kontras 04 25 Flashcards
1
Q
Homeostazė –
A
tai organizmo vidinės terpės sudėties ir savybių pastovumas
2
Q
Vidaus terpė -
A
limfa, kraujas, audinių skystis
3
Q
Svarbiausios pastovios sąlygos žmogaus organizme: (4)
A
- Kūno temperatūra
- Vidinės terpės pH
- Vandens ir druskų koncentracija
- Gliukozės koncentracija
4
Q
Kūno temperatūrą reguliuoja…
A
oda.
5
Q
CO2 kraujyje – reguliuoja…
A
plaučiai ir kraujagyslės
6
Q
Vandenį ir druską reguliuoja…
A
inkstai, žarnynas.
7
Q
Gliukozę organizme reguliuoja…
A
kasa, gliukozės perteklius kaupiasi kepenyse
8
Q
Dirgiklis ->
A
receptorius -> valdymo centras -> efektorius -> dirgiklis
9
Q
termoreguliacija –
A
Kūno temperatūros reguliavimas
10
Q
Pagal tai ar geba ir ar negeba reguliuot temperatūros gyvūnai skirstomi į dvi grupes:
A
- Ektoterminiai – šaltakraujai (negali palaikyt) (varlės, žuvys, ropliai)
- Endoterminiai – šiltakraujai (paukšiai, žinduoliai)
11
Q
izotermija -
A
Kūno temperatūros pastovumas
12
Q
Vidinė šilumos tėkmė –
A
tai šilumos pernešimas iš branduolio (vidaus srities) į apvalkalą (paviršiaus sritį). Šis procesas priklauso nuo audinių laidumo ir kraujotakos intensyvumo.
13
Q
Išorinė šilumos tėkmė – (yas+4)
A
tai šilumos išskirstymas iš kūno paviršiaus. Šis procesas gali vykti keturiais būdais.
1. Šilumos laidumo
2. Konvekcijos
3. Spinduliuojant
4. garinant
14
Q
Žmogaus organizmo termoreguliacija temperatūrai padidėjus – (4)
A
- Pagumburis gauna informaciją, kad pasikeitė temperatūra.
- Prakaito liaukos suaktyvėja (atiduodama kūno šiluma, kūnas vėsinamas)
- Kraujagyslės išsiplečia (kapiliarais teka kraujas kurio šiluma
- Kūno temperatūra mažėja (kraujo tenperatūra mažėja ir pagumburyje esantis centras „išsijungia“)
15
Q
Žmogaus organizmo termoreguliacija temperatūrai sumažėjus – (4)
A
- Aktyvinamas pagumburyje esantis temperatūros reguliavimo centras.
- Griaučių raumenys aktyvinami, nes turi būti pagaminama daugiau šilumos – prasideda drebulys.
- Odos kraujagyslės susiaurėja (iš odos kapiliarų kraujo tėkmė nukreipiama į gilesnius audinius, taip sumažinami šilumos nuostoliai.
- Kūno temperatūra pakyla (kraujo temperatūra taip pat padidėja ir pagumburyje esantis centras „išsijungia“)
16
Q
Jei temperatūra pakils virš 40 laip temp. kils gėsmė…
A
baltymam bei fermentam (jie gali denaturuotis) prasideda hipertermija
17
Q
Jei pakyla temperatūra tai neleidžia…
A
organizmams daugintis
18
Q
Hipotermija –
A
sutriks organu funkcijos, sutriks fermentai / baltymai, prasidės negrįžtami procesai, pasidarys šalta.
19
Q
Kaip paukščiai taupo šiluma?
A
Tekant į koją kraujas vėsta, atvėsta, pade visiškai šaltas, bet kraujas sušyla nuo šalia esančios arterijos grįžtant, todėl iš kojų sugrįžęs kraujas būna panašus kaip ir tiesiog organizme
20
Q
Endokrininės sistemos laukos: (3)
A
- Išorinės sekrecijos (egzokrininės)
- Vidinės sekrecijos (endokrininės)
- Mišrios
21
Q
Išorinės sekrecijos turi…
A
nutekamuosius latakus, savo gaminama medžiaga išskiria į kūno paviršių arba organų ertmes (prakaito, ašarų, seilių, pieno liaukos)
22
Q
Vidinės sekrecijos liaukos –
A
neturi nutekamųjų latakų, gamina hormonus kuriuos išskiria tiesiai į kraują.
23
Q
Vidaus sekrecijos liaukos:
A
- Konkorėžinė (melotoninas)
- Pasmegeninė liauka (augimo hormonas)
- Skydliaukė (pirusinas)
- Preskydinė liauka
- Užkručio liauka (timozinas)
- Atinkščiai (adrenalinas)
- Kasa (insulina)
- Kiaušidės (estrogenas)
- Sėklidės (testosteronas)
24
Q
Mišrios sekrecijos liaukos atlieka (kokias funkcijas?)
A
egzokrininių ir endokrininių liaukų funkcijos.
25
Dviejų tipu mišrios liaukos:
1. Kasa
2. Lytinės (kiaušidės, sėklidės)
26
Pagumburis gamina
hormonus (liberinus ir statinus)
27
pagumburio Liberinai –
skatina hipofizės veiklą
28
pagumburio Statinai –
lėtina hipofizės veiklą.
29
ADH -
reguliuoja vandens ir druskų pusiausvyrą kraujyje
30
Hipofizė reguliuoja...
kitu liaukų veiklą. Šios liaukos užpakalinėj dali gaminasi pagumburio hormonai ADH ir oksitocinas.
31
Pagumburis ir pasmegeninė liauka yra sujungti...
neurosekrecinėmis ląstelėmis.
32
Sutrikusi hipofizės funkcija (hiperfunkcija) –
atsiranda gigantizmas (sutrikes somatotropinas – augimo hormonas)
33
Skydliaukė -
stambi priekinės kaklo dalies endokrininė liauka hormonai yra reikalingi normaliai kaulus formuojančių ląstelių veiklai bei įprastam nervinių ląstelių išsišakojimo procesui
34
tiroksinas. ko reik jo gaminimui, ka daro
Tam kad pagaminti tiroksina skydliaukei reikia jodo, jis reguliuoja medžiagų apykaitos greitį.
35
sėklidės išskiria?
o tai skatina?
testosteroną
Lytinių organų vystimasį
36
Vaikino antriniai lytiniai požymiai: (5)
1. Balso mutacija
2. Plaukotumo atsiradimas
3. Raumenų masės padidėjimas
4. Testosteronas gali skatinti agresyvuma
5. Gali sukelt lytinius potraukius
37
kiaušidės išskiria? (2)
tai skatina
progesteroną ir estrogenus
Lytinių organų vystimasį
38
merginos antriniai lytiniai požymiai: (4)
1. Plaukuotumas
2. Riebalinio sluoksnio formavimasis
3. Reguliuoja moters lytini ciklą
4. Formuojasi pieno liaukos
39
Antinksčiai : (2)
1. Tai liaukos gaminančios hormonus
2. Išskiria hormoną – adrenaliną
40
Kaip adrenalinas veikia: (6)
1. Padažnėja širdies ritmas
2. Padažnėja kvėpavimas
3. Susiaurėja odoje esančios kraujagyslės
4. Daugiau kraujo yra patiekiama į raumenis
5. Padidėja kraujospūdis
6. Paskatina ląstelėse sukauptą gliukogano išskyrima iš kasos ir gliukogeno skaidymą gliukozę(jis vyksta ir raumenyse ir kepenyse) (padidina gliukozės koncentraciją kraujyje)
41
Jei sutrinka gliukozės koncentracija? Jei per daug: (4)
1. Nuovargis
2. Dažnas šlapinimasis
3. Susierzinimas
4. Padidėjęs troškulys
42
Jei sutrinka gliukozės koncentracija? Jei per mažai: (4)
1. Išblyškus oda
2. Padidėjęs alkis
3. Prakaitavimas
4. Svaigulys
43
kasos beta ląstelės -
insulinas
44
kasos alfa ląstelės -
gliukagonas
45
Angliavandenių reguliacija kraujyje
1. Insulinas saveikauja su kepenu lastelėmis ir raumenu juose gliukozės perteklius yra verčiamas į glikogena.
2. Riebalų lastelėse gliukozės perteklius kaupiamas riebalų pavidalu.
3. Kai gliukozės organizme per mažai kepenys išskiria gliukagona, kuris iš riebalų vėl gražina gliukozė
46
Glikeminis indeksas -
rodo suvalgyto maisto įtaką cukraus kiekiui kraujyje po valgio.
47
I tipo diabetas: (5)
1. Susidaro 10-15 proc visų cukrinio diabeto atvejų.
2. Tai jaunų žmonių liga. Ja sergant kasa visiškai negamina insulino, todėl su maistu gauta gliukozė nepatenka į ląsteles ir sutrinka medžiagų apykaita
3. Pasireiškia staigiu savijautos blogėjimu: juntamas didelis silpnumas, nuovargis, mažėja darbingumas, kamuoja troškulys, dažnas šlapinimasis, sparčiai krinta svoris
4. Būtina gydyti insulino preparatais. Tai daroma tik nustačius diagnozę
5. Gydimas turi būti parinktas toks, kad gliukozės svyravimai būtų panašūs į cukralige nesergančių žmonių
48
Abiejų diabetų Pasėkmės:
1.Kraujagyslės praranda savo formą, kapiliarai negali atlikt funkcijų
2. Pažeidžiamos akys (kraujas išsilieja į tinklainę, žmogus apanka) , nervų sistema, inkstai.
3. Infarktas, insultas, kraujagyslėse gali kauptis cholesterolis
4. Inkstų nepakankamumas.
5. Gali prasidėti gangrena
49
II tipo diabetas: (5)
1. Sudaro 85-90 proc visų diabeto atveju
2. Tai vyresnių, dažnai turinčių antsvorį liga. Organizmo audiniai darosi atsparūs insulino poveikiui arba sutrinka jo išsiskyrimas iš kasos. Šie mechanizmai gali vykti kartu.
3. Susirgus ligos požymiai dažnai pasireiškia ne iš karto. Žmogų gali varginti nuolatinis nepaaiškinamas silpnumas, dažnas šlapinimasis, troškulys, negyja žaizdos
4. Pradžioj gydoma paskiriant dietą, patariama daugiau sportuoti. Arba duoda insulino preparatus
5. Preparatai kompensuoja
50
Metabolitai –
vykstant medžiagų apykaitai organizme susidaro daug nereikalingu (net žalingų) produktų, kuriuos reikia pašalinti nes jie nuodija organizmą (čia tie metabolitai). Šalinant metabolitus organizmas apvalomas ir taip prisidedama prie pastovios vidinės terpės palaikymo – vandens ir druskų pusiausvyra.
51
Kaip šalinami metabolitai? (3)
1. Vienaląsčiai – difuzijos būdu i aplinka
2. Daugialąsčiai turi specializuotas organų sistemas
3. Žmogaus organizme šalinimo funkcijas atlieka tam tikri organai (plaučiai – CO2, storoji žarna – nesuvirškintos maisto medžiagos, inkstai – druskos, vanduo, šlapalas , oda - prakaita, kepenys (tiesiogiai nešalina... jie gamina šlapalą kuri pašalina inkstai vėliau)
52
Azotinės atliekos susidaro..
skaidant baltymus ir nukleorūgštį iš šių medžiagų atsipalaiduoja amino grupės ir skirtinguose organizmuose gaminamos skirtingos azotinės atliekos
53
azotinės atliekos gaminamos organizmuose: (3)
1. Žuvys – amoniakas
2. Žinduoliai, varliagyviai, kaulinės žuvys – šlapalas
3. Paukščiai, ropliai – šlapimo rūgštį
54
kas šalina metabolitus?
kas jų nešalina?
plaučiai, inkstai, oda
storoji žarna
55
Šlapimtalkiai –
šlapimas juda iš inkstų į šlapimo pūslę.
56
Šlapimo pūslė –
kaupia šlapimą.
57
Šlaplė –
organas per kurį išleidžiamas šlapimas.
58
Inkstas sudarytas iš: (4)
1. Inksto žievė
2. Inksto geldelė
3. Šlapimtakis
4. Inksto šerdį sudarantys piramidės formos dariniai.
59
Kiekvieną inkstą sudaro struktūriniai ir funkciniai inkstų vienetai –
nefronai.
60
Nefrono sandara: (2)
1. Inksto kūnelis
2. Kanalėlių sistema
61
Inksto kūneli sudaro: (2)
1. Baumano kapsulė (3)
2. Viduj esantis kapiliarų kamuolėlis (2)
62
Kanalėlių sistemą sudaro: (4)
1. Artimasis vingiuotasis kanalėlis (proksimalinis)
2. Tiesusis kanalėlis – Henlės kilpa
3. Tolimasis vingiuotasis kanalėlis arba distalinis
4. Tiesusis surenkamasis kanalėlis
63
Šlapimo susidarymo etapai inkstuose: (3)
1. Filtracija (vyksta kapiliarų kamuolėlyje)
2. Įsiurbimas arba reabsorpcija (vyksta inkstų artimajame kanalėlyje)
3. Išskyrimas (vyksta inkstų tolimajame kanalėlyje)
64
Filtracija inkstuose: (4)
1. Į nefronų kapsulės ertmę iš kapiliarų kamolėlio filtruojasi kraujo plazmoje ištirpusios druskos, organiniai junginiai, šlapalas, amoniakas, šlapimo rūgštis, aminorūgštys ir pan.
2. .nesifiltruoja tik kraujo plazmos baltymai ir eritrocitai
3. .vyksta dėl skirtingų sprindžių.
4. Susidaręs filtratas vadinamas – pirminiu šlapimu
65
Filtraciją per inkstus sukuria...
tekančio kraujo spaudimas, jis susidaro dėl skirtingų ištekančiosios ir įtakančiosios sprindžių (itekančios didesnis)
66
Įsiurbimas / reabsobcija : (3)
1. Jo metu atgal į kraują yra įsiurbiamos naudingos medžiagos (amino rūgštys, gliukozė, vanduo, druskų jonai). Vyksta Artimajam vingiuotam kanalėlyje.
2. Vanduo gražinamas osmosu būdu,
druskos, gliukozė, aminorūgštys ir kt. pernešamos aktyviosios pernašos būdu. (schem vadovėlyje 40 psl – 4.11
3. Reikalingos medžiagos grįžta į kraują.
67
Išskyrimas:
1. Ne visos šalintinos medžiagos iš kraujo patenką į nefrono kapsulę filtruojant, dalis jų aktyviai
pernešamos į tolimąjį vingiuotą kamuolėlį tokios kaip:
* Šlapimo rūgštis
* Vandenilio jonai
* Amoniakas
* Antibiotikai (jei žmogus vartoja)
* Ir kt organizmuj nuodingos medžiagos
68
išskyrimo etapo rezutatas yra...
susidaręs galutinis šlapimas, kuris suteka į surenkamąjį kanalėlį
69
pH – pH
baltymų dieta (Ž), bakterinė infekcija (Ž),
70
LEU – leukocitai
inkstų ligos, šlapimo takų infekcijos (padidėja leukocitų kiekis)
71
NIT – bakterijos
padaugėja bakterijų
72
PRO – baltymai
inkstų ligos
73
GLU – gliukozė
gliukozės lygis kraujyje.. diabetas,
74
KET – ketonai
diabetinė acidozė
75
Nefrono kraujotaką sudaro – (5)
1. Venulė
2. Arterija
3. Įtekančioji arteriolė
4. Ištekanti arteriolė
5. Henlės kilpa
76
Šlapalas –
galutinis baltymų apykaitos produktas žinduolių ir kai kurių žuvų organizme
77
Šlapimo rūgštis –
tai azoto turinčių medžiagų, tokių kaip amino rūgštys ir nukleorūgštys, apykaitos metu susidariusios azotinės atliekos
78
Amoniakas –
susidaro skylant baltymams, aminorūgštims ir kitiems azoto junginiam, tai yra galutinis skilimo produktas.
79
Nefrono kilpos funkcija -
giliai inksto šerdyje sukurti didelį ištirpusių medžiagų koncentracijos skirtumą. Kiekvieno nefrono surenkamieji kanalėliai pereina per šią sritį, todėl iš jų osmoso būdu gali būti reabsorbuota daug vandens. Taip pasigamina koncentruotas šlapimas
80
priešpriešinių srovių daugiklio mechanizmas -
Ištirpusių medžiagų koncentracija kylančioje kilpos šakoje yra mažesnė nei nusileidžiančioje šakoje
81
Kuo ilgesnė nefrono kilpa, tuo...
šerdyje pasidaro didesnė ištirpusių medžiagų koncentracija, todėl reabsorbuojama daugiau vandens ir šlapimas tampa koncentruotesnis.
82
Žinduolių, gyvenančių dykumoje, nefrono kilpos ypač ilgos, nes...
jiems reikia išsaugoti kuo daugiau vandens
83
Osmoreguliacija -
vandens kiekio reguliavimas organizme.
84
Gėlo vandens susidarymas žinduoliuose: (2)
1. Iš maisto rydami žuvis. Žuvų organizmo druskų kiekis + tokio pat kai pir jūros, žinduolių kraujo ir todėl žinduoliai maitindamiesi žuvimis gyvent be gėlo vandens.\
2. Laižo sniegą
85
Druskos kiekio reguliacija: (3)
1. Reguliuoja inkstai (padeda pašalinti dalį druskų)
2. Jūros vanduo 3x viršija žinduolių druskos konc.
3. Inkstai gali pagaminti 2,5x konc. Didesnė šlapimo nei jūros vanduo ir 8x didesnė konc. Šlapimo, nei tų žinduolių kraujas.
86
Dializė –
kenksmingų medžiagų pašalinimas iš kraujo dirbtiniu inkstu (valo, nufiltruoja kraują)
