Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

kita biologija > kontras 04 29 > Flashcards

kontras 04 29 Flashcards

1
Q

Evoliucija –

A

laipsniškas gyvosios ir negyvosios gamtos kitimas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Evoliucijos pradininkas buvo…

A

Čarlzas Darvinas (gamtinės atrankos teorija). Jis apibendrines savo stebėjimų ir tyrimų rezultatus pirmasis paskelbė gamtines atrankos teoriją ir ją pateikė kaip mechanizmą sukeliantį evoliucinius pakitimus

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Gamtines atrankos teorija pagrįsta: (2)

A
  1. Stebėjimais ir prielaidomis
  2. išvadomis
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Evoliucijos stebėjimai – prielaidos: (4)

A
  1. Gyvosios būtybės palieka daugiau palikuonių negu reikia rūšiai išlikti, tėvams pakeisti
  2. Rūšies gyvenamosios vietos ištekliai riboti, todėl esant palikuonių pertekliui tarp populiacijos individų vyksta kova dėl būvio
  3. Natūraliai kovojant dėl maisto, erdvės gyvenamojoje vietoje ir lytinio partnerio, išlieka tik geriausiai prisitaikiusieji prie gyvenamosios aplinkos
  4. Rūšies individai nėra identiški, dėl kintamumo jiems būdinga tam tikra požymių įvairovė.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Evoliucijos išvados: (3)

A
  1. Naudingus požymius organizmai perduoda palikuoniams. Vėlesnėse kartose naudingus požymius turi vis didesnė individų dalis
  2. dėl gamtinės atrankos per daugelį kartų rūšis pakinta
  3. gamtinės atrankos rezultatas yra prie aplinkos sąlygų prisitaikiusi populiacija.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Populiacijos individų požymių pakitimas atsiranda dėl..

A

lytinio dauginimosi

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Mikroevoliucija –

A

aleliu dažnio pokyčiai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Makroevoliucija –

A

naujų rūšių ir didesnių taksonų atsiradimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Evoliucijos varomosios jėgos – (3)

A
  1. Paveldimas kintamumas (lemia požymio įvairovė)
  2. Kova dėl būvio (leidžia išlikti geriausiai prisiteikusiems)
  3. Gamtinė atranka (gamta atrenka geriausiai prisiteikusius)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

mutacijos tai

A

žaliava vykti gamtinei atrankai nes jos sukuria požymių įvairovę

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

kova dėl būvio: (3)

A
  1. vidurūšinė kova
  2. Tarprūšinė kova
  3. kova su nepalankiomis sąlygomis
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Vidurūšinė kova -

A

kova dėl būvio vyksta tarp vienos populiacijos individų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Tarprūšinė kova -

A

vyksta tarp skirtingų rūšių populiacijų, pvz žolėdžiai varžosi su žolėdžiais

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Kova su nepalankiomis aplinkos sąlygomis -

A

vyksta tada kai sąlygos pablogėja, pvz Dykumų augalai kovoja su sausra

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Gamtinė atranka –

A

procesas, kurio metu išlieka organizmai, turintys konkrečiomis sąlygomis naudingų paveldimųjų pokyčių ir galintys juos perduoti palikuonims.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Sąlygos reikalingos vykti gamtinei atrankai: (3)

A
  1. Daug daugiau gimsta nei gali išgyventi
  2. Požymių įvairovė
  3. Kova dėl būvio,
    Išlieka tie kurie gali išgyventi
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Gamtinės atrankos rūšys: (3)

A
  1. Stabilizuojanti
  2. Kryptinga
  3. išskiriančioji
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

stabilizuojanti – (4)

A
  1. vyksta tada kai aplinkos sąlygos yra pastovios.
  2. Pranašumą turi labiausiai paplitę (tarpiniai) fenotipai, o mažiausiai prisitaikę kraštutiniai fenotipai yra eliminuojami.
  3. Ši atranka išlaiko rūšies požymius ir neleidžia jai keistis.
  4. Pvz Vabzdžių apdulkinamų augalo žiedų dalys nesikeičia.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

kryptinga - (5)

A
  1. vyksta tuomet kai keičiasi aplinkos sąlygos.
  2. Ši atranka visada palieka vieną kraštutinį fenotipą.
  3. (pranašumą turi tik vienas iš kraštutinių požymių)
  4. Kreivė pasislinkus tik į vieną pusę.
  5. Pvz jei ūkininkas purškia pesticidus ant kolorado vabalų, ir atsiras keli kurie yra atsparūs. Jie dauginsis susidarys atsparūs pesticidam vabalai.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

išskiriančioji - (5)

A
  1. kai nė viena tos rūšies individų grupė neturi didelio pranašumo kovoje dėl būvio.
  2. Tokia situacija susidaro dėl įvairių vienos teritorijos sąlygų.
  3. Ši atranka palieka 2 išskirtinius fenotipus.
  4. Kreivė atrodys kaip du atskiri kalneliai.
  5. Pvz šilasraigių kriausklės spalovos ir dryžuotumo kaita įvairioje aplinkoje
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Dirbtinė atranka (selekcija) –

A

mokslas tiriantis gyvųjų organizmų paveldimųjų savybių keitimą ir tobulinimą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Kuo skiriasi gamtinė ir dirbtinė: (4)

A
  1. gamtoje atrenkami požymiai kurie naudinga rūšiai – o ten žmogui
  2. priezastys – aplinka; žmogus
  3. selekcija – sukuraimos dribtinės veislės; gamtoje – naujos rūšys
  4. gamtoje atsiranda - rūšiai naudinga; kai žmogus sukuria – žmogui naudinga
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

selekcijai naudojami: (2)

A
  1. atranka
  2. kryžminimas tarpusavyje
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Evoliucijos įrodymai: (4)

A
  1. Paleontologiniai
  2. Lyginamosios anatomijos
  3. Embriologiniai
  4. Biocheminiai
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Paleontologiniai įrodymai -

A

Tai vienas svarbiausių evoliucijos eigos įrodymų, grindžiamų fosilijomis.

26
Q

Iškastinės tarpinės formos:

A
  1. Terapsidas (tarp roplių ir žinduolių)
  2. Archeopteriksas (tarp roplių ir paukščių)
27
Q

Filogenetinės (paleontologinės) eilės –

A

veislės, rūšies atsiradimo eilė

28
Q

Filogenetinis (kilmės)medis tai

A

diagrama , rodanti bendrus protėvius ir kilmę

29
Q

Lyginamosios anatomijos įrodymai -

A

įrodymai kurie remiasi įvairių stuburinių gyvūnų ir žmogaus atskirų organų lyginimu, patvirtina organizmų bendros kilmės hipotezę.

30
Q

Lyginamosios anatomijos įrodymai pavyzdžiai: (3)

A
  1. Homologiniai organai
  2. Rudimentai
  3. Atavizmai
31
Q

Homologiniai organai

A

pvz stuburinių gyvūnų galūnes sudaro tokie patys elementai, jųpanašus sandaros planas, ryšiai su kitais organais, vystimasis

32
Q

Rudimentai

A

organai netekę buvusios reikšmės (išnykę) (pvz Kai kurių paukščių (stručių, kivių) sparnai sunykę, nes jie neskraido)

33
Q

Atavizmai

A

reti protėvių požymių pasireiškimai (pvz plaukuotas žmogus)

34
Q

Analoginiai organai –

A

pvz paukščio sparnai yra pakitusios priekinės kojos

35
Q

Embriologiniai įrodymai -

A

gemalų panašumas įrodantis bendrą stuburinių kilmę. Gemalo vystymosi metu pasikartoja protėvių sandaros bruožai.

36
Q

biogenetiniu dėsnis –

A

kiekvieno individo individualus vystymasis pakartoja savo rūšies istorinį vystymąsi.

37
Q

Palyginus įvairių vystymosi stadijų gemalus, ryškėja bendri požymiai: (3)

A
  1. Dauguma organizmų vystosi iš apvaisinto kiaušinėlio –zigotos, kuriam skylant susidaro audiniai, o iš jų organai;
  2. Panaši gemalų kūno forma: yra uodega ir galūnių užuomazgos;
  3. Kraujotakos sistema su vienu kraujotakos ratu;
38
Q

Biocheminiai įrodymai –

A

gyvus organizmus sudarančios organinės medžiagos panašios, kai kurios (DNR, ATP, fermentai) beveik identiškos.

39
Q

Antropologija -

A

tai mokslas apie žmogų, žmonių ir žmonijos tyrinėjimas erdvėje ir laike

40
Q

Hominidai-

A

tai primatai panašūs į žmogų.

41
Q

Biologinės evoliucijos požymiai: 1 dalis (6)

A
  1. Pradėjus vaikščioti dviem kojom, keitėsi griaučiai.
  2. Stuburas išliko dviguba S raidės forma, dėl to tapo spyruokliuojantys liemuo ir galva.
  3. Kūno svorio centras atsidūrė dubens srityje, kuris išsigaubė, jame telpa viduriai.
  4. Krūtinės ląsta išplatėjo, todėl lengviau kvėpuoti.
  5. Kojos padas išgaubtas, einant sušvelnina kratymą.
  6. Sveriančioji koja virto stovimąja, o stveriančioji ranka-naudojama įvairiapusiai.
42
Q

Biologinės evoliucijos požymiai: 2 dalis (5)

A
  1. Smegeninė kaukolės dalis išgaubta į viršų, susidarė sąlygos didiesiems pusrutuliams vystytis.
  2. Veidinė kaukolės dalis tapo mažesnė už smegeninę, trumpėjo žandikauliai.
  3. Mažai diferencijuoti dantys sudaro uždarą dantų eilę.
  4. Burnos ertmėje susidaro sąlygos išgauti diferencijuotus garsus.
  5. Išsivystė motorinis kalbos centras-didžiuosiuose pusrutuliuose.
43
Q

Kultūrinės evoliucijos požymiai: 1 dalis (6)

A
  1. 1 .Kultūrinės fosilijos –įrankiai, urvų piešiniai ir įkapės. Iškastiniai radiniai-įrankiai, laužavietės rodo, kada išsivystė tam tikri žmogaus gebėjimai.
  2. Prieš 2 milijonus metų pagaminti pirmieji akmeniniai įrankiai.
  3. Prieš 500 tūkstančių metų pradėta skirtingai naudoti ugnį.
  4. Prieš 11 tūkstančių metų atsirado žemdirbystė.
  5. Prieš 5 tūkstančius metų atsirado raštas.
  6. Prieš 3 tūkstančius metų pradėtos naudoti monetos,
44
Q

Kultūrinės evoliucijos požymiai: 2 dalis (6)

A
  1. Prieš 2 tūkstančius metų žmogus išrado popierių.
  2. Galvos smegenys suteikė mąstymo ir mokymosi galimybes. Žmogus jau galėjo gaminti įrankius ateities situacijoms.
  3. Vystėsi gebėjimas ne tik prisiminti praeitį, bet ir planuoti ateitį, numatyti išankstinius veiksmo padarinius.
  4. Išsivystė tokios žmogaus savybės kaip kalba, moralinių nuostatų mokymasis.
  5. Žmogaus gyvenime kaupėsi kultūriniai laimėjimai, lydimi sudėtinių prietaisų išradimu, mokslo laimėjimų.
  6. Plėtojasi pasaulio supratimas, technika, mada.
45
Q

Rūšis –

A

visuma individų, gyvenančių tam tikroje teritorijoje, turinčių morfologinių, fiziologinių, biocheminių, genetinių panašumų ir galinčių laisvai kryžmintis bei palikti vaisingų palikuonių.

46
Q

Rūšį apibūdinantys kriterijai: (3)

A
  1. Morfologinis
  2. Fiziologinis
  3. Geografinis
47
Q

morfologinis –

A

tai išorinės ir vidinės sandaros panašumas. Vis dėlto gamtoje žinoma daug rūšių antrininkių, kurios tarpusavyje beveik identiškos, tačiau skiriasi jų genotipas;

48
Q

fiziologinis –

A

gyvybinės veiklos procesų panašumas, ypač dauginimosi. Skirtingų rūšių individai nesikryžmina arba, jei tai vyksta, susilaukia nevaisingų palikuonių. Tačiau kai kurios rūšys gali kryžmintis (kanarėlės, kikiliai, gluosniai);

49
Q

geografinis –

A

kiekviena rūšis užima tam tikrą gyvenamąją vietą – arealą. Bet yra rūšių, gyvenančių beveik visame Žemės rutulyje, – tai kosmopolitinės rūšys;

50
Q

Individų grupei būdingas genotipas –

A

pagrindinis rūšies ypatumas, dėl kurio vienos rūšies individai yra izoliuoti nuo kitos rūšies ir turi tik jiems būdingų požymių.

51
Q

Kiekviena rūšis gyvena tam tikroje teritorijoje –

52
Q

Rūšių susidarymo būdai: (2)

A
  1. Alopatrinis
  2. Simpatrinis
53
Q

Alopatrija–

A

naujos rūšys susidaro, kai populiacijos individus atskiria fizinės kliūtys: kalnai, upės, ledynai, žmogaus sukurti barjerai.

54
Q

Simpatrija –

A

naujos rūšys susidaro, kai tarp populiacijos individų atsiranda reprodukcinė izoliacija, t. y. nevyksta genų migracija.

55
Q

Reprodukcinės izoliacijos mechanizmai gali būti: (2)

A
  1. Reprodukcinė izoliacija iki poravimosi
  2. Reprodukcinė izoliacija po poravimosi
56
Q

Reprodukcinė izoliacija iki poravimosi: (3)

A
  1. atsiranda dauginimosi organų struktūros ar jų padėties pakitimų,
  2. pasikeičia tuoktuvių elgesio laikas (ryte, vakare)
  3. pasikeičia ritualai (garsai, feromonai, kiti signalai)
57
Q

Reprodukcinė izoliacija po poravimosi: (3)

A
  1. lytinės ląstelės nesusitinka, nes patekę į moterišką individą spermatozoidai žūsta arba nesudygsta žiedadulkės;
  2. poruojantis skirtingoms rūšims, nesusidaro lytinės ląstelės (susidaro sterilūs hibridai), todėl jie negali susilaukti palikuonių;
  3. susidaro poliploidai, kai kartais mejozės metu neišsiskiria chromosomos. Išgyvenę gyvūnų poliploidai nesidaugina, nes nesusidaro lytinės ląstelės.
58
Q

Sterilūs hibridai: (3)

A
  1. Hibridinė zona yra regionas, kuriame skirtingų rūšių nariai poruojasi ir gamina hibridus.
  2. Hibridinė zona gali atsirasti vienoje juostoje, kur susitinka gretimos rūšys.
  3. Hibridų fizinė būklė, palyginti su pirminėmis rūšimis, dažnai yra prastesnė, jie negali susilaukti palikuonių.
59
Q

Kai glaudžiai susijusios rūšys susitinka mišrioje zonoje, galimi trys rezultatai: (3)

A
  1. Sustiprinimas
  2. Sintezė
  3. Stabilizacija
60
Q

Sustiprinimas -

A

reprodukcinių barjerų stiprinimas, mažinantis genų srautą

61
Q

Sintezė -

A

reprodukcinių barjerų silpnėjimas ir galimas susijungimas į vieną rūšį.

62
Q

Stabilizacija –

A

toliau formuojasi hibridiniai individai.

kita biologija (20 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2025 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions