismo baudž įsakymo priėmimo - sprendimas I instancijos teisme priimamas per 7 dienas nuo prokuroro pareiškimo - nėra galimybės dėl teismo baudž įsakymo paduoti apelliacinius ir kasacinius skundus. Vietoj to: Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu baudž įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą baudž įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. 2. pagreitintas procesas: - bylos nagrinėjimas teisme rengiamas NV padarymo dieną arba ne vėliau kaip per 14 dienų nuo NV padarymo. Vietoj kaltinamojo akto - pareiškimas teismui dėl bylos nagrinėjimo pagreitingo proceso tvarka - bylos parengimas nagrinėti I instancijos teisme praleidžiamas. Teismo procesa vykstą prokuroro pareiškimo įteikimo dieną arba ne vėliau kaip per 20 dienų, jei to prašo kaltnamasis.

Question 239

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso pagrindai ir tvarka

Answer 239

BPK 418. Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu 1. Dėl NV, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už NV gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai - kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba - įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. 2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. 3. Jei prokuroras IT metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su IT metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą. 4. Prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą baudž įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per 7 dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti IT teisėjui. Skundas nagrinėjamas BPK 64 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 419. Prokuroro pareiškimo turinys 1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; 2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baud įsakymu; 3) nurodytas BĮ, numatantis atsakomybę už padarytą NV; 4) išvardyti pagr duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to. BPK 421. Teismo baudžiamojo įsakymo turinys 1) nurodyti BPK 419 straipsnio 1–4 punktuose išvardyti duomenys; 2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu; 3) nurodyta kaltinamajam skiriamos bausmės rūšis ir dydis; 4) nurodyti sprendimai dėl turto konfiskavimo, dėl išplėstinio turto konfiskavimo, dėl uždraudimo naudotis specialia teise, dėl kardomosios priemonės kaltinamajam, dėl NV padarytos žalos atlyginimo, dėl daiktinių įrodymų likimo, dėl proceso išlaidų atlyginimo; 5) pateiktas kaltinamojo teisės reikalauti bylą nagrinėti teisme išaiškinimas.

Question 240

Pagreitinto proceso teisniai pagrindai ir bylų nagrinėjimo tvarka

Answer 240

BPK 426 straipsnis. Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka 1. Jeigu NV padarymo aplinkybės yra aiškios, o BB dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras IT pradžios dieną arba ne vėliau kaip per 14 dienų nuo IT pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. 2. Prokuroras šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kaltinamojo akto nesurašo, tačiau su pareiškimu teismui pateikia IT metu surinktą medžiagą, jeigu buvo atliekami proceso veiksmai. Prokuroras kartu su IT įstaiga privalo pranešti kaltinamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams bei liudytojams apie teismo posėdžio, kuriame byla bus nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, laiką ir vietą. IT metu apklaustiems nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams ir civiliniams atsakovams taip pat pranešama, kad jų neatvykimas be svarbių priežasčių laikomas sutikimu nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ir nekliudo nagrinėti bylą, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad jų dalyvavimas būtinas.

Question 241

Gynėjo dalyvavimas pagreitintame procese

Answer 241

BPK 431 Jeigu iki atvykimo į teismą NV padarymu įtariamas asmuo neturėjo pasikvietęs gynėjo ar gynėjas jam nebuvo pakviestas arba jeigu gynėjas, kurį buvo pasikvietęs NV padarymu įtariamas asmuo ar kurį šiam asmeniui buvo pakvietęs IT pareigūnas ar prokuroras, dėl užimtumo ar kitų svarbių priežasčių negali atvykti į teismą, kaltinamąjį gina teismo paskirtas gynėjas. Tokiam gynėjui turi būti sudarytos sąlygos iki teismo posėdžio pradžios susitikti su ginamuoju ir susipažinti su teismui pateikta medžiaga.

Question 242

Bylų proceso kaltinamajam nedalyvaujant pagrindai

Answer 242

Procesas in absentia (procesas už akių) yra demokratinėse valstybėse reta išimtis. LT praktiškai nėra taikomas. BPK 433 straipsnis. Bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant Byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama BPK 246 straipsnyje (Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. ) numatytu atveju. Klausimą, ar galima nagrinėti bylą nedalyvaujant kaltinamajam, teisėjas išsprendžia rengdamas bylą nagrinėti teisme. Jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas atidedamas. Byla nagrinėjama laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių su išimtimis.

Question 243

Kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas

Answer 243

BPK 435 Nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant, visais atvejais gynėjo dalyvavimas būtinas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo interesus gina teismo paskirtas gynėjas, jei kaltinamasis nėra iš anksto pasirinkęs gynėjo ar gynėjo nepakviečia kaltinamojo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai.

Question 244

Bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant tvarka, ypatumai, nuosprendžio apskundimas ir vykdymas

Answer 244

BPK 436 Ypatumai 1. Nagrinėjant tokią bylą , įrodymų tyrimo teisme pradžioje, po to, kai prokuroras BPK 271 straipsnyje nustatyta tvarka perskaito kaltinamąjį aktą, gynėjui suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kaltinimo. Proceso dalyviai gali prašyti gynėją savo poziciją patikslinti. 2. Negali būti pasinaudota BPK 273 straipsnyje numatyta galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nors bylos medžiagoje yra užfiksuotas kaltinamojo prisipažinimas, kurio gynėjas neginčija. 3. Po baigiamųjų kalbų gynėjui suteikiama galimybė pasakyti baigiamąjį žodį. Po to teismas iš karto išeina priimti nuosprendžio. BPK 437 . Išnagrinėjus bylą priimto nuosprendžio įteikimas ir vykdymas 1. Išnagrinėjus bylą kaltinamajam nedalyvaujant priimtas nuosprendis įteikiamas kaltinamojo gynėjui. Nuo nuosprendžio įteikimo gynėjui momento prasideda terminas, per kurį nuosprendis įsiteisėja. 2. Priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis iki nuteistojo sulaikymo ar jo pristatymo ekstradicijos tvarka ar pagal Europos arešto orderį vykdomas tik tiek, kiek jį įmanoma įvykdyti be nuteistojo. BPK 438 straipsnis. Išnagrinėjus bylą kaltinamajam nedalyvaujant priimto nuosprendžio apskundimo tvarka 1. Nuteistasis turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą. 2. Jei šio straipsnio 1 dalyje numatytą skundą padavęs nuteistasis, kuris yra laisvas, be svarbios priežasties neatvyksta į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas gali nagrinėti bylą nuteistajam nedalyvaujant arba apeliacinį procesą nutraukti. 3. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs nuteistojo, kuris nedalyvavo nagrinėjant bylą I instancijos teisme, skundą, privalo pakartotinai atlikti tuos I instancijos teisme atliktus įrodymų tyrimo veiksmus, kurių metu nagrinėtais įrodymais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, jei nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tų įrodymų vertinimu. Pakartotinai šie įrodymų tyrimo veiksmai turi būti atliekami nepaisant to, ar byla jau buvo nagrinėjama pagal kitų proceso dalyvių skundus. Pagal nuteistojo skundą pradėto apeliacinio proceso metu priimtas nuosprendis ar nutartis kasacine tvarka gali būti skundžiami bendra tvarka. 4. Kiti proceso dalyviai nuosprendį ir nutartis gali apskųsti BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka.

Question 245

Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių samprata, pagrindai ir tvarka

Answer 245

Tai nėra BP stadija. BB atnaujinimas - tai išimtinis BP etapas, vykstantis ypatingoms, BP įstatyme numatytoms sąlygoms, kuriame tikrinamas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. 3 bylos atnaujinimo rūšys: 1. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių 2. dėl aiškiai netinkamo BĮ pritaikymo 3. dėl JT žmogaus teisių komiteto arb Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų. Įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį panaikina ir bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujina LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 3 teisėjų kolegija. BPK 444 . Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą 1. Naujai paaiškėjusios aplinkybės yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami IT pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors IT bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę NV negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. 2. Kai šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardytiems asmenims negalima priimti nuosprendžio, nes kaltinamasis miręs arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsniuose nustatyta tvarka. Gali būti atnaujinama ne vėliau kaip 1 metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos. BPK 446. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradžia 1. Pareiškimą prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. 2. Su apylinkių teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais susijusius asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, su apygardos teismų nuosprendžiais ir nutartimis susijusius pareiškimus – apygardos vyriausiasis prokuroras, su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis susijusius pareiškimus – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. 3. Prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš BPK 444 straipsnyje numatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio Kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai. 4. Prokuroras, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Apie tokį prokuroro nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui. Šio prokuroro nutarimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti: Prokuroro nutarimas per 5 dienas - aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per 3 dienas – apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Teismas skundą nagrinėja atitinkamai taikydamas šio Kodekso 64 straipsnio nuostatas. Išnagrinėjusio skundą teismo nutartis gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Kai naujai paaiškėjusios aplinkybės baigiamos tirti ir yra pagrindas atnaujinti bylą, prokuroras tyrimo medžiagą ir savo išvadą perduoda LAT pirmininkui. LAT bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą nagrinėja ir išsprendžia BB skyriaus 3 teisėjų, anksčiau nedalyvavusių nagrinėjant šią bylą (išskyrus atvejį, kai buvo nagrinėta LAT plenarinėje sesijoje), kolegija. Šią kolegiją sudaro LAT pirmininkas arba BB skyriaus pirmininkas. Jis paskiria pranešėją ir vieną iš teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Teisėjų kolegija teismo posėdyje nagrinėja prokuroro išvadą ir tyrimo medžiagą. Prireikus gali būti išreikalauta byla, kurioje priimtas naikintinas nuosprendis ar nutartis. Teismas, išnagrinėjęs prokuroro išvadą ir tyrimo medžiagą, gali priimti vieną iš šių nutarčių: 1) panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį, atnaujinti bylą ir perduoti ją iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti teisme; 2) panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį ir nutraukti bylą; 3) atsisakyti atnaujinti bylą.

Question 246

Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas

Answer 246

BK 276 1. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti IT teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas: 1) yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, o kaltinamojo nėra – dar ir šio Kodekso 246 straipsnyje numatytais atvejais; 2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus; 3) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų IT metu ar pirmiau teisme. 2. Be to, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti asmenų, apklaustų teisme atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką BPK 243 ir 244 str nustatyta tvarka, parodymai, taip pat liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie yra nepilnamečiai, arba kad tai buvo būtina dėl nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių, parodymai, duoti IT teisėjui, arba paskelbiamas tokios apklausos metu padarytas vaizdo ir garso įrašas. 3. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ir vaizdo įrašai. Prieš perklausant ir peržiūrint garso ir vaizdo įrašus, gali būti balsu perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, esantys atitinkamame IT teisėjo atliktos apklausos ar teisiamojo posėdžio protokole. 4. Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi IT pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą IT metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. 5. Kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Question 247

Įrodymai, kuriais pagrindžiamas nuosprendis

Answer 247

BPK 301 : 1. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. 2. Apkalstinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

Question 248

Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu

Answer 248

BPK 44 . Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu 1. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip BPK numatytais atvejais ir nustatyta tvarka. 2. Kiekvienam sulaikytajam ar suimtajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti pranešama, dėl ko jis sulaikomas ar suimamas. 3. Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę kreiptis į teismą, skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas ar suimtas. 4. Kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka. 5. Kiekvienas NV padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. 6. Kiekvienas NV padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl NV padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami NV padarymu kaltinamo asmens naudai. 7. Kiekvienas NV padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai. 8. Kiekvienas NV padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Draudžiama kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą. 9. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas, taip pat teisę į būsto neliečiamybę, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo slaptumą. Šios asmens teisės baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos BPK numatytais atvejais ir tvarka. 10. Kiekvienas nuo NV nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas NV padaręs asmuo, gauti dėl NV padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 11. IT pareigūnas ar prokuroras privalo imtis priemonių, kad procesinės prievartos priemonės – asmens apžiūra, krata, asmens krata, atvesdinimas, poėmis – nebūtų taikomos, taip pat kad asmuo nebūtų laikinai sulaikomas arba suimamas nepilnamečio akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai pats nepilnametis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Jeigu šioje dalyje nurodytos procesinės prievartos priemonės buvo taikytos nepilnamečio akivaizdoje, apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdami informuoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.

Question 249

BPK 115 straipsnis. Civilinio ieškinio išsprendimas

Answer 249

1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos NV kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. 2. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus BB nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. 3. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant NV; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Question 250

429 straipsnis. Prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimas ar bylos perdavimas prokurorui

Answer 250

1. Teisėjas sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka priima šiais atvejais: 1) kai nustato, kad yra praleistas BPK 426 straipsnyje numatytas terminas; 2) kai nustato, kad byla yra teisminga apygardos teismui. 2. Jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui. 3. Teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nutartis perduoti bylą prokurorui gali būti skundžiami BPK X dalyje nustatyta tvarka. 4. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmestas, toliau IT vyksta bendra tvarka.