Ikimoderniųjų laikų valstybė Flashcards
Kokios buvo pirmosios valstybės Europoje?
V-VI a. Frankų imperija, kurią sukūrė Merovingų dinastija.
X-XI a. Lenkijos, Čekijos, Vengrijos monarchijos.
Kas yra feodalinis susiskirstymas?
Dėl feodalizmo įsigalėjimo menko centrinė karalių valdžia. Karalystės buvo padalintos į mažas ,,valstybėles’’ - feodalų valdas, kurias jie valdydavo. Gyventojai priklausė labiau ne nuo karaliaus, o nuo vietinio senjoro, kuris rinko mokesčius, rūpinosi valdos gynyba. Feodalai kontroliavo teisminę valdžia, rinko mokesčius, kaldino savo monetas, turėjo kariuomenę.
Karalystė neturėjo vienijančios politinės, teisinės, kalbinės sistemos. Ji buvo tik aiškių ribų neturintis žemės valdų junginys, kur feodalai pripražino karaliaus viršenybę.
Kas yra investitūra?
viduramžių V. Europoje feodo perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinėmis apeigomis.
Senjoras (Baronas) duoda vasalui (grafui) feodą (leną) už karinę tarnybą.
Pasaulietinė (baronas grafui).
Dvasinė (popiežius vyskupam).
aktas, kuriuo dvasininkas būdavo skiriamas bažnytinėms pareigoms ir įgydavo valdyti feodą. Jis gaudavo lazdą, žiedą (bažnytinės valdžios simbolius) ir skeptrą (pasaulietinės valdžios simbolį)
Iš pradžių jos nebuvo atskirtos. Ir tada pvz.: feodalai duoda žemes vyskupams, nors tai ne jų pareiga.
Henrikas IV ir popiežius pykstasi. Ėjimas į kanosą.
Kas yra Verdeno sutartis?
aktas, kuriuo Frankų valstybės imperatoriaus Karolio Didžiojo vaikaičiai Lotaras I, Karolis II Plikagalvis ir Liudvikas Vokietis 843 m. pasidalijo Karolio Didžiojo valdas.
Lotarui I liko imperatoriaus titulas; valdyti jis gavo Italiją ir žemių tarp Reino ir Ronos, Karolis II Plikagalvis gavo žemes į vak. nuo Reino (Vak. Frankų karalystė), Liudvikas Vokietis – į rytus nuo Reino (Rytų Frankų karalystė). Šia sutartimi susidariusios valstybės davė pradžią būsimai Italijai, Prancūzijai, Vokietijai ir maždaug atitiko pradėjusių susidaryti italų, prancūzų ir vokiečių tautų gyvenamą teritoriją.
Kliuni reforma
Vakarų Europos vienuolynų vidaus gyvenimo normų pertvarkymai 10–12 a., nukreipti prieš pasaulietinės valdžios įsigalėjimą Bažnyčioje, vienuolių ir kunigų moralės kritimą.
10 a. pabaigoje–11 a. pradžioje Romos Katalikų Bažnyčios veikla dažnai priklausė nuo pasaulietinės karaliaus ar imperatoriaus valdžios. Bažnytines pareigas buvo galima pirkti, vyskupai ir kunigai būdavo skiriami iš pasauliečių tarpo, nesilaikė celibato. Tai kėlė vidurinių amžių visuomenės neigiamą reakciją, nepasitikėjimą Bažnyčios hierarchais.
vienuolynų gyvenimo ir Katalikų bažnyčios pertvarkymai, pradėti 910 m. Ją pradėjo Burgundijoje įkurtas Kliuni vienuolynas. Tiesiogiai popiežiui pavaldus benediktinų ordino vienuolynas siekė sugrąžinti Šv. Benedikto regulos grynumą. Reforma sugriežtino vienuolynų gyvenseną, uždraudė simoniją.
Vormso konkordatas
kompromisinis susitarimas tarp Romos popiežiaus Kaliksto II ir Šv. Romos imperijos imperatoriaus Henriko V, baigęs kovą dėl investitūros. Sudarytas Vormse (dab. Vokietija) 1122 m.
Abi pusės pažadėjo dovanoti viena kitai „tikrą taiką“, imperatorius įsipareigojo grąžinti popiežiui ir vietinėms bažnyčioms konflikto metu užgrobtą turtą. Konkordatu susitarta dėl Bažnyčios hierarchų skyrimo tvarkos. Pripažinta dvejopa vyskupų padėtis, nes jie buvo tiek pasaulietinės, tiek bažnytinės hierarchijos dalimi. Imperatorius atsisakė teisės teikti vyskupams žiedą ir lazdą – dvasinio titulo simbolį, jį teikė popiežius arba jo legatai. Imperatoriui liko teisė skirti vyskupams žemės valdas – lenus ir pasaulietinės valdžios simbolį – skeptrą. Popiežius pripažino, kad vyskupai turi likti imperatoriaus vasalinėje priklausomybėje, sutiko, kad imperatorius dalyvautų vyskupų rinkimuose vokiečių žemėse, leido jam pareikšti savo nuomonę ginčuose. Imperatorius pažadėjo, kad rinkimai bus vykdomi be simonijos ir prievartos. Konkordatas buvo naudingesnis popiežiui.
Kas yra vasalas ir ką jis įsipareigodavo savo senjorui už suteiktą feodą?
ankstyvaisiais viduramžiais vadintas kilmingasis, kuris savanoriškai stodavo į kito didiko tarnybą, duodavo ištikimybės priesaiką bei atlikdavo įvairias karines ir diplomatines prievoles. Vasalas turėjo pristatyti tam tikrą skaičių karių, kad galėtų paremti savo senjorą kare, ištikimai padėti savo ponui patarimais ir darbais. Už tai vasalas iš savo senjoro gaudavo apsaugą.
Vasaliniai santykiai teoriškai buvo naudingi abiem šalims. Vasalas turėjo siuzereno apsaugą, pastarasis esant reikalui turėjo jį ginti visomis priemonėmis.
Pavyzdžiui, XII a. Anglijos ir Prancūzijos karaliai. Anglijos karalius turėjo daug valdų Prancūzijoje, tačiau jos visos formaliai buvo suteiktos Prancūzijos karaliaus. Todėl Anglijos karalius buvo Prancūzijos karaliaus vasalas. Būdamas Normandijos hercogu, jis buvo galingiausias vasalas Prancūzijoje, tačiau visgi vasalas, taigi turėjo tarnystės Filipui II pareigą.
Kas yra baudžiava?
feodalo teisė naudotis priverstiniu jam priklausančio valstiečio (baudžiauninkai) darbu, turtu ir asmeniu. Vidurio ir Vakarų Europoje jau 7–9 a. daugelio valstiečių priklausomybė nuo senjorų buvo paveldima. Iš Vakarų Europos daugiausia baudžiauninkų buvo Prancūzijoje, o Švedijoje, Norvegijoje jų iš viso nebuvo.
10–15 a. Vakarų Europoje (išskyrus Vidurio Angliją) ne taip kaip Rytų Europoje baudžiava buvo menkai susijusi su priverstiniu nemokamu darbu (lažas). Vyravo natūrinė (duoklė) arba piniginė (činšas) renta; 13–15 a. dauguma valstiečių nuo jų atleista. 15–18 a. Vakarų Europoje baudžiava galutinai išnyko.
Baudžiauninkais tapo dauguma valstiečių. Lažas buvo padidintas iki 6 dienų per savaitę (dirbo vienas darbingas šeimos narys), valstiečiai neteko beveik visų asmeninių teisių, o dalis ir žemės.
Absoliutizmo bruožai
Politinės valdžios, finansinių išteklių ir karinės jėgos sutelkimas vienose rankose. Luomų įtaka įstatymų leidimui panaikinta arba sumažėjusi. Didelę galią įgijo valdovui pavaldus biurokratijos aparatas. Monarchai patys leido įstatymus, teisė, rinko mokesčius, vadovavo pareigūnams ir kariuomenei. Reguliari kariuomenė padėjo monarchui likti nepriklausomam nuo didikų karinės paramos.
Kaip susikūrė Frankų imperija? Kodėl ji žlugo?
III-IV a. frankai pradėjo migruoti į Galiją. Ten jie apsigyveno. 498 m. Chlodvigas pasikrikštijo ir sukūrė krikščionišką Frankų valstybę. V-VI a. ten iškilo ir įsitvirtino Merovingų dinastija.
VIII a. iškilo Karolingai, jie nuvertė Merovingus nuo sosto ir tapo kita valdžiusia dinastija. 768 m. kariulimi tapo Karolis Didysis, kuris sugebėjo išplėsti valstybės teritoriją ir įgyti tarptautinį pripažinimą. 800 m. popiežius Leonas III Romoje karūnavo Karolį imperatoriumi, todėl Frankų valstybė tapo imperija.
Saracėnų (arabų), vengrų, vikingų invazijos; feodalinis suskirstymas, nusilpusi centrinė valdžia; palikuonių pykčiai dėl paveldimų žemių; imperiją sudarė prievarta sujungtos žemės.
Kaip susikūrė Šventoji Romos Imperija?
Otonas I tapo Rytų Frankų karalystės karaliumi. 955 m. jis laimėjo mūšį prieš tuo metu Europoje siautėjusius vengrus. Tai jam suteikė krikščionių gynėjo šlovę, taip jis gavo tarptautinį pripažinimą. 962 m. Otonas I buvo karūnuotas imperatoriumi, valstybė pavadinta Šventąja Romos Imperija.
Kaip skirstomos monarchijos?
Ankstyvoji - valdovas turi domeną, prisijungia kitus domenus. Turi jam pavaldžius žmones. Rėmėsi karine jėga. (V - XI a.)
Krikščioniška - valdovas yra Dievo tarnas. Pirmagimystės tradicija prasideda. Susiformavo vasalitetas.
Luominė monarchija - susidarė luominė visuomenė. 14–16 a. luominės visuomenės monarchijos forma, dėsningas daugumos Europos šalių feodalinės visuomenės raidos etapas. Valdžioje dalyvauja kilmingieji.
Absoliutinė - monarchas valdo visiškai nekontroliuojamas ir nepatariamas luominio susirinkimo arba parlamento.
Konstitucinė - nuo XVII a. Monarchas beveik nevaldo, yra ypač ribojamas konstitucijos, parlamento.
Kaip atsirado konstitucinė monarchija?
1215 m. Jonas Bežemis kėlė mokesčius karui Prancūzijoje. Anglams nepatiko, todėl jie privertė jį pasirašyti Didžiąją Laisvių chartiją - įvesti parlamentą.
Iki XVI a. buvo įvairių valdovų. Karolis I įvedė absoliutizmą, prasidėjo pilietinis karas, jis buvo nužudytas.
1688 m. įvyksta Šlovingoji revoliucija, per kurią į valdžią ateina Vilhelmas Oranietis, kuris pasirašė Teisių bilį ir įvedė konsitucinę monarchiją.
Kaip atsirado absoliutizmas?
XVI a. vyko hugenotų karai, dėl kurių buvo svarstoma, kokia valdymo forma geriausia. Valdžioje iškilo Burbonų dinastija. Jos atstovas Henrikas IV davė pradžią ypač stipriai karaliaus valdžiai. Jo darbą pratęsė Liudvikas XIV, kurio valdymo metais Prancūzija tapo absoliutine.
