Sąvokos 8 Flashcards
autonomija
valstybės dalies ar tam tikros gyventojų grupės (tautinės, religinės) teisė turėti savivaldą, savarankiškai spręsti savo vidaus reikalus paisant įstatymų.
nacionalinė valstybė
valstybė, kurioje daugumą sudaro ir daugiausia politinių teisių turi vienos tautybės gyventojai. Dauguma jų pradėjo kurtis XIX a. Lietuvoje tokios valstybės idėja atsirado XX a.
partija
politinė organizacija, veikianti kokios nors programos, išreiškiančios šios organizacijos interesus ir idealus, pagrindu; stengdamasi programą įgyvendinti, siekia valdžios.
XX a. Lietuvoje susikūrusių partijų siekis buvo lietuvių teisių užtikrinimas Rusijos imperijoje bei Lietuvos valstybingumo klausimas. Tada veikė Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos demokratų, Lietuvos krikščionių demokratų partijos bei Lietuvos valstiečių sąjunga.
rusifikacija
prievartinis (rusinimas) ar savanoriškas (rusėjimas) rusų kalbos ar kitų rusų etninės kultūros bruožų perėmimas, vykstantis ne rusiškose bendruomenėse, kurią Rusijos valdžia vykdė Lietuvoje ir kitose imperijos kraštuose.
Lietuvoje uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis, įvesta kirilica, lietuvių kalba šalinta iš švietimo įstaigų. Taip siekta atitraukti lietuvius nuo lenkų įtakos ir paversti juos imperijos pavaldiniais.
Rusijos lietuvių seimas
Rusijos lietuvių atstovų suvažiavimas 1917 06 09–16 Petrograde. Seimas vieningai pritarė Lietuvos politinio savarankiškumo siekiui ir būtinumui tai svarstyti tarptautiniu mastu.
Petrogrado seime atsiradusi politinė takoskyra buvo svarbi tolesniam Lietuvos politiniam gyvenimui.
Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas
Lietuvos įstatymų leidžiamoji ir tautos atstovaujamoji institucija; parlamentas, vykdęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir kitas aukščiausiosios valdžios funkcijas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba veikė 1990 (03-11) –1992. Seimo deklaracija (1996) pavadintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu.
Rinkimuose į AT/AS konkuravo Sąjūdis ir savarankiška Lietuvos komunistų partija (LKP); Sąjūdis pasisakė už nepriklausomos valstybės atkūrimą, LKP – už Lietuvos suverenitetą SSRS atžvilgiu. AT/AS deputatai išrinkti 1990 rinkimuose 5 metams remiantis visuotinių, lygių ir tiesioginių rinkimų teise slaptu balsavimu.
V. Landsbergis (pirmininkas)
Baltijos kelias
1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota akcija. Joje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai. Susikibę rankomis nuo Vilniaus iki Talino, jie parodė tijų Baltijos šalių gyventojų vienybę smerkiant Molotovo-Ribentropo paktą.
ekonominė blokada
valstybės ar valstybių grupės izoliavimas, atkirtimas nuo žaliavų šaltinių, trukdymas įvežti ir išvežti prekes.
1990 m. pavasarį ir vasarą 75 dienas trukusi SSRS ekonominė blokada, kurios tikslas priversti Lietuvą atsisakyti nepriklausomybės idėjos.
Lietuvos laisvės lyga
1978 m. birželio 14 d. įsteigta pogrindinė antisovietinė Lietuvos organizacija. Vadovas – Antanas Terleckas. Siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę. 1995 m. įregistruota kaip politinė partija. 2003 m. savo veiklą nutraukė.
Lietuvos taryba
Lietuvos valstybės kūrimo centras 1917-1920 m. Išrinkta 1917 m. Vilniaus konferencijos metu. Tarybos pirmininku tapo Antanas Smetona.
1918 m. vasario 16 d. Taryba paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. 1918 m. liepos 11 d. Taryba išrinko Lietuvos karaliumi Viurtembergo kunigaikštį Vilhelmą fon Urachą. 1919 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Taryba priėmė laikinąją Lietuvos konstituciją, pagal kurią Taryba ir jos prezidiumas tapo laikinais aukščiausiais valstybinės valdžios organais. 1919 m. balandžio 4 d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentas (Antanas Smetona), kuriam Taryba perdavė savo prezidiumo funkcijas.
Lietuvos Taryba baigė savo veiklą 1920 m. gegužės 15 d., sušaukus Steigiamąjį seimą.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis
1988 m. veiklą pradėjęs visuomeninis judėjimas iš pradžių rėmęs reformas SSRS, bet po to perėjęs prie Nepriklausomos Lietuvos idėjos. 1990 m. vasarį laimėjo rinkimus.
neginkluota rezistencija
nesmurtinis pasipriešinimas okupacinei valdžiai, daugiausia Lietuvoje pasireiškė pogrindine spauda, protesto laiškais, parašų rinkimu ir pan.
oberostas
administracinis teritorinis vienetas, 1915 m. sudarytas Vokietijos Rytų fronto kariuomenės okupuotose žemėse.
Iki 1917 m. vasaros apėmė dab. Lietuvą (be Klaipėdos krašto), P. Latviją (iki Dauguvos), dalį Baltarusijos ir Lenkijos. Tik Vokietijai pralaimint karą, lapkričio 3 d. vokiečių karinė administracija pakeista civiline. Lapkričio 9 d. leista sudaryti A. Voldemaro vadovaujamą Lietuvos vyriausybę. Piniginis vienetas ostmarkė, auksino pavadinimu galiojo iki lito įvedimo 1922 m.
tautų apsisprendimo teisė
XVIII a. pab. Prancūzijoje ir JAV suformuota idėja, jog visos tautos turi teisę į politinę nepriklausomybę ir laisvai nustatyti savo valdymo formą. Šia teise rėmėsi visi XIX a. vid. nacionaliniai judėjimai.
Tarptautinei teisei didelę įtaką turėjo 1918 m. JAV prezidento V. Vilsono 14 punktų pareiškimas kongresui, kuriame buvo siekiama po I pasaulinio karo paremti tautinių valstybių atsiradimą Europoje. Remiantis tautų apsisprendimo teise Lietuvoje buvo paskelbtas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas.
