Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Sveikatos psichologija 2 pusmetis > Fiziologija (tarpiniui - 1) > Flashcards

Fiziologija (tarpiniui - 1) Flashcards

1
Q

Neurono sandara (daliu funkcijos)

A

Kūnas - branduolys ir DNR.
Kūne sintezuojami baltymai, po to tie baltymai transportuojami į ataugėles.
Ataugėlės - 2 tipų:
1) Dendritinis medis (gauna kontaktą iš kitų neuronų)
2) Aksonas (į jį elektriniai signalai keliauja į terminales - sinapses, iš kur vėlgi išleidžiamas neurotransimiteris ir signalas tokiu būdu perduodamas kitiems neuronams.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Kiek vienas neuronas gauna sinapsių?

A

Vienas neuronas gauna apie 1000 sinapsių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Glija

A

Glija tiesiogiai nedalyvauja sinapsiniame ir elektriniame signalo perdavime.
Jų palaikomoji funkcija - padeda suformuoti sinapsinius kontaktus ir palaiko neuronų funkciją.
Jų yra 3x daugiau negu neuronų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Glijos funkcijos

A

1) Palaiko joninę neuronų terpę, moduliuoja signalų sklidimų greitį neuronuose;
2) Moduliuoja sinapsinį perdavimmą paimdamos neutrotransmiterį;
3) Dalyvauja neuronų vysteymęsi;
4) Atlieka pažeidimų ar infekcijų pašalinimo funkcijas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Subrendusioje centrinėje nervų sistemoje yra 3 glijos ląstelių rūšys:

A

1) Astrocitai
2) Oligodendrocitai
3) Mikroglija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Astrocitai (kur yra; funkcija)

A

Astrocitai yra galvos ir nugaros smegenyse.
Pagr F - palaikyti atitinkamą cheminę neuronų aplinką signalų perdavimui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Oligodendrocitai (kur yra; funkcija)

A

Yra centrinėje nervų sistemoje
F - suformuoja sluoksniuotą turtingą lipidais mielino dangalą aplink aksonus

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Mikroglijos (funkcija)

A

Išvalo nervinį audinį po pažeidimų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Astrocitai valdo smegenų maitinimą. Su kuo jie sąveikauja ties smegenų-kraujo barjeru?

A

Astrocitai sąveikauja su epitelinėmis ląstelėmis ties smegenų-kraujo barjeru ir valdo jų pralaidumą per išskiriamus peptidus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Kas sudaro mielino dangalą (ląstelės)

A

A) Švano ląstelės sukuria mielino dangalą aplink neurono aksoną.
B) Oligodendrocitai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Fosfolipidų dvisluoksnę ląstelių membraną formuoja?

A

Lipidai:
-fosfatidilcholinas;
-fosfatidilethanolaminas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Fosfolipidų dvisluoksnė ląstelių membrana (sandara)

A

Hidrofilinė galva - poliarinė (turi krūvius, todėl atgręžta į vandens terpę. Krūviai atsiranda dėl fosfato grupės.)
Uodegos - hidrofobinės (neturi krūvių) suformuotos iš angliavandenilių ir yra atsuktos viena į kitą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Molekulių šiluminis judėjimas - difuzija (temp kintant kaip kinta judėjimas?)

A

Krentant temperatūrai - letėja.
Augant - greitėja.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

(Galbūt difuzijoje) kaip priklauso sklidimas nuo molekulių ar jonų dydžio?

A

Kuo didesnė molekulė/dalelė - tuo sunkiau sklisti

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Difuzija per membraną (kodėl molekulės gali skverbtis pro membraną)?

A

Molekulės gali skverbtis pro membraną dėl šiluminio judėjimo.
Jos susiduria su judančio tirpalo molekulėmis ir įgauna tam tikrą greitį ir gali tada prasiskverbti pro membraną.
Tokiu būdu einant laikui, galų gale nusistovi pusiausvyra. Srautas iš vienos pusės pasidaro lygus kitos pusės srautui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

SKIRTINGAS LIPIDINIO DVISLUOKSNIO PRALAIDUMAS

A

Barjeras nori išstymti krūvį nešančią molekulę.
Hidrofobinės molekulės (neturinčios krūvio) - didelis pralaidumas. spec. transporto nereikia.
Mažos poliarinės molekulės be krūvio taip pat praeina, bet laidumas mažesnis.

Didelės poliarinės molekulės be krūvio - nepraeina (mažas pralaidumas)
Jonų dėl krūvio pralaidumas mažas (reikia ATP, kad iškreipti sluoksnį) reikia spec mechanizmų transportui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Kokį slėgį sukelia vandens judėjimas?

A

Osmotinį slėgį

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Ar gali vanduo praeiti pro membraną?

A

Taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Praeinant vandeniui pro membraną, koks slėgis atsiranda?

A

Osmotinis slėgis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Ar gali osmoso slėgio nelygumas lemti ląstelės žūtį? Kodėl?

A

Dėl didesnės mažų molekulių koncentracijos ląstelės viduje, vandens koncentracija išorėje yra didesnė ir jis juda į vidų, kas gali suardyti ląstelę. (Šitas dalykas jau seniai naudojamas maisto konservavimui)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Kas suvienodina osmosinius slėgius?

A

Aktyvus jonų koncentracijų skirtumo palaikymas tarp vidaus ir išorės suvienodina osmosinius slėgius.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Kokie yra baltymai atliekantus pernašą per membraną?

A

Kanalų baltymai, kurie turi specialias poras per visą membranos storį ir jomis gali tekėti jonai.
Specialūs nešiklių baltymai, kurie praeina per visą membraną, todėl gali atlikti didesnių molekulių pernašą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Membranos transporto tipai

A

1) Pasyvus transportas (nereikalauja ATP)
2) Aktyvus transportas (reikia ATP)

1.1) Paprastoji difuzija - iš didesnės konc. į mažesnę.
1.2) Palengvintoji difuzija (ber reikia kanalų ar nešiklių).

2.1) Pirminis aktyvus transportas - naudoja ATP, sukuria jonų konc. skirtumą (reikia nešiklių)
2.2) Antrinis aktyvus transportas - naudoja jau sukurtą jonų koncentracijų skirtumą (reikia nešiklių)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Kokiu būdu pernešimas per kanalus vyksta greičiau? Nešiklių pagalba ar pro kanalus?

A

Pernaša vyksta greičiau per kanalus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Kanalo pralaidumas gali būti valdomas 2 būdais?

A

1) Kažkokios medžiagos - agonistu
2) Elektriniu būdu (dėl elektrinio potencialo pokyčio)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

Ar kanalai yra selektyvus tam tikriems jonams?

A

Taip

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

Kaip priklauso difuzijos greitis nuo nešiklio?

A

Jeigu difuzijai nereikia nešiklio - difuzijos greitis nėra apribotas. Jis priklauso nuo koncentracijų skirtumo vienoje ir kitoje membranoje.

Jei reikalingas nešiklis - nešiklis turi ribotą greitį. Didėjant koncentracijai vienoje pusėje, geitis auga, bet pasiekia tam tikrą maksimalią vertę, kuri jau nusakyta pačio baltymo nešiklio savybių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

Integralieji baltymai (sudarantys kanalus) kokia dažniausiai ertmę sudaro?

A

Hidrofilinę ertmę

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

Na K siurblys (kas perneša juos ir po kiek) ir kas juos padeda pernešti?

A

Aktyvuojama ATPazė perneša jonus prieš koncentraciją: 3Na į išorę ir 2K į vidų.
Prisijungus prie ATPazės, ATP skaldoma į ADP+Pi. Šitas skaldymas suteikia energijos pernešti

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

Na ir K jonai, kur jų daugiau?

A

Na jonų viduje mažai
K jonų viduje daug

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

Kokia speciali medžiaga blokuoja Na/K transportą? Ir kur prisijungia?

A

Oubainas.
Prisijungia K jonų prisijungimo vietoje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

Kam reikalingi Ca2+ jonai?
Ar daug ramybės metu raumenų ląstelėse?

A

Ca2+ reikalingi raumenų susitraukimui, reguliuoja daugelio fermentų aktyvumą, yra antrinis informacijos nešiklis.
Ca2+ jonų koncentracija raumenų ląstelėse ramybės metu - žema.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
33
Q

Kur sukaupiami kalcio jonai raumenyse?

A

Sarkoplazminiame tinkle

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
34
Q

Sąnaša
Prienaša

A

Sąnaša - simportas
Prienaša - antportas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
35
Q

Kas atlieka sąnašą?
Kas atlieka prienašą?

A

Na/gliukozės nešiklis atlieka sąnašą, nes natrio jonų judėjimas į vidų, kuris suteikia energijos ir gliukozės pernešimui į vidų. Jos juda viena kryptimi.

Na/Cl nešiklis atlieka prienašą. Mes Na+ jonams judant į vidų suteikiama energija išnešti Ca2+ jonus į išorę. Tokiu būdu palaikoma maža Ca2+ koncentracija citozolyje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
36
Q

Didelių molekulių transportas

A

Egzocitozė - suformuojamos vezikulės, joje patalpinama medžiaga, jai susiliejus su membrana, medžiagos išleidžiamos į išorę.

Endocitozė - priešingas transportas. Atsiranda įdubimas dėl klatrino, suformuojamos vezikulės ir tokiu būdu esančios membranoje arba išorėje, gali patekti į ląstelės vidų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
37
Q

Dirgliosioms ląstelėms priklauso?

A

Nervinės, raumeninės ir tam tikros sekrecinės ląstelės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
38
Q

Dirgliosios ląstelės, jose dirginimui pasiekuis slenkstinę reikšmę, kas nutinka?

A

Įvyksta staigus elektrinio potencialo pakitimas (impulsas), vadinamas veikimo potencialu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
39
Q

Koks yra klasikinis membranos potencialo matavimo būdas?

A

Mikroelektrodinis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
40
Q

Membranos ramybės metu potencialas dydis?

A

Neigiamas.
Daugelio nervinių ląstelių - -70mV
Skersaruožių raumenų - -90mV

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
41
Q

Dėl ko ant membranos paviršiaus viduje ir išorėje išsidėsto skirtingi krūviai?

A

Dėl elektrostatinės traukos.
(Teigiamas traukia neigiamą ir kadangi jie negali praeiti pro membraną, jie pritraukia vienas kitą ir tokiu būdu kompensuoja vienas kitą.)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
42
Q

Ką reiškia poliarizuota?

A

Reiškia vienoje membranos pusėje teigiami, kitoje neigiami krūviai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
43
Q

Kokie ląstelės kanalai atidaryti ramybės metu?

A

Kalio jonų kanalai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
44
Q

Depoliarizacija

A

Skirtumo sumažėjimas, pvz nuo -70 iki -50mV

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
45
Q

Hiperrepoliarizacija

A

Skirtumo padidėjimas , pvz nuo -70 iki -90mV

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
46
Q

Nuo ko priklauso ramybės potencialas?

A

Ramybės potencialas priklauso nuo kalio išorinės koncentracijos, kadangi būtent kalio jonams laidumas yra didžiausias.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
47
Q

Kada įvyksta ilgalaikė depoliarizacija?

A

Dėl ilgai trunkančios K srovės iš ląstelės, sumažėjęs K+ koncentracijų skirtumas ląstelės viduje ir jos išorėje lemia K pusiausvyros potencialo Ek mažėjimą, t.y

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
48
Q

Kada įvyksta ilgalaikė hiperpoliarizacija?

A

Atitinkamai sumažėjus K koncentracijai ląstelės išorėje, didėja K koncentracijos gradientas ir įvyksta ilgalaikė hiperpoliarizacija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
49
Q

Ką veikia koncentracijų gradientas?

A

Šiluminį judėjimą,
Difuzijos stiprumą (atitinkamai srautus);
Elektrinį potencialą, kuris lemia elektrinę jėgą (Atitinkamai srautus).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
50
Q

Kaip nusistato K jonų pusiausvyra, į kur nukreipti srautai?

A

Dėl gradiento nukreipti kalio jonai į išorę. o dėl elektrinio potencialo viduje, vėlgi kalio jonus traukia elektrinė jėga ir dėl to tie srautai susilygina, nusistato pusiausvyra.

51
Q

Kaip yra su natro jonais? Kur jų daug ir kad juos kur traukia? Kur srautai nukreipti?

A

Natrio daug išorėje, todėl difuzija vyktų į vidų. Elektrinė jėga taip pat traukia natrio jonus į vidų. Todėl srautai reguliuojami. Abu srautai nukreipti į ląstelės vidų.

52
Q

Pasyvus signalo sklidimas?

A

Hiperpoliarizacijos atsakai, kai gaunama neigiamą potencialą, bet kad gali būti ir teigiami signalai.
Pasiekus slenkstinę vertę atsiranda aktyvus potencialas.

53
Q

Kaip sferiniame neurone gęsta signalas?

A

Eksponentiškai

54
Q

Signalų gęsimas dendrite?

A

Jeigu membranos varža yra maža, vadinasi yra daug baltymų (jie turi didelį laidumą), jie praleidžia kalio jonus - tada gęsimas vykstų labai greitai.
Priešingu atveju vyksta labai lėtai

55
Q

Ilgos struktūros lemią signalo greitėjimą ar gesimą?

A

Gęsimą.

56
Q

Kas yra aktyvus atsakas?

A

Veikimo potencialas

57
Q

Ar skiriasi veikimo potencialų vertės?

A

Ne, visi veikimo potencialas yra vienodos vertės.

58
Q

Koks gali būti pasyvus atsakas?

A

Pasyvus atsakas gali būti neigiamas/teigiamas/didelis/mažas

59
Q

Kodėl vyksta toks greitas potencialo veikimas?
Koks svarbus mechanizmas?

A

Svarbus mechanizmas - regeneratyvinis procesas.
Yra stimulas, kuris sukelia pradinę depoliarizaciją, membrana pasidaro teigiamesnė ir ta depoliarizacija įjungia natrio kanalus, kurie yra jautrūs potencialui. Pro kanalus įteka natrio jonai, jie dar labiau padidina depoliarizaciją, kuri dar labiau atidaro papildomai natrio kanalų ir srautas dar padidėja.
Vyksta tol, kol visi atidaromi.

60
Q

Kokios yra trys natrio kanalų būsenos?

A
  1. Uždaryta būsena
  2. Atidaryta būsena - jei įleidžiamas teigiamas krūvis/depoliarizacija.
  3. Inaktyvuota (uždaryta) būsena.
61
Q

Kas nutinka dėl natrio kanalų inaktyvacijos?

A

Papildomai atsidaro kalio kanalai.
Kalio kanalai jautrūs membranos potencialui ir jie atsidaro, kai yra stipri depoliarizacija.
Jie išneša teigiamą krūvį ir dėl to membranos potencialo vertė krenta. Ir būtent tai padaro membraną neigiamesnę negu buvo prieš tai.
Paskui šitie kanalai užsidaro.

62
Q

Kas yra absoliutus refrakterinis periodas?

A

Kai sekančio veikimo potencialo sugeneruoti negalima.
Nes natrio kanalai, kurie buvo atsidarė, jie inaktyvuoti ir jiems reikia laiko, kad grįžtų į ramybės būseną.

63
Q

Kas yra Santykinis refrakterinis periodas?

A

Periodas nuo absoliutinio refrakterinio periodo pabaigos iki pirmo atsistatymo

64
Q

Dėl ko atsiranda depoliarizacija?

A

Dėl Na jonų įtekėjimo į ląstelę

65
Q

Dėl ko įvyksta repoliarizacija?

A

Dėl Na kanalų inaktyvacijos ir porencialo valdomu K kanalų atsidarymo.

66
Q

Kuo perduodamas veikimo potencialas be gęsimo?

A

Aksonu

67
Q

Saltatorinis perdavimas

A

yra aksonas, kuris apgaubtas mielinio, yra Ranvje sąsmaukos, kurios yra atviros ir jose yra natrio kalio kanalai.
Tose vietose, depoliarizacija ateina į Ranvje sąsmauką, įteka natrio jonai, nes atsidaro natrio kanalai ir šitas įtekėjimas sukelia papildomą depoliarizaciją, kuri sklinda į sekančią Ranvje sąsmauką ir čia vyksta papildomas jonų įtekėjimas.

68
Q

Kodėl saltatorinis perdavimas greitesnis?

A

Nes po mielino dangalu srauto nėra. Sklidimas vyskta nuo vienos sąsmaukos prie kitos ir srovė neprarandama.

69
Q

Nervinių pluoštų klasifikacija

A

1) A-alfa Jutiminių receptorių aksonai (storiausi
2) A-beta Mechanoreceptoriai (iš odos)
3) A-delta Perduodama info apie skausmą ir temp
4) C Nemielinizuotos. SKausmo, temp, niežėjimo informaciją perduoda

70
Q

Kada joniniai kanalai atsidaro?

A

Keičiantis membranos potencialui.

71
Q

Iš kokio gyvūno nuklonavo natrio kanalus?

A

Elektrinio ungurio

72
Q

Kodėl ramybės būsenoje natris neteka pro kanalus?

A

Nes koncentracijos gradientas ir membranos potencialas neigiamas.

73
Q

Jei pvz. amino rūgštis polinė, ką tai reiškia?

A

Mėgstanti vandenį

74
Q

Jei pvz. amino rūgštis nepoliarinė, ką tai reiškia?

A

Nemėgsta vandens

75
Q

Kokia gali būti amino rūgštis?

A

Hidrofobinė
Hidrofilinė

76
Q

Iš ko sudarytas Na kanalas?

A

Iš 4 dalių, turinčių po 6 transmembraninius veienetus, t.y. 6 alfa spirales, kurios hidrofobinės ir yra membranoje

77
Q

Na kanalas.
Ką formuoja amino rūgštys esančios tarp 5-6 alfa vijų?
O kas yra 4 transmembraninės vijos?

A

Formuoja laidžią jonams kanalo porą.
S4 yra potencialo sensoriai

78
Q

Kiek žinomų natrio kanalų?

A

9 tipai

79
Q

Iš ko klonuoti K kanalai?

A

Iš musyčių

80
Q

K kanalai heterotetramerai. Ką tai reiškia?

A

Sudaryti iš keturių subvienetų.

81
Q

Kokie yra 2 pagrindiniai Ca kanalų tipai?
Kiek yra pogrupių ir kokie?

A

1) Žemo slenksčio
2) Aukšto slenksčio

3pogrupiai:
- L tipo
- N tipo
- T tipo

82
Q

Signalo tarp ląstelių perdavimo būdai?

A
  1. Nespecializuotas
  2. Efaptinis
  3. Elektrinė sinapsė
  4. Cheminė sinapsė
83
Q

Nespecializuotas perdavimas

A

Pats paprasčiausias, nereikalauja specifinių stuktūrų tarp ląstelių.
3 tipai

1.1 Humoralinis perdavimas - į ląstelės aplinką patenka medžiagos.
1.2 Parakrininis - viena ląstelė išleidžia signalus į aplinką ir šitie signalai veikia greta esančias ląsteles.
1.3 Autokrininis - tos pačios medžiagos, kurios išleidžiamos iš ląstelės, gali veikti ir pačią ląstelę

84
Q

Ką įnervuoja judinamasis aksonas?

A

Įnervuoja raumeninę skaidulą

85
Q

Kas sudaro nervo ir raumens jungtyje sinapsę?

A

Nervo ir raumens sinapsę sudaro gumbelio aktyviosios srities membrana, vadinama presinapse ir turinti N cholinerginių receptorių raumens postsinapsinę membrana.

86
Q

KAs yra raumeninė skaidula?

A

Raumeninė skaidula - tas motorinis vienetas, kuris gauna inervaciją tik iš vieno motoneurono, todėl motoneuronai vystantis išgyvena tik tada, kai suranda savo skaidulą, kurią gali valdyti

87
Q

Nervo ir raumens jungtis. Neurotransmiterių išleidimas.

A

Veikimo potencialui plintant motoneurono aksonu ir pasiekus galinę jo dalį, presinapsine membrana depoliarizuojasi ir joje atsidaro elektriniai Ca2+ kanalai.
Tada Ca2+ jonai elektrocheminio gradiento kryptimi juda į aktyviąją sinapsinio gumbelio sritį.
Dalis sinapsinių pūslelių būna “prikibusios” prie presinapsinės membranos. Ca2+ jonų koncentracijos didėjimas sukelia dalies sinapsinių pūslelių susiliejimą su presinapsine membrana ir ACh išsiskyrimą į sinapsinį plyšį egzocitozės būdu.

88
Q

Atsižvelgiant į vietą, sinapsės gali būti?

A

1) Aksosomatinės - vienos ląstelės aksono sąlytis su kitos ląstelės kūnu)
2) Aksodendritinės (aksono sąlytis su dendritais)
3) Aksoaksoninės
4) Dendrodendritinės

89
Q

Kaip vyskta sudėtinis veikimo potencialas neuronuose?

A

VIsų pirma sužadinama a-alfa ir a-beta (storiausi aksonai) jie ateina greičiausiai iki registravimo vietos ir todėl stebimas pirmas pikas-viršūnė.
Vėliau po vienos kitos mili sekundės ateina mielinizuotų plonesnių skaidulų a-delta veikimo potencialo generavimas (dar viena viršūnė)
Tačiau po to yra daug lėtesnis potencialas, kuris generuojamas nemielinizuotų skaidulų veikimo potencialo, būtent C skaidulų (jos įvaraus skersmens, todėl sklidimo greitis įvairus.

90
Q

Kurie veikimo potencialo sukelti stimulai sumuojasi į bendrą signalą ir turi keletą pikų?

A

Elektrinio stimuliavimo sukelti veikimo potencialai sumuojasi į bendrą signalą, turintį keletą pikų.

91
Q

Srovės įtakojančios spaikavimą neuronuose.
Kas veikimo potencialo metu įjungia K kanalus?

A

Veikimo potencialo metu į ląstelės vidų per Ca kanalus patenka Ca2+ jonai, kurie įjungia K kanalus.
Ir šiais lįtais kanalais ištekanti K srovė sukelia lėtą hiperpoliarizaciją.

92
Q

Kas atsakingas už labai greitą cheminio signalo išleidimą iš sinapsinės terminalės?

A

Vezikulių susiliejimas

93
Q

Kas yra neurotransmiterio kvantas?

A

Mažiausias neurotransmiterio kiekis, galintis išsisikirti sinapsėje vienos pūslelės.

94
Q

Kas padidina neurotransmiterio kvantų išsiskyrimo tikimybę?

A

Tikimybę labai didina veikimo potencialo Ca2+ jonų srautas į sinapsinį gumbelį pro elektrinius Ca2+ kanalus.

95
Q

Nervo ir raumens jungtis

A

Acetilcholinas prisijungdamas prie N cholinerginių receptorių postsinapsinėje raumens membranoje, atidaro cholinerginio receptoriaus jono kanalą.
Pro jį skveriasi Na+ ir K+ jonai ir sukelia galinės plokštelės potencialą.
Ši depoliarizacija atidaro raumens membranos elektrinius Na+ kanalus ir sukelia veikimo potencialą.

96
Q

Veiksniai keičiantys signalo perdavimą nervo ir raumens jungtyje

A
  1. Jei pažeidžiami neuronai (virusas, perpjaunamas nervas (denervacija))
  2. Toksinai (sutrikdo ACh pūslelių susiliejimą ar presinapsine membrana ir išsiskyrimą į sinapsinį plyšį) - sukelia raumenų silpnumą
  3. Sumažėjusi Ca2+ ar padidėjusi Mg2+ koncentracija
  4. Kurarės grupės medžiagos
  5. Liga
97
Q

Kodėl neurotransmiterių poveikis yra jaudinamasis ir kokių?

A

Kadangi neurono išorėje natrio jonų daugiau negu viduje, tai:
-Glutamato
-Acetilcholino
-Serotonino
-ATP
poveikis jaudinamasis., nes atidarius receptorių joniniams kanalams, į neuroną įteka natrio jonai ir padidina jo membraninį potencialą.

98
Q

Kokių neurotransmiterių poveikis slopinamasis ir kodėl?

A

Neurotransmiterių:
-Gaba
-Glicino
poveikis dažniausiai slopinamasis, nes chloro koncentracija ląstelės viduje yra mažesnė už išorės.

99
Q

Kodėl srovės yra jaudinančios?

A

Nes natrio jonai teka elektrinio lauko ir gradiento kryptimi, todėl atitinkamai jų srautas daug didesnis negu kalio.

100
Q

Koks receptorių kanalas papildomai praleidžia Ca jonus?

A

NMDA

101
Q

Jonotropiniai receptoriai

A

Jonotropiniai receptoriai tiesiogiai atidaro postsinapsinės membranos jonų kanalus ir sukelia postsinapsinį potencialą

102
Q

Metabotropiniai receptoriai

A

Metabotropiniai receptoriai jonų kanalus veikia netiesiogiai ~per G baltymą, fermentą, antrinius tarpininkus, proteinkinazes.

103
Q

Kas yra sinapsinė gaištis?

A

Signalo perdavimas sinapsėje užtrunka 0,5ms ir šis laikas taip vadinamas

104
Q

Kada įvyksta neurotransmiterio išliejimas?

A

Esant membranos depoliarizacijai ir padidėjus kalcio koncentracijai šalia pūslelės.

105
Q

Skirtumai tarp neuroninių ir nervo - raumens sinapsių

A

-Raumeninę skaidulą inervuoja vienas motorinis aksonas (judinamasis) / tipišką smegenų ląstelę tūkstantis aksonų
-Galinė plokštelės potencialo amplitudė visada viršija slenkstį / kiekvienas aksonas inervuojantis neuroną sukelia mažą potencialą - ikislenkstinį.
-Nervo ir raumens jungtyje vienas aksonas garantuoja signalo perdavimą raumeninei ląstelei / veikimo potencialui neurone sukelti, reikalingas daugelio aksonų sinapsinis poveikis
- Motorinio neruono aksonas išskiria neurotransmiterį ACh / o smegenyse signalą tarp neuronų perneša įvairūs neurotransmiteriai.
- Nervo ir raumens jungtimi peruodamas tik jaudinimas / CNS sinapsės gali sukelti jaudinimą ir slopinimą

106
Q

Svarbiausi mažamolekuliniai neurotransmiteriai

A

Esteris acetilcholinas (ACh)
Biologiniai aminai
Amino rūgštys

107
Q

Kas yra stambiamolekuliniai neurotransmiteriai

A

neuropeptidai

108
Q

NEuropeptidai skirstomi:?

A
  • Pagumburio išskiriami faktoriai
  • Hipofizio hormonai
  • Smegenų peptidai
  • Cirkuliuojantys
  • Opiantiniai
  • NEurohipofiziniai peptidai
109
Q

Kas būtina įprastų neurotransmiterių sekrecijai?

A

Didelė kalcio koncentracija

110
Q

Kad reikia kuo mažesnės citozolinio kalcio koncentracijos

A

Neuropeptidų sekrecijai

111
Q

Nuo ko priklauso į sinapsinį plyšį išsisikiriančio neurotransmiterio kvantų kiekis?

A

Nuo laisvųjų Ca2+ konų koncentracijos sinapsiniame gumbelyje

112
Q

Dažninis palegvinimas?

A

Didėjantis neurotransmiterio kiekio išsiskyrimas dažnų impulsų salvės metu taip vadinamas

113
Q

Dažninė depresija

A

MažėjantiIs neurotransmiterio kiekio išsiskyrimas dažnų impulsų salvės metu taip vadinamas

114
Q

Potenciacija

A

Ilgesnį laiką išliekantis padidėjęs neurotransmiterio kiekio išsiskyrimas, jau pasibaigus impulsų salvei

115
Q

Kas yra elektrinių sinapsių sudėtinė dalis?

A

Koneksinai

116
Q

Kokius kanalus formuoja koneksinai?

A

Neselektyvius

117
Q

Cheminio signalo virmas elektriniu

A

Neurotransmiteris išsiskyręs iš sinapsinės galūnės, gali prisijungti prie receptoriaus molekulės.
Susijungę su transmiteriu jonotropiniai receptoriai pakeičia savo baltyminę konformaciją ir padidina joninio kanalo atsidarymo tikimybę.
Taip cheminis neurotransmiterio koncentracijos padidėjimo signalas virsta elektriniu signalu, pernešamu jonų srauto.

118
Q

Elektros srovė, tekanti sinapsiniais kanalais priklauso nuo?

A

-Membranos potencialo
-JOnų srauto pusiausvyros potencialo E(s) (dažniausiai artimas 0)
-Kanalų skaičiaus N
-Vienetinio kanalo laidumo
- Kanalo atsidarymo tikimybės

119
Q

Jaudinantys neurotransmiteriai atidaro?

A

Katijonų kanalus ir pro juos teka Na+ į ląstelę.
Vadinasi tokie neurotransmiteriai sukelia depoliarizaciją.

120
Q

Slopinantys neurotransmiteriai atidaro?

A

K+ arba Cl- kanalus.
Pro juos arba teka K+ iš lastelės/ arba Cl į ląstelę.

121
Q

Kodėl gaba ir glicino poveikis slopinamasis?

A

Nes jų receptoriai praleidžia Cl- jonus.
Chloro koncentracija ląstelės viduje yra mažesnė už išorinę

122
Q

Postsinapsinės membranos glutamato receptoriai skirstomi į 2 grupes:

A
  • Jonotropiniai receptoriai yra jonų kanalai, kurie atsidaro glutamato molekulėms prisijungus prie receptoriaus
  • Metabotropiniai receptoriai tiesiogiai, per molekulinius signalo tarpininkus valdo didelį skaičių jonų kanalų ir reguliuoja biocheminius ląstelės vyksmus.
123
Q

NMDA kanalo savybės

A

-Praleidžia Na, K, Ca jonus
-Kanalas atsidaro tik dalyvaujant glicinui
-Kanalą valdo ne tik neurotransmiteris gglutamatas, bet ir membranos potencialas

124
Q

Nuo ko priklauso NMDA kanalo laidumas?

A

Esant normaliai Mg2+ jonų koncentracijai išorėje laidumas mažas
Padidėja, kai membranos potencialas depoliarizauojmas arba sumažinama išorinė magnio jonų koncentracija

Sveikatos psichologija 2 pusmetis (11 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions