Brainscape's Knowledge GenomeTM

Browse over 1 million classes created by top students, professors, publishers, and experts.


See full index

Sveikatos psichologija 2 pusmetis > Fiziologija (tarpiniui - 2) > Flashcards

Fiziologija (tarpiniui - 2) Flashcards

1
Q

Kas yra organizacija?

A

Organizacija yra sistema turinti bendrą tikslą, kurioje kiekvienas narys (narių grupės) susieti tampriais ryšiais, o visų jų veikla kryptingai koordinuojama. Šitokiu būdu pasiekiamas reikiamas tikslas (rezultatas).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

ORGANIZMO FUNKCINĖS SISTEMOS

A
  1. Nervų sistema
  2. Endokrininė (vidaus sekrecijos liaukų) sistema
  3. Kraujotakos sistema
  4. Kvėpavimo sistema
  5. Judėjimo sistema
  6. Virškinimo organų sistema
  7. Šalinimo ir homeostazės palaikymo sistema
  8. Dauginimosi organų sistema
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Kas priklauso judėjimo sistemai?

A

šiai sistemai priklauso: raumenys, kaulai, raiščiai, nervų sistemos dalis (kuri raumenis inervuoja ir įgalina judėjimą).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

nervų ir endokrininės sistemų vaidmuo

A

valdo ir koordinuoja visų organų sistemų veiklą, kad organizmas veiktų kaip vieninga visuma.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Judėjimo sistemos hierarchija (žemiausia/aukščiausia dalis

A

Judėjimo sistemos hierarchija -
Žemiausia dalis/hirerachija – raumenys.
Aukštesnė grandis alfa-moto neuronai (neuronai, kurie tiesiogiai siunčia impulsus aksonais ir sudaro jungtis su raumenų ląstelėmis (kurie tiesiogiai inervuoja raumenis).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

PAGRINDINĖ RAUMENINĖS LĄSTELĖS DALIS

A

miofibrilės (siūlo pavidalo, sudarytos iš aktino ir miozino).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Iš ko sudarytos miofibrilės?

A

miofibrilės (siūlo pavidalo, sudarytos iš aktino ir miozino).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Kas yra viduląstelinio kalcio saugykla?

A

Sarkoplazminis tinklas arba išiliginiai vamzdeliai (išoriniai) - tai viduląstelinio kalcio saugykla

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Ląstelės plazmoje/sarkoplazmoje kokia yra kalcio koncentracija?

A

Viduje talpina kalcį, ląstelės plazmoje/sarkoplazmoje kalcio koncentracija maža

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Kas yra T vamzdeliai ?

A

T vamzdeliai – kurie iš tikrųjų yra sarkolemos arba ląstelės membranos įlinkimai, tokie siauri vamzdeliai susidaro ir tie vamzdeliai eina į vidų ląstelės ir apsupa kiekvieną miofibrilę, tačiau T vamzdelių viduje yra išorinis ekstraląstelinis – ląstelių užląstelinis skystis. Sudėtis jo – užląstelinio skysčio.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Kas yra aktinas ir miozinas?

A

Aktinas ir miozinas yra baltymai, kurių tarpusavio sąveika užtikrina raumens susitraukimą/trumpėjimą

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Kuo apsupta kiekviena miofibrilė?

A

vamzdelių sistemos:
T vamzdeliai
Sarkoplazminis tinklas arba išilginiai vamzdeliai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

Kiekviena miofibrilė yra apsupta vamzdelių sistemos. Yra dviejų rūšių vamzdeliai:

A

1) T vamzdeliai – kurie iš tikrųjų yra sarkolemos arba ląstelės membranos įlinkimai, tokie siauri vamzdeliai susidaro ir tie vamzdeliai eina į vidų ląstelės ir apsupa kiekvieną miofibrilę, tačiau T vamzdelių viduje yra išorinis ekstraląstelinis – ląstelių užląstelinis skystis. Sudėtis jo – užląstelinio skysčio.

2) Sarkoplazminis tinklas arba išiliginiai vamzdeliai (išoriniai) - tai viduląstelinio kalcio saugykla. Viduje talpina kalcį, ląstelės plazmoje/sarkoplazmoje kalcio koncentracija maža, o šiaip jau kalcio atsargos yra saugomos sarkoplazminiame tinkle. Tokios pagrindinės susitraukimui svarbios raumens struktūros.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Ko raumeninėje ląstelėje (skaiduloje yra?

A

Raumeninėje ląstelėje (skaiduloje) yra šimtai ir tūkstančiai raumenų gijų (miofibrilių).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Kodėl miofibrilės atrodo dryžuotos?

A

Dėl raumenų siūlelių (miofilamentų) išsidėstymo skeleto raumenų miofibrilės (ir skaidulos) atrodo dryžuotos (skersaruožiai arba skeleto raumenys).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Kas yra sarkomeras?

A

Sarkomeras – miofibrilės dalis, esanti tarp dviejų Z linijų. Tai mažiausias raumens struktūros ir funkcijos (galintis susitraukti) vienetas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Koks yra mažiausias raumens struktūros ir funkcijos vienetas galintis susitraukti?

A

Sarkomeras

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Iš ko sudarytas sarkomeras?

A

Sarkomeras yra mažiausia raumens dalelė raumenyje, kuri gali susitraukti, nes sarkomeras yra sudarytas iš persidengiančių aktino ir miozino siūlų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
19
Q

Kokie yra aktino siūlai?

A
  • Aktino siūlai vadinami plonieji miofilamentai (pažymėti žaliai schemoje)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
20
Q

Kokie yra miozino siūlai?

A
  • Storieji miozino siūlai – storieji miofilamentai, sudaryti iš daugelio monomerų ir kiekvienas monomeras baigiasi galvute, kuri yra judri ir gali sudaryti kontaktą su aktino siūlais. Sudaryti vadinamus skersinius tiltelius.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
21
Q

Kiekviena miofibrilė yra tarsi suskirstyta į skersai dar į dalis. Kaip šios dalys yra vadinamos ?

A

Sarkomerai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
22
Q

Vykstant aktino ir miozino sąveikai, ką daro raumuo?

A

Raumuo trumpėja

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
23
Q

Kas skatina raumens susitraukimą - aktino ir miozino sąveiką?

A

Aktino ir miozino sąveika (raumens susitraukimą) SKATINA viduląstelinės Ca2+ koncentracijos padidėjimas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
24
Q

Kai viduląstelinė kalcio koncentracija maža
Ar yra sąveika, koks raumuo?

A

Kai viduląstelinė kalcio koncentracija maža – tada nėra sąveikos tarp aktino ir miozino – raumuo atsipalaidavęs.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
25
Q

Kai kalcio viduląstelinė koncentracija padidėja bet keletu šimtų kas vyksta?

A

Kai padidėja koncentracija bent keletu šimtų prasideda sąveika tarp aktino ir miozino.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
26
Q

Koks yra pats svarbiausias dalykas, nuo kurio priklauso ar raumuo susitraukęs ar atsipalaidavęs?

A

Viduląstelinė kalcio koncentracija yra svarbiausias dalykas, nuo kurio priklauso ar raumuo susitraukęs ar atsipalaidavęs.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
27
Q

Kur yra motoneuronai?

A

Priekiniuose nugaros smegenų raguose - (neuronai, kurie tiesiogiai siunčia impulsus aksonais ir sudaro jungtis su raumenų ląstelėmis).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
28
Q

Kur yra aukštesnieji motoneuroų centrai?

A

smegenų kamiene, smegenų žievėje.
Taip pat smegenėlių, pusrutulių pamato mazgų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
29
Q

Mažiausias raumens struktūros ir funkcinis vienetas ?

A

Sarkomeras - miofibrilės dalis, esanti tarp 2 Z linijų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
30
Q

Kada raumuo trumpėja?

A

Raumuo susitraukia vykstant aktino ir miozino siūlelių sąveikai - miozino siūlai slenka aktino siūlų atžvilgiu, sutraukdami juos į sarkomero vidų - raumuo trumpėja.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
31
Q

Sarkomeras sutrumpėja dėl ko?

A

Vykstant susitraukimui aktino ir miozino siūlai persidengia didesniu laipsniu ir dėl to sarkomeras sutrumpėja.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
32
Q

Ar susitraukimo metu siūlai išlieka to paties ilgio?

A

Susitraukimo metu siūlai išlieka to paties ilgio, tačiau jų persidengimo laipsnis padidėja, dėl to sarkomerai trumpėja ir miofibrilė sutrumpėja, reiškia raumeninė ląstelė sutrumpėja.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
33
Q

Kai viduląstelinė kalcio koncentracija maža kas tada?

A

Tada nėra sąveikos tarp aktino ir miozino - raumuo atsipalaidavęs.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
34
Q

Iš ko sudaryti plonieji arba aktino siūlai?

A

Aktino siūlai sudaryti ne tik iš aktino monomerų. Tie monomeria susijungią į dvi grandines ir susisukę sudaro tokią 2 grandinių spiralę.
Kartu dar yra ir kiti baltymai (kaip tropomiozinas ir troponinas) ir jis dengia miozino galvutės prisijungimo vietas ant aktino. Dengia ir neleidžia prisijungti. Kartu su juo tą pačią funkciją iš dalies atlieka ir troponino kompleksas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
35
Q

Kai kalcio koncentracija ląstelėje maža tai kaip yra miozino galvutės?

A

Kai kalcio koncentracija ląstelėje maža - miozino galvutės kontakto vietos ant aktino yra uždengtos ir kontaktas negalimas, nepasiekia aktino, negali sąveikauti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
36
Q

Kas atlaisvina miozino galvutės kontakto vietas?

A

Tačiau kai viduląstelinė kalcio koncentracija padidėja - troponinas C prisijungia kalcį (Kalcis jungiasi prie troponino C). Šis prisijungimas yra signalas tam visam tropomiozino troponino kompleksui keisti konformaciją ir pasitraukia jie į šalį ir atlaisvina miozino galvutės kontakto vietas ant aktino.
Tuomet iškart miozino galvutė nieko nesulaukus kontaktuoja su aktinu ir prasideda susitraukimas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
37
Q

Kuo dar pasižymi miozino galvutė?

A

Miozino galvutė dar pasižymi ir ATPaziniu/faziniu aktyvumu - tai yra jinai skaldo ATP tam, kad gauti energiją susitraukimui. Taigi iškart yra gaunama energija ir miozino galvutės sąveikauja su aktinu ir vyksta susitraukimas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
38
Q

Kas sukelia raumens susitraukimą?

A

Raumens susitraukimą sukelia elektrinis dirginimas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
39
Q

Procesas, kuriam vykstant sarkolemos veikimo potencialas sukelia raumens susitraukimą vadinamas kaip?

A

Elektromechaninis ryšys

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
40
Q

Nuo ko priklauso, kad viduląstelinė kalcio koncentracija padidėja?

A

Tai priklauso nuo elektrinio dirginimo.
Nuo tų elektrinių impulsų, kuriuos alfamotoneuronai pasiunčia raumeniui ir perduoda raumeniui per sinapsę. Nuo veikimo potencialų, kuriuos alfa-motoneuronai perduoda raumeninėms ląstelėms per sinapses.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
41
Q

Kas yra elektromechaninis ryšys?

A

Procesas, kuriam vykstant sarkolemos veikimo potencialas, reiškia tas atsiradęs potencialas raumens ląstelėje sukelia kalcio išsiskyrimą iš sarkoplazminio tinklo, yra vadinamas elektromechaniniu ryšiu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
42
Q

Kokia triada svarbi elektromechaniniui ryšiui ?

A

1 vamzdelis ir du sarkoplazminiai tinklai (cistenos)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
43
Q

Kur yra elektriniai kalcio kanalai?

A

T vamzdeliuose

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
44
Q

Kas yra aprūpintos sarkoplazminio tinklo kanalais?

A

Sarkoplazminio tinklo cistenos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
45
Q

Kaip veikia elektromechaninis ryšys griaučių raumenyse?

A

Kaip veikia ši sistema?
1. Veikimo potencialas perduotas iš alfa-motoneurono keliauja išilgai sarkolemos ir depoliarizuoja taip pat ir T vamzdelius,
2. Ta depoliarizacija atidaro elektrinius kalcio kanalus, esančius T vamzdelyje,
3. O šie savo ruoštu sąveikauja su sarkoplazminio tinklo kalcio kanalais,
4. Kai sarkoplazminio tinklo kalcio kanalai atsidaro, kalcio jonai išeina į sarkoplazmą ir sarkoplazmos kalcio koncentracija didėja.
5. Taip veikia elektromechaninis ryšys. Kai kalcio koncentracija padidėja sarkoplazmoje – prasideda raumens susitraukimas.

(Viskas prasideda nuo veikimo potencialo, veikimo potecnialas per elektromechaninį ryšį padidina kalcio koncentraciją ląstelės viduje – sarkoplazmoje. Padidėjus kalcio koncentracija skatina aktino ir miozino sąveiką ir dėl to sarkomerai ima trumpėti ir raumuo susitraukia. )

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
46
Q

Kas turi atsitikti kad raumuo atsipalaiduotų?

A

Kad raumuo atsipalaiduotų turi nutrūkti elektrinis stimuliavimas iš alfa-motoneuronų.

Alfa-motoneuronai turi sustoti siųsti veikimo potencialus ir kai veikimo potencialai nutrūksta tada sarkoplazmos kalcio koncentracija sumažėja (o jinai mažėja dėl sarkoplazminio tinklo kalcio siurblio veiklos).
Kalcio siurblys esantis sarkoplazminio tinklo membranoje, grąžina kalcį atgal į jo saugyklą (tiesiog sugaudo jį iš sarkoplazmos aktyviai ir naudodamas ATF? energiją grąžina atgal į saugyklą). Koncentracija kalcio sarkoplazmoje sumažėja ir tampa neįmanoma sąveika tarp aktino ir miozino. Dėl to raumuo atsipalaiduoja, nes miozino skersiniai tilteliai atsijungia nuo aktino siūlų, nebėra atsipalaidavusiame raumenyje skersinių tiltelių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
47
Q

Skeleto raumenų atsipalaidavimas?

A
  • Nutrūksta elektrinis stimuliavimas.
  • Sarkoplazmos Ca2+ sumažėja (Dėl Ca2+ siurblio veiklos).
  • Skersinių miozino tiltelių cikliškas darbas nutrūksta.
  • Miozinio skersiniai tilteliai atsijungia nuo aktino siūlų.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
48
Q

Nuo ko priklauso griaučių raumens funkcija?

A

Griaučių raumens funkcija pilnai priklauso nuo nervinio dirginimo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
49
Q

Denervuotas raumuo (dėl nervo ar motoneuronų pažeidimo

A

Denervuotas raumuo (dėl nervo ar motoneuronų pažeidimo) – praranda gebėjimą susitraukti, tonusą (atoninis paralyžius), galiausiai sunyksta (atrofija).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
50
Q

Motorinis vienetas?

A

MV = motoneuronas + aksonas + to motoneurono inervuojamos raumeninės skaidulos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
51
Q

Iš kiek motoneuronų raumeninė skaidula gauna signalus?

A

Iš vieno

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
52
Q

Kiek turi alfa-mtoneuronas raumeninių skaidulų?

A

Kiekvienas alfa-motoneuronas turi tam tikrą aibę raumeninių skaidulų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
53
Q

Judesių klasifikacija pagal sudėtingumą?

A

Refleksiniai ir stereotipiniai - paprasti
Valingi - sudėtingi.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
54
Q

Kokiam žievės lygmeniui būdingi refleksiniai/stereotipiniai ?
O kuriam valingi?

A

REFLEKSINIAI IR STEREOTIPINIAI – būdingi požievio integracijos lygmeniui,
VALINGI – žievės lygmeniui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
55
Q

Kas dalyvauja valingų judesių valdyme?

A

Valingų judesių valdyme dalyvauja didelė dalis (praktiškai visa motorinė sistema, visi motoriniai centrai ir motoriniai laidai).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
56
Q

Kas priklauso paprasčiausiams judesiams?

A

Paprasčiausi judesiai yra refleksiniai judesiai. Reflekso pagrindas yra reflekso lankas, kuris susidaro ir
Jo dalys: 1) Receptoriai odoje, 2) Jutiminė, aferentinė arba įcentrinė skaidula, kuri informaciją apie receptoriaus padirginimą neša į nervinį centrą 3) Nerviniame centre yra informacija iš juntamojo neurono arba per tarpinius neuronus perduodama informacija motoriniam neuronui (alfa-motoneuronas yra priekiniuose raguose) 4) Toliau iš centro išeina išcentrinės arba eferentinės arba motorinės skaidulos į efektorių 5) Efektorius – raumuo.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
57
Q

Kas gali keisti refleksą?

A

Aukštesnieji centrai gali keisti refleksą, bet negali jo sukelti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
58
Q

Kas ir kokius refleksinius atsakus gali duoti ?

A

Refleksinį atsaką gali duoti griaučių (somatinį), lygieji ar širdies raumenys ar liaukos (autonominį)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
59
Q

Reflekso laikas:

A

Bendrasis – nuo receptoriaus padirginimo iki raumens susitraukimo
Grynasis – tarp užpakalinių ir priekinių šaknelių (centre)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
60
Q

Nuo ko priklauso atsako stiprumas?

A

Atsako stiprumas priklauso nuo dirgiklio stiprumo. Kuo stipriau receptoriai padirginami, tuo stipresnis yra atsakas, nes stipresnis dirginimas sužadina daugiau moto neruonų, sužadinama daugiau motorinių vienetų.
Jeigu dirginimas yra labai svarbu, jaudinimas gali išplisti išilgai nugaros smegenų ir sujaudinti ne tik to segmento raumenis, bet ir kitų segmentų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
61
Q

Kaip aukštesni moto neuronai vadinami?

A

aukštesni moto neuronai vadinami viršutiniai motoneuronai turi įtakos refleksams per poveikį alfa- motoneuronus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
62
Q

Ką daro paprasti aukštesni neuronai?

A

Paprastai aukštesni neuronai slopina nugaros smegenų refleksus, daro juos ne tokius intensyvius. Svarbu ir valingam judesiui vykti ir iš viso kūno pozai palaikyti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
63
Q

MOTORINIAI CENTRAI (alfa-motoneuronai) funkcijos?

A
  • Refleksiškai palaiko raumenų tonusą (proprioreceptorių refleksų centrai)
  • Svarbūs glūnės atitraukimo refleksų (dėl odos receptorių dirginimo) centrai
  • Stereotipinių judesių centrai. Stereotpiniai judesiai – kiti paprasti judesiai. Juos galima apibūdinti kaip eilė refleksų. Kaip tam tikra refleksų seka. Pvz. ėjimas, plaukimas.
    Refleksiškų judesių pliusas, kad jie labai greiti, nes reflekso lankas yra trumpas, mažai sinapsinių perdavimų impulsų kelyje.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
64
Q

Kita centrinės nervų sistemos dalis, kur yra motorinių refleksų centras

A

Kita centrinės nervų sistemos dalis, kur yra motorinių refleksų centras - SMEGENŲ KAMIENAS.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
65
Q

Smegenų kamiene esančios struktūros:

A

Smegenų kamiene esančios struktūros:
Tinklinis darinys ir vestibiuliniai branduoliai, o aukščiau yra raudonasis branduolys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
66
Q

Raudonasis branduolys?

A

Šie branduoliai yra motoriniai branduoliai arba kaip tinkliniame darinyje yra randamieji branduoliai ir šių branduolių refleksai, kurių centriniai neuronai yra būtent smegenų kamiene ir vidurinėse smegenyse jie yra svarbūs akių judesiams, judinimui, galvos judesiams ir kūno pozos palaikymui. Keturkalnyje yra refleksas, kai mes pasukam galvą į stipraus garso arba šviesos pusę.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
67
Q

Kas svarbu valingiems judesiams?

A

motorinė žievė, kuri padalinta į 4 dalis: Kaktinė, momeninė, pakaušinė, smilkininė.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
68
Q

Kur yra motorinė arba su motorika susijusi žievė?

A

Motorinė arba su motorika susijusi žievė yra kaktinėje skiltyje ir
svarbi dalis pirminė motorikos žievė, iš kurios ir išeina piramidinis laidas, t.y. aksonai esantys pirminėje motorinėje žievėje piramidinio laido sudėtyje pasiekia nugaros smegenų alfa-motoneuronus ir juos inervuoja arba tiesiogiai, arba per tarpinius neuronus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
69
Q

Kas būdinga pirminei motorinei žievei?

A

Pirminei motorinei žievei būdinga vadinama somatotopinė organizacija, t.y. neuronai joje yra išdėstyti tvarkingai ir tokia tvarka, kad šioje pirminėje arba projekcinėje žievėje yra tarsi kūno raumenų žemėlapis. Toje dalyje tarp pusrutulių esantys neuronai inervuoja tuos nugaros smegenų alfa-motoneuronus, kurie yra atsakingi už kojos raumenų valdymą, už liemens, rankos, veido mimikos ir galiausiai balso stygų valdantys raumenys…

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
70
Q

Ką daro pirminė motorinė žievė?

A

Tai reiškia pirminė motorinė žievė tiesiogiai valdo, tiesiogiai aktyvina arba slopina nugaros smegenų alfa-motoneuronus per piramidinį laidą.

Kita funkcija, kad ji veikia ir smegenų kamiene esančius motorinius branduolius irgi valdo, persijungia aktyvumas pirminės motorinės žievės aktyvumas per laidus yra perduodamas smegenų kamieno motoriniam branduoliam ir tada jau per smegenų kamieno branduolius nugaros smegenų alfa-motoneuronam ir galiausiai pasiekia raumenis.

Pirminė motorinė žievė siunčia įsakymus raumenims susitraukti arba atsipalaiduoti tiesiogiai per piramidinį laidą arba per smegenų kamieno motorinių branduolių aktyvinimą arba slopinimą. Tai tokia yra pirminės motorinės žievės funkcija.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
71
Q

Ar pirminė motorinė žievė žino iš kur gauti raumenų alfa-motoneuronų aktyvumą?

A

Tačiau ta pirminė motorinė žievė iš kur ji gauna aiškumą į kokių raumenų alfa-motoneuronus siųsti aktyvinimą, o kokius slopinti. Tai ateina iš premotorinės žievės-papildomos žievės ir iš kaktinių sričių, iš frontaliau esančios žievės, o frontaliau esančią žievę aktyvumas pasiekia iš požievio darinių.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
72
Q

?

A

Aktyvinama prieš tai dar yra daug dalykų. Čia dar yra tokios motorinės struktūros kaip smegenų pamato branduoliai ir smegenėlės. Taigi žievės aktyvumas, pirminės motorinės žievės aktyvumas yra rezultatas, o prieš tai, kad sukurti valingą judesį, jo programą, aktyvinama dar daug struktūrų, kurių svarbiausios bus smegenų pamato branduoliai ir smegenėlės.
Tai reiškia smegenų žievė siunčia aktyvumą per piramidinį laidą ir per smegenų kamieną motorinius branduolius į alfa-motoneuronus ir įvyksta susitraukimas, bet prieš tai, kad pasiųsti atitinkamiems raumenims impulsus, tai informacija dar praeina pro pamato branduolius, per gumburą, per smegenėles, sąveikauja su smegenų kamienu ir tik tada patenka į smegenų žievę, pirmiausia į premotorinę ir galiausiai tik į pirminę motorinę žievę ir žemyn motoriniu laidu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
73
Q

Iš ko sudaryti pusrutulių pamato branduoliai?

A

PUSRUTULIŲ PAMATO BRANDUOLIAI sudaryti iš dryžuotojo kūno, kurį sudaro uodeguotasis branduolys ir kiautas, kuris yra motorikos slopintojas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
74
Q

Kas yra blyškusis kamuolys?

A

Blyškusis kamuolys, kuris yra motorikos aktyvintojas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
75
Q

Dryžuotojo kūno ir blyškojo kamuolio (pusrutulių pamato branduoliai) sąveika.

A

Jų tarpusavio sąveika užtikrina darnią motoriką, tačiau jeigu vienas iš jų yra suardomas, tai gali būti chorėjos sindromas, kai dryžuotasis branduolys yra suardomas ir įsivyrauja motorikos aktyvintojas ir judesiai būna prastai valdomi, jų daug, amplitudės didelės. Jeigu atvirkščiai tada motorikoje įsivyrauja slopinimas ir žmogui būna sunku pradėti judesį, sunku sustoti, pajudėti, pasisukti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
76
Q

Kas keičią valingų judesių pobūdį?

A

Pusrutulio pamato mazgai.
Keičia jį todėl, nes jie priklauso tam pačiam ratui, kur smegenų aktyvumo ratui, kuris sukuria motorinę programą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
77
Q

?

A

Ratas prasideda nuo asociacinių žievės zonų, nuo sumanymo judesį įvykdyti, nuo judesio tikslo ir toliau tas aktyvumas pasiekia pusrutulių pamato branduolius – dryžuotajį kūną, paskui per blyškųjį kamuolį, dar sąveikauja su juodaja meždiaga vidurinių smegenų ir toliau informacija yra perduodama gumburui, o iš gumburo į antrinę motorinę žievę (premotorinė) ir tik iš jos jau pasiekia pirminę motorinę žievę ir tada piramidiniu laidu į stuburo alfa-motoneuronus. Kad išeitų iš pirminės motorinės žievės dar turi sudalyvauti pusrutulių pamato mazgai aktyvume ir tik tada per piramidinį laidą.
Jeigu pažeidžiami pamato mazgai, judesiai neišnyksta, tik sutrinka jų pobūdis, jei žievė su laidu ar piramdinis laidas ar vidinė kapsulė, kur išeina visi motoriniai laidai iš žievės, tai priešingos pusės raumenys ištinka paralyžius, visiškai netenka savo funkcijos. Jų būna didesnis tonusas, bet susitraukinėti, atlikti judesių negali.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
78
Q

SMEGENĖLIŲ REIKŠMĖ MOTORIKAI

A

1) Koordinuoja judesius tarpusavyje.
2) Derina valingą judesį su pozos palaikymu.
3) Koreguoja judesį eigoje.
4) Greitų judesių metu koreguoja sekantį judesį.
5) Būtinos naujų judesių išmokimui.
6) Numato ir planuoja sekantį judesį.
7) Reikšmingo kalbai.
8) Dalyvauja judesio programos sudaryme (lygiagrečiai, tačiau ne tapačiai pamato mazgams).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
79
Q

PAGR. RAUMENINĖS SKAIDULOS STRUKTŪROS ELEMENTAI:

A
  • Sarkolema (ląstelės membrana)
  • Sarkoplazma (endoplazma)
  • Miofibrilės (pagr. Iš aktino ir miozino siūlų)
  • Sarkoplazminis tinklas (išilginiai vamzdeliai)
  • Sarkoplazminio tinklo galinės talpyklos
  • T vazmdeliai (skersiniai vamzdeliai)
    (TRIADA)
  • Mitochondrijos
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
80
Q

SENSORIKA - kas tai?

A

SENSORIKA – kūno jutimai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
81
Q

MOTORIKA - kas tai?

A

MOTORIKA – kūno judesiai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
82
Q

INTEGRACIJA - kas tai?

A

INTEGRACIJA – sensorinio dirginimo pavertimas motoriniu atsaku.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
83
Q

Jutimų MODALUMAI:

A

Jutimų MODALUMAI: rega, klausa, uoslė, cheminis (skonis), mechaninis (lytėjimas).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
84
Q

Jutimams priimti ir informacijai apdoroti skirtos organizuotos CNS struktūros
Kaip vadinamos ir kokios jos?

A

Jutimams priimti ir informacijai apdoroti skirtos organizuotos CNS struktūros, vad. SENSORINĖS SISTEMOS.
SENSORINĖS SISTEMOS STRUKTŪRA:
1. Receptorius
2. Laidinė dalis
3. Centras

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
85
Q

Kas keičia dirgiklio energiją į vietinį ląstelės membranos potencialo pokytį?

A
  • SENSORINIAI RECEPTORIAI – ląstelės ar nervinės galūnės.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
86
Q

Kaip vadinamas dirgiklio sukeltas vietinis membranos potencialo pokytis (dažniausiai depoliarizacija) ?

A
  • Dirgiklio sukeltas vietinis membranos potencialo pokytis (dažniausiai depoliarizacija) vadinamas receptoriaus potencialu. Jis kyla dėl jonų srauto per membranos kanalus, nes receptorių membranoje yra vienas ar kitas mechanizmas, kuris veda prie jonų kanalo atsidarymo ir dėl to pasikeičia receptoriaus membranos potencialas.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
87
Q

Koks yra receptoriaus potencialas ir koks yra veikimo potencialas?

A

Receptoriaus potencialas yra vietinis, jo amplitudė kintama. Veikimo potencialas yra toli sklindantis, jo amplitudė fiksuota.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
88
Q

Kaip vadinamas dirgiklis kuris geba generuoti receptorinį potencialą, kuris pasiekia veikimo potencialo slenkstį ?

A

Dirgiklis, kuris geba generuoti receptorinį potencialą, kuris pasiekia veikimo potencialo slenkstį yra vadinamas slenkstiniu dirgikliu,

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
89
Q

Kaip vadinamas receptoriaus potencialas?

A

receptorinis potencialas slenkstiniu receptoriaus potencialu

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
90
Q

Ar receptoriai adaptuojasi? Ar atsakas mažės/didės, jei dirgiklis tęsiasi?

A

RECEPTORIŲ ADAPTACIJA: ATSAKAS MAŽĖJA, NORS DIRGIKLIS TĘSIASI

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
91
Q

Pagal jų reakciją į dirgiklį yra skiriami?

A

Pagal jų reakciją į dirgiklį yra skiriami: 1) Faziniai (dinaminiai) receptoriai 2) Toniniai (statiniai) receptoriai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
92
Q

Kuo skiriasi Pagal jų reakciją į dirgiklį yra skiriami: 1) Faziniai (dinaminiai) receptoriai 2) Toniniai (statiniai) receptoriai.

A

Skiriasi, kad skirtingai adaptuojasi. Receptoriaus adaptacija yra receptorinio potencialo mažėjimas, kai dirgiklis nekinta. Jeigu dirgiklis nekinta, išlieka pastovaus stiprumo, o receptorinis potencialas receptoriuje mažėja, reiškia, kad tas receptorius adaptuojasi.
Faziniai (dinaminiai) adaptuojasi labai gerai, o toniniai (statiniai) silpnai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
93
Q

receptorinis potencialas?

A

RECEPTORINIS POTENCIALAS matuoja fizines dirgiklio savybes: stiprumą, trukmę ir jad užkoduoja receptorinio potencialo amplitude ir trukme.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
94
Q

Laidinėje dalyje receptorinis potencialas?

A

LAIDINĖJE DALYJE receptorinis potencialas užkoduotas veikimo potencialų seka, yra perduodamas į aukštesnį lygmenį, kur integruojamas (persijungimai), galiausiai – perduodamas į žievę.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
95
Q

Žievėje receptorinis potencialas?

A

ŽIEVĖJE – užbaigiamas sensorinės informacijos apdorojimas, kurio rezultatas – pojūtis (jutimas) ir suvokimas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
96
Q

Kur neša specifinės sensorinės sistemos informaciją apie specifinį modalumą?
Ir koks to rezultatas?

A

Specifinės sensorinės sistemos neša informaciją apie specifinį modalumą į žievės pirmines sensorines sritis.
Rezultatas – atitinkamo modalumo pojūtis.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
97
Q

Kas paprastai sudaro sensorinės sistemos kelią iki žievės?

A

Paprastai – sensorinės sistemos kelią iki žievės sudaro 3 neuronai, 3-čiasis neuronas – gumbure. (Išimtis – uoslės sistema).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
98
Q

Lytėjimo arba somatosensorinės informacijos iš kūno paviršiaus keliai.
Iš kūno paviršiaus informacija yra nešama 2 keliais:

A

1) Užpakalinio pluošto laidas, kuris prasideda receptoriais odoje, toliau nervų sudėtyje, pirmųjų neuronų aksonai, o pirmieji sensoriniai neuronai gaunantys informaciją iš kūno paviršiaus yra nugaros smegenų užpakalinių šaknelių mazguose ir kyla aukštyn link smegenų kamieno per užpakalinį pluoštą, kur persijungia į antros eilės neuroną. Antros eilės neuronas šiuo atveju yra grakščiojo ir pleištinio pluoštelių branduoliuose. Tarp pirmojo neurono aksono ir antrojo neurono yra sinapsė. Toliau laidas pereina į priešingą kūno pusę smegenų kamiene per vidinę kilpą ir jau priešinga puse pasiekia gumburo branduolius, kur persijungia į trečiąjį neuroną. Iš gumburo informacija jau yra siunčiama į žievę, kur yra ketvirtasis neuronas.

2) Kito pobūdžio, modalumo sensorinė informacija (temperatūros, skausmo, grubaus lytėjimo) iš odos atitinkamų dalių yra nešama kitu priekinių šoninių laidų keliu.
Pirmaus neuronas yra ten pat – užpakalinių šaknelių sensoriniame mazge, toliau aksonas įėjęs į nugaros smegenis šio pirmojo neuorno, iškart sudaro sinapsę su antruoju neuronu. Antrojo neurono aksonas pereina į priešingą kūno pusę ir kyla priešinga nugaros smegenų pusę, pereina pailgąsiąs smegenis, smegenų kamieną ir pasiekia gumburo branduolius, kur persijungia į trečiąjį neuroną, o trečiasis į ketvirtąjį, kuris jau yra pirminėje somatosensorinėje žievėje

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
99
Q

DVIEJŲ SOMATOSENSORINIŲ KELIŲ PALYGINIMAS

A

Svarbiausias skirtumas, kur yra antrasis neuronas ir dėl to šie laidai persikryžiuoja skirtingame lygyje. Užpakalinio pluošto laidas pailgosiose smegenyse, o priekinis-šoninis laidas nugaros smegenyse. Dėl skirtingų persikryžminimų, kartais, labai retai būna sindromas.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
100
Q

PAŽEIDIMAI: BROWN-SEQUARD`O SINDROMAS

A

Kai vienoje kūno pusėje sutrinka vieni jutimai, kitoje, kiti jutimai, nežiūrint, kad pažeidimas yra tik vienoje nugaros smegenų pusėje.
Jei nugaros smegenys yra įpjaunamos tik iki pusės, viena smegenų pusė tampa pažeista, tuomet lytėjimo, vibracijos ir propriorecepcijos jutimai sutriks pažeistoje pusėje, o temperatūros, skausmo jutimai išliks, tik jie sutriks kitoje pusėje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
101
Q

KLAUSOS LAIDŲ SCHEMA

A

Kalbant apie klausos laidus irgi galim surasti 3 neuronus, 3 persijungimus, nors čia klausos laiduose yra jau ir papildomų branduolių.
Klausos laidų ypatybė ir ta, kad jie išeina abejomis pusėmis iš abiejų ausų eina abejomis smegenų pusėmis. Iš karto klausos laidai prasideda nuo klausos nervo, kuris išeina iš sraiginio branduolio ir kai iš jo išeina, dalis laidų pereina į priešingą smegenų pusę, dalis kyla ta pačia puse. Toliau, dalis informacijos atsišakoja ir užsuka į viršutinį alyvos branduolį, kita dalis į keturkalnį ir galiausiai persijungia gumburo branduoliuose – vidiniuose keliniuose kūnuose, kuris savo ruoštu projektuojasi į priminę klausos žievę smilkininėje skiltyje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
102
Q

Klausa žievėje

A

ŽIEVĖJE – užbaigiamas sensorinės informacijos apdorojimas, kurio rezultatas - pojūtis (jutimas) ir suvokimas.
Pirminėms sensorinėms žievės sritims (kaip ir sensoriniams branduoliams) būdinga somatotopinė (retinotopinė, tonotopinė) organizacija. Pirminės sritys kitaip dar „projekcinės“ sritys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
103
Q

JUTIMAS
kur prasideda ir kur užsibaigia?

A

JUTIMAS – procesas prasidedantis sensorinių receptorių jaudinimu ir užsibaigiantis pirminėje sensorinėje žievėje. Pvz. 400nm elektromagnetinės bangos, veikdamos akies fotoreceptorius sukelia mėlynos spalvos jutimą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
104
Q

SUVOKIMAS

A

SUVOKIMAS – sąmoningas jutimo įvertinimas, lyginimas su ankstesne patirtimi saugoma atmintyje, „naujo dalyko supratimas iš jau žinomo:. Aukštesniosios eilės sensorinė žievė, asociacinė žievė. Pvz. baltos dėmės žydrame fone –> debesėliai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
105
Q

SUVOKTOSIOS INFORMACIJOS SUBJEKTYVUS

A

SUVOKTOSIOS INFORMACIJOS SUBJEKTYVUS ĮVERTINIMAS – ar tai naudinga, ar žalinga. Ką su tuo daryti? Pervedimas į pasąmonę. Limbinė sistema; migdoliniai kūnai. Pvz. raudonos dėmės –> obuoliai –> naudinga –> suvalgyti. / Raudonos dėmės –> musmirės –> pavojinga –> neliesti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
106
Q

Specifinės sensorinės sistemos
Ir
Nespecifinė sensorinė sistema:

A

Specifinės sensorinės sistemos neša informaciją apie specifinį modalumą į žievės pirmines sensorines sritis. Rezultatas – atitinkamo modalumo pojūtis.
Paprastai – 3 neuronai, 3-čiasis neuronas – gumbure. (Išimtis – uoslės sistema).

Nespecifinė sensorinė sistema:
Specifinis sensorinis aktyvumas aktyvina tinklinį darinį, tinklinis darinys – palaiko bendrą žievės aktyvumą (žadinanti sistema).

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
107
Q

Nervų sistemoje yra skirtingi hierarchijos lygmenys, kaip ir kiekvienoje organizacijoje.

A

Nervų sistemoje yra skirtingi hierarchijos lygmenys, kaip ir kiekvienoje organizacijoje.
1) Žemiausias lygmuo – nugaros smegenų integracijos lygmuo, toliau aukštesnis bus požievio ir žemesniųjų galvos smegenų dalių (kaip tarpinės, vidurinės smegenys, smegenų kamienas) ir aukščiausias – galvos pusrutulių žievėje.
2) Perduodama tik viena kryptimi.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
108
Q

INTEGRACIJA POŽIEVIO LYGMENYJE

A

Refleksinis gyvybinių funkcijų reguliavimas (kraujotako, kvėpavimo)

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
109
Q

INTEGRACIJA ŽIEVĖS LYGMENYJE

A
  • Atiminties saugykla.
  • Pirminės sensorinė sritys – informacijos vartai į smegenis
  • Antrinės sensorinės sritys – informacijos apdorojimo, suvokimo pradžia. (Pažeidimai – sukelia agnozijas)
  • Pirminė motorinė sritis – informacijos vartai iš žievės.
  • Antrinės motorinė sritys – motorinės programos perdavimo funckija (pažeidimai – sukelia apraksijas)
  • Asociacinės sritys – atsakingos už auktšesniąsias CNS funkcijas (mokymasis, pažintinė veikla, emocinis elgesys ir pan.)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
110
Q

FUNKCINIŲ SISTEMŲ (SENSORINIŲ IR MOTORINĖS) ORGANIZACIJOS PRINCIPAI

A
  1. Į kiekvieną sistemą įeina keli branduoliai (nerviniai centrai) skirtingo lygmens CNS dalyse, kiekvienas turi savą informacijos apdorojimo užduotį.
  2. Branduolius jungia (akivaizdžiai matomi ar vizualizuojami) takai.
  3. Sensorinių sistemų periferinis receptyvinis paviršius reprezentuojamas topografiškai kiekviename lygmenyje (somatotopija).
  4. Pasižymi hierarchine organizacija (kiekvieno lygio neuronai apdoroja informaciją vis aukštesniu lygmeniu).
  5. Viena smegenų pusė kontroliuoja kitą kūno pusę – laidai persikryžiuoja, pereina į kitą kūno pusę.
  6. Paprastai yra paralelinei laidai, kurių funkcija gali būti tokia pati arba panaši.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
111
Q

Somatinė nervų sistema perduoda ?

A
  • Somatinė nervų sistema perduoda sensorinius ir motorinius signalus į CNS ir iš jos.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
112
Q

Kaip * Somatinė nervų sistema perduoda sensorinius ir motorinius signalus į CNS ir iš jos.

A
  • Ji perduoda signalus į centrinę nervų sistemą sensoriniais takais iš receptorių, iš aplinkos. Kuriuos dirgina jautrūs signalai, ar šviesos, ar klausos, ar mechaniniai, ar cheminiai ir patenka į nugaros smegenis, šiuo atveju jau centrinę nervų sistemą. Taip pat signalai yra apdorojami ir galvos smegenyse (tai irgi centrinės nervų sistemos dalis) ir per motorinius laidus-neuronus patenka į mūsų valingus, t.y. skersaruožius raumenis, kurie atlieka arba neatlieka kažkokį elgesį ir yra vykdomas toks atsakas.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
113
Q

Reflekso lanką sudaro ?

A

Reflekso lanką sudaro sensorinis neuronas, signalai eferentiniais laidais patenka į centrinę nervų sistemą per užpakalinius nugaros smegenų ragus, t.y. per pilkąją nugaros smegenų užpakalinio rago dalį. Tada persijungia į motorinį neuroną pilkojoje medžiagoje, centrinėje nervų sistemoje ir keliauja į eferentinį motorinį neuroną, kuris ir inervuoja ir patenka į raumenį. Raumuo tokiu atveju padirginus kažkokį sensorinį atitinkamą neuroną, taip pat tas atitinkamas aferentinis-motorinis neuronas duoda atsaką, t.y. raumuo dažniausiai susitraukia. Kad reflekso lankas vykdytų savo funkcijas, tam reikalingas: 1) Reflekso lanko laikas ir jis vyksta tokiu principu, gali būti ir sudėtingiau keliauti į galvos smegenis, bet čia parodyta elementarus reflekso lanko pavyzdys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
114
Q

SOMATINĖ NERVŲ SISTEMA

A
  • 12 porų galvos nervų, perduodančių signalus į abi kūno puses iš abiejų pusrutulių. Lokalizuotos daugmaž visos galvos smegenų kamiene. Visos tos poros surenka iš abiejų kūno pusių sensorinius signalus ir atiduoda į raumenis, į motorinius vienetus signalus, kurie ir leidžia jiems susitraukti.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
115
Q

Kas sudarp nervinius CNS išėjimus?

A
  • Kartu somatinė ir autonominė nervų sistema sudaro nervinius CNS išėjimus.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
116
Q

Iš ko sudaryta autonominė nervų sistema?

A

Autonominė nervų sistema sudaryta iš 1) simpatinės nervų sistemos; 2) parasimpatinės nervų sistemos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
117
Q

AUTONOMINĖS ORGANIZMO FUNKCIJOS

A
  • Autonominės organizmo funkcijos (vidaus organų veiklos) (virškinimas, kraujo apytaka, medžiagų apykaita ir kt.) yra nevalingos.
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
118
Q
  • Autonominė nervų sistema skirstoma:
A

o Simpatinė nervų sistema (centrai – krūtiniuose ir juosmeniniuose nugaros smegenų segmentuose).
o Parasimpatinė nervų sistema (centrai – smegenų kamiene ir kryžmeninėje nugaros smegenų dalyje).
o Žarnyno (enterinė) nervų sistema.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
119
Q
  • Autonominės nervų sistemos kelią iki inervuojamojo organo sudaro ?
A
  • Autonominės nervų sistemos kelią iki inervuojamojo organo sudaro 2 neuronai, tarp kurių yra sinapsė. Pirmųjų neuronų kūnai yra nugaros smegenų šoniniuose raguose  aksonai  (ikimazginės skaidulos)  antrieji neuronai (jie yra nerviniuose mazguose)  aksonai (užmazginės skaidulos) eina iki inervuojamojo organo. (Somatinėje sudaro 1 neuronas)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
120
Q

Kaip sklinda autonominėje sistemoje impulsas?

A

Autonominėje impulsas sklinda iš centrinės nervų sistemos į mazgą, o iš mazgo į inervuojamus raumenis ir organus, kaip širdį ir liaukas yra jau kitas neuronas. Antru neuronu pasiekia inervuojama audinį.
Pirmu neuronu keliauja ikimazginės skaidulos (jos palyginus yra dar nelabai lėtos), bet užmazginėmis skaidulomis impulsas keliauja į raumenis - į lygiuosius vidaus organus jau labai lėtai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
121
Q

AUTONOMINIS NEURONAS LYGIUOSIUOSE RAUMENYSE

A

Ateinantis autonominis nervas į lygiųjų raumenų fibriles šakojasi labai daug kartų ir ant savo struktūros turi pūsleles.
Pūslelėse lokalizuotas chemiškai veiklus neurotransmiteris (neuromediatorius) ir jis išsiskyręs iš tų pūslelių veikia postsinapsinę raumens membraną, joje esančius receptorius, dėl ko lygusis raumuo susitrauks. Toks yra principas kaip susitrauks lygieji raumenys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
122
Q

simpatinės nervų sistemos centrai yra

A

krūtininė ir juosmeninė dalis nugaros smegenyse,

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
123
Q

parasimpatinės nervų sistemos centrai lokalizuoti

A

galvos smegenyse, kamiene ir kryžmeninėje dalyje ir joje irgi yra keletas centrų.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
124
Q

Koks kitas simpatinės ir parasimpatinės ns skirtumas?

A

Kitas skirtumas – autonominiai mazgai. Simpatinėje Ikimazginės skaidulos, kurios eina iš centro į mazgą simpatinėje nervų sistemoje trumpos, visiškai arti prie centro, o parasimpatinėje nervų sistemoje yra atvirkščiai – ikimazginės skaidulos yra labai ilgos, nes mazgai yra arba prie organų arba pačiuose organuose.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
125
Q

SImpatinėje sistemoje ikimazginės skaidulos yra kokios?

A

Simpatinėje Ikimazginės skaidulos, kurios eina iš centro į mazgą simpatinėje nervų sistemoje trumpos, visiškai arti prie centro

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
126
Q

Parasimpatinėje sistemoje kokios ikimazginės skaidulos yra?

A

parasimpatinėje nervų sistemoje yra atvirkščiai – ikimazginės skaidulos yra labai ilgos, nes mazgai yra arba prie organų arba pačiuose organuose.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
127
Q
  • Skaidulos ir mazgai
    Turi dviejų neuronų struktūrą.
A

o Ikimazginės (preganglinės) skaidulos plonos mielininės (B tipo); veikimo potencialas plinta apie 10m/s greičiu.
o Užmazginės (postganglinės) bemielininės (C tipo); veikimo potencialas plinta apie 1m/s greičiu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
128
Q

Simpatinės nervų sistemos
skaidulos ir mazgai?

A

Simpatinės nervų sistemos (dalis) yra arti CNS – tai priestuburiniai mazgai, kurie sudaro simpatinį kamieną. Šios ikimazginės skaidulos yra trumpos, o užmazginės – ilgos. Kita dalis mazgų yra nutolę nuo CNS – tai priešstuburiniai mazgai, inervuojantys pilvo ertmės ir mažojo dubens organus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
129
Q

Parasimpatinės nervų sistemos mazgai ir skaidulos?

A

Parasimpatinės nervų sistemos mazgai yra toli nuo CNS – arti inervuojamojo arba pačiame organe. Ikimazginės skaidulos ilgos, o užmazginės – trumpos.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
130
Q

MAZGAI (ganglijai)

A

MAZGAI (ganglijai) – tai tarsi mikrosmegenys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
131
Q

MAZGAI (ganglijai) – tai tarsi mikrosmegenys.
Savybės:

A

Savybės: 1) Konevergencija (iš daug praleisti vieną impulsą) 2) Divergencija (iš vieno paskleisti daug impulsų) 3) Sumacija 4) Okliuzija (gali nepraleisti impulso) 5) Fascilitacija 6) Transformacija (gali transformuoti iš silpno į stiprų) 7) Vienpusis laidumas 8) Funkcinis labiliškumas 9) Refleksinis tonusas.
Impulsai praleidžiami viena kryptimi iš centro į inervuojamus organus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
132
Q

Somatinių nervų ir raumenų sinapsėse išsiskiria neurotransmiteris koks?

A

Somatinių nervų ir raumenų sinapsėse išsiskiria neurotransmiteris acetilcholinas, kuris veikia N (nikotinui) jautrius cholinerginius receptorius.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
133
Q

kOKIAI ns būdinga hierarchija?

A

Autonominei reguliacijai būdinga hierarchija, kurią lemia grįžtamojo ryšio grandinių (refleksų lankai), palaikančių fiziologinius parametrus.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
134
Q

Autonominė ns info keliavimas?

A

Viršuje matome smegenų žievę, paskui keliauja į limbinę sistemą, pvz. įvyksta kažkokia grėsmė (sužinom kažkokią blogą naujieną). Pirmiausia ją apdorojame smegenų žievėje ir siunčia kokia tai yra žinia, nuotaika į limbinę sistemą, mus užvaldo liūdesys, tada liūdesys keliauja per pogumburį signalais į mūsų nugaros smegenų centrus, kuriuose lokalizuoti tie autonominiai centrai ir jau tie centrai perduoda tą patį impulsą per mazgus į mūsų lygiuosius raumenis, širdį ir liaukas.
Po kurio laiko, kai mes verkiam pykstam ir pnš. Organizme vyksta prisitaikymas prie situacijos, tada per tuos sensorinius mazgus impulsas ir informacija keliauja vėl per gumburą į smegenų žievę ir jinai kontroliuodama sako dabar jau tiek daug nėra baimės, jau pripratome.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
135
Q

ENTERINĖ NERVŲ SISTEMA

A

Vadinama kaip trečiąja autonominės nervų sistemos dalimi, nes mūsų žarnose neuronų yra panašiai kiek nugaros smegenyse pagal skaičių. Jos yra labai stipriai inervuotos, jų struktūra spindyje pavaizduota ir aprašyta. Inervuoja dviejų rūšių rezginiai.

136
Q

Kokie yra rūšių rezginiai enterinėje ns?

A

1) Submukoziniai rezginiai kontroliuoja sekreciją
2) Mienteriniai rezginiai kontroliuo motiliškumą

137
Q

Ar Enterinė ns priklausoma ir kas ją kontroliuoja

A

Ent ns iš dalies nepriklausoma, bet ją kontroliuoja SNS ir PNS

138
Q

M cholinerginiai receptoriai
Kur išsidėsto ir kam jautrūs?
Kas juos blokuoja?

A

M cholinerginiai receptoriai išsidėsto parasimpatinių nervų galūnėse – jie jautrūs Ach-ui ir muskarinui. Juos blokuoja atropinas.

139
Q

N cholinerginiai receptoriai
Kur išsidėsto
Kas juos blokuoja?

A

N cholinerginiai receptoriai išsidėsto autonominės nervų sistemos mazguose, nervo ir raumens sinapsėse. Blokuoja ganglioblokatoriai, miorelaksantai.

140
Q

Kraujagysles, prakaito liaukas, šiaušiamuosius plaukų raumenis inervuoja

A

Kraujagysles, prakaito liaukas, šiaušiamuosius plaukų raumenis inervuoja tik simpatinė nervų sistema.

141
Q

Krumplyno raumenis inervuoja

A

Krumplyno raumenis inervuoja tik parasimpatinė nervų sistema.

142
Q

Kasos Langerhans`o saleles inervuoja

A

Kasos Langerhans`o saleles inervuoja tik parasimpatinė nervų sistemos skaidulos.

143
Q

Antinksčių šerdinę dalį inervuoja

A

Antinksčių šerdinę dalį inervuoja tik simpatinės nervų sistemos skaidulos ikimazginės (preganglinės) skaidulos, o užmazginių (postganglinių) skaidulų nėra.

144
Q

ANTINKSČIAI
Ką išskiria?

A

Jie užima ypatingą vietą – juos galima laikyti pakitusiu simpatiniu mazgu. Juos inervuoja ikimazginės simpatinės skaidulos, kurios išskiria acetilcholiną, kuris veikia antinksčių šerdinės dalies chromafininių ląstelių N cholinerginius receptorius. Šios ląstelės išskiria adrenaliną ir noradrenaliną.

145
Q

Autonominė nervų sistema skirstoma į?

A

Autonominė nervų sistema skirstoma į simpatinę ir parasimpatinę.

Išskiriama dar ir trečioji autonominės nervų sistemos dalis žarnyno nervų sistema.

146
Q

Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos skiriasi:

A
  1. centrų vieta:
    a) simpatinės nervų sistemos centrai yra krūtininiuose ir juosmeniniuose nugaros smegenų segmentuose,
    b) parasimpatinės - smegenų kamiene ir kryžmeninėje nugaros smegenų dalyje.
  2. mazgų vieta:
    a) dalis simpatinės nervų sistemos mazgų yra arti CNS. Tai priestuburiniai mazgai, sudarantys simpatinį kamieną. Ikimazginės jų skaidulos yra trumpos, o užmazginės - ilgos.
    Kita dalis mazgų yra daugiau nutolę nuo CNS. Tai priešstuburiniai mazgai, inervuojantys pilvo ertmės ir mažojo dubens organus:
    (a) pilvinis mazgas
    (b) viršutinis ir apatinis pasaitiniai mazgai
    (c) papilvės rezginių mazgai
    b) parasimpatinės sistemos mazgai yra toli nuo CNS, t.y. arti inervuojamo organo arba pačiame organe, todėl jų ikimazginės skaidulos yra ilgos, o užmazginės - trumpos. Organuose vadinami transmuraliniai mazgai.
  3. Pagal skaidulas ikimazgines ir užmazgines.
  4. Pagal receptorius
  5. Pagal išskiriamus mediatorius.
147
Q

Kada vyrauja simpatinė n.s

A

Simpatinė n.s. vyrauja darbo ir pavojaus ar kovos metu.

148
Q

Kada vyrauja parasimpatinė n.s.

A

Parasimpatinė n.s. vyrauja poilsio ir energijos atgavimo metu.

149
Q

Sustiprėjus simpatiniam poveikiui, ?

A

Sustiprėjus simpatiniam poveikiui, plečiasi vyzdžiai, dažnėja širdies plakimas, stiprėja jos susitraukimai, didėja AKS, plečiasi bronchai, mažėja žarnyno aktyvumas, susitraukia žarnyno ir šlapimo pūslės sutraukiamieji raumenys (raukai). Aukščiau diafragmos suaktyvėja, žemiau diafragmas sumažėja.

150
Q

Sustiprėjus parasimpatiniam poveikiui?

A

Sustiprėjus parasimpatiniam poveikiui, siaurėja vyzdžiai, retėja širdies plakimas, siaurėja bronchai, stiprėja žarnyno peristaltika, atsileidžia sutraukiamieji raumenys. Aukščiau diafragmos sulėtėja, žemiau diafragmos suaktyvėja.

151
Q

Žarnyno nervų sistema?

A

Jos tarpraumeninis rezginys valdo žarnyno judėjimą, o pogleivinis rezginys reguliuoja jonų ir skysčių pernašą.
Žarnyno nervų sistema sudaro vietinius refleksų lankus. Abu rezginius inervuoja simpatinės ir parasimpatinės skaidulos.

152
Q

Kaip skirstomi adrenoreceptoriai?

A

Adrenoreceptoriai – skirstomi į alfa ir beta.

153
Q

Iš ko sintetinamas acetilcholinas?

A

Acetilcholinas (ACh) sintetinamas iš cholino ir acetilkofermento A (AcCoA).

154
Q

Kur kaupiamas acetilcholinas?

A

ACh kaupiamas pūslelėse.

155
Q

Acetilcholino išsiskyrimas ir veikimas?

A

Po nervinio impulso ACh išsiskiria į sinapsę ir jungiasi prie postsinapsinių receptorių.
Širdyje ACh jungiasi prie M2 cholinerginių receptorių, kurie veikia per Gi baltymą.

156
Q

Acetilcholino baltymo alfa subvienetas?

A
  1. Šio baltymo alfa (αi) subvienetas slopina adenililciklazę (AC), todėl ATP nevirsta Camp, proteinkinazė A (PKA) pasidaro neaktyvi, ir mažiau Ca 2+ jonų patenka į ląstelę. Todėl silpnėja miokardo susitraukimas.
157
Q

Acetilcholino baltymo beta subvienetas?

A

Beta (β) ir gama (γ) subvienetai tiesiogiai atveria K+ kanalus, todėl K+ jonai išeina iš ląstelės ir sukelia hiperpoliarizaciją. Todėl retėja miokardo susitraukimas.

158
Q

Noradrenalinas

A

Noradrenalinas (NA) išsiskyręs iš presinapsinio mazgelio veikia postsinapsinius α ir β adrenerginius receptorius.

159
Q

NA keliai :

A
  1. dalis patenka į kraują;
  2. dalis inaktyvinama;
  3. dalis sugrąžinama į presinapsinį mazgelį.
160
Q

Alfa receptoriai labiau jautrūs kam ir kam labiau jautrūs beta receptoriai?

A

Alfa receptoriai labiau jautrūs noradrenalino poveikiui, o beta – adrenalinui.

161
Q

Paprastus refleksų lankus sudaro

A

Paprastus refleksų lankus sudaro sensoriniai neuronai, ikimazginiai ir užmazginiai neuronai. q

162
Q

Aukštesnio lygio reguliacija įtraukia

A

Aukštesnio lygio reguliacija įtraukia atskirojo laido branduolį, į kurį sueina didžioji dalis vidaus organų sensorinės informacijos. Jis reguliuoja autonomines funkcijas per ikimazginius neuronus arba perduoda informaciją autonominiams smegenų kamieno centrams, kurie veikia ikimazginius neuronus.

163
Q

Auksčiausias autonominių funkcijų reguliacijos centras yra

A

pogumburis.
Jam įtakos gali turėti emocijos ir smegenų žievė.

164
Q

Žemiausią reguliacijos lygį sudaro

A

Žemiausią reguliacijos lygį sudaro žarnyno nervų sistema, kuri reguliuoja žarnyno peristaltiką ir sekreciją.

165
Q

Nugaros smegenyse yra:

A
  • šlapinimosi centras
  • tuštinimosi centras
  • vyrų erekcijos
  • ejakuliacijos
  • moters lytinių refleksų centrai
    Šių centrų simpatinės dalys yra juosmeniniuose ir iš dalies krūtininiuose, o parasimpatinės dalys - kryžmeniniuose nugaros smegenų segmentuose.
166
Q

Smegenų kamiene yra svarbus centrai, vienas iš jų

A

pailgųjų smegenų atskirojo laido branduolys.

167
Q

Kas veikia visą endokrininę sistemą ir jungia autonomines funkcijas su endokrininėmis ir elgesio reakcijomis.

A

Pogumburis kartu su posmegenine liauka (hipofize) veikia visą endokrininę sistemą ir jungia autonomines funkcijas su endokrininėmis ir elgesio reakcijomis.

168
Q

Pogumburis veikia autonomines funkcijas: per?

A

Pogumburis veikia autonomines funkcijas: (1) per smegenų kamieno centrus ir
(2) per ikimazginius smegenų kamieno bei nugaros smegenų neuronus.

169
Q

Ar žievės įtaka vegetaciniams centrams didelė?

A

Žievės įtaka vegetaciniams centrams yra maža. Ji daugiau yra netiesioginio poveikio.

170
Q

Žmogaus kvėpavime išskiriamos šios fazės:

A

Žmogaus kvėpavime išskiriamos šios fazės:
1. išorinis kvėpavimas (arba plaučių ventiliacija), kurio metu vyksta oro apykaita tarp aplinkos ir plaučių alveolių;
2. dujų difuzija plaučiuose;
3. kvėpavimo dujų (O2 ir CO2) pernaša kraujyje; (iš plaučių į audinius)
4. dujų difuzija audiniuose;
5. audinių kvėpavimas. (ląstelės viduje)

171
Q

Kas lemia oro keitimąsi tarp aplinkos oro ir plaučių ?
Kas jį sudaro?

A

Oro keitimąsi tarp aplinkos oro ir plaučių lemia išorinis kvėpavimas. Jį sudaro: įkvėpimas (lot. inspiratio) ir iškvėpimas (lot. exspiratio).

172
Q

Ar sveiko žmogaus įkvėpimas ar iškvėpimas trumpesnis?

A

Sveiko suaugusio žmogaus įkvėpimas yra trumpesnis negu iškvėpimas. Santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo sudaro apie 1,1 – 2,0.

173
Q

Įkvėpimo metu:

A

susitraukus išoriniams tarpšonkauliniams raumenims ir diafragmai → krūtinės ląstos tūris didėja → alveolės plečiasi, slėgis jose pasidaro mažesnis už atmosferos ir oras eina į plaučius →įvyksta įkvėpimas ir oro slėgis alveolėse susilygina su atmosferos slėgiu.

174
Q

Iškvėpimo metu:

A

atsipalaiduoja kvėpavimo raumenys ir susitraukia vidiniai tarpšonkauliniai raumenys → oro slėgis alveolėse pasidaro didesnis už atmosferos ir oras iš plaučių eina į aplinką →įvyksta iškvėpimas.
Suaugusių žmonių kvėpavimo ritmas ramybėje yra 16-20 kartų/min. Moterų kvėpavimas dažnesnis, o kūdikių – net 50-60 kartųmin.

175
Q

Normalaus žmogaus kvėp ritmas ramybėje

A

Suaugusių žmonių kvėpavimo ritmas ramybėje yra 16-20 kartų/min. Moterų kvėpavimas dažnesnis

176
Q

PLAUČIŲ TŪRIAI (kiek jų)

A

Tūriai yra: 4.

177
Q

PLAUČIŲ TŪRIAI IR TALPOS

A

Tūriai mažesnis funkcinis vienetas, talpos – didesnės, jos susideda iš tūrių. Tūriai yra: 4.

178
Q

Plaučių tūriai

A

1) kvėpuojamasis tūris – tiek kiek normaliai kvėpuojant įkvepiam ir iškvepiam, apie 500ml.

2) rezervinis įkvėpimo tūris – tiek kiek po normalaus įkvėpimo galim maksimaliai įkvėpti 1,5-2l.

3) rezervinis iškvėpimo tūris – po normalaus iškvėpimo kiek maksimaliai galim iškvėpti 1-1,5l

4) liekamasis tūris – oro tūris, kuris lieka plaučiuose po maksimalaus mūsų iškvėpimo. Plaučiai nesubliukšta, lieka apie 1l oro.

179
Q

Iš ko sudarytos plaučių talpos?

A

Tūriai yra centas, o talpos yra eurai. Todėl talpos sudarytos iš tūrių.

180
Q

PLaučių talpo tipai?

A

1) Gyvybinė plaučių talpa – ją sudaro 1+2+3, t.y. oro kiekis, kurį mes po maksimalaus įkvėpimo galime maksimaliai iškvėpti. Tai sudaro apie 4-5l.
2) Totalinę/bendroji plaučių talpa. Ją taip pat sudaro tūriai – 1,2,3,4, visi tūriai.
3) Įkvėpimo talpa – kiek po normalaus iškvėpimo galim dar maksimaliai įkvėpti.
4) Iškvėpimo talpa – kiek po normalaus įkvėpimo galim maksimaliai iškvėpti
5) funkcinė liekamoji talpa – kiek po normalaus iškvėpimo plaučiuose lieka oro. Jį sudaro 3 ir 4 tūriai.

181
Q

Kodėl iškvėptame ore deguonies padidėja negu alveolėse?

A

Iškvepiamame ore deguonies padidėja, nes kelyje nuo burnos iki alveolės yra deguonis, kuris nedalyvauja dujų difuzijoje ir kai iškvepiam susimaišo alveolėse esančios dujos su trachėjose/bronchuose esančiomis dujomis, o CO2 prasiskiedžia

182
Q

Dujų difuzija alveolėse
Pagrindinė difuzijos varomoji jėga

A

yra parcialinių slėgių skirtumas

183
Q

Dujų apykaitą charakterizuoja
Nuo ko priklauso?

A

Dujų apykaitą charakterizuoja difuzijos koeficientas (K). Jis nepriklauso nuo difuzijos greičio. Kontakto laikas - 0,3 s . Ant kiek intensyviai vyksta O2 ir CO2 apykaita.

184
Q

Alveolės sienelę sudaro:

A

Alveolės sienelę sudaro: iš vidaus – surfaktantas (baltyminės kilmės gliti medžiaga, kuri neleidžia alveolėms subliukšti).; Alveolių epitelis, bazinę membraną, endotelinių ląstelių sluoksnį ir jau kraujas. Tas tarpas, kuris skiria kraują nuo alveolės yra labai plonas. Dėka plonos membranos, parcialinio slėgio kontakto laikas yra trumpas. Turi pasisavinti deguonis ir atiduoti CO2.

185
Q

Kai veninis kraujas atiteka į alveolę, tai kraujo pagrindinis uždavinys

A

Kai veninis kraujas atiteka į alveolę, tai kraujo pagrindinis uždavinys - maksimaliai pasiimti deguonį ir maksimaliai atiduoti CO2.

186
Q

Arterinio kraujo prisotinimas O2 ir CO2 priklauso nuo:

A
  1. alveolių ventiliacijos (priklauso nuo kūno padėties; fizinio aktyvumo)
  2. difuzinių plaučių savybių (fizinio krūvio metu atsidaro rezerviniai kapiliarai (nes dėl mažo spaudimo jie būna uždaryti, o gavus fizinio krūvio – atsidaro), todėl didėja difuzijoje dalyvaujantis plaučių alveolių paviršius, o kartu ir O2 ir CO2 difuzijos greitis) (kai nėra fizinio krūvio viršutinės plaučių skiltys yra uždarytos)
  3. alveolių perfuzijos krauju (kraujagyslių priešinimasis plaučiuose yra mažas, todėl spaudimas plaučių arterijoje yra nedidelis (25/10 mmHg); rezerviniai kapiliarai uždaryti)
187
Q

Deguonis (O2), kaip ir anglies dioksidas (CO2), kraujyje yra dvejopo pavidalo:

A

Deguonis (O2), kaip ir anglies dioksidas (CO2), kraujyje yra dvejopo pavidalo:
1. chemiškai susijungęs;
2. fiziškai absorbavęsis, t.y. ištirpęs.

188
Q

Fiziškai absorbuotų dujų kiekis priklauso nuo?

A
  1. fiziškai absorbavęsis, t.y. ištirpęs.
    Fiziškai absorbuotų dujų kiekis priklauso nuo skysčio sudėties, kiekio, temperatūros, parcialinio dujų slėgio ir pačių dujų savybių.
189
Q

Dujų kiekis, kuris gali ištirpti 1 ml skysčio, kai dujų slėgis 760 mmHg ir t°C = 0, vadinamas?

A

absorbcijos koeficientu.

190
Q

AR Arterinio kraujo prisotinimas O2 priklauso nuo dujų absorbcijos koeficiento.

A

Arterinio kraujo prisotinimas O2 nepriklauso nuo dujų absorbcijos koeficiento.

191
Q

Nustatyta, kad fiziškai absorbuoto O2 kraujo plazmoje yra tik ?

A

Nustatyta, kad fiziškai absorbuoto O2 kraujo plazmoje yra tik 0,3%. Kita O2 dalis (apie 99%) kraujyje pernešama susijungusi su hemoglobinu (Hb).

192
Q

Esant visiškam prisotinimui, 1 gr Hb gali prisijungti 1,34 ml O2
Tai vadinama?

A

(Hiufnerio skaičius).

193
Q

DEGUONIES PERNAŠA KRAUJYJE
Deguonies disociacijos kreivė pasislenka į dešinę :

A
  1. temperatūros didėjimas;
  2. PCO2 didėjimas;
  3. H+ didėjimas (pH mažėjimas);
  4. 2,3-difosfogliceratų eritrocituose padidėjimas.
    Kreivės poslinkis į dešinę rodo, kad :
  5. mažėja hemoglobino afinitetas O2, (giminingumas)
  6. mažiau susidaro O2Hb.
194
Q

DEGUONIES PERNAŠA KRAUJYJE
Deguonies disociacijos kreivė pasislenka į kairę

A
  1. temperatūros mažėjimas;
  2. PCO2 mažėjimas;
  3. H+ mažėjimas (pH didėjimas); (šarmingesnė)
  4. 2,3-difosfogliceratų eritrocituose mažėjimas.
    Kreivės poslinkis į kairę rodo, kad :
  5. didėja hemoglobino afinitetas O2;
  6. daugiau susidaro O2Hb.
195
Q

DEGUONIES PERNAŠA KRAUJYJE
Kas yra svarbu?

A

Labai svarbi yra PCO2 ir pH įtaka.
Abu šie rodikliai glaudžiai tarpusavyje susiję.
Padidėjus PCO2, sumažėja pH, ir tai mažina Hb afinitetą O2. Šis vadinamas Boro efektas teigiamai veikia O2 apykaitą audiniuose ir plaučiuose.
Audiniams paimant iš kraujo O2 ir atiduodant CO2, eritrocituose skatinama Hb deoksigenizacija → tai didina O2 difuziją į audinius ir PO2.
Plaučiuose vyksta atvirkščiai:
CO2 išsiskyrimas sudaro palankesnes sąlygas O2Hb susidaryti, t. y. deguonies disociacijos kreivė pasislenka į kairę.
Boro efektas yra ypač svarbus ten, kur intensyviai vartojamas O2, susidaro CO2 ir rūgštūs medžiagų apykaitos produktai.

196
Q

Boro efektas?

A

Padidėjus PCO2, sumažėja pH, ir tai mažina Hb afinitetą O2. Šis vadinamas Boro efektas teigiamai veikia O2 apykaitą audiniuose ir plaučiuose.

197
Q

ANGLIES DIOKSIDO PERNAŠA KRAUJYJE

A

Audiniuose susidaręs CO2 dėl parcialinio slėgio skirtumo patenka į kapiliarus. Pirmiausia, jis virsta anglies rūgštimi (H2CO3), kuri tuoj pat disocijuoja į bikarbonato (HCO3–) ir H+ jonus: CO2 + H2O ↔ H2CO3 ↔ HCO3– + H+
Tuo būdu eritrocituose didėja bikarbonatų koncentracija, ir jie koncentracijos gradiento kryptimi veržiasi į kraujo plazmą. Mainais į paliekančius eritrocitus HCO3– anijonus į juos patenka Cl– anijonai. Šitas pasikeitimas vadinamas Hamburgerio poslinkiu.
Eritrocituose padaugėja ir H+. Didelio pH pasikeitimo išvengiama dėl Hb sugebėjimo prisijungti H+ jonus. Šis sugebėjimas ypač padidėja, kai Hb atiduoda O2.
Prie Hb prisijungia CO2 ir reakcijos produktas vadinamas karbohemoglobinu.

198
Q

Prie Hb prisijungia CO2 ir reakcijos produktas vadinamas ?

A

Prie Hb prisijungia CO2 ir reakcijos produktas vadinamas karbohemoglobinu.

199
Q

Mainais į paliekančius eritrocitus HCO3– anijonus į juos patenka Cl– anijonai. Šitas pasikeitimas vadinamas

A

Mainais į paliekančius eritrocitus HCO3– anijonus į juos patenka Cl– anijonai. Šitas pasikeitimas vadinamas Hamburgerio poslinkiu.

200
Q

Taigi CO2 pernešamas šiais pagrindiniais būdais:

A
  1. 11% pernešama HbCO2 pavidalu;
    2. 12% pernešama H2CO3 pavidalu;
    3. 27% pernešama HCO3– pavidalu eritrocituose;
    4. 50% pernešama HCO3– pavidalu kraujo plazmoje.
201
Q

DUJŲ DIFUZIJA AUDINIUOSE

A

Dujų apykaita audiniuose vyksta priešinga kryptimi negu plaučiuose.
Kraujas atneštą O2 atiduoda audiniams, o iš jų paima CO2. Dujų difuziją ir jos kryptį audiniuose, kaip ir plaučiuose, nulemia parcialinių slėgių skirtumas.

202
Q

Ląstelėse O2 apykaita vyksta kur?

A

Ląstelėse O2 apykaita vyksta mitochondrijose.

203
Q

Ląstelėse O2 apykaita vyksta mitochondrijose. Kad jose būtų normali aerobinė oksidacija reikalingas minimalus vadinamasis
Koks jis?

A

Kad jose būtų normali aerobinė oksidacija reikalingas minimalus vadinamasis kritinis deguonies slėgis.
Jis mitochondrijose būna apie 0,1-1,0 mmHg.

204
Q

Audiniuose vykstant intensyviai medžiagų apykaitai, tam tikrose ląstelėse PO2 gali sumažėti daugiau už kritinį deguonies slėgį. Tokia O2 stoka audiniuose vadinama

A

hipoksija.

205
Q

Jei PO2 sumažėja iki nulio ir audiniai visiškai jo negauna, tai vadinama

A

anoksija.

206
Q

O2 atsargos ląstelėse yra labai mažos.
Jų visam organizme yra tik apie ?

A

Jų visam organizme yra tik apie 200 ml, o 25% (apie 50 ml) šio O2 yra laisvai ištirpę. Toks kiekis net ramybės metu gali patenkinti organizmo O2 poreikį tik 10 s.
Dar 150 ml O2 yra susijungę su raumenų mioglobinu. Mioglobinas raumenyse veikia kaip O2 buferis. Netikėtai padidėjus O2 poreikiui, pvz., raumeniui stipriai susitraukus, smulkios kraujagyslės yra užspaudžiamos, jis gali kurį laiką palaikyti normalų O2 slėgį citoplazmoje, atiduodamas sujungtą O2.

207
Q

Kvėpavimą sudaro dvi viena kitą keičiančios fazės

A

įkvėpimas ir iškvėpimas.

208
Q

Nervinis kvėpavimo ritmas kinta trimis fazėmis:

A
  1. inspiracijos (I fazė) metu įkvepiama; (jos metu įkvepiam)
  2. postinspiracijos (PI fazė) metu pasyviai iškvepiama; (pasyviai iškvepiam)
  3. ekspiracijos (E2 fazė) metu aktyviai iškvepiama. (aktyviai iškvepiam)
209
Q

Kvėpavimo ritmas sukeliamas galvos smegenyse
automatiškai ar ne?

A

automatiškai

210
Q

Dauguma kvėpavimo neuronų yra kur?

A

Dauguma kvėpavimo neuronų yra pailgosiose smegenyse, dalis - tilte

211
Q

VRG (ventralinė respiracinė grupė, išsidėsto išilgai nucl. ambigus). ką daro?

A

VRG (ventralinė respiracinė grupė, išsidėsto išilgai nucl. ambigus). Generuoja kvėpavimo ritmą. Suformuoja ritmą.

212
Q

DRG (dorsalinė respiracinė grupė, išsidėsto nucl. tractus solitarii).
kas vyksta?

A

Ateina aferentiniai signalai iš plaučių, ŠKS. Šie neuronai lemia refleksinį kvėpavimą ir ŠKS prisitaikymą prie tam tikrų sąlygų.

213
Q

TRG (tilto respiracinė grupė, išsidėsto tilte). kas vyksta?

A

TRG (tilto respiracinė grupė, išsidėsto tilte).
Slopina dorsaline ir ventraline respiracines grupes, kad neužsižaistų.

214
Q

Respiraciniai neuronai skirstomi į tris klases:

A
  1. inspiraciniai (I-neuronai), kurie impulsuoja įkvėpimo metu; padidėja aktyvumas įkvėp.metu
  2. postinspiraciniai (PI-neuronai), impulsuojantys pirmosios, pasyviosios, iškvėpimo dalies (postinspiracijos) metu;
  3. ekspiraciniai (E2-neuronai), impulsuojantys antrosios, aktyviosios, iškvėpimo dalies metu.
215
Q

Simpatiniai širdies ir kraujagyslių neuronai suaktyvėja kada ir kada parasimpatiniai neuronai suaktyvėja?

A

Simpatiniai širdies ir kraujagyslių neuronai suaktyvėja įkvėpimo metu, o parasimpatiniai neuronai (n. vagus) – postinspiracijos fazės metu

216
Q

KAs lemia kraujospūdžio ir širdies ritmo kitimus (respiracinę aritmiją) kvėpavimo metu.

A

Širdies ir kraujagyslių neuronų aktyvumą modifikuoja respiraciniai neuronai. Simpatiniai širdies ir kraujagyslių neuronai suaktyvėja įkvėpimo metu, o parasimpatiniai neuronai (n. vagus) – postinspiracijos fazės metu. Tai lemia kraujospūdžio ir širdies ritmo kitimus (respiracinę aritmiją) kvėpavimo metu.

217
Q

Visi respiraciniai neuronai yra susijungę į sudėtingą tinklą, kuri nuolatos aktyvina

A

tinklinis darinys.
Sinapsėse sukeliami jaudinamieji arba slopinamieji postsinapsiniai potencialai.

218
Q

Kvėpavimo ritmą lemia

A

Kvėpavimo ritmą lemia svyruojantis inspiracinių, postinspiracinių ir ekspiracinių neuronų aktyvumo kitimas. Šią ritmišką kaitą sukelia sinapsinė slopinamoji ir aktyvinamoji VRG neuronų tarpusavio sąveika.
Refleksini kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų prisitaikymą prie tam tikrų sąlygų lemia atskirojo laido branduolio neuronai.

219
Q

CHEMINIŲ (HUMORALINIŲ) VEIKSNIŲ ĮTAKA KVĖPAVIMUI

A
  1. PCO2 ir ventiliacijos priklausomybė.
    Kintant arterinio kraujo PCO2, vyksta ryškūs plaučių ventiliacijos pokyčiai.
    PCO2 padidėjus iki 60-70 mmHg, minutinis kvėpavimo tūris didėja iki 70-80 l/min.
    Kai PCO2 viršija 70 mmHg, atsiranda narkotinis poveikis, ir ventiliacija mažėja.
  2. pH ir ventiliacijos priklausomybė.
    Jei pH mažėja 0,1, tai poveikis ventiliacijai minimalus.
    Jei pH padidėja 0,1, tai minutinis kvėpavimo tūris padidėja iki 20 l/min.
  3. PO2 ir ventiliacijos priklausomybė.
    Sumažėjus minutiniam kvėpavimo tūriui, PO2 kinta labai neryškiai.
    Plaučių ventiliacija pradeda didėti tik esant PO2 mažesniam kaip 50-60 mmHg.
  4. Chemoreceptoriai. Chemoreceptoriai skirstomi į periferinius ir centrinius.
    Periferiniai chemoreceptoriai yra miego arterijos kamuolėlyje ir aortos lanke.
    Jie yra jautrūs PO2 pasikeitimui.
    Centriniai chemoreceptoriai daugiau reaguoja į PCO2 ir pH pokyčius.
  5. Hormonų poveikis.
    Adrenalinas, skydliaukės hormonai (tiroksinas) ir progesteronas kvėpavimą aktyvina.
220
Q

Kokie hormonai aktyvina kvėpavimą?

A

Adrenalinas, skydliaukės hormonai (tiroksinas) ir progesteronas kvėpavimą aktyvina.

221
Q

Kur yra periferiniai chemoreceptoriai?

A

Periferiniai chemoreceptoriai yra miego arterijos kamuolėlyje ir aortos lanke.
Jie yra jautrūs PO2 pasikeitimui.

222
Q

Kur yra centriniai chemoreceptoriai?

A

Centriniai chemoreceptoriai daugiau reaguoja į PCO2 ir pH pokyčius.

223
Q

Kaip skirstomi chemoreceptoriai?

A

Chemoreceptoriai skirstomi į periferinius ir centrinius.

224
Q

pH ir ventiliacijos priklausomybė.
Jei pH mažėja 0,1, tai poveikis ventiliacijai

A

minimalus

225
Q

pH ir ventiliacijos priklausomybė.
Jei pH padidėja 0,1,

A

Jei pH padidėja 0,1, tai minutinis kvėpavimo tūris padidėja iki 20 l/min.

226
Q

PCO2 ir ventiliacijos priklausomybė.
PCO2 padidėjus iki 60-70 mmHg, minutinis kvėpavimo tūris

A

didėja iki 70-80 l/min.

227
Q

Kai PCO2 viršija 70 mmHg, atsiranda ?

A

narkotinis poveikis, ir ventiliacija mažėja.

228
Q

CHEMINIŲ (HUMORALINIŲ) VEIKSNIŲ ĮTAKA KVĖPAVIMUI
Dirginamieji receptoriai sukelia

A

dūsavimą.

229
Q

VIRŠKINIMO SISTEMOS FIZIOLOGIJA

A

Maistas pradžioje patenka į burnos ertmę ir ten jau prasideda virškinimo procesas. Toliau sukramtytas maistas patenka į skrandį, ten išsiskiria vėlgi virškinimo fermentai, kurie pakeičia tą maistą, kurį suvalgome. Vėliau maistas keliauja į plonąjį žarnyną ir toliau keliauja į storąjį žarnyną. Ten virsta fekaline mase ir papuolęs į tiesiąją žarną yra pašalinamas, šis procesas vadinamas defekacija. Taip maistas nuo pirmo kąsnio iki tol kol jis defekacijos būdu yra pašalinamas užtrunka apie +-72h.
Tas maistas, kurį valgome mums netinka. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad virškinimo sistema suskaido tą maistą, kurį mes suvalgėm iki galutinių produktų. Pvz. baltymus iki aminorūgščių.
Reikia paminėti virškinimo liaukas:
- Kepenis – jos gamina tulžį
- Kasą – turi endokrininę funkciją (reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje), bet turi ir egzokrininę funkciją (dalyvauja virškinime)

230
Q

Kepenų funkcija?

A
  • Kepenis – jos gamina tulžį
231
Q

Kasos funkcija?

A
  • Kasą – turi endokrininę funkciją (reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje), bet turi ir egzokrininę funkciją (dalyvauja virškinime)
232
Q

Kas reguliuoja apetitą ir maitinimąsi

A
  • Pagumburis reguliuoja apetitą ir maitinimąsi
233
Q
  • Alkio susiformavimui svarbu?
A

riebiųjų rūgščių, gliukozės, aminorūgščių kiekis kraujyje (kai trūksta)

234
Q

Didžiausias alkis, kai ?

A

trūksta aminorūgščių – baltymų.

235
Q
  • Alkio susiformavimui svarbu?
A

skrandžio tūris. (Svarbus ir skrandžio tūris. Kai skrandis tuščias, ilgieji raumenys traukiasi, impulsas keliauja į alkio centrą ir mes norim valgyti, pripildyti)

236
Q

Kur alkio centras,
kur sotumo centras?

A
  • Šoninėje dalyje – alkio centras.
  • Ventromedialinėje – sotumo centras.
237
Q

Alkį sukelia toks hormonas ir koks dar vienas?

A

gralinas/grelinas? Kurį išskiria skrandis.
Kitas hormonas - leptinas – kurį gamina mūsų riebalinis audinys ir išskiria pradėjus valgyti. Jis dirgina sotumo centrą. Kai leptino gamina daug. Tuomet pradeda į jį nereaguoti ir išsivysto leptino rezistencija – žmogus nebejaučia sotumo jausmo, arba ne taip stipriai.

238
Q
  • Maistas burnoje išbūna
A
  • Maistas burnoje išbūna 15-30sek.
239
Q

Burnos ertmėje nėra fermentų, kurie skaidytų ?

A

Burnos ertmėje nėra fermentų, kurie skaidytų riebalus arba baltymus)

240
Q

Burnoje ph

A
  • pH 5,8-7,8
241
Q
  • Lizocimas
A

apsauga nuo mikroorganizmų (seilėse yra tokio baltymo lizocimo, jis veikia bakteriostatiškai – stabdo mikroorganizmų dauginimąsi)

242
Q
  • Seilių išsiskyrimas kaip tai įvyksta?
A
  • Seilių išsiskyrimas – nerviniu ir humoraliniu būdu (kai maistas papuola į burną, dirgina receptorius ir tada iškart išsiskiria seilės (humoralinis būdas). Nerviniu būdu reiškia, jog į seilių liaukas ateina aferentinės ir eferentinės skaidulos, t.y. seiles inervuoja autonominė nervų sistema.
243
Q

didžiosios seilių liaukos

A

paausinė, pažandinė, paliežuvinė), gamina seiles tada, kai yra dirgiklis.

244
Q

Mažosios seilių liaukos

A

kurios yra minkštajam gomury, liežuvio šaknyje – jos pastoviai gamina seiles, palaiko burnos ertmę drėgną.

245
Q

SEilių liaukų centras

A
  • Centrai – pailgosios smegenys
246
Q

o Parasimpatinė kiek seilių?

A

o Parasimpatinė – daug seilių, mažai organinių medžiagų.

247
Q

Simpatinė ns kiek seilių?

A

o Simpatinė – mažai seilių, daug organinių medžiagų

248
Q

Rijimas skirstomas į 3 fazes:

A

1) Valinga fazė – liežuvis spaudžia kąsnį prie gomurio, stumia prie nosiaryklės. (jei norim grąžinti kąsnį, tai galime padaryti. Pvz. kai kramtom gumą, jinai visada yra valingoje fazėje.)
2) Nevalinga fazė – liežuvėlis uždaro nosiaryklę, antgerklis uždaro praėjimą į gerklas. (ši fazė svarbi, nes čia gali įvykti užspringimas. Šios fazės metu kąsnis praeina gomurio lankus, liežuvėlis uždaro nosiaryklę, antgerklis uždaro praėjimą į gerklas, refleksiškai sustoja kvėpavimas ir kąsnis turi keliauti toliau. Jei kąsnis užspringsta, žmogus savo valiomis negali jo atryti.)
3) Stemplinė fazė – stemplės raumenų peristaliniai judesiai stumia kąsnį prie įskrandžio.
4) Kietas maistas – 5-8s., skystas – 2-3s.

249
Q

Skrandžio funkcijos:

A

1) Rezervinė 2) Sekrecinė 3) Motorinė 4) Rezorbcinė 5) Endokrininė

250
Q

SEKRECINĖ SKRANDŽIO FUNKCIJA
* Pasieninės ląstelės gamina

A
  • Pasieninės ląstelės gamina ir išskiria druskos rūgštį.
251
Q

SEKRECINĖ SKRANDŽIO FUNKCIJA
* Pagrindinės ląstelės gamina ir išskiria

A
  • Pagrindinės ląstelės gamina ir išskiria fermentus (pepsiną ir gastriksiną). Baltymų skaidymas.
252
Q

SEKRECINĖ SKRANDŽIO FUNKCIJA
* Mukocitai išskiria

A
  • Mukocitai išskiria muciną. (saugo nuo mechaninių pažeidimų)
253
Q

SEKRECINĖ SKRANDŽIO FUNKCIJA
* Endokrininės ląstelės gamina

A
  • Endokrininės ląstelės – histaminą, serotoniną ir gastriną.
254
Q

DRUSKOS RŪGŠTIES IŠSISKYRIMAS IR REGULIACIJA

A

Tai labai svarbus komponentas, nes aktyvina kitų fermentų veiklą, padeda skaidyti baltymus, gerina žarnyno peristaltiką, skatina išsiskirti tiek kasos fermentus, tiek tulžį.

Kairėje už mėlyno – skrandžio ertmė.
Pasieninėje ląstelėje visada yra vandens ir CO2. Jie jungiasi ir gaunasi nepatvari rūgštis H2CO3. Jinai labai gretai skyla į HCO3 liekaną, kuri keliauja į kraują ir gaminamos tulžies rūgštys.
Tačiau lieka ir vienas vandenilio jonas – H+, kuris prieš koncentracijos gradientą (naudojant energiją) yra atnešamas į šakotus kanalėlius pasieninėje ląstelėje. Tai reiškia virškinimas reikalauja energijos. O chloras keliauja pasyviai į šakotus kanalėlius.
Jungiasi vandenilio jonas su chloru ir tada turim druskos rūgštį, kuri išsiskiria į spindį ir pradeda virškinti ką suvalgėme.

255
Q

DRUSKOS RŪGŠTIES SEKRECIJA SKRANDYJE SKATINA

A

Acetilcholinas, histaminas (skrandžio putliosios ląstelės), gastrinas (skrandžio G ląstelė)

256
Q

DRUSKOS RŪGŠTIES SEKRECIJĄ SKRANDYJE SLOPINA

A

Somatostatinas, prostaglandinai (kurie sukelia uždegimą, pvz. gastrito metu), simpatinė nervų sistema

257
Q

DRUSKOS RŪGŠTIES SEKRECIJĄ SKRANDYJE SLOPINA
Keliai

A

I kelias.
Turim vieną pasieninę ląstelę. Viršuje yra parasimpatinė sistemos išskiriamas acetilcholinas (nervas parasimpatinis – klajoklis, devinta galvinių nervų pora, jis ateina iki skrandžio ląstelių ir inervuoja, išskiria acetilcholiną. Jis veikia į muskarininius receptorius, kurie pasieninėje ląstelėje ir paskui išskiriama druskos rūgštis.
II kelias.
Parasimpatinės nervų sistemos mediatorius – acetilcholinas veikia į G ląstelės muskarininius receptorius. Ląstelė gamina gastriną, kuris veikia per G receptorius pasieninę ląstelę ir taip dar papildomai išskiriama druskos rūgštis.
III kelias.
Parasimpatinis nervas į G ląstelę, ji išskiria gastriną į putliąją ląstelę ir ji išskiria histaminą, kuris veikia per H2 receptorius ir dar papildomai išskiria druskos rūgšties.

258
Q

VIRŠKINIMAS DVYLIKAPIRŠTĖJE ŽARNOJE.

A

Žiūrint į dvilikapirštę žarną, matome odi sfinkterį, per kurį patenka kasos virškinimo fermentai ir tulžis. Kasa turi savo latakėlį, o tulžis turi savo, jie susijungia prieš atsiverdami į dvylikapirštę žarną ir sudaro bendrąjį tulžies lataką. Jų fermentai nesipjauna, kaip tik vienas kitą papildo.

259
Q

KASOS REIKŠMĖ VIRŠKINIME

A

Kasa išskiria fermentus, kurie yra ypač šarminiai. Rūgštus turinys tampa šarminiu.
* Šariminės reakcijos (pH 7,8-8,4) sultys;
* Tripsinogenas – veikia enterokinazė – tripsinas. Skaido baltymus;
* Antitripsinas – saugo nuo autolizės (kad pati savęs nesuvirškintų);
* Chimotripsinogenas – chimotripsinu. Skaido baltymus.
* Karboksipeptidazė A ir B – baltymus skaido iki amino rūgščių
Suvalgėm kasa išskyrė tris virškinimo fermentus (tripsinas, chimotripsinas, karboksipeptidazė) ir suskaido baltymus. Su baltymais susitvarkėm.
* Lipazė, fosfolipazė A2, cholesterolesterazė – lipidų skaidymas.
* Amilazė – angliavandenių skaidymas.

260
Q
  • Tripsinogenas – veikia enterokinazė – tripsinas. Skaido
A

Skaido baltymus;

261
Q
  • Antitripsinas
A

saugo nuo autolizės (kad pati savęs nesuvirškintų);

262
Q
  • Chimotripsinogenas – chimotripsinu
A

Skaido baltymus.

263
Q
  • Karboksipeptidazė A ir B
A

baltymus skaido iki amino rūgščių

264
Q
  • Lipazė, fosfolipazė A2, cholesterolesterazė
A

lipidų skaidymas.

265
Q
  • Amilazė
A

angliavandenių skaidymas.

266
Q

KEPENŲ FUNKCIJOS:

A

 Angliavandenių kaupimas glikogeno pavidalu.
 Amonio darinių nukenksminimas ir šlapalo sintezė.
 Kraujo plazmos baltymų sintezė – albuminų, kraujo krešėjimo faktorių (protrombino, fibrinogeno).
 Metabolinė (triglicerolių ir cholesterolio sintezė, purininių medžiagų, pigmentų apykaita, hormonų apykaita).
 Vitaminų A, D sintezė, K, B12, PP kaupimas.
 Geležies, vario ir kitų mikroelementų kaupimas.
 Indolo, skatolo, fenolio, vaistų, alkoholio ir kitų medžiagų neutralizacija.
 Kraujo rezervuaras (20proc. viso kraujo talpina.
 Tulžies gamyba ir išskyrimas.

267
Q

Kas gamina tulžį?

A

Kepenys

268
Q

TULŽIES REIKŠMĖ VIRŠKINIME

A
  • Hepatocitai pagamina 0,5-1l tulžies per parą. Ji kaupiasi tulžies pūslėje.
  • Aktyvina kasos fermentų (lipazės, tripsino, amilazės) poveikį.
  • Emulsina riebalus (gerėja sąlytis su lipazėmis)
  • Sudaro miceles (padeda pernešti riebalų rūgštis, cholesterolį, fosfolipidus)
  • Skatina žarnyno peristaltiką.
  • Pašalina iš organizmo šlapalą, bilirubiną, hormonų apykaitos produktus, vaistines meždiagas.
  • Neutralizuoja rūgštų skrandžio turinį ir slopina pepsino aktyvumą.
269
Q

PLONŲJŲ ŽARNŲ REIKŠMĖ VIRŠKINIME

A

Susmulkintas maistas papuolė į skrandį, ten apvirškintas papuolė į 12-pirštę žarną, ten išsiskyrė tulžis, kasos fermentai, toliau keliauja į plonąjį žarnyną.
Visų maisto medžiagų, suskaidytų iki galutinių produktų įsiurbimas.

270
Q

MIKROGAURELIAI

A
  • Daugiausia yra dvylikapirštėje ir tuščiojoje žarnoje.
  • Didina virškinimo ir rezorbcinį plonosios žarnos plotą iki 200-250 kvadratinių metrų.
  • Vienos poros skersmuo yra 10-20nanometrų, todėl membraninis virškinimas vyksta steriliomis sąlygomis (neprasiskverbia žarnyno mikroorganizmai).
271
Q

STOROJI ŽARNA

A
  • Sekrecinė ir rezorbcinė funkcijos (mucinas ir bikarbonatai pH 8)
  • Proksimalinėje dalyje – vandens ir elektrolitų absorbcija (rezorbuojama 90proc. vandens)
  • Mikroorganizmai – rūgimas ir puvimas.
  • Baltymų puvimas – (indolas, skatolas, fenolis) – kepenys detoksikuoja.
  • Rūgimas mažina puvimą.
  • Mikroorganizmai sintetina vitaminus (K, folinę rūgštį, B1, B6, B12)
  • Skaidoma celiuloze. Nesuskaidyta – gerina peristaltiką.
  • Gleivinė neturi gaurelių (nevyksta membraninis virškinimas).
  • Distalinėje dalyje formuojamos išmatos.
272
Q

DEFEKACIJA

A

Yra du raukai. Vidinis tiesiosios žarnos raukas yra nevalingas, išorinis – valingas.
Defekacijos centrai, kurie valdo vidinį rauką yra nugaros smegenų kryžmininiuose segmentuose.

Tiesioji žarna, visas turinys atsiranda ten kur raudonos rodyklės. Spaudžia vidinį rauką, impulsai keliauja į defekacijos centrą, parasimpatinė atpalaiduoja rauką ir keliauja link išorinio rauko. Dabar reikia žmogaus pastangų. Tada atidaromas išorinis raukas, diafragma leidžiasi žemyn, pilvo siena yra įtempiama, padidinamas žarnyne spaudimas ir įvyksta defekacijos procesas.

273
Q

ŠALINIMO SISTEMA
sudaro

A

Sudaro: -Inkstai; -Šlapimo takai -Šlapimo pūslė. Toliau pas virus ir moteris yra skirtinga šlapimo išvedimo takų anatomija. Šlapimas gaminamas inkstuose. Gausu kraujagyslių.

274
Q

INKSTŲ FUNKCIJOS

A

Palaiko organizmo vidaus terpės pastovumą – homeostazę, keisdami šlapimo kiekį ir sudėtį:
- reguliuoja vandens ir mineralinių medžiagų kiekį organizme ir palaiko jų pusiausvyrą (kraujo osmosinį slėgį, cirkuliuojančio kraujo tūrį ir kraujospūdį);
- dalyvauja palaikant rūgščių ir šarmų (bazių) pusiausvyrą;
- išskiria azoto turinčius baltymų apykaitos produktus, pvz., šlapalą, kreatininą;
- šalina organizmui svetimas medžiagas, pvz., vaistus, toksinus;
* Atlieka endokrininę funkciją, išskirdami hormonus (reniną, eritropoetiną, kalcitriolį).

275
Q

Kokius hormonus išskiria inkstai?

A
  • Atlieka endokrininę funkciją, išskirdami hormonus (reniną, eritropoetiną, kalcitriolį).
276
Q

INKSTO STRUKTŪRA:

A

(1) Išorinis sluoksnis – inksto žievė;
(2) Vidinis sluoksnis – išorinę ir vidinę šerdis.
Vidinė šerdis susideda iš 8-18 piramidės formos struktūrų, kurios pamatas jungiasi su inksto žieve, o viršūnę – piramidės spenelį (lot. papilla) – gaubia inksto taurelė.
Yra geldelė apsupta inksto parenchima, t.y. audiniu kuriame viskas ir vyksta. Šerdyje galime pamatyti tokias aštuonias ar daugiau piramidines struktūras, kurios pamatas jungiasi su inksto žieve, o viršūnė išeina ir baigiasi spenelio piramidėje.

277
Q

Nefronas susideda iš ?

A

Nefronas susideda iš inksto kūnelio, kurį sudaro kapiliarų kamuolėlis (lat. glomerulus) bei Baumano kapsulė, ir vamzdelių sistemos.

278
Q

Kiek abiejuose inkstuose nefronų?

A

Abiejuose žmogaus inkstuose yra apie 2-2,3 mln nefronų.

279
Q

Inksto sandara

A

Nefronas susideda iš inksto kūnelio, kurį sudaro kapiliarų kamuolėlis (lat. glomerulus) bei Baumano kapsulė, ir vamzdelių sistemos.
Abiejuose žmogaus inkstuose yra apie 2-2,3 mln nefronų.

Gausi vaskuliarizacija. Turim du kapiliarinius tinklus: pirmas) Pačio kamuolėlio viduje, iš jo išeinanti vadinanti eferentinė arteriolė (jinai šakojasi ir sudaro antrąjį kapiliarinį tinklą, kuris suformuotas aplink vamzdelių sistemą.
Iš pradžių arterinis kraujas patenka į kamuolėlį, ten vyksta procesai, po to tinklas išsišakoja aplink vamzdelių sistema ir paskui baigiasi venomis ir išteka iš inkstų.

Matom baumano kapsulę – glomerulą, į kurį įeina įeinanti arteriolė, tuomet proksimaliniai vingiuotieji kamuolėliai, kurie paskui nusileidžia iki Henlės kilpos, tuomet kyla aukštyn ir sudaro tolimesnį/distalinį kamuolėlį/ vamzdelių sistemą, kurie paskui įteka į surenkamuosius vamzdelius ir toliau šlapimas nuteka į šlapimo pūslę.

280
Q

Kur filtruojama kraujo plazme (šlapimo susidarymas)

A

Glomeruluose filtruojama kraujo plazma

281
Q

Glomeruluose filtruojama kraujo plazma ir susidaro kas?

A

Glomeruluose filtruojama kraujo plazma ir susidaro pirminis šlapimas, kurio sudėtis atitinka kraujo plazmos, išskyrus baltymus, labai mažai praeinančius pro glomerulinį filtrą.

282
Q

Inkstų kraujotaka sudaro kiek proc. širdies minutinio tūrio?

A

Inkstų kraujotaka sudaro 20-25% širdies minutinio tūrio.

283
Q

Kur vyksta šlapimo filtracija?

A

Kamuolėlyje vyksta filtracija.

284
Q

Kur vyksta reabsorbcija (šlapimo susidarymas)

A

Kamuolėlių sistemoje vyksta reabsorbcija (vandens, elektrolit ir kt. naudingų medž. Gliukozės, aminorūgščių…)

285
Q

KAs vyksta kamuolėlių sistemoje (šlapimo susid.)?

A

Kamuolėlių sistemoje vyksta reabsorbcija (vandens, elektrolit ir kt. naudingų medž. Gliukozės, aminorūgščių…)
Kamuolėlių sistemoje taip pat vyksta tam tikrų perteklinių medžiagų sekrecija arba ekskrecija

286
Q

Kas nulemia glomerule filtraciją?

A

Glomerule filtraciją nulemia filtro savybės (kažkoks filtracijos koeficientas) - to filtro tarp kapiliarų ir baumano kapsulės. Ir kažkokia jėga, kažkoks efektyvus spaudimas, kuris nulemia tą filtraciją.

287
Q

PK – hidrostatinis spaudimas (kur)

A

PK – hidrostatinis spaudimas glomerulo kapiliaruose (60 mmHg)

288
Q

PB – hidrostatinis spaudimas (kur)

A

PB – hidrostatinis spaudimas Baumano kapsulėje (15 mmHg)

289
Q

πK - koloidų osmosinis slėgis kur?

A

πK - koloidų osmosinis slėgis glomerulo kapiliaruose (25 mmHg)

290
Q

πB – koloidų osmosinis slėgis kur?

A

πB – koloidų osmosinis slėgis Baumano kapsulėje (0 mmHg)

291
Q

GLOMERULO FILTRAS

A

Baumano kapsulė. Dengia epitelinių ląstelių sluoksnis. Tie kaip gaureliai vadinami podocitais, jie dengia glomerulą viduje. Iš kraujagyslių pusės būtų kitos ląstelės, kurios iškloja – endotelis. Ir vienos ir kitos ląstelės nesijungia glaudžiai yra plyšiai tarp kurių ir vyksta filtracija (rodyklės nuotraukoje). Tarp jų yra tas prie ko ląstelės tvirtinasi, kažkokia pamatinė membrana ir kitų struktūrinių baltymų tinklas, prie kurių tos ląstelės yra pritvirtintos, tarp kurių skaidulų irgi yra tarpai.

292
Q

PROCESAI INKSTŲ VAMZDELIUOSE

A
  • REABSORBCIJA (visu organizmui reikalingų medžiagų)
  • SEKRECIJA (Na+, K+, organinių rūgščių)
    Reabsorbcijai būdinga:
  • didėlė apimtis – 99-99,5% filtrato
  • aukštas atrankumas (selektyvumas)

Vyksta epitelinė pernaša. Pagrindiniai mechanizmai:
* Pasyvus transportas (pagal konc. gradientą) – jonų ir kt. medžiagų difuzija
* Aktyvus transportas (prieš konc. gradientą) –
– Pirminis (naudojant ATP) – Na/K siurblys
– Antrinis (naudojant kito jono koncentracijos gradientą)

293
Q

Reabsorbcijai būdinga:(šlap.)

A
  • didėlė apimtis – 99-99,5% filtrato
  • aukštas atrankumas (selektyvumas)
294
Q

EPITELINĖ PERNAŠA

A

Schemoje matyti epitelinė ląstelė. Yra
1. Viršininė membrana - iš kairės šlapimas
2. Pamatinė šoninė membrana - iš dešinės kapiliarai/kraujas.
Pamatinės šoninės membranos dalyje yra aktyvus pirminis transportas Na/K siurblys, kurio dėka natris išešamas iš ląstelės. Žemiau gali būti antriniai aktyvūs transportai, pvz. čia yra natrio ir bikarbonato sąnaša į vieną pusę (bikarbonatas išeina iš ląstelės pagal koncentracijos gradientą ir tokiu būdu dar ištraukia papildomai natrio joną.
Viršūninės membranos dalyje gali būti irgi antriniai transportai, kurie priklauso nuo natrio (bet nebūtinai). Natrio ir vandenilio yra priešnaša, o natrio ir glukiozės sąnaša. Abiejuose atvejuose natris įeina į vidų.
Reikia nepamiršti ir pasyvaus transporto. Daug medžiagų patenka difuzijos būdu – iš didesnės konc. Į mažesnę, pvz. natris. Natris yra svarbus elektrolitas, kurio organizmas neleidžia prarasti, yra kaupiamas, kad palaikyt vandens elektrolitų pusiausvyrą ir ląstelių tūrį.
Gliukozė inešama prieš koncentracijos gradientą, o išenašama iš didesnės konc. Į mažesnę (palengvintos difuzijos būdu).
Tačiau nebūtinai transportas vyksta taip, yra dar apie ląstelinis būdas. Yra sujungtos ląstelęs, kur taip pat yra kanalai arba tarpai, per kuriuos gali eiti elektrolitai ir vanduo. Tokiu būdu pasyvi difuzija vyksta ir apeinant ląstelę, priklausomai nuo to kokia yra elektrolitų koncentracija kraujyje. Panašiai praeina ir vanduo, vandens difuzija vadinama osmosu.

295
Q

Reabsorbcija ir sekrecija, reguliuojama hormonų pagal organizmo poreikius:
kokie hormonai ir ką daro?

A
  • Pogumburio antidiurezinis hormonas (ADH) skatina šlapimo koncentravimą (vandens reabsorbciją).
  • Antinksčių žieves hormonas aldosteronas didina Na+ ir vandens reabsorbciją bei K+ sekreciją,
  • prieširdžiu natriurezinis peptidas (atriopeptinas) mažina Na+ ir vandens reabsorbciją, todėl didina jų išsiskyrimą su šlapimu (natriurezę).
296
Q
  • Pogumburio antidiurezinis hormonas (ADH) ką daro (šlap)
A
  • Pogumburio antidiurezinis hormonas (ADH) skatina šlapimo koncentravimą (vandens reabsorbciją).
297
Q
  • Antinksčių žieves hormonas aldosteronas
    ką daro (šlap)
A
  • Antinksčių žieves hormonas aldosteronas didina Na+ ir vandens reabsorbciją bei K+ sekreciją,
298
Q

prieširdžiu natriurezinis peptidas (atriopeptinas)
ką daro) (šlap)

A
  • prieširdžiu natriurezinis peptidas (atriopeptinas) mažina Na+ ir vandens reabsorbciją, todėl didina jų išsiskyrimą su šlapimu (natriurezę).
299
Q

INKSTAI IR RŪGŠČIŲ-ŠARMŲ (BAZIŲ) PUSIAUSVYRA
MECHANIZMAI:

A
  1. bikarbonato (HCO3-) reabsorbcija
  2. H+ sekrecija
    * Šalinamas bikarbonato perteklius (alkalozės metu, kai kraujo pH>7,4);
    * Šalinamas vandenilio jonų (H+) perteklius (acidozės metu, kai kraujo pH<7,4)
    - H+ perteklius išskiriamas kaip:
    - 2/3 titruojamosios rūgštys (H2PO4-ir kt.)
    - 1/3 amonio jonai (NH4+)
    - protonai (H+) (matuojamasis pH)
300
Q

ŠLAPINIMOSI REFLEKSAS

A
  • Renkantis šlapimui pūslėje, receptoriai, reaguojantys j mažą pūslės sienelės tempimą, per įcentrines (aferentines) skaidulas aktyvina simpatinius centrus, kurie sutraukia vidinį rauką ir atpalaiduoja pūslės sienelės raumenis.
  • Kartu jaudinami ir somatiniai motoneuronai, kurie sutraukia išorinį šlaplės rauką.
  • Šlapimo pūslei prisipildžius ir tempimui padidėjus, simpatinis poveikis silpnėja ir vidinis šlaplės raukas atsileidžia. Tuo metu parasimpatinis poveikis šlapimo pūslės sienelės raumenims stiprėja, jų įtempimas didėja.
  • Kai valingai nuslopinami somatiniai motoneuronai, atsileidžia ir išorinis šlaplės raukas, šlapimo pūslė ima trauktis ir prasideda šlapinimasis.
301
Q

Gonadoliberinas (GnRH)

A

Gonadoliberinas (GnRH) – svarbiausias hormonas reprodukcinės funkcijos reguliacijoje:
* išsiskiria iš pogumburio branduolių periodiškai, (pulsais)
* skatina gonadotropinių hormonų išsiskyrimą iš posmegeninės liaukos

301
Q

aukščiausias endokrininės sistemos lygmuo
kas ir ką gamina?

A

POGUMBURIS – aukščiausias endokrininės sistemos lygmuo – gamina gonadoliberiną (GnRH)

302
Q

Pogumburyje gaminami ir kiti hormonai svarbūs reprodukcinei funkcijai
kokie?

A
  • Prolaktostatinas – (dopaminas), slopinantis prolaktino išskyrimą iš posmegeninės liaukos.
  • Oksitocinas – hormonas, išsiskiriantis iš posmegeninės liaukos užpakalinės dalies ir sukeliantis gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus apvaisinimo ir gimdymo metu, bei skatinantis pieno išskyrimą iš pieno liaukų
303
Q

PRIEKINĖS POSMEGENINĖS LIAUKOS DALIES HORMONAI, VEIKIANTYS REPRODUKCINĘ FUNKCIJĄ

A
  • Gonadotropiniai hormonai:
  • Folikulus skatinantis hormonas (FSH)
    – moterims – užtikrina folikulo augimą prieš ovuliaciją bei skatina estrogenų sekreciją;
    – vyrams – skatina spermatogenezę bei Sertoli (atraminių) ląstelių vystymąsi (kurios irgi palaiko spermatogenezę);
  • Liuteinizuojantis hormonas (LH)
    – moterims – sukelia ovuliaciją, skatina estrogenų ir progesterono sekreciją;
    – vyrams – skatina androgenų sekreciją.
  • Prolaktinas – atsakingas už pieno liaukų augimą bei pieno gamyba. Prolaktino gamybą slopina prolaktostatinas.
304
Q

NERVINĖ-ENDOKRININĖ SĄVEIKA LAKTACIJOS LAIKOTARPIU

A

Laktacijos metu, žindant kūdikį, dėl impulsų, kilusių iš kruties spenelio prolaktostatino gamyba slopinama, o oksitocino – padidėja. Oksitocino išskyrimas taip pat padidėja gimdos kaklelio mechaninio išplėtimo metu bei orgazmo metu.
Priekinėse optiniuose branduoliuose/neuronuose gaminamas gonadoliberinas, kituose branduoliuose gaminamas oksitocinas, lanko branduoliuose gaminamas dopaminas.
Parodyta krūtis, vyksta laktacija, kūdikis, kai čiulpia pieną, stimuliuoja spenelį. Stimulai per nugaros smegenis pasiekia pogumburio branduolius ir sukelia eilę efektų. Jie slopina prolaktostatino išskyrimą, kuris slopina prolaktino (pieno) gamybą. Branduoliai, kurie išskiria oksitociną skatinami, tai reiškia pieno išskyrimas irgi sėkmingai vyksta.
Tai reiškia reflektiškai yra skatinami ir pieno gamyba ir išskyrimas ir plius slopina branduolius, kurie išskiria gonadoliberiną slopinama ovuliacija.

305
Q

LYTINĖS LIAUKOS kokio tipo yra?

A

Lytinės liaukos yra mišrios: kaip išorinės sekrecijos liaukos jos išskiria sėklines ląsteles, o kaip endokrininės – hormonus į kraują.

306
Q

Vyriškosios lytinės liaukos – sėklidės išskiria kokį hormoną?

A
  • Vyriškosios lytinės liaukos – sėklidės – išskiria androgenus (testosteroną).
307
Q

Moteriškosios – kiaušidės – gamina kokį hormoną?

A
  • Moteriškosios – kiaušidės – gamina estrogenus (estradiolį) ir gestagenus (progesteroną).
308
Q

Kas dar gamina lytinius hormonus??

A
  • Lytinius hormonus taip pat gamina ir antinksčių žievė bei placenta.
309
Q

– Testosterono reikšmė:

A
  • nulemia vyriškos lyties embriono diferenciaciją, lytinių organų vystymąsi ir jų augimą
  • skatina antrinių vyriškųjų lytinių požymių vystymąsi,
  • skatina spermiogenezę, lytinę potenciją ir geismą,
  • veikia anaboliškai, didina raumenų ir kaulų masę,
    – Testosterono koncentracija palaikoma pastovi pagal neigiamojo grįžtamojo ryšio principą.

Pavaizduota sėklidė, dviejų tipų ląstelės. Parodyta į ką veikia testosteronas gerklas, kaulus, raumenis, plaukuotumas, lytinė sistema.

310
Q

ESTRADIOLIS

A

– Gaminamas kiaušidžių folikuluose ir labai nedaug – sėklidėse. – Pas vyrus jo koncentracija pastovi, pas moteris svyruoja (būna 7-8 k. didesnė).
– Estradiolio efektai:
* stimuliuoja antrinių moteriškųjų lytinių požymių vystymąsi,
* skatina medžiagų apykaitą,
* ruošia moters organizmą apvaisinimui, vaisiaus išnešiojimui, gimdymui ir maitinimui

311
Q

PROGESTERONAS

A

– Būtinas sėkmingo apvaisinimo ir nėštumo faktorius
– Gaminamas geltonkūnio grūdėtosiose ląstelėse, o nėštumo metu jį gamina placenta.
– Progesterono efektai:
* Antiestrogeninis veikimas – slopina ovuliaciją
* Mažina gimdos dirglumą bei raumenų jautrumą oksitocinui
* Nulemia gimdos kaklelio gleivių tirštėjimą ir gleivių “kamščio” susidarymą
* Termogeninis veikimas
* Skatina pieno liaukų alveolių susidarymą

312
Q

NEUROENDOKRININĖ MOTERS LYTINIO CIKLO REGULIACIJA
kiek fazių?

A

Moters lytinio ciklo metu periodiškai, apytikriai kas 28 dienas, kinta kiaušidžių struktūra, lytinių hormonų kiekis kraujyje bei gimdos gleivinė.
Skiriamos 3 fazės: 1. Folikulinė fazė 2. Ovuliacijos fazė 3. Liuteininė fazė

313
Q

MOTERS LYTINIO CIKLO HORMONINĖ REGULIACIJA

A
  • Dėl progesterono ir estradolio liuteininės fazės metu kiekis aukštas  tai gleivinė dėl to labai išvešėja, sustorėja, atsiranda kraujagyslių, liaukų, jos funkcionalