Sąvokos 2 Flashcards
Aristokratija
- senovės Graikijoje – turtingiausių ir kilmingiausių piliečių vyriausybė;
- turtingiausia, kilmingiausia ar labiausiai privilegijuota bet kurio socialinio sluoksnio ar luomo viršūnė.
Demokratija
valstybės valdymo forma: visa valdžia kyla iš valstybės piliečių valios, o patį valdymą įgyvendina laisvais ir reguliariais rinkimais renkama ir veikianti pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus vyriausybė.
Despotija
vienvaldystės forma: visa valdžia priklauso vienam asmeniui ir remiasi teroru; neribota valdžia
Diktatūra
valstybės valdymo forma, priešinga demokratijai: valstybės vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams ir savo nuožiūra naudojasi neribota valdžia. Diktatūra gali reikštis įvairiomis formomis nuo absoliutinės monarchijos iki vienpartinio valdymo, bet pagal represyvumo laipsnį galima skirti du pagrindinius diktatūros tipus: autoritarizmą ir totalitarizmą.
Dominatas
neribota monarchija sen. Romoje, kurią III a. pab. įvedė Dioklecianas. Buvo panašus į sen. Rytų despotiją. Senatas ir kitos politinės institucijos prarado turėtą politinę galią.
Faraonas
šiuolaikinis Sen. Egipto valdovo titulo pavadinimas.
Sen. Egipte taip vadinti valdovo rūmai; Naujosios karalystės laikais (nuo XVIII dinastijos; XVI-XIII a. pr. Kr.). Faraonu imtas vadinti ir valdovas, nors oficialiai tai niekada nebuvo valdovo titulas.
Imperatorius
aukščiausias monarchų titulas.
Konsulas
aukščiausia Romos Respublikos pareigybė, įvesta 509 pr. Kr. Nuolat būdavo 2 konsulai, kuriuos rinkdavo centurijų komicijose vienerių metų kadencijai. Ankstyvosios respublikos laikais konsulais galėjo būti tik patricijai. Nuo IV a. pr. Kr. vienas iš konsulų turėjo būti renkamas iš plebėjų. Konsulai šaukdavo senato ir komicijų posėdžius ir jiems pirmininkavo. Karo atveju vadovavo kariuomenei. Imperijos laikais daugelį konsulų teisių perėmė imperatoriai, o pati pareigybė buvo garbės ir pripažinimo ženklas
Oligarchija
valdymo forma, kai valstybės valdžia priklauso nedidelei, dažniausiai ekonomiškai galingiausių žmonių, grupei. Šį terminą pirmieji panaudojo Aristotelis, Platonas.
Patricijai
sen. romėnai, karalių ir ankstyvosios respublikos laikais turėję visas politines ir pilietines teises.
Plebėjai
ankstyvosios Romos socialinis sluoksnis, kurį greičiausiai sudarė Romos apylinkių gyventojai ir naujai atvykę Romoje įsikurti žmonės.
Plebėjai buvo laisvieji asmenys, bet neturėjo politinių teisių. V-III a. pr. Kr. tarp plebėjų ir patricijų vyko luomų kova, pasibaigusi plebėjų teise dalyvauti politikoje. Vėlyvosios Romos respublikoje iš plebėjų ir patricijų susiformavo valdininkų aristokratija – nobilitetas.
Polis
antikos laikų (senovės Graikijoje, Finikijoje, Romoje) miestas-valstybė. Tokios valstybės teritoriją sudarė pats miestas ir jo apylinkės. Graikų poliai buvo nedideli, todėl visi laisvieji gyventojai galėjo dalyvauti jo valdyme – egzistavo tiesioginio atstovavimo principas.
Principatas
Romos imperijos valdymo sistema, egzistavusi nuo Augusto iki Diokletiano laikų (27 pr. Kr.-284).
Oficialiai buvo išlaikytos respublikos laikų valdžios institucijos, realiai princepsas, arba imperatorius, tapo pirmuoju senatoriumi ir piliečiu. Princepso rankose buvo koncentruota ir didelė dalis vykdomosios valdžios: kai kurių provincijų valdymas, vadovavimas kariuomenei, liaudies tribūno, pontifiko, konsulo, cenzoriaus pareigos.
Provincija
sen. Romos valstybės dalis, esanti už Italijos ribų. Pirmąja provincija tapo Sicilija po I Pūnų karo (241 m. pr. Kr.). Baigiantis respublikos laikotarpiui jų buvo daugiau kaip 30. Jas valdė prokonsulai arba propretoriai. Vienas iš jų buvo G. J. Cezaris, valdęs Galiją 58-50 m. pr. Kr
Respublika
valstybės valdymo forma, kai aukščiausi valstybės valdymo organai yra renkami