kontras 05 16 Flashcards
1
Q
Nervų sistema –
A
reguliuoja organizmo procesus.
2
Q
Nervų sistemą sudaro: (2)
A
Centrinė nervų sistema kurią sudaro:
1. galvos smegenys (12porų galviniai nervai);
2. nugaros smegenys (31 pora nugarinių nervų)
3
Q
Periferinė nervų sistema -
A
sujungia centrinę nervų sistemą su kitomis kūno dalimis, visais audiniais ir organais ir perduoda nervinius impulsus.
4
Q
Spimpatinė sistema –
A
ginybinė, bėk, kaukis, ginkis (stabdo virškinima)
5
Q
Parasimpatinė sistema –
A
namų salygos, atsipalaiduok, nusiramink
6
Q
Nervinį audinį sudaro: (2)
A
- Neuronai
- Neuroglijos
7
Q
neuronai -
A
– jais sklinda nerviniai impulsai
8
Q
neurogijos -
A
pagalbinės ląstelės, kurios sutvirtina, apsaugo ir maitina neuronus. Jų dėka impulasas gali sklisti greičiau.
9
Q
Neurono sandara: (5)
A
- ranvjė sasmaukos
- Mielininiais apdegti aksonai
- mediatoriai
- dendritai
- aksonai
10
Q
Ranvjė sasmaukos –
A
mielinu nepadengtos aksono dalys
11
Q
Mielininiais apdegti aksonai -
A
impulsai jais sklinda greičiau nes mielinas neleidžia impulsui išsisklaidyti
12
Q
Aksono galunėse, svogunėliuose -
A
membraninėse puslelėse susikaupia mediatoriai.
13
Q
Mediatoriai –
A
sužadina chemini impulsa kitame neurone, jie padeda perduoti nervinius impulsas
14
Q
Dendritai –
A
priima impulsus į kūna
15
Q
Aksonai –
A
siunčia impulsus iš kūno
16
Q
Neuronų rūšys: (3)
A
- jutiminiai
- įterptiniai
- judinamieji
17
Q
jutiminiai neuronai -
A
nervini impulsa perduoti iš receptoriaus į centrinę nervų sistemą
18
Q
įterptiniai neuronai -
A
perduoda nervini impulsa centrinės nervų sistemos ribose
19
Q
judinamieji neuronai -
A
iš centrinės nervų sistemos į raumenį arba liauką
20
Q
Sinapsė -
A
tai jungtis tarp dviejų neuronų, pritaikyta signalams perduoti. Dažniausios sinapsės būna tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito.
21
Q
Nervai (organai) sandara: (3)
A
- Aksonų pluoštai sujungti jungiamuoju audiniu
- Kraujagyslės
- Neurono atauga (be arba su mielino audiniu)
Nervinio impulso susidarymas ir plitimas
22
Q
Lastelės dirglumas –
A
gebėjimas elektriniu impulsu reaguoti į mechaninius, cheminius ir elektrinius dirgiklius.
23
Q
Nervinės lastelės, ramybės…
A
…potencialą palaiko natrio kalio jonų siurblys
24
Q
Ramybės būsenoj ląstelės membrana…
A
…yra polerizuota
25
Ramybės potencialas -
abipus lastelės susidares potencialų skirtumas (viršus teigiamas, vidus neigiamas)
26
Kai nervinė ląstelė padirginama, jos vidus...
...labai trumpam įelektrinamas teigiamai, o išorė neigiamai. Šis pokytis yra vadinamas veikimo potencialu. Atsiveria natrio kanalai.
27
Veikimo potencialas susidaro kai...
...natrio jonai plūsta į aksoną (pgl konc gradianta difuzijos būdu) per baltymus kanalus, atsiradus veikimo potencialui nervinės ląstelės membrana depolerizuojasi
28
repolerizacija
Nutrūkus natrio jonų srautui ima keistis potencialų skirtumas kol membranos išorė vėl įelektrinama teigiamai.
29
Repolerizuoti mambraną pradeda...
...kalio jonai kurie difuziškai juda iš ląstelės vidaus į išorę.
30
Galutinai į ramybės potencialą viską gražina...
...kalio natrio jonų siurblys.
31
hiperpolerizacija -
ląstelės membranos potencialo pasikeitimas , dėl kurio ji tampa neigiama. šis veiksmas yra priešingas depoliarizacijai
32
Jei ląstelė padengta mielinu –
100 m per s impulsas perduodamas žaibo greičiu
33
Jei ląstelė nepadengta mielinu –
3 m per s (lėtai)
34
Šuoliškas laidumas –
padidina impulsu perdavimo laiką ir taip mielinai aksonai tausoja energija nes natrio kalio jonu siurbliai veikia tik ranvjė sasmaukoje.
35
Sinpasė –
sritis, kur impulsas iš vieno neurono pereina į kita
36
Sinapsės gali būt: (2)
1. Cheminis (veikia kūne)
2. Elektrinis (galvos smegenyse)
37
Cheminė sinapsė -
sinapsės plyšys didesnis membranos nesiliečia
38
Eketrinė sinapsė -
prisigaudusios, elektriniu būdu perduodamas impuslas
39
Sinapsės struktūriniai elementai: (3)
1. Aksono membrana vadinama presinapsine membrana
2. Dendrito membrana – postsinapsinė mambrana
3. Tarp postsinapsinės ir presinapsinės membranų yra sinapsinis plyšys
40
Sklindant nervinam impulsui aksonu, aksono svogūnėlio membrana tampa...
...pralaidi kalcio jonams. (jie juda per baltymus kanalus). Kalcio jonai patekę į aksono svogūnėlius yra reikalingi suaktyvinti aktino filamentams, kurie padeda membraninėms pūslelėms su mediatoriais pasiekti presinapsinę membraną. Pūslelės liejasi su membrana, įvyksta egzocitozė. Mediatoriai patenka į sinapsės plyšį ir difuziškai juda link receptorių dendrito membranoje.
41
Mediatoriams prisijungus prie receptorių atsidaro...
...natrio kanalai esantys posinapsinėje membranoje.
42
Natrio jonai juda į ląstelės vidų...
...membrana depolerizuojasi.
43
Mediatoriai –
cheminės medžiagos, kurios pasklinda difuzijos būdu ir kito neurono dendrite padeda sužadinti nervinį impulsą.
44
Žmogaus nervų sistema gamina keleta mediatorių –
dopaminas, serofoninas,
45
Be deguonies smegenų nervinės ląstelės...
...žūsta
46
Galvos smegenų apsauga: (3)
1. Plaukai
2. Kaukolė
3. 3 jungiamojo audinio sluoksniai (dangalai)
47
3. 3 jungiamojo audinio sluoksniai (dangalai): (3)
1. Kietasis dangalas
2. Voratinklinis dangalas (jame yra ertmės kuriose yra smegenų skystis, kuriame maisto medžiagos, leukocitai ir tt)
3. Švelnusis dangalas (prigludes prie viso paviršiaus, jame yra kraujagyslių tinklas)
48
Smegenų viduje irgi yra...
smegenų skystis
49
Žievė sudaryta iš...
iš pilkosios ir baltosios medžiagų:
50
pilkoji medžiaga yra...
baltoji medžiaga yra...
išorėje
viduje
51
Pilkoji medžiaga sudaryta iš
Neuronų kūnų ir dendritų (trumpųjų – apdoroja informacija)
52
Baltoji medžiaga sudaryta iš
neuronų ir aksonų (ilgųjų – informacijos perdavimas)
53
Galvos smegenų sandara: (5)
1. Didžiosios smegenys
2. Didžioji smegenų jungtis
3. Tarpinės smegenys
4. Smegenų kamienas (vidurinės, tiltas ir pailgosios)
5. Smegenėlės
54
Didžiosios smegenys –
atminties, mąstymo, pojūčių susidarymo ir suvokimo centras, reguliuoja daugelį gyvybinių funkcijų
55
Tarpinės smegenys –
reguliuoja vandens ir medžiagų apykaitą
56
Vidurinės smegenys –
palaiko raumenų tonusą, priima regos ir klausos nervų impulsus
57
Užpakalinės smegenys (smegenėlės) –
koordinuoja judesius, reguliuoja kūno raumenų darbą
58
Pailgosios smegenys –
reguliuoja svarbiausius gyvybinius procesus: kvėpavimą, širdies darbą, dalyvauja kramtymo, rijimo, čiaudėjimo, mirksėjimo, ir kituose refleksuose
59
Didžioji smegenų jungtis -
galvos smegenų dalis, sujungianti abu pusrutulius.
60
Galvos smegenų kamieną sudaro: (3)
1. Pailgosios smegenys
2. Smegenų tiltas
3. Vidurinės smegenys
61
Kamienas –
aksonai toliau jungiasi su aksonais kurie sudaro pirminius nervus.
62
Didžiuosiuose pusrutuoliuose yra: (3) (tai didžiosios smegenys)
1. sensoriniai centrai
2. asociaciniai centrai
3. motoriniai centrai
63
Sensoriniai centrai -
priima info iš jutimo organų (uoslė, rega, klausa, odos jutimai, skonis)
64
Asociaciniai centrai –
apdoroja gautą info, nervinius impulsus siunčia motoriniam centram (info suvokimas)
65
Motoriniai centrai –
siunčia impulsus elektoriams kurie įvykdo atsaką (kūno judesiai, kalba)
66
Reflekso laiko veiksniai nuo kurių priklauso laikas: (3)
1. Nuo kelio ilgio (pgl sinapsių kiekį)
2. Nuo išmokimo
3. Nuo raumenų nuovargio
67
Dvi sąlygos, kad rezultatai tikslūs: (3)
1. Atskaitos taškas
2. Vidurkio ieškojimas
3. Liniuotę gaudo tas pats žmogus
68
CNS sudaro: (2)
kurie yra sujungti kaip?
galvos ir nugaros smegenys.
Sujungta kremzliniais diskais kurie negali dehidratuoti
69
nugaros smegenys turi: (sluoksniai)
Turi 3 sluoksnius, kaip ir galvos smegenys (kietasis, voratinklinis, svelnusis.)
70
Nugaros smegenų viduje -
drugelio formos pilkoji medžiaga (dendritai)
71
Nugaros smegenų išorėje -
baltoji medžiaga (aksonai)
72
nugaros smegenys turi (kiek nervų?)
31 pora nervų
73
Nervo šaknelės sudarytos iš: (5)
1. Mišriųjų nervų
2. Apatinė dalis (užpakalinė).
3. Juntamieji - juda info į galvos smegenis.
4. Priekinė dalis
5. Judinamieji
74
nugaros smegenų funkcijos: (2)
Kontroliuoja kai kuriuos refleksus (refleksinė)
2. Nerv. Impuls. Iš kūno siunčiami į galvos, arba iš galvos nešami į kūną (laidinė)
75
Refleksas –
nevalingas atsakas į dirgiklį.
76
Reflekso laikas –
tai kelias, kuriuo sklinda nervinis impulsas reflekso metu.
77
Dirgiklis (ne reflekso dalis) -> (6)
receptorius -> jutiminis neuronas -> nervinis mazgas -> įterptinis neuronas (centrinė nervų sistema) -> judinamasis neuronas -> efektorius.
78
Refleksų rūšys: (2)
1. Nesąlyginiai (įgimti, paveldimi, pastovūs, būdingi rūšiai, lieka visą gyvenimą, gali išnykti/nuslopti, būtimi išgyvenimui) (mirksėjimas, rijimas, reakcija į temperatūrą, seilės)
2. Sąlyginiai (padeda prisitaikyti, gali išnykti, būti išvystomi) (vaikščioti, kalbėti, skaityti, mašinos vairavimas)
79
Sąlyginis refleksas suformuojamas per...
dirgiklius.
80
narkotinių medžiagų poveikis perduodant nervini impulsa:
sugreitina/suletina nerviniu impulsu sklidima, bei gali suzaloti arba sunaikinti nervines lasteles
