TM 4 suzalojimai Flashcards
Tai žmogaus kūno audinių arba organų
vientisumo arba jų funkcijų pažeidimas
mechaniniu, fiziniu arba cheminiu
poveikiu. KAS?
sužalojimas
sužalojimas tai?
Tai žmogaus kūno audinių arba organų
vientisumo arba jų funkcijų pažeidimas
mechaniniu, fiziniu arba cheminiu
poveikiu.
Sužalojimų klasifikacija
- Kinetiniai:
a) bukais daiktais padaryti (nubrozdinimas, kraujosrūvos, muštinės, plėštinės žaizdos, kaulų lūžiai)
b) aštriais daiktais padaryti (pjautinės, durtinės, pjautinės-durtinės, kirstinės žaizdos) - Nekinetiniai:
a) terminiai
b) cheminiai
c) elektros svrovės
d) elektromagnetinių bangų
Kinetinių sužalojimų klasifikacija 2
a) bukais daiktais padaryti (nubrozdinimas, kraujosrūvos, muštinės, plėštinės žaizdos, kaulų lūžiai)
b) aštriais daiktais padaryti (pjautinės, durtinės, pjautinės-durtinės, kirstinės žaizdos)
Nekitinių sužalojimų klasiffikacija 4
a) terminiai
b) cheminiai
c) elektros svrovės
d) elektromagnetinių bangų
Odos nubrozdinimas
Tai paviršinio odos sluoksnio (epidermio) pažeidimas.
Odos nubrozdinimo ypatumai 2
- Beveik nekraujuoja, nes epidermis neturi kraujagyslių.
2. Užgyja be randų
Odos nubrozdinimo padarymo mechanizmai 2
- Jėgai veikiant į kūno paviršių kampu (vyrauja slydimo trynimo komponentas)
- Jėgai veikiant į kūno paviršių statmenai (vyrauja spaudimo komponentas
Odos nubrozdinimo morfologinės savybės padeda nustatyti 5
- Traumavusio objekto savybes (paviršiaus savybes, kartais net matmenis formą ar kitas individualias savybes) - Trauminio poveikio vietą - Trauminių poveikių (smūgių) skaičių - Jėgos veikimo kryptį - Traumos laiką
Nubrozdinimas pagal laiką
v Nubrozdinimas be šašo – iki 24 val.
✓ Šašas aplinkinės odos lygyje 2-5 dienos
✓ Šašas aukščiau aplinkinės odos lygio 6-9 dienos
✓ Šašas su dalinai atsidalinusiais kraštais 9-14 dienų
✓ Šašas nusilupęs – daugiau kaip 14 dienų.
✓ Odos nubrozdinimas geltonos spalvos, pergamento konsistencijos – padarytas po mirties
Tai kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius (odą, raumenis, tarp fascijų, vidaus organus, kūno ertmes), įvykus kraujagyslės plyšimui dėl jos suspaudimo ar pertempimo. KAS?
kraujosruva
Kraujosruva - tai?
Tai kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius (odą, raumenis, tarp fascijų, vidaus organus, kūno ertmes), įvykus kraujagyslės plyšimui dėl jos suspaudimo ar pertempimo.
Skirtingai nei odos nubrozdinimai kraujosruvos dydis ir forma neatsipindi ko?
Poodinių kraujosruvų dydis ir forma dažniausiai neatspindi
traumavusio objekto individualių savybių
Poodinių kraujosruvų dydis, intensyvumas priklauso nuo: 5
Individualių žmogaus savybių (lyties, amžiaus,
gretutinių ligų)
Vartojamų medikamentų
Lokalizacijos
Traumuojančio objekto savybių (formos, dydžio)
Trauminio poveikio (jėgos) stiprumo ir tt.
