istoriografija 1 Flashcards
Kas vadinamas istorijos tėvu?
Herodotas, V a. pr. Kr.. Pats daug keliavo, todėl knygoje ,,Istorija’’ aprašė graikų kaimynus. Aprašė graikų-persų karus, tačiau vis tiek rašė apie dievus ir mitines būtybes.
Kuo skirias Herodoto ir Tukidido istorijos?
Herodotas rašė daugiau apie tautas, jų tradicijas. O Tukididas chronologiškai išdėstė Spartos ir Atėnų karo istoriją. Objektyviai vertino šaltinius.
Kokį vaidmenį Senovės Romoje atlikto istorija?
Jos kūriniai buvo rašomi jaunuoliams, kad šie pasimokytų ir nedarytų praeities klaidų. Taip pat istorijos žinojimas buvo laikomas išsilavinimu, aristokratijos kultūros dalis.
Kas būdinga viduramžių istoriografijai?
Populiarūs žanrai: hagiografijos, kronikos
Vienuolynai buvo istorijos iždai. Tik ten buvo rašomos kronikos.
Didelį vaidmenį istorijoje atliko Dievas, todėl dauguma įvykių nebuvo paaiškinti arba aiškinama vien tik Dievo valia. To meto istorijoms trūko objektyvumo, kritiškumo.
Petras Dusburgietis
Kas būdinga renesanso (XIV-XVII a.) istoriografijai?
Istoriją rašyti pradėjo ir išsilavinę miestiečiai, kilmingieji. Pradėta rašyti istoriją nacionalinėmis kalbomis, o ne tik lotyniškai. Į istoriją žiūrima kaip į grožinę literatūrą.
Rašoma apie valdovų veiklą, šlovingus karo žygius.
Legendos.
Kokia buvo Lietuvos istoriografijos pradžia?
Pirmieji kūriniai XVI-XVII a. Jiems trūko kritiškumo, remiamasi legendomis, spalvos sutirštinamos, kad paliktų didesnį įspūdį.
Pirmasis parašė lenkišką eiliuotą LDK istoriją Motiejus Strijkovskis. Jam būdinga legendos, svarbūs LDK įvykiai.
Albertas Kojalavičius-Vijūkas lotyniškai parašė Lietuvos istoriją, kuri išspausdintas 1650 m. Gdanske. Jis rėmėsi M. Strijkovskio darbais bei kitais dokumentais, šaltiniais. Rašė pramanydamas aplinkybes, prasilenkdavo su tikrove.
Pirmąją lietuvišką Lietuvos istoriją parašė SIMONAS DAUKANTAS ,,Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių.’’ Ji išspausdinta tik 1929 m. Pirma knyga TIK apie lietuvių istoriją. Bandė parodyti, kaip sunku yra Carinėj Rusijoj Lietuvos visuomėnei, daug dėmesio skyrė gimtajai kalbai, valstiečiams.
Kaip ir kodėl istorija tapo mokslu?
XVII-XIX a. pradėta pastebėti, kad negalima pasitikėti visais istoriniais veikalais.
Literatūros ir istorijos ,,skyryboms’’ įtaką padarė Leopoldas von Rankė. Jis teigė, kad reikia kritiškai ir objektyviai vertinti visą istoriją. Į istorijos mokslą pradėjo diegti griežtus šaltinių atrankos kriterijus. Vokiečių istorikas siūlė gryną istorinį faktą atskirti nuo šaltinio autoriaus ir paties istoriko vertybinių nuostatų įtakos.
Nuo XIX a. pradėta istoriją universitetuose mokyti atskirai.
Kas įeina į istorijos metodą?
Euristika.
Šaltinių kritika.
Interpretacija.
Kur buvo ir yra saugomi istoriniai šaltiniai?
Iš pradžių valdovų archyvuose, vienuolynų bibliotekose, didikų dvaruose. Dabar bibliotekose, taip pat skaitmeninti yra internete.
Kokie istorijos žanrai buvo populiarūs XIX-XX a.?
Nacionalinė istorija, biografija, civilizacijų istorija, lokalinė istorija, kasdienybės istorija
Kaip skirstomi istorijos šaltiniai?
Pirminiai - liudininkų užrašai. Antriniai - perpasakojama iš pirminių šaltinių perimta informacija.
Taip pat visi istorijos šaltiniai pagal jų pobūdį skirstomi į kelis tipus: daiktinius, rašytinius, vizualinius, garsinius.
Ką teigė J. Rusenas?
Apie istorijos reikšmę dabartyje. istorijos filosofija, istorinė kultūra, humanizmas ir tarpkultūrinė dimensija, istorijos politika ir istorijos estetika.
Istorinis naratyvas sutelkia tautos atmintį ir solidarumo ryšiais sutvirtina žmonių bendruomenę. Istorinis pasakojimas duoda tam tikrus moralinius orientyrus asmens, bendruomenės gyvenimui. Jis gali praeitį ir dabartį padaryti prasmingesnę – atskleisti praeities reikšmes ir prasmes, kurių to meto žmogus neįžvelgė.
