Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

kita biologija > kontras 04 25 > Flashcards

kontras 04 25 Flashcards

1
Q

Homeostazė –

A

tai organizmo vidinės terpės sudėties ir savybių pastovumas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Vidaus terpė -

A

limfa, kraujas, audinių skystis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Svarbiausios pastovios sąlygos žmogaus organizme: (4)

A
  1. Kūno temperatūra
  2. Vidinės terpės pH
  3. Vandens ir druskų koncentracija
  4. Gliukozės koncentracija
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Kūno temperatūrą reguliuoja…

A

oda.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

CO2 kraujyje – reguliuoja…

A

plaučiai ir kraujagyslės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Vandenį ir druską reguliuoja…

A

inkstai, žarnynas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Gliukozę organizme reguliuoja…

A

kasa, gliukozės perteklius kaupiasi kepenyse

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Dirgiklis ->

A

receptorius -> valdymo centras -> efektorius -> dirgiklis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

termoreguliacija –

A

Kūno temperatūros reguliavimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Pagal tai ar geba ir ar negeba reguliuot temperatūros gyvūnai skirstomi į dvi grupes:

A
  1. Ektoterminiai – šaltakraujai (negali palaikyt) (varlės, žuvys, ropliai)
  2. Endoterminiai – šiltakraujai (paukšiai, žinduoliai)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

izotermija -

A

Kūno temperatūros pastovumas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Vidinė šilumos tėkmė –

A

tai šilumos pernešimas iš branduolio (vidaus srities) į apvalkalą (paviršiaus sritį). Šis procesas priklauso nuo audinių laidumo ir kraujotakos intensyvumo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Išorinė šilumos tėkmė – (yas+4)

A

tai šilumos išskirstymas iš kūno paviršiaus. Šis procesas gali vykti keturiais būdais.
1. Šilumos laidumo
2. Konvekcijos
3. Spinduliuojant
4. garinant

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Žmogaus organizmo termoreguliacija temperatūrai padidėjus – (4)

A
  1. Pagumburis gauna informaciją, kad pasikeitė temperatūra.
  2. Prakaito liaukos suaktyvėja (atiduodama kūno šiluma, kūnas vėsinamas)
  3. Kraujagyslės išsiplečia (kapiliarais teka kraujas kurio šiluma
  4. Kūno temperatūra mažėja (kraujo tenperatūra mažėja ir pagumburyje esantis centras „išsijungia“)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Žmogaus organizmo termoreguliacija temperatūrai sumažėjus – (4)

A
  1. Aktyvinamas pagumburyje esantis temperatūros reguliavimo centras.
  2. Griaučių raumenys aktyvinami, nes turi būti pagaminama daugiau šilumos – prasideda drebulys.
  3. Odos kraujagyslės susiaurėja (iš odos kapiliarų kraujo tėkmė nukreipiama į gilesnius audinius, taip sumažinami šilumos nuostoliai.
  4. Kūno temperatūra pakyla (kraujo temperatūra taip pat padidėja ir pagumburyje esantis centras „išsijungia“)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Jei temperatūra pakils virš 40 laip temp. kils gėsmė…

A

baltymam bei fermentam (jie gali denaturuotis) prasideda hipertermija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Jei pakyla temperatūra tai neleidžia…

A

organizmams daugintis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Hipotermija –

A

sutriks organu funkcijos, sutriks fermentai / baltymai, prasidės negrįžtami procesai, pasidarys šalta.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Kaip paukščiai taupo šiluma?

A

Tekant į koją kraujas vėsta, atvėsta, pade visiškai šaltas, bet kraujas sušyla nuo šalia esančios arterijos grįžtant, todėl iš kojų sugrįžęs kraujas būna panašus kaip ir tiesiog organizme

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Endokrininės sistemos laukos: (3)

A
  1. Išorinės sekrecijos (egzokrininės)
  2. Vidinės sekrecijos (endokrininės)
  3. Mišrios
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Išorinės sekrecijos turi…

A

nutekamuosius latakus, savo gaminama medžiaga išskiria į kūno paviršių arba organų ertmes (prakaito, ašarų, seilių, pieno liaukos)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Vidinės sekrecijos liaukos –

A

neturi nutekamųjų latakų, gamina hormonus kuriuos išskiria tiesiai į kraują.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Vidaus sekrecijos liaukos:

A
  1. Konkorėžinė (melotoninas)
  2. Pasmegeninė liauka (augimo hormonas)
  3. Skydliaukė (pirusinas)
  4. Preskydinė liauka
  5. Užkručio liauka (timozinas)
  6. Atinkščiai (adrenalinas)
  7. Kasa (insulina)
  8. Kiaušidės (estrogenas)
  9. Sėklidės (testosteronas)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Mišrios sekrecijos liaukos atlieka (kokias funkcijas?)

A

egzokrininių ir endokrininių liaukų funkcijos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Dviejų tipu mišrios liaukos:

A
  1. Kasa
  2. Lytinės (kiaušidės, sėklidės)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

Pagumburis gamina

A

hormonus (liberinus ir statinus)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

pagumburio Liberinai –

A

skatina hipofizės veiklą

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

pagumburio Statinai –

A

lėtina hipofizės veiklą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

ADH -

A

reguliuoja vandens ir druskų pusiausvyrą kraujyje

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

Hipofizė reguliuoja…

A

kitu liaukų veiklą. Šios liaukos užpakalinėj dali gaminasi pagumburio hormonai ADH ir oksitocinas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

Pagumburis ir pasmegeninė liauka yra sujungti…

A

neurosekrecinėmis ląstelėmis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

Sutrikusi hipofizės funkcija (hiperfunkcija) –

A

atsiranda gigantizmas (sutrikes somatotropinas – augimo hormonas)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
33
Q

Skydliaukė -

A

stambi priekinės kaklo dalies endokrininė liauka hormonai yra reikalingi normaliai kaulus formuojančių ląstelių veiklai bei įprastam nervinių ląstelių išsišakojimo procesui

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
34
Q

tiroksinas. ko reik jo gaminimui, ka daro

A

Tam kad pagaminti tiroksina skydliaukei reikia jodo, jis reguliuoja medžiagų apykaitos greitį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
35
Q

sėklidės išskiria?
o tai skatina?

A

testosteroną
Lytinių organų vystimasį

36
Q

Vaikino antriniai lytiniai požymiai: (5)

A
  1. Balso mutacija
  2. Plaukotumo atsiradimas
  3. Raumenų masės padidėjimas
  4. Testosteronas gali skatinti agresyvuma
  5. Gali sukelt lytinius potraukius
37
Q

kiaušidės išskiria? (2)
tai skatina

A

progesteroną ir estrogenus
Lytinių organų vystimasį

38
Q

merginos antriniai lytiniai požymiai: (4)

A
  1. Plaukuotumas
  2. Riebalinio sluoksnio formavimasis
  3. Reguliuoja moters lytini ciklą
  4. Formuojasi pieno liaukos
39
Q

Antinksčiai : (2)

A
  1. Tai liaukos gaminančios hormonus
  2. Išskiria hormoną – adrenaliną
40
Q

Kaip adrenalinas veikia: (6)

A
  1. Padažnėja širdies ritmas
  2. Padažnėja kvėpavimas
  3. Susiaurėja odoje esančios kraujagyslės
  4. Daugiau kraujo yra patiekiama į raumenis
  5. Padidėja kraujospūdis
  6. Paskatina ląstelėse sukauptą gliukogano išskyrima iš kasos ir gliukogeno skaidymą gliukozę(jis vyksta ir raumenyse ir kepenyse) (padidina gliukozės koncentraciją kraujyje)
41
Q

Jei sutrinka gliukozės koncentracija? Jei per daug: (4)

A
  1. Nuovargis
  2. Dažnas šlapinimasis
  3. Susierzinimas
  4. Padidėjęs troškulys
42
Q

Jei sutrinka gliukozės koncentracija? Jei per mažai: (4)

A
  1. Išblyškus oda
  2. Padidėjęs alkis
  3. Prakaitavimas
  4. Svaigulys
43
Q

kasos beta ląstelės -

A

insulinas

44
Q

kasos alfa ląstelės -

A

gliukagonas

45
Q

Angliavandenių reguliacija kraujyje

A
  1. Insulinas saveikauja su kepenu lastelėmis ir raumenu juose gliukozės perteklius yra verčiamas į glikogena.
  2. Riebalų lastelėse gliukozės perteklius kaupiamas riebalų pavidalu.
  3. Kai gliukozės organizme per mažai kepenys išskiria gliukagona, kuris iš riebalų vėl gražina gliukozė
46
Q

Glikeminis indeksas -

A

rodo suvalgyto maisto įtaką cukraus kiekiui kraujyje po valgio.

47
Q

I tipo diabetas: (5)

A
  1. Susidaro 10-15 proc visų cukrinio diabeto atvejų.
  2. Tai jaunų žmonių liga. Ja sergant kasa visiškai negamina insulino, todėl su maistu gauta gliukozė nepatenka į ląsteles ir sutrinka medžiagų apykaita
  3. Pasireiškia staigiu savijautos blogėjimu: juntamas didelis silpnumas, nuovargis, mažėja darbingumas, kamuoja troškulys, dažnas šlapinimasis, sparčiai krinta svoris
  4. Būtina gydyti insulino preparatais. Tai daroma tik nustačius diagnozę
  5. Gydimas turi būti parinktas toks, kad gliukozės svyravimai būtų panašūs į cukralige nesergančių žmonių
48
Q

Abiejų diabetų Pasėkmės:

A

1.Kraujagyslės praranda savo formą, kapiliarai negali atlikt funkcijų
2. Pažeidžiamos akys (kraujas išsilieja į tinklainę, žmogus apanka) , nervų sistema, inkstai.
3. Infarktas, insultas, kraujagyslėse gali kauptis cholesterolis
4. Inkstų nepakankamumas.
5. Gali prasidėti gangrena

49
Q

II tipo diabetas: (5)

A
  1. Sudaro 85-90 proc visų diabeto atveju
  2. Tai vyresnių, dažnai turinčių antsvorį liga. Organizmo audiniai darosi atsparūs insulino poveikiui arba sutrinka jo išsiskyrimas iš kasos. Šie mechanizmai gali vykti kartu.
  3. Susirgus ligos požymiai dažnai pasireiškia ne iš karto. Žmogų gali varginti nuolatinis nepaaiškinamas silpnumas, dažnas šlapinimasis, troškulys, negyja žaizdos
  4. Pradžioj gydoma paskiriant dietą, patariama daugiau sportuoti. Arba duoda insulino preparatus
  5. Preparatai kompensuoja
50
Q

Metabolitai –

A

vykstant medžiagų apykaitai organizme susidaro daug nereikalingu (net žalingų) produktų, kuriuos reikia pašalinti nes jie nuodija organizmą (čia tie metabolitai). Šalinant metabolitus organizmas apvalomas ir taip prisidedama prie pastovios vidinės terpės palaikymo – vandens ir druskų pusiausvyra.

51
Q

Kaip šalinami metabolitai? (3)

A
  1. Vienaląsčiai – difuzijos būdu i aplinka
  2. Daugialąsčiai turi specializuotas organų sistemas
  3. Žmogaus organizme šalinimo funkcijas atlieka tam tikri organai (plaučiai – CO2, storoji žarna – nesuvirškintos maisto medžiagos, inkstai – druskos, vanduo, šlapalas , oda - prakaita, kepenys (tiesiogiai nešalina… jie gamina šlapalą kuri pašalina inkstai vėliau)
52
Q

Azotinės atliekos susidaro..

A

skaidant baltymus ir nukleorūgštį iš šių medžiagų atsipalaiduoja amino grupės ir skirtinguose organizmuose gaminamos skirtingos azotinės atliekos

53
Q

azotinės atliekos gaminamos organizmuose: (3)

A
  1. Žuvys – amoniakas
  2. Žinduoliai, varliagyviai, kaulinės žuvys – šlapalas
  3. Paukščiai, ropliai – šlapimo rūgštį
54
Q

kas šalina metabolitus?
kas jų nešalina?

A

plaučiai, inkstai, oda
storoji žarna

55
Q

Šlapimtalkiai –

A

šlapimas juda iš inkstų į šlapimo pūslę.

56
Q

Šlapimo pūslė –

A

kaupia šlapimą.

57
Q

Šlaplė –

A

organas per kurį išleidžiamas šlapimas.

58
Q

Inkstas sudarytas iš: (4)

A
  1. Inksto žievė
  2. Inksto geldelė
  3. Šlapimtakis
  4. Inksto šerdį sudarantys piramidės formos dariniai.
59
Q

Kiekvieną inkstą sudaro struktūriniai ir funkciniai inkstų vienetai –

A

nefronai.

60
Q

Nefrono sandara: (2)

A
  1. Inksto kūnelis
  2. Kanalėlių sistema
61
Q

Inksto kūneli sudaro: (2)

A
  1. Baumano kapsulė (3)
  2. Viduj esantis kapiliarų kamuolėlis (2)
62
Q

Kanalėlių sistemą sudaro: (4)

A
  1. Artimasis vingiuotasis kanalėlis (proksimalinis)
  2. Tiesusis kanalėlis – Henlės kilpa
  3. Tolimasis vingiuotasis kanalėlis arba distalinis
  4. Tiesusis surenkamasis kanalėlis
63
Q

Šlapimo susidarymo etapai inkstuose: (3)

A
  1. Filtracija (vyksta kapiliarų kamuolėlyje)
  2. Įsiurbimas arba reabsorpcija (vyksta inkstų artimajame kanalėlyje)
  3. Išskyrimas (vyksta inkstų tolimajame kanalėlyje)
64
Q

Filtracija inkstuose: (4)

A
  1. Į nefronų kapsulės ertmę iš kapiliarų kamolėlio filtruojasi kraujo plazmoje ištirpusios druskos, organiniai junginiai, šlapalas, amoniakas, šlapimo rūgštis, aminorūgštys ir pan.
  2. .nesifiltruoja tik kraujo plazmos baltymai ir eritrocitai
  3. .vyksta dėl skirtingų sprindžių.
  4. Susidaręs filtratas vadinamas – pirminiu šlapimu
65
Q

Filtraciją per inkstus sukuria…

A

tekančio kraujo spaudimas, jis susidaro dėl skirtingų ištekančiosios ir įtakančiosios sprindžių (itekančios didesnis)

66
Q

Įsiurbimas / reabsobcija : (3)

A
  1. Jo metu atgal į kraują yra įsiurbiamos naudingos medžiagos (amino rūgštys, gliukozė, vanduo, druskų jonai). Vyksta Artimajam vingiuotam kanalėlyje.
  2. Vanduo gražinamas osmosu būdu,
    druskos, gliukozė, aminorūgštys ir kt. pernešamos aktyviosios pernašos būdu. (schem vadovėlyje 40 psl – 4.11
  3. Reikalingos medžiagos grįžta į kraują.
67
Q

Išskyrimas:

A
  1. Ne visos šalintinos medžiagos iš kraujo patenką į nefrono kapsulę filtruojant, dalis jų aktyviai
    pernešamos į tolimąjį vingiuotą kamuolėlį tokios kaip:
    * Šlapimo rūgštis
    * Vandenilio jonai
    * Amoniakas
    * Antibiotikai (jei žmogus vartoja)
    * Ir kt organizmuj nuodingos medžiagos
68
Q

išskyrimo etapo rezutatas yra…

A

susidaręs galutinis šlapimas, kuris suteka į surenkamąjį kanalėlį

69
Q

pH – pH

A

baltymų dieta (Ž), bakterinė infekcija (Ž),

70
Q

LEU – leukocitai

A

inkstų ligos, šlapimo takų infekcijos (padidėja leukocitų kiekis)

71
Q

NIT – bakterijos

A

padaugėja bakterijų

72
Q

PRO – baltymai

A

inkstų ligos

73
Q

GLU – gliukozė

A

gliukozės lygis kraujyje.. diabetas,

74
Q

KET – ketonai

A

diabetinė acidozė

75
Q

Nefrono kraujotaką sudaro – (5)

A
  1. Venulė
  2. Arterija
  3. Įtekančioji arteriolė
  4. Ištekanti arteriolė
  5. Henlės kilpa
76
Q

Šlapalas –

A

galutinis baltymų apykaitos produktas žinduolių ir kai kurių žuvų organizme

77
Q

Šlapimo rūgštis –

A

tai azoto turinčių medžiagų, tokių kaip amino rūgštys ir nukleorūgštys, apykaitos metu susidariusios azotinės atliekos

78
Q

Amoniakas –

A

susidaro skylant baltymams, aminorūgštims ir kitiems azoto junginiam, tai yra galutinis skilimo produktas.

79
Q

Nefrono kilpos funkcija -

A

giliai inksto šerdyje sukurti didelį ištirpusių medžiagų koncentracijos skirtumą. Kiekvieno nefrono surenkamieji kanalėliai pereina per šią sritį, todėl iš jų osmoso būdu gali būti reabsorbuota daug vandens. Taip pasigamina koncentruotas šlapimas

80
Q

priešpriešinių srovių daugiklio mechanizmas -

A

Ištirpusių medžiagų koncentracija kylančioje kilpos šakoje yra mažesnė nei nusileidžiančioje šakoje

81
Q

Kuo ilgesnė nefrono kilpa, tuo…

A

šerdyje pasidaro didesnė ištirpusių medžiagų koncentracija, todėl reabsorbuojama daugiau vandens ir šlapimas tampa koncentruotesnis.

82
Q

Žinduolių, gyvenančių dykumoje, nefrono kilpos ypač ilgos, nes…

A

jiems reikia išsaugoti kuo daugiau vandens

83
Q

Osmoreguliacija -

A

vandens kiekio reguliavimas organizme.

84
Q

Gėlo vandens susidarymas žinduoliuose: (2)

A
  1. Iš maisto rydami žuvis. Žuvų organizmo druskų kiekis + tokio pat kai pir jūros, žinduolių kraujo ir todėl žinduoliai maitindamiesi žuvimis gyvent be gėlo vandens.\
  2. Laižo sniegą
85
Q

Druskos kiekio reguliacija: (3)

A
  1. Reguliuoja inkstai (padeda pašalinti dalį druskų)
  2. Jūros vanduo 3x viršija žinduolių druskos konc.
  3. Inkstai gali pagaminti 2,5x konc. Didesnė šlapimo nei jūros vanduo ir 8x didesnė konc. Šlapimo, nei tų žinduolių kraujas.
86
Q

Dializė –

A

kenksmingų medžiagų pašalinimas iš kraujo dirbtiniu inkstu (valo, nufiltruoja kraują)

kita biologija (20 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions