Sąvokos 5 Flashcards
Autoritarizmas
nedemokratinio, diktatūrinio valdymo forma, besiremianti menkai kontroliuojamos aukščiausios politinės valdžios sutelkimo vieno asmens rankose principu: vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams už vykdomą politiką, valstybėje varžoma piliečių politinė veikla, nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai.
Cenzūra
meno kūrinių, publicistikos, viešų renginių kontrolė siekiant neleisti platinti tam tikrų, dažniausiai valstybinei ideologijai priešiškų, idėjų ar žinių.
Fašizmas
politinė srovė, reiškianti nacionalistinių ir agresyvių visuomenės sluoksnių interesus. Būdinga karinė ekspansija, rasinė neapykanta, diktatoriška valdymo forma. Pirmąją fašistinę organizaciją 1919 m. Italijoje įkūrė B. Musolinis. 1922 m. jis jėga paėmė valdžią Italijoje ir įtvirtino fašistinį režimą; Pasižymėjo totalitarinės, vienpartinės ir viena tautės valstybės kūrimo siekiais.
Genocidas
gyventojų grupių naikinimas rasiniais, tautiniais, politiniais ar religiniais motyvais.
Gulagas
Vyriausioji pataisos darbų lagerių valdyba.
1930–60 SSRS represinių žinybų padalinys, vadovavęs priverčiamųjų darbų lageriams ir kolonijoms, kartais ir tremtinių vadinamosioms specialiosioms (darbo) gyvenvietėms.
Holodomoras
1932–1933 m. dirbtinai sovietų sukeltas badas Ukrainoje, kurio metu mirė nuo trijų iki keturiolikos milijonų žmonių.
Holokaustas
1939-1945 m. Trečiojo reicho nacių režimo vykdytas žydų persekiojimas ir naikinimas Vokietijoje ir jos okupuotose valstybėse.
karinė diktatūra
Politinė padėtis šalyje, kai aukštuomenės karinikai turi daugiau neribotos politinės galios nei politikai.
komunizmas
viena įtakingiausių ir pražūtingiausių XX a. kraštutinės kairės ideologijų. Sukurta K. Markso ir F. Engelso. SSRS ir socialistinio bloko šalyse įtvirtinta kaip „vienintelė teisinga visuomenės mokslinė“ teorija.
Skelbė, kad žmonijos raida yra dėsninga ir veda į privačios nuosavybės, kaip visuomenės blogybių priežasties, panaikinimą ir bendros nuosavybės sukūrimą, kad būtų panaikinta socialinė nelygybė.
koncentracijos stovykla
karo belaisvių, kalinių, totalitarinio režimo priešininkų sutelkimo, izoliavimo ir represijų vieta. II pasaulinio karo metais tai buvo žydų ir kitų tautų gyventojų naikinimo vieta. Daug koncentracijos stovyklų buvo SSRS, jose bolševikų valdžia laikė kitaminčius.
liaudies frontas
XX a. 4 deš. demokratinių jėgų koalicija, nukreipta prieš fašizmą (deųiniuosius radikalus) ir karo agresiją. Jį sudarė kairiosios ir centro kairiosios partijos, svarbų vaidmenį vaidino komunistai. Stiprėjant fašizmui Europoje, liaudies frontai kūrėsi Prancūzijoje, Ispanijoje. II pasaulinio karo metais jų pagrindu kūrėsi pasipriešinimo judėjimai.
liberali demokratija
demokratijos rūšis, kurioje svarbus daugumos žmonių sprendimas, bet gerbiamos ir užtikrinamos kiekvieno atskiro asmens teisės ir laisvės. Valdžios institucijų galias riboja įstatymai.
nacionalsocializmas
Vokietijos valstybinė ideologija 1933-1945 m. Pripažįstamas individo pavaldumas valstybei, valstybės – nacionalsocialistų partijai, o partijos – fiureriui (A. Hitleriui), rasių nelygiavertiškumas, arijų rasės išskirtinumas, neigiama demokratija ir liberalizmas.
parlamentarizmas
, parlamentinė valstybės valdymo sistema: parlamentas yra viršesnis už kitus valstybės organus; vyriausybė atskaitinga parlamentui; ji turi turėti parlamento daugumos pritarimą; paleisti parlamentą yra valstybės vadovo teisė.
pasaulio tautų teisuoliai
žydų gelbėtojas per holokaustą. Po Antrojo pasaulinio karo Izraelio valstybės įsteigtas apdovanojimas, skirtas ne žydų tautybės žmonėms, kurie per Holokaustą, rizikuodami savo gyvybe. nesiekdami sau finansinės ar kitos naudos, gelbėjo žydus.
propaganda
idėjų ir kitokios informacijos skleidimas siekiant paveikti ar paskatinti tam tikrą požiūrį, elgseną ar veiksmus naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija.
Teroras
politinių priešininkų slopinimas, palaikomas smurto, prievartos, (net fizinio sunaikinimo) priemonėmis.
totalitarinė valstybė
politinio režimo forma, kai valstybė siekia visiškai kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis.
valdžių atskyrimo principas
valstybės valdžios galių paskirstymas viena nuo kitos nepriklausančioms institucijoms siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti tų institucijų laisvę ir lygybę.
Įstatymų leidžiamoji, vykdomoji, teisminė.
Afrikos metai
1960 m., kada ypač daug buvusių kolonijų Afrikoje paskelbė atsiskiriančios nuo metropolijų ir nepriklausomybę.
autochtonai
(čiabuviai), senbuviai, pirmykščiai šalies gyventojai, tebegyvenantys vietovėje, iš kurios yra kilę.
besivystančios valstybės
valstybė, kuri dėl savo ekonominio, socialinio ir politinio išsivystymo yra palyginti žemesnėje stadijoje negu išsivysčiusios šalys. Tokia valstybė šnekamojoje kasdienėje kalboje laikoma skurdžia.
Ten yra žemesnis gyvenimo lygis, didelė socialinė nelygybė, paplitęs skurdas, spartus gyventojų skaičiaus didėjimas, trumpa vidutinė gyvenimo trukmė, ekonomikos priklausomybė nuo naudingųjų iškasenų ir žemės ūkio eksporto. T. p. menka industrializacija, ribojas naujųjų technologijų taikymas, politinis nestabilumas. Dažniausiai Afrikos, Azijos valstybės, susikūrusios baigus dekolonizacijai.
dekolonizacija
tautų ir visuomenių išsivadavimas iš kolonijinės priklausomybės ir nepriklausomų valstybių kūrimas. Prasidėjo 1775 m. Amerikoje, bet didžiausią pagreitį įgavo po Antrojo pasaulinio karo, kai atsirado ir pati dekolonizacijos sąvoka.
politiniai procesai, kai valstybė metropolija pripažįsta anskčiau jai pavaldžios teritorijos nepriklausomybę.
dominija
autonomiją įgijusios, bet ištikimos karūnai Britanijos imperijos šalys. 1867-1947 D tapo tos užjūrio šalys, kuriose gyveno daug baltųjų persikėlėlių: Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, P. Afrikos Sąjunga.
Britanijos imperijos valda, turinti platų politinį savarankiškumą
Europos ekonominė bendrija
1957 m. Romos sutartimi įsteigta Vakarų Europos valstybių organizacija, Europos Sąjungos pirmtakė. Jos tikslas buvo Europos ekonominė integracija.
Europos Sąjunga
Europos valstybių viršnacionalinė organizacija, įsteigta 1993 11 01 Maastrichto sutartimi.
protektoratas
2 valstybių santykių forma, kai stipresnioji įsipareigoja saugoti silpniąją nuo užsienio agresijos arba vidaus neramumų, o mainais gauna visišką arba dalinę teisę kontroliuoti silpnesniosios įalies užsienio ir vidaus politiką.
referendumas
visuotinis šalies piliečių nuomonės reiškimo būdas balsuojant svarbiais valstybės gyvenimo klausimais. Jame dalyvauja rinkimų teisę turintys asmenys. Referendumas numatytas daugelio šalių konstitucijose, jo rengimo tvarką nustato įstatymai.
suverenitetas
valstybės nepriklausomybė, teisė savarankiškai spręsti valstybės vidaus gyvenimo klausimus, nustatyti užsienio politiką. Valstybingumo požymis.
Tarptautiniuose santykiuose suverenios valstybės laikomos lygiomis, jų teritorija ir politinė priklausomybė neliečiami, valstybė turi teisę nustatyti savo kultūrinę, socialinę ir ekonominę sistemą
Šumano planas
Vak. Europos šalių anglių, geležies rūdos ir plieno pramonės integracijos programa, kurią pasiūlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras R. Šumanas. Pagal šį planą 1951 m. Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Italija, Prancūzija ir VFR įkūrė Europos anglių ir plieno susivienijimą, kuris davė pradžią visos Europos vienijimuisi, dabartinei Europos Sąjungai.
