Sąvokos 5 Flashcards
Autoritarizmas
nedemokratinio, diktatūrinio valdymo forma, besiremianti menkai kontroliuojamos aukščiausios politinės valdžios sutelkimo vieno asmens rankose principu: vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams už vykdomą politiką, valstybėje varžoma piliečių politinė veikla, nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai.
Cenzūra
meno kūrinių, publicistikos, viešų renginių kontrolė siekiant neleisti platinti tam tikrų, dažniausiai valstybinei ideologijai priešiškų, idėjų ar žinių.
Fašizmas
politinė srovė, reiškianti nacionalistinių ir agresyvių visuomenės sluoksnių interesus. Būdinga karinė ekspansija, rasinė neapykanta, diktatoriška valdymo forma. Pirmąją fašistinę organizaciją 1919 m. Italijoje įkūrė B. Musolinis. 1922 m. jis jėga paėmė valdžią Italijoje ir įtvirtino fašistinį režimą; Pasižymėjo totalitarinės, vienpartinės ir viena tautės valstybės kūrimo siekiais.
Genocidas
gyventojų grupių naikinimas rasiniais, tautiniais, politiniais ar religiniais motyvais.
Gulagas
Vyriausioji pataisos darbų lagerių valdyba.
1930–60 SSRS represinių žinybų padalinys, vadovavęs priverčiamųjų darbų lageriams ir kolonijoms, kartais ir tremtinių vadinamosioms specialiosioms (darbo) gyvenvietėms.
Holodomoras
1932–1933 m. dirbtinai sovietų sukeltas badas Ukrainoje, kurio metu mirė nuo trijų iki keturiolikos milijonų žmonių.
Holokaustas
1939-1945 m. Trečiojo reicho nacių režimo vykdytas žydų persekiojimas ir naikinimas Vokietijoje ir jos okupuotose valstybėse.
karinė diktatūra
Politinė padėtis šalyje, kai aukštuomenės karinikai turi daugiau neribotos politinės galios nei politikai.
komunizmas
viena įtakingiausių ir pražūtingiausių XX a. kraštutinės kairės ideologijų. Sukurta K. Markso ir F. Engelso. SSRS ir socialistinio bloko šalyse įtvirtinta kaip „vienintelė teisinga visuomenės mokslinė“ teorija.
Skelbė, kad žmonijos raida yra dėsninga ir veda į privačios nuosavybės, kaip visuomenės blogybių priežasties, panaikinimą ir bendros nuosavybės sukūrimą, kad būtų panaikinta socialinė nelygybė.
koncentracijos stovykla
karo belaisvių, kalinių, totalitarinio režimo priešininkų sutelkimo, izoliavimo ir represijų vieta. II pasaulinio karo metais tai buvo žydų ir kitų tautų gyventojų naikinimo vieta. Daug koncentracijos stovyklų buvo SSRS, jose bolševikų valdžia laikė kitaminčius.
liaudies frontas
XX a. 4 deš. demokratinių jėgų koalicija, nukreipta prieš fašizmą (deųiniuosius radikalus) ir karo agresiją. Jį sudarė kairiosios ir centro kairiosios partijos, svarbų vaidmenį vaidino komunistai. Stiprėjant fašizmui Europoje, liaudies frontai kūrėsi Prancūzijoje, Ispanijoje. II pasaulinio karo metais jų pagrindu kūrėsi pasipriešinimo judėjimai.
liberali demokratija
demokratijos rūšis, kurioje svarbus daugumos žmonių sprendimas, bet gerbiamos ir užtikrinamos kiekvieno atskiro asmens teisės ir laisvės. Valdžios institucijų galias riboja įstatymai.
nacionalsocializmas
Vokietijos valstybinė ideologija 1933-1945 m. Pripažįstamas individo pavaldumas valstybei, valstybės – nacionalsocialistų partijai, o partijos – fiureriui (A. Hitleriui), rasių nelygiavertiškumas, arijų rasės išskirtinumas, neigiama demokratija ir liberalizmas.
parlamentarizmas
, parlamentinė valstybės valdymo sistema: parlamentas yra viršesnis už kitus valstybės organus; vyriausybė atskaitinga parlamentui; ji turi turėti parlamento daugumos pritarimą; paleisti parlamentą yra valstybės vadovo teisė.
pasaulio tautų teisuoliai
žydų gelbėtojas per holokaustą. Po Antrojo pasaulinio karo Izraelio valstybės įsteigtas apdovanojimas, skirtas ne žydų tautybės žmonėms, kurie per Holokaustą, rizikuodami savo gyvybe. nesiekdami sau finansinės ar kitos naudos, gelbėjo žydus.