Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Sveikatos psichologija 2 pusmetis > BENDROJI PSICHOLOGIJA NR. 2 > Flashcards

BENDROJI PSICHOLOGIJA NR. 2 Flashcards

1
Q

Minčių įtaka bendravimui bendrai

A

Mūsų mintys daro įtaką mūsų savijautai ir emocinei būklei, o tai savo ruožtu daro įtaką bendravimui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

KOGNITYVINĖ – ELGESIO PSICHOLOGIJA

A

Elgesys yra informacijos apdorojimo pasekmė.
* Tai psichologijos ir psichoterapijos kryptis, kuri remiasi , kad mūsų mintys nulemia mūsų jausmus ir elgesį, o tuo pačiu – ir bendravimą.
* Negatyvios ir realybės neatitinkančios mintys gali mums sukelti distresą ir padėti vystytis įvairioms problemoms. Visos problemos ir sunkumai, kuriuos turime, savo ruožtu daro įtaką mūsų mintims ir lemia jų negatyvumą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

KALBĖJIMAS SU SAVIMI (“SELF-TALK”)

A
  • Nuolatinis dialogas su savimi pačiu
  • Gali būti tikslingas arba spontaninis
  • Gali būti vidinis ar išorinis dialogas
  • Gali būti pozityvus ir negatyvus
  • Pozityvus kalbėjimas → tikėtina, geras rezultatas
  • Negatyvus kalbėjimas → tikėtina, blogas rezultatas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

MODELIS, PAAIŠKINANTIS MINČIŲ ĮTAKĄ ELGESIUI

A

Aktyvuojantis įvykis –> adekvati/ neadekvati mintis –> adaptyvi/ neadaptyvi emocija –> elgesys.
Modelį galima keisti, pirmiausiai keičiant mintis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

IRACIONALIOS NUOSTATOS (ALBERT ELLIS, 1957, 1962) (bendrai)

A

kiekvienas mūsų turime nuostatų apie gyvenimą.
Nuostatos didele dalimi lemia mūsų
reakcijas į viską, kas mums atsitinka.
Nuostatos taip pat daro įtaką bendravimui.
A. Ellis tikėjo, jog iracionalios nuostatos sunkiai pakeičiamos ir tam, kad jų atsikratyti, reikalingas ilgas ir nuoseklus terapinis darbas.
Jei norime išvystyti racionalias nuostatas, pirmiausia reikia atpažinti giliai įsišaknijusias iracionaliąsias.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

IRACIONALIOS NUOSTATOS (apibrėžimas)

A

IRACIONALIOS NUOSTATOS – realybės neatspindintys įsitikinimai, kurie verčia žmones elgtis ir reaguoti į įvykius neadekvačiai ir nepadeda siekti sėkmės.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

IRACIONALIŲ NUOSTATŲ PAVYZDŽIAI

A
  • Yra tik vienas teisingas būdas, kaip atlikti kiekvieną darbą
  • Darbas negali būti smagus, dirbdamas asmuo visuomet turi kentėti
  • Romantiniuose santykiuose vienaip ar kitaip kiekvienas žmogus būna įskaudinamas, tad verta likti poroje net ir tada, kai nesiseka bendrauti pozityviai
  • Kol nesi susituokęs ir neturi vaikų, esi tik antrarūšis visuomenės veikėjas
  • Kai susituoki ir susilauki vaikų, tampi antrarūšiu visuomenės veikėju
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

AUTOMATINĖS MINTYS

A

Kai žmogus patenka į bet kokią emocijas keliančią situaciją, jam automatiškai, ilgai negalvojus ateina
į galvą mintys, tiek skatinančios pozityvias emocijas, tiek negatyvias.
Kai asmuo linkęs turėti daug negatyvių automatinių
minčių, atsiranda negatyvios pasekmės psichikos būklei, elgesiui ir bendravimui: depresija, savivertės sumažėjimas ir nesėkmės bendravime, darbe bei asmeniniame gyvenime.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

AUTOMATINIŲ MINČIŲ BRUOŽAI

A
  • Jos trumpos ir specifinės
  • Jos sugalvojamos labai greitai po tam tikro stimulo ar įvykio
  • Jos gali pasireikšti tiek žodžiais, tiek vaizdiniais
  • Jos yra spontaniškos ir nekyla iš apmąstymų
  • Jos nesusiformuoja logiškai, pažingsniui
  • Esamu laiko momentu jos atrodo logiškos ir adekvačios
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

TIPINĖS AUTOMATINĖS MINTYS (MĄSTYMO KLAIDOS) PAGAL BECK

A
  • Selektyvus dėmesys (filtravimas) – reakcija tik į tam tikrus komunikacijos aspektus.
  • Padidinimas – nemalonių įvykių svarbos “išpūtimas”.
  • Pernelyg didelis apibendrinimas – stambių išvadų darymas iš vieno įvykio arba turimų nedidelių įrodymų.
  • “Viskas arba nieko” mąstymas – įvykių ir poelgių suvokimas kaip “juodų” arba “baltų”, kraštutinumų pritaikymas visur.
  • Pozityvių įvykių praleidimas – atsitinkančių pozityvių dalykų nurašymas kaip neatitinkančių esamos padėties.
  • Žodžio “turėčiau” vartojimas – subjektyviai moraliai teisingų ar pageidautinų dalykų darymas ar tikėjimasis, kad kiti tai darys.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

AUTOMATINIŲ MINČIŲ ĮTAKA ELGESIUI

A

Įvykis: nugirdote, kaip kurso draugas pareiškė norą daryti grupinį darbą ne su jumis, o su kitu kolega.
Automatinė mintis: tai aišku, aš juk niekam niekada nepatinku.
Bendravimo elgesys: vengsiu šio kurso draugo.
Pasekmės: jausiuosi vienišas ir nesuprastas.
Automatinių minčių “spąstai” – tarsi užbėgimas sau už akių su kokiu nors sau įprastu pareiškimu, kuris sukelia negatyvias pasekmes.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

KAIP ATSIKRATYTI NEGATYVIŲ AUTOMATINIŲ MINČIŲ

A
  1. Jas “sugauti”
  2. Pažvelgti į faktus ir įrodymus – ar mintis teisinga?
  3. Jei mintis neteisinga, rasti alternatyvią mintį
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

VIDINIAI SUNKUMAI (apibrėžimas)

A

VIDINIAI SUNKUMAI – palyginti nesudėtingos vidinės problemos (abejonės, neapsisprendinmas, nepasitenkinimas)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

ASMENYBĖS KRIZĖS

A

ASMENYBĖS KRIZĖS – ilgi gyvenimo periodai, kuriuose vystosi asmenybės pokyčiai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Vidiniai asmenybės konfliktai

A

– Motyvaciniai (kai reikia rinktis vieną iš dviejų alternatyvų)
– Moralės (tarp noro ir pareigos)
– Kognityviniai (vidinis prieštaringumas)
– Nerealizuoto noro/menkavertiškumo komplekso
– Vaidmenų (kai nesugebama suderinti kelių vaidmenų)
– Adaptaciniai (kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir asmens galimybės)
– Neadekvačios savivertės

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

SOCIALINIAI KONFLIKTAI

A
  • TARPASMENINIAI
  • TARPGRUPINIAI
  • TARPTAUTINIAI
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

KAS YRA KONFLIKTAS?

A
  • Konfliktas – suvokiamas veiksmų, tikslų ir idėjų nesuderinamumas.
  • KONFLIKTAS – tai dinamiškas procesas, pasireiškiantis tarp individų ar grupių, susijusių priklausomais ryšiais. Dažniausiai pasireiškia dėl situacinių ir asmeninių veiksnių.
  • Konfliktas laikomas natūraliu, kiekvieną dieną vykstančiu procesu.
  • Konfliktą gali sukelti: 1) prieštaringi tikslai; 2) susikertantys siekiai; 3) uždaviniai; 4) troškimai; 5) neįgyvendinti lūkesčiai; 6) išankstinis nusistatymas; 7) įpročiai; 8) asmenybės bruožai; 9) idėjos; 10) jautrumas; 11) įžeidumas 12) agresyvumas.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Konfliktą gali sukelti

A

1) prieštaringi tikslai; 2) susikertantys siekiai; 3) uždaviniai; 4) troškimai; 5) neįgyvendinti lūkesčiai; 6) išankstinis nusistatymas; 7) įpročiai; 8) asmenybės bruožai; 9) idėjos; 10) jautrumas; 11) įžeidumas 12) agresyvumas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

TARPASMENINIŲ KONFLIKTŲ KILIMO PRIEŽASTYS

A
  1. Nepakankamai informacijos arba ji neteisinga
  2. Neteisingas komunikacijos interpretavimas
  3. Skirtingos konfliktuojančių pusių vertybės
  4. Resursų interpretacija kaip nepalankių vienai pusei
  5. Konfliktų ir nesutarimų buvimas praeityje
  6. Asmeniniai/emociniai veiksniai
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

KONFLIKTŲ TIPAI PAGAL:

A
  • Konflikto rezultatus - konstruktyvūs ir destruktyvūs konfliktai.
  • Trukmę – trumpalaikiai, ilgalaikiai, užsitęsę konfliktai.
  • Emocinę įtampą – aukštos įtampos, vidutinės ir žemos įtampos.
  • Poreikius – išteklių, statuso, idėjų, principų, normų.
  • Gyvenimo sferą – šeimos, darbo, buitiniai, politiniai.
  • Konflikto sukėlėją – tiesioginiai, šalutiniai.
  • Konflikto kontrolę – kontroliuojami, nekontroliuojami.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

KONFLIKTINĖ SITUACIJA (komponentai)

A
  • Komponentai:
    – TARPUSAVIO SĄVEIKA
    – PRIEŠTARAVIMAI
    – EMOCIJOS
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

KONFLIKTĄ PAAIŠKINANTYS TERMINAI:

A
  • OPONENTAI – konfliktuojančios pusės.
  • KONFLIKTO OBJEKTAS – dalyvių poreikiai,
    kuriuos reikia patenkinti.
  • INCIDENTAS – aplinkybių visuma, konflikto
    priežastis.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

KONFLIKTŲ BRUOŽAI

A
  • Konfliktas yra natūralus procesas
  • Konfliktas gali būti atviras ar paslėptas
  • Konfliktai gali būti išspręsti ar neišspręsti
  • Konfliktai gali būti naudingi ir nenaudingi
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

KONFLIKTŲ TEIGIAMOS PASEKMĖS

A
  • Santykių vystymosi procesas
  • Signalas asmenybei keistis
  • Galimybė suartėti
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

KONFLIKTO FAZĖS

A
  • PRADINĖ – konfliktinės situacijos atsiradimas, įsisąmonimas.
  • KILIMO – konfliktinės sąveikos pradžia.
  • PIKAS – atviro konflikto plėtra.
  • KRITIMO – konfliktinė situacija nublanksa ar išsprendžiama
26
Q

ASMENINIO KONFLIKTO STILIAI

A

Kiekvienas žmogus turi savo individualų konflikto valdymo stilių, kuriuo vadovaujasi, kai jo poreikiai susikerta su kitų žmonių poreikiais.
Išskiriami 4 asmeninio konflikto valdymo stiliai:
* Nepatvirtinantis stilius
* Tiesioginė agresija
* Pasyvi agresija.
* Patvirtinantis bendravimas

27
Q

NEPATVIRTINANTIS STILIUS

A
  • Tai nesugebėjimas ar nenorėjimas reikšti mintis ir jausmus, kai tai būtina. Dažnai taip elgiamasi dėl pasitikėjimo stokos.
    Vienas iš tokio stiliaus elgesio būdų – neigimas (ignoravimas savo poreikių arba teigimas, jog nėra jokios problemos).
    Kitas – pripažinimas, jog jūsų poreikiai netenkinami, tačiau priėmimas situacijos, tikintis, jog ji susitvarkys kaip nors ir be jūsų įsikišimo.
28
Q

