BENDROJI PSICHOLOGIJA NR. 2 Flashcards
Minčių įtaka bendravimui bendrai
Mūsų mintys daro įtaką mūsų savijautai ir emocinei būklei, o tai savo ruožtu daro įtaką bendravimui.
KOGNITYVINĖ – ELGESIO PSICHOLOGIJA
Elgesys yra informacijos apdorojimo pasekmė.
* Tai psichologijos ir psichoterapijos kryptis, kuri remiasi , kad mūsų mintys nulemia mūsų jausmus ir elgesį, o tuo pačiu – ir bendravimą.
* Negatyvios ir realybės neatitinkančios mintys gali mums sukelti distresą ir padėti vystytis įvairioms problemoms. Visos problemos ir sunkumai, kuriuos turime, savo ruožtu daro įtaką mūsų mintims ir lemia jų negatyvumą.
KALBĖJIMAS SU SAVIMI (“SELF-TALK”)
- Nuolatinis dialogas su savimi pačiu
- Gali būti tikslingas arba spontaninis
- Gali būti vidinis ar išorinis dialogas
- Gali būti pozityvus ir negatyvus
- Pozityvus kalbėjimas → tikėtina, geras rezultatas
- Negatyvus kalbėjimas → tikėtina, blogas rezultatas
MODELIS, PAAIŠKINANTIS MINČIŲ ĮTAKĄ ELGESIUI
Aktyvuojantis įvykis –> adekvati/ neadekvati mintis –> adaptyvi/ neadaptyvi emocija –> elgesys.
Modelį galima keisti, pirmiausiai keičiant mintis.
IRACIONALIOS NUOSTATOS (ALBERT ELLIS, 1957, 1962) (bendrai)
kiekvienas mūsų turime nuostatų apie gyvenimą.
Nuostatos didele dalimi lemia mūsų
reakcijas į viską, kas mums atsitinka.
Nuostatos taip pat daro įtaką bendravimui.
A. Ellis tikėjo, jog iracionalios nuostatos sunkiai pakeičiamos ir tam, kad jų atsikratyti, reikalingas ilgas ir nuoseklus terapinis darbas.
Jei norime išvystyti racionalias nuostatas, pirmiausia reikia atpažinti giliai įsišaknijusias iracionaliąsias.
IRACIONALIOS NUOSTATOS (apibrėžimas)
IRACIONALIOS NUOSTATOS – realybės neatspindintys įsitikinimai, kurie verčia žmones elgtis ir reaguoti į įvykius neadekvačiai ir nepadeda siekti sėkmės.
IRACIONALIŲ NUOSTATŲ PAVYZDŽIAI
- Yra tik vienas teisingas būdas, kaip atlikti kiekvieną darbą
- Darbas negali būti smagus, dirbdamas asmuo visuomet turi kentėti
- Romantiniuose santykiuose vienaip ar kitaip kiekvienas žmogus būna įskaudinamas, tad verta likti poroje net ir tada, kai nesiseka bendrauti pozityviai
- Kol nesi susituokęs ir neturi vaikų, esi tik antrarūšis visuomenės veikėjas
- Kai susituoki ir susilauki vaikų, tampi antrarūšiu visuomenės veikėju
AUTOMATINĖS MINTYS
Kai žmogus patenka į bet kokią emocijas keliančią situaciją, jam automatiškai, ilgai negalvojus ateina
į galvą mintys, tiek skatinančios pozityvias emocijas, tiek negatyvias.
Kai asmuo linkęs turėti daug negatyvių automatinių
minčių, atsiranda negatyvios pasekmės psichikos būklei, elgesiui ir bendravimui: depresija, savivertės sumažėjimas ir nesėkmės bendravime, darbe bei asmeniniame gyvenime.
AUTOMATINIŲ MINČIŲ BRUOŽAI
- Jos trumpos ir specifinės
- Jos sugalvojamos labai greitai po tam tikro stimulo ar įvykio
- Jos gali pasireikšti tiek žodžiais, tiek vaizdiniais
- Jos yra spontaniškos ir nekyla iš apmąstymų
- Jos nesusiformuoja logiškai, pažingsniui
- Esamu laiko momentu jos atrodo logiškos ir adekvačios
TIPINĖS AUTOMATINĖS MINTYS (MĄSTYMO KLAIDOS) PAGAL BECK
- Selektyvus dėmesys (filtravimas) – reakcija tik į tam tikrus komunikacijos aspektus.
- Padidinimas – nemalonių įvykių svarbos “išpūtimas”.
- Pernelyg didelis apibendrinimas – stambių išvadų darymas iš vieno įvykio arba turimų nedidelių įrodymų.
- “Viskas arba nieko” mąstymas – įvykių ir poelgių suvokimas kaip “juodų” arba “baltų”, kraštutinumų pritaikymas visur.
- Pozityvių įvykių praleidimas – atsitinkančių pozityvių dalykų nurašymas kaip neatitinkančių esamos padėties.
- Žodžio “turėčiau” vartojimas – subjektyviai moraliai teisingų ar pageidautinų dalykų darymas ar tikėjimasis, kad kiti tai darys.
AUTOMATINIŲ MINČIŲ ĮTAKA ELGESIUI
Įvykis: nugirdote, kaip kurso draugas pareiškė norą daryti grupinį darbą ne su jumis, o su kitu kolega.
Automatinė mintis: tai aišku, aš juk niekam niekada nepatinku.
Bendravimo elgesys: vengsiu šio kurso draugo.
Pasekmės: jausiuosi vienišas ir nesuprastas.
Automatinių minčių “spąstai” – tarsi užbėgimas sau už akių su kokiu nors sau įprastu pareiškimu, kuris sukelia negatyvias pasekmes.
KAIP ATSIKRATYTI NEGATYVIŲ AUTOMATINIŲ MINČIŲ
- Jas “sugauti”
- Pažvelgti į faktus ir įrodymus – ar mintis teisinga?
- Jei mintis neteisinga, rasti alternatyvią mintį
VIDINIAI SUNKUMAI (apibrėžimas)
VIDINIAI SUNKUMAI – palyginti nesudėtingos vidinės problemos (abejonės, neapsisprendinmas, nepasitenkinimas)
ASMENYBĖS KRIZĖS
ASMENYBĖS KRIZĖS – ilgi gyvenimo periodai, kuriuose vystosi asmenybės pokyčiai.
Vidiniai asmenybės konfliktai
– Motyvaciniai (kai reikia rinktis vieną iš dviejų alternatyvų)
– Moralės (tarp noro ir pareigos)
– Kognityviniai (vidinis prieštaringumas)
– Nerealizuoto noro/menkavertiškumo komplekso
– Vaidmenų (kai nesugebama suderinti kelių vaidmenų)
– Adaptaciniai (kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir asmens galimybės)
– Neadekvačios savivertės
SOCIALINIAI KONFLIKTAI
- TARPASMENINIAI
- TARPGRUPINIAI
- TARPTAUTINIAI
KAS YRA KONFLIKTAS?
- Konfliktas – suvokiamas veiksmų, tikslų ir idėjų nesuderinamumas.
- KONFLIKTAS – tai dinamiškas procesas, pasireiškiantis tarp individų ar grupių, susijusių priklausomais ryšiais. Dažniausiai pasireiškia dėl situacinių ir asmeninių veiksnių.
- Konfliktas laikomas natūraliu, kiekvieną dieną vykstančiu procesu.
- Konfliktą gali sukelti: 1) prieštaringi tikslai; 2) susikertantys siekiai; 3) uždaviniai; 4) troškimai; 5) neįgyvendinti lūkesčiai; 6) išankstinis nusistatymas; 7) įpročiai; 8) asmenybės bruožai; 9) idėjos; 10) jautrumas; 11) įžeidumas 12) agresyvumas.
Konfliktą gali sukelti
1) prieštaringi tikslai; 2) susikertantys siekiai; 3) uždaviniai; 4) troškimai; 5) neįgyvendinti lūkesčiai; 6) išankstinis nusistatymas; 7) įpročiai; 8) asmenybės bruožai; 9) idėjos; 10) jautrumas; 11) įžeidumas 12) agresyvumas.
TARPASMENINIŲ KONFLIKTŲ KILIMO PRIEŽASTYS
- Nepakankamai informacijos arba ji neteisinga
- Neteisingas komunikacijos interpretavimas
- Skirtingos konfliktuojančių pusių vertybės
- Resursų interpretacija kaip nepalankių vienai pusei
- Konfliktų ir nesutarimų buvimas praeityje
- Asmeniniai/emociniai veiksniai
KONFLIKTŲ TIPAI PAGAL:
- Konflikto rezultatus - konstruktyvūs ir destruktyvūs konfliktai.
- Trukmę – trumpalaikiai, ilgalaikiai, užsitęsę konfliktai.
- Emocinę įtampą – aukštos įtampos, vidutinės ir žemos įtampos.
- Poreikius – išteklių, statuso, idėjų, principų, normų.
- Gyvenimo sferą – šeimos, darbo, buitiniai, politiniai.
- Konflikto sukėlėją – tiesioginiai, šalutiniai.
- Konflikto kontrolę – kontroliuojami, nekontroliuojami.
KONFLIKTINĖ SITUACIJA (komponentai)
- Komponentai:
– TARPUSAVIO SĄVEIKA
– PRIEŠTARAVIMAI
– EMOCIJOS
KONFLIKTĄ PAAIŠKINANTYS TERMINAI:
- OPONENTAI – konfliktuojančios pusės.
- KONFLIKTO OBJEKTAS – dalyvių poreikiai,
kuriuos reikia patenkinti. - INCIDENTAS – aplinkybių visuma, konflikto
priežastis.
KONFLIKTŲ BRUOŽAI
- Konfliktas yra natūralus procesas
- Konfliktas gali būti atviras ar paslėptas
- Konfliktai gali būti išspręsti ar neišspręsti
- Konfliktai gali būti naudingi ir nenaudingi
KONFLIKTŲ TEIGIAMOS PASEKMĖS
- Santykių vystymosi procesas
- Signalas asmenybei keistis
- Galimybė suartėti