kontras 02 21 Flashcards
Augalo organai vegetatyviniai: (dauginasi nelytiškai) (3)
- Šaknys
- Lapai
- Stiebai
augalo Generatyviniai organai: (dauginasi lytiškai) (1)
- Žiedai
Šaknų funkcijos: (4)
- Siurbia vandenį ir neorganines medžiagas. Perneša juos į kitas augalo dalis
- Padeda augalui įsitvirtinti
- Kaupia atsargines maisto medžiagas
- Šaknyje yra gaminami hormonai, kurie reguliuoja antžemines ir požemines augalo dalies proporcijas
Augalams būdingos šaknys: (2)
- liemeninės
- Kuokštinės
Liemeninės šaknys: (2)
- Jeigu šaknys išauga iš požeminės stiebo dalies – jos yra vadinamos pridėtinėmis
- Iš šaknies stiebo išėjusios šaknys - šoninės
Kuokštinės šaknys (2)
- nėra išreikštos pagrindinės šaknies.
- Išauga iš apatinės stiebo dalies.
Šaknies dengiamasis audinys turi…
šakniaplaukius kurie yra prisitaikę siurbti vandenį.
Šakniaplaukiai prisitaike siurbti vandenį: (3)
- Didelis paviršiaus plotas
- Jie yra siurbiamojoj vandens zona
- Plona sienelė
Šaknies apytakos audiniai yra išsidėstę
centriniame velene.
Endodermis -
apsauginė funkcija; pasisavina vandenį ir mineralines medžiagas
Žievė –
turi tarpuląsčius, juose kaupiasi maisto medžiagos. Ja iki medienos eina vanduo ir neorganinės medžiagos
Viršutinė Meristema -
gaminamasis audinys, ląstelės jame dauginasi
Šaknies šalmelis -
apsauginė funkcija
Epidermis –
reguliuoja mineralų patekimą į apykaitos audiniu. (permatomas)
Karniena –
rėtiniai indai, kuriuose juda organinės medžiagos, juos sudaro gyvos ląstelės
Šakniaplaukis -
Šaknų epidermio ląstelių turi išaugos, kurios sudaro siurbiamąjį audinį, siurbia vandenį
Periciklas –
jis gamina ląsteles. Iš jo gaminasi šaknys
Kasparo juostelė –
iš suberinų, nepraleidžia vandens
Mediena -
vandens indai, kuriais vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis iš šaknų patenka į lapus, juos sudaro negyvos tuščiavidurės ląstelės.
Sumedėjuose augaluose apytakos audiniai išsidėstę po periciklu ir tai yra…
Jame yra išsidėstę…
centrinis velenas
mediena ir karniena
Išilgine kryptimi skiriamos šaknų 4 zonos:
- Gaminamoji
- Augimo
- Siurbiamoji
- Bazinė
Gaminamoji zona -
yra šaknies viršūnėje, kurią dengia šaknies šalmelis. Gaminamojoje zonoje ląstelės sparčiai dalijasi.
Augimo zona –
šioje zonoje ląstelės sparčiai auga ir tįsta, bet nesidalija.
Siurbiamoji zona -
joje yra šakniaplaukiai, kurie iš dirvožemio siurbia vandenį ir jame ištirpusias mineralines medžiagas.
Bazinė zona –
ji tęsiasi iki šaknies kaklelio. Jos audiniais pernešamas vanduo ir maisto medžiagos, ji atlieka mechaninę funkciją – įtvirtina augalą dirvožemyje.
Vandens judėjimo keliai augale: (2)
- Apoplastinis
- Simplastinis
Apoplastinis vandens judėjimo kelias -
šiuo keliu vanduo juda poringomis ląstelių sienelėmis, dėl nelaidžios Kasparo juostelės patenka į Endodermio ląstelės vidų
Simplastinis vandens judėjimo kelias -
vanduo juda iš ląstelės į ląstelę, kol patenka į medieną.
Plazmodezma -
mikroskopinis kanalas augalinėse ląstelėse, kuris kerta jų ląstelės sienelę. Plazmodezmos leidžia augalinėms ląstelėms komunikuoti ir transportuoti medžiagas.
kiekvienos ląstelės per plazmodezmas saveikauja…
viena su kita todėl vanduo ir mineralinės medžiagos gali judėti.
Mineralinių medžiagų patekimo į augalo šaknis būdai: (2)
- Difuzija
- Aktyviosios pernašos būdu.
vandens reikšmė augalams: (7)
- Vanduo tirpina daugelį medžiagų; padeda pernešti įvairias ištirpusias medžiagas.
