Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Sveikatos psichologija 2 pusmetis > POZITYVIOJI PSICHOLOGIJA > Flashcards

POZITYVIOJI PSICHOLOGIJA Flashcards

1
Q

POZITYVIOJI PSICHOLOGIJA

A
  • psichologijos teorijos ir tyrimų sritis, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas psichologinėms būsenoms (pvz. pasitenkinimui, džiaugsmui), individualiems bruožams ar charakterio stiprybėms (pvz. altruizmui, išminčiai) ir socialinėms institucijoms, kurie stiprina subjektyvią gerovę ir daro gyvenimą vertingu (Amerikos psichologų asociacija)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

LABAI ILGA PRIEŠISTORĖ… Su kuo stipriai susijusi pozityviosioji psichologija?

A

Pozityvioji psichologija stipriai susijusi su Aristotelio žmogaus prigimties modeliu.
Žmogaus kaip doros būtybės samprata Aristotelis:
* “Minčių dorybės kyla ir auga daugiausiai iš mokymo; tam reikia laiko ir patirties. Charakterio dorybės kyla iš įpratimo”.
* Nei viena dorybė neatsiranda savaime
* Žmogui patinka lavinti savo dorybes
* Freudas – žmogaus elgesys didžiąja dalimi nulemtas pasąmoninių konfliktų
* Bihevioristai – žmogus lengvai gali išmokti įvairių baimių, jo elgesį galima valdyti

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q
  • Humanistinė kryptis
A

“Psichologijos mokslas daugiau įsigilinęs į negatyvius dalykus, o ne į pozityvius. Mes daug žinome apie žmogaus trūkumus, jo ligas, silpnybes, bet tiek mažai apie jo galimybes, jo dorybes, įgyvendinamus troškimus, ar jo vidines aukštumas.
Tarsi psichologija būtų pati save apribojusi tik viena savo galimybių puse – tamsesniąja ir menkesniąja”. Abraham Maslow (1954)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

… IR LABAI TRUMPA ISTORIJA

A

“Santykinės taikos ir klestėjimo laikai suteikė kultūroms galimybę savo dėmesį nuo silpnybių ir žalos atitaisymo perkelti į “aukščiausios gyvenimo kokybės” skatinimą. M.Seligman (1998).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Kas yra pozityviosios psichologijos tėvas?

A

Martin Seligman – pozityviosios psichologijos tėvas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

SUBJEKTYVIOS TEIGIAMOS BŪSENOS

A
  • Teigiamos emocijos
  • Laimė
  • Pasitenkinimas gyvenimu
  • Optimizmas ir viltis
  • Energijos ir pasitikėjimo šaltiniai
  • Tėkmės koncepcija (flow)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

INDIVIDUALŪS TEIGIAMI BRUOŽAI

A
  • Charakterio stiprybių klasifikacija:
  • išmintis,
  • drąsa,
  • humaniškumas,
  • teisingumas,
  • santūrumas,
  • transcendencija.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

TEIGIAMOS INSTITUCIJOS

A
  • Žmonių potencialą praturtinančių institucijų kūrimas ir palaikymas
  • Sveika šeima
  • Darbo aplinka
  • Mokyklos
  • Bendruomenės
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

POZITYVIOS PSICHOLOGIJOS KRITIKA

A
  • Per daug telkia dėmesį į individualų žmogaus lygmenį
  • Pozityvios psichologijos taikymas pralenkia mokslą ir dažnai taikomi dar mokslo nepatvirtinti metodai
  • Ignoruoja praeities mokslininkus
  • “Polianos optimistinis požiūris” – negatyvios pasaulio pusės ignoravimas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q
  • TRADICINĖ PSICHOLOGIJA (PO ANTROJO PASAULINIO KARO)
A

– “Kodėl žmonėms nesiseka?”

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q
  • POZITYVIOJI PSICHOLOGIJA (po antro pasaulinio karo)
A

– “Kas padaro kai kuriuos žmones sėkmingus nepaisant nepalankių aplinkybių?”

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

KAIP INTERPRETUOJAME ĮVYKIUS… (pesimistas/optimistas

A
  • “Pesimistas mato sunkumus kiekvienoje galimybėje;
  • Optimistas mato galimybes kiekviename sunkume”
    (Winston Churchill)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Ar įmanoma keistis? Ir kaip keičiamės?

A

Keistis įmanoma, bet sunku ir klausimas ar noriu keistis.
Keičiamės mūsų mintys - emocijos - elgesys (ratu visi šitie)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

POZITYVIOS PSICHOLOGIJOS TAIKYMAS (keitimuisi)

A
  • Psichologinis konsultavimas, psichoterapija
  • Specifinės intervencijos didinančios subjektyvią gerovę.
  • Ugdyme – vystant stiprybes, siekiant tėkmės (flow) būsenos
  • Organizacijų psichologija- lyderystė, darbuotojų įsitraukimas, stiprybės
  • Nors jų yra mažai, bet daugiausia mes galime išmokti iš aktyvių, brandžių, psichologiškai sveikų žmonių, taip pat iš vidutinių žmonių aukštumų potyrių momentų, kuomet jie yra trumpalaikėje savęs aktualizavimo būsenoje”.
    Abraham Maslow
  • Jei norime sužinoti kaip greitai žmogus gali bėgti, nėra prasmės tirti kaip greitai vidutiniškai bėga žmonės.
    Geriau surinkti olimpinių žaidynių aukso medalių
    laimėtojus ir pasidomėti, kaip jie sugebėjo. Jei norime sužinoti apie žmogaus dvasinio augimo, moralės augimo galimybes, svarbu pažinti žmones, pasižyminčius aukščiausia morale ir etika.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

POZITYVIOS EMOCIJOS

A
  • Evoliuciškai neigiamos emocijos kyla pavojingose situacijose ir veda į susiaurėjantį minčių ir elgesio repertuarą, kuris skatina greitus ir ryžtingus veiksmus bei greitą naudą.
  • Pozityvias emocijas žmogui atpažinti ir įvardinti yra sunkiau, kadangi jos neturi tokio aiškaus fiziologinio atsako lyginant jas su negatyviomis emocijomis (Lopez, Synder, 2009)
  • Pozityvios emocijos sukelia platesnius ir lankstesnius atsakus, išplečia minčių ir veiksmų įvairovę.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

BARBARA FREDRICKSON “PLĖSTI IR KURTI” MODELIS

A

Tegiamos emocijos - naujos idėjos; veikla; santykiai –> kuriami ilgalaikiai asmeniniai ištekliai (socialinė parama atsparumas, įgūdžiai ir žinios) –> pagerėjusi sveikata; išgyvenamumas; pilnatvė ir tai prisideda prie teigiamų emocijų.
Teigiamos emocijos kuria ilgalaikius išteklius.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

TEIGIAMOS EMOCIJOS LAIKUI BĖGANT KURIA ASMENINIUS IŠTEKLIUS
Fredrikson ir bendraautorių tyrimas

A

– Suaugusieji buvo išmokyti meditacijos, sukeliančios meilės ir geraširdiškumo jausmus;
– Po 3 savaičių kasdienio praktikavimo eksperimentinėje grupėje kasdien daugiau teigiamų emocijų nei kontrolinėje grupėje.
– Po 8 savaičių medituojantiems žmonėms būdinga geresnė fizinė savijauta, viltis pasiekti svarbių tikslų, gebėjimas džiaugtis teigiama patirtimi, geresnė artimų santykių kokybė
– Tai vedė į didesnį pasitenkinimą savo gyvenimu

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

KĄ DUODA POZITYVIOS EMOCIJOS?

A
  • Gera gerai jaustis
  • Padeda įveikti neigiamas emocijas
  • Didina kūrybiškumą
  • Didina motyvaciją ir energiją
  • Skatina sėkmę
  • Gerina fizinę sveikatą
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

TEIGIAMOS EMOCIJOS PANAIKINA NEIGIAMŲ EMOCIJŲ SUKELTĄ FIZIOLOGINĮ POVEIKĮ
* Tyrimas:

A
  • 1 minutė studentams paruošti trumpą kalbą “kodėl esu geras draugas”, kuri turėjo būti nufilmuota ir įvertinta bendraamžių.
  • Matuojamas simpatinės nervų sistemos sužadinimas
  • Po to rodomi skirtingas emocijas sukeliantys filmai, bet neturintys poveikio simpatinės NS sužadinimui.
  • Studentai, kurie žiūrėjo teigiamas emocijas sukeliantį filmą, demonstravo greitesnį širdies-kraujagyslių sistemos sugrįžimą į “normalią” būseną.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

TEIGIAMOS EMOCIJOS IR STRESAS

A
  • Psichologiškai atsparūs žmonės išgyvena tiek pat neigiamų emocijų – pvz. baimės ar gedėjimo, kaip ir mažiau atsparūs žmonės, bet kartkartėmis randa galimybes patirti ir teigiamas emocijas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

TEIGIAMOS EMOCIJOS IR KOGNITYVINĖS FUNKCIJOS

A
  • Matoma, kad teigiamos emocijos siejamos su geresniu dėmesio išlaikymu, informacijos apdorojimu, kūrybiškesniu mąstymu (Mather ir Carstensen, 2005; Parke, Seo ir Sherf, 2015).
  • Pozityvi emocinė būsena turi įtakos darbinei atminčiai. Geriau atliekamos užduotys, kurios reikalavo verbalinės ir erdvinės darbinės atminties įsitraukimo (Brose, Lövdén ir Schmiedek, 2014).
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Juokas - lengvesnis kelias į sveikatą ir atsparumą (McGhee, dudešimt metai)

A

Tyrimo duomenys:
- Padeda sumažinti skausmą;
- Stiprina imuninę sistemą;
- Skatina teigiamos emocijas, sumažina pyktį, nerimą, depresiškumą;
- Sumažina stresso hormonų lygį organizme
- Didina psichologinį atsparumą;
- Pozityvių-negatyvvių emocijų santykis daro įtaką sveikatai ir santykių kokybei

“Jei neturėčiau humoro jausmo, jau seniai būčiau nusižudęs” Mohandas Gandi

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

SOCIALINIS KLOUNAVIMAS

A

“Juokas –geriausias vaistas”

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

POZITYVUS EMOCINGUMAS

A
  • Žmonės skiriasi pagal gebėjimą patirti teigiamas emocijas
  • Pozityvus ir negatyvus emocingumas yra gana stabilus.
  • Pozityvus ir negatyvus emocingumas yra nepriklausomos dimensijos, jos suprantamos kaip atskiras patyrimas ir gali būti patiriamos vienu metu. (Watson, 2000).
  • Žmonės pasižymintys pozityviu emocingumu sukuria glaudesnius tarpasmeninius santykius ir juos sugeba sukurti greičiau (Waugh ir Fredrickson, 2006).
  • Didesnis pozityvus emocingumas – dažniau vedę, labiau patenkinti darbu, dažniau religingi ar dvasingi (Lopez, Snyder, 2009)
  • Tyrimas (Cohen ir kt, 2003):
  • Aštuonias dienas vertinta žmonių nuotaika, jie
    suskirstyti į teigiamos ir neigiamos nuotaikos grupes
  • Visiems į nosį įšvirkščiama rino viruso
  • Rezultatai?
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Teigiamas emocingumas – asmenybės savybė: aukšto teigiamo emocingumo asmenys geba:

A

(1) adekvačiai atpažinti savo emocijas,
(2) jas detaliai įvardyti ir
(3) linkę patirti malonesnius gyvenimo įvykius.
Atspindi individo gebėjimą jaustis laimingam įvairiose situacijose bendraujant, būnant vienam ar dirbant

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

Su amžiumi telomerų ilgis trumpėja.

A
  • Su amžiumi telomerų ilgis trumpėja.
  • Telomerų ilgis greičiau trumpėja dėl streso, bei ypač – dėl stipraus, užsitęsusio neigiamo emocingumo.
  • Žmonių, pasižyminčių aukštu pozityviu emocingumu, telomerų ilgis ilgiau išlieka nepakitęs.
    Chromosomų galuose esantys telomerai saugo genetinę informaciją
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

ASMENINĖ NORMAN COUSINS LIGOS ĮVEIKIMO PATIRTIS

A

– Sužinojęs, kad turi mažai galimybių išgyventi, sukūrė savo išgijimo programą – teigiamos mintys ir emocijos, viltis, tikėjimas
– juokas kaip nuskausminamieji
http://www.youtube.com/watch?v=mqLAcpXzNks

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

SUBJEKTYVI GEROVĖ (pyrago grafikas)

A
  • Tai žmogaus kognityvinis ir emocinis savo gyvenimo įvertinimas.
    – Daug teigiamų emocijų
    – Mažai neigiamų emocijų
    – Didelis pasitenkinimas gyvenimu

50% - Genetika
40% - Mūsų aktyvi veikla ir mąstymas
10% - Gyvenimo aplinkybės

  • Socialinių demografinių veiksnių reikšmė nedidelė (amžius, pajamos)
  • Objektyvios subjektyvios gerovės pasekmės: – 225 tyrimų metaanalizė parodė, kad laimingi žmonės ilgainiui uždirba daugiau pinigų, sukuria stabilesnius santykius, pasiekia didesnės sėkmės (Lyubomirsky, King ir Diener, 2005).
  • Kuriamos įvairios intervencijos
    – Dėkingumo, meditacijos, rašymo, juoko ir pan.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

SUBJEKTYVI GEROVĖ PRISIDEDA PRIE EFEKTYVAUS BIOLOGINIŲ SISTEMŲ FUNKCIONAVIMO

A
  • Psichologinė gerovė (ypač eudemoninė, mažiau - hedoninė) susijusi su mažesniu streso hormonų lygiu, mažesne širdies-kraujagyslių ligų rizika, ilgesne REM miego stadijos trukme. (Ryff, 2004)
  • Eudemoninė psichologinė gerovė mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką (Sapranavičiūtė Zabazlajeva, 2015)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

Laimingos vaikystės prisiminimai

A

Laimingos vaikystės prisiminimai yra stiprybės šaltinis visam gyvenimui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

FLOW (TĖKMĖS) KONCEPCIJA

A
  • Žmogaus psichologinė būsena, kuriai būdingas
    visiškas įsitraukimas į dabarties momentą, atliekant mėgstamą veiklą.
  • Sąlygos atsirasti tokiai būsenai
    – Iššūkiai, gana aukšti, bet ne per aukšti, pagal turimus gebėjimus
    – Aiškūs tikslai, greitas grįžtamasis ryšys apie pasiektus rezultatus
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

FLOW (TĖKMĖS) KONCEPCIJA
CHARAKTERISTIKOS:

A

CHARAKTERISTIKOS:
* Intensyvus susitelkimas į dabarties momentą
* Sąmoningumas nukreiptas į veiksmą
* Atsiribojimas nuo savęs kaip socialinio veikėjo reflektavimo
* Jausmas, kad sugebi atlikti pradėtą veiklą
* Laiko tėkmės suvokimo pokytis
* Veikla kaip savaime apdovanojanti

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
33
Q

POZITYVIOJI PSICHOLOGIJA KŪDIKYSTĖJE IR VAIKYSTĖJE

A
  • Pozityvioji psichologija atkreipia dėmesį į veiksnius, kurie yra svarbūs užtikrinant optimalų vaikų vystymąsi ir tų veiksnių ilgalaikį poveikį.
  • Tam tikrų pozityviosios psichologijos elementų, pvz., pasitenkinimo gyvenimu, prasmės, psichologinės gerovės, vaikystėje nėra galimybės įvertinti (kodėl?), tačiau vaikystėje yra padedami šių veiksnių pagrindai.
  • Kita vertus pozityviosios psichologijos atstovai pabrėžia, kad kūdikystės ir vaikystės laikotarpio nereikia suprasti tik kaip tarpinės stotelės vėlesniam gyvenimui, o vaikystės laikotarpiui suteikti nepriklausomą svarbą.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
34
Q

Veiksniai, prisidedantys prie vaikų klestėjimo (angl. flourishing) vaikystėje ir tolimesniame gyvenime.

Kaip bendrauti, kai dar negali kalbėti?

A

Kaip bendrauti, kai dar negali kalbėti?
EMOCIJOS

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
35
Q

EMOCIJOS KŪDIKYSTĖJE IR ANKSTYVOJOJE VAIKYSTĖJE

A
  • Emocijos yra pirminis komunikacijos su aplinkiniais būdas.
  • Tyrimų rezultatai rodo, kad kūdikių emocinė patirtis prognozuoja psichologinę gerovę suaugusiojo amžiuje (Coffey et al., 2015).
    Ankstyva emocinė patirtis:
  • formuoja vaikų supratimą apie jų santykius su kitais žmonėmis.
  • emocijų reguliavimo strategijas.
  • mąstymo apie pasaulį schemas.
  • savęs supratimą.
  • Pozityvios emocijos padeda pagrindus psichologinio atsparumo formavimuisi.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
36
Q

EMOCIJOS KŪDIKYSTĖJE IR ANKSTYVOJOJE VAIKYSTĖJE
Ankstyva emocinė patirtis:

A

Ankstyva emocinė patirtis:
* formuoja vaikų supratimą apie jų santykius su kitais žmonėmis.
* emocijų reguliavimo strategijas.
* mąstymo apie pasaulį schemas.
* savęs supratimą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
37
Q

Kas padeda pagrindus psichologinio atsparumo formavimuisi.

A

Pozityvios emocijos padeda pagrindus psichologinio atsparumo formavimuisi.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
38
Q

POZITYVIOS EMOCIJOS KŪDIKYSTĖJE IR ANKSTYVOJOJE VAIKYSTĖJE (kaip prisideda prie vaiko?)

A
  • Pozityvios emocijos skatina išplėstinius mąstymo procesus;
  • Pozityvios emocijos gali pakeisti negatyvias (kūdikiams gali pakelti, kai tėvai žaidžia su jais)
  • Pozityvios emocijos padeda kūdikiams ir mažiems vaikams jaustis pakankamai saugiai ir patogiai tyrinėti ir stebėti pasaulį.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
39
Q

POZITYVIOS EMOCIJOS KŪDIKYSTĖJE IR ANKSTYVOJOJE
VAIKYSTĖJE
(išvardinti jas)

A

SMALSUMAS / SUSIDOMĖJIMAS:
DŽIAUGSMAS

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
40
Q

POZITYVIOS EMOCIJOS KŪDIKYSTĖJE IR ANKSTYVOJOJE
VAIKYSTĖJE:
SMALSUMAS / SUSIDOMĖJIMAS:

A

SMALSUMAS / SUSIDOMĖJIMAS:
* Emocija, kurią kūdikiai patiria dažniausiai (pgl. C. Izard).
* Kūdikių dėmesio nukreipimui yra būdingas biologinis selektyvumas – dėmesį labiausiai patraukia veidai, arba veidus primenantys objektai. Tai veikia kaip apsaugos ir išlikimo mechanizmas, nes dėmesio nukreipimas į veidus padeda užmegzti ryšį su tėvais.
* Vaikai, kurie būdami 6 mėn. amžiaus praleido daugiau laiko žiūrėdami į veidus - burnas, pasižymėjo greitesne kalbos raida būdami 24 mėn.
* Taigi kūdikių patiriamas smalsumas prie ilgalaikės gerovės prisideda stiprindamas ryšį su tėvais, skatindamas pažangesnį bendravimą, teikdamas daugiau žinių apie pasaulį.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
41
Q

POZITYVIOS EMOCIJOS KŪDIKYSTĖJE IR ANKSTYVOJOJE
VAIKYSTĖJE
DŽIAUGSMAS

A
  • Anot C. Izard, džiaugsmas yra antroji dažniausiai
    patiriama kūdikių emocija.
  • Džiaugsmas sukelia norą tyrinėti ir žaisti, skatina
    artimesnius ryšius.
  • Vaikai, kurie išreiškia daugiau džiaugsmo pasižymi
    didesne empatija, didesniu prosocialiu elgesiu.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
42
Q

NEGATYVIOS EMOCIJOS KŪDIKYSTĖJE IR ANKSTYVOJOJE VAIKYSTĖJE

A
  • Negatyvias emocijas paprastai sukelia nemalonūs dirgikliai.
  • Negatyvios emocijos yra intensyvios ir dažnai intensyvesnės už teigiamas emocijas, nes jų paskirtis yra greitai informuoti apie iškilusią grėsmę (vaiko) poreikiams.
  • Negatyvios emocijos padeda prisitaikyti, nes jos susiaurina dėmesį į emocijų šaltinį, kad tėvai / globėjai galėtų greitai reaguoti į distresą.
  • Dažnos ar užsitęsusios neigiamos emocijos kūdikiams ir mažiems vaikams gali turėti ilgalaikių fiziologinių ir psichologinių pasekmių.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
43
Q

NEGATYVIOS EMOCIJOS KŪDIKYSTĖJE IR ANKSTYVOJOJE VAIKYSTĖJE
(išvardinti jas)

A

PYKTIS
LIŪDESYS

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
44
Q

NEGATYVIOS EMOCIJOS KŪDIKYSTĖJE IR ANKSTYVOJOJE VAIKYSTĖJE
(PYKTIS)

A

PYKTIS
* Dažna išraiška verkimas
* Gali kilti, kaip protestas prieš atsiskyrimą nuo tėvų, kai pertraukiamas žaidimas ir pan.
* Paskirtis: siekis pakeisti esamą padėtį, sulaukti pagalbos.
* Pykčio raiška padidėja apie antrus gyvenimo metus - kaip savimonės formavimosi dalis.
* Dažnas pyktis - ilgalaikės neigiamos vystymosi pasekmės (pvz., prastesni soc. Įgūdžiai)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
45
Q

NEGATYVIOS EMOCIJOS KŪDIKYSTĖJE IR ANKSTYVOJOJE VAIKYSTĖJE
(LIŪDESYS)

A

LIŪDESYS
* Kūdikystėje dažniausiai kyla dėl tėvų dėmesio trūkumo.
* Kai suaugusieji teigiamai reaguoja į vaiko liūdesį - pavyzdžiui, rodydami užuojautą, palaikydami ar padėdami išspręsti problemą - stiprėja vaiko ir suaugusiojo ryšys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
46
Q

EMOCIJOS IR OPTIMALUS VYSTYMASIS

A
  • Pozityvios emocijos yra dažnesnės ir reikalingesnės, tačiau kartais patiriamos negatyvios emocijos taip pat yra adaptyvios ir teikiančios naudą.
  • Pozytyvių emocijų reikšmė vaiko vystymuisi yra nepriklausoma nuo negatyvių emocijų. Pvz. Vaikai, kurie būdami trijų metų išreiškė mažiau teigiamų emocijų, būdami septynerių pasižymėjo neadaptyviu mąstymo stiliumi (bejėgiškumu). Su negatyviomis emocijomis toks ryšys nenustatytas.
  • Motinų pozityvių emocijų raiška prognozuoja jų kūdinių pozityvių emocijų raišką (viena iš pagrindinių intervencijų).
  • Klausimas?
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
47
Q

Kam skirtos pozityvios emocijos ir kam negatyvios?

A

Pozityvios emocijos skirtos augimui, o negatyvios - išgyvenimui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
48
Q

TĖVŲ-VAIKŲ SANTYKIAI

A
  • Tėvų vaidmuo ankstyvajame gyvenime yra ypač svarbus, nes kūdikiai ir maži vaikai labiau pasitiki savo tėvais ar globėjais nei bet kuriuo kitu gyvenimo momentu, kad patenkintų savo pagrindinius fiziologinius ir psichologinius poreikius.
  • Tėvų ir vaikų santykiai yra visų būsimų santykių pagrindas.
  • Tėvų ir vaikų santykių pagrindas – suformuotas prieraišumas.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
49
Q

Tėvų ir vaikų santykių pagrindas

A

suformuotas prieraišumas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
50
Q

PRIERAIŠUMO TEORIJA

A
  • Teorijos pradininkas J. Bowlby (1969)
  • PRIERAIŠUMAS – tai ilgalaikis emocinis ryšys su tam tikru asmeniu. Kūdikiai susikuria prieraišumo hierarchiją. Vienas žmogus gali būti saugumo garantu, bet kitas jį gali pakeisti, jei pirmasis yra nepasiekiamas.
  • Kūdikio ir tėvų (visų pirma, mamos) glaudūs santykiai bei jų nulemto saugaus prieraišumo jausmo susiformavimas lemia tolesnę vaiko raidą.
51
Q

Prieraišumo stiliai

A
  • Saugus
  • Nesaugus vengiantis
  • Nesaugus ambivalentiškas
  • Nesaugus dezorganizuotas
52
Q

PRIERAIŠUMO STILIAI
(SAUGUS)

A

Tėvai atliepia vaiko poreikius;
Skatina tyrinėti aplinką;
Vaikai jaučiasi drąsiai ne tik namų aplinkoje;
Išugdomas pasitikėjimas kitais, gebėjimas kurti santykius

53
Q

PRIERAIŠUMO STILIAI
(NESAUGUS VENGIANTIS)

A

Tėvams būdingas emocinis atsiribojimas;
Slopina vaikų emocijas, kuria gero vaiko elgesio taisykles;
Tėvų šiluma sąlyginė, o santykis nepastovus;
Vaikai nerimauja dėl savo emocijų, vėliau išmoksta slopinti

54
Q

PRIERAIŠUMO STILIAI
(NESAUGUS AMBIVALENTIŠKAS)

A

Nenuoseklus rūpinimasi vaiko poreikiais;
Į vaiko patiriama įtampa reaguojama uždelsiant, kai kada nejautriai arba ignoruojant;
Vaikas jaučia įtampą, nerimą, negali prognozuoti ar jo poreikia bus atliepti
Vėlesniame amžiuje asmuo gali būti nerimastingas, bet kokia kaina siekiantis kitų dėmesio, santykių, kad jaustųsi visavertiškai

55
Q

PRIERAIŠUMO STILIAI
(NESAUGUS DEZORGANIZUOTAS)

A

Tėvai tampa vaiko nerimo šaltiniu ir negali vaikui suteikkti reikiamo saugumo jausmo: jie yra gąsdinantys arba patys išsigandę patyrę įvairias traumas ir negalintys atliepti vaiko poreikių

56
Q

NESAUGAUS PRIERAIŠUMO PASEKMĖS

A

Gali susiformuoti klaidingi vidiniai įsitikinimai ir juos lydintys jausmai:
* Esu blogas, niekam tikęs, kvailys, nevykėlis, niekam nerūpiu (jokios skirtumo, ar apskritai esu);
* Kiti žmonės nepatikimi, grėsmingi, neprognozuojami, kritiški, atstumiantys, abejingi;
* Pasaulis šaltas, grėsmingas, visi rūpinasi tik savimi;
Prieraišumo traumos:
dažniausiai pasireiškia neigiamu savęs suvokimu, kuris ateina iš ankstyvos vaikystės, kartais iš pačios kūdikystė. Kiekvienas kūdikis ir vaikas turi savo emocinius poreikius, nesąmoningai nori būti besąlygiškai priimtas, jam yra svarbus emocinis ryšys su mama arba kitu artimu žmogumi, iš kurio vėliau augdamas mokosi reguliuot ir savo emocijas.

57
Q

PRIERAIŠUMO STILIAUS POKYTIS

A
  • Jeigu vaikystėje patyrėme nesaugų prieraišumą, kryptingai dirbdami su savimi mes galime formuoti saugų prieraišumą.
  • Prieraišumo stilius nėra nuosprendis visam gyvenimui – jis gali būti pakeistas, patobulintas iš nesaugaus į saugų. Kaip?
  • Saugiame ryšyje ir santykyje su kitu asmeniu (artimas žmogus, draugas, psichoterapeutas, t. y. žmogus padedantis sukurti saugų prieraišumo stilių).
58
Q

Kokia aplinka tinkamiausia?

A

APLINKOS VEIKSNIAI

59
Q

APLINKOS VEIKSNIAI SUSIJĘ SU OPTIMALIU VYTYMUSI

A
  • Šeimos socioekonominis statusas.
    Pajamos: ilgalaikes neigiamas pasekmes vystymuisi turi vaikų patiriamas skurdas, kuris dažnai siejasi ir su šeimos patiriamu stresu, tėvų išsilavinimo lygiu, ribota aplinkos stimuliacija, nepilnavertiška mityba.
    Išsilavinimas: aukštesnis tėvų išsilavinimas siejasi su geresne vaikų kognityvine raida, aukštesnis išsilavinimas yra susijęs su geresne vaikų sveikata, daugiau praleidžiamo laiko su vaikais ir kt.
  • Ankstyvasis vaikų ugdymas
    socialinio-emocinio ugdymo svarba.
  • Saugi ir palaikanti socialinė aplinka
    platus socialinis tinklas. Ypač naudingas, kai nėra vaikui palankių santykių su tėvais. Bent vienas reikšmingas suaugusysis.
60
Q

POZITYVIOSIOS PSICHOLOGIJOS ELEMENTAI IR OPTIMALUS VYSTYMASIS VAIKYSTĖJE

A
  • Žaidimas
    Pagal Apsisprendimo (determinacijos) teoriją žaidimas padeda patenkinti tris pagrindinius psichologinius poreikius: bendravimo, kompetencijos ir autonomijos. Šie poreikiai tampriai siejasi su psichologine gerove.
  • Draugystė
    Draugystė svarbi mokantis socialinių, emocinių įgūdžių, sveikų tarpasmeninių santykių.
61
Q

POZITYVIOSIOS PSICHOLOGIJOS ELEMENTAI IR OPTIMALAUS VYSTYMOSI REIKŠMĖ VĖLESNIAME GYVENIME

A
  • Laimingumas.
    Dažniau reiškiamos pozityvios emocijos kūdikystėje (1,5 m.) prognozuoja suaugusių žmonių (29 m.) pasitenkinimą gyvenimu, optimizmą.
  • Prasmė.
    Prasmės išgyvenimas suaugusiojo amžiuje yar susijęs ir su vaikystės patyrimais – žaidimu (autonomijo stiprinimas), įsitraukimu į nuoseklią veiklą (sportas ir pan.)
  • Psichologinis atsparumas.
    Atsparumas yra gebėjimas teigiamai prisitaikyti prie didelių sunkumų. Psichologinis „imunitetas“, kuris saugo mus nuo žalingų aplinkos veiksnių. Atsparumas kyla ne dėl retų ir ypatingų savybių, o dėl įprastų biologinių ir psichologinių sistemų veikimo; santykių šeimoje ir bendruomenėje; mokyklos, kultūros, religijos ir kitų socialinių aspektų.
62
Q

KUR ŠIS NAMELIS STATOMAS?

A

Pamatas – MEILĖ IR SAUGUMAS
4 kojos, kurios viską laiko:
1 - ryšys su kitais
2 - pasitikėjimas savimi
3 - galimybė jaustis vertingu, reikalingu
4 - aktyvumas, galimybės kontroliuoti svarbiausius savo gyvenimo sprendimus
* Stogas – prosocialios vertybės

63
Q

MOKYKLA TURI GALIMYBES FORMUOTI IR UGDYTI DAUGUMĄ GYVENIMUI REIKALINGŲ ĮGŪDŽIŲ BEI SAVYBIŲ

A

Mokykla gali:
* Padėti vaikui išvystyti asmeninius resursus, padedančius įveikti gyvenimo sunkumus (pasitikėjimo savimi, bendravimo, streso valdymo, problemų sprendimo įgūdžius, vertybes);
* Sukurti saugumu, emociniais ryšiais ir parama pagrįstą psichologinę atmosferą;
* Stiprinti socialinius ryšius ir paramą;
* Ugdyti akademinę kompetenciją, suteikti žinių ir mokytis pasinaudoti pagalbos šaltiniais.

64
Q

Psichologinio atsparumo šaltiniai

A

Fiziniai
-Subalansuota mityba;
-Fizinis aktyvumas
-Poilsis

Emociniai
-gebėjimas nusiraminti
-impulsų kontrolė
-emocinė savireguliacija
-teigiamos emocijos
-realistiškas optimizmas

Protiniai
-pasitikėjimas savimi
-savarankiškumas
-ateities perspektyva
-tvarus kryptingumas
-kontrolės lokusas

Dvasiniai
-vertybės ir įsitikinimai
-empatija
-susietumas ryšys su kitais

65
Q

Vaikų ir jaunimo atsparumo skatinimo visuomenės strategijos (pavyzdžiai)

A
66
Q

POZITYVIOJI PSICHOLOGIJA IR PAAUGLYSTĖ

A
  • Pozityviosios psichologijos principais grįstos intervencijos, gali padėti apsaugoti jaunimą nuo patiriamų psichologinių sunkumų.
  • Kai paaugliai išmoksta pritaikyti pozityviosios psichologijos principais grįstas strategijas pvz., vilties, dėkingumo, optimizmo, nesavanaudiškumo ir kt., tai padidina sėkmingesnio prisitaikymo aplinkoje tikimybę, sumažėjusius nerimo ir depresijos simptomus, sumažėjusias elgesio problemas ir didesnį pasitenkinimą savo gyvenimu.
67
Q

Kaip veiklai suteikti kryptingumo?

A

VILTIS

68
Q

VILTIS

A
  • Snyder (2002) apibrėžia viltį kaip teigiamas mintis, susijusias su lūkesčiais ir gebėjimais pasiekti svarbius gyvenimo tikslus.
  • Viltis nėra tapatu optimizmui, viltis yra ne tik pozityvūs lūkesčiai ateities tikslams, bet ir įsipareigojimas, bei strategijos tiems tikslams pasiekti.
  • Viltis siejasi su geresniais mokymosis pasiekimais, įsitraukimu į mokyklinę veiklą, prosocialiu elgesiu, asmeniniu, akademiniu, psichologiniu ir socialiniu augimu.
  • Tuo tarpu vilties neturėjimas siejasi su mokyklos nelankymu, psichoaktyvių medžiagų vartojimu, mažesniu psichologiniu atsparumu, prastesne psichikos sveikata ir kt.
  • Viltis siejasi / prognozuoja moksleivių ir studentų aukštesnius akademinius pasiekimus.
  • Šis ryšys pastebimas skirtingose pasaulio šalyse ir kultūrose. Viltis ir akademiniai pasiekimai siejasi tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai (pvz. per geresnius santykius su mokytojais).
  • Pvz. tyrimų rezultatai patvirtina, kad aukštesni studentų vilties balai savarankiškai prognozuoja geresnius akademinius pasiekimus (sukontroliavus intelekto, asmenybės kintamuosius) Day, Hanson, Maltby, Proctor, & Wood, 2010
69
Q

VILTIS MOKYKLOS APLINKOJE

A
  • Pasididžiavimo stiprinimas – pvz. darbų / projektų rodymas klasėje, eksponavimas mokykloje.
  • Veiklos tikslingumo skatinimas – mokymosi sąsaja su realiu pasauliu.
  • Optimizmo skatinimas – pozityvi, priimanti atmosfera mokykloje.
  • Priklausymo skatinimas – santykiai su bendraamžiais, tarpusavio palaikymas
70
Q

VILTIES DIDINIMO INTERVENCIJOS

A
  • Vaikų, paauglių viltį didinančios intervencijos, įvairios programos taikomos mokyklose, bendruomenėse turi reikšmingą poveikį vilties stiprinimui ir vaikų / paauglių prisitaikymui.
  • Vilties stiprinimas taip pap yra reikšmingas vaikų / paauglių sveikatos srityje, ypač vaikams kenčiantiems nuo lėtinių ligų.
  • Pvz., tyrimų rezultatai patvirtina, kad vilties pokytis prognozavo vaikų, sergančių I tipo diabetu, išsimatuotą gliukozės kiekį kraujyje (Van Allen et al., 2016)
71
Q

OPTIMIZMAS

A
  • Optimizmą galima apibrėžti kaip tam tikrą gyvenimo įvykių interpretavimo stilių.
  • Kai optimizmas apibrėžiamas kaip interpretacinis stilius, jis nurodo, kaip asmuo mąsto apie įvykio priežastis.
  • Optimistas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris pralaimėjimą / nesėkmę mato kaip laikiną, susijusią tik su konkrečia situacija ir nemato savo tiesioginės kaltės (Seligman, 1991).
  • Taip traktuojamas optimizmas gali būti įgyjamas tiek vaikystėje, tiek vėlesniame amžiuje ir yra vadinamas išmoktas optimizmas.
72
Q

OPTIMIZMO NAUDA

A

Tyrimų rezultatai patvirtina, kad paauglystėje išmoktas optimizmas siejasi su:
* Geresne fizine ir psichine sveikata
* Gebėjimu lanksčiau prisitaikyti prie nepalankių situacijų
* Mažesne agresija
* Mažesniu psichoaktyvių medžiagų vertojimu.
Klausimas?
Ar reikia siekti kuo didesnio optimizmo? Kodėl?

73
Q

OPTIMIZMO RIBOS

A
  • Seligman ir kolegos pastebėjo, kad optimizmas turi savo ribas.
  • Svarbu derinti optimizmą ir realistišką situacijos vertinimą.
  • Tačiau realistiškas situacijos vertinimas taip pat tarnauja pozityviems tikslasm – automatinių minčių (mąstymo klaidų) atpažinimui ir prevencijai.

„Aš neišlaikiau egzamino, nes esu kvailas“
↓
„Aš neišlaikiau egzamino, nes nepakankamai mokiausi. Kitą kartą mokysiuosi daugiau“.

  • Pagrindinės intervencijos didinančios optimizmą remiasi kongnityvinės elgesio terapijos principais.

Optimizmas, gali būti labai naudingas įgūdis, kurį vaikai ir paaugliai gali naudoti susiduriant su iššūkiais, su kuriais jie neabejotinai susidurs.

74
Q

Ar patirti sunkūs išgyvenimai gali tarnauti pozityviam asmenybės vystymuisi?

A

POTRAUMINIS AUGIMAS

75
Q

POTRAUMINIS AUGIMAS

A
  • POTRAUMINIS AUGIMAS – tai pozityvūs asmenybės pokyčiai, asmenybės augimas išgyvenus sunkius ar trauminius gyvenimo įvykius (pvz., sunki liga, artimojo mirtis, katastrofos).
  • Nėra iki galo aišku, ar suaugusių patiriams potrauminis augimas yra būdingas vaikams ir paaugliams. Tyrimų duomenys pateikia skirtingus rezultatus.
  • Pvz., Vieni tyrimų autoriai teigia, kad nepriklausomai nuo traumos pobūdžio paaugliai patiria potrauminį augimą, kiti autoriai teigia, kad didesnį potrauminį augimą patiria tie paaugliai, kurie susiduria su specifinėmis traumomis pvz., paauglių nėštumas, fizinė grėsmė.
76
Q

Potrauminis augimas gali apimti šias sritis:

A
  • Gyvenimo prioritetų persvarstymą
  • Glaudesnius tarpasmeninius santykius
  • Asmenybės pokyčius: empatijos, savigarbos, saviveiksmingumo augimą
  • Dvasingumo plėtojimąsi.
77
Q

POTRAUMINIO AUGIMO INTERVENCIJA

A
  • Trumpalaikė pagalba remiasi kognityvinės elgesio, į sprendimą orientuotos, rašymo terapijos principais, taikomais tiek suaugusiems, tiek paaugliams.
  • Siekiant didesnio potrauminio augimo tarp paauglių, jaunų žmonių, svarbu įtraukti masines informavimo priemones, mokyklas, įvairius centrus ir kt.
78
Q

KITI POZITYVIOSIOS PSICHOLOGIJOS PRINCIPAI IR PAAUGLYSTĖ

A

Asmeninių stiprybių ugdymas. Padėti paaugliams įveikti gyvenimo iššūkius ir kuo geriau išnaudoti nesėkmes bei negandas.
Dėkingumo ugdymas. Parodyti paaugliams, kad verta įsitraukti ir bendrauti su kitais žmonėmis teigiamais būdais, parodant dėkingumą , net ir už iš pažiūros mažus ar nereikšmingus dalykus.
Nesavanaudiškumo skatinimas. Suvokti, kaip svarbu pažvelgti į save ir
padėti kitiems rasti ilgalaikę prasmę, pasitenkinimą ir išmintį.

79
Q

PAAUGLIŲ SAVIVERTĖS UGDYMAS

A

Pozityvioji psichologija siūlo keletą veiksmingų būdų, kaip padėti tėvams ugdyti jų paauglių
vaikų autentišą savivertę. Štai trejetas jų:
* Visų pirma padėkite paaugliams nustatyti savo stipriąsias savybes. Ar jie yra lyderiai? Ar jie turi didelį troškimą gyventi, prasmės jausmą, gebėjimą mylėti?
* Antra, tam kad paaugliai įgytų autentišką savivertę, jie, bendraudami su aplinkiniais, turi patirti daugiau teigiamų nei neigiamų jų reakcijų. Pozityvios reakcijos, kurias galite suteikti savo paaugliams, tai – paprasčiausias „ačiū“, šypsena, pasakymas, kad džiaugiatės juos matydami, apkabinimas, aktyvus ir konstruktyvus reagavimas į jų sėkmę.
* Trečia, tai, kaip paaugliai jaučiasi, labai priklauso ir nuo jų santykių su tėvais kokybės. Kiekvienam reikia žinojimo, jog jis yra norimas, mylimas ir netgi tada, kai “varo tėvus iš proto”, vis tiek yra vertinamas.

80
Q

Žodžių svarba

A
  • Bruce Pulver: The secret to changing negative self-talk by renewing your mindset | TED Talk
    Pratimas „Pozityvus akronimas“
81
Q

POZITYVIOJI PSICHOLOGIJA IR AMŽĖJIMAS

A

Senstanti visuomenė
Vis didesnę visuomenės dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Tai vyksta dėl kelių pagrindinių veiksnių:
* Sveikatos priežiūros pažanga ir ilgesnė gyvenimo trukmė
* Gimstamumo mažėjimas
* Vaisingumo mažėjimas
* ….
Kaip metams pridėti daugiau gyvenimo, o ne gyvenimui daugiau metų ?

82
Q

SĖKMINGAS AMŽĖJIMAS

A

Fizinės sveikatos palaikymas:
-reguliarus fiz. kruv.
-sveika mityba
-prevencinė sveikatos priežiūra

Socialinis įsitraukimas
-dalyvavimas bendruomenės veikloje
-bendravimas tarp kartų

Psichinė ir emocinė gerovė
-visą gyvenimą trunkantis mokymasis
-demėsingumas ir streso valdymas
-tegiami socialiniai santykiai

Optimizmas ir požiūris
-teigiamas požiūris:dėmesio sutelkimas į teigiamus senėjimo aspektus ir išlaikymas
-prisitaikymas ir atsparumas
-dėkingumas

83
Q

POZITYVAUS SENĖJIMO STRATEGIJOS

A

Senėjimo priėmimas: amžėjimas kaip galimybė tęsti asmenybės augimą ir mokymąsi o ne kaip nykimo laikotarpis

Reali kontrolė: dėmesio sutelkimas į veiklas ir pasirinkimus, kuriuos galima kontroliuoti, pvz. mityba

Socialinio tinklo puoselėjimas: išlaikyti santykius su šeimos nariais, draugais, bendruomene

Prasmės paieškos: prasmingų veiklų pasirinkimas

84
Q

Saviveiksmingumas:

A

Saviveiksmingumas: Jei nesvajosite, tai nepadarysite
* SAVIVEIKSMINGUMAS, tikėjimas asmenine kompetencija (self-efficacy) – žmogaus įsitikinimas, kad savo veiksmais sugebės pasiekti trokštamą rezultatą (Bandura, 1997)
* Tai – vienas svarbiausių sėkmės ingredientų
Kodėl?
“Tikėjimas asmenine kompetencija įtakoja gyvenime daromus pasirinkimus, motyvacijos lygmenį, funkcionavimo kokybę, atsparumą nepalankioms aplinkybėms, pažeidžiamumą dėl streso ir depresiškumą”.
“Žmonės, kurie tiki savo asmenine kompetencija, elgiasi, galvoja ir jaučiasi kitaip nei tie, kurie netiki savo kompetencija. Jie patys kuria savo ateitį”.
Albert Bandura

85
Q

SAVIVEIKSMINGUMO SVARBA

A
  • Žemas saviveiksmingumas koreliuoja su depresija, nerimu, priklausomybes keliančių medžiagų vartojimu;
  • Aukštas saviveiksmingumas – geresni fizinės sveikatos rodikliai, sveikatai palankus elgesys, savireguliacija.
86
Q

Geary evoliucinė perspektyva (1998):

A
  • Geary evoliucinė perspektyva (1998):
  • Noras kontroliuoti tarnauja kaip pagrindinė motyvacija, kuri veikia visus kitus motyvus, emocijas, pažintinius procesus ir socialinį elgesį.
  • Noras kontroliuoti yra adaptyvus, padeda įgyti išteklius, reikalingus išgyvenimui ir prokreacijai.
87
Q

ASMENINĖ KONTROLĖ

A
  • Nuomonė apie tai, kiek žmogus gali pasiekti trokštamų ir išvengti nepageidaujamų rezultatų.
  • Vidinės kontrolės vietos (lokuso), ir saviveiksmingumo kombinacija.
  • Geary evoliucinė perspektyva (1998):
  • Noras kontroliuoti tarnauja kaip pagrindinė motyvacija, kuri veikia visus kitus motyvus, emocijas, pažintinius procesus ir socialinį elgesį.
  • Noras kontroliuoti yra adaptyvus, padeda įgyti išteklius, reikalingus išgyvenimui ir prokreacijai.
  • Kontrolės suvokimas aktyvuoja problemų sprendimą ir dėmesio sutelkimą į sprendimus.
  • Didesnė suvokta kontrolė susijusi su:
    • Geresne stresinių situacijų įveika
    • Mažesniu nerimu ir depresija lėtinių ligų atveju
    • Didesne iniciatyva imtis veiksmų, gerinančių ir
      palaikančių sveikatą.
  • Norėdami išlaikyti kontrolę sunkių aplinkybių atžvilgiu, žmonės taiko tris strategijas
    (Thompson ir Wierson, 2000):
    – Keičia savo tikslus, kad jie būtų pasiekiami
    – Ieško naujų kontrolės galimybių
    – Priimdami esamą situaciją (antrinė kontrolė).
88
Q

DĖMESINGAS ĮSISĄMONINIMAS

A
  • lanksti psichikos būsena, kuri pasižymi atvirumu naujovėms, jautrumu aplinkai ir dėmesio sutelkimu į dabartinį momentą.
  • Dėmesingo įsisąmoninimo trūkumas veda į nelanksčių nuostatų ir stereotipų vyravimą, nebrandžių sprendimų priėmimą, sumažėjusį kūrybingumą.
    – Į dėmesingo įsisąmoninimo nebuvimą veda gautos informacijos priėmimas, nekeliant klausimų
  • Mažina depresiškumą, nerimą,
  • Didina saviveiksmingumą, laimingumą, empatiškumą, pasitenkinimą gyvenimu
89
Q

DĖMESINGAS ĮSISĄMONINIMAS
trys komponentai

A

Nuostata–> intervencija -> dėmesys (ratu)
Dėmesio sutelkimas tam tikru būdu - tikslingai pasirenkant stiprinti sąmoningumą, telkinat dėmesį į dabaries momentą ir būnant smalsiu, neteisiančiu.

90
Q

MINTIES GALIA

A
  • http://www.youtube.com/watch?v=R-wuOYlxMSY
  • Mokslininkų tyrimas - Tibeto vienuoliai meditacijos metu, dideliame šaltyje, sugeba padidinti savo kūno temperatūrą:
91
Q

IŠMOKTAS BEJĖGIŠKUMAS:

A

– Gyvūnai, gavę kartotinius elektros smūgius, kurių negali išvengti, vėliau net nemėgina jų išvengti, nors ir atsiranda tokia galimybė
– Iš žiurkių, kurioms buvo implantuotas auglys, rečiausiai pastipdavo tos, kurios patirdamos elektros smūgį, turėjo galimybes jo išvengti, palyginus su tomis, kurios patyrė elektros smūgius ir negalėjo jų išvengti bei tomis, kurios visai nepatyrė elektros smūgių

  • Maždaug dešimtadaliui žmonių būdingas išmoktas bejėgiškumas – galvojimas, kad tavo paties veiksmai niekaip nedaro įtakos įvykiams, pasyvus pasidavimas
  • Sunkiose situacijose jie linkę manyti – “tai tęsis amžinai”, “tai viską sugriaus”, “aš niekaip negaliu to pakeisti”
  • Jie dažniau suserga depresija, jiems blogiau sekasi darbe, santykiuose
92
Q

IŠMOKTAS OPTIMIZMAS (SELIGMAN)

A
  • Kaip interpretuojame įvykius
  • Skatina pasiekimus
  • Geresnė sveikata
  • Psichologinis atsparumas
  • Laimė
  • Ilgaamžiškumas
93
Q

OPTIMIZMAS

A
  • Optimizmas susijęs su geresne sveikata;
  • Optimistai labiau linkę imtis sveikatai palankių veiksmų ir klausyti gydytojų patarimų;
94
Q

OPTIMIZMAS IR ŠIRDIES LIGOS

A

Optimistai vyrai dvigubai rečiau sirgdavo širdies ligomis

  • Iš 120 vyrų patyrusių pirmąjį širdies smūgį po aštuonių metų mirė:
    - 15/16 labiausiai pesimistiškų vyrų
    - 5/16 labiausiai optimistiškų vyrų.
95
Q

TRYS PAGRINDINĖS DIMENSIJOS KAIP MES INTERPRETUOJAME ĮVYKIUS:

A

– ASMENIŠKUMAS
– PASTOVUMAS
– UNIVERSALUMAS

96
Q

AR OPTIMIZMO GALIMA IŠMOKTI?
* ABCDE principai (Seligman):

A
  • ABCDE principai (Seligman):
  • A = Adverse event or situation – nepalankūs įvykiai/situacijos
  • B = Beliefs about that event – įsitikinimai apie įvykį
  • C = Consequences of those beliefs –įsitikinimų pasekmės
  • D = Disputation and Distraction – diskusija arba sustabdymas
  • E = Energization – energijos padidėjimas
97
Q

Ką galvojate iškilus problemai?

A

Aš/ ne aš
Visada/ ne visada
Viskas/ ne viskas

98
Q

AR OPTIMIZMO GALIMA IŠMOKTI?
* ABCDE principai (Seligman):
METODU SIEKIAMA:

A

1- A. Išmokti atpažinti nepalankias situacijas ar įvykius (adverse), su kuriais dažnai susiduriama. Parašykite objektyvų aprašymą to, kas Jums įvyko (ne savo interpretacijas)

2 - B. Išmokti atpažinti ( ir užsirašyti) savo įsitikinimus (beliefs) apie įvykį, kurie ateina į galvą (“galvoje skambančius įrašus”).
Įsitikinimai- tai nepalankių įvykių interpretavimas. Svarbu mokėti atskirti mintis ir jausmus. Minčių tikslumą galime patikrinti; jausmų tikslumo patikrinti negalime – jei jautiesi liūdnas, tai ir esi liūdnas.

3- C. Pajuskite šių įsitikinimų pasekmes
(consequences) ir juos užrašykite: emocijas, kokių veiksmų norisi imtis, ką jūs darėte ir t.t.
➢Jūsų jausmai yra pasekmės. Greičiausiai jaučiate ne vieną jausmą, surašykite jų kuo daugiau.
➢Kaip paskui elgėtės?

4-D. Diskutuokite, pergalvokite šiuos įsitikinimus
arba sustabdykite juos. Yra nesunku atsiriboti nuo kitų žmonių kaltinimų, bet kai puolame save patys, tai greitai priimame įsitikinimus kaip tiesą.
Diskusija suteikia gilų, ilgalaikį poveikį įveikiant žalingus įsitikinimus . Yra keturi tokios diskusijos būdai:

99
Q

4-D. Diskutuokite, pergalvokite šiuos įsitikinimus arba sustabdykite juos.
Yra keturi tokios diskusijos būdai:

A

D – DISKUSIJA, GINČAS
I. Įrodymai – ieškant įrodymų, kurie prieštarauja arba sumenkina neigiamus įsitikinimus ir sustiprina labiau teigiamas interpretacijas .Kokie yra įrodymai tokiems įsitikinimams?
Išmoktas optimizmas nėra nepagrįstų pozityvių teiginių kartojimas, čia svarbus ne-neigiamas mąstymas, tikslumas, įrodymų ieškojimas.
ii. Alternatyvos – kuriant alternatyvius specifinius, išorinius ir laikinus paaiškinimus.
Dauguma įvykių turi daug priežasčių, pesimistai mato vieną blogiausią.
iii. Rezultatai - nuginčyti žalingų įsitikinimų prasmę.
Žalingi įsitikinimai kartais būna teisingi. Bet netgi tada galima sumažinti jų katastrofiškumą. Net jei jie teisingi, kokia jų prasmė? Galima ieškoti įrodymų.
iv. Nauda – kelti klausimą apie įsitikinimo naudą. Kartais, įsitikinimo pasekmės svarbiau už pačio įsitikinimo teisingumą. Jei įsitikinimas nenaudingas, reikia pamėginti nuo jo atsiriboti, ar žiūrėti į ateitį. “Ar galiu pakeisti situaciją?”

D - SUSTABDYMAS
* Sustabdymas – yra keletas būdų kaip sustabdyti
negatyvias mintis
– Garsus skambutis, kortelė su STOP užrašu, balsu sau pasakyti STOP
– Apnikus blogoms mintims, skirkite šiek tiek laiko apmąstymui, galite parašyti savo mintis, jausmus, kurie šiuo momentu kyla, tam, kad po kiek laiko tai apgalvotumėte.
– Norint, kad mintys nesugrįštų į neigiamus įsitikinimus, nukreipkite dėmesį kitur, pvz. į mažą daiktą, kurį matote

5-E. Galiausiai, pastebėkite, kur tampa nukreipta
jūsų energija, noras veikti po to, kai nuginčijate negatyvius įsitikinimus. Po kiek laiko, diskusija, ginčas tampa greitesni ir efektyvesni, nes atsirandantis energingumas tampa pastiprinimu. Teigiamas įvykių interpretavimo stilius palaipsniui tampa įprastu atsaku.

“JEI NESULAUKI STEBUKLO –TAPK JUO PATS”
“Gyvenime svarbiau ne turėti, o būti. Gali būti apsuptas daugybės daiktų, kuriuos nusipirksi už visus savo pinigus, bet vistiek gali likti nelaimingas. Pažįstu žmonių, kurie turi tobulus kūnus, bet jie neturi nė pusės laimės, kurią aš radau. Keliaudamas mačiau daugiau džiaugsmo Mumbajaus lūšnynuose ar tarp Afrikos našlaičių, nei daugelyje turtingų ir klestinčių šalių.
Kodėl? Pasitenkinimą rasite tuomet, kai pilnai panaudosite savo talentus, visu pajėgumu. Pajuskite pilną džiaugsmą kas tai yra. Atsilaikykite pagundai bandyti gauti puikų namą, madingiausius drabužius, ar naujausią automobilį…. Jei ieškosite laimės vien daiktuose, jų niekada nebus gana.
Apsidairykite aplinkui. Pažvelkite į savo vidų.”
― Nick Vujicic

100
Q

SANTYKIAI IR SVEIKATA

A
  • Seniai žinoma, kad platus socialinių ryšių tinklas yra susijęs su mažesne mirties rizika (Berkman, Syme,1979).
  • Išsami ilgalaikių tyrimų analizė parodė, kad tyrimų dalyviams su silpnesniais socialiniais ryšiais mirties rizika buvo didesnė 50%. Tuo tarpu stipresni ir labiau tenkinantys artimi santykiai buvo susiję su mažesniu mirtingumu. (Holt-Lunstad et al. 2010)
  • Pvz., Cole ir kolegos (2007) nustatė, kad nuolat vienišiems asmenims būdinga padidėjusi uždegiminių ligų rizika.
101
Q

SANTYKIAI IR PSICHOLOGINĖ GEROVĖ

A
  • Tyrimų rezultatai taip pat patvirtina, kad tarpasmeniniai santykiai yra susiję su subjektyviai vertinamu laimingumu ir pasitenkinimu gyvenimu (pvz., Keyes, 1998).
  • Priešingai, socialinė izoliacija ir vienatvė yra glaudžiai susijusios ne tik su depresija ir kitais nuotaikos sutrikimais (pvz., Cacioppo ir Cacioppo, 2014), bet ir su kitais psichikos sutrikimais: šizofrenija, asmenybės sutrikimais, priklausomybe nuo psichoaktyviųjų medžiagų.
102
Q

AR TARPASMENINIAI SANTYKIAI TEIKIA TIK NAUDĄ?

A
  • Netektys santykiuose (partnerio mirtis, skyrybos) stipriai pablogina psichologinę gerovę.
  • Negatyvūs socialiniai santykiai gali būti stiprus streso šaltinis. Pvz., Intimiuose santykiuose patiriamas priešiškumas ir konfliktiškumas siejasi su didesne mirties rizika dėl širdies ir kraujagislių ligų; silpnesne imunine sistema.
    Taigi geresnei žmogaus sveikatai ir psichologinei gerovei užtikrinti yra svarbi tarpasmeninių santykių kokybė.
103
Q

ARTIMŲ SANTYKIŲ SVARBA

A

ARTIMŲ SANTYKIŲ SVARBA
* Ryšys su kitais žmonėmis, bendrumo jausmas – stipriausia motyvacinė, varomoji jėga.
* Anot A. Adler ir jo teorijos šalininkų, svarbiausias kiekvieno žmogaus tikslas – jaustis kurios nors bendruomenės dalimi ir patenkinti priklausymo jai poreikį.
* Bet koks individo elgesys – tinkamas ir netinkamas- yra siekis patenkinti šį poreikį.
* Kitų tyrėjų įsitikinimu, tik priklausyti nepakanka – svarbu, kad santykiai būtų artimi.

104
Q

Pozityvūs santykius stiprinantys veiksniai

A

PAsitikėjimas
Saugumas
Pozityvios emocijos
MEilė
Įsisamoninimas
Dėkingumas
Pozityvus reagavimas

105
Q

PASITIKĖJIMAS

A

PASITIKĖJIMAS - aukštas pasitikėjimo lygis gali padėti poroms atlaikyti santykių sunkumus ir stiprinti įsipareigojimą vienas kitam. Pasitikėjimas skatina atvirumą, sąžiningumą ir emocinį jautrumą.

106
Q

JAUČIAMAS SAUGUMAS –

A

JAUČIAMAS SAUGUMAS – sumažina jaučiamo atstūmimo grėsmę, didina meilės ir priėmimo santykiuose jausmą.

107
Q

POZITYVIOS EMOCIJOS SANTYKIUOSE
Asmenys, dažniau reiškiantys pozityvias emocijas:

A

Asmenys, dažniau reiškiantys pozityvias emocijas:
* sklandžiau bendrauja
* jų santykių kokybė yra geresnė
* santykiai yra artimesni (Berry et al., 2000)

108
Q

KAIP POZITYVIOS EMOCIJOS VEIKIA ARTIMUS SANTYKIUS?

A
  • Džiaugmas yra kaip pirminis noro bendrauti ir bendradarbiauti signalas. Todėl žmonės gerai identifikuoja džiaugsmo emociją.
  • Pvz., kai nuotraukose vaizduojami teigiamas ir neigiamas emocijas demonstruojantys veidai, džiaugsmas aptinkamas greičiau ir tiksliau nei pyktis ar baimė (pvz., Juth et al., 2005).
  • Kartu išgyventos pozityvios emocijos, tokios kaip linksmumas, malonus susijaudinimas, sudaro sąlygas atsirasti ilgai trunkantiems santykiams.
  • Tyrimai taip pat rodo, kad šypsenos rodymas gali padidinti tarpusavio ryšį, tarp žmonių kurie anksčiau nebuvo pažįstami.
109
Q

MEILĖ

A

Meilė nėra vien biologija, bet ji yra ir biologija.
* Oksitocinas išsiskiria smegenyse kaip atsakas į socialinį kontaktą, ypač į odaoda kontaktą.
* Oksitocinas sumažina nerimą, padidina pasitikėjimą kitais, skatina prosocialų elgesį.
* Kai motinos žiūri į savo vaikų nuotraukas, yra deaktyvuojamos jų smegenų sritys, atsakingos už neigiamas emocijas (Bartels, Zeki, 2004)

110
Q

MEILĖS TIPAI

A

Yra išskiriama daug skirtingų meilės tipų, tačiau galima išskiti du pagrindinius romantinių santykių meilės tipus („o gal stadijas?“):
* AISTRNGA MEILĖ (angl. passionate): intensyvi emocinė ir fizinė trauka, turinti evoliucinį pagrindą.
* ATJAUČIANTI / DRAUGIŠKA MEILĖ (angl. compassionte)
(Underwood,2002): pasižymi giliai įsitvirtinusiu prisirišimu, emociniu artumu, stipriu ryšiu, kuris stiprėja laikui bėgant. Ši meilės rūšis remiasi bendrom patirtim, abipusia pagarba, supratimu ir įsipareigojimu vienas kitam. Stabilesnė ilgalaikiškesnė meilės forma, keičianti aistringos meilės stadiją, kuri prognuozuoja pasitenkinimą santykiais.

111
Q

MEILĖ IR TEISINGUMO TEORIJA (JOHN RAWLS, 1971)

A
  • Artimi santykiai tęsiasi kol abi pusės tiki, kad tai, ką jie gauna iš santykių, yra proporcinga tam, ką jie duoda.
  • Teisingi, lygiaverčiai santykiai tęsiasi, neteisingi nutrūksta
  • Dalinamės tarpasmeniniais ištekliais, socialine parama
  • Tai ne vienintelis veiksnys, lemiantis santykių ilgalaikiškumą.
112
Q

SĖKMINGI ILGALAIKIAI SANTYKIAI

A
  • Sėkminga santuoka susijusi su produktyviu nesutarimų sprendimu (Gottman, 1989) – ne vengimu!
  • 5:1 pozityvumo-negatyvumo santykis
  • Akcentuok gera, o ne eliminuok bloga (Gottman, 2000)
113
Q

SĖKMINGI ILGALAIKIAI SANTYKIAI PAGAL
GOTTMAN(1989)

A

Pozityvios sąveikos:
* Susidomėjimo rodymas
* Teigiamų jausmų rodymas
* Parodymas, kad kitas svarbus (taip pat ir per mažus dalykus)
* Teigiamas kito vertinimas
* Ieškojimas bendro sutarimo taškų
* Empatija ir atsiprašymas
* Sugebėjimas pažvelgti iš partnerio perspektyvos
* Pajuokavimai
Negatyvios sąveikos, didinančios skyrybų riziką (Gottman, 1998; :
* Panieka
* Kritiškumas
* Gynybinės pozicijos užėmimas
* Atsiribojimas
* Neigiamų emocijų grąžinimas

114
Q

DĖKINGUMAS TARPASMENINIUOSE SANTYKIUOSE

A

Daugiau nei „Ačiū“.
Dėkingumas santykiuose, tai kito asmens vertės ir jo pastangų pripažinimas, bei vertinimas.

115
Q

DĖKINGUMO SANTYKIUOSE FUNKCIJA

A
  • Stiprina santykius: dėkingumo išreiškimas skatina kitą jaustis vertinamu ir dėkingu, tai stiprina emocinį ryšį, skatina abipusią pagarbą, priklausymo jausmą – sveikų santykių pagrindą (pvz. Algoe et al., 2010).
  • Didina pasitenkinimą: dėkingumas padeda asmenims sutelkti dėmesį į teigiamus savo santykių aspektus (pvz.Gordon et al., 2012).
  • Gerina bendravimą: kai žmonės jaučiasi vertinami, jie labiau linkę išreikšti savo jausmus ir rūpesčius, tai sustiprina tarpusavio pasitikėjimą, santykių skaidrumą (pvz., Lambert, Fincham, 2011).
  • Mažina konfliktus: partnerio teigiamo indėlio pripažinimas, gali sumažinti konfliktus, nes perkelia dėmesį nuo trūkumo prie „gausos“, nuo skundų prie dėkingumo. Mažėja nesutarimų dažnumas ir intensyvumas (DeWall et al., 2012)
  • Skatina abipusį gerumą: kai bendravimo partneris reiškia dėkingumą, kitas tikėtina, kad atsakys panašiai, sukurdamas tarsi „gerumo ir įvertinimo ciklą“, kuris stiprina santykius (Algoe, 2012).
  • Pagerina asmeninę psichologinę gerovę: Be naudos santykiams, dėkingumo reiškimas ir gavimas siejasi su padidėjusia laime, sumažėjusiu stresu ir optimistiškesniu požiūriu į gyvenimą (Wood, 2012).
116
Q

ĮSISĄMONINIMAS (ANGL.MINDING) SANTYKIUOSE

A

(Harvey, Omarzu, 1997)
* ĮSISĄMONINIMAS – tai abipusio pažinojimo procesas, vykstantis nepertraukiamai visą socialinių santykių palaikymo laiką ir sujungiantis mintis, jausmus ir elgesį.

117
Q

ĮSISĄMONINIMO (ANGL.MINDING) SANTYKIUOSE KOMPONENTAI

A
  • Pažinojimas ir buvimas žinomu: aktyvus partnerių siekis suprasti vienas kito mintis, jausmus ir patirtis. Partneriai skatinami, dalintis asmeninėmis patirtimis, atskleisti savo mintis bei jausmus, taip ugdomas gilesnis abipusis supratimas. Domėjimasis partneriu.
  • Atribucija į asmenį arba į situaciją: Vietoj neigiamo partnerio veiksmų vertinimo, apsvarstomos ir išorinės aplinkybės. Žinojimas, kaip partneris reaguoja tam tikrose situacijose.
  • Priėmimas ir pagarba: partnerio unikalių savybių vertinimas ir pagarba skirtumams.
  • Abipusiškumas: abiejų partnerių poreikių lygiavertis patenkinimas.
  • Tęstinumas: įsisąmoninimassantykiuose yra ilgalaikis procesas.
118
Q

TEIGIAMOS ŽINIOS IŠKLAUSYMAS

A
  • Kai įvyksta neigiami įvykiai, socialinė parama, pagalbos teikimas padeda žmonėms įveikti stresą ir neigiamas emocijas.
  • Kaip išklausyti gerą žinią?
  • Pasakojimas kitiems apie gerus nutikusius įvykius padeda stiprinti pozityvias emocijas.
  • Mokslininkai nustatė, kad kai mes tinkamai išklausome artimų žmonių teigiamas naujienas, mes stipriname tarpusavio ryšius.
119
Q

TEgiamos žinios išklausymas (tipai)

A

Aktyvus konstruktyvus
Pasyvus konstruktyvus
Aktyvus destruktyvus
Pasyvus destruktyvus

120
Q

Aktyvus konstruktyvus

A

Entuziastingas atsakas
“o tai šaunu, lažinuosi kad tu dar sulauksi ir daugiau paaukštinimų”

121
Q

Pasyvus konstruktyvus

A

Tylus atsakas: tai gerai, brangusis/brangioji

122
Q

Aktyvus destruktyvus

A

Atsakas, kai pabrėžiami galimi trūkumai) ar dabar jie daugiau tikėsis iš tavęs?

123
Q

Pasyvus destruktyvus

A

rodomas nesidomėjimas
Visą fieną šiandien lijo

Sveikatos psichologija 2 pusmetis (11 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions