kontras 11 23 Flashcards
1
Q
Augalų audiniai skirstomi į:
A
- Gaminamieji (dar vadinami meristemomis)
- Pastovieji
2
Q
Pastovieji augalų audiniai skirstomi į:
A
- Dengiamuosius
- Asimiliacinius
- Apytakinius
3
Q
Gaminamieji augalų audiniai
A
dėka meristemų ląstelės nuolat dalijasi, todėl augalai nuolat tysta ir didėja
4
Q
Meristemų galima rasti: (4)
A
- Sėklos gemale
- Šaknies galiuke
- Šaknies viduryje
- Stiebuose tarp medienos ir karnienos brazdas sudaro meristemos žiedą, kurio dėka stiebas storėja.
5
Q
Dengiamųjų audinių funkcija
A
atlieka apsauginę funkciją
6
Q
Asimiliacinių audinių funkcija
A
arba dar vadinaimi mezofilais,
jie vykdo fotosintezę
7
Q
Apytakinių audiniai tai:
A
tai karniena ir mediena
8
Q
karnienų viduje yra…
juos sudaro…
A
rėtiniai indai, kuriuose juda organinės medžiagos, juos sudaro gyvos ląstelės
9
Q
medienų viduje yra…
juos sudaro…
A
vandens indai, kuriais vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis iš šaknų patenka į lapus,
juos sudaro negyvos tuščiavidurės ląstelės.
10
Q
Šakniąplaukių funkcija
A
apsaugo nuo per didelio vandens išgaravimo
11
Q
Biologinių membranų struktūra:
A
1) Baltymai
2) Lipidai
3) Angliavandeniai
12
Q
Lipidai esantys biologinių membranų struktūroje:
A
1) Fosfolipidai
2) Cholesterolis (daugiausia gyv. Ląstelėse)
3) Glikolipidai
13
Q
Fosfolipidai
A
biologinių membranų pagrindas
14
Q
Plazminės membranos fosfolipidus sudaro
A
(galvutės ir uodegėlės)
15
Q
fosfolipidų galvutės sudarytos iš:
A
1) Azotas
2) Fosfatas
3) Glicerolis
16
Q
fosfolipidų uodegėlės sudarytos iš:
A
1) Dviejų riebalų rūgščių
17
Q
fosfolipidų uodegėlės yra
A
hidrofobinės
18
Q
fosfolipidų galvutės yra
A
hidrofilinės
19
Q
Membranos takumas priklauso
A
fosfolipiduose esančių riebalų rūgščių
20
Q
membrana bus skystesnė, jei
A
fosfolipiduose daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių
21
Q
Kuo riebalų rūgščių grandinėlės trumpesnės
A
tuo membrana bus skystesnė
22
Q
Ką daro cholesterolis?
A
- Mažina membranos takumą
- Mažina membranos pralaidumą
23
Q
Membranų takumas taip pat priklauso nuo
A
cholesterolio kiekio, kuris įvairiose membranose yra skirtingas.
24
Q
Daugiau cholesterolio turinčios membranos yra
A
stangresnės
25
Glikoproteinų ir glikolipidų funkcijos.
1) Padeda ląstelėms atpažinti vienai kitą
2) Prie jų jungiasi virusai, toksinai ir kitos medžiagos
3) Glikoproteinai proteinai lemia žmogaus kraujo grupę
26
Baltymų rūšys:
- Intergralūs
- Paviršiniai
27
Intergralūs baltymai
vieną ar kelis kartus pereina membraną
28
Paviršiniai baltymai
prie membranos prisijungę silpnai todėl nuo jos lengvai pašalinami pakeitus tirpalo pH ar druskų koncentraciją.
29
Baltymai pagal funkciją: (5)
1) Baltymai kanalai
2) Baltymai nešikliai
3) Glikoproteinai
4) Baltymai receptoriai
5) Kataliziniai baltymai
30
baltymų kanalų funkcija:
jie sudaro sąlygas tam tikroms molekulėms ar jonams laisvai pereiti pro plazminę membraną.
31
baltymų nešiklių funkcija:
jis atrankiai sąveikauja tik su tam tikromis molekulėmis ar jonais, todėl tik juos perneša pro membraną.
32
glikoproteinų funkcija:
baltymai pagal kuriuos atpažįstamos ląstelės
33
baltyminių receptorių funkcija
jis yra tokios formos, kad prisijungti prie jo gali tik specifinės molekulės
34
katalizatinių baltymų funkcija:
šis baltymas katalizuoja tam tikras reakcijas
35
Fosfolipidai padaro plazminę membraną (kokią?)
o baltymai... (ką padaro?)
atrankiai pralaidžią
Jie tam tikroms medžiagoms padeda patekti į ląstelę
36
Lengvai pro biologines membranas prasiskverbia: (4)
1) Dujos (deguonis, azotas, CO2)
2) Hidrofobinės medžiagos (steroidiniai hormonai ir kai kurie vaistai)
3) Mažos krūvio neturinčios molekulės (etanolis, glicerolis)
4) Vanduo
37
Pro biologines membranas neprasiskverbia: (3)
1) Įvairūs jonai (Na, Ca, Cl)
2) ATP molekulės
3) Stambios molekulės (Angliavandeniai, nukleorūgštys, baltymai, aminorūgštys)
38
Medžiagų pernaša pro biologines membranas yra dviejų tipų:
1) Pasyvi
2) Aktyvi
39
Aktyviai pernašai reikia:
- Energijos (eina iš ten kur mažiau, į ten kur daugiau)
40
Pasyvi pernaša: (3)
1) Difuzija
2) Osmosas
3) Palengvintoji pernaša
41
Osmosas
vandens molekulių difuzija pro pusiau pralaidžią membraną
42
Osmoso metu vandens molekulės visada juda (kaip?)
iš mažesnės koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą.
43
Pagal toniškumą tirpalai gali būti:
1) Izotoninis
2) Hipotoninis
3) Hipertononis
44
Toniškumas
osmosinio slėgio skirtumo matas, atsižvelgiant į dviejų tirpalų, atskirtų pusiau pralaidžia membrana, vandens potencialą.
45
Izotoninis tirpalas
tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra tokia pati kaip ir ląstelės viduje
46
Hipotoninis tirpalas
tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra mažesnė negu ląstelės viduje
47
Hipertoninis tirpalas
tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra didesnė negu ląstelės viduje
48
Aktyviai pernašai pro plazminę membraną reikia: (3)
1) ATP energijos
2) Medžiagos juda iš mažiau į daugiau
3) Reikia baltymų nešiklių
49
Membranos veikimas:
1) Baltymo nešiklio forma leidžia prisijungti 3Na+ jonus
2) ATP suskaldoma ir fosfato grupė prisijungia prie baltymo nešiklio
3) Baltymo formai pasikeitus, ląstelės išorėje atpalaiduojami 3Na+ jonai
4) Baltymo nešiklio forma dabar tokia, kad prie jo gali prisijungti 2K+ jonai.
5) Nuo baltymo nešiklio atpalaiduojama fosfatinė grupė
6) Pakitusios formos baltymas į ląstelės vidų atpalaiduoja 2K+ jonus.
50
Natrio kalio jonų siurblys aktyviai veikia...
nervinei ląstelei todėl neurono membranos išorė visada būna įelektrinta teigiamai, o vidus – neigiamai. Šis baltymas nešiklis palaiko neurono ramybės potencialą. (tai kad vienur teigiama, o kitur neigiama)
51
Membraninių pūslelių padedama pernaša tai
aktyvi pernaša, kuriai reikia ATP energijos
52
Medžiagų pernaša pūslelėje gali būti:
1) Endocitozė
2) Egzocitozė
53
Endocitozė gali būti (3):
1) Fagocitozė
2) Pinocitozė
3) Receptorinė endocitozė
54
Fagocitozė: (3)
* Į ląstelės vidų gali patekti baltymai, polisacharidai, bakterijos, virusai.
* Vykdo (žmogaus organizme) – leukocitai -> fagocitai
* Reakcijos metu susidaro pseudopedijos kurios apglėbia bakterijas ir susidaro fagosoma (puslelėje viskas susivirškina)
55
Pinocitozė: (3)
* Į ląstelės vidų gali patekti skysčiuose ištirpusios organinės molekulės. Gali būti būt vadinamas ,,Ląstelių gėrimas“.
* Šiuo būdu medžiagos patenka į kraujo ląsteles, į kiaušialąstę.
* Inksto kūnelio ląstelės, žarnyno ląstelės gali vykdyti pinocitozę
56
Receptorinė endozitozė: (4)
* Kad vyktų ląstelėje turi būti receptorių
* Endocitozės metu į ląstelės vidų gali patekti tik tam tikros medžiagos, kurios gali prisijungti prie receptorių
* Tokiu būdu į ląstelę gali patekti cholesterolis
* Jei sutrinka receptorių veikla – medžiagos negali patekti į ląstelę ir medžiagos negali vykdyti savo funkcijų (todėl žmogus gali susirgti)
57
Egzocitozė: (3)
* Vykdo liaukinės ląstelės
* Ląstelės viduje susiformavusi pūslellė keliauja link išorės ir medžiagos pasišalina
* Pūsleles dažniausiai gamina endoplazminis tinklas ir Goldžio kompleksas.
58
Jei klausime yra „paaiškinkite“ reikia pasakyti...
- Kodėl?
- Kas?
- Kaip?
59
Fermentai tai
baltyminis katalizatorius, paspartinantis organizme vykstančias chemines reakcijas ir sumažinantis reikalingą aktyvacijos energijos kiekį.
60
Aktyvacijos energija
energijos kiekis reikalingas, kad reakcija prasidėtų.
61
Kuo mažesnė aktyvacijos energija tuo
greičiau vyksta reakcija
62
Aktyvacijos energijos funkcijos
1) Pagreitina chemines reakcijas
2) Sumažina cheminėms reakcijoms reikalingą aktyvacijos energiją
63
Norint pradėti cheminę reakciją reikia
aktyvinti reguliuojančias molekules. Turi susidaryti pereinamoji būsena.
64
Cheminės reakcijos greitis priklauso nuo
energijos barjero kurį turi įveikti produktu virstantis substratas.
65
Visi fermentai yra
ir yra
baltymai
specifiški
66
Pagrindinės fermentų savybės:
1) Vykstant reakcijoms fermentai nesikeičia, todėl gali būt naudojami daug kartų
2) Fermentai katalizuoja ir tiesioginę ir atvirkštinę reakcijas
O + O -- > (1 ferment) OO Sintezė
OO -- > (2 ferment) O + O
67
Visi fermentai yra specifiški todėl:
Fermentas gali prisijunti tik tam tikrą substratą
68
Aktyvusis centras
gali prisijunti tik tam tikrą molekulę/medžiagą
69
Medžiaga kurią veikia fermentas
substratas (jis turi tiksliai atitikt fermentą)
70
Fermento reakcija:
1) Fermentas prisijungia substratą
2) Susidaro fermento ir substrato kompleksas
3) Tada fermento ir substrato kompleksas pasikeičia į fermento ir produkto kompleksą
4) Fermentas paleidžia savarankiškus produktus
71
Pinocitozė
skystų, ištirpusių medžiagų pernaša membranų pūslelėse į ląstelę.
72
Fermentų veikimo sąlygos
Jie neatsparūs temperatūros kitimo, rūgščių, šarmų poveikiui, nes tai yra 3 struktūros baltymai, kurie denatūruojasi ir dėl to negali prisijungti substrato.
73
Analazė skaido krakmolą ir
šios reakcijos produktas – maltozė
74
||karbohitazė|| angliavandeniai
analazė ->
maltazė ->
sacharazė ->
( Analazė -> skaido krakmolas -> produktas maltozė
( Maltazė -> skaido maltozė -> produktas gliukozė
( Sacharazė -> skaido sacharozė -> produktas fruktozė + gliukozė
75
||lipazė|| riebalai
lipazės ->
(lipazės -> skiado lipidus -> produktas glicerolis ir 3 riebalų rūgštys
76
||Proteazės|| baltymai
pepsinas ->
peptidazė ->
pepsinas -> skaido baltymus -> produktas peptidai
(peptidazė -> skaido peptidus -> produktas aminorūgštys
77
Fermentinės reakcijos greitis ir fermentų veikimas priklauso nuo: (6)
1) Temperatūros
2) Ph terpės (vandenilio jonų koncentracijos)
3) Fermento koncentracijos
4) Substrato koncentracijos‘
5) Kofaktorių
6) Inhibitorių
78
Pakėlus temperatūrą 10 laipsnių celcijaus
fermentinės reakcijos greitis padidėja 2 kartus.
79
Daugeliui fermentų būdingas optimalus pH. Jam esant..
cheminė reakcija vyksta greičiausiai.
80
Kai reakcija vyksta esant tinkamai temperatūrai ir tinkamam pH ir yra substrato perteklius, tada
tada reakcijos greitis yra tiesiogiai proporcingas fermento koncentracijai.
81
Fermentas rūgštinėj terpėj -
0 - 7
Ph 7
7 - 14
rūgštinė terpė
neutralu
šarminė grupė
82
Pepsinas efektyviausiai veikia (kokioj terpėj?)
rūgštinėj terpėj
83
Jei terpė pakinta baltymai...
denatūruojasi ir fermentas su substratu negali daryt reakcijos
84
fermento koncentracijos įtaka
fermento koncentraciją didinat fermentinės reakcijos greitis didėja, bet reakcijai reikia tinkamos temperatūros, tinkamas Ph ir substrato perteklius
85
jei fermento kiekis nekinta, didinant substrato koncentraciją
reakcijos greitis didėja iki tam tikros ribos (piešinukas 1)
86
kofaktoriai gali būti
* Prostetinės grupės
* Kofermentai
* Aktyvikliai
87
Prostetinės grupės kofaktoriai
organinės molekulės, kurios būna nuolat prisijungusios prie fermentų
88
Prostetinė grupė - Hemogrupė -
jos yra fermente katalazėj, padaro kad fermentas galėtu veikti
89
Kofermentai
nebaltyminės kilmės molekulės, kurios prie fermento būna prisijungusios ne visada
90
Kofermentas – NAD
jis dalyvauja ląstelinio kvėpavimo reakcijose, jis veikia kaip vandenilio jonų akseptorius.
91
Kad kofermentai susidarytu jiems yra būtini
vitaminai.
92
Aktyvikliai su pvz
įvairūs jonai (magnio jonai – reikalingi baltym sintezei) (Ca jonai – raumenim susitraukti)
93
Inhibitorius (slopiklis) tai
medžiaga, galinti slopinti arba visai sustabdyti cheminę reakciją.
94
Inhibitorius pats prisijungia prie...
fermento ir neleidžia prisijungti substratui.
95
Inhibitoriai būna:
- Grįžtamieji
- Negrįžtamieji
96
Negrįžtamieji inhibitoriai:
pakeičia fermentą visam laikui (pvz sunkieji metalai, kaip gyvsidabris)
97
Grįžtamųjų inhibitorių poveikis yra
laikinas ir kai inhibitorius pašalinamas, fermentas atgauna visą aktyvumą.
98
Grįžtamųjų inhibitorių tipai:
- Konkurencinis inhibitorius
- Nekonkurencinis inhibitorius
99
Konkurencinio inhibitoriaus molekulės struktūra yra
labai panaši į substrato molekulės struktūrą.
100
ką daro konkurencinis inhibitorius?
konkuruoja su substratu dėl fermento aktyviojo centro. Tai reiškia, kad jos tokios pat struktūros molekulės.
101
Nekonkurencinis inhibitorius:
Jungiasi ne fermento aktyviajame centre, o prie kurios nors kitos jo molekulės dalies. Jis pakeičia fermento molekulės aktyvaus centro sandarą.
102
Daugiafermentinės grandininės reakcijos...
Medžiagų apykaitos reakcijos grandinę sudaro vienus po kitų einančius fermentų valdomos reakcijos.
A ->(e1) B ->(e2) C ->(e3) D ->(e4) E -> (grižta į pirmą reakciją)
103
Kai produkto E yra pagaminama per daug, jis...
...keliauja prie pirmos reakcijos fermento ir jį veikia kaip nekonkurencinis inhibitorius. Prisijungia prie alasterinio centro. Taip sustabdoma grandininė reakcija ir jos eiga sulėtėja
104
Jeigu pritruktu produkto E tada...
E medžiagos nepakaktų slopinti E1 fermento veiklą.
105
Alasterinis centras
fermento neaktyvusis centras, prie kurio gali prisijungti nekonkurenciniai inhibitoriai.
