BPT Flashcards
Baudžiamojo proceso sąvoka
Baudžiamasis procesas - nusikalstamos veikos tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantis įstatymo nustatyta tvarka.
Baudžiamasis procesas - tai tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno vykdoma veikla, kurios metu sudaromos sąlygos nustatytomis teisėmis naudotis visiems proceso dalyviams.
Teisingumas kaip teismo veikla ir baudžiamasis procesas
Baudžiamojo proceso sąvoka yra glaudžiai susijusi su teisingumo sąvoka, tačiau šios sąvokos yra pakankamai skirtingos ir jų negalima painioti. Teisingumas yra suprantamas, kaip teismo veikla, kuri yra vykdoma nagrinėjant ir spendžiant civilines, administracines bei baudžiamąsias bylas, ginant asmenų teises bei teisėtus interesus ir kuri yra pagrįsta tik įstatymo klausymusi. Taigi, baudžiamasis procesas padeda pasiekti teisingumo tikslus ir gali būti laikoma vienu iš teisingumo įgyvendinimo instrumentų. Baudžiamojo proceso ir teisingumo santykis yra dvejopas, taip viena vertus, kaip galima pastebėti iš pateiktų baudžiamojo proceso ir teisingumo apibrėžimų, baudžiamojo proceso sąvoka yra daug platesnė sąvoka už teisingumo sąvoką, nes baudžiamojo proceso sąvoka aprėpia ne tik teisėjo ir teismų, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūno bei prokuroro procesinę veiklą, nors kita vertus galima būtų teigti, jog baudžiamojo proceso sąvoka yra siauresnė už teisingumo sąvoką, nes teisingumas aprėpia teismų veiklą sprendžiant ne tik baudžiamąsias, bet ir civilines bei administracines bylas.
BP tikslai ir uždaviniai
Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas – nepažeidžiant žmogaus teisių, įgyvendinti teisingumą kuo mažesnėmis sąnaudomis ir išnaudojant bylos aplinkybių ištyrimui kuo mažesnį laiko tarpą.
Pagrindiniai baudžiamojo proceso uždaviniai yra šie:
- greitas ir išsamus nusikalstamų veikų išaiškinimas;
- tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas.
- teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimas, kelio nusikalstamoms veikoms užkirtimas, kai vykdoma bendroji ir individualioji prevencija.;
- piliečių teisių ir laisvių bei visuomenės ir valstybės interesų apsauga;
- piliečių auklėjimas gerbti teisės ir kitas socialines normas.
Baudžiamojo proceso stadijos
Baudžiamojo proceso stadija - tai proceso veiksmų ir sprendimų, kurie atliekami ir priimami tam tikrame proceso etape sprendžiant tam proceso etapui keliamus uždavinius, visuma.
Stadijos:
1. ikiteisminis tyrimas. baigiasi prokurorui surašius kaltinamąjį aktą arba pareiškimą dėl supaprastinto proceso, arba nutraukus ikiteisminį tyrimą;
2. bylų nagrinėjimas I-osios instancijos teisme:
a) procesas, kurio metu sprendžiama ar yra pagrindo rengti teisiamąjį posėdį;
b) teisiamasis posėdis - nagrinėjama iš esmės.
3. apeliacinis procesas
4. nuosprendžių ir nutarčių vykdymas
5. kasacinis procesas.
Baudžiamojo proceso teisės mokslo dalykas ir metodai
Baudžiamojo proceso mokslas - atskira teisės mokslo dalis, kurią sudaro žinių visuma apie:
1) BP reglamentuojančias nuostatas
2) teisinę praktiką tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas
3) užsienio valstybių BP institutus
4) BP istoriją.
Baudžiamojo proceso mokslas yra priskiriamas prie socialinių mokslų, todėl ir jo pažinimo metodai yra paremti tais metodais, kurie yra būdingi visai socialinių mokslų sistemai. Baudžiamojo proceso pažinimo metodai gali būti suskirstyti į tris stambias grupes: bendruosius pažinimo, loginius ir specialiuosius tarpšakinius, kuriuos sudaro atskiri pažinimo metodai. Prie bendrųjų pažinimo grupės metodų galima priskirti:
- dialektinį;
- stebėjimo arba observacijos;
- matavimo
- aprašymo
- lyginamąjį;
- modeliavimo;
- eksperimentą;
- euristinius ir pan. metodus.
