Sąvokos 7 Flashcards
Trečiasis Lietuvos Statutas
trečioji LDK teisyno laida (1588). Patvirtintas Zigmanto Vazos. 1588 m. išspausdintas LDK kanceliarine slavų kalba Vilniuje. Įsigaliojo 1589 m.
Jis liudijo ir pabrėžė LDK teisinį ir politinį savarankiškumą.
Koekvacija
1697 m. ATR priimtas teisių sulyginimo įstatymas, kuris reiškė dar gilesnę Lenkijos ir Lietuvos integraciją.Juo sulygintos Lietuvos ir Lenkijos pareigūnų kompetencijos ir nutarta, kad svarbiausi Lietuvos teismų dokumentai ir jų sprendimai būtų rašomi lenkų kalba.
Konfederacija
Lenkijos (XIV-XVIII a.) ir LDK (XVI-XVIII a.) bajorų inicijuota ir organizuota politinė ginkluota sąjunga.
Konfederacijos buvo anarchijos, Respublikos irimo išraiška, pagreitino jos žlugimą. Joms nepatiko nebenaudojama Liberum veto teisė.
liberum veto
ATR seimo nario teisė uždrausti ir panaikinti bet kokį nutarimą. Jį buvo galima priimti tik vienbalsiai.
Šiai teisei atsirasti įtakos turėjo Liublino unija (1569). Pamažu įsigalėjo paprotys seimo nutarimus priimti vienbalsiai. Pirmą kartą liberum veto panaudota 1652 m.
ji didino didikų įtaką seimuose ir seimeliuose. Dažnai nutraukiami seimai nebegalėjo spręsti svarbių valstybės problemų. Respublikoje pamažu įsivyravo anarchija.
Visiškai liberum veto panaikino 1791 m. Gegužės 3-osios konstitucija.
nihil novi
1505 m. gegužės 31 d. privilegija, kurią Lenkijos karaliaus Aleksandras davė visuotiniame Lenkijos seime Radome.
Galutinai nustatė bajorų įstatymų leidžiamąją valdžią ir legalizavo visos Lenkijos seimo politinę galią bei nustatė jo kompetenciją. Karalius pažadėjo nieko naujo nenutarti be jungtinio senatorių ir bajorų atstovų pritarimo seime. Tuo pripažinta bendrojo visos Lenkijos seimo įstatymų leidžiamoji galia. Be seimo pritarimo karalius nebeturėjo teisės išleisti jokio naujo įstatymo. Nihil novi privilegija sudarė bajorams galimybę dar labiau sustiprėti prieš didikus ir įsigalėti politiniame Lenkijos gyvenime.
Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas
LDK aukščiausiasis teismas, veikęs 1581-1794 m., žemesniųjų teismų išspręstų bylų apeliacinė instancija. Nagrinėjo žemesniųjų teismų teisėjų, pareigūnų tarnybinių nusižengimų bylas. Narius rinko apskričių bajorų seimeliai.
senatas
1569-1795 m. ATR valdovo taryba – Aukštieji Seimo rūmai. Sudarytas po Liublino unijos (1569) iš buvusių Lenkijos senatorių ir LDK Ponų tarybos narių, vadinamų taip pat senatoriais. Senatoriai – aukščiausi valstybės pareigūnai – buvo skiriami valdovo iš didikų iki gyvos galvos. Iš viso senatorių būdavo apie 140 (iš jų 27-31 iš LDK). Senatas svarstė įstatymų projektus, vidaus ir užsienio politikos klausimus. Posėdžiams pirmininkavo valdovas. XVIII a., kai dėl „liberum veto“ teisės vis dažniau buvo nutraukiama seimų veikla, pradėta šaukti ypatinguosius Senato posėdžius, aptariančius neatidėliotinus valstybės reikalus.
Pavieto seimelis
16–18 a. (LDK) bajoriškosios savivaldos ir žemiausios pakopos parlamentinė svarbiausia institucija. Seimeliai rinkdavo atstovus į ATR Seimą, deputatus į Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą, apskričių (pavietų) teismus ir kitus vietos pareigūnus, svarstydavo valstybės vidaus ir užsienio politikos klausimus. LDK apskričių seimeliai įkurti 1565 12 30 valdovo privilegija.
pacta conventa
XVI-XVIII a. ATR Seimo sutartis su kandidatu į valdovus.
Kandidatas pripažindavo karaliaus renkamumą, pasižadėdavo ginti bajorų nuosavybę ir teises, netvarkyti be senatorių žinios užsienio ir karo reikalų, šaukti Seimą ne rečiau kas 2 metus, be Seimo sutikimo neįvesti naujų mokesčių, nešaukti bajorų į karą. Jei karalius dokumente prisiimtų įsipareigojimų nevykdydavo, bajorai galėjo atsisakyti jo klausyti. Pirmoji buvo sudaryta 1573 m. su Henriku Valua. Jos svarbiausi reikalavimai ilgainiui tapo visų Pacta conventa pagrindu. Todėl Pacta conventa dar vadinama Henriko artikulais.
seimas
LDK (nuo XV a.), ATR (1569-1795) parlamentas.
1569 m. Liublino Seime įkurtas bendras Lenkijos-Lietuvos Seimas. Formaliai Liublino unija panaikino atskiruosius LDK Seimus, tačiau ir vėliau rinkosi Vyriausieji LDK suvažiavimai – konvokacijos.
Bendruosius ATR Seimus šaukė karalius. Seimą sudarė: valdovas, Senatas ir Atstovų rūmai. LDK senatorių skaičius svyravo nuo 27 iki 31 (iš viso buvo 140). Senatas ir Atstovų rūmai posėdžiaudavo atskirai, tačiau baigiantis Seimui arba esant reikalui buvo posėdžiaujama kartu. Posėdžiams vadovavo maršalka.
Bendrasis ATR Seimas buvo luominė bajorų institucija. Valstiečiams, miestiečiams, dvasininkijai Seimuose nebuvo atstovaujama, dvasininkijos interesus gynė vyskupai senatoriai. Seimų konstitucijos turėjo būti priimtos vienbalsiai. Įsigalint tokiam principui Seimų darbas buvo paralyžiuojamas, nes Seimą nutraukti galėjo vienas atstovas. XVIII a. II pus. prasidėjus Šviečiamajai epochai buvo siekiama reformuoti valstybės valdymą, tačiau liberum veto buvo panaikintas tik 1791 m. gegužės 3-osios konstitucija.
