LDK Flashcards
Kryžiuočių ir Livonijos ordinai
Kryžiuočiai - karinė vienuolių organizacija rytų Pabaltijyje. Didžiausią galybę Kryžiuočių ordinas pasiekė XIV a. viduryje ir antroje pusėje. Itin dažnos kovos su lietuviais buvo Algirdo, Kęstučio valdymo metais. Pastarasis buvo paskyręs visą savo gyvenimą, kad apsigintų nuo Vokiečių Ordino. Vytautas 3 kartus buvo pabėgęs pas kryžiuočius, dėl nesutarimų su Jogaila; jis kartu su jais bandė atsikovoti žemes. Nuolatines kovas su LDK ir Lenkijos karalyste užbaigė 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšis. Čia Kryžiuočių ordinas buvo sutriuškintas. Nesėkmingi tolesni Kryžiuočių ordino karai su LDK ir Lenkija, Čekija sukėlė ordino politinę ir ekonominę krizę. 1525 04 10 Krokuvoje didysis magistras davė vasalo priesaiką Lenkijos karaliui ir LDK didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. Kryžiuočių ordinas nustojo gyvuoti.
Livonijos ordinas - autonominė Kryžiuočių ordino šaka ir teokratinė katalikų valstybė Livonijoje. Sudaryta 1237 m., kai 1236 m. Saulės mūšyje žemaičių sumušto Kalavijuočių ordino likučiai prisijungė prie Kryžiuočių ordino.
Iš pradžių Livonijos ordinas buvo glaudžiai susijęs su savo centru Prūsijoje. XV a. Livonijos ordino viduje vyko kova tarp glaudžių ryšių su Prūsija šalininkų ir savarankiškumo šalininkų. Po Žalgirio mūšio laimėjo pastarieji, o LO tapo beveik nepriklausomas nuo Kryžiuočių. Livonijos ordinas suiro Rusijai pradėjus Livonijos karą (1558). Likviduotas 1561 m.
Mindaugo krikštas
Mindaugo ir jo aplinkos katalikiškas krikštas 13 a. viduryje. Lietuvos valdovo politinis manevras, susijęs su 1249–54 kova tarp jo ir pretendento į Lietuvos sostą Tautvilos.
Mindaugas, siekdamas išardyti Tautvilos sąjungą su Livonija, 1251 pradžioje sudarė taiką su Livonijos ordino magistru. Taikos sąlyga buvo Mindaugo ir jo artimųjų krikštas.
Mindaugo karūnavimas ir valdymas
Popiežiaus Inocento IV remiamas Mindaugas 1253 07 buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Išaugo šalies prestižas, ji tapo popiežiaus ir Europos valdovų pripažinta karalyste, nors ir ji vis dar buvo ankstyvoji monarchija. Mindaugas valdė padedamas Didžiojo kunigaikščio tarybos.
Karaliaus įsakymu buvo įkurta pirmoji vyskupija Lietuvoje, pastatyta pirmoji katedra. Jo sukurta valstybė buvo pajėgi atremti priešus iš išorės. Valstybės įkūrimas skatino vieningos lietuvių tautos susidarymą. Dėl politinių žmogžudysčių Mindaugo vaidmuo vertinamas prieštaringai, tačiau toks elgesys buvo būdingas visų to meto valstybių kūrėjams.
1262 mirus Mortai Mindaugas atėmė iš Daumanto žmoną ir ją vedė. Keršydamas Daumantas sudarė sąmokslą su didelę galią įgijusiu ir su Mindaugu konfliktavusiu Treniota. 1263 Mindaugą ir jo sūnus Ruklį ir Rupeikį sąmokslininkai nužudė.
Gediminas
1316 m. Gediminas paveldėjo sostą iš savo brolio Vytenio. Jis itin daug dėmesio skyrė diplomatiniams santykiams. Vienas didžiausių jo diplomatinės politikos laimėjimų buvo sutartis tarp Lietuvos ir Kryžiuočių ordino. Taip pat jis perkėlė sostinę į Vilnių ir išgarsino jį savo laiškais.
Gediminaičių valdymo laikais sostas tapo paveldimas.
Algirdo ir Kęstučio valdymas
Mirus Gediminui, kelis metus šalį valdė jauniausias jo sūnus Jaunutis. 1345 m. jį nuo sosto pašalino vyresnieji broliai Algirdas ir Kęstutis. Didžiuoju kunigaikščiu tapo Algirdas, kuris valdžią dalijosi kartu Kęstučiu. Galima sakyti, kad tuo metu LDK buvo diarchija.
Sparčiausiai į Rytus LDK plėtėsi Algirdo laikais. Rusios žemių prijungimas sustiprino LDK ekonominę ir karinę galią.Algirdas valdė rytinę LDK dalį, užsiėmė santykiais su Rusios kunigaikštystėmis, LDK plėtimu į rytus. Jo rezidencija buvo Vilniuje. Didžiausiu Algirdo nuopelnu yra laikomas pasipriešinimas nuolatinei kryžiuočių grėsmei ir išlaikyta vieninga, į atskiras kunigaikštystes nesuskilusi LDK.
Kęstutis valdė vakarinę LDK dalį. Pagrindinis jo uždavinys buvo pasipriešinimas kryžiuočiams. Jo rezidencija buvo Senuosiuose Trakuose.
Algirdo ir Kęstučio valdymo metais prie LDK buvo prijungta daug žemių.
Jogaila ir Krėvos sutartis
Mirus Algirdui prasidėjo konfliktas dėl valdžios tarp jo sūnaus Jogailos ir Kęstučio. 1377 m. sostą užėmė Jogaila, kuris siekė tapti vienvaldžiu LDK valdovu. Konfliktas baigėsi Kęstučio nužudymu.
1385 m. buvo pasirašyta Krėvos sutartis - Jogaila pasižadėjo apsikrikštyti, vesti Jadvygą ir karūnuotis Lenkijos karaliumi. Jis taip pat pažadėjo apkrikštyti Lietuvą, prijungti LDK žemes prie Lenkijos Karalystės. 1386 m. Jogaila su broliais ir pusbroliu Vytautu buvo pakrikštyti.
Jis suteikė 3 privilegijas: Vilniaus vyskupui, bajorams katalikams, Vilniaus miestui.