TIESIOGINĖ AGRESIJA

A
  • Tiesiogiai puolantis žmogus gina savo interesus
    kitų sąskaita. Bendros tiesioginės agresijos pasekmės yra pyktis ir gynyba iš vienos pusės ir skausmas bei pažeminimas iš kitos.
29
Q

PASYVI AGRESIJA (trūkumai)

A
  • Kai žmonės savo nepasitenkinimą išreiškia užmaskuotai. Tokie žmonės savo viduje turimus pykčio, nepasitenkinimo jausmus nesugeba ar nenori išreikšti tiesiogiai, todėl siunčia tokius agresyvius pranešimus subtiliu, netiesioginiu būdu. Bandoma kelti kaltę, kalbama užuominomis arba nežodiniu būdu.
    Trūkumai:
    1) gali nesuveikti;
    2) gali atsisakyti vykdyti jūsų norą;
    3) žlunga ilgalaikių santykių galimybė dėl sąžiningumo stokos.
30
Q

PATVIRTINANTIS BENDRAVIMAS

A
  • Kai pašnekovas savo mintis ir jausmus išreiškia tiesiai ir tiksliai be savo nuomonės primetimo. Patvirtinantis elgesys ne visada garantuoja, jog jums pasiseks pasiekti tikslą, bet tai geriausia galimybė bandyti jo siekti. Šis būdas užtikrina išlaikomą kiekvieno asmens savigarbą.
  • Tikras patvirtinantis bendravimas susideda iš penkių dalių.
31
Q

PATVIRTINANČIO BENDRAVIMO DALYS

A
  1. Elgesio, dėl kurio kyla nepasitenkinimas, nupasakojimas (objektyvus stebėjimas).
  2. Jausmai, kurie kyla dėl pastebėto elgesio (yra skirtumas nuo ketinimo ar interpretacijos).
  3. Pastebėto elgesio interpretacija (subjektyvi, remiantis patirtimi, apibendrinimais, lūkesčiais, žiniomis, dabartine savijauta).
  4. Faktų, interpretacijų ir aprašytų jausmų pasekmės (kas man atsitinka).
  5. Tam tikras pareiškimo tikslas, ketinimas (trijų rūšių: jūsų požiūris (nusistatymas), prašymas kažko, jūsų elgesio ateityje nupasakojimas).
32
Q

KONFLIKTŲ SPRENDIMO ALGORITMAS

A
  1. Garo išleidimas.
  2. Nepasitenkinimo konkretizavimas.
  3. Paaiškinimas, kaip vertinate situaciją.
  4. Sutikimas, kad kaltinimai turi pagrindo.
  5. Abiems šalims priimtino sprendimo radimas.
33
Q

KONFLIKTŲ SPRENDIMO STRATEGIJOS

A

Bendradarbiavimas. Šis stilius apibūdinamas aukštu susirūpinimu savo ir kitų interesais.
Vengimas. Ši strategija siejama su žemu tiek savo, tiek kitų asmenų poreikių tenkinimu.
Prisitaikymas. Ši strategija pasireiškia žemu savęs vertinimu, svarbiausiu dalyku laikant kito žmogaus interesų patenkinimą.
Dominavimas. Tai strategija, paremta aukštu savo ir žemu kitų asmenų interesų tenkinimu.
Kompromisas. Šis stilius siejamas su vidutiniu savo ir kitų asmenų poreikių tenkinimu.

34
Q

PRAKTINIAI PATARIMAI KONFLIKTŲ SPRENDIMUI

A
  1. Sustoti ir trumpam atsikvėpti
  2. “Atsitraukti” nuo situacijos ir pasižiūrėti iš perspektyvos
  3. Atkreipti dėmesį į savo neverbalinę kalbą
  4. Vengti “ugnį kurstančių” veiksmų (kritikos asmeniui, įžeidimų, priešiškumo, užsisklendimo, gynimosi)
  5. Parodyti empatiją
  6. Prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir norus
  7. Atvirai reikšti nuomonę ir norą
  8. Būti lanksčiam
  9. Susitelkti tik ties tuo, ką išties įmanoma pakeisti
35
Q

KADA KONFLIKTAS SANTYKIUOSE YRA DAUGIAU NEI KONFLIKTAS?

A
  • Emocinė prievarta:
    – Rėkimas, įžeidinėjimai, keiksmai, pravardžiavimas, menkinimas, išjuokimas
    – Partnerio/ės išvaizdos ar intelekto sumenkinimas
    – Partnerio/ės bauginimas
    – Vertimas partnerį/ę daryti liūdinančius ar žeminančius dalykus
    – Reikalavimas paklusti įgeidžiams
    – Partnerio/ės laiko ir buvimo vietos sekimas prieš jo/s valią
    – Partnerio/ės kaltinimas dėl savo paties smurto ar blogos nuotaikos
  • Kitos smurto ar prievartos formos:
    – Fizinis
    – Seksualinis
    – Persekiojimas
  • Ekonominis smurtas:
    – Piniginių ar investicinių sprendimų, dėl kurių partneris/ė gali prieštarauti, priėmimas nepasitarus su partneriu/e arba nepasiekus dėl to susitarimo
    – Kuomet neduodama priėjimo prie pinigų ar panašių resursų, arba kuomet didelė šeimos biudžeto dalis išleidžiama savo naudai, paliekant mažai pinigų apmokėti sąskaitas ar pirkti maisto
    – Atsisakymas prisidėti prie namų ruošos ar vaikų priežiūros, kad partneris/ė galėtų dirbti
    – Kuomet neleidžiama partneriui/ei naudotis šeimos automobiliu ar kitaip ribojamas laisvas judėjimas transporto priemonėmis
    – Draudimas partneriui/ei išeiti iš namų be palydos
    – Draudimas partneriui/ei dirbti, mokytis ar kitaip kelti kvalifikaciją
    – Trukdymas dirbti ir nuolatinis sekimas, dažnai skambinant į partnerio/ės darbą ar lankantis ten (pavyzdžiui, norint pasiekti kad partnerį/ę atleistų).
36
Q

PAŽĮSTAMIEJI, DRAUGAI IR ARTIMIEJI

A
  1. Pažįstamieji – tie, su kuriais mus sieja visiškai paviršutiniški santykiai, apie kuriuos mes žinome labai nedaug.
  2. Draugai – tai žmonės, su kuriais mes savo noru užmezgėme glaudų asmeninį kontaktą. Ryšiai su draugais daugiau nei formalūs.
  3. Artimieji – žmonės, su kuriais dalinamės asmeniniais išgyvenimais, kuriems esame atsidavę ir atviri. Su jais mus sieja artimas psichologinis ryšys.
37
Q

MEILĖS IR DRAUGYSTĖS VIETA A.MASLOW POREIKIŲ PIRAMIDĖJE

A
  1. Fiziologiniai poreikiai
  2. Saugumas
  3. Priklausymas
  4. Pagarba
  5. Saviraiška
38
Q

DRAUGYSTĖ

A
  • Tai intymus ir abipusis ryšys (H.S.Sullivan, 1953)
  • Aristotelis: draugas yra tas, kuris linki man gero mano paties labui.
  • Draugystėje žmonės laisvai atsiskleidžia vienas kitam, išreiškia savo emocijas, teikia ir gauna pagalbą, pasitiki vienas kitu.
39
Q

DRAUGYSTEI UŽSIMEGZTI REIKALINGA

A
  • Pozityvumas
  • Lygiavertiškumas
  • Pasitikėjimas
  • Atvirumas
  • Tarpusavio pagalba
40
Q

DRAUGYSTĖS IŠIRIMO PRIELAIDOS

A
  1. fizinis atsiskyrimas;
  2. naujų draugų atsiradimas;
  3. sumažėjęs senų draugų patrauklumas;
  4. trukdymai draugystei dėl mylimojo (-osios) atsiradimo ar vedybų.
41
Q

DRAUGYSTĖS IŠLAIKYMO “TAISYKLĖS”

A
  1. draugo interesų gynimas;
  2. pasidalijimas geromis žiniomis su draugu;
  3. emocinės paramos suteikimas;
  4. pasitikėjimas vienas kitu;
  5. pagalbos siūlymas, kai ji reikalinga;
  6. siekimas padaryti draugą laimingą, kai esate kartu.
42
Q

DRAUGYSTĖ VAIKYSTĖJE

A
  • Pirmųjų draugysčių užmezgimas yra svarbus vaiko ankstyvosios raidos žingsnis.
  • Ikimokykliniais metais užmegztos draugystės leidžia vaikams išmokti ir lavinti socialinei, kognityviajai, komunikacinei ir emocinei raidai reikalingus įgūdžius.
  • Draugystės taip pat duoda vaikams priklausymo jausmą, saugumą ir mažina stresą.
  • Sėkmingos draugystės vaikystėje gerina vaikų gyvenimo kokybę ir prisideda, kai vaikai mokosi prisitaikyti.
43
Q

DRAUGYSTĖ PAAUGLYSTĖJE

A
  • Paauglystėje draugus pradedame rinktis patys.
  • Svarbus draugystės paauglystėje aspektas yra priklausymas grupei ir įsitraukimas į ją. Tai leidžia atrasti naujų dalykų apie save ir išplėsti savąjį “AŠ” vaizdą.
  • Draugų turėjimas paauglystėje stipriai veikia paauglio savivertę.
  • Paauglių draugystė dažniausiai apsieina be rimtų konfliktų.
  • Draugysčių turintys paaugliai geriau susidoroja su kasdieniais sunkumais ir greičiau mokosi naujų socialinių įgūdžių.
44
Q

DRAUGYSTĖ PAAUGLYSTĖJE
Pagrindiniai draugystės bruožai:

A

Pagrindiniai draugystės bruožai:
1. Ankstyvojoje paauglystėje – bendra veikla
2. Vidurinėje paauglystėje – pradedama domėtis draugų asmenybėmis
3. Vėlyvoje paauglystėje – draugų asmenybės ir jų charakterio bruožai yra svarbiausias dalykas draugystei egzistuoti

45
Q

Panašumas (homofilijos efektas):

A

– Amžius, šeiminė padėtis, socialinė padėtis, intelektas, vertybės, požiūriai

46
Q

Ekspozicijos efektas:

A
  • Ekspozicijos efektas: mums patinka žmonės, su kuriais mes turime kontakto
    – A, B ir C yra kambaryje. A pabendrauja su B, B pabendrauja su C. Galiausiai mažiausiai vieni kitam
    patinka A ir C.
    – BET: jei žmogus arti, tačiau yra visiškai į mus nepanašus, patrauklumo gali neatsirasti
47
Q

Fizinis patrauklumas:

A

mums patinka žmonės, kurie mums gerai atrodo

48
Q

Patrauklumo stereotipas

A

žmonėms, kurie mums gražūs, mes priskiriame pozityvias charakterio savybes

49
Q

INTYMUMAS

A

Apibrėžiama iš dviejų pusių:
* Emocinės savybės: atvirumas, nuoširdumas, rūpestis, šiluma, apsauga, pagalba, atsidavimas, abipusis dėmesingumas, prisirišimas, t.t.
* Elgesio komponentas: atsiskleidimas, dalijimasis, draugystės ar meilės žodinė raiška, švelnumo, parodymas veiksmais.

50
Q

NESĖKMĖS EFEKTAS

A

Kai žmogus, kuris mums atrodo kompetentingas, padaro nedidelę klaidą ar patiria nedidelę nesėkmę, jis mums pasidaro patrauklesnis.

51
Q

BEASMENĖ MEILĖ

A

Meilė, skirta ne konkrečiam žmogui, o principui, objektui, tikslui.
Pvz., labdaringų organizacijų savanoriai gali jausti meilę savo veiklos principams, religingi žmonės gali jausti meilę Dievui.

52
Q

Į ASMENĮ NUKREIPTA MEILĖ

A
  • Tai tarp dviejų asmenų atsirandantis emocinis ryšys, stipresnis už patikimą.
  • Draugystė + emocinis meilės išgyvenimas
53
Q

ROMANTINĖ MEILĖ

A

Neseniai laikyta tik Vakarietiškos visuomenės ir tik turtingosios klasės atributu, o ne natūraliu dalyku.

54
Q

MEILĖS PRIEŽASTYS IŠ EVOLIUCINĖS PARADIGMOS

A

1) Mechanizmas, kaip užtikrinti rūpinimąsi vaikais
2) Mechanizmas, kaip užtikrinti ilgalaikius santykius, norint išvengti LPL, kurios gali sumažinti vaisingumą, sukelti žalą vaisiui ir padidinti nesėkmingo gimdymo tikimybę.

55
Q

MEILĖS SAVYBĖS

A
  • Kognityvi tarpusavio priklausomybė: partneris įsilieja į žmogaus “AŠ” vaizdą
  • Elgesio tarpusavio priklausomybė: pakitę elgesio būdai
  • Afektinė tarpusavio priklausomybė: švelnių jausmų reiškimas
    Visi trys išvardyti aspektai lemia pasitenkinimą santykiais.
56
Q

PSICHOANALIZĖ

A

S. Freudas: “Niekada daugiau nebūname tokie bejėgiai prieš kančią, kaip tada, kai mylime”.

Pirmasis meilės objektas visuomet yra motina. Suaugusiojo gyvenime Freudas akcentavo ne meilę, o pirminių poreikių tenkinimą.
Vėliau gyvenime žmonės, kurie mus trauks, bus nulemti mūsų pirmųjų patirčių santykiuose su tėvais. Pasak Freudo, ypač pirmieji mūsų meilės objektai labai primena mūsų mamą arba tėtį.

57
Q

TRIKAMPĖ MEILĖS TEORIJA (R.STERNBERG)

A

Intymumas, aistra, įsiparegojimas

58
Q

Z.RUBIN – “LIKING/LOVING”

A

Socialinis psichologas Zick Rubin buvo vienas iš pirmųjų teoretikų, pamėginęs empiriškai išmatuoti meilę.
Pasak jo, meilė susideda iš 3 elementų:
1. Prisirišimo – tai poreikis būti su kitu žmogumi, megzti fizinį kontaktą su juo, gauti iš jo rūpinimąsi ir pritarimą.
2. Rūpinimasis – kito žmogaus laimės ir poreikių vertinimas kaip ir savųjų.
3. Intymumas – dalinimasis asmeninėmis mintimis, jausmais ir norais.

59
Q

MEILĖS RŪŠYS PAGAL R.STERNBERG TEORIJĄ

A

Tik aistra = aistringa meilė
Aistra + intymumas = romantinė meilė
Aistra + intymumas + įsipareigojimas = tobula meilė
Intymumas + įsipareigojimas = partneriška meilė
Tik įsipareigojimas = tuščia meilė
Tik intymumas = draugystė
Aistra + įsipareigojimas = beprasmė meilė
Nė vieno iš šitų komponentų = meilės nėra.

60
Q

Tarpusavio santykių stadijos

A

Suartėjimas:
- Iniciatyvos rodymas, eksperimentavimas, intensyvėjimas, integracija, prisirišimas

Išsiskyrimas:
- Diferenciacija, apribojimas, stagnacija, vengimas, nutrūkimas

61
Q

ROMANTINIŲ SANTYKIŲ PAIEŠKA INTERNETE

A

Socialinės priežastys:
o Didėja vienišų žmonių dalis – tiesiog daugiau ieškančių;
o Karjera ir laiko suvaržymai;
o Vieniši žmonės yra judūs, keliaujant ieškoti nepatogu;
o Mažėja darbinių romanų kiekis.

Sveikatos psichologija 2 pusmetis (11 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions