TM 8 skendimai Flashcards
Prigėrimas - tai?
procesas, kurio metu dėl pilno ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas.
procesas, kurio metu dėl pilno ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas.
Kas tai?
Prigėrimas
Prigėrimo klasifikacija (4)
Aspiracinis tipas (tikrasis, šlapiasis) 65-70% Asfiksinis tipas (spastinis, sausasis) 10-20% Reflektorinis tipas (emocinis) 10-15% Mišrus tipas.
Kokia prigėrimo rūšis yra dažniausia?
Aspiracinis
Aspiracinis prigėrimas – tai?
dažniausias prigėrimo tipas, kuomet į kvėpavimo takus ir plaučius (o vėliau ir į kraują) patenka skysčio.
Aspiracinis prigėrimas. Hipotoninis tirpalas/gėlas vanduo - patofiziologija (6)
Hipotoninis skystis –> Pernaša į kraujagysles –> Kraujas tampa hipotoniniu –> Eritrocitų hemolizė –> Hiperkalemija –> Poveikis miokardui
Elektrolitų ir kraujo pokyčiai prigėrus hipotoninio tirpalo
Hb, Ht, Na+, Cl-, Ca++ - mažėja
K+ didėja
Aspiracinis prigėrimas. Sūrus vanduo/hipertoninis tirpalas - patogenezė
lyginant su kraujo plazma yra hiper-toninis tirpalas, todėl šiuo atveju plazma pereina į alveoles (gali pereiti apie 700ml), o elektrolitai į kraują.
Elektrolitų ir kraujo pokyčiai prigėrus hipertoninio tirpalo
Hb, Hct, Na+, Cl-, Ca++, K+, Mg++ - didėja
Asfiksinis prigėrimas – tai?
skysčiui sudirginus kvėpavimo takų receptorius įvyksta laringo-spazmas ir į plaučius skystis nepatenka.
Kada asfiksinis prigėrimas dažniau sutinkamas?
esant užterštam vandeniui.
Kuo pasireiškia reflektorinis prigėrimas ?
pasireiškia reflektoriniu širdies veiklos ir kvėpavimo sustojimu.
Kada pasireiškia reflektorinis prigėrimas?
Dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems jautrią nervų sistemą dėl: šalčio, akių, vidinės ausies, veido odos dirginimo, „nėrimo reflekso“, baimės sukelto psichoemocinio streso ir pan.
Kiek stadijų sudaro paskendimo tanatogenezė?
5
Kokios paskendimo tanatogenės stadijos?(5)
I - Panikos, II - kvėpavimo sulaikymo, III - nevalingo kvėpavimo, IV - uždusimo traukuliai, V - kvėpavimo pauzė/mirtis.
Kas būdinga panikos stadijai? (4)
a) Patekus į skystį ir įvertinus pavojų prasideda panika.
b) Iš visų jėgų stengiasi išlaikyti galvą virš skysčio paviršiaus ir šaukiasi pagalbos.
c) Kvėpavimo ir širdies susitraukimų dažnis didėja, mažėja deguonies koncentracija kraujyje.
d) Pavargus pereinama į kitą fazę.
Kas būdinga kvėpavimo sulaikymo fazei? (4)
a) Panirus į skystį sulaikomas kvėpavimas.
b) Refleksiškai sulėtėja pulsas, periferinė kraujotaka – mažinamas deguonies suvartojimas.
c) Mažėja deguonies ir didėja CO2 koncentracija, vystosi acidozė.
d) Fazė trunka apie 30-40s, rečiau iki 1,5min, kol PCO2 viršija 55mmHg, o PaO2 sumažėja iki 100mmHg.
Kada baigiasi kvėpavimo sulaikymo stadija ir pereinama prie nevalingo kvėpavimo? (2) PCO2 ir PaO2 ribos
PCO2 > 55mmHg, o PaO2 sumažėja iki 100mmHg.
KAs būdinga nevalingo kvėpavimo stadijai? (3)
a) Hiperkapnija ir hipoksemija dirgina kvėpavimo centrą ir pasiekus tam tikrą individualią ribą įvyksta nevalingas gilus įkvėpimas, vėliau – iškvėpimas.
b) Kvėpavimo takai ir plaučiai užpildomi skysčiu.
c) Dalis skysčio gali patekti į skrandį ir dvylikapirštę žarną.
Kas būdinga uždusimo traukulių fazei? (3)
a) Prarandama sąmonė.
b) Dažniau esant asfiksiniam tipui išsivysto toniniai arba kloniniai traukuliai.
c) Traukulių metu vyksta vandens ir surfaktanto maišymasis, ko pasekoje susidaro smulkiai putotas sekretas esantis kvėpavimo takuose
Kas būdinga kvėpavimo pauzei/mirčiai? trukmė
a) Laikas, per kurį smegenyse dėl deguonies trūkumo išsivysto negrįžtami pakitimai suaugusiam žmogui šiltame vandenyje - 3 – 10min, o vaikui šaltame vandenyje iki 66min.
b) Visas paskendimo laikotarpis trunka apie 5 – 6 min.
Skenduolio tyrimo punktai (4)
Ištyrimas įvykio vietoje.
Išorinis tyrimas.
Vidinis tyrimas.
Laboratoriniai tyrimai.
Ištyrimą įvykio vietoje sudaro: (8)
- Išmatuoti kokiame gylyje yra lavonas
- Apžiūrėti ir aprašyti daiktus, kurie laiko lavoną vandens paviršiuje arba neleidžia jam pakilti.
- Rastus daiktus ištirti, pasverti, aprašyti, tiksliai nusakyti jų buvimo vietą.
- Protokole pažymėti kokios priemonės buvo panaudotos traukiant lavoną iš vandens telkinio.
- Išsamiai ištirti rūbus. Aprašyti jų sezoniškumą, pažeidimus, kišenių turinį, užteršimo pobūdį ir charakteristikas. Rastos dumblės turėtų būti ištirtos biologiškai, įvertinant jų sezoniškumą ir gyvybinius ciklus.
- Apžiūrint lavoną būtina aprašyti lavono maceracijos laipsnį, įvertinti putas (jeigu tokios yra).
- Schemoje pažymėti mechaninių pažeidimų schemą ir pobūdį.
- Atsižvelgiant į lavono radimo aplinkybes, reikia paimti vandens mėginius iš paviršiaus ir dugno (po 1 litrą).
Išoriniam tyrimui būdinga: (7)
a) Šlapi, dumblini, smėlėti drabužiai; vandens telkinių augalai; vandens gyvūnų padaryti sužalojimai
b) Rausvos lavondėmės
c) Standi smulkių pūslelių puta aplink burną, bei bronchų spindyje. ( Putos atsiranda apie 1 -2 val. po ištraukimo iš vandens ir išnyksta apie 2 parą po mirties (ištraukimo iš vandens). )
d) Žąsies oda (cutis anserina) – m.erector pilae susitraukimas.
e) Tipinių vietų nubrozdinimai (pėdos, plaštakos, keliai, galva)
f) odos maceracija
g) kūno irimas
Vidiniam tyrimui esant aspiraciniam prigėrimui būdinga (9)
- Rausvos lavondėmės, šviesus kraujas
- Gausus kiekis smulkiai putoto sekreto
- Išsipūtę ir sunkūs plaučiai
- Kvėpavimo takuose gali būti dumblo, vandens augalų dalelių
- Paltaufo dėmės (apskritos, blyškiai melsvos spalvos krūtinplėvės dėmės, atsiradusios plyšus alveolėms ir susimaišius skysčiui su krauju po krūtinplėve)
- Taškinės kraujosruvos (Tardjė dėmės)
- Skystas kraujas
- Skrandyje gali būti skysčio
- Skystis pleištakaulio antyje
Vidiniam tyrimui esant asfiksiniam prigėrimui būdinga (7)
- Lavondėmės tamsiai violetinės, tik vėliau irstant epidermiui parausvėja dėl methemoglobino virtimo oksihemoglobinu
- Putoto sekreto kiekis žymiai mažesnis
- Plaučiai išipūtę, sausoki
- Dumblo ar vandens augalų dalelių gali būti tik viršutiniuose kvėpavimo takuose
- Taškinės kraujosrūvos (Tardjė dėmės)
- Skystas kraujas su pavieniais tamsiais krešuliais
- Skystis pleištakaulio antyje
Diatomai – tai?
vienaląsčiai mikroskopiniai (5-500 μm) dumbliai, aptinkami gėlame ir įvairaus sūrumo vandenyje, drėgname dirvo-žemyje, ore.
Kur ieškome diatominio planktono ? (4)
pleištakaulio ančio skystyje, plautyje, inkste ar šlaunikaulio diafizės fragmente (suirusiame lavone).
Kaip diatomai plinta, jei žmogus į vandenį pateko gyvas?
Įkvėpiami diatomai į plaučius –> pereina alveoles –> patenka į kraujotaką –> širdis kraują stumia į inkstus, kaulus –> randame inkstuose, šlaunikaulio diafizės fragmente
Kaip diatomai plinta, jei žmogus į vandenį pateko negyvas?
Patenka į plaučius ir niekur neplinta
Kam tiriamas diatomo planktonas skenduolyje?
nustatyti, ar nuskendo gyvas, ar įmestas į vandenį negyvas.
