kontras 10 25 Flashcards
Matijas Šleidenas ir Teodoras Švanas pateikė šiuos ląstelinės teorijos teiginius:
- Visi gyvi organizmai sudaryti iš ląstelių
- Ląstelinės yra organų o kartu ir organizmų pagrindinis struktūrinis ir funkcinis vienetas
- Visos ląstelės yra mažos
- Mokslininkas Virhopas nustatė, kad naujos ląstelės gali atsirasti tik iš kitų ląstelių joms dalinantis.
Skiriamoji geba –
mažiausias atstumas tarp dviejų taškų, kurių atvaizdus galima stebėti atskirai
Mikroskopai skirstomi į -
ir skirti… -
- Optinius (skirtas gyvam arba negyvam objektui, pigūs)
- Elektroninius (skirti tik negyvam objektui, brangūs)
Ląstelės pagal struktūra yra skirstomos į (su pvz)
- Prokariotinės ląstelės (Archėjos ir bakterijos)
- Eukariotinės ląstelės (protistai, grybai, augalai, gyvūnai)
Prokarioto ląstelę sudaro: (10)
- Plazminė membrana
- Sienelė
- Kapsulė (gleivių sluoksnis)
- Žiuželis
- Fimbrijos
- DNR grandinė
- Citoplazma
- Ribosomos
- Plazmidė
- Mezosoma
Plazminė membrana
reguliuoja medžiagų mainus
Kapsulė (gleivių sluoksnis)
– apsaugo nuo šeimininko poveikio ir padeda sudaryti kolonijas
Žiuželis –
padeda judėti
Fimbrijos
padeda prisitvirtint prie paviršiaus ant kurio egzistuoja
DNR grandinė (nukleotide)
– saugo genetinę informaciją
Citoplazma
joje vyksta įvairios cheminės reakcijos, jungia branduolį ir organeles į bendrą visumą.
Plazmidė
žiedinės formos DNR, jose yra genai lemiantys bakterijų atsparumą antibiotikams
Mezosoma
joje vyksta ląstelinis kvėpavimas, ATP sintezė
Melsvabakterės turi..
membranos įlinkiuose turi chlorofilo ir čia vyksta fotosintezės procesas
Organelė
ląstelės struktūra apsupta membrana ir atliekanti tam tikrą funkciją
Gyvūninę ląstelę sudaro: (11)
- Branduolys
- Branduolėlis
- Mitochondrija
- Goldžio kompleksas
- Centriolė
- Lizosoma
- Citplazma/Citozolis
- Plazminė membrana
- Šiurkštusis endoplazminis tinklas
- Lygusis endoplazminis tinklas
- Ribosoma
Branduolys
saugo genetinę informaciją
Branduolėlis
gamina ribosomas
Lizosoma
skaido fermentus
Citozolis
jame vyksta įvairios cheminės reakcijos
Endoplazminis tinklas
baltymų sintezė
Plazmolema
plazminė membrana
Augalinę ląstelę sudaro: (15)
- Branduolys
- Branduolėlis
- Mitochondrija
- Goldžio kompleksas
- Lizosoma
- Citoplazma
- Plazminė membrana
- Šiurkštusis endoplazminis tinklas
- Lygusis endoplazminis tinklas
- Ribosomos
- Nukluoplazma
- Sienelė
- Chloroplastas
- Centrinė vakuolė
Endoplazminis tinklas (mhm)
tai tinklas membranų struktūrų, kurios sudaro vamzdelius ir maišelius, taip pat ant jo membranų gali butu prisijungusios ribosomos.
Endoplazminio tinklo rūšys ir ką jie daro:
- Šiurkštusis endoplazminis tinklas (ant jo membranų yra prisijungusios ribosomos)
- Lygusis endoplazminis tinklas (sintetina steroidus ir lipidus)
Abu šie tinklai suformuoja membranines pūsleles ir pagamintus baltymus siunčia į Goldžio kompleksą.
Lygiojo endoplazminio tinklo pagrindinė funkcija:
nukenksminti i organizmą patekusias nuodingas medziagas
Goldžio kompleksas
sudarytas iš plokščių vienos membranos struktūrų. Jame baltymai kaupiami, rūšiuojami, modifikuojami, ir paruošiami išskyrimui (sekrecijai). (atrodo kaip blynai su taškučiais iš šonų)
Egzocitozė
(arba sekrecija) – procesas kai membraninėse pūslelėse pernešomos medžiagos link membranos, ir išskiriamos į išorę.
Bendra egzocitozės funkcija:
- Perneša medžiagas supakuotas į membranines pūsleles
Kuo skiriasi egzocitozės funkcijos?
- Iš endoplazminio tinklo Membraninės pūslelės perneša medžiagas į Goldžio kompleksą
- Membraninės pūslelės perneša medžiagas link membranos į ląstelės išorę (arba citoplazmą)
Lizosomos (4)
tai mažos membraninės ląstelės turinčios hidrolizuojančių (skaidančių) fermentų.
- Jose vykdomas viduląstelinis „virškinimas“ (skaidomi baltymai, nukleorūgštys, angliavandeniai, lipidai, pasenusios ar pažeistos organelės).
- Jas turi visi eukariotai.
- Lizosomos gaminamos Goldžio komplekse.
Autolizė
procesas, kai lizosomos padeda ląstelei susinaikinti. Tai atsitinka, kai plyšta lizosomų membrana ir išsiskyrę fermentai suvirškina visą ląstelės turinį.
Sienelės funkcija -
Sienelę turi -
- apsaugo, suteikia formą
- augalų (iš celiuziozės) ir grybų (iš chitino) ląstelės
Plazmodezmos
augalinės ląstelės sienelėj ęsantys kanalai, kuriais medžiagos iš vienos ląstelės gali patekti į kitą
Plazminė membrana yra - (kokia ji?)
- atrankiai laidi…
- reguliuoja medžiagų mainus,
- priima ir perduoda išorės signalus, 4. atskiria ląstelės turinį nuo aplinkos (daugiausia joje yra fosfolipidų)
Citoplazma tai (3)
- ląstelės turinys, išskyrus branduolį, 2. ji jungia branduolį ir organeles į bendrą visumą.
- Tai klampus skystis, kuriame vyksta medžiagų apykaitos procesai
Citoplazma vykdo
medžiagų apykaita aplink ląstelę
Citozolis tai
plazminės membranos apgaubtas vidinis ląstelės turinys, išskyrus organeles ir branduolį
Kiek kartų yra padidintas objektas =
= mėginio paveikslėlyje dydis / realus mėginio dydis
Realus ląstelės dydis =
= mėginio paveikslėlyje dydis / Kiek kartų yra padidintas objektas
Mitochondrijos
dvimembranės organelės, kuriose vyksta ATP sintezė arba viduląstelinis kvėpavimas
Mitochondrojose vykstanti reakcijos lygtis: (ląstelinio kvėpavimo lygtis)
C6H12O6 + 6O2 6CO2 + 6H2O + E (ATP)
Mitochondrija sudaryta iš:
- Vidinė membrana (sudaryta iš Kristų)
- Išorinė membrana
- Tarpmembraninė ertmė
- Matriksas
- Žiedinės formos DNR
- Ribosomos
Vidinė membrana
(sudaryta iš Kristų) – joje yra elektronų pernašos sistema ir baltymų kompleksas, sintetinantis ATP.
Matriksas
mitochondrijos vidus kaip citoplazma kitose ląstelėse
Mitochondrijos funkcija:
- Gamina energiją
(ląstelio kvėpavimo etape mitochondrijose išsiskiria energija)
Energija pagamimta mitochondrijose skirta:
- Dalijimuisi
- Pernešti tam tikras medžiagas
Plastidės
– tai organelių grupė, kurias turi augalų ir kaikurių protistų (dumblių) ląstelės
Plastidės skirstomos į:
- Chloroplastai
- Chromoplastai
- Liaukoplastai
Chloroplastai
vykdo fotosintezę ir yra sudaryti iš chlorofilo
Chromoplastai
sudaryti iš geltonų, oranžinių, raudonų pigmentų, suteikia spalvą vaisiams bei augalų žiedams
Liaukoplastai
bespalviai, atlieka medžiagų kaupimo funkciją, kaip ovz amiloplastuose kaupiamas krakmolas
Chloroplastai tai
tai dvimembranės organelės
Chloroplastų daugiausia yra
lapuose nes ten vyksta fotosintezė
Chloroplastai sudaryti iš:
- Tilokoidas
- Grana
- Stroma (užpildas)
- Žiedinė DNR
- Ribosomos
Chloroplastų funkcija
vykdyti fotosintezę
Fotosintezės reakcijos lygtis:
6CO2 + 6H2O + saulės šviesos energija C6H12O6 + 6O2
Fotosintezės funkcija:
pasigaminti organinėms medžiagoms
Grybo ląstelės sandara:
- Šiurkštusis endoplazminis tinklas
- Lygusis endoplazminis tinklas
- Mitochondrija
- Goldžio kompleksas
- Lizosomos
- Branduolys
- Sienelė
- Vakuolė (bet ne centrinė)
Grybai yra eukariotai nes:
- Turi mitochondrijas, lizosomas ir branduolį
Palyginus su augalo ląstele, grybo ląstelė neturi
neturi chloroplastų, centrinės vakuolės.
Kartais grybo ląstelėje gali būti
2 branduoliai.
Peroksisomos
į lizosomas panašios membraninės organelės, jose kaupiamos ir oksiduojamos nuodingos medžiagos.
Katilazė
fermentas ęsantis peroksisomoje, skaido nuodingas medžiagas.
Augalų peroksisomos
– Glioksisomos – jose vyksta angliavandenių sintezė
Vakuolės tai
tai membrana apgaubtos pūslelės, kurios būdingos augalam, grybam ir protistam
Centrinės vakuolės (4)
- Centrinės vakuolės membrana – tonoplastas
- Joje kaupiasi fermentai, vanduo, atsarginės maisto medžiagos.
- Ji palaiko augalo ląstelės tūrį
- Vakuolė spaudžia plazminę membraną ir ląstelės sienelę, susidaro turgorinis (iš vidaus) slėgis.
Pirmuonių vakuolės skirstomos į: (2)
- Virškinančiosios
- Pulsuojančiosios
Virškinančios vakuolės
– vyskta maisto medžiagų virškinimo procesai
Pulsuojančiosios vakuolės
– šalina gėlo vandens perteklių
Ląstelių struktūros neturinčios branduolio:
- Ribosomos
- Citoskeletas
- Centriolės
Ribosomos (3)
- Sudarytos iš rRNR molekulių ir baltymų kompleksų
- Jose sintetinami baltymai
- Sudaryta iš didžiojo ir mažojo subvienetų
Citoskeletas (2)
- Tai yra kiekvienos ląstelės viduje ęsantis baltymų tinklas, ląstelės griaučiai
- Turi tik eukariotai
Citoskeletą sudaro: (3)
- akitino filamentai (baltymai). Jis skirtas sutvirtinimui, judėjimui
- Tarpiniai filamentai – pariamia branduolį ar plazminę membraną
- Mikrovamzdeliai – jais juda įvairios organelės, jis taip pat palaiko formą
Gyvūno ląstelę palaiko -
palaiko citoskeleto baltymai (kaip pvz augalo ląstelę jo sienelė)
Centriolės (2)
- Tai centrosomos dalis, ęsanti netoli branduolio.
- Padeda formuotis citoplazminiams mikrovamzdeliams bei susidaryti blakstienėlėms ir žiuželiams.
Protistą klumpelę sudaro –
- Makrobranduolys (gyv. Svarbūs procesai)
- Mirkrobranduolys (dauginimasis)
- Pulsuojanti vakuolė (pašalina gėlo vandens perteklių)
- Blakstienėlės (padeda judėti)
- Ryklė
- Apyburnis
- Virškinamosios vakuolės
- Citoplazma
Protistą eugleną sudaro –
- Žiuželis
- Trumpasis žiuželis
- Branduolys
- Chloroplastas
- Pulsuojančioji vakuolė
- Citoplazma
- Akutė
- Fotoreceptorius
Protistą didžiają amebą sudaro –
- Pulsuojančioji vakuolė
- Virškinamosios vakuolės
- Citoplazma
- Branduolėlis
- Branduolys
- Mitochondrija
- Plazminė membrana
- Pseudopodija
Gyvūno audinys
ląstelių grupė turinti vienodą kilmę, sandarą ir atliekanti tą pačia funkciją
gyvūnų audinių rūšys
- Epiteliniai
- Jungiamieji
- Raumeniniai
- Nerviniai
Epiteliniai audiniai gali būti –
- Vienasluoksniai
- Daugiaskluoksniai
- virpamieji
- liaukiniai
Bendri epitelionio audinio ypatumai
- turi mažiausiai tarpląstelinės medžiagos
- ląstelės yra viena prie kitos
Bendros epitelinio audinio funkcijos:
- dengia kūna
- Iškloja vidines organų ertmes
- Atlieka apsauginę funkciją
Virpamojo audinio funkcija
- Apsaugo nuo mikroorganizmų (kaip nosies plaukeliai)
Liaukinis audinio funkcija
- Gamina tam tikras medžiagas ir sudaro liaukas
Jungiamieji audiniai: (5)
- Kraujas
- Riebalinis audinys
- Kaulinis audinys
- Kremzlinis audinys
- Purusis audinys
Bendros jungiamojo audinio savybės:
- Ląstelės toli viena nuo kitos.
- Daug tarpląstelinės medžiagos.
Jungiamojo audinio rūšys
- Kraujas
- Riebalinis audinys
- Kaulinis audinys
- Kremzlinis audinys
- Purusis audinys
Kraujas
- atlieka apsauginę,
- medžiagų pernašos,
- kraujo krešėjimo,
- temperatūros reguliavimo funkcijas
- RIEBALINIS AUDINYS
atlieka apsauginę funkciją
Kaulinis audinys
atlieka atraminę, apsauginę, kraujodaros funkcijas
Purusis audinys
jungia visus organus, palaiko audinių tarpusavio ryšį
Kraują sudaro
- Kraujo plazma (92 proc vandens + baltymai, angliavandeniai, riebalai, vitaminai kt..)
- Kraujo kūneliai
Kraujo kūneliai:
- Eritrocitai
- Leukocitai
- Trombocitai
Eritrocitai
(raudonosios kraujo ląstelės) - tai gausiausios kraujo ląstelės, jos svarbios pernešant deguonį į audinius
Leukocitai
(baltosios kraujo ląstelės) – jos padeda kovoti su infekcinėmis ligomis ir svetimomis į organizmą patekusiomis medžiagomis.
Trombocitai
išskiria įvairius augimo veiksnius ir labai svarbūs atstatant pažeistus organizmo audinius.
Raumeniniai audiniai skirstomi į:
1) Lygiuosius
2) Griaučių skersaruožius
3) Širdies skersaruožius
Jie visi padeda judėti.
Lygieji raumeniniai audiniai: (3)
- Ląstelės verpstės formos
- 1 branduolys
- Neruožuotas
Griaučių skersaruožiai: (5)
- Atlieka kūno judėsius,
- Apsaugo ir sudaro raumenis prie griaučių
- Ląstelės ritinio formos
- Turi daug branduolių
- Yra ruožuotos
Širdies skersaruožis (4)
- Lemia ritmingą širdies veiklą
- Ląstelės neruožuotos
- Turi vieną branduolį
- Ląstelės susijungusios įterptinėmis plokštelėmis
Nervinis audinys: (2)
- Perduoda nervinius signalus
- Sudaro neuronai, kuriais sklinda nerviniai impulsai ir neurogijos, kurios maitina ir apsaugo neuronus
Neurono sandara:
- Ląstelės kūnas
- Dendritas
- Branduolys
- Ranvjė sąsmauka
- Papildomas aksonas
- Švano ląstelė
- Mielinis dangalas
- Aksonas
Augalų audiniai skirstomi į:
- Gaminamieji (dar vadinami meristemomis)
- Pastovieji
Pastovieji augalų audiniai skirstomi į:
- Dengiamuosius
- Asimiliacinius
- Apytakinius
Gaminamieji augalų audiniai:
dėka meristemų ląstelės nuolat dalijasi, todėl augalai nuolat tysta ir didėja
Meristemų galima rasti:
- Sėklos gemale
- Šaknies galiuke
- Šaknies viduryje
- Stiebuose tarp medienos ir karnienos brazdas sudaro meristemos žiedą, kurio dėka stiebas storėja.
Pastovieji audiniai skirstomi į:
- Dengiamuosius
- Epiderminius
- Siurbiamuosius
- Asimiliacinius
- Apytakinius
Dengiamieji pastovieji audiniai
atlieka apsauginę funkciją
Epiderminiai pastovieji audiniai
(dengia visų nesumedėjusių ir jaunų sumedėjusių augalų organus) jį sudaro labai tankiai išsidėsčiusios stačiakampės skaidrios ląstelės.
Siurbiamieji pastovieji audiniai
sudaro šaknų epidermių ląstelių išaugos- šakniaplaukiai
Asimiliaciniai pastovieji audiniai
arba mezofilus, kurie vykdo fotosintezę
Apytakiniai pastovieji audiniai
tai karniena ir mediena
karnienose yra rėtiniai indai kuriuose..
kuriuose juda organinės medžiagos, juos sudaro gyvos ląstelės
medienose yra vandens indai, kuriais
kuriais vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis iš šaknų patenka į lapus, juos sudaro negyvos tuščiavidurės ląstelės.
Šakniąplaukiai apsaugo nuo
nuo per didelio vandens išgaravimo