Finansų ir mokesčių teisė Flashcards

1
Q

Kreditavimo teisinių santykių reikšmė

A

?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Bankų ir kredito unijų veiklos ypatumai

A

Tikslinga išskirti šiuos esminius skirtumus:

Valdymas. Kredito unijos nariai gali balsuoti per visuotinius narių susirinkimus ir taip dalyvauti kredito unijos valdyme. Svarbu tai, kad priimant sprendimus galioja principas “Vienas narys – vienas balsas”, todėl kredito unijos yra valdomos demokratiškai. Komerciniai bankai yra akcinės bendrovės, atitinkamai, jos valdomos akcininkų. Akcininko balso įtaka proporcinga jo turimam akcijų skaičiui.
Kapitalo struktūra. Labai supaprastinus – kredito unijose kapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų, o banko kapitalą formuoja akcinis kapitalas, kurį įneša banko akcininkai (realiai tiek banko, tiek ir kredito unijų kapitalo struktūros yra sudėtingesnės).
Pelnas – nėra vienintelis kredito unijos tikslas. Bankai yra akcinės bendrovės. Akcinių bendrovių tikslas yra pelnas ir maksimali grąža akcininkams. Kredito unijos yra kooperatyvai. Kooperatyvų tikslas yra maksimali nauda nariams. Paprastai kredito unijos nariams naudą perteikia teikdamos paslaugas geresnėmis nei rinka sąlygomis, pvz. teikdamos paskolas pigiau arba už indėlius mokėdamos daugiau. Bankai akcininkams tiesiog išmoka dividendus. Tiesa, kredito unijos negalėtų būti vadinamos ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Jei kredito unijos visai neuždirbtų pelno, jos negalėtų tvariai veikti. Todėl kredito unijos dažnai apibūdinamos kaip “ne pelnui, bet paslaugoms skirtos organizacijos” (angl. not for profit, but for service).
Teikiamų paslaugų įvairovė. Komerciniai bankai teikia platesnį paslaugų asortimentą. Kaip pavyzdys, bankai teikia investicijų valdymo, pensijų kaupimo paslaugas, aptarnauja stambaus verslo įmones. Kredito unijos daugiausia koncentruojasi į privačius asmenis, šeimas ir smulkų verslą, o didžiausią dalį savo pajamų kredito unijos uždirba iš paskolų teikimo.
Turto dydis. Dažniausiai kredito unijos yra mažesnės savo turto dydžiu. Tačiau ne visur: pavyzdžiui Kanadoje ir JAV kredito unijos savo dydžiu prilygsta komerciniams bankams.
Veiklos priežiūra. Lietuvoje veikiančius komercinius bankus tiesiogiai prižiūri Lietuvos bankas. Kredito unijas prižiūri dvi įstaigos: Lietuvos Centrinė kredito unija (skėtinė organizacija) ir Lietuvos bankas.
Reguliavimas. Bankai, teikdami platesnį finansinių paslaugų asortimentą prisiima ir daugiau veiklos rizikos. Todėl bankams keliami aukštensi kapitalo ir veiklos rizikos valdymo reikalavimai.
Koks skirtumas, skolintis iš kredito unijos ar iš banko? Realiai – jokio. Išmintinga skolintis toje įstaigoje, kuri pateikia geriausiai Jūsų poreikius ir galimybes atitinkantį paskolos pasiūlymą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Biudžetų rūšys ir sudarymo tvarka

A

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Biudžeto vykdymas

A

?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Vertybiniai popieriai, jų rūšys, teisinis reguliavimas

A

Vertybiniai popieriai – tai finansinės priemonės, suteikiančios teisę į tam tikrą turtą. Tai akcijos, obligacijos, investiciniai fondai bei išvestinės finansinės priemonės. Šiais laikais vertybiniai popieriai dažniausiai būna elektroniniai, o popierius likęs tik pavadinime.
Šių finansinių instrumentų rinka yra didžiulė, o investavimas be jų - būtų sunkiai įsivaizduojamas. Vertybiniai popieriai gali būti listinguojami biržoje, taipogi ir prekiaujami privačiai ar OTC rinkoje.

Vertybinius popierius gali išleisti vyriausybės, savivaldybės, finansinės institucijos, fiziniai asmenys; bet dažniausiai juos išleidžia įmonės: tiek AB, tiek UAB (nors prekyba UAB akcijomis yra gerokai labiau apribota nei akcinių bendrovių akcijomis).

Pagrindinės vertybinių popierių rūšys:

Akcijos - tai nuosavybės vertybinis popierius. Akcijos, priklausomai nuo jų dalies, jų savininkui suteikia teisę į įmonės valdymą, dividendus bei kitas išmokas. Prie akcijų galima priskirti ir papildomą vertybinių popierių rūšį - ‘depozitoriumo pakvitavimus’.
Obligacijos - tai skolos (fiksuoto pajamingumo) vertybinis popierius, kurio leidėjas obligacijų savininkui įsipareigoja išpirkti obligacijas (taip grąžinti paskolintus pinigus) suėjus jų terminui, bei sumokėti sutartas palūkanas.
Investiciniai fondai - tai pusiau išvestinės priemonės, investuojančios į kitus finansinius instrumentus. Paprastai investicinių fondų investicijų portfelis būna sudarytas iš akcijų ar obligacijų, o konkrečiai tai priklauso nuo fondo krypties bei strategijos.
Išvestinės finansinės priemonės - tai tokios finansinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo kitų vertybinių popierių vertės rinkoje. Populiariausios išvestinės priemonės yra: opcionai (pasirinkimo sandoriai), fjurečiai (ateities sandoriai), forvardai (išankstiniai sandoriai) bei apsikeitimo sandoriai.
Indėlių sertifikatai - tai pusiau obligacijos, pusiau indėliai (deja, indėlių draudimas negalioja), pritaikyti mažmeniniams investuotojams.
Taupymo lakštai - tai valstybės sukurtos investicinės priemonės, leidžiančios gyventojams skolinti valstybei pinigus tiesiogiai nedidelėmis sumomis.
Čekiai - vietoje išrašomi popieriai, jų gavėjui suteikiantys teisę į tam tikrą pinigų sumą (kurią jis gali išsigryninti banke). Dėl vienokių ar kitokių priežasčių čekiai Lietuvos rinką aplenkė.
Iš esmės visi vertybiniai popieriai yra skirstomi į skolos arba nuosavybės. Pagrindiniai nuosavybės vertybiniai popieriai yra akcijos, o pagrindiniai skolos - obligacijos.

Kai kuriais, tačiau ne visais, vertybiniais popieriais prekiaujama vertybinių popierių biržose. Ten sandoriai dažniausiai sudaromi akcijomis, obligacijomis, biržose prekiaujamais fondais (ETF), išvestinėmis priemonėmis. Kitais vertybiniais popieriais gali būti prekiaujama tiesiogiai (be biržos pagalbos), jei jų nuosavybė gali būti perleidžiama.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Mokesčių rūšys

A

Mokesčių rūšys:
Pagal mokesčio mokėtojus
1) Juridinių asmenų mokami mokesčiai (tik JA Lietuvoje moka pelno mokestis, mokestis už valstybės turtą, atskaitymai pagal Miškų įstatymą)
2) Fizinių asmenų mokami mokesčiai (tik gyventojai moka gyventojų pajamų mokestį ir paveldimo turto mokestį)
3) Visuotinai mokami mokesčiai – moka visi.

Pagal įskaitymo tvarką, skiriami:

1) Biudžeto mokesčiai – įskaitomi į valstybės ar savivaldybės biudžetą ir neturi tikslinės paskirties.
2) Tiksliniai mokesčiai – įskaitomi į specialiąją biudžeto programą ar tikslinį fondą ir yra naudojami tik konkretiems tikslams.

Pagal apmokestinimo objektą:

1) pelno mokesčiai (objektas – mokesčio mokėtojo grynasis pelnas – pajamų dalis, kuri lieka atskaičius iš bendrųjų pajamų leidžiamus atskaitymus – pajamų gavimo sąnaudas. Pvz. pelno mokestis, IĮ mokamas gyventojų pajamų mokestis, ir atskaitymai pagal Miškų įstatymą)
2) pajamų mokesčiai (objektas – visos mokesčio mokėtojo gautos pajamos per mokestinį laikotarpį, pvz. Gyventojų pajamų mokestis išskyrus IĮ mokamą mokestį)
3) daiktiniai mokesčiai (objektas – tam tikras turtas, kuriuo gali būti tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai, pvz. paveldimo turto mokestis).
4) vartojimo mokesčiai (objektas – tam tikros prekės ir paslaugos bei jų vartojimas. Vartojimo mokesčių dydis įtraukiamas į prekės ar paslaugos kainą, todėl tokius mokesčius realiai sumoka prekių ar paslaugų vartotojai, o prekių ar paslaugų tiekėjai tik perveda mokestį į biudžetą, pvz. akcizas, PVM, muitas).

Pagal mokesčių mokėjimo periodiškumą:

1) Pastovūs mokesčiai – mokami nuolatos, nustatytais terminais, tol kol mokesčių mokėtojas turi ar naudojasi apmokestinimo objektu.
2) Vienkartiniai mokesčiai – imami už vienkartinio pobūdžio veiksmus, nesudarančius sistemos. Pvz. paveldimo turto mokesčius – sumokama prieš gaunant paveldėjimo liudijimą, ir fiksuotas pajamų mokestis – sumokamas prieš gaunant verslo liudijimą tam tikrai veiklai.

pagal taikomą tarifą mokestyje, skiriami:

1) Procentiniai mokesčiai (nustatomi procentais nuo mokesčio bazės, pvz. gyventojų pajamų mokestis (GPM), pelno mokestis, PVM ir t. t.)
2) fiksuoti mokesčiai (tarifas nustatomas tvirta pinigų suma eurais mokesčio bazėje, pvz. verslo liudijimo mokestis, dominuoja ekologiniuose (aplinkos apsaugos) mokesčiuose)

Lietuvos valstybinė mokesčių sistema
Sistema – tai visuma valstybėje nustatytų ir surenkamų mokesčių, laikantis įstatymų nustatytų procedūrų. Kadangi LT yra unitarinė valstybė, dėl to yra vieninga valstybinė mokesčių sistemą (vienpakopė mokesčių sistema).
Valstybinė mokesčių sistema Lietuvoje yra įtvirtinta mokesčių administravimo įstatyme. Tai nėra visiškai teisinga, nes šio įstatymo 13 str. yra išvardinti privalomi mokėjimai, kuriuos administruoja valstybinė mokesčių inspekcija ir muitinė, t.y. yra ir tie mokėjimai, kurie nėra mokesčiai. Vadovaujantis tuo straipsniu, kokie mokesčiai Lietuvoje? -
1) Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – pagal PVM įstatymą moka tiek Lietuvos, tiek užsienio FA ir JA, Lietuvoje vykdantys ekonominę veiklą; objektas –už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Taip pat objektas yra prekių ir paslaugų importas į Lietuvą. Standartinis PVM tarifas Lietuvoje yra 21%, šalia to taikomi ir lengvatiniai tarifai 9% už šilumos energijai tiekimą gyvenamosioms patalpoms šildyti, už knygas ir neperiodinius leidiniams, už periodinius leidinius, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, už vežimo paslaugas susisiekimo ministerijos numatytais maršrutais, už turizmo įstaigų teikiamas apgyvendinimo paslaugas. Taikomas lengvatinis 5% tarifas vaistams ir medicininės pagalbos priemonėms ir neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms, taikomas lengvatinis 0% tarifas tam tikriems prekių ir paslaugų teikimo sandoriams, pvz. prekių išgabenimas iš ES.
2) Akcizai – objektas – akcizinės prekės, prekės, kurios apmokestinamos akcizais. Pvz. etilo alkoholis – alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, energiniai produktai, elektros energija. Akcizą moka akcizinių prekių sandėlių savininkai, akcizinių prekių gavėjai ir akcizinių prekių siuntėjai. Nėra vieningo akcizų tarifo, jie mokami pagal skirtingus tarifus, nustatomi tvirta fiksuota suma nuo prekės vertės vieneto. Akcizus reguliuoja ES direktyvos, LT tik perkelia nuostatas į mūsų įstatymus.

03.18
3) Gyventojų pajamų mokestis - GPM (Moka pajamų gavę ir uždirbę nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. Objektas yra skirtingas nuolatiniams ir nenuolatiniams gyventojams.
Nuolatiniai gyventojai (priskiriami asmeny, kurie įstatymo nustatytą laiką prabūna LT ir turi LT pagrindinę socialinių arba ekonominių interesų vietą)
Bendras tarifas 15%, šalia to yra taikomas ir progresinis apmokestinimas – jeigu gyventojo pajamos iš darbo santykių arba juos atitinkančių santykių neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), nuo kurių yra skaičiuojama socialinio draudimo įmoka, tokios pajamos apmokestinamos 20%. Tuo tarpu pajamų dalis viršijanti 120 VDU yra apmokestinama 27%. Reikšmės skaičiuojant GPM turi pajamų šaltinis arba pajamų rūšis.
Pajamoms gautoms pardavus atliekas, taip pat iš individualios veiklos – taikomas 5% tarifas.
Pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą yra apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, kurio dydį nustato savivaldybių tarybos (taip yra tik LT.)

4) Nekilnojamo turto mokestis (Moka LT ir užsienio FA ir JA, kurie turi turto LT. Konkretų tarifas nustato savivaldybių tarybos ir šis tarifas yra nustatomas 0,3-3% ribose. Nustato kelis tarifus atsižvelgiant į turto radimosi vietą, paskirtį, technines savybes ir kitus įstatymuose nustatytus kriterijus.
Specifiškai apmokestinamas turtas, kuris pagal įstatymą laikomas brangiu. Turto daliai nuo 220 000 eurų iki 390 000 eurų taikomas visoje LT 0,5 % tarifas.
Daliai nuo 390 000 iki 650 000 eurų – taikomas 1 % tarifas.
Daliai virš 650 000 eurų – 2 % tarifas.
Šį tarifą nustato įstatymas, o ne savivaldybės!
5) Žemės mokestis (Mokėtojai yra tiek FA, tiek JA, kurie turi privačia nuosavybe žemės sklypus, išskyrus miško žemę ir ŽŪ paskirties žemę, kurioje įveistas miškas (objektas). Tarifą nustato savivaldybės tarybos, laikydamosis Žemės mokesčio įstatymo nustatytų ribų (0,01-4% ribose žemės mokestinės vertės), gali nustatyti kelis žemės mokesčio tarifus, atsižvelgiant į žemės sklypo buvimo vietą, į žemės naudojimo paskirtį, žemės savininkų socialinę paskirtį ir pan. kriterijus.
6) Mokestis už valstybinius gamtos išteklius – moka FA ir JA, kurie išgauna apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti yra reikalingas leidimas. Už medžiojamuosius gyvūnus išteklius – FA ir JA, turintys leidimą medžioti medžioklės vienete. Objektas – apmokestinami valstybiniai gamtos ištekliai (išvardinti įstatyme) t. y. naudingosios iškasenos, vanduo ir statybinis gruntas ir medžiojamieji gyvūnai. Tarifai – nustatyti įstatyme, tvirta pinigų suma nuo mokesčio bazės.
Asmenys, kurie pažeidžia nustatytus valstybinių gamtos išteklių reikalavimus, moka mokestį pagal padidintą tarifą – praktiškai 10 kartų didesnis mokestis.

7) Angliavandenilių išteklių mokestis – moka LR ir užsienio apmokestinamieji vienetai (JA), užsienio ir LR FA, kurie išgauna tradicinius (nafta ir dujos) angliavandenilių išteklius, tiek ir išsklaidytus (skalūnų dujos) angliavandenilių išteklius LR teritorijoje ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.
Mokestis skaičiuojamas pagal bazinį ir kompensacinį tarifus: Bazinis tarifas taikomas visiems mokesčių mokėtojams, tačiau, jeigu ištekliai yra išgaunami telkiniuose, kuriems surasti ir išžvalgyti buvo panaudotos valstybės lėšos, tokiems asmenims yra taikomas kompensacinis tarifas.
8) Mokestis už aplinkos teršimą – už gamtos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka asmenys, kurie nustatyta tvarka privalo turėti taršos leidimą, su jame įrašytais taršos normatyvais. Mokestį iš mobilių taršos šaltinių moka asmenys teršiantys aplinką iš ūkinei komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių (transporto įmonės).
Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis moka gaminių ir pakuotės gamintojai bei importuotojai. Objektas – gaminiai, kurie nėra kito gaminio sudedamoji dalis, tačiau be kurių kiti gaminiai negali būti naudojami; taip pat pripildyta gaminių pakuotė.
Už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis moka sąvartynų operatoriai. Objektas – sąvartynuose šalinamos atliekos.
Tarifai nustatomi tvirta pinigų suma nuo apmokestinamų objektų. Asmenys, kurie pažeidžia aplinkos teršimo normatyvus/ reikalavimus, privalo mokėti mokestį pagal padidintą tarifą.

9) Paveldimo turto mokestis (Privalo mokėti nuolatiniai ir nenuolatiniai LT gyventojai, kurie paveldi turtą tiek LT, tiek užsienyje. Mokestis imamas tiek nuo paveldimo nekilnojamojo turto, tiek nuo kilnojamojo, tiek ir pinigų. Mokesčio tarifas priklauso nuo paveldimo turto vertės (iki 150 000 Eur – 5%, virš – taikomas 10% mokestis).

10) Privalomos sveikatos draudimo įmokos – Moka apdraustieji privalomu sveikatos draudimu asmenys ir asmenys, kurie privalo mokėti įmokas už draudžiamus asmenis (darbdaviai). Tarifai priklauso nuo įmokų mokėtojų kategorijos: bendras dydis, taikomas daugumai apdraustųjų 6 % nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos soc. draudimo įmokos)
11) Įmokos į garantinį fondą - 0,2 % įmokas (nuo darbuotojams mokamo darbo užmokesčio) į šį fondą moka LR įsteigti JA, jų filialai ir atstovybės; FA; ES valstybių JA padaliniai, įsteigti Lietuvoje ir FA. Susiję, kada DD bankrutuoja.
12) Loterijų ir lošimų mokestis – Moka JA, kurie organizuoja loterijas ir azartinius lošimus. Objektas (mokestis mokamas nuo:) – išplatintų loterijos bilietų vertė, sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų, atėmus išmokėtas premijas, ir lošimo įrenginių. Tarifai (nuo 5 % iki 15 %): Organizuojant loterijas taikomas 5% mokesčio tarifas, o organizuojant totalizatorių lažybas ir kai kuriuos kitus lošimus – 15%, organizuojant lošimus automatais ir kitus azartinius lošimus – absoliučia pinigų suma nuo kiekvieno lošimo įrenginio.
13) Pelno mokestis – moka LR vienetai ir užsienio vienetai gaunantys pelną LT ir užsienyje. Objektas – LR ir užsienio vienetų uždirbtas (apmokestinamasis) pelnas. Bendras tarifas – 15% apmokestinamo pelno, sumažintas 5% tarifas taikomas mažosioms įmonėms, taip pat 5 % taikomas ŽŪ įmonėms, o 0 % - įmonėms, kurios įdarbina neįgalius asmenis. Pelno mokesčio nemoka LB, biudžetinės įstaigos ir indėlių draudimo fondas.

14) Socialinio draudimo įmokos – moka apdraustieji socialiniu draudimu asmenys ir draudėjai (visi asmenys, kurie dirba pagal darbo arba joms prilyginamas sutartis, savarankiškai dirbantys asmenys ir visos įmonės ir įstaigos, kurios įdarbina socialiniu draudimu draudžiamus asmenis. Vienintelis mokestis, neturintis pastovių tarifų: Seimas kiekvienais metais tvirtindamas Socialinio draudimo fondo biudžetą nustato socialinio draudimo įmokų tarifus pagal atskirų rūšių socialinį draudimą).
15) Atskaitymai pagal miškų įstatymą – atskaitymus moka visi miško valdytojai (privatūs ir valstybiniai). Privatūs valdytojai moka 5% dydžio atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Valstybinių miškų valdytojai papildomai moka 10% įmokas. Moka nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
16) Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise – moka visos valstybinės įmonės, išskyrus Ignalinos atominę elektrinę. Objektas – valstybės įmonei perduotas turtas, išskyrus žemę. Tarifai: bendras – 2%. Savivaldybės įmonės nemoka.)
17) Muitai – apmokestinami per ES muitų sieną vežami asmeninio naudojimo daiktai ir prekės. Skaičiuojami ir mokami pagal bendrąjį visai ES muitų tarifą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Mokesčio administratoriaus administruojami mokesčiai

A

Mokesčių administratoriai:
Tam, kad FM-a galėtų vykdyti pagrindines savo funkcijas, prie jos yra įsteigtos 2 institucijos – mokesčių administratoriai – Institucijos atsakingos už mokesčių ir kitų privalomų įmokų surinkimą į biudžetą:
1. VMI
2. Lietuvos muitinė

  1. VMI:
    Institucija, atsakinga už mokesčių ir jiems prilygintų įmokų, išvardintų mokesčių administravimo įst. 12 str., išskyrus muitus, surinkimą į biudžetą.

Pagrindiniai uždaviniai:

1) Padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas.
2) Įgyvendinti mokesčių įstatymus
3) Svarbiausias – užtikrinti, kad mokesčiai būtų laiku ir nustatytu dydžiu sumokėti į biudžetus.

Struktūriškai VMI-ą sudaro 2 grandys:
1. Centrinis mokesčių administratorius – VMI
2. Vietos mokesčių administratoriai – apskričių vietinės mokesčių inspekcijos.
Miestuose ir regionuose steigiami vietos mokesčių administratoriaus skyriai.

Pagrindinės centrinio administratoriaus funkcijos – VMI prie finansų ministerijos:

  1. Organizuoja mokesčių mokėtojų švietimą ir konsultavimą
  2. Suderinęs su FM teikia apibendrintus mokesčių įstatymo paaiškinimus/komentarus.
  3. Nustato mokesčių mokėtojų aptarnavimo prioritetus ir procedūras.
  4. Nustato mokestinių prievolių vykdymo procedūras
  5. Nustato mokesčių permokų procedūras????????????????
  6. Mokestinių išieškojimų procedūras.
  7. Nagrinėja mokestinius ginčus, kaip ikiteisminė, pirmoji ginčų sprendimo institucija
  8. Seimo, Vyriausybės ar FM pavedimu priima MĮ (mokesčių įstatymų) lydimuosius teisės aktus.
  9. Valdo mokesčių mokėtojų registrą.
  10. Bendradarbiauja su užsienio mokesčių administratoriais.
  11. Užtikrina LT tarptautinių sutarčių, mokesčių srityje, įgyvendinimą.

Teritorinės VMI - vietos mokesčių administratorius (apskrityse (10) įsteigti, nors nesutampa, kad kiekvienoj apskrity po) (nėra tokio dalyko kaip Vilniaus mokesčių inspekcija).

1) Teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas ir informaciją.
2) Priima iš Mokesčių Mokėtojų (MM) mokesčių deklaracijas ir kitus, su mokesčių mokėjimu susijusius, dokumentus.
3) Tvarko į biudžetą mokamų mokesčių apskaitą.
4) Registruoja MM-us.
5) Vietos mokesčių administratorius Paskirsto surinktus mokesčius tarp valstybės biudžeto ir kitų fondų.
6) Vykdo savivaldybių sprendimus dėl mokesčių lengvatų taikymo.
7) Kontroliuoja mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo teisingumą.
8) Grąžina mokesčių permokas ar skirtumus.
9) Nauja!: vietos mokesčių administratorius: nustatyta tvarka administruoja administracines baudas.

Svarbu: MI nieko neatlieka šių mokesčių atžvilgiu – aplinkosauginiai mokesčiai. Už juos atsakinga aplinkos ministerija ir regioniniai aplinkosauginiai …

  1. Muitinė.
    Atsakinga už muitų administravimą.
    Už pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo administravimą, kiek tai pavesta pagal pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo įstatymus.

Centrinės mokesčių administratorius – Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos.
Vietos muitų administratorius – teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga.

Pagrindinis muitinės tikslas, pagal muitinės įst., apsaugoti Lietuvos ir ES finansinius interesus, rinką ir visuomenę nuo neteisėtos ir nesąžiningos tarptautinės prekybos daromos žalos. – apsaugoti nuo kontrabandos ir muitų slėpimo ir pan.

Muitinė:

  1. Turimomis priemonėmis užtikrina muitų įstatymų įgyvendinimą.
  2. muitinę administruoja importo ir eksporto muitus ir kitus importo ir eksporto mokesčius
  3. muitinė kontroliuoja ES-os bendrojo muitų tarifo taikymą.
  4. muitinė įgyvendina muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją.
  5. muitinį tikrina LT teritorijoje veikiančių subjektų veiklą bei finansinę atskaitomybę, kiek tai siejama su muitų mokėjimu.

Įgalinimai:
Muitinės departamentas – panašūs įgalinimai į VMI prie FM-os
a. Rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją.
b. Koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą.
c. Organizuoja ir kontroliuoja muitų, muitinės administruojamų rinkliavų, akcizų ir PVM surinkimą.
d. Koordinuoja kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų tarifinių priemonių.
e. Organizuoja ir, esant reikalui, pats atlieka LR teritorijoje veikiančių asmenų ūkinės veiklos kontrolę.
f. Suderinęs su FM, teikia MĮ paaiškinimus.
g. Sprendžia su muitais susijusius ginčus.

Teritorinės muitinės - vietos mokesčių administratoriai muitų atžvilgiu - vykdo muitų ir kt surinkimą savo teritorijoje. (KLP, Kauno ir Vilniaus?)

1) Dokumentus, patvirtinančius muitų sumokėjimą.
2) Teikia info asmenims apie muitų įstatymus ir jų taikymą.
3) Teikia konsultacijas muitų klausimais.

Kita institucija: 
Lietuvos Bankas (LB)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Pagrindinės mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir grąžinimo nuostatos

A

Pagrindinės mokesčių mokėjimo ir apskaičiavimo taisyklės.
Jos apima mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo būdą ir mokesčio sumokėjimo terminus. Lietuvoje taikomi trys pagrindiniai mokesčių apskaičiavimo būdai:
1) kadastrų (registrų) būdas – mokestis apskaičiuojamas pagal duomenis apie apmokestinamo objekto vertę, esančius atitinkamose duomenų bazėse;
2) įvertinimo būdas – mokestis yra apskaičiuojamas pagal kompetentingos institucijos pateiktą apmokestinimo objekto individualią vertę; - taikoma paveldėjimo santykiuose. Individualus įvertinimas atliekamas jeigu nesutinki su žemės įvertinimu pateiktu registrų centre. Tada pats užsakai individualų vertintoją
3) deklaravimo būdas – mokesčiai yra atskaičiuojami pagal mokesčio deklaracijoje arba jai prilygintame dokumente įrašytą apmokestinamo objekto vertę.

  1. Mokesčio sumokėjimo terminas: kiekvienas mokestis turi savo mokestinį laikotarpį, kuriam pasibaigus mokestis turi būti sumokėtas į biudžetą. Šis mokestinis laikotarpis, gali sutapti arba su kalendoriniai metais arba su kalendoriniu metų ketvirčiu, arba kalendorinių metų mėnesiui, arba kitam įstatyme nustatytam laikotarpiui (finansiniai metai prasideda nuo kovo mėnesio). Pasibaigus konkretaus mokesčio mokestiniam laikotarpiui, per nustatytą terminą mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį į biudžetą.
    - Tai irgi elementas.

Dėl kito elemento apsisprendžia seimas priimdamas mokesčio įstatymą, vadinasi, jis nėra privalomas. Tai – mokesčio lengvatos.
5. * Mokesčio lengvatos – mokesčių mokėtojui arba mokesčių mokėtojų grupei, įstatymu nustatytos išskirtinėms apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės palyginus su įprastinėmis apmokestinimo sąlygomis. Mokesčių lengvatos gali įgauti tokias formas:
1) Atleidimas nuo mokesčio – mokesčio mokėtojas arba mokesčio objektas yra atleidžiamas nuo apmokestinimo, nors konkretaus mokesčio prasme išlieka to mokesčio mokėtoju. Pvz. studentai atleidžiami nuo biudžetinių stipendijų. Jie išlieka mokesčių mokėtojai. Pelno mokesčio nemoka LB ir biudžetinės įstaigos – jie mokėtojai, bet atleisti nuo mokesčio. Jie yra atleisti įstatymo.
2) Mokesčio nuolaidos - (reškia tokias apmokestinimo sąlygos, kurios palengvina mokesčio naštą asmeniui, realiai mokančiam konkretų mokestį. Tos nuolaidos gali būti mokėtino mokesčio dydžio sumažinimas, lengvatinio tarifo taikymas, apmokestinimo bazės sumažinimas.
Mokesčių lengvatoms priešingas dalykas – išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios sunkesnės su įprastinėmis apmokestinimo sąlygomis. Išskirtinais atvejais mokesčių mokėtojas turi mokėti padidinto dydžio mokestis. Pvz. žemės mokestyje, ekologiniuose ir aplinkosaugos mokesčiuose.
Mokesčių lengvatas gali nustatyti Seimas įstatymu, tiek gali pavesti nustatyti savivaldybių taryboms ar Vyriausybei.

87 straipsnis. Mokesčių permokos įskaitymas ir grąžinimas

  1. Mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti.
  2. Neteko galios nuo 2016-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-1897, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11087

  1. Valstybinio socialinio draudimo įmokų permoka negali būti įskaitoma kitų mokesčių nepriemokai padengti, o kitų mokesčių permoka negali būti įskaitoma valstybinio socialinio draudimo įmokų nepriemokai padengti.
  2. Muitinės administruojamų mokesčių permokos įskaitymo kitų mokesčių nepriemokai padengti, taip pat kitų mokesčių permokos įskaitymo muitinės administruojamų mokesčių nepriemokai padengti tvarką nustato finansų ministras.
  3. Mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. Tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas turi laiku negrąžintų skolų valstybei pagal paskolas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ar pagal paskolas, dėl kurių kreditoriams suteikta valstybės garantija, permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka iš šių sumų padengus mokestinę nepriemoką, naudojamos minėtoms skoloms dengti finansų ministro nustatyta tvarka. Padengus šias skolas likusios sumos grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu.
  4. Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą. Jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, šis patikrinimas turi būti pradėtas per 5 dienas nuo šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų pabaigos dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1329, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10972

  1. Jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką tokia tvarka. Mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius pareikalauja, kad mokesčių mokėtojas pateiktų papildomus dokumentus, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po visų pareikalautų dokumentų gavimo dienos. Gyventojų pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, grąžinama mokesčių mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui, – ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permokos grąžinimas sustabdomas iki mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, tačiau tai nestabdo šio straipsnio 9 dalyje nustatytų palūkanų skaičiavimo mokesčių mokėtojo naudai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1329, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10972

  1. Mokesčio sumos, taip pat mokesčių mokėtojo naudai apskaičiuotų palūkanų sumos mokesčių mokėtojui grąžinamos iš tų biudžetų, į kuriuos atitinkamos mokesčio sumos buvo sumokėtos (įskaitytos), arba iš jų teises ar įsipareigojimus perėmusių biudžetų. Minėtos sumos išmokamos tokiomis proporcijomis, kokiomis grąžinimo metu yra paskirstomas mokestis.
  2. Mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta. Mokesčių mokėtojo naudai palūkanos neskaičiuojamos, kai vykdomos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje. Šiuo atveju palūkanos neskaičiuojamos laikotarpiu nuo kreipimosi dėl dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrų iki šių procedūrų pabaigos, tačiau jeigu pasibaigus dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūroms mokesčių mokėtojo prievolė sumažėja, jam proporcingai grąžinamos visos, jei jų buvo, sumokėtos ar išieškotos baudų, delspinigių ar palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį sumos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1329, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10972

Nr. XIII-2352, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12442

  1. Jei mokesčių mokėtojas pageidauja, kad mokesčio permoka būtų įskaityta mokesčiams, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, taip pat finansų ministro nustatyta tvarka mokesčiams muitinėje įskaityti, jis dėl to pateikia atitinkamą prašymą.
  2. Prašymo grąžinti arba įskaityti mokesčio permoką pateikimo tvarką bei formas nustato centrinis mokesčių administratorius. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti prie prašymo pridėtinų dokumentų sąrašą, taip pat atvejus, kada mokesčio permoka grąžinama mokesčių mokėtojui be atskiro prašymo.
  3. Jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, su mokesčiu susijusios sumos permoka, taip pat susidaręs mokesčio skirtumas grąžinami (įskaitomi) ta pačia tvarka, terminais ir už tokį patį laikotarpį kaip ir mokesčio permoka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1329, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10972

  1. Jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per atitinkamą šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodytą mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminą, – skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo, o kai yra mokesčių mokėtojo prašymas, – skaičiuojama atgal nuo šio prašymo pateikimo dienos. Jei iki prašymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmą, liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimą ir siekia ją susigrąžinti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas prie prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką privalo pateikti mokesčių administratoriui minėto veiksmo atlikimą pagrindžiančius įrodymus. Į paminėtą terminą neįskaičiuojami kalendoriniai metai, kuriais dėl grąžintinų (įskaitytinų) sumų vyko mokestiniai arba teisminiai ginčai arba buvo taikomos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1329, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10972

Nr. XIII-2352, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12442

  1. Neteko galios nuo 2017-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-2695, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26858

  1. Mokesčio permoka (skirtumas), kuri negali būti grąžinta (įskaityta) šio straipsnio 13 dalyje nurodytu pagrindu, nurašoma iš biudžeto apskaitos dokumentų.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Pagrindinės Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos

A

?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Fizinių asmenų pajamų mokesčio apskaičiavimas

A

Pajamų mokestį turi mokėti pajamų gavę:

nuolatiniai Lietuvos gyventojai,
nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, pajamų mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Mokesčio objektas

  1. Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje;
  2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, t. y.:

per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje, taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius;
pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;
pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;
honoraras, įskaitant GPMĮ 5 str. 6 dalyje nustatytus atvejus;
su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.

Pajamų mokesčio tarifas
20 %

Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus) dalis, neviršijanti**:

  • 120 VDU* (2019 m.),
  • 84 VDU (2020 m.),
  • 60 VDU (2021 m.).

27 %

Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus) dalis, viršijanti**:

  • 120 VDU* (2019 m.),
  • 84 VDU (2020 m.),
  • 60 VDU (2021 m.).

15 %

2018 m. ar ankstesniais metais apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 m. ir vėliau (neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą).

15 %

Ligos (įskaitant išmokamas darbdavio), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos

(neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą).

15 %

Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai)

(neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą).

15 % (atėmus mokesčio kreditą)

Individualios veiklos pajamos.

5 %

Pajamų už parduotas atliekas (išskyrus individualios atliekų pirkimo-pardavimo veiklos pajamas) dalis, per metus neviršijanti:

  • 120 VDU* (2019 m. ir vėliau).

20 %

Pajamų už parduotas atliekas (išskyrus individualios atliekų pirkimo-pardavimo veiklos pajamas) dalis, per metus viršijanti:

  • 120 VDU* (2019 m. ir vėliau).

20 %

Tokių nesusijusių su darbo santykiais metinių pajamų dalis, neviršijanti** 120 VDU* (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.):

  • tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su jomis,
  • iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų autorinių atlyginimų,
  • mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų.

Mokestinis laikotarpis
Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.

27 %

Tokių nesusijusių su darbo santykiais metinių pajamų dalis, viršijanti** 120 VDU* (2019 m.), 84 VDU (2020 m.), 60 VDU (2021 m.):

  • tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su jomis,
  • iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų pajamų pagal autorines sutartis,
  • mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų.

15 %

Kitų nesusijusių su darbo santykiais apmokestinamųjų pajamų (išskyrus iš individualios veiklos, paskirstytojo pelno, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų pagal paslaugų sutartį) dalis, neviršijanti 120 VDU* (2019 m. ir vėliau):

  • palūkanų,
  • autorinių atlyginimų ne iš darbdavio,
  • iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn),
  • iš turto nuomos,
  • honorarų,
  • azartinių lošimų laimėjimų,
  • dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt.

20 %

Kitų nesusijusių su darbo santykiais apmokestinamųjų pajamų (išskyrus iš individualios veiklos, paskirstytojo pelno, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų pagal paslaugų sutartį) dalis, viršijanti 120 VDU (2019 m. ir vėliau):

  • palūkanų,
  • autorinių atlyginimų ne iš darbdavio,
  • iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn),
  • atliekų (išskyrus iš individualios veiklos) pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn),
  • iš turto nuomos,
  • honorarų,
  • azartinių lošimų laimėjimų,
  • dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt.

Fiksuoto dydžio

Taikomas asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Juridinių asmenų pelno mokestis, jo apskaičiavimas

A

?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Pridėtinės vertės mokestis, jo grąžinimo tvarka

A

?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Žyminis mokestis, jo grąžinimo sąlygos ir tvarka

A

?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Paveldimo ir dovanojamo turto mokestis

A

Tiek dovanojimo, tie paveldėjimo būdu nekilnojamojo turto gavę artimi giminaičiai neturi mokėti jokių mokesčių. Tačiau, jeigu giminystės ryšiai į įstatymų numatytą kategoriją nepapuola, atsiranda papildomų mokesčių.
mokesčių mokėti dovanos gavėjas neturi tuo atveju, kai asmuo yra sutuoktinis, vaikas, įvaikis, tėvas, įtėvis, brolis, sesuo, vaikaitis ar senelis.

„Jeigu turtas dovanojamas asmenims, kurie nepatenka į šį ratą, gavėjai, jeigu dovanojamo turto vertė viršija 2500 eurų, nuo viršijamos sumos turi mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Kitų pagal Mokesčių administravimo įstatymą administruojamų mokesčių bendrosios nuostatos, šių mokesčių objektai, mokesčių mokėtojai, tarifai, mokėjimo tvarka

A

?

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimas

A

?