2023 11 15 Flashcards

1
Q

Augalų skyriai: (4)

A
  1. Samanos
  2. Sporiniai induočiai
  3. Plikasėkliai
  4. Gaubtasėkliai
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Augalų gyvenimo ciklas –

A

įvykių seka nuo apvaisinimo ir zigotos susiformavimo iki naujų lytinių ląstelių susidarymo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Augaluose mejozės būdu susidaro…

A

haploidinės sporos, kurios dalijasi mitoziškai duodamos pradžią haploidiniams organizmams, kurių atskiros ląstelės vėliau tampa lytinėmis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Augalams būdingos dvi vystimosi fazės: (3)

A
  1. Diploidinė
  2. Haploidinė
  3. Jos keičia viena kitą
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Diploidinė fazė –

A

(2n), nelytinė karta, išsivysčiusi iš zigotos vadinama sporofitu, nes mejozės būdu susidaro haploidinės ląstelės (n) sporos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Haploidinė fazė -

A

(n), lytinė karta,, gaminanti gametas, vadinama gametofitu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Apibendrintas bet kokio augalo gyvenimo ciklas: (8) (2.1;2.2)

A
  1. Gametofitas (n)
  2. 2.1. moteriška lytinė ląstelė (n)
    2.2. Vyriška lytinė ląstelė (n)
  3. apvaisinimas - Zigota (2n)
  4. Viskas grįžta į sporofitą (su mitoze)
  5. Sporofitas (2n)
  6. Mejozė
  7. Spora (n)
  8. Naujas gametofitas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Gametofitas visada haploidinis…

A

jis gamina lytines ląsteles mitozės būdu. Mejozė augalui reikalinga pasigaminti sporom, iš kurių išauga gametofitai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Samanų dauginimasis – (8) (2.1;2.2) (4.1;4.2)

A
  1. Gametofitas (n)
  2. 2.1. moteriška lytinė ląstelė (n) - archegonių galvutė (joje kiaušialąstė)
    2.2 Vyriška lytinė ląstelė (n) – anteridžių galvutė (joje spermatozoidai)
  3. Apvaisinimas - zigota (2n)
  4. 4.1 Besivystantis sporofitas (2n)
    4.2 suaugęs sporofitas – sporinė (sporanginė) ir jos kotelis (seta) (2n)
  5. mejozė
  6. sporos (n)
  7. poidaigis
  8. naujas gametofitas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Sporinių induočių (paparčių) dauginimasis. – (8) (2.1; 2.2) (4.1;4.2)

A
  1. gametofitas (n) – polaiškis (apatinė pusė)
  2. 2.1 kiaušialąstė – archegonė (n)
    2.2 spermatozoidas – anteridis (n)
  3. apvaisinimas – zigota (2n)
  4. 4.1 ant gametofito augantis jaunas sporofitas (2n)
    4.2 suagęs sporofitas (2n)
  5. mejozė
  6. sporos (n)
  7. dygstanti spora (n)
  8. naujas gametofitas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Gaubtasėklių dauginimasis: (2)

A
  1. Apdulkinimas
  2. Apvaisinimas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Žiedas –

A

pakitęs trumpasis uglis, prisitaikęs atlikti lytinio dauginimosi funkciją.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Žiedų reikšmė: (3)

A
  1. Juose susidaro sporos ir lytinės ląstelės
  2. Vyksta apdulkinimas ir apvaisinimas
  3. Juose formuojasi sėklos ir vaisiai.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Žiedo sandara:

A
  1. Kuokeliai – kotelis, dulkinė
  2. Piestelė - purka, liemelėlis, mezginė
  3. vainiklapiai
  4. taurėlapiai
  5. žiedsostis
  6. žiedkotis
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Kuokeliai –

A

juose susidaro mikrosporos iš kurių susidaro žiedadulkės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Žiedkotis –

A

iškelia žiedą

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Taurėlapiai –

A

apsaugo pumpure esantį neišsiskleidusį žiedą

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Vainiklapiai –

A

vilioja vabzdžius apdulkintojus

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Žiedsostis –

A

pakitęs stiebas, prie kurio prisitvirtina visos žiedo dalys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Piestelė –

A

formuojasi makrodporos iš kurių susidaro gemalinis maišelis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Gaubtasėklių gametofitai yra mikroskopiniai, vyriškasis gametofitas –
Moteriškas gametofitas –

A

v - žiedadulkė
m - gemalinis maišelis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Gaubtasėklių dauginimasis: (10) (1.1;1.2) (2.1;2.2) (7.1;7.2) (9.1;9.2) (10.1 ; 10.2)

A
  1. 1.1 mikrogametofitas (žiedadulkė) (n)
    1.2 megagametofitas (gemalinis maišelis) (n)
  2. 2.1. spermis (n)
    2.2 Kiaušialąstė (n)
  3. apvaisinimas – zigota (2n)
  4. sėkla (2n)
  5. sporofitas (2n)
  6. sporofito žiedas (2n)
  7. 7.1 dulkinė (2n)
    7.2 Mezginė (2n)
  8. apdulkinimas
  9. mejozė
    9.1 mikrospora (n)
    9.2 Makrospora (n)
  10. vėl gametofitai
    10.1 mikrogametofitas (žiedadulkė) (n)
    10.2 makrogametofitas (gemalinis maišelis) (n)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Prieš apvaisinimą įvyksta…

A

apdulkinimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Apdulkinimas -

A

žiedadulkių patekimas nuo kuokelio dulkinės iki piestelės purkos, jį gali atlikti vėjas, vabzdžiai, gyvūnai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Apvaisinimas –

A

tai spermio ir kiaušialąstės branduolių susiliejimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

Apdulkinimas gali būti: (3)

A
  1. savidulka
  2. kryžminis
  3. dirbtinis
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

savidulka –

A

procesas, kai to paties augalo žiedadulkės apdulkina savo purka

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

kryžminis apdulkinimas –

A

toks apdulkinimas, kai vieno augalo žiedadulkės patenka ant kito augalo piestelės purkos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

Dirbtinis apdulkinimas –

A

toks apdulkinimas, kai jį atlieka žmogus pernešdamas šepetėliu žiedadulkes

30
Q

kryžminis apdulkinimas gali būti: (2)

A
  1. vabzdžių pagalba
  2. vėjo pagalba
31
Q

purka –

A

piestelės sudėtinė dalis, prie jos limpa žiedadulkės

32
Q

liemenėlis –

A

jungia purką su mezgine

33
Q

mezginė –

A

apatinė, paplatėjusi piestelės dalis, susidariusi kaip tam tikra drėgna kamera, kuri patikimai apsaugo joje esančius sėklapradžius, kad šie neišdžiūtų, nuo staigių temperatūros taip pat ir gyvūnų.

34
Q

sėklapradis –

A

mezginės ertmėse esantys darniai kuriuose mejozės būdu susidaro makrosporos

35
Q

dukinė –

A

išsipūtusi viršutinė kuokelio dalis, kurioje yra dulkializdžiai, o juose mejozės būdu susidaro mikrosporos.

36
Q

Makrosporos –

A

neišsivystęs gemalinis maišelis (is kurios ir vystosi jis)

37
Q

mikrosporos –

A

neišsivysčiusi žiedadulkė (iš kurios ir vystosi ji)

38
Q

Megagametofito vystymasis: (5)

A
  1. piestelės pamate esančioje mezginėje yra vienas ar daugiau sėklapradžių.
  2. Sėklapradyje esantis megasporocitas (motininė megasporos ląstelė) dalijasi mejozės būdu ir susidaro keturios haploidinės megasporos.
  3. Trys iš šių megasporų sunyksta, lieka viena funkcionuojantimegaspora, kuri dalijasi mitozės būdu.
  4. Susidaro vienas megagametofitas (gemalinis maišelis), kurį paprastai sudaro aštuoni haploidiniai branduoliai, esantys bendroje citaplazmos masėje.
  5. Citoplazma pasidalija į ląsteles, kurių viena kiaušialąstė, o kita – endospermio ląstelė su dviem vadinamaisiais poliniais branduoliais
39
Q

mikrogametofito susidarymas: (8)

A
  1. kotelio viršuje esančioje dulkinėėje yra dulkializdžiai, kuriuose yra daugybė mikrosporocitų (mikrosporų motininių ląstelių).
  2. Kiekvienas mikrosporocitas dalijasi mejozės būdu ir susidaro po keturias haploidines, mikrosporomis vadinamas ląsteles.
  3. Kai mikrosporos mitozės būdu pasidalina, kiekviena virsta mikrogametofitu (žiedadulke)
  4. Tuo metu jaunas mikrogametofitas turi du branduolius: generatyvinės ląstelės ir dulkiadaigio ląstelės
  5. Apdulkinimas įvyksta kai žiedadulkė pernešama vėjo, vabzdžių, paukščių ar net šikšnosparnių ant tos pačios rūšies augalo purkos.
  6. Tada žiedadulkė sudygsta ir išleidžia ilgą dulkiadaigį, kuris auga liemenėlio vidumi, kol pasiekia mezginėje esantį sėklapradį.
  7. Prieš apvaisinimą generatyvinis branduolys dalijasi mitozės būdu ir susidaro du žiūželių neuturintys spermiai.
  8. Tokia sudygusi žiedadulkė su dulkiadaigiu ir dviem spermiais ir yra subrendęs
40
Q

dvigubas apvaisinimas būdingas tik gaubtasėkliams: (3)

A
  1. kai dulkiadaigis pasiekia sėklapradį, iš jo išeina spermiai. Vienas spermis keliauja kiaušialąstės link ir ją apvaisina (susidaro zigota).
  2. Antrasis spermis susijungia su dviem poliniais branduoliais ir susidaro triploidinis (3n) endospermio branduolys.
  3. Endospermio branduolys dalijasi ir ima formuotis endospermas – besivystančio augalo maisto atsargas kaupiantis audinys.
41
Q

Sėklos susidarymas: (2)

A
  1. Iš sėklapradžio išsivysto sėklos luobele padengta sėkla, kurioje yra gemalas ir maisto atsargos.
  2. Iš mezginės sienelių, o kartais ir iš pagalbinių žiedo dalių išsivysto vaisius, kuris apsupa sėklą.
42
Q

Kuo skiriasi vabzdžių apdulkinami augalai nuo vėjo apdulkinamų?
(8) (8)

A

Vabzdžių:
1. Žiedai stambūs
2. Dažnai kvapnūs
3. Turi nektaro
4. Žiedadulkės stambios, išorinė sienelė grublėta.
5. Suformuoja nedaug žiedadulkių, kurios prikimba prie vabzdžio kūno
6. Piestelių purkos mažos ir slypi žiedo viduje
7. Augalai linkę augti pavieniui
8. Vabzdžiai apdulkina – saulėgrąžas, dobilus, liepas, kiaulpienes

Vėjo:
1. Žiedai smulkūs
2. Bekvapiai
3. Neturi nektarinų
4. Žiedadulkės smulkios, išorinė sienelė lygi
5. Suformuoja daug žiedadulkių, kurias vėjas lengvai perneša
6. Piestelių purkos didelės, plunksniškos, kyšo žiedo išorėje
7. Augalai linkę augti didelėmis grupėmis
8. Vėjas apdulkina – kukurūzus, rugius, tuopas, alksnius, beržus, lazdynus.

43
Q

Dauginimosi reikšmė:

A
  • Jo dėka žemėje palaikoma gyvų organizmų rūšių įvairovė.
44
Q

Dauginimais gali būti: (2)

A
  1. Lytinis
  2. Nelytinis
45
Q

Nelytinis (vegetatyvinis) augalų dauginimas –

A

dauginimas be apvaisinimo proceso vegetatyviniais augalo organais (lapais, stiebais, šaknimis)

46
Q

Vegetatyvinio dauginimosi pranašumai: (2)

A
  1. Augalams dauginantis šiuo būdu palikuonys išauga genetiškai tapatūs motininiam organizmui (klonai), nes nelytinės lapų, šaknų, stiebų ląstelės susidaro mitozės būdu.
  2. Kadangi augalai turi neddiferencijuotų meristeminių ląstelių, todėl geba daugintis atskirų organų dalimis.
47
Q

Vegetatyvinio dauginimo būdai: (2)

A
  1. Natūralus
  2. Dirbtinis
48
Q

Natūralus vegetatyvinis dauginimasis: (5)

A
  1. Ūsais (žirniai)
  2. Šaknų atžalomis (gervuogės)
  3. Šakniastiebiais (ciberžolė)
  4. Svogūnais (miškinės lelijos)
  5. Stiebagumbiais (rūteniai)
49
Q

Dauginimaisis šakniastiebiais –

A

pakitęs požeminis stiebas, leidžiantis pridėtines šaknis.

50
Q

Dirbtinis vegetatyvinis dauginimasis: (6)

A
  1. Atlankomis
  2. Auginiais
  3. Skiepijimas
  4. Lapais
  5. Stiebagumbiais
  6. Kero dalijimas
51
Q

Endospermas -

A

jame sukauptos maisto medžiagos

52
Q

Sėklos duobelė formuojasi iš…

A

sėklapradžio audinių

53
Q

Iš mezginės formuojasi vaisiai –

A

apyvaisiai.

54
Q

Sporofitas –

A

augalo atžala

55
Q

Dviskilčių augalų sėklose atsarginės maisto medžiagos sukauptos… (pvz?)

A

sėklaskiltėse. (Obuolys)

56
Q

Vienaskilčių augalų sėklose atsarginės maisto medžiagos sukauptos… (pvz?)

A

endosperme. (kukurūzas)

57
Q

Sėklos pagal sukauptas maisto medžiagas yra skirstomos į: (3)

A
  1. Krakmolingas – kukurūzas, kviečiai, javai, ryžiai.
  2. Aliejingas – saulėgrąžos, rapsai, linai, riešutai
  3. Baltymingas – avinžirnis, žirniai, pupos
58
Q

Sėklas gaubia…

A

vaisiai

59
Q

Vaisių funkcijos: (2)

A
  1. Saugo sėklą
  2. Padeda jiems išplisti
60
Q

Vaisių tipai: (2)

A
  1. Sultingieji (70-90 proc vandens) pvz obuolys
  2. Sausieji (10-15 proc vandens) pvz žirniai
61
Q

Sultingų vaisių tipai: (5)

A

obuoliai - obuoliai
2. Kaulavaisiai – abrikosas
3. Uoga – pomidoras, agrastas
4. Sutėktinė uoga – braškė
5. Sutėktinis kaulavaisis – gervuogė

62
Q

Sausųjų vaisių tipai: (6)

A
  1. Riešutas – lazdyno riešutai
  2. Grūdas - kukurūzas
  3. Lukštavaisis – saulėgrąža
  4. Ankštiniai – žirniai
  5. Dėžutė
  6. Sparnavaisis
63
Q

Kaip sėklos išnešiojamos: (2)

A
  1. Vaisiai padeda augalams paskleisti sėklas kad sumažintu vidurūšinę konkurenciją ir padidintų išplitimo arealą
  2. Sėklas išnešioja vėjas, vanduo, gyvūnai
64
Q

Vaismedžiai dauginami nelytiškai –

A

įskiepijami

65
Q

Sėklos dygimas –

A

tai laikotarpis nuo pradinės šaknelės susiformavimo iki išsiskleidžia pirmieji lapeliai.

66
Q

Sėklai sudygti reikia: (3)

A
  1. Drėgmės
  2. Šilumos
  3. Deguonies
67
Q

4 sėklos dygimo etapai: (4)

A
  1. Sėkla išbrinksta
  2. Prasikala daigas
  3. Daigas maitinasi heterotrofiškai
  4. Daigas maitinasi autotrofiškai
68
Q

Dygimas: (6)

A
  1. Sėklų dygimą reguliuoja hormonai. Kai sėkla išbrinksta, vanduo skatina gemalo ląsteles gaminti hormoną – gibereliną.
  2. Hormonas giberelinas keliauja aleuronų sluoksnį, kur sukaupti baltymai, ir paskatina fermentų gamybą. (fermentai – baltymai)
  3. Pagaminti fermentai keliauja į endospermą.
  4. Fermentas Amilazė paskatina Krakmolo virtimą į Maltozę.
  5. Fermentas Maltazė paskatina maltozės virtimą į gliukozę.
  6. Iš krakmolo susintetina gliukozė keliauja į gemalą, kur yra naudojama ląsteliniam kvėpavimui, ląstelinis kvėpavimas naudojamas energijai gauti, kuri naudojama sėklai dygti.
69
Q

Kodėl dygimui reikalinga drėgmė? (3)

A
  1. Ji būtina sėklai išbrinkti ir biocheminiams procesams skatinti.
  2. Vandenyje išbrinksta sėklose esančios maisto medžiagos, suaktyvėja fermentai, įplyšta sėkloss luobelė.
  3. Pro luobelę iš dirvos prasiskverbęs vanduo tirpina ir perneša endosperme arba sėklaskiltėse sukauptas medžiagas, kurių reikia gemalo vystymuisi.
70
Q

Kodėl dygimui reikalingas deguonis?

A

Sėklai dygstant reikia energijos, o ji jos gauna oksiduojant sukauptas medžiagas.

71
Q

Kodėl dygimui reikalinga šiluma?

A

Tam kad tam tikru metu suveiktų tam tikri fermentai.