Kraujosruvų ypatumai 5
- Gali susidaryti ne tik trauminio poveikio (smūgio) vietoje, bet atokiau nuo jos, todėl ne visada rodo trauminio poveikio vietą
- Poodinių kraujosruvų dydis ir forma dažniausiai neatspindi traumavusio objekto individualių savybių
- Tik kai kuriais atvejais, šviežios, odoje esančios, kraujosruvos, jų lokalizacija atspindi žalojusio daikto individualias savybes (formą, matmenis ir kt.) PVZ BEISBOLKĖ, PADANGA, PLAŠTAKOS PIRŠTAI, BATAI, SULENKTAS LAIDAS
- Nurodo traumos laiką
- Apžiūrint nukentėjusius asmenis, plaukuotoje galvos dalyje, taip pat tiriant tamsiaodžius, poodinės kraujosruvas nustatyti galima tik čiuopiant.
Poodinių kraujosruvų spalvos kitimas laike
PASISKAITOM;)
rausva –> melsva –> žalsva –> gelsva
Rausva, rausvai-melsva poodinė kraujosruva – pirmas 2 dienas po traumos.
Rausvai-melsva, melsva su žalsvais pakraščiais poodinė kraujosruva – 2-4
dienos po traumos.
Rausvai-melsva, melsva su žalsvais ir gelsvais pakraščiais poodinė
kraujosruva – 5-7 dienos po traumos.
Tik gelsva poodinė kraujosruva – 7-14 dienų po traumos.
Maždaug po 1-2 savaičių poodinė kraujosruva visai išnyksta.
Kai kurių šaltinių duomenimis – šis „spalvų laikrodis“ pasenęs ir
nebegali būti naudojamas. Pagal poodinės kraujosruvos spalvą galima
pasakyti tik tiek:
jei kraujosruvoje nėra gelsvos spalvos – kraujosruva šviežia.
jei matoma gelsva spalva – ji padaryta daugiau kaip prieš 18 valandų
Autopsijos metu poodinių kraujosruvų atsiradimo laikas gali būti patikslinamas
ištyrus audinius histologiškai
0-1 diena edema
1-2 diena neutrofilai
2-3 diena monocitai/makrofagai
Kaip autopsijos metu diferencijuojam kraujosruvą nuo lavondėmių, pigmentinių dėmių ir kt.?
daromi įpjovimai šiose srityse.
Žaizda –
tai mechaninis odos pažeidimas per visą
jos storį.
mechaninis odos pažeidimas per visą
jos storį. KAS
Žaizda
Žaizdų pobūdis priklauso nuo: 2
žalojančio objekto savybių (bukas ar aštrus)
poveikio mechanizmo (smūgis, tempimas,
pjovimas, dūrimas ir kt.)
Muštinės žaizdos susidarymo mechanizmas:
smūgio metu į kūno paviršių, oda suspaudžiama tarp traumuojančio buko objekto ir kaulo, todėl plyšta per visą storį.
Muštinės žaizdos. Lokalizacija 2
dažniausiai padaromos tose srityse, kur arti odos yra
kaulas (skalpas, veidas, alkūnės, keliai, blauzdos)
retai susidaro “minkštose” kūno vietose (sėdmenų, pilvo, krūtų srityse)
muštinės žaizdos. morfologija 6 forma galai kraštai dugnas kraujavimas gijimas
Forma - labai įvairi (linijinė, puslankio,
netaisyklinga, T, L, X , Y formos ir pan.)
Galai - buki arba netaisyklingi
Kraštai - nelygūs, nubrozdinti, aptraiškyti
Žaizdos dugne –kraštus
jungiantys audinių tilteliai.
profuziškai kraujuoja
sugyja randu (skirtingai nuo odos nubrozdinimo)
Kuo skiriasi muštinės ir plėštinės mechanizmai?
Plėštinių žaizdų atveju – mechanizme vyrauja audinių
pertempimo komponentas.
aštrių daiktų/įrankių klasifikacija 4
duriantys (turi aštrų galą ar viršūnę, bet neturi aštrių
briaunų – pvz. vinis)
pjaunantys (turi aštrią briauną – pvz. stiklo šukė arba
peilis, kai traumuojama tik ašmenimis, traukiant ir
spaudžiant įrankį lygiagrečiai kūno paviršiaus)
duriantys-pjaunantys (turi aštrų galą ir aštrią briauną –
pvz. peilis, kai vyrauja smūgis peilio viršūne, statmenai
kūno paviršiui)
kertantys (paprastai sunkūs objektai su aštria briauna –
pvz. kirvis, kardas)
diferencijuojant aštriais objektais padarytas žaizdas būtina
įvertinti:
žaizdos dydį (ilgį) odoje (išorinį žaizdos komponentą)
žaizdos kanalo gylį (vidinį žaizdos komponentą)
šių matmenų skirtumą:
Pjautinės žaizdos matmenys
➢ Pjautinės žaizdos matmuo odoje yra didesnis negu gylio matmuo
(žaizda ilga bet negili)
Durtinės žaizdos matmenys
➢ Durtinės žaizdos matmuo odoje yra mažas, o gylio matmuo didelis (žaizda trumpa bet gili)
Durtinių žaizdų morfologinės savybės.
Forma - priklauso nuo įrankio smaigalio formos it aštrumo.
Žaizda odoje nedidelė, bet gilus jos kanalas.
Kraštai - nelygūs, dažnai nežymiai nubrozdinti.
Dugne - skersinių audinių tiltelių nėra.
Priklausomai kur kanalas baigiasi, būna:
✓ aklos
✓ kiauryminės
✓ kiaurinės.
Kiaurinės, kiauryminės žaizdos pavojingos gyvybei, nes
kanalo eigoje gali būti pažeistos stambios kraujagyslės, nervų
kamienai kraujagyslės, vidaus organai
Pjautinių žaizdų morfologinės savybės
Forma - linijinė arba verpstės
Žaizda odoje ilga, bet jos kanalas negilus (praktiškai
neturi kanalo)
Galai – smailūs
Kraštai - tiesūs arba nežymiai vingiuoti, be
nubrozdinimų
Dugne - skersinių audinių tiltelių nėra
Pavojingų pjautinių žaizdų lokalizacija dėl stambių kraujagyslių pažeidimo
galūnių, kaklo srityje
Durtinės pjautinės žaizdos morfologija
Forma – linijinė, verpstės
Vyrauja ne žaizdos ilgis odoje, bet kanalo gylis
Galai – abu smailūs arba vienas tik vienas iš jų
Kraštai lygūs, nenubrozdinti
Dugne – skersinių kraštus jungiančių audinių tiltelių nėra.
Būna aklos, kiauryminės arba kiaurinės
durtinės pjautinės žaizdos pavojingos nes
Padarymui nereikalinga labai didelė jėga, pavojingos
gyvybei dėl vidinio ir išorinio kraujavimo, pneumotorakso,
peritonito ir t.t.
Durtinių, durtinių pjautinių žaizdų grėsmė gyvybei 4
Vidinis bei išorinis nukraujavimas dėl tiesioginio stambesnių kraujagyslių ar
vidaus organų pažeidimo
Pneuomotoraksas
Širdies tamponada
Oro embolija ir nugaros smegenų pažeidimas kaklo sužalojimų atvejais
Kirstinės žaizdos
kas joms būdinga? 2
Joms būdinga pjautinių ir muštinių žaizdų požymiai, t.y. gana
lygūs bet dažnai nubrozdinti, aptraiškyti kraštai;
Kaulų lūžiai žaizdų dugne, ar net galūnių amputacijos
Savigynai būdingi sužalojimai 2
Užpuolimo atveju, aukai ginantis ir bandant apsaugoti galvą, kaklą nuo smūgių, dažniausiai tai daroma dengiantis šias sritis rankomis, todėl jos dažniausiai ir sužalojamos tipinės vietos – žastų išoriniuose paviršiuose ir dilbių srityse.
Bandant sugriebti užpuoliko peilį,
sužalojami delnai.