Prie loginių – indukciją; dedukciją; analizę; sintezę; abstrahavimą; apibendrinimą; analogiją; hipotezę; argumentaciją. O prie specialiųjų tarpšakinių – istorinį; genetinį; lyginamosios teisėtyros; sociologijos; statistinį; apklausos; praktikos apibendrinimo, matematinius ir pan. metodus.
Baudžiamojo proceso teisės mokslo ir praktikos ryšys
teisinės praktikos mokslinė analizė parodo problemas, kylančias teisinėje praktikoje taikant BP eigą reglamentuojančias nuostatas. Analizė leidžia teikti rekomendacijas dėl proceso nuostatų taikymo proceso veiksmus atliekantiems ir proc sprendimus priimantiems subjektams. Analizuojant teismų praktiką pastebimos teisinės spragos bei kt teisinio reglamentavimo trūkumai. padeda parengti konkrečius siūlymus dėl BP nuostatų tobulinimo.
EŽTT sprendimai itin svarbūs dėl 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo.
Procesiniai santykiai ir jų subjektai
Baudžiamieji procesiniai teisiniai santykiai – tai baudžiamojo proceso įstatymo sureguliuoti valstybės įstaigų, pareigūnų ir procese dalyvaujančių asmenų santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises bei pareigas.
Baudžiamuosius procesinius teisinius santykius sudaro šie struktūriniai elementai:
Subjektai – valstybės įstaigos ir pareigūnai, įgalioti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą; proceso dalyviai ir kiti procese dalyvaujantys asmenys.
Objektas – procesinių santykių subjektų veikla pasireiškiant jiems atliekant proceso veiksmus arba susilaikant nuo jų, jei tai draudžia įstatymas.
Turinys – įstatymu nustatytos baudžiamojo procesinio santykio subjektų teisės ir jas atitinkančios kitų subjektų pareigos.
Baudžiamųjų procesinių teisinių santykių ypatybės:
jie atsiranda kartu su baudžiamaisiais teisiniais santykiais;
vienas procesinių santykių dalyvis visada yra teisėsaugos institucija ar pareigūnas, kurie yra įgalioti tirti nusikalstamas veikas ir nagrinėti baudžiamąsias bylas;
asmenis, galinčius būti procesinio santykio subjektais, jų teises ir pareigas nustato įstatymas.
Procesinės garantijos ir jų reikšmė
Procesinės garantijos – tai baudžiamojo proceso įstatymo numatytos priemonės ir būdai, užtikrinantys 1) teisingumo uždavinių išsprendimą bei 2) procese dalyvaujančių asmenų, įstaigų, įmonių bei organizacijų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos sąveika
Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo problema atsirado 2002 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus naująjį baudžiamojo proceso kodeksą. Jau tuo metu studijuojant šį naujai priimtą kodeksą kilo daug neaiškių klausimų, susijusių su teisinės reformos įgyvendinimo pradžia ir atskirų teisėsaugos institucijų vieta bei funkcijomis pradėjus galioti naujiems baudžiamiesiems įstatymams.2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Operatyvinės veiklos įstatymą, kurį rengiant bei priimant nebuvo atsižvelgiama į jo prieštaravimus bei neatitikimus jau priimtam tačiau dar negaliojančiam Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksui.
IŠ knygos:
sunkiai įsivaizduojama, kad veiksmingas BP dėl tam tikrų NV vyktų nepaisant tam tikrų neviešų priemonių siekiant užkardyti, išaiškinti ir ištirti pavojingas latentines NV, taip apt veikas, kurioms būdingas aukšas organizuotumo ir, be kita ko, konspiracijos lygis, naujų technologijų naudojimas ir pan. Nors šiame įst reguliuojami panašūs veiksmai, kuriuos atliekant gaunama reikšmingų bylai duomenų, kita vertus, jų paskyrimo tvarka, pagrindai, terminai, apskundimo galimybės šiek tiek skiriasi.
Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai ir jų reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius (??)
Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai - norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintomis nuostatomis turi būti vadovaujamasi tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Šaltiniai: 1. LR Konstitucija 2. tarptautinės sutartys 3. BPK 4. kiti įstatymai 5. LR Vyriausybės nutarimai, LT generalinio prokuroro, teisingumo bei vidaus reikalų ministrų įsakymai ir kt miniterijų bei insititucijų priimti poįstatyminiai teisės aktai. 6. pgl MRU, ir teismų praktika.
Tarptautiniai ir Lietuvos teisės aktai, susiję su baudžiamuoju procesu
TARPTAUTINIAI:
A) Žmogaus teisių apsaugos standartus įtvirtinantys:
1) ET sudarytos sutartys:
* 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (gina EŽTT)
* 1987 m. Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą.
2) JTO inicijuotos:
* 1948 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
* 1966 m. Tarp pilietinių ir politinių teisių paktas
* 1989 m. Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencija
* 1984 m. Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą
B) sutartys įtvirtinančios bendradarbiavimo taisykles BP:
1) 1957 m. Europos konvencija dėl ekstradicijos
2) 1959 m. Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos BB;
3) 1970 m. Europos konvencija dėl tarp baudž nuostrendžių pripažinimo
4) 1972 m. Europos konvencija dėl BP perdavimo
5) 1983 m Europos nuteistųjų perdavimo konvencija
6) 1990 m. Europos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto ir konfiskavimo
7) 1999 m. Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos.
ES yra dubliuojančios sutartys, bet neretai paprasčiau reglamentuojančios:
* 2000 m. Konvencija dėl tarpusavio pagalbos BB
* 1989 m., 1995 m., 1996 m. sutartys dėl ekstradicijos ir supaprastintos ekstradicjios
* 1991 m. sutartis dėl užsienio valstybių nuosprendžių vykdymo;
* 1987 m. sutartis dėl dvigubos baudimo.
LT TEISĖS AKTAI:
BPK nepakanka. Reikalingi įst reguliuojantys klausimus, susijusius su proceso funkcijų vykdymu. Tai BK, teismų, prokuratūros, advokatūros, policijos veiklos, STT įstatymai.
Poįstatyminiais reglamentuojami organizaciniais klausimai.
Generalinio prokuroro rekomendacijos
Baudžiamojo proceso įstatymas, jo sąvoka, esmė ir reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius
BPK yra svarbiausias BP santykius reglamentuojantis įstatymas, nes jame kodikuotos BP teisės normos.
BPK sudaro 11 dalių, 35 skyrius ir 19 skirsnių.
Baudžiamojo proceso normų sąvoka ir struktūra
Baudžiamojo proceso teisės norma - tai valstybės nustatytos bendrosios ir privalomosios BP santykių subjektų (BP dalyvių) elgesio taisyklės, kurių laikymasis prireikus užtikrinamas valstybės prievarta ir kurių laikantis įgyvendinama BP paskirtis.
STRUKTŪRA:
standartiškai trinarė - hipotezė, dispozicija ir sankcija. Tačiau BP jų mažai. Dažniausiai dvinarės.
Kita vertus sankcija gali būti suprantama skirtingai:
- baudžiamoji (represinė) - bauda;
- naikinamoji (negaliojimo) - įrodymų nepripažinimas;
- atkuriamoji (reparacinė) - neteisėtų ir nepagrįstų sprenidmų priėmimas.
Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas laiko ir erdvės atžvilgiu
LAIKE:
BPK 4 str. 1 d.: Proceso tvarką nustato LR BPK, galiojantis atliekant procesinius veiksmus. tokia norma sulaukė kritikos dėl kai kurių išimtinių atvejų. Tai nepilnamečiai. Dabar BPK 127 str. numatyta išimtis, kad prokuroras ar teismas gali pratęsti garantijų galiojimą.
ERDVĖJE:
BPK 4 str. 2 d.: nesvarbu, kur padaryta NV, BP LR teritorijoje vyksta pagal BPK.
LR Teritorija + kvaziteritorijos (civiliniai laivai ir orlaiviai, kariniai laivai ir orlaiviai, diplomatinės ir konsulinės atstovybės.
Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės atžvilgiu
K 29 - įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šis principas lemia, kad BPK privalomai galioja visiems visoje valstybės teritorijoje esantiems asmenims, kurie tampa BP santykių subjektais.
BPK 5 str. BPK galioja NV LR teritorijoje padariusiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės.
KT: tą patį procesinį statusą turintys proceso dalyviai turi būti vertinami vienodai, nebent tarp jų būtų tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad vertinti nevienodai būtų objektyvu.
Tai:
a) imunitetai pagal tarptautines sutartis. Gali būti absoliutieji draudimai (suimti ir sulaikyti negalima) ir santykianiai (suimti ir sulaikyti galima tik sutikimu ar prašymu).
b) imunitetai - Prezidentas, Seimo narys, MP ir ministrai, teisėjai, Generalinis prokuroras, kandidatai rinkimuose. Imunitetas gali būti panaikintas esant institucijų leidimui.
Baudžiamojo proceso principų sąvoka ir reikšmė
Baudžiamojo proceso principai - tai BP reguliavimą ir BP normų taikymą lemiantys veiksniai, kurie užtikrina BP teisės ir atskirų jos institutų paskirties įgyvendinimą bei žmogaus teisių BP apsaugą.
VU: BPT - tai idėjos, pamatinės nuostatos, lemiančios visų BPT normų turinį ir NV turimo ir BB nagrinėjimo tvarką, parodančios BP institutų esmę ir paskirtį.
REIKŠMĖ:
1) lemia naujų teisės normų turinį;
2) lemia teisės normų aiškinimą;
3) jokia BP norma negali būti taikoma pažeidžiant principus;
4) kolizijos atveju remiamasi principais
5) spragas pildant.
PRINCIPAI:
A) Konstituciniai ir įtvirtinti BPK.
B) bendrieji, tarpšakiniai, šakiniai, atskirų proceso stadijų ar insitutų.
Pagr. principai:
nekaltumo prezumtcija, proceso teisingumo, proporcingumo, teisingumą vykdo tik teismas, proceso viešumo, nepriklausomo ir bešališkumo principas, valsytybinės kalbos, tikslingumo, oficialumo, žmogaus teisių apsaugos, proceso greitumo,
Gynybos samprata. Jos reikšmė
Gynyba - tai viena iš BP funkcijų, o teisė į gynybą yra vienas iš pagrindinių konstitucinis BP principas.
Konstitucija, BPK, tarptautinės sutartys garantuoja įtariamam, kaltinamam asmeniui teisę į gynybą.
traukiamo baudž atsakomybėn asmens vykdoma gynyba dėl tiesinių žinių trūkumo, psichologinės įtampos, ribotų galimbių tinkamai vertinti situaciją bei dėl kitų priežaščių dažnai negali būti veiksminga, tam reikalinga gynyba.
Gynėjas, jo teisės ir pareigos
BPK 17 str.: Gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus.
Juo gali būti advokatas arba advokato padėjėjas.
Advokato padėjėjas tik esant advokato pavedimui ir ginamajam sutinkant. Tik bylose dėl baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus, nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo atveju.
48: Gynėjo teisės ir pareigos
Gynėjas turi teisę:
1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu ir Europos arešto orderiu;
2) dalyvauti įtariamojo ar kaltinamojo apklausose, taip pat be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį;
3) nekliudomai bendrauti ir be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju;
4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju ar kaltinamuoju, taip pat įtariamojo ar kaltinamojo arba jų gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose;
5) ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose;
6) dalyvaudamas užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus;
7) savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją;
8) ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais BPK nustatytais atvejais ir tvarka;
9) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus;
10) BPK nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus;
11) susižinoti su Europos arešto orderį išdavusioje ar vykdančioje valstybėje paskirtu gynėju ir gauti bei teikti gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus.
Gynėjas privalo:
1) panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą;
2) nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą; negalėdamas atvykti apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui; be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama BPK 163 straipsnyje numatyta bauda;
3) laikytis įstatymų nustatytos proceso veiksmų ir teismo posėdžio tvarkos, vykdyti teisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ir teismo reikalavimus;
4) saugoti profesinę paslaptį; advokatas ir jo padėjėjas neturi teisės paskelbti žinių, kurias sužinojo vykdydami gynėjo pareigas;
5) neatsisakyti ginti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo, kurį jau apsiėmė ginti, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja BPK 61 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba kai gynėjo dalyvavimas keliose bylose tampa nesuderinamas;
6) nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių.
