kontras 11 23 Flashcards

1
Q

Augalų audiniai skirstomi į:

A
  • Gaminamieji (dar vadinami meristemomis)
  • Pastovieji
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Pastovieji augalų audiniai skirstomi į:

A
  • Dengiamuosius
  • Asimiliacinius
  • Apytakinius
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Gaminamieji augalų audiniai

A

dėka meristemų ląstelės nuolat dalijasi, todėl augalai nuolat tysta ir didėja

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Meristemų galima rasti: (4)

A
  • Sėklos gemale
  • Šaknies galiuke
  • Šaknies viduryje
  • Stiebuose tarp medienos ir karnienos brazdas sudaro meristemos žiedą, kurio dėka stiebas storėja.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Dengiamųjų audinių funkcija

A

atlieka apsauginę funkciją

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Asimiliacinių audinių funkcija

A

arba dar vadinaimi mezofilais,
jie vykdo fotosintezę

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Apytakinių audiniai tai:

A

tai karniena ir mediena

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

karnienų viduje yra…
juos sudaro…

A

rėtiniai indai, kuriuose juda organinės medžiagos, juos sudaro gyvos ląstelės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

medienų viduje yra…
juos sudaro…

A

vandens indai, kuriais vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis iš šaknų patenka į lapus,
juos sudaro negyvos tuščiavidurės ląstelės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Šakniąplaukių funkcija

A

apsaugo nuo per didelio vandens išgaravimo

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Biologinių membranų struktūra:

A

1) Baltymai
2) Lipidai
3) Angliavandeniai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Lipidai esantys biologinių membranų struktūroje:

A

1) Fosfolipidai
2) Cholesterolis (daugiausia gyv. Ląstelėse)
3) Glikolipidai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Fosfolipidai

A

biologinių membranų pagrindas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Plazminės membranos fosfolipidus sudaro

A

(galvutės ir uodegėlės)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

fosfolipidų galvutės sudarytos iš:

A

1) Azotas
2) Fosfatas
3) Glicerolis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

fosfolipidų uodegėlės sudarytos iš:

A

1) Dviejų riebalų rūgščių

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

fosfolipidų uodegėlės yra

A

hidrofobinės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

fosfolipidų galvutės yra

A

hidrofilinės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Membranos takumas priklauso

A

fosfolipiduose esančių riebalų rūgščių

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

membrana bus skystesnė, jei

A

fosfolipiduose daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Kuo riebalų rūgščių grandinėlės trumpesnės

A

tuo membrana bus skystesnė

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Ką daro cholesterolis?

A
  • Mažina membranos takumą
  • Mažina membranos pralaidumą
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Membranų takumas taip pat priklauso nuo

A

cholesterolio kiekio, kuris įvairiose membranose yra skirtingas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Daugiau cholesterolio turinčios membranos yra

A

stangresnės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Glikoproteinų ir glikolipidų funkcijos.

A

1) Padeda ląstelėms atpažinti vienai kitą
2) Prie jų jungiasi virusai, toksinai ir kitos medžiagos
3) Glikoproteinai proteinai lemia žmogaus kraujo grupę

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

Baltymų rūšys:

A
  • Intergralūs
  • Paviršiniai
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

Intergralūs baltymai

A

vieną ar kelis kartus pereina membraną

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

Paviršiniai baltymai

A

prie membranos prisijungę silpnai todėl nuo jos lengvai pašalinami pakeitus tirpalo pH ar druskų koncentraciją.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

Baltymai pagal funkciją: (5)

A

1) Baltymai kanalai
2) Baltymai nešikliai
3) Glikoproteinai
4) Baltymai receptoriai
5) Kataliziniai baltymai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

baltymų kanalų funkcija:

A

jie sudaro sąlygas tam tikroms molekulėms ar jonams laisvai pereiti pro plazminę membraną.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

baltymų nešiklių funkcija:

A

jis atrankiai sąveikauja tik su tam tikromis molekulėmis ar jonais, todėl tik juos perneša pro membraną.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

glikoproteinų funkcija:

A

baltymai pagal kuriuos atpažįstamos ląstelės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
33
Q

baltyminių receptorių funkcija

A

jis yra tokios formos, kad prisijungti prie jo gali tik specifinės molekulės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
34
Q

katalizatinių baltymų funkcija:

A

šis baltymas katalizuoja tam tikras reakcijas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
35
Q

Fosfolipidai padaro plazminę membraną (kokią?)
o baltymai… (ką padaro?)

A

atrankiai pralaidžią
Jie tam tikroms medžiagoms padeda patekti į ląstelę

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
36
Q

Lengvai pro biologines membranas prasiskverbia: (4)

A

1) Dujos (deguonis, azotas, CO2)
2) Hidrofobinės medžiagos (steroidiniai hormonai ir kai kurie vaistai)
3) Mažos krūvio neturinčios molekulės (etanolis, glicerolis)
4) Vanduo

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
37
Q

Pro biologines membranas neprasiskverbia: (3)

A

1) Įvairūs jonai (Na, Ca, Cl)
2) ATP molekulės
3) Stambios molekulės (Angliavandeniai, nukleorūgštys, baltymai, aminorūgštys)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
38
Q

Medžiagų pernaša pro biologines membranas yra dviejų tipų:

A

1) Pasyvi
2) Aktyvi

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
39
Q

Aktyviai pernašai reikia:

A
  • Energijos (eina iš ten kur mažiau, į ten kur daugiau)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
40
Q

Pasyvi pernaša: (3)

A

1) Difuzija
2) Osmosas
3) Palengvintoji pernaša

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
41
Q

Osmosas

A

vandens molekulių difuzija pro pusiau pralaidžią membraną

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
42
Q

Osmoso metu vandens molekulės visada juda (kaip?)

A

iš mažesnės koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
43
Q

Pagal toniškumą tirpalai gali būti:

A

1) Izotoninis
2) Hipotoninis
3) Hipertononis

44
Q

Toniškumas

A

osmosinio slėgio skirtumo matas, atsižvelgiant į dviejų tirpalų, atskirtų pusiau pralaidžia membrana, vandens potencialą.

45
Q

Izotoninis tirpalas

A

tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra tokia pati kaip ir ląstelės viduje

46
Q

Hipotoninis tirpalas

A

tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra mažesnė negu ląstelės viduje

47
Q

Hipertoninis tirpalas

A

tirpalas, kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija yra didesnė negu ląstelės viduje

48
Q

Aktyviai pernašai pro plazminę membraną reikia: (3)

A

1) ATP energijos
2) Medžiagos juda iš mažiau į daugiau
3) Reikia baltymų nešiklių

49
Q

Membranos veikimas:

A

1) Baltymo nešiklio forma leidžia prisijungti 3Na+ jonus
2) ATP suskaldoma ir fosfato grupė prisijungia prie baltymo nešiklio
3) Baltymo formai pasikeitus, ląstelės išorėje atpalaiduojami 3Na+ jonai
4) Baltymo nešiklio forma dabar tokia, kad prie jo gali prisijungti 2K+ jonai.
5) Nuo baltymo nešiklio atpalaiduojama fosfatinė grupė
6) Pakitusios formos baltymas į ląstelės vidų atpalaiduoja 2K+ jonus.

50
Q

Natrio kalio jonų siurblys aktyviai veikia…

A

nervinei ląstelei todėl neurono membranos išorė visada būna įelektrinta teigiamai, o vidus – neigiamai. Šis baltymas nešiklis palaiko neurono ramybės potencialą. (tai kad vienur teigiama, o kitur neigiama)

51
Q

Membraninių pūslelių padedama pernaša tai

A

aktyvi pernaša, kuriai reikia ATP energijos

52
Q

Medžiagų pernaša pūslelėje gali būti:

A

1) Endocitozė
2) Egzocitozė

53
Q

Endocitozė gali būti (3):

A

1) Fagocitozė
2) Pinocitozė
3) Receptorinė endocitozė

54
Q

Fagocitozė: (3)

A
  • Į ląstelės vidų gali patekti baltymai, polisacharidai, bakterijos, virusai.
  • Vykdo (žmogaus organizme) – leukocitai -> fagocitai
  • Reakcijos metu susidaro pseudopedijos kurios apglėbia bakterijas ir susidaro fagosoma (puslelėje viskas susivirškina)
55
Q

Pinocitozė: (3)

A
  • Į ląstelės vidų gali patekti skysčiuose ištirpusios organinės molekulės. Gali būti būt vadinamas ,,Ląstelių gėrimas“.
  • Šiuo būdu medžiagos patenka į kraujo ląsteles, į kiaušialąstę.
  • Inksto kūnelio ląstelės, žarnyno ląstelės gali vykdyti pinocitozę
56
Q

Receptorinė endozitozė: (4)

A
  • Kad vyktų ląstelėje turi būti receptorių
  • Endocitozės metu į ląstelės vidų gali patekti tik tam tikros medžiagos, kurios gali prisijungti prie receptorių
  • Tokiu būdu į ląstelę gali patekti cholesterolis
  • Jei sutrinka receptorių veikla – medžiagos negali patekti į ląstelę ir medžiagos negali vykdyti savo funkcijų (todėl žmogus gali susirgti)
57
Q

Egzocitozė: (3)

A
  • Vykdo liaukinės ląstelės
  • Ląstelės viduje susiformavusi pūslellė keliauja link išorės ir medžiagos pasišalina
  • Pūsleles dažniausiai gamina endoplazminis tinklas ir Goldžio kompleksas.
58
Q

Jei klausime yra „paaiškinkite“ reikia pasakyti…

A
  • Kodėl?
  • Kas?
  • Kaip?
59
Q

Fermentai tai

A

baltyminis katalizatorius, paspartinantis organizme vykstančias chemines reakcijas ir sumažinantis reikalingą aktyvacijos energijos kiekį.

60
Q

Aktyvacijos energija

A

energijos kiekis reikalingas, kad reakcija prasidėtų.

61
Q

Kuo mažesnė aktyvacijos energija tuo

A

greičiau vyksta reakcija

62
Q

Aktyvacijos energijos funkcijos

A

1) Pagreitina chemines reakcijas
2) Sumažina cheminėms reakcijoms reikalingą aktyvacijos energiją

63
Q

Norint pradėti cheminę reakciją reikia

A

aktyvinti reguliuojančias molekules. Turi susidaryti pereinamoji būsena.

64
Q

Cheminės reakcijos greitis priklauso nuo

A

energijos barjero kurį turi įveikti produktu virstantis substratas.

65
Q

Visi fermentai yra
ir yra

A

baltymai
specifiški

66
Q

Pagrindinės fermentų savybės:

A

1) Vykstant reakcijoms fermentai nesikeičia, todėl gali būt naudojami daug kartų
2) Fermentai katalizuoja ir tiesioginę ir atvirkštinę reakcijas

O + O – > (1 ferment) OO Sintezė

OO – > (2 ferment) O + O

67
Q

Visi fermentai yra specifiški todėl:

A

Fermentas gali prisijunti tik tam tikrą substratą

68
Q

Aktyvusis centras

A

gali prisijunti tik tam tikrą molekulę/medžiagą

69
Q

Medžiaga kurią veikia fermentas

A

substratas (jis turi tiksliai atitikt fermentą)

70
Q

Fermento reakcija:

A

1) Fermentas prisijungia substratą
2) Susidaro fermento ir substrato kompleksas
3) Tada fermento ir substrato kompleksas pasikeičia į fermento ir produkto kompleksą
4) Fermentas paleidžia savarankiškus produktus

71
Q

Pinocitozė

A

skystų, ištirpusių medžiagų pernaša membranų pūslelėse į ląstelę.

72
Q

Fermentų veikimo sąlygos

A

Jie neatsparūs temperatūros kitimo, rūgščių, šarmų poveikiui, nes tai yra 3 struktūros baltymai, kurie denatūruojasi ir dėl to negali prisijungti substrato.

73
Q

Analazė skaido krakmolą ir

A

šios reakcijos produktas – maltozė

74
Q

||karbohitazė|| angliavandeniai
analazė ->
maltazė ->
sacharazė ->

A

( Analazė -> skaido krakmolas -> produktas maltozė
( Maltazė -> skaido maltozė -> produktas gliukozė
( Sacharazė -> skaido sacharozė -> produktas fruktozė + gliukozė

75
Q

||lipazė|| riebalai
lipazės ->

A

(lipazės -> skiado lipidus -> produktas glicerolis ir 3 riebalų rūgštys

76
Q

||Proteazės|| baltymai
pepsinas ->
peptidazė ->

A

pepsinas -> skaido baltymus -> produktas peptidai
(peptidazė -> skaido peptidus -> produktas aminorūgštys

77
Q

Fermentinės reakcijos greitis ir fermentų veikimas priklauso nuo: (6)

A

1) Temperatūros
2) Ph terpės (vandenilio jonų koncentracijos)
3) Fermento koncentracijos
4) Substrato koncentracijos‘
5) Kofaktorių
6) Inhibitorių

78
Q

Pakėlus temperatūrą 10 laipsnių celcijaus

A

fermentinės reakcijos greitis padidėja 2 kartus.

79
Q

Daugeliui fermentų būdingas optimalus pH. Jam esant..

A

cheminė reakcija vyksta greičiausiai.

80
Q

Kai reakcija vyksta esant tinkamai temperatūrai ir tinkamam pH ir yra substrato perteklius, tada

A

tada reakcijos greitis yra tiesiogiai proporcingas fermento koncentracijai.

81
Q

Fermentas rūgštinėj terpėj -
0 - 7
Ph 7
7 - 14

A

rūgštinė terpė
neutralu
šarminė grupė

82
Q

Pepsinas efektyviausiai veikia (kokioj terpėj?)

A

rūgštinėj terpėj

83
Q

Jei terpė pakinta baltymai…

A

denatūruojasi ir fermentas su substratu negali daryt reakcijos

84
Q

fermento koncentracijos įtaka

A

fermento koncentraciją didinat fermentinės reakcijos greitis didėja, bet reakcijai reikia tinkamos temperatūros, tinkamas Ph ir substrato perteklius

85
Q

jei fermento kiekis nekinta, didinant substrato koncentraciją

A

reakcijos greitis didėja iki tam tikros ribos (piešinukas 1)

86
Q

kofaktoriai gali būti

A
  • Prostetinės grupės
  • Kofermentai
  • Aktyvikliai
87
Q

Prostetinės grupės kofaktoriai

A

organinės molekulės, kurios būna nuolat prisijungusios prie fermentų

88
Q

Prostetinė grupė - Hemogrupė -

A

jos yra fermente katalazėj, padaro kad fermentas galėtu veikti

89
Q

Kofermentai

A

nebaltyminės kilmės molekulės, kurios prie fermento būna prisijungusios ne visada

90
Q

Kofermentas – NAD

A

jis dalyvauja ląstelinio kvėpavimo reakcijose, jis veikia kaip vandenilio jonų akseptorius.

91
Q

Kad kofermentai susidarytu jiems yra būtini

A

vitaminai.

92
Q

Aktyvikliai su pvz

A

įvairūs jonai (magnio jonai – reikalingi baltym sintezei) (Ca jonai – raumenim susitraukti)

93
Q

Inhibitorius (slopiklis) tai

A

medžiaga, galinti slopinti arba visai sustabdyti cheminę reakciją.

94
Q

Inhibitorius pats prisijungia prie…

A

fermento ir neleidžia prisijungti substratui.

95
Q

Inhibitoriai būna:

A
  • Grįžtamieji
  • Negrįžtamieji
96
Q

Negrįžtamieji inhibitoriai:

A

pakeičia fermentą visam laikui (pvz sunkieji metalai, kaip gyvsidabris)

97
Q

Grįžtamųjų inhibitorių poveikis yra

A

laikinas ir kai inhibitorius pašalinamas, fermentas atgauna visą aktyvumą.

98
Q

Grįžtamųjų inhibitorių tipai:

A
  • Konkurencinis inhibitorius
  • Nekonkurencinis inhibitorius
99
Q

Konkurencinio inhibitoriaus molekulės struktūra yra

A

labai panaši į substrato molekulės struktūrą.

100
Q

ką daro konkurencinis inhibitorius?

A

konkuruoja su substratu dėl fermento aktyviojo centro. Tai reiškia, kad jos tokios pat struktūros molekulės.

101
Q

Nekonkurencinis inhibitorius:

A

Jungiasi ne fermento aktyviajame centre, o prie kurios nors kitos jo molekulės dalies. Jis pakeičia fermento molekulės aktyvaus centro sandarą.

102
Q

Daugiafermentinės grandininės reakcijos…

A

Medžiagų apykaitos reakcijos grandinę sudaro vienus po kitų einančius fermentų valdomos reakcijos.

A ->(e1) B ->(e2) C ->(e3) D ->(e4) E -> (grižta į pirmą reakciją)

103
Q

Kai produkto E yra pagaminama per daug, jis…

A

…keliauja prie pirmos reakcijos fermento ir jį veikia kaip nekonkurencinis inhibitorius. Prisijungia prie alasterinio centro. Taip sustabdoma grandininė reakcija ir jos eiga sulėtėja

104
Q

Jeigu pritruktu produkto E tada…

A

E medžiagos nepakaktų slopinti E1 fermento veiklą.

105
Q

Alasterinis centras

A

fermento neaktyvusis centras, prie kurio gali prisijungti nekonkurenciniai inhibitoriai.