Sąvokos 1 Flashcards
Istoriografija
- mokslas apie istorijos mokslo raidą;
- istorijos mokslo darbų visuma.
Istorijos įvykių vaizdavimas, istorinio pasakojimo kūrimas laikantis įvykių chronologijos.
Diplomatika
pagalbinė istorinė disciplina, tirianti dokumentų patikimumą, tikrumą, struktūrą. Ar tai klastotė, ar ne.
Heraldika
pagalbinė istorijos disciplina, tirianti herbus. Herbas yra simbolinė vaizdo medžiaga, dažnai naudojama šeimoms, organizacijoms, institucijoms ir valstybėms kaip identifikacinis simbolis.
Antropologija
Pagalbinis istorijos mokslas apie žmogų, žmonių ir žmonijos tyrinėjimas erdvėje ir laike. tiriantis žmogų, jo kilmę, rases.
Archeologija
Istorijos šaka, tirianti žmonijos praeitį iš iškastų materialinės kultūros liekanų
Etnologija
Tai pagalbinis istorijos mokslas, tiriantis įvairias pasaulio tautas, nacijas ir tautines grupes bei jų kultūrą.
Paleografija
Pagalbinis istorijos mokslas, tiriantis senąjį raštą, jo raidą, senuosius raštijos paminklus, rašto ženklų grafines formas ir jų raidą, šriftų rūšis bei raidą, jų susiformavimo laiką ir vietą.
Geneologija
Pagalbinis istorijos mokslas, tiriantis asmens, šeimos, giminės dinastijos ryšius.
Istorinė atmintis
Istorinė atmintis tai, kai mes žiūrime į praeitį ir atsirenkame tai, kas mums svarbu dabarčiai. Istorinė atmintis fiksuojasi mūsų atmintyje: įvykiai, asmenybės, žmonių kūryba.
Visuma istorinių įvyku, kurie yra pripažįstami kaip prisimintini, svarbūs.
Istorinis šaltinis
Įvairūs dokumentai, daiktai ir kita medžiaga, kuria remdamasis tyrėjas atkuria įvairius praeities aspektus.
Viskas, kas buvo sukurta praeitį.
Hagiografija
krikščioniškosios istoriografijos sritis, aprašanti ir tirianti šventųjų gyvenimus ir kultus.
Istorijos metodas
tai procedūrų rinkinys, kurį istorikai naudoja tyrinėdami praeities įvykius, naudodami pirminius šaltinius ir kitus įrodymus.
Euristika, šaltinių kritika, interpretacija
Istorinė propoganda
tai bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant šališkus argumentus, daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai. Propaganda paprastai yra kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis, siekiant sukurti norimą auditorijos požiūrį.
Desovietizacija
politikos, ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo pertvarkymas, suirus SSRS 1991, buvusiose sąjunginėse sovietinėse respublikose ir SSRS okupuotose bei aneksuotose šalyse. sovietinių disciplinų ir sovietinės ideologijos pašalinimas.
Dezinformacija
klaidinančių žinių skleidimas propagandos sumetimais
Atminties karai
Skirtingų nuomonių, įsitikinimų ar įsivaizdavimų susidūrimas, ginčas dėl to, kuri istorinė asmenybė, koks istorijos įvykis turi sulaukti daugiau dėmesio ir būti įamžintas, o gal užmirštas ar kritiškai įvertintas.
Melagingos naujienos
informacija, sąmoningai klastojama siekiant apgauti
Liepos 6 d. karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės atsiradimas
Šventė buvo oficialiai paskelbta 1990 m., spalio 25 d. Šventimo tradicijos pradėjo formuotis nuo 1991-ųjų, kai pirmą kartą buvo surengtas Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienos šventimas.
Biografija
Žmogaus gyvenimo aprašymas. Kaip ir mikroistorijos atveju, siekiama per individo prizmę vertinti vykstančius globalius procesus, įvairius struktūrinius pokyčius politinės situacijos, socialinių reiškinių ar kultūrinio gyvenimo srityse.
Civilizacijų istorija
Istorijos pasakojimo žanras, kai istorikas nagrinėja ilgalaikę, didelės erdvės konkretaus regiono istorijos raidą, jam būdingus ekonominius, visuomeninius ir kultūrinius bruožus, konkrečios civilizacijos vertybinę sistemą.
Lyčių istorija
Istorijos pasakojimo žanras, XX a. 8- am dešimtmetyje tapęs atskira istorinių tyrimų sritimi, kurioje nagrinėjama moterų vieta ir vaidmuo istorijoje, vyriškumo ir moteriškumo samprata, jos raida ir kaita.
Lokalinė istorija
Istorijos pasakojimo žanras, kai susitelkiama į nedidelės erdvės (kaimo) ir joje gyvenančios bendruomenė raidą.
Nacionalinė istorija
Istorijos pasakojimo žanras, kai istoriko dėmesys ir tyrimas sutelktas konkrečios valstybės, jos raidos ir reiškinių nagrinėjimą, vertinimą, vaizdavimą.
Paraistorija
pasakojimo žanras, kai įvairiomis istorijos temomis kuriamos išgalvotos, jokiais tyrimais nepagrįstos istorijos įvykiai ir istorinių asmenybių biografijos.
Valstybinės šventės ir atmintinos datos
Įstatymu įtvirtintos valstybinės reikšmės datos, skirtos valstybės ir visuomenės savimonei svarbioms dienoms paminėti ir švęsti.
LDK paveldo dalybos
Svarstymai, kurios šalies, kurios tautos (baltarusių, lenkų, lietuvių ar ukrainiečių) istorijai priklauso daugiatautėje ir daugiakultūrėje LDK sukurti kultūros reiškiniai, kūriniai ir objektai.
Mikroistorija
istorijos kryptis, kurios atstovai susitelkė ties mažojo žmogaus ir mikrosiužetų analize, įžvelgdami nedideliuose dalykuose praeities kitoniškumą, kontrastus, keistenybes.