Gynėjo kvietimas ir paskyrimas
BPK 50:
- Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Sulaikytam įtariamajam užtikrinama galimybė iki pirmosios apklausos be pašalinių susitikti su gynėju. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.
- Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda.
- Jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką.
- Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Jeigu įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas negali per šešias valandas atvykti dalyvauti pirmojoje apklausoje arba apklausoje dėl suėmimo pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam į šią apklausą pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui.
Būtinas gynėjo dalyvavimas
BPK 51:
Gynėjo dalyvavimas būtinas:
1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas;
3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;
4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
6) BPK XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
7) sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka;
10) kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka;
11) kitais BPK numatytais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta esant reikalinga.
Jeigu įtariamasis, kaltinamasis nesusiranda, IT pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai.
Gynėjo atsisakymas
BPK 52:
- Įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, išskyrus bylas nagrinėjant kaltinamajam nedalyvaujant. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Prieš gynėjo atsisakymą įtariamajam ar kaltinamajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti išaiškintos gynėjo atsisakymo pasekmės, įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.
- Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui neprivalomas nepilnamečio arba asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, taip pat proceso kalbos nemokančio asmens ar asmens, įtariamo ar kaltinamo sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kai dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties arba kitais atvejais kyla abejonių dėl šio asmens galimybės pasinaudoti teise į gynybą, pareikštas atsisakymas gynėjo.
- Atsisakymas gynėjo neatima iš įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją.
Atstovavimo samprata
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, taip pat nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) BP metu naudojasi jų pakviesto ar privalomo atstovo paslaugomis. Pilnametis įtariamasis, kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) gali turėti tik gynėją.
Atstovas yra proceso subjektas, ginantis kito proceso subjekto interesus.
Atstovavimo rūšys
ATSTOVAVIMAS PAGAL ĮSTATYMĄ
1. Privalomas atstovavimas pagal įstatymą:
privalo turėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysi, kai:
> jie yra nepilnamečiai
> yra pripažinti neveiksniais.
Atstovavimas pagal įstatymą galimas tik FA. JA atstovavimas pagal įstatyma negalimas.
BPK 53:
2. Atstovais pagal įstatymą gali būti tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.
3. Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą, o kai tokios galimybės nėra, – laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.
2. Galimas atstovavimas pagal įstatymą.
BPK 53 str. 4. Prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi atstovo pagal įstatymą teisėmis procese gali būti leidžiama dalyvauti asmens, kuris nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą.
ATSTOVAVIMAS PAGAL ĮGALIOJIMĄ.
BPK 55:
1. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.
2. Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas.
3. Įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu. Atstovas, išskyrus liudytojo atstovą, taip pat gali dalyvauti vietoj atstovaujamo asmens. Liudytojo įgaliotojo atstovo neatvykimas netrukdo toliau tęsti proceso veiksmus. Atstovaujamas asmuo gali bet kuriuo metu atsisakyti atstovo paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą.
4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos BPK 51 ir 52 straipsnių nuostatos.
5. Įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Atstovų teisės ir pareigos
BPK 54. Atstovo pagal įstatymą teisės ir pareigos
- Atstovas pagal įstatymą turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Jeigu atstovaujamas asmuo yra suimtas, atstovas pagal įstatymą gali su juo pasimatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu.
- Atstovas pagal įstatymą šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ir į teismą, ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos.
- Atstovas pagal įstatymą gali būti apklaustas kaip liudytojas, taip pat įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas. Šiais atvejais jis turi ir liudytojo ar civilinio atsakovo teises bei pareigas.
BPK 56 . Atstovo teisės ir pareigos
- Įgaliotasis atstovas turi tas pačias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis.
- Nukentėjusiojo atstovas turi teisę dalyvauti nukentėjusiojo apklausose bei visuose nukentėjusiojo prašymu atliekamuose proceso veiksmuose.
- Įgaliotasis atstovas privalo teikti atstovaujamam asmeniui teisinę pagalbą, atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams; šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ir į teismą; ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos.