XX a. Flashcards
Spalio perversmas
Spalio perversmu Rusija atsisakė kapitalistinio raidos kelio. I pasaulinio karo ir gilios valstybingumo krizės sąlygomis utopiniai bolševikų šūkiai atitiko masių lūkesčius ir tai atnešė jiems pergalę. Spalio perversmas nutraukė Rusijos demokratinę raidą, suskaldė buvusios Rusijos imperijos gyventojus į bolševikų priešininkus ir šalininkus; prasidėjo Rusijos pilietinis karas (1917–22), kurį laimėję bolševikai sukūrė beveik 7 dešimtmečius gyvavusią totalitarinę valstybę – Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą.
Kokie žmonės palaikė bolševikus ir kodėl?
Pirma, vokiečiai. Jeigu Rusija atsitraukia nuo karo, jiems lieka mažiau priešų.
Antra, rusų kariai. Jie daugiau kariauti nebenorėjo, todėl žadamas pasitraukimas iš karo jiems patiko.
Trečia, tautos, buvusios Rusijos imperijos sudėty. Bolševikai joms žadėjo nepriklausomybę.
Naujoji ekonomikos politika
Sovietų Rusijos ir SSRS ekonomikos politika, vykdyta 1921–29, kurią pradėjo Leninas.
Kaimą itin alinęs maisto atsargų nusavinimas buvo pakeistas mokesčiu maisto produktais, valstiečiams leista laisvai prekiauti atliekamais žemės ūkio produktais, nuomoti žemę, naudoti samdomąją jėgą. Leista pramonės įmonių privati nuosavybė ir smulkusis verslas. Atgaivinta rinkos ekonomika. Sumokėjus mokesčius, pasilikti pelną.
Pagrindinės ekonomikos įmonės, transportas, užsienio prekyba liko valstybės nuosavybe. Dėl Naujosios ekonominės politikos SSRS ūkis netrukus iš esmės buvo atkurtas.
1929 Naujoji ekonominė politika buvo nutraukta ir pradėta prievartinė žemės ūkio kolektyvizacija.
Kas buvo aukščiausias valdžios organas SSRS? Kas buvo vykdomoji valdžia?
SSRS suvažiavimas
Liaudies komisarų taryba
Stalinizmo bruožai
Stalinizmui kaip politiniam režimui būdinga diktatūra (despotizmas), diktatoriaus kultas ir vienpartinė sistema, vadovaujama visam valstybės ir visuomenės gyvenimui, ekonomikai pagal partijos vadovo (diktatoriaus) nurodymus, kurio mintys laikomos vienintele teisinga ir neklystančia ideologija.
Diktatorius inicijuoja plataus masto represijas ir terorą prieš tikrus, galimus ir tariamus opozicionierius partijoje ir visuomenėje.
Totalinis nekvestionuojamai deklaruojamų (ideologijoje, propagandoje, konstitucijoje ir kitur) dalykų atotrūkis nuo to, kas yra realybėje, propaganada, istorijos perrašinėjimas (falsifikavimas), totalinė ideologinė visuomenės kontrolė.
Prioritetas teikiamas sunkiosios ir karinės pramonės plėtotei. Intensyvi industrializacija, brutali prievartinė, milijonus žmonių gyvybių kainavusi žemės ūkio kolektyvizacija ir plataus masto neapmokamos darbo jėgos eksploatacija (GULAG).
Kuo skiriasi autoritarizmas ir totalitarizmas?
1) Autoritarizmas — vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams už vykdomą politiką, valstybėje varžoma piliečių politinė veikla, nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai.
2) Totalitarizmas — valstybės vyriausybė ne tik nėra atsakinga savo piliečiams, bet ir visiškai pajungia savo kontrolei politinį, ūkinį, kultūrinį ir net privatų žmonių gyvenimą, be to, panaikina ribą tarp privačiųjų ir viešųjų reikalų.
Fašizmo atsiradimas
Pirmąją fašistinę organizaciją 1919 m. Italijoje įkūrė B. Musolinis. 1922 m. jis jėga paėmė valdžią Italijoje ir įtvirtino fašistinį režimą.1921 m. fašistai pasiskelbė partija.
Fašistai, naudodamiesi pokario suirute, liberalios politinės sistemos krize ir potencialia komunistinės revoliucijos grėsme, sugebėjo įtikinti aristokratinį ir buržuazinį Italijos elitą, kad jie yra jėga, kuri gali garantuoti tvarką, ir gavo jo dalies paramą.
Italijos fašistai stengėsi derinti įvairių gyventojų sluoksnių socialinius interesus, per korporacijas sumodernino šalies ūkio ir socialinę struktūrą, sustiprino teisėtvarką, pagerino švietimo ir viešųjų tarnybų veiklą. Iki 4 dešimtmečio pabaigos juos rėmė dauguma italų. Tai lėmė ne tik režimo laimėjimai, bet ir propaganda.
Vokietijos padėtis po Pirmojo pasaulinio karo
VEIMARO RESPUBLIKA 1918 – 1933 m.
TREČIASIS REICHAS 1933 – 1945 m.
1919 – 1924 m. ekonominis nuosmukis
1924 – 1929 m. ekonominis pakilimas
1929 – 1933 m. Didžioji ekonominė krizė (taigi, vėl nuosmukis)
1. Vokietija prarado daug kolonijų, teritorijų
2. Turėjo mokėti reparacijas
3. buvo apribotas jos armijos dydis, uždrausta gaminti tankus, karinius laivus ir lėktuvus
4. Dažnai besikeičianti valdžia
5. Tauta nepatenkinta Versalio taikos sąlygomis (nukentėję darbininkai, kylančios socialinės problemos)
6. 1922 m. sutriko ekonomika, finansų sistema – ekonominė krizė, Vokietija nebuvo pajėgi išmokėti reparacijas Prancūzijai, tiekti anglis.
Kaip Vokietijoje į valdžią atėjo nacionalsocialistai?
1920 m. Įkurta nacionalsocialistų darbininkų partija
1923 m. nesėkmingas Alaus pučas Bavarijoje
1933 m. sausį prezidentas P. fon Hindenburgas Hitlerį, kaip didžiausios Parlamento partijos lyderį, paskyrė Vyriausybės vadovu.
Buvo įtvirtinta vienpartinė sistema, panaikinta Veimaro respublika
Naciai padegė Reichstagą ir apkaltino tuo komunistus
Išplėsti kanclerio ir vyriausybės įgaliojimai
Vyriausybė gavo teisę leisti įstatymus, prieštaraujančius konstitucijai
Hitleris tapo armijos vadu
Kuo pasižymėjo nacių vykdyta politika?
Rasizmas. Žydai praranda pilietines teises;
Cenzūra žiniasklaidoje – uždrausta nefašistinė spauda, griežtai kontroliuojamos masinės informacijos priemonės, degintos knygos;
Nacifikuojamos mokyklos, jose kuriamos sukarintos organizacijos;
Išspręsta nedarbo problema plėtojant karo ir kt. pramonės sritis;
Slaptoji policija (gestapas) ir saugumo taryba (SD);
Stiprinamas teroro aparatas.
Kaip diktatūros įsigalėjo Europoje po Pirmojo pasaulinio karo?
Valstybių viduje vykdavo perversmai, kurių metu vyriausybę perimdavo ir įvesdavo diktatūrą. Taip buvo, nes dauguma žmonių po karo liko nepatenkinti demokratija, pralaimėjimu ir norėjo tvirtos rankos, kuri valdytų šalį. Partijos nesugebėdavo susidoroti su ekonomikos krize (1929-1933 m.), nedarbo lygiu.
Čekoslovakija po karo
1918 m. paskelbė nepriklausomybę. Šalyje vyravo demokratija, vidaus politinė sistema, paremta 1920 m. konstitucija. Šalį valdė Tomašas Masarikas.
Parlamente esančios partijos darniai dirbo, todėl komunistai negalėjo įsiterpti.
