kontras 11 23 Flashcards
Augalų audiniai skirstomi į:
- Gaminamieji (dar vadinami meristemomis)
- Pastovieji
Pastovieji augalų audiniai skirstomi į:
- Dengiamuosius
- Asimiliacinius
- Apytakinius
Gaminamieji augalų audiniai
dėka meristemų ląstelės nuolat dalijasi, todėl augalai nuolat tysta ir didėja
Meristemų galima rasti: (4)
- Sėklos gemale
- Šaknies galiuke
- Šaknies viduryje
- Stiebuose tarp medienos ir karnienos brazdas sudaro meristemos žiedą, kurio dėka stiebas storėja.
Dengiamųjų audinių funkcija
atlieka apsauginę funkciją
Asimiliacinių audinių funkcija
arba dar vadinaimi mezofilais,
jie vykdo fotosintezę
Apytakinių audiniai tai:
tai karniena ir mediena
karnienų viduje yra…
juos sudaro…
rėtiniai indai, kuriuose juda organinės medžiagos, juos sudaro gyvos ląstelės
medienų viduje yra…
juos sudaro…
vandens indai, kuriais vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis iš šaknų patenka į lapus,
juos sudaro negyvos tuščiavidurės ląstelės.
Šakniąplaukių funkcija
apsaugo nuo per didelio vandens išgaravimo
Biologinių membranų struktūra:
1) Baltymai
2) Lipidai
3) Angliavandeniai
Lipidai esantys biologinių membranų struktūroje:
1) Fosfolipidai
2) Cholesterolis (daugiausia gyv. Ląstelėse)
3) Glikolipidai
Fosfolipidai
biologinių membranų pagrindas
Plazminės membranos fosfolipidus sudaro
(galvutės ir uodegėlės)
fosfolipidų galvutės sudarytos iš:
1) Azotas
2) Fosfatas
3) Glicerolis
fosfolipidų uodegėlės sudarytos iš:
1) Dviejų riebalų rūgščių
fosfolipidų uodegėlės yra
hidrofobinės
fosfolipidų galvutės yra
hidrofilinės
Membranos takumas priklauso
fosfolipiduose esančių riebalų rūgščių
membrana bus skystesnė, jei
fosfolipiduose daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių
Kuo riebalų rūgščių grandinėlės trumpesnės
tuo membrana bus skystesnė
Ką daro cholesterolis?
- Mažina membranos takumą
- Mažina membranos pralaidumą
Membranų takumas taip pat priklauso nuo
cholesterolio kiekio, kuris įvairiose membranose yra skirtingas.
Daugiau cholesterolio turinčios membranos yra
stangresnės
Glikoproteinų ir glikolipidų funkcijos.
1) Padeda ląstelėms atpažinti vienai kitą
2) Prie jų jungiasi virusai, toksinai ir kitos medžiagos
3) Glikoproteinai proteinai lemia žmogaus kraujo grupę
Baltymų rūšys:
- Intergralūs
- Paviršiniai
Intergralūs baltymai
vieną ar kelis kartus pereina membraną
Paviršiniai baltymai
prie membranos prisijungę silpnai todėl nuo jos lengvai pašalinami pakeitus tirpalo pH ar druskų koncentraciją.
Baltymai pagal funkciją: (5)
1) Baltymai kanalai
2) Baltymai nešikliai
3) Glikoproteinai
4) Baltymai receptoriai
5) Kataliziniai baltymai
baltymų kanalų funkcija:
jie sudaro sąlygas tam tikroms molekulėms ar jonams laisvai pereiti pro plazminę membraną.
baltymų nešiklių funkcija:
jis atrankiai sąveikauja tik su tam tikromis molekulėmis ar jonais, todėl tik juos perneša pro membraną.
glikoproteinų funkcija:
baltymai pagal kuriuos atpažįstamos ląstelės
baltyminių receptorių funkcija
jis yra tokios formos, kad prisijungti prie jo gali tik specifinės molekulės
katalizatinių baltymų funkcija:
šis baltymas katalizuoja tam tikras reakcijas
Fosfolipidai padaro plazminę membraną (kokią?)
o baltymai… (ką padaro?)
atrankiai pralaidžią
Jie tam tikroms medžiagoms padeda patekti į ląstelę
Lengvai pro biologines membranas prasiskverbia: (4)
1) Dujos (deguonis, azotas, CO2)
2) Hidrofobinės medžiagos (steroidiniai hormonai ir kai kurie vaistai)
3) Mažos krūvio neturinčios molekulės (etanolis, glicerolis)
4) Vanduo
Pro biologines membranas neprasiskverbia: (3)
1) Įvairūs jonai (Na, Ca, Cl)
2) ATP molekulės
3) Stambios molekulės (Angliavandeniai, nukleorūgštys, baltymai, aminorūgštys)
Medžiagų pernaša pro biologines membranas yra dviejų tipų:
1) Pasyvi
2) Aktyvi
Aktyviai pernašai reikia:
- Energijos (eina iš ten kur mažiau, į ten kur daugiau)
Pasyvi pernaša: (3)
1) Difuzija
2) Osmosas
3) Palengvintoji pernaša
Osmosas
vandens molekulių difuzija pro pusiau pralaidžią membraną
Osmoso metu vandens molekulės visada juda (kaip?)
iš mažesnės koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą.
Pagal toniškumą tirpalai gali būti:
1) Izotoninis
2) Hipotoninis
3) Hipertononis
Toniškumas
osmosinio slėgio skirtumo matas, atsižvelgiant į dviejų tirpalų, atskirtų pusiau pralaidžia membrana, vandens potencialą.
Izotoninis tirpalas
tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra tokia pati kaip ir ląstelės viduje
Hipotoninis tirpalas
tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra mažesnė negu ląstelės viduje
Hipertoninis tirpalas
tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra didesnė negu ląstelės viduje
Aktyviai pernašai pro plazminę membraną reikia: (3)
1) ATP energijos
2) Medžiagos juda iš mažiau į daugiau
3) Reikia baltymų nešiklių
Membranos veikimas:
1) Baltymo nešiklio forma leidžia prisijungti 3Na+ jonus
2) ATP suskaldoma ir fosfato grupė prisijungia prie baltymo nešiklio
3) Baltymo formai pasikeitus, ląstelės išorėje atpalaiduojami 3Na+ jonai
4) Baltymo nešiklio forma dabar tokia, kad prie jo gali prisijungti 2K+ jonai.
5) Nuo baltymo nešiklio atpalaiduojama fosfatinė grupė
6) Pakitusios formos baltymas į ląstelės vidų atpalaiduoja 2K+ jonus.
Natrio kalio jonų siurblys aktyviai veikia…
nervinei ląstelei todėl neurono membranos išorė visada būna įelektrinta teigiamai, o vidus – neigiamai. Šis baltymas nešiklis palaiko neurono ramybės potencialą. (tai kad vienur teigiama, o kitur neigiama)
Membraninių pūslelių padedama pernaša tai
aktyvi pernaša, kuriai reikia ATP energijos
Medžiagų pernaša pūslelėje gali būti:
1) Endocitozė
2) Egzocitozė
Endocitozė gali būti (3):
1) Fagocitozė
2) Pinocitozė
3) Receptorinė endocitozė
Fagocitozė: (3)
- Į ląstelės vidų gali patekti baltymai, polisacharidai, bakterijos, virusai.
- Vykdo (žmogaus organizme) – leukocitai -> fagocitai
- Reakcijos metu susidaro pseudopedijos kurios apglėbia bakterijas ir susidaro fagosoma (puslelėje viskas susivirškina)
Pinocitozė: (3)
- Į ląstelės vidų gali patekti skysčiuose ištirpusios organinės molekulės. Gali būti būt vadinamas ,,Ląstelių gėrimas“.
- Šiuo būdu medžiagos patenka į kraujo ląsteles, į kiaušialąstę.
- Inksto kūnelio ląstelės, žarnyno ląstelės gali vykdyti pinocitozę
Receptorinė endozitozė: (4)
- Kad vyktų ląstelėje turi būti receptorių
- Endocitozės metu į ląstelės vidų gali patekti tik tam tikros medžiagos, kurios gali prisijungti prie receptorių
- Tokiu būdu į ląstelę gali patekti cholesterolis
- Jei sutrinka receptorių veikla – medžiagos negali patekti į ląstelę ir medžiagos negali vykdyti savo funkcijų (todėl žmogus gali susirgti)
Egzocitozė: (3)
- Vykdo liaukinės ląstelės
- Ląstelės viduje susiformavusi pūslellė keliauja link išorės ir medžiagos pasišalina
- Pūsleles dažniausiai gamina endoplazminis tinklas ir Goldžio kompleksas.
Jei klausime yra „paaiškinkite“ reikia pasakyti…
- Kodėl?
- Kas?
- Kaip?
Fermentai tai
baltyminis katalizatorius, paspartinantis organizme vykstančias chemines reakcijas ir sumažinantis reikalingą aktyvacijos energijos kiekį.
Aktyvacijos energija
energijos kiekis reikalingas, kad reakcija prasidėtų.
Kuo mažesnė aktyvacijos energija tuo
greičiau vyksta reakcija
Aktyvacijos energijos funkcijos
1) Pagreitina chemines reakcijas
2) Sumažina cheminėms reakcijoms reikalingą aktyvacijos energiją
Norint pradėti cheminę reakciją reikia
aktyvinti reguliuojančias molekules. Turi susidaryti pereinamoji būsena.
Cheminės reakcijos greitis priklauso nuo
energijos barjero kurį turi įveikti produktu virstantis substratas.
Visi fermentai yra
ir yra
baltymai
specifiški
Pagrindinės fermentų savybės:
1) Vykstant reakcijoms fermentai nesikeičia, todėl gali būt naudojami daug kartų
2) Fermentai katalizuoja ir tiesioginę ir atvirkštinę reakcijas
O + O – > (1 ferment) OO Sintezė
OO – > (2 ferment) O + O
Visi fermentai yra specifiški todėl:
Fermentas gali prisijunti tik tam tikrą substratą
Aktyvusis centras
gali prisijunti tik tam tikrą molekulę/medžiagą
Medžiaga kurią veikia fermentas
substratas (jis turi tiksliai atitikt fermentą)
Fermento reakcija:
1) Fermentas prisijungia substratą
2) Susidaro fermento ir substrato kompleksas
3) Tada fermento ir substrato kompleksas pasikeičia į fermento ir produkto kompleksą
4) Fermentas paleidžia savarankiškus produktus
Pinocitozė
skystų, ištirpusių medžiagų pernaša membranų pūslelėse į ląstelę.
Fermentų veikimo sąlygos
Jie neatsparūs temperatūros kitimo, rūgščių, šarmų poveikiui, nes tai yra 3 struktūros baltymai, kurie denatūruojasi ir dėl to negali prisijungti substrato.
Analazė skaido krakmolą ir
šios reakcijos produktas – maltozė
||karbohitazė|| angliavandeniai
analazė ->
maltazė ->
sacharazė ->
( Analazė -> skaido krakmolas -> produktas maltozė
( Maltazė -> skaido maltozė -> produktas gliukozė
( Sacharazė -> skaido sacharozė -> produktas fruktozė + gliukozė
||lipazė|| riebalai
lipazės ->
(lipazės -> skiado lipidus -> produktas glicerolis ir 3 riebalų rūgštys
||Proteazės|| baltymai
pepsinas ->
peptidazė ->
pepsinas -> skaido baltymus -> produktas peptidai
(peptidazė -> skaido peptidus -> produktas aminorūgštys
Fermentinės reakcijos greitis ir fermentų veikimas priklauso nuo: (6)
1) Temperatūros
2) Ph terpės (vandenilio jonų koncentracijos)
3) Fermento koncentracijos
4) Substrato koncentracijos‘
5) Kofaktorių
6) Inhibitorių
Pakėlus temperatūrą 10 laipsnių celcijaus
fermentinės reakcijos greitis padidėja 2 kartus.
Daugeliui fermentų būdingas optimalus pH. Jam esant..
cheminė reakcija vyksta greičiausiai.
Kai reakcija vyksta esant tinkamai temperatūrai ir tinkamam pH ir yra substrato perteklius, tada
tada reakcijos greitis yra tiesiogiai proporcingas fermento koncentracijai.
Fermentas rūgštinėj terpėj -
0 - 7
Ph 7
7 - 14
rūgštinė terpė
neutralu
šarminė grupė
Pepsinas efektyviausiai veikia (kokioj terpėj?)
rūgštinėj terpėj
Jei terpė pakinta baltymai…
denatūruojasi ir fermentas su substratu negali daryt reakcijos
fermento koncentracijos įtaka
fermento koncentraciją didinat fermentinės reakcijos greitis didėja, bet reakcijai reikia tinkamos temperatūros, tinkamas Ph ir substrato perteklius
jei fermento kiekis nekinta, didinant substrato koncentraciją
reakcijos greitis didėja iki tam tikros ribos (piešinukas 1)
kofaktoriai gali būti
- Prostetinės grupės
- Kofermentai
- Aktyvikliai
Prostetinės grupės kofaktoriai
organinės molekulės, kurios būna nuolat prisijungusios prie fermentų
Prostetinė grupė - Hemogrupė -
jos yra fermente katalazėj, padaro kad fermentas galėtu veikti
Kofermentai
nebaltyminės kilmės molekulės, kurios prie fermento būna prisijungusios ne visada
Kofermentas – NAD
jis dalyvauja ląstelinio kvėpavimo reakcijose, jis veikia kaip vandenilio jonų akseptorius.
Kad kofermentai susidarytu jiems yra būtini
vitaminai.
Aktyvikliai su pvz
įvairūs jonai (magnio jonai – reikalingi baltym sintezei) (Ca jonai – raumenim susitraukti)
Inhibitorius (slopiklis) tai
medžiaga, galinti slopinti arba visai sustabdyti cheminę reakciją.
Inhibitorius pats prisijungia prie…
fermento ir neleidžia prisijungti substratui.
Inhibitoriai būna:
- Grįžtamieji
- Negrįžtamieji
Negrįžtamieji inhibitoriai:
pakeičia fermentą visam laikui (pvz sunkieji metalai, kaip gyvsidabris)
Grįžtamųjų inhibitorių poveikis yra
laikinas ir kai inhibitorius pašalinamas, fermentas atgauna visą aktyvumą.
Grįžtamųjų inhibitorių tipai:
- Konkurencinis inhibitorius
- Nekonkurencinis inhibitorius
Konkurencinio inhibitoriaus molekulės struktūra yra
labai panaši į substrato molekulės struktūrą.
ką daro konkurencinis inhibitorius?
konkuruoja su substratu dėl fermento aktyviojo centro. Tai reiškia, kad jos tokios pat struktūros molekulės.
Nekonkurencinis inhibitorius:
Jungiasi ne fermento aktyviajame centre, o prie kurios nors kitos jo molekulės dalies. Jis pakeičia fermento molekulės aktyvaus centro sandarą.
Daugiafermentinės grandininės reakcijos…
Medžiagų apykaitos reakcijos grandinę sudaro vienus po kitų einančius fermentų valdomos reakcijos.
A ->(e1) B ->(e2) C ->(e3) D ->(e4) E -> (grižta į pirmą reakciją)
Kai produkto E yra pagaminama per daug, jis…
…keliauja prie pirmos reakcijos fermento ir jį veikia kaip nekonkurencinis inhibitorius. Prisijungia prie alasterinio centro. Taip sustabdoma grandininė reakcija ir jos eiga sulėtėja
Jeigu pritruktu produkto E tada…
E medžiagos nepakaktų slopinti E1 fermento veiklą.
Alasterinis centras
fermento neaktyvusis centras, prie kurio gali prisijungti nekonkurenciniai inhibitoriai.