- Sudaro galimybę medžiagoms reaguoti vienai su kita ir ištirpusias maisto medžiagos yra lengviau pasisavinamos
- Dalyvauja vykdant svarbiausią gyvybinį procesą – fotosintezę
- Padeda augalams atsivėsinti.
- Vanduo garuoja net ir neigiamoje temperatūroje, todėl sėklos ir kitos žiemojančios augalo dalys nežūsta.
- Padeda palaikyti būtiną ryšį tarp organų
- Padeda palaikyti turgorą
Augalams neorganinės medžiagos reikalingos nes
dalyvauja palaikant organizmo šarmų-rūgščių balansą
Šaknies dalys: (8)
- Karniena
- Mediena
- Šaknies šalmelis
- Žievė
- Šakniaplaukis
- Epidermis
- Endodermis
- Viršutinė meristema
Augalų stiebų funkcijos:
- Suteikia atrama lapams, šakoms, žiedams
- Jais pernešamos augalui reikalingos vandens, mineralinės ir kt medžiagos.
Stiebai suskirstyti į…
o tarpai tarp jų yra vadinami…
bamblius
tarpubambliais.
Stiebų yra įvairių: (2)
- Žoliniai stiebai
- Sumedėję stiebai
Žolinių ir sumedėjusių augalų stiebų sandara
skiriasi
Stiebuose yra žievlęšiukai/lenticelės tai -
angelės per kurias minimaliai vyksta dujų apykaita.
Sumedėjusio Stiebo sandara: (4)
- Šerdis – sudaro stambios ląstelės , joje kaupiasi organinių maisto medžiagų atsargos
- Mediena – perneša vandenį ir mineralinės medžiagas
- Brazdas – gaminamasis audinys (iš vienos pusės gamina karnienos ląsteles, o iš kitos medienos ląsteles)
- Žievė – sudaryta iš karnienos (ja juda maisto medžiagos) kamščio ir epidermio (apsauginė funkcija).
Kamštis sudarytas iš…
, kurių sienelėse kaupiasi lipidų grupės medžiaga -
negyvų ląstelių
suberinas
suberinas yra apsauginė medžiaga nes
jis neleidžia prasiskverbti mikroorganizmams.
kas met atsinaujina …. ląstelės
visada lieka …. ląstelės
karnienos
medienos
Pagal kiek sluoksnių medienos, galima nustatyti
kiek augalui metų, ir kaip augalas augo
Žoliniuose augaluose apytakos audiniai yra išsidėstę…
kaip išsidėstę?
indų kulialiuose
(vidus mediena; išorė – karniena; per vidurį brazdas)
Vandens judėjimo kryptį iš šaknų į viršų lemia:
- šakninis slėgis
- dėl transpiracijos
- Dėl vandens molekulių savybių
šakninis slėgis vandens judėjimo kryptį iš šaknų į viršų lemia nes
osmoso, vanduo iš dirvožemio, juda į šaknies ląsteles, o pasiekęs vandens indus sukuria teigiamą slėgį, kuris vandenį stumia aukštyn.
transpiracija vandens judėjimo kryptį iš šaknų į viršų lemia nes
vandens garinimas pro lapų žioteles, dėl jos susidaro neigiamas slėgis, nes dalis vandens išgaruoja iš augalo ir tokiu būdu iš šaknų vanduo gali kiti aukštyn. Vandens judėjimą augalu juda pačio jo savybės
vandens molekulių savybės judėjimo kryptį iš šaknų į viršų lemia nes
- Kohezijos – kai molekulės sulimpa viena su kita vandeniliniais ryšiais
- Adhezijos – vandens molekulės prilimpa prie vandens indų sienelių ir neslysta žemyn
Naktį dėl šakninio slėgio augalų lapuose vyksta…
ir tai yra..
gutacija
skysčio sunkimasis iš augalo lapų
Organinių medžiagų pernaša -
translokacija, tai akytuvus procesas
Iš asimiliacinio audinio ląstelių sacharozė…
apoplastiniu ir simplastiniu būdais juda iš vienos ląstelės į kitą. Į rėtinių indų ląsteles sacharozė patenka aktyviosios peranšos būdu prieš koncentracijos gradienatą, naudodama ATP.
Energiją, kurios reikia pernašai, teikia…
rėtinių indų lydimosios ląstelės. Sacharozės molekulės grįžta difuzijos būdu negali, nes yra per didelės ir neprasiskverbia pro ląstelių plazminę membraną.
Sacharozė, aminorūgštys ir hormonai karnienos rėtiniais indais teka…
aktyviosios pernašos būdu. Šiam procesui reikiamos energijos augalai gauna kvėpuodami. Rėtiniais indais sacharozė juda iš iš lapų į visus augalo organus.
Kiekvienas lapas yra sudarytas iš: (2)
- Lapkotis
- Lapalakštis
Lapai būna: (kokie?) (3)
- Paprastasis lapas (liepa)
- Sudėtinis plunksniškas (papartis)
- Sudėtinis pirštuotas (klevo)
Lapų lakštų formos: (3)
- Paprastasis plakštakiškai skiautėtas
- Spygliškas
- Paprastasis plunksnuotasis skiautėtas
Lapų funkcijos: (3)
- Vykdo fotosintezę
- Vykdo dujų apykaitą
- Garina vandenį (vykdo transpiraciją)
Ląstelinį kvėpavimą dujos vykdo… (kada?)
ir dieną ir naktį
žiotelės sandara: (5)
- Stora vidinė sienelė
- Branduolys
- Centrinė vakuolė
- Žiotelės plyšys
- Ląstelės pora
Transpiracija -
vandens garinimas pro lapo žioteles
Varomoji jėga verčianti vandenį kilti mediena yra
neigiamas slėgio potencialas, kurį ir sukelia lapuose vykstanti transpiracija
Kalio ir chloro jonai yra pernešami aktyviai ir…
ATP molekulės šiam procesui yra gaunamos fotosintezės metu. Dėl to dieną žiotelės būna atsivėrusios
Vanduo yra būtinas kad žiotelės…
užsivertu ir atsivertu
Užsivėrusios žiotelės yra (kada?)
naktį (kai fotosintezė nevyksta)
Kaip atsiveria žiotelės?
Varstomosios ląstelės, kai į jas skverbiasi vanduo, išsipučia ir tarp jų esantis plyšys atsidaro
Kaip užsiveria žiotelės?
Varstomosios ląstelės, kai iš jų išteka vanduo, suglemba ir tarp ju esantis plyšys užsidaro
Transpiracijos greitis priklauso nuo:
- Apšvietimo
- Temperatūros
- Drėgmės
- Vėjo greičio
Transpiracijos greitis priklauso nuo apšvietimo nes:
nuo apšvietimo priklauso, ar žiotelės atsidariusios ar užsidariusios, tad apšvietimas netiesiogiai veikia ir transpiracijos greitį
Transpiracijos greitis priklauso nuo temperatūros nes:
kylant temperatūrai didėja vandens molekulių kinetinė energija, todėl jų difuzija pro žioteles taip pat pagreitėja
Transpiracijos greitis priklauso nuo drėgmės nes:
kai ore yra daugybė vandens molekulių tada sumažėja vandens potencialo tarp tarpuląsčių ir atmosferos gradiantas
Transpiracijos greitis priklauso nuo vėjo greičio nes: (2)
- kai oras ramus, iš lapų difundavę (difuziškai pajudėję) vandens garai susitelkia aplink žioteles. Todėl sumažėję vandens potencialo gradiantas ir sulėtėja transpiracija.
- Kai vėjuota, vėjas nupučia susitelkusias vandens molekules, padidėja vandens molekulių potencialo gradiantas, o tada ir transpiracija vyksta greičiau
Spygliuočių žiotelės yra…
įlinkiuose, dėl to vandens garinimas sulėtėja.
Transpiracijos reikšmė: (3)
- Vanduo teka aukštyn
- Ląstelėms nepritrūksta mineralinių medžiagų
- Apsisaugo nuo perkaitymo
Šakniauplaukiai būna…
šaknies siurbimo zonoje
Šaknimi galima laikyti…
jurgino šakniagumbį
Fotosintezė sparčiausiai vyksta (kur?)
statiniame audinyje
Išvardinti kaip augalai yra prisitaikę taupyt vandenį? (2)
- lapų viršus pasidengęs vašku
- Lapųkutikulėnepraleidžia vandens
Šakninis slėgis -
augalų šaknų ląstelėse susidarantis osmosinis slėgis. Jis skatina vandenį su ištirpusiomis medžiagomis vandens indais kilti aukštyn į stiebą ir lapus.