Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Sveikatos psichologija 2 pusmetis > Histologija > Flashcards

Histologija Flashcards

1
Q

AUDINYS

A

tarpusavyje susijusių, atliekančių panašią funkciją ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos sistema.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Pagrindinės audinių grupės

A
  1. Epitelinis audinys
  2. Jungiamasis audinys
  3. Raumeninis audinys
  4. Nervinis audinys
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

EPITELINIS AUDINYS (klasifikacija)

A

*Dengiamasis
-Vienasluoksnis
-Daugiasluoksnis

*Pigmentinis juntamasis spermatogeninis

*Liaukinis
-Egzokrininės liaukos
-Endokrininės liaukos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

EPITELIO SAVYBĖS

A
  • Epitelio ląstelės paprastai yra griežtai orientuotos (poliarizuotos): turi viršūninį, pamatinį polius ir šoninius paviršius
  • Viršūniniame poliuje gali turėti specializuotų struktūrų: mikrogaurelių, stereocilijų, mikroplaukelių (cilijų)
  • Ląsteles nuo kitų audinių skiria pamatinė membrana
  • Ląstelės pasižymi gausiomis tarpusavio jungtimis ir jungtimis su pamatine membrana
  • Audinys yra nevaskuliarizuotas!
  • Gerai regeneruoja (su išimtimis)
  • Formuoja liaukas
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

PAMATINĖ MEMBRANA

A
  • Pamatinė membrana yra atrama virš jos esančioms epitelio ląstelėms, sudaro užtvarą tarp epitelio ir kitų audinių ir veikia kaip filtras, per kurį gali praeiti tik vanduo, deguonis ir mažos molekulės bei jonai.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Tarpląstelinės jungtys:

A
  1. Sąauginė dėmė/desmosoma
  2. Hemidesmosoma (pirštinė ląstelių jungtis)
  3. Užtvarinė juostelė (zonula occludens)
  4. Sukibimo juostelė (zonula adherens)
  5. Jungiamoji dėmė/kanalėlinė jungtis (nexus)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

SPECIALIZUOTOS VIRŠŪNINIO POLIAUS STRUKTŪROS

A

1) Mikrogaureliai (nejudrūs)
2) Stereocilijos (nejudrios)
3) Virpamieji plaukeliai (cilijos, judrūs)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

EPITELIO FUNKCIJOS

A
  • Saugo giliau esančius audinius
  • Transportuoja molekules ir jonus
  • Išskiria fermentus, hormonus, gleives ir t.t.
  • Įsiurbia medžiagas (iš žarnyno, inkstų kanalėlių ir t.t.)
  • Priima informaciją iš aplinkos (skonio svogūnėliai, uodžiamasis epitelis, t.t.)
  • Išstumia liaukų sekretą (mioepitelinės ląstelės)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

DENGIAMASIS EPITELIS (tipai)

A

Vienasluoksnis plokščiasis epitelis
Iškloja:
1. Plaučių alveoles
2. Širdies kameras ir kraujagyslių spindžius (endotelis)
3. Pilvaplėvę, perikardą, pleurą (mezotelis)

Vienasluoksnis kubinis epitelis
Iškloja :
1. Inkstų kanalėlius
2. Smulkius bronchus
3. Kiaušidžių paviršių

Vienasluoksnis stulpinis epitelis
Iškloja:
1. Skrandžio ir žarnyno gleivinę
2. Bronchus
3. Kiaušintakių ir gimdos gleivinę
Epiteliocitai gali būti su specializuotomis viršūninio poliaus struktūromis

Tariamai daugiasluoksnis epitelis
Iškloja:
1. Kvėpavimo takų gleivinę
2. Dalį šlaplės gleivinės
Sudarytas iš pamatinės membranos ir 4 rūšių epiteliocitų:
1) Pamatinių epiteliocitų
2) Įterptinių epiteliocitų
3) Stulpinių epiteliocitų (gali būti su mikroplaukeliais arba be)
4) Taurinių egzokrinocitų

Daugiasluoksnis plokščiasis neragėjantis epitelis
Iškloja:
burnos ertmę, makštį, stemplę, išangę, rageną
Sudarytas iš pamatinės membranos ir trijų sluoksnių:
1) Pamatinio 2) Tarpinio 3) Paviršinio

Daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantis epitelis
Dengia visą kūno paviršių (epidermis) Skirstomas į storąjį (beplaukė oda) ir plonajį (plaukuota oda)
Sudarytas iš pamatinės membranos ir 5 (4) sluoksnių:
1) Lot. Stratum basale (pamatinis)
2) Lot. Stratum spinosum (dygliuotasis)
3) Lot. Stratum granulosum (grūdėtasis)
4) Lot. Stratum lucidum (skaidrusis)
5) Lot. Stratum corneum (raginis)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Juntamasis epitelis

A
  • Randamas liežuvyje (skonio svogūnėliai), vidinėje ausyje (Korti organas), nosyje (uoslinė gleivinė)
  • Pagrindinė funkcija – priimti ir perduoti informaciją apie supančią aplinką
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Liaukinis epitelis-

A
  • Liaukas sudaro epitelinės ląstelės, gebančios gaminti ir išskirti sekretą
  • Pagal tai, kur išskiriamas sekretas, liaukos skirstomos į:
  • Endokrinines – sekretą išskiria į kraują, neturi ištekamųjų latakų, gamina hormonus
  • Egzokrinines – sekretą išskiria pro latakų sistemą į išorę (odą, burnos ertmę, organo spindį)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Pagal sekreto išskyrimo iš epiteliocito mechanizmą egzokrininės liaukos skirstomos į tris grupes:

A
  1. Merokrinines
  2. Apokrinines
  3. Holokrinines
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

JUNGIAMASIS AUDINYS (iš ko)

A

Jungiamieji audiniai sudaryti iš ląstelės ir tarpląstelinės medžiagos (ji gali skirtis, pvz kraujeje plazma)
Tarpląstelinę medžiagą sudaro: Pagrindinė medžiaga ir skaidulos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

PAGRINDINĖ MEDŽIAGA (kas tai, iš ko)

A

Skaidri terpė, sudaryta iš intersticinio skysčio ir trijų rūšių makromolekulių:
1. Glikozaminoglikanų (GAGs)
2. Proteoglikanų
3. Glikoproteinų

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

SKAIDULOS (tipai)

A

Kolageno skaidulos
* Stuburiniuose randami 28 tipai
* ~90% visų žmogaus kūne randamų skaidulų sudaro I, II arba III tipo kolageno skaidulos

Elastinės skaidulos
* Sudarytos iš baltymų elastino ir fibrilino
* Randamos daugelyje organų
* Gali sudaryti elastines membranas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Hemidesmosoma

A

F- įtvirtina citoskeletą į pamatinę membraną. Transmembraniniai baltymai - integrinas. Citoskeletas - keratino filamentai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Jungiamoji dėmė

A

F - leidžia tiesioginius mažų molekulių ir jonų mainus tarp ląstelių. Transmembraniniai baltymai - koneksinas. Citoskeletas - x.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Sąauginė dėmė

A

F - jungia tarpinius filamentus tarp gretimų ląstelių, stiprina audinį. Transmembraniniai baltymai - kadherino šeimos baltymai. Citoskeletas - keratino filamentai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Užtvarinė juostelė

A

Jungia gretimas ląsteles, kontroliuoja medžiagų pernašą tarp jų
Transmembraniai baltymai - okludinai, klaudinai
Citoskeletas - aktino filamentai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Sukibimo juostelė

A

Jungia gretimų ląstelių citoskeletus, sustiprina ir stabilizuoja artimas užtvarines zonules
Transmembraniniai baltymai - E-kadherinas, katenino kompleksas
Citoskeletas - aktino filamentai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

ELASTINIS JUNGIAMASIS AUDINYS

A
  • Vyrauja elastinės skaidulos
  • Pagrindinės medžiagos nedaug
  • Randamas ten, kur reikia atsparumo tempimo jėgoms – raiščiuose, stambių arterijų sienose
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Glaudusis kolageninis jungiamasis audinys

A
  • Būdinga daug, glaudžiai išsidėsčiusių skaidulų
  • Pagrindinės medžiagos ir skirtingų ląstelių mažai
  • Vyrauja fibrocitai
  • Randamas vietose, kur reikia mechaninio atsparumo (sausgyslės, derma)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Purusis kolageninis jungiamasis audinys

A
  • Supa kraujagysles, limfagysles, sudaro tuščiavidurių organų pogleivį
  • Daug pagrindinės medžiagos, skaidulos dėstosi įvairiomis kryptimis
  • Vyrauja fibroblastocitai
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Riebalinis audinys

A

Yra dviejų tipų, kurie skiriasi lokalizacija, morfologija ir funkcija:
1. Baltasis riebalinis audinys
2. Rudasis riebalinis audinys

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Baltasis riebalinis audinys

A
  • Sudarytas iš vienalašių adipocitų
  • Pavienės ląstelės sferiškos, suspaustos – daugiakampės; branduolys ir organelės periferijoje
  • Metaboliškai aktyvios
  • Išskiria hormonus; atlieka termoizoliacijos funkciją ir sugeria delnus bei padus veikiančias spaudimo jėgas
  • Pasiskirstymas kūne priklauso nuo lyties, genetinių ir aplinkos veiksnių
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

PIGMENTINIS AUDINYS

A
  • Tai puriojo kolageninio jungiamojo audinio rūšis
  • Pigmentą suteikia melanocitai
27
Q

KRAUJAS

A
  • Sudarytas iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos – plazmos
  • Ląstelės – eritrocitai ir leukocitai; kraujo plokštelės
  • Leukocitai skirstomi į grupes: granulocitai ir agranulocitai
28
Q

Leukocitai skirstomi į grupes:

A

granulocitai ir agranulocitai

29
Q

Kremzlinis audinys (iš ko)

A

Kremzlės matrica (tarpląstelinė medžiaga)
-Pagrindinė medžiaga
-skaidulos

Ląstelės
-Chondrogeninės
-Chondroblastocitai
-Chondrocitai

Kremzliniame audinyje nėra kraujagyslių, limfagyslių ir nervų!

30
Q

Hialininė kremzlė

A
  • Matrikse – II tipo kolageno skaidulos
  • Turi antkremzlį (išimtis - sąnariniai paviršiai)
  • Chondrocitai dėstosi izogeninėmis grupėmis
  • Mityba – difuzijos būdu per antkremzlį ir matriksą; ląstelės vykdo anaerobinę glikolizę
31
Q

Elastinė kremzlė

A
  • Matrikso sudėtis panaši, tik prisideda elastinių skaidulų tinklas
  • Chondrocitai dėstosi mažesnėmis izogeninėmis grupėmis
32
Q

Skaidulinė kremzlė

A
  • Yra II tipo kolageno ir I tipo kolageno skaidulų
  • Ląstelės – chondrocitai ir fibroblastocitai
  • Chondrocitų izogeninės grupės dėstosi išilgai
33
Q

KAULINIS AUDINYS (Makroskopiškai: Mikroskopiškai:)

A

Makroskopiškai:
* Akytoji medžiaga * Tankioji medžiaga

Mikroskopiškai:
* Plokštelinis

34
Q

Kaulinis audinys (iš ko)

A

Matrica
-Organiniai komponentai
—-1 tipo kolagenas; proteoglikanai
-Neorganiniai komponentai
—-???

Ląstelės
-Osteogeninės -> ostepblastocitai -> osteocitai; osteoklastocitai

35
Q

Raumeninio audinio tipai

A

1)Griaučių ruožuotasis
2)Širdies ruožuotasis raumuo
3)Neruožuotasis (lygusis) raumuo

36
Q

GRIAUČIŲ RUOŽUOTASIS RAUMUO

A

Sudarytas iš raumeninių skaidulų ir jungiamojo audinio sluoksnių, kurie skiria ir išdėsto skaidulas tam tikromis kryptimis

37
Q

GRIAUČIŲ RUOŽUOTASIS RAUMUO (sandara)

A
  1. Epimiziumas: išorinis raumens dangalas; glaudusis netaisyklingasis JA, atnešantis stambias kraujagysles ir nervus į raumenį
  2. Perimiziumas: JA sluoksnis, dengiantis skaidulų grupelę, vadinamą pluoštu (pluošte esančios ląstelės dirba kartu ir sudaro funkcinį vienetą) ir atnešantis kraujagysles, limfagysles ir nervus į jį
  3. Endomiziumas: puriojo JA sluoksnis, dengiantis kiekvieną raumeninę skaidulą ir leidžiantis susidaryti kapiliarų tinklui aplink
38
Q

RAUMENINĖ SKAIDULA

A
  • Visi ruožuotieji miocitai turi miofibriles – iš miofilamentų sudarytas organeles
  • Miofilamentų išsidėstymas miofibrilėje lemia ląstelės ruožuotumą: šviesiniu mikroskopu matome A (anizotropinius) ir I (izotropinius) diskus
39
Q

Susitraukimo mechanizmas

A

pabaigti

40
Q

ŠIRDIES RUOŽUOTASIS RAUMENINIS AUDINYS

A

Sudarytas iš kardiomiocitų ir jungiamojo audinio sluoksnių (endomiziumo ir periepikardinio ir periendokradinio JA )
* Randamas TIK širdyje

41
Q

KARDIOMIOCITAI

A
  • Kardiomiocitai yra vienbranduolės, ruožuotos ir šakotos ląstelės; tarpusavyje jungiasi įterptiniais diskais
  • Įterptiniuose diskuose yra tarpląstelinių jungčių: desmosomų, plyšinių jungčių ir sukibimo juostelių
42
Q

NERUOŽUOTASIS RAUMENINIS AUDINYS

A
  • Sudarytas iš pailgų, verpstės formos vienbranduolių neruožuotų ląstelių ir kolageno skaidulų
  • Ląstelės prisitaikiusios lėtam, pastoviam susitraukimui, kuris reguliuojamas autonominės nervų sistemos ir hormonų
  • Ląstelės jungiasi plyšinėmis jungtimis
43
Q

NERUOŽUOTIEJI MIOCITAI

A
  • Neturi T vamzdelių; panašią funkciją atlieka paviršinės pūslelės (lot. caveolus)
  • Miofilamentus sujungia prisisegamieji kūneliai (ang. dense bodies)
  • Troponiną ir tropomioziną pakeičia kalmodulinas ir miozino lengvosios grandinės kinazė (ang. myosin lightchain kinase)
  • Geba gaminti tarpląstelinės medžiagos komponentus
44
Q

KAS YRA KAMIENINĖS LĄSTELĖS?

A
  • Kamieninės ląstelės yra nespecializuotos ląstelės, t.y. jos atlieka visoms ląstelėms būdingas funkcijas
  • Kamieninės ląstelės turi potencialą tapti specializuotomis
  • Mokslui žengiant į priekį, sukurta labai daug apibūdinimų ir terminų šioms ląstelėms
45
Q

KAIP GAUTI KAMIENINIŲ LĄSTELIŲ?

A
  • Dažniausiai tyrimams naudojamos iš pelių embrionų gautos kamieninės ląstelės
  • Regeneracinei medicinai dažniausiai naudojamos suaugusiųjų audiniui specifiškos kamieninės ląstelės
  • Suaugusiųjų ląsteles galima paversti į pluripotentines jų branduolį įvedus į kiaušialąstės citoplazmą (avytė Doli)
  • RNR virusu įvedus transkripcijos faktorių (induced pluripotent stem cell/iPS cell) į suaugusiojo ląstelę (fibroblastocitą)
46
Q

KAM JOS NAUDOJAMOS KAMIENINĖS LĄSTELĖS?

A
  • Moksliniams tyrimams (vėžio tyrimai; audinių regeneracijos ir naujų organų išauginimo galimybės, ląstelių kultūrų tyrimai ir t.t.)
  • Regeneracinei medicinai (hemopoetinių kamieninių ląstelių transplantacija, epidermio autologiniai graftai, ragenos pažeidimų gydymas ir t.t.)
  • Komerciniams produktams
47
Q

NERVŲ SISTEMA

A
  • Anatomijoje išskiriama CNS ir PNS
  • Funkciškai išskiriamos aferentinė ir eferentinė nervų sistemos
  • Histologijoje - visos šios sistemos sudarytos iš nervinio audinio, kurį sudaro neuronai ir glijos ląstelės
48
Q

NEURONŲ RŪŠYS

A

Daugiapolis neuronas
Bipolis neuronas
Tariamai vienpolis neuronas
Anaksonis (įterptinis) neuronas

49
Q

NEURONO STRUKTŪRA

A
  • Citoplazmoje daug chromatofilinės medžiagos t.p. gali būti pigmentinių intarpų
  • Randamos visos bendros paskirties organelės
  • Citoskeletas gerai išvystytas, visi neurofilamentai ir mikrovamzdeliai vadinami neurofibrilėmis
  • Dendritai – mažos, trumpos ataugos atsišakojančios nuo neurono kūno
  • Turi daug sinapsių su kitais neuronais, sinapsės gali kisti (neuroplastiškumas)
  • Visas dendrito paviršius nusėtas mažais spygliukais, kurie jungiasi su aksonais
  • Aksonas – ilga atauga, atsišakojanti nuo neurono kūno ties sustorėjimu - aksono kalvele
  • Aksolema ir aksoplazma – citoplazma ir plazminė aksono membrana
  • Gale išsišakoja ir sudaro sinapses su kitomis ląstelėmis
  • Aksonų grupės vadinamos laidais, pluoštais (CNS) arba nervais, šakomis arba šaknelėmis (PNS)
50
Q

SINAPSIŲ TIPAI

A

?

51
Q

GLIJA

A

Glijos ląstelės padeda neuronams išgyventi ir atlikti funkcijas
Apie 10x daugiau, nei neuronų
Atlieka įvairias funkcijas
Neuronų ir glijos ląstelių ataugų tinklas vadinamas neuropiliu

52
Q

EPENDIMOCITAI RŪŠYS:

A
  1. Stulpiniai
  2. Kraujagysliniai
  3. Blakstienotieji
  4. Tanicitai (juostiniai)
53
Q

EPENDIMOCITAI

A
  • Vieta: kubinės arba stulpinės ląstelės; iškloja smegenų skilvelius ir centrinį nugaros smegenų kanalą. Turi mikroplaukelius (cilijas), mikrogaurelius. Į neuropilį įsitvirtina ataugomis (neturi pamatinės membranos!)
  • Funkcijos:
  • Gamina likvorą (kraujagysliniame rezginyje)
  • Judina likvorą (mikroplaukeliais)
  • Įsiurbia likvorą (mikrogaureliais)
  • Iškloja CNS ertmes
  • Kilmė: nervinio vamzdžio neuroepiteliocitai (ektoderma)
54
Q

LIKVORAS

A
  • Gaminamas kraujagyslinio rezginio (ependimocitų)
  • Apsaugo CNS nuo sužeidimo, padeda atsikratyti metabolitų, tūris koreliuoja su kraujospūdžiu
55
Q

ASTROCITAI

A
  • Funkcijos:
  • Dengia/jungiasi prie sinapsių taip padėdami suformuoti ir išardyti jas, bei padeda sinapsių funkcijai
  • Reguliuoja tarpląstelinės medžiagos jonų koncentracijas aplink neuronus (ypač svarbu K+ jonų reguliavimas)
  • Embrioniniu periodu padeda neuronams judėti ir orientuotis tinkama kryptimi
  • Kartu su kitomis struktūromis sudaro kraujo-smegenų barjerą (HEB), todėl reguliuoja kraujotaką, maisto medžiagų patekimą, metabolitų pašalinimą
  • Sudaro išorinę ribinę gliocitų membraną, kuri atskiria smegenų audinį nuo švelniojo dangalo
  • Užpildo defektus randiniu astrocitiniu audiniu po CNS pažeidimų
  • Jungiasi su kitais astrocitais plyšinėmis jungtimis, formuodami ląstelių tinklą, kurio dėka gali koordinuoti tarpusavio veiklą skirtinguose smegenų regionuose
  • Pagal išsidėstymą skiriami du tipai: skaiduliniai (dėstosi daugiausia baltojoje medžiagoje) ir protoplazminiai (dėstosi pilkojoje medžiagoje) astrocitai. Šiek tiek skiriasi jų morfologija: skaiduliniai turi ilgas, plonas ataugas; protoplazminiai – trumpas
  • Kilmė: nervinio vamzdžio glioblastai (ektoderma)
56
Q

MIKROGLIJA

A
  • Vieta: randamos baltojoje ir pilkoje medžiagoje; šiek tiek judrios. Mažos ląstelės su daug ilgų, šakotų ataugų ir pailgu, tamsiu mažu branduoliu
  • Funkcijos:
  • Fagocitozė (mirusių audinių/ląstelių)
  • Citokinų sintezė (imuninio atsako moduliacija)
  • Antigeną pristatanti ląstelė
  • Kilmė: monocitai
57
Q

OLIGODENDROCITAI

A
  • Funkcija: ataugomis apvynioja artimiausius aksonus, taip suformuodami mielino dangalą. Mielinas izoliuoja ir lemia greitesnį impulso sklidimą aksonu
  • Vieta: tik CNS, daugiausia baltoji medžiaga
  • Kilmė: Nervinio vamzdžio ribinio sluoksnio glioblastai (ektoderma)
58
Q

NEUROLEMOCITAI (ŠVANO LĄSTELĖS)

A
  • Vieta: tik PNS
  • Funkcijos: formuoja mielino dangalą aplink aksonus, maitinimas
  • Kilmė: nervinės skiauterės ląstelės
59
Q

MIELINO DANGALAS

A
  • Tarp mielino segmentų esantys tarpai vadinami Ranvje mazgais
  • Šiuose mazguose yra daug elektrinių joninių Na+ kanalų, todėl signalas sklinda saltatorišku (šuolišku) būdu
  • Mielino įpjovos - įstriži šviesesni ruoželiai, kuriuose mielininės plokštelės išsidėsto puriau; svarbios aksono medžiagų apykaitai
  • Ligos, kurių metu pažeidžiamas tik mielino dangalas, vadinamos demielinizuojančiomis
60
Q

MAZGŲ GLIOCITAI

A
  • Vieta: tik PNS
  • Funkcijos:
  • Mitybinė
  • Izoliacija
  • Aplinkos reguliavimas aplink neuronus (jonų koncentracijos ir t.t.)
  • Kilmė: nervinės skiauterės ląstelės
61
Q

NERVINĖS SKAIDULOS

A
  • Nervinė skaidula = aksonas + neurolemocitai
  • Nervas yra nervinių skaidulų sankaupa, apsupta jungiamojo audinio sluoksnių:
    1. Endoneuriumas (PKJA, supa kiekvieną nervinę skaidulą)
    2. Perineuriumas (supa nervinių skaidulų pluoštą, sudaro kraujo-nervo barjerą)
    3. Epineuriumas (dengia visą nervą, glaudusis netaisyklingas JA)
62
Q

NERVINĖS GALŪNĖLĖS

A

?

63
Q

NERVINIO AUDINIO REGENERACIJA

A
  • CNS – neuronai neregeneruoja, formuojamas astrocitinis randas
  • PNS – gali regeneruoti pažeisti aksonai
  • Oligodendrocitai neproliferuoja
  • Visos kitos glijos ląstelės gali dalintis
64
Q
A

Sveikatos psichologija 2 pusmetis (11 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions