Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Sveikatos psichologija 2 pusmetis > Biochemija > Flashcards

Biochemija Flashcards

1
Q

Biochemija (apibrėžimas)

A

medicinos mokslų šaka, kuri apibūdina organizmų struktūrą ir funkcijas molekuliniame lygmenyje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

ATOMAS

A

mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines savybes.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

PROTONAS

A

yra stabili subatominė dalelė, turinti teigiamą vieno bazinio vieneto krūvį (H+).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

ELEKTRONAS

A

stabili subatominė dalelė, turinti neigiamą krūvį (e−).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

MOLEKULĖ

A

mažiausia medžiagos dalelė, turinti tos medžiagos chemines savybes. Susideda iš atomų, susijungusių kovalentiniais ryšiais (O2, H2O ).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

NEORGANINĖS MOLEKULĖS

A

H2O (reguliuoja orgzm. temp; pernašą; šalinimą;struktūra)
Mineralai (gaunami su maistu)
Mikroelementai (svarbūs medžiagų apykaitoje, fermentų kofaktoriai)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Cheminis ryšys

A
  • Jėgos sujungiančius skirtingus atomus ar jonus;
  • Ryšių susidarymui ir suardymui reikalinga energija.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

FUNKCINĖS GRUPĖS

A

AMINO GRUPĖ KARBOKSI GRUPĖ HIDROKSI GRUPĖ
Tai grupė atomų, kurie charakterizuoja organinius junginius.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

ORGANINĖS MOLEKULĖS

A

H; C; N; O
- Baltymai, angliavandeniai, lipidai, nukleotidai
- Būtini palaikyti ląstelių funkcijas, energiją, saugoti genetinę informaciją

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

FOSFATO FUNKCINĖ GRUPĖ

A

Fosforo atomas. 4 deguonies atomai. 3 viengubos ir 1 dviguba jungtys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

MAKROERGINID RYŠYS

A

Specifinio tipo ryšys. Šie ryšiai žymimi – “~”. Suardžius šiuos ryšius gaunama energija gali būti naudojama kitiems procesams ląstelėje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

ATP - ADENOZINOTRIFOSFATAS

A
  • Svarbus energijos saugojimo junginys ląstelėse.
  • Universalus cheminių procesų energijos mainų tarpininkas.
  • 3 neorganiniai fosfatai prijungiami 2 makroenerginėmis jungtimis.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Baltymų funkcijos:

A
  • Katalizinė – fermentai yra baltymai.
  • Signalinė – plazminės membranos receptoriai, ligandai, hormonai, jonų kanalai, antikūnai, šaperonai.
  • Transportinė – pernašos baltymai, nešikliai (hemoglobinas).
  • Motorinė – raumenyse aktinas ir miozinas cheminę energiją paverčia mechanine.
  • Struktūrinė– ląstelės formos palaikymas, raumenų baltymai (tubulinas), jungiamojo audinio baltymai
    (kolagenas, elastinas).
  • Toksinė – virusų, bakterijų išskiriami nuodai.
  • Maisto medžiagos.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Kur daugiausia ląstelėje baltymų?

A

Daugiausiai baltymų yra ląstelės citozolyje, mitochondrijose.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Iš ko sudaryti baltymai?

A

Sudaryti iš L-alfa-amino rūgščių, kurios tarpusavyje sujungtos peptidiniais ryšiais

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

AMINO RŪGŠČIŲ KLASIFIKACIJA

A

struktūrinė – remiantis šoninio radikalo struktūra.
elektrocheminė – šoninio radikalo bazinės-rūgštinės savybės.
biologinė – organizmo sintetinamos amino rūgštys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q
  1. PIRMINĖ BALTYMO STRUKTŪRA
A

Peptidinė jungtis.
* Amino rūgštys sujungtos į grandinę vadinamos amino rūgščių liekanomis
* Jų pavadinimas keičiamas iš –inas į -il (dipeptidas sudarytas iš valino ir glicino vadinsis valilglicinu). * 2 aminorūgštys - dipeptidą
* 3 aminorūgštys – tripeptidą
* Iki 20 aminorūgščių – oligopeptidą
* >50 – baltymą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q
  1. ANTRINĖ BALTYMO STRUKTŪRA
A
  • α-spiralės palaikomos vandenilinių ryšių tarp peptidinių grupių
  • 1 amino r. C=O deguonies ir 5 amino r. NH vandenilio
  • Amino r. radikalai atsiduria molekulės išorėje
  • Spiralės formos, kompaktiška struktūra
    Arba
  • β-klostės susidaro tarp dviejų polipeptidinių grandinių
  • Vandeniliniai ryšiai tarp peptidinių grupių C=O deguonies ir N-H grupės vandenilio.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q
  1. TRETINĖ BALTYMO STRUKTŪRA
A
  • Chaotiškas antrinės baltymo struktūros išsidėstymas erdvėje
  • Stabilizuoja ryšiai susidarantys tarp amino r. šoninių radikalų
  • Išskyrus vandenilinius ryšius, kurie gali susidaryti ir tarp peptidinių gr. ir tarp šoninių radikalų
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

KETVIRTOJI BALTYMO STRUKTŪRA

A
  • dviejų ar daugiau polipeptidinių grandinių susijungimas
  • nekovalentiniais ryšiais tarp amino r. radikalų susidarius vandeniliniams ir joniniams r.
  • nulemia baltymo funkcijas, suteikia molekulei kooperatines savybes (hemoglobinas)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

BALTYMO MOLEKULĖS STRUKTŪRA

A

Natyvinė forma – nulemia unikali amino r. seka
* Baltymo molekulės išsidėstymas erdvėje - 3-D struktūra
* Baltymo molekulės forma vandeniniame tirpale
* Palaikoma pirminės, antrinės, tretinės ir ketvirtinės baltymo struktūros metu susidariusių jungčių
* Nuo baltymo struktūros priklauso baltymų funkcijos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

BALTYMŲ MOLEKULIŲ FORMĄ NULEMIA

A

unikali amino r. seka peptidiniai ryšiai pirminė struktūra

pasikartojantys struktūros fragmentai skirtingose baltymo molekulės vietose vandenilinių ryšių tarp peptidinių grupių (α spiralės ar β klostės) antrinė struktūra

chaotiškas išsidėstymas erdvėje tarp šoninių radikalų susidarantys ryšiai: vandeniliniai, disulfidiniai, elektrostatiniai, hidrofobinė sąveika, Van der Valso jėgos tretinė struktūra

kelių baltymo grandinių susijungimas nekovalentiniai ryšiai ketvirtinė struktūra

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

BALTYMŲ MOLEKULIŲ FORMA:

A
  • Globulininiai baltymai - molekulės apvalios, hidrofiliški, gerai tirpsta vandenyje (insulinas, kraujo plazmos baltymai, fermentai)
  • Fibriliniai baltymai – linijinė struktūra, būdingi pasikartojantys struktūros fragmentai (kolagenas, keratinas, miozinas, elastinas)
  • Membraniniai baltymai 1 ar keli fragmentai įsiterpiantys į membranas yra hidrofobiški
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

NATYVINĖ BALTYMO STRUKTŪRA LEMIA:

A

*Funkcijas
*Susijungimą su kitomis molekulėmis
*Hidrofiliškumą/lipofiliškumą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

BALTYMAI SUSIJUNGĘS SU KITOMIS MOLEKULĖMIS:
+lipidas
+angliavandeniai
+fosfato gr.
+hemas
+flavino nukleotidas
+Zn, Ca, Cu

A

Lipobaltymai
Glikobaltymai
Fosfobaltymai
Hemo baltymai
Flavanoidai
Metalobaltymai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

BALTYMŲ ATSINAUJINIMAS LĄSTELĖSE

A
  • Baltymų atsinaujinimas vyksta nuolat
  • Baltymo degradacija ir naujo baltymo sintezė.
  • Išreiškiama baltymo gyvavimo pusperiodžiu
  • Struktūriniai baltymai atnaujinami rečiau nei reguliaciniai baltymai (fermentai, signalinės molekulės)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

FERMENTŲ SAVYBĖS

A
  • specifiškumas –gali prisijungti vieną substratą ir greitina tik vieną cheminę reakciją
  • cheminės reakcijos metu fermentai nepakinta
  • reakcijos metu nepasigamina tarpinių produktų
  • didina reakcijos greitį, bet nekeičia pusiausvyros
  • jautrūs temperatūros ir pH pokyčiams
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

FERMENTĄ SUDARANČIOS AMINO RŪGŠTYS LEMIA:

A
  • Susidarančius ryšius palaikančius baltymo struktūrą (globulės forma)
  • Paprasti ar sudėtiniai baltymai (1 ar kelios peptidinės grandinės, metalo jonai, kofermentai)
  • Nulemia vykdomos reakcijos tipą
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

FERMENTO STRUKTŪRA

A
  • AKTYVUS CENTRAS erdvinė struktūra, kurioje jungiasi substratas;
  • ALOSTERINIS CENTRAS prisijungia reguliuojančios medžiagos
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

AKTYVAUS CENTRO FORMAVIMAS:

A
  • aktyvųjį centrą sudaro 12-16 amino rūgščių liekanų išsidėsčiusių skirtingose polipeptidinės grandinės vietose
  • formuojantis fermento erdvinei struktūrai amino r. radikalai suartėja (tretiniai baltymo struktūra),
  • kitos amino r. polipeptidinėje grandinėje lemia reikiamą aktyvaus centro erdvinį išsidėstymą
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

AMINO R. FORMUOJANČIOS AKTYVŲJĮ CENTRĄ

A

Amino r. šoniniuose radikaluose yra katalitinės grupės:
* Cisteinas –SH
* Serinas –OH
* Rūgštinės (-COOH) aspartamas ir glutamatas
* Bazinės (-NH2 ) histidinas, argininas, lizinas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

FERMENTINĖS REAKCIJOS GREITIS PRIKLAUSO:

A
  • substrato kiekio
  • pH
  • temperatūros
  • aktyviklių ar slopiklių - junginių veikiančių fermentinės reakcijos greitį.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
33
Q

FERMENTINĖS REAKCIJOS GREITIS

A
  • Fermentas substratą verčia produktu ir tai vyksta maksimaliu greičiu
  • Cheminės reakcijos greitis išreiškiamas substrato ar produkto koncentracijos pokyčiu per laiko vienetą

Fermentų aktyvumo vienetai:
* Tarptautiniai fermento vienetai (IU) – toks fermento kiekis, kuris esant 25 0C temperatūrai ir optimalioms veikimo sąlygoms per 1 min 1μM substrato paverčia produktu (1 μM/min)
* Katalas (kat) – fermento kiekis, kuris per 1 s. pagamina 1 mol produkto, ar sunaudoja 1 mol substrato (1mol/s)
* Specifinis fermento aktyvumas parodo kiek aktyvumo vienetų yra fermento preparato masės vienete (IU/mg, IU/ml, kat/kg) ir fermento preparato grynumą

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
34
Q

FERMENTŲ PAVADINIMAI

A
  • galūnė –azė
  • pagal substratą
    sacharazė – specifiška sacharozei
  • pagal fermento katalizuojamą reakciją
    oksidazės – svarbūs oksidacijos reakcijose
    hidrolazės – vykdo hidrolizės reakcijas
  • pagal substratą ir katalizuojamą reakciją
    – Laktato dehidrogenazė – Piruvato dekarboksilazė
  • virškinimo fermentų galūnė-inas pepsinas, tripsinas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
35
Q

Fermentai klasifikuojami

A

Fermentai klasifikuojami tarptautine nomeklatūra, pagal katalizuojamos reakcijos tipą (EC number Classification) * EC 1. Oksidoreduktazės * EC 2. Transferazės * EC 3. Hidrolazės * EC 4. Liazės * EC 5. Isomerazės * EC 6. Ligazės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
36
Q

ALOSTERINIS CENTRAS

A
  • Prisijungia reguliuojančios medžiagos
  • Vadinamas alosteriniu efektoriumi (moduliatoriumi)
  • Prie alosterinio centro prisijungus alosteriniam efektoriui fermento erdvinė struktūra kinta
  • Gali didinti ar slopinti fermentinės reakcijos greitį
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
37
Q

GRĮŽTAMAS SLOPINIMAS

A
  • Slopiklis prie fermento jungiasi silpnais ryšiais
  • Susidaro fermento-slopiklio kompleksas
  • Prie fermento jungiasi aktyviajame centre (konkurencinis) ar alosteriniame centre (nekonkurencinis)
  • terpėje sumažėjus slopiklio koncentracijai atskyla nuo fermento, kuris vėl gali atlikti savo funkcijas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
38
Q

NEGĮŽTAMAS SLOPINIMAS

A
  • Slopiklis prie fermento prisijungia stipriais ryšiais ir negali būti pašalintas (kovalentiniai ryšiai)
  • Fermentas nebegali atlikti savo funkcijų
  • Nuodai (Hg, Cianidas)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
39
Q

FERMENTINIŲ REAKCIJŲ REGULIACIJA LĄSTELĖJE

A
  • Fermento kiekis ląstelėje (genų ekspresijos reguliavimas)
  • Aktyvinimas (potransliacinės modifikacijos, fosforilinimas)
  • Fermentų aktyvumas yra reguliuojamas substrato ar produkto kiekiu
  • Signalinės molekulės (hormonai, antriniai signalo tarpininkai, neuromediatoriai)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
40
Q

AKTTYVIKLIAI

A
  • Didina reakcijos greitį
  • Fermentinės reakcijos metu nepakinta
  • Jungiasi prie fermento aktyviojo centro (kofaktoriai) ar alosteriniame centre
41
Q

KOFAKTORIAI-

A

nebaltyminė fermento dalis, dalyvaujanti fermentinėje katalizėje.