Savęs žalojimui būdingi sužalojimai 7
Dažniausiai „tipinėse“, pačiam pasiekiamose vietose
(pjautinės žaizdos – riešų priekiniuose paviršiuose, alkūnių duobėse bei kakle;
durtinės ar durtinės pjautinės žaizdos – didžiųjų krūtinės raumenų ir pilvo
srityse);
Dažniausiai išsidėstę vienoje anatominėje srityje;
Dažniausiai priešingoje kūno pusėje pagal dominuojančią ranką
(dešiniarankiams – kairėje, kairiarankiams – dešinėje);
Jei yra daugiau nei viena pjautinė, durtinė pjautinė žaizda, jos vienodo ar
bent panašaus pobūdžio ir vienodos krypties (lygiagrečios);
Paviršiniai arba nežymūs sužalojimai;
Randama įrankio bandymo sužalojimų;
Seni randai tose pačiose srityse.
Skeleto kaulų lūžiai pagal mechanizmą: 2
Tiesioginiai –jėgos poveikio vietoje
Netiesioginiai –atokiau nuo jėgos poveikio vietos
Tiesioginiai lūžiai
Priklausomai nuo jėgos stiprumo ir kontakto ploto skirstomi į tris tipus:
Židininiai (tapping fractures) – silpna jėga paveikus nedidelį plotą
- paprastai skersiniai
-tose vietose kur šalia yra du kaulai, lūžta tik vienas
Traiškytiniai (crush fractures) lūžiai – stipria jėga paveikus didelį
plota
- paprastai skeveldriniai
-paprastai su minkštųjų audinių pažeidimu
Penetraciniai (skyliniai) – didele jėga paveikus mažą plotą (pvz.
šautinių žaizdų srityse)
Netiesioginiai lūžiai skirstomi į 6 kategorijas:
Tempimo lūžiai(traction fractures) – tempiant atplėšiama
kaulo dalies
Lenkimo lūžiai (angulation fractures) – dažniausiai
skersai, susidaro kaulą lenkiant tol, kol jis lūžta
Sukimo lūžiai (rotation fractures) – tai spiraliniai lūžiai
Vertikalaus suspaudimo lūžiai (compression fractures) –
įstrižiniai ilgųjų kaulų kūnų lūžiai;
Lenkimo ir suspaudimo lūžiai – netaisyklingi, „kreivi“,
bet ne skersiniai
Lenkimo, sukimo ir suspaudimo lūžiai.
Skalpo sužalojimo pavojingums
Dauguma skalpo sužalojimų nėra pavojingi gyvybei, bet profuzinis
kraujavimas iš žaizdų kūdikiams ar suaugusiems, tam tikromis aplinkybėmis
(pvz. alkoholinė intoksikacija), gali sukelti šoką dėl nukraujavimo ar net mirtį.
Kaukolės lūžiai. Lūžių mechanizmas gali būti dvejopas:
dėl tiesioginio jėgos poveikio (pvz.: tiesioginis smūgis į momenkaulį,
sukeliantis linijinį lūžį)
dėl netiesioginio jėgos poveikio (pvz.: akiduobių viršutinių sienų lūžiai)
Linijiniai lūžiai. kokios traumos metu
Dažniausi,
susidaro skliauto kauluose, bukos
traumos metu.
Pakartotiniai smūgiai į galvą sukelia
dažniausiai sukelia jau
skeveldrinius lūžius.
kaukolės lūžiai. Įspaustiniai lūžiai. mechanizmas
Susidaro didele jėga paveikus nedidelį kaulo plotą, (pvz.:
smūgis plaktuku, šautinis sužalojimas kulka.)
kaukolės lūžiai. Kaukolės pamato lūžiai.
Skersinis kaukolės pamato lūžis,
padalinantis kaukolės pamatą į dvi
dalis, dėl ko ?
šoninio smūgio į galvą.
kaukolės lūžio. Žiedo formos lūžis.
Eina žiedu aplink
didžiąją pakauškaulio angą, nurodo didelės
jėgos poveikį. Dažniausiai įvyksta nukritus
iš aukščio arba dėl stipraus smūgio į
viršugalvį, pvz. motociklininko traumos
metu.
kaukolės lūžiai. Kontra Q (Contrecoup) lūžiai. vat yra tokie ir viskas :)
:) Kontra Q (Contrecoup) lūžiai.
kaukolės lūžiai. Diastazė.
Normalių kaukolės siūlių
išsiskyrimas.
Pagrindiniai veido kaulų lūžiai, priklausomai nuo jėgos poveikio vietos 3
a) Le Fort I lūžis – viršutinio žandikaulio lūžis einantis aukščiau viršutinių
dantų šaknų viršūnių.
b) Le Fort II lūžis – eina abipus pagal viršutinio žandikaulio ribas ir
susijungia ties nosikauliu.
B) Le Fort III lūžis – tai aukštas skersinis lūžis, atskiriantis kaukolės
veidinę dalį nuo smegeninės, per akiduobes nueinantis į pamatą.
Intrakranijinės hematomos
Epidurinė hematoma KUR?
tarp kietojo dangalo ir kaukolės skliauto)
Intrakranijinės hematomos
Epidurinė hematoma ypatumai 5
90-95 % atvejų smūgio vietoje randamas skliauto lūžis;
Kraujavimo šaltinis – dangalų kraujagyslės (dažniausiai a. memingea media rečiau
iš plyšusių dangalų, dvejinių venų ar veninių sinusų)
Dažniausiai tik vienoje pusėje;
Simptomai paprastai pasireiškia per 4-8 val. po traumos, bet 25-35% atvejų gali būti
ir staigus sąmonės netekimas;
Mirties mechanizmas – galvos smegenų suspaudimas ir strigimas.
Intrakranijinės hematomos
Epidurinė hematoma kraujavimo šaltinis
dangalų kraujagyslės (dažniausiai a. memingea media rečiau
iš plyšusių dangalų, dvejinių venų ar veninių sinusų
Intrakranijinės hematomos
Epidurinė hematoma mirties mechanizmas
galvos smegenų suspaudimas ir strigimas.
Intrakranijinės hematomos. Subdurinė hematoma KUR?
(tarp smegenų ir kietojo dangalo)
Intrakranijinės hematomos. Subdurinė hematoma ypatumai 9
Sukelia parasagitalinių venų (bridging veins) plyšimas dėl bukos galvos
traumos metu įvykusios akseleracijos-deceleracijos.
Gali susidaryti ipsilateraliai arba kontralateraliai smūgio vietos atžvilgiu,
arba net abiejose pusėse;
Kiti galvos smegenų pažeidimai – gali būti arba ne;
Kaukolės lūžiai – gali būti arba ne;
Dažniausiai (75% atvejų) trauminės kilmės (sukeliamos griuvimų ar nuo
suduotų smūgių į galvą);
Dažnesnės seniems žmonėms ir alkoholikams;
ūmi – simptomai išryškėja per 72 valandas po traumos,
poūmė – simptomai išryškėja 3 dienų 2-3 savaičių laikotarpyje;
lėtinė – simptomai pasireiškia praėjus daugiau kaip 3 savaitėms po traumos.
Intrakranijinės hematomos. Subdurinė hematoma . mechanizmas
Sukelia parasagitalinių venų (bridging veins) plyšimas dėl bukos galvos
traumos metu įvykusios akseleracijos-deceleracijos
Tiek epidurinių tiek subdurinių hematomų poveikis ir
galimos mirties priežastys tokios pačios – kokios?
jos sukelia
galvos smegenų suspaudimą ir strigimą.
Krūtinės sužalojimai 2 tipai
2
- Kiauryminiai (penetruojantys) krūtinės sužalojimai –
dažniausiai padaromi sužalojant peiliu ar šautinių
sužalojimų atvejais, dažniausiai sukelia pneumotoraksą,
hemotoraksa, širdies tamponadą dėl stambių kraujagyslių ar
krūtinės organų sužalojimo. - Bukos krūtinės traumos – dažniausiai patiriamos
nugriuvus, nukritus iš aukščio ar autoįvykių metu. Šonkaulių lūžiai, plaučių pažeidimas jų lūžgaliais, pneumotoraksas, hemotoraksas, dėl daugybinių šonkaulių lūžių susidariusi nestabili krūtinės ląsta, aortos plyšimai dažnos mirties priežastys po tokių traumų.
Krūtinės kiaurymianiai sužalojimai dažniausiai padaromi kuo?
peiliu ar šautuvu
Krūtinės kiaurymianiai sužalojimai dažniausi padariniai
pneumotoraksas, hemotoraksas, širdies tamponada
Bukos krūtinės traumos įvyksta kada/
dažniausiai patiriamos
nugriuvus, nukritus iš aukščio ar autoįvykių metu.
Bukos krūtinės traumos mirties priežastys/
Šonkaulių lūžiai, plaučių pažeidimas jų lūžgaliais, pneumotoraksas, hemotoraksas, dėl daugybinių šonkaulių lūžių susidariusi nestabili krūtinės ląsta, aortos plyšimai
Dažniausios pilvo traumos 4 paskaitom
- Blužnies ir kepenų sužalojimai
Aštrūs daiktai bei bukos traumos metu įvykę apatinių šonkaulių lūžgaliai gali sužaloti kepenis ir blužnį, nesuteikus pagalbos – galima greita mirtis dėl
vidinio nukraujavimo. - Diafragmos plyšimas
Stipria jėga paveikus viršutinę pilvo dalį, gali plyšti diafragma ir pilvo organai būti sustumti į krūtinės ertmes, kas sukels šoką ir ūmų kvėpavimo
nepakankamumą. - Žarnų, žarnų pasaitų pažeidimus gali sukelti tiek penetruojanti tiek buka pilvo trauma, dėl ko kyla vidinio nukraujavimo ar peritonito rizika dėl infekcijos, ypač jei diagnozuojama pavėluotai.
- Kasos sužalojimai
Stiprus smūgis į viršutinę pilvo dalį gali sukelti kasos plyšimą ir ūmų peritonitą.
kuo skiriasi kiauryminė ir kiaurinė žaizdos? PASAK MANTVIO xd
kiauryminė, kai išėjimo žaizda patenka į ertminį organą, pvz, skrandį, o kiaurinė kai įėjimo žaizda ir išėjimo žaizda odoje, pvz, kiaurai žmogų
sužalojimo padarymo laikas. nubrozdinimas. Nubrozdinimas be šašo –
iki 24 val.
sužalojimo padarymo laikas. nubrozdinimas
✓ Šašas aplinkinės odos lygyje
2-5 dienos
sužalojimo padarymo laikas. nubrozdinimas.
✓ Šašas aukščiau aplinkinės odos lygio
6-9 dienos
sužalojimo padarymo laikas. nubrozdinimas.
✓ Šašas su dalinai atsidalinusiais kraštais
9-14 dienų
sužalojimo padarymo laikas. nubrozdinimas.
✓ Šašas nusilupęs –
daugiau kaip 14 dienų.
sužalojimo padarymo laikas. nubrozdinimas.
✓ Odos nubrozdinimas geltonos spalvos, pergamento konsistencijos –
padarytas po mirties
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva.
Rausva, rausvai-melsva poodinė kraujosruva –
pirmas 2 dienas po traumos.
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva.
Rausvai-melsva, melsva su žalsvais pakraščiais poodinė kraujosruva –
2-4
dienos po traumos.
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva.
Rausvai-melsva, melsva su žalsvais ir gelsvais pakraščiais poodinė
kraujosruva –
5-7 dienos po traumos.
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva.
Tik gelsva poodinė kraujosruva –
7-14 dienų po traumos.
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva.
poodinė kraujosruva visai išnyksta.
Maždaug po 1-2 savaičių
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva. kita taisyklė
jei kraujosruvoje nėra gelsvos spalvos –
kraujosruva šviežia.
sužalojimo padarymo laikas. kraujosruva. kita taisyklė
jei matoma gelsva spalva –
ji padaryta daugiau kaip prieš 18 valandų
kraujosruvos histologinis tyrimas. vyrauja edema
0-1d.
kraujosruvos histologinis tyrimas. vyrauja neutrofilai
1-2 d.
kraujosruvos histologinis tyrimas. vyrauja makrofagai/monocitai
2-3d.