42
Q

KOFERMENTŲ FUNKCIJOS

A
  • Mažos molekulinės masės organiniai junginiai
  • Jungiasi prie fermento aktyviajame centre silpnais ryšiais ar kovalentiniais (prostetinė grupė)
  • Būtini fermentinei reakcijai
  • Fermentinių reakcijų metu chemiškai pakinta (oksiduojami, redukuojami, prijungiamos funkcinės grupės)
  • Veikiant tam pačiam ar kitam fermentui cheminiai pokyčiai yra regeneruojami
43
Q

KOFERMENTŲ KLASIFIKACIJA
Pagal reakcijas:
Prisijungimas aktyviajame centre:
Pagal kilmę:

A

Pagal reakcijas:
* oksidacijos – redukcijos
* grupes pernešantys
* izomerizacijos kofermentai

Prisijungimas aktyviajame centre:
*silpnais ryšiais
*kovalentiniais ryšiais (prostetinė grupė)

Pagal kilmę:
* vitamininiai
* nevitamininiai

44
Q

VITAMINAI

A
  • nedidelės molekulinės masės organiniai junginiai
  • svarbūs daugelyje organizmo reakcijų - kofermentai
  • nėra naudojami energijai gauti
  • organizme nesintetinami, būtina gauti su maistu
45
Q

OKSIDACIJOS – REDUKCIJOS KOFERMENTAI

A
  • pernešantys e- arba H+ nuo oksiduojamo substrato redukuojamam
  • gali būti e- arba H+ akceptoriai
    Nikotinamidadenindinukleotidas NAD+
    Flavinmononukleotidas FMN+
    Flavinadenindinukleotidas FAD+ Kofermentas Q CoQ
46
Q

NIKOTINAMIDADENINDINUKLEOTIDAS NAD+

A
  • Sudėtis 2 nukleotidai nikotinamido ir adenino
  • NADP adenino nukleotido ribozė yra fosforilinama
  • Cheminiai pokyčiai vyksta tik nikotinamido žiede
  • Kita molekulės dalis reikalinga kofermentui prisijungti aktyviajame centre
  • NAD+ gali prisijungti 2eir vieną protoną H+ , o dar 1 H+ patenka į terpę
47
Q

NADH

A
  • Oksidoreduktazių fermentų kofermentai
  • Sutinkamas citozolyje ir mitochondrijose
  • Krebso cikle redukuojamas iki NADH, kuris vėliau oksiduojamas mitochondrijų kvėpavimo grandinėje
  • Svarbus angliavandenių, riebalų r. glicerolio amino r. oksidacijos reakcijose
48
Q

NADPH

A
  • NADPH dažniau redukcijos reakcijose citozolyje
  • Redukuota forma NADPH susidaro veikiant pentozių fosfato kelio fermentams
  • Būtinas riebalų r. cholesterolio ir steriodų biosintezėje
49
Q

FLAVINO KOFERMENTAI

A

Flavino adenino dinukleotidas (FAD+ ) yra sudarytas iš flavino mononukleotidas (FMN+ ) ir adenozin monofosfato (AMP)
Flavino redukuoti kofermentai prisijungia 2 eir 2 H+

50
Q

FAD+ / FMN +

A
  • Oksidoreduktazių kofermentai
  • Redukuota forma FADH2 susidaro Krebso ciklo metu
  • Oksiduojama mitochondrijų kvėpavimo grandinėje
  • FMN – kvėpavimo grandinės I komplekso prostetinė gr.

FAD+ + 2e - + 2H+  FADH2

51
Q

SUBSTRATUS AKTYVINANTYS IR GRUPES PERNEŠANTYS KOFERMENTAI

A
  • jungiasi aktyviajame centre
  • dalis substrato molekulės prijungiama prie kofermento (kovalentine jungtimi)
    kofermentas A; piridoksalio fosfatas; tiamindifosfatas (TDP); biotinas; tetrahidrofolio r. (THFR)
52
Q

KOFERMENTAS A

A
  • Grupių pernašos fermentų kofermentas
  • Sudarytas iš pantoteno r., 3’fosforilintos ADP ir merkaptoetilamino
  • KoA aktyvioji molekulės dalis yra merkapto gr. KoA-SH
  • Acetilo grupė su merkapto gr. jungiasi makroerginiu ryšiu acetil~S-KoA
  • Svarbus Krebso ciklui, riebalų r. ir angliavandenių skaidyme, cholesterolio sintezėje
53
Q

PIRIDOKSALIO FOSFATAS

A
  • Jungiasi fermentų aktyviajame centre, kovalentiniu ryšiu – prostetinė grupė
  • Transferazių, liazių, izomerazių kofermentas
  • Amino r. dekarboksilinimo ir deamininimo, peramininimo reakcijose
54
Q

LIPIDAI

A

vadinamos nepolinės medžiagos, blogai tirpstančios vandenyje, bet gerai tirpstančios organinuose tirpikliuose (chloroformas, etanolis, eteris).

55
Q

LIPIDŲ FUNKCIJOS ORGANIZME:

A
  1. struktūrinė: biologinių membranų sudėtinės dalys (fosfolipidai, cholesterolis), nuo jų priklauso membranų laidumas, nervinio impulso perdavimas, tarpląstelinių ryšių susidarymas
  2. signalinė: antrinės signalinės molekulės (diacilglicerolis, hormonai)
  3. energijos rezervas (adipocitai)
  4. apsauginė funkcija (saugo organus nuo smūgių)
56
Q

Su maistu gaunami lipidai:

A
  • trigiceridai 90% * cholesterolis, cholesterolio esteriai * fosfolipidai
57
Q

CHOLESTEROLIS

A

Ciklinis, nesotus vienhidroksilis alkoholis (CNS 25%)
* Plazminės membranos komponentas, suteikia membranoms takumo, plastiškumo
* Svarbus mielino formavimuisi
* Steroidinių hormonų sintezė

58
Q

RIEBALŲ R. NOMENKLATŪRA

A
  • Gamtinės turi porinį anglies atomų skaičių (C4 -C36)
  • C4-6 – trumpos
  • C7-10 - vidutinio ilgio
  • C10-12 - ilgos
  • C13 ir daugiau - labai ilgos
  • C22-24 - naudojamos ląstelių membranų ir mielino susidarymui
59
Q

NEPAKEIČIAMOS RIEBALŲ RŪGŠTYS

A

Žinduolių organizme nėra fermento galinčio susintetinti dvigubų jungčių
Riebalų rūgštys turinčios dvigubas jungtis:
* Linolio 18:2 (omega-6)
* Linoleno 18:3 (omega-3)
Arachidono r. gali būti verčiama į linolio ir linoleno.
Nepakeičiamos r.r. organizme yra svarbios imunitetui, dalyvauja signalo perdavime, hormonų susidaryme (prostaglandinai), randamos fosfolipidų sudėtyje.

60
Q

TRIGLICERIDAI, ACILGLICEROLIAI

A
  • Glicerolis gali būti prisijungęs 1, 2, 3 riebalų r. ir sudarant pavadinimus mono- di- tri-acilgliceroliai
  • Nepolinės, hidrofobinės medžiagos
  • Trigliceridai sudaro apie 90% organizmo lipidų
61
Q

FOSFOLIPIDAI

A

Hidrofilinė dalis
* glicerolis
* fosfato grupė Hidrofobinė
* 2 riebalųrūgštys

62
Q

FOSFOLIPIDŲ BISLUOKSNIS

A
  • Vandeninėje aplinkoje spontaniškai išsidėsto hidrofilinės dalys atsisuka į vandenį, o hidrofobinės riebalų r. susitelkia vidinėje bisluoksnio dalyje
  • Yra 2 molekulių storio
  • Universali visų membranų struktūra
  • Vidinis sluoksnis palaiko hidrofobines savybes
63
Q

NEURONŲ MEMBRANOS

A

Atskiria ląsteles, ląstelių organiodus
Sudarytos:
* 35-55 % fosfolipidų bisluoksnio (cholesterolis, ilgos grandinės nesočios riebalų r.)
* Baltymų
* Angliavandenių (sujungtų su riebalais - glikolipidai)

64
Q

MEMBRANINIŲ BALTYMŲ FUNKCIJOS:

A
  • nešikliai
  • jonų kanalai
  • receptoriai
  • integraliniai baltymai (įsiterpę į fosfolipidų bisluoksnį)
  • kanalą sudaro baltymo hidrofobiškos α – spiralės
  • už membranos ribų esančios kilpos yra hidrofilinės ir gali atlikti reguliacinę funkciją (receptorinis, fermentinis aktyvumas)
65
Q

MEMBRANINIAI NEŠIKLIAI

A
  • Perneša mažas organines molekules
  • Specifiškumas (dažniausiai perneša tik vieno tipo molekules)
66
Q

JONŲ KANALŲ TIPAI:

A
  • Atrankiai laidūs, praleidžia tik tam tikrus jonus
    1. Įtampos valdomi kanalai (atsidaro priklausomai nuo membraninio potencialo) (A)
    2. Ligandų reguliuojami kanalai (atsidaro prisijungus neurotransmiteriui) (B-C)
    3. Mechaniniai (receptoriai, kuriems prisijungus hormonui pasikeičia molekulės konformacija)
    4. Nuo ATP priklausomi (jonų pernašai reikalinga energija)
67
Q

PERNAŠOS PER MEMBRANAS RŪŠYS

A
  • Pasyvioji – elektrocheminio gradiento kryptimi
  • nuolat atviri kanalai, poros
  • iš didesnės koncentracijos į mažesnę
  • pernaša priklauso nuo elektrocheminio gradientui
  • nešikliai reguliuojami prisijungus signalinėms molekulėms – keičiasi konformacija
  • nereikalauja ATP
  • Aktyvioji - prieš elektrocheminį gradientą
  • nešikliai
  • būtina ATP
68
Q

KRAUJO-SMEGENŲ BARJERAS

A
  • Tai fizinis barjeras tarp kraujagyslių ir smegenų
  • Suformuotas iš tankiai išsidėsčiusių endotelio ir astrocitų ląstelių kraujagyslė endotelio ląstelės astrocotai
    Reguliuoja medžiagų patekimą į smegenis iš kraujotakos
  • Apsaugo nuo infekcijų patekimo į smegenis
  • Riboja vaistų patekimą
  • Pralaidumas didėja: trauma, išemija
69
Q

KRAUJO-SMEGENŲ BARJERO PRALAIDUMAS

A
  • Laisvai per membranas patenka (mažos lipofilinės, O2 , CO2 , etanolis, nikotinas, kofeinas)
  • Jonų kanalai (Na+ , K+ , Cl- )
  • Akvaporinai –kanalai per kuriuos patenka vanduo
  • Nešikliai (gliukozės GLUT-1, laktato, piruvato, amino r., nukleotidai)
  • Receptorių valdomi nešikliai
  • Trancitozė (albuminas, histonai)
70
Q

AMINO R. PERNAŠA Į SMEGENŲ LĄSTELES

A
  • Difuzija (šakotos grandinės ir aromatinės amino r.)
    *Amino r. pernašos per membranas nešiklis (alaninas, glicinas, prolinas, serinas)
  • Nešikliai su receptoriais (glutamatas, aspartatas)
  • Nešiklis su Na+ (alaninas, glicinas, histidinas, izoleicinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, tirozinas, valinas)
71
Q

NEURONO CITOSKELETAS

A

Išskiriamos 3 struktūros:
* Mikrovamzdeliai
* Neurofilamentai
* Mikrofilamentai

72
Q

MIKROVAMZDELIAI

A
  • α ir β tubulinai kintančia tvarka jungiasi į ilgas grandines, kurios yra vadinamos protofilamentais
  • 13 tokių grandinių formuoja tuščiavidurį vamzdelį
  • Struktūra yra palaikoma nekovalentinių jungčių
73
Q

mikrovamzdelių funkcijos

A

Funkcijos:
* palaiko neurono kūno ir aksono formą
* vidinė ląstelės organizacija
* viduląstelinis medžiagų transportas
* medžiagų pernaša aksonu

74
Q

NEUROFILAMENTAI

A
  • Sudaryti iš 4 baltymo grandinių
  • Susiviję 2 susiveja su kitom 2 susivijusiomis baltymo grandinėmis
  • Susidaręs tetrameras yra pagrindinis neurofilamento subvienetas
  • Tetramero subvienetai susijungia vienas su kitu, kad sudarytų ilgas gijas
  • Palaiko neurono kūno ir aksono formą
75
Q

MIKROFILAMENTAI

A
  • aktinai - globulės formos baltymo molekulės, sujungti į ilgą grandinę
  • 2 tokios grandinės yra susivijusios tarpusavyje
  • Ploniausios citoskeleto skaidulos, ~7nm diametro
  • Palaiko ląstelės formą, dažniausiai yra išsidėstę prie plazminės membranos
76
Q

MIELINAS

A
  • Aksonus dengianti modifikuota plazminė membrana, padidinanti elektrinių impulsų sklidimo greitį
  • Aksonus dengianti modifikuota plazminė membrana
  • Kiekvieną mielino segmentą formuoja kita ląstelė (PNS) - švano ląst. ar oligodendrocitų plazminės membranos „išsikišimai“ (CNS)
  • Mieliną sudaro apie 40% vandens; o likusi dalis apie 60- 75% lipidai ir 15-25% baltymai
  • Būtinas komponentas yra cholesterolis, be jo mielinas nesiformuoja
  • Pusrutulių baltojoje medžiagoje apie 50% mielinizuoti neuronai
77
Q

MIELINO STRUKTŪRA

A
  • Lipidų bisluosluoksnis, kuriame gausu choleterolio, glikolipidų
  • Proteolipidinis baltymas PLP – labiausiai papiltęs CNS. PLP turi 4 transmembraninius domenus, kurie jungdamiesi tarpusavyje sujungia ir mielino lapus
  • Mielino bazinis baltymas (MBP) turi teigiamą krūvį ir taip sąveikauja su neigiamai įkrautais lipidais membranos paviršiuje
  • Mielino nulinis baltymas PO būdingas PNS tyri vieną trasmembraninę spiralę, kurios N gale yra domenas sąveikaujantis su membrana
78
Q

NUKLEOTIDŲ FUNKCIJOS:

A
  • viduląstelinės energijos nešėjai (ATP, GTP)
  • antriniai signalo tarpininkai (cGMP, cAMP)
  • kofermentai (NADH, FADH2 Co-A-SH)
  • molekulės saugančios ir pernešančios genetinę informaciją (DNR, RNR)
79
Q

AROMATINĖ AZOTINĖ BAZĖ

A

PIRIMIDINAI
6 atomų žiedai
2 N (azoto) atomai
timinas, citozinas, uracilas

PURINAI
6 atomų pirimidino žiedas susijungęs su imidazolo žiedu
4 N (azoto) atomai
adeninas, guaninas

80
Q

NUKLEOZIDAI

A

tai purino ar pirimidino bazės prisijungusios ribozę ar deoksiribozę
Sacharidai prie nukleotido prisijungia N-glikozidiniu ryšiu
– Purinai prisijungia prie N9 atomo sacharido C1 ’
– Pirimidinai prisijungia prie N1 atomo sacharido C1 ’

Citozinas + ribozė -> citidinas
Citozinas + deoksiribozė -> deoksicitidinas
Uracilas + ribozė -> uridinas
Guaninas + ribozė -> guanozinas
Guaninas + deoksiribozė -> deoksiguanozinas

81
Q

NUKLEOTIDAI

A

NUKLEOTIDAI-nukleozido ir fosfato gr. esteriai
* Fosfato gr. prisijungia prie sacharido C3 ar C5
* Mono-, di- ar trifosfatai

82
Q

ATP - ADENOZINOTRIFOSFATAS

A
  • Ląstelės “valiuta”
  • Viduląstelinis energijos nešiklis
  • Cheminių procesų energijos mainų tarpininkas
83
Q

DNR STRUKTŪRA (pirminė)

A

Pirminė: nukleotidai išsidėsto linijine seka Fosfatas susijungia su sacharidu 5’-3’ fosfodiesterine jungtimi

84
Q

DNR/RNR STRUKTŪRA (antrinė)

A

Antrinė: 2 polinukleotidinių grandinių nukleotidai susijungia vandeniliniais ir hidrofobiniais ryšiais

85
Q

DNR STRUKTŪRA (tretinė)

A

Tretinė struktūra - antrinės struktūros išsidėstymas erdvėje – dviguba spiralė Dažniausiai ląstelėje nukleorūgštys yra susijungę su baltymais – nukleoproteinų kompleksai

86
Q

NERVINIŲ LĄSTELIŲ TIPAI: NEURONAI

A
  • Dirglumas (dirglumas): gebėjimas reaguoti į aplinkos pokyčius ar dirgiklius.
  • Laidumas: priimti ir analizuoti elektrinius signalus
  • Sekrecija: signalo perdavimas neuromediatorių išskyrimas
87
Q

LĄSTELĖS KŪNAS (funkcija)

A

metabolizmas, baltymų sintezė

88
Q

DENDRITAI (f)

A

– priima impulsus iš kitų neuronų, perduoda informaciją neurono kūnui

89
Q

AKSONAI (f)

A

perduoda apdorotą informaciją kitam neuronui

90
Q

NERVINIŲ LĄSTELIŲ TIPAI: NEUROGLIJA (astrocitai; ependiminės ląstelės; Oligodendrocitai; Švano ląstelės; Palydovinės ląstelės; Mikroglija)

A

Astrocitai
* kraujo-smegenų barjeras
*“lengvina” neuronų medžiagų apykaitą
* svarbūs neuromediatorų veikime
* reguliuoja tarpląstelinį skystį
* pažeidimų vietose formuoja randelius
*embrioniniu periodu išskiria medžiagas, kurios yra svarbios neuronų formavimuisi
*gali fagocituoti pažeistas ląsteles

Ependiminės ląstelės
* formuoja vieną iš dengiančiųjų sluoksnių
* gamina ir padeda cirkuliuoti cerebrospinaliniam skysčiui

Oligodendrocitai
* formuoja mieliną, kuris apgaubia neuronų aksonus (CNS) ir palengvina impulsų perdavimą aksonais.

Švano ląstelės
* apgaubia neuronus PNS – neurolema – svarbi pažeistų neuronų atsistatyme
* formuoja mielino lapus

Palydovinės ląstelės
* “rūpinasi” PNS ganglininėmis ląst.

Mikroglija
*uždegiminis atsakas
*fagocituoja pažeistus neuronus ir patogenus

91
Q

Medžiagų apykaita arba metabolizmas

A

Medžiagų apykaita arba metabolizmas yra gyvuose organizmuose vykstančių ir fermentų katalizuojamų cheminių reakcijų visuma.
*Ląstelei funkcionuoti būtinų medžiagų apykaita
*Maisto medžiagų pavertimas ląstelei reikalingomis molekulėmis
*Ląstelėse aprūpinimas chemine energija (ATP), kuri kaupiama skaidant maisto medžiagose esančius cheminius ryšius
*Kryptingi ir tiksliai valdomi procesai

92
Q

METABOLINIŲ PROCESŲ KELIAI:

A

*Linijiniai – substratas nuosekliai verčiamas produktu (glikolizė)
*Šakoti - iš vieno substrato gali susidaryti keli produktai (amino r. metabolizmas)
*Cikliniai – substratas yra galutinio ciklo produktas (Krebso ciklas)

93
Q

SMEGENIMS REIKALINGOS MOLEKULĖS

A

Amino rūgštys
* Jonų kanalai, nešikliai, receptoriai
* Fermentai
* Neuromediatoriai

Gliukozė
* Energija
* Reikiamų naujų junginių sintezė

Lipidai
* Plazminės membranos
* Antriniai signalo tarpininkai

Nukleotidai
* Signalines molekules Cikliniai nukleotidai

94
Q

ENERGIJA

A
  • Atmintis (konsolidacija)
  • Baltymų sintezė
  • Fermentų veikimas
  • Jonų gradiento palaikymas
  • Potencialo pokyčiai ir pusiausvira
  • Neuromediatorių sintezė ir inaktyvinimas
95
Q

ATP ŠALTINIAI SMEGENYSE

A
  • Pagrindinis yra gliukozė
  • Ketoniai kūnai naudojami trūkstant gliukozės (badavimo metu, cukrinis diabetas, ketoninė dieta)
96
Q

ANGLIAVANDENIŲ FUNKCIJOS ORGANIZME

A

Energijos šaltinis (glikolizė)

Netiesioginis – yra susijungę su baltymais:
1. Struktūra (ląstelės citoskeleto baltymai)
2. Apsauginė (antikūnai)
3. Fermentų struktūros dalis

Naujų junginių sintezė (riebalų r., nukleo r., hormonai, pakeičiamos amino r.)

97
Q

PAGRINDINIAI ANGLIAVANDENIAI ORGANIZME

A
  • monosacharidai (gliukozė, fruktozė, galaktozė)
  • disacharidai (sacharozė, laktozė, maltozė)
  • polisacharidai sudaryti iš monosacharidų sujungtų α 1,4 ar α 1,6 glikozidiniais ryšiais
98
Q

GLIUKOZĖ

A
  • Naudojama aerobinėmis ir anaerobinėmis sąlygomis, energijai gauti
  • Normali gliukozės koncentracija kraujyje 3,3 -5,5 mmol/l
  • Kepenyse ir inkstuose ji gali būti sintetinama iš kitų junginių – gliukoneogenezė
  • Negaunat maisto 16-24 h. organizmas visiškai išnaudoja visas gliukozės atsargas
  • Gliukozės koncentracija kraujyje mažesnė nei 3,3 mmol/l neuronuose sumažėja energijos, sulėtėja procesai.
  • Požymiai: silpnumas, galvos svaigimas, mieguistumas, nervingumas, regėjimo sutrikimai, širdies plakimas, trumpas sąmonės netekimas, koma.
99
Q
A

Sveikatos psichologija 2 pusmetis (11 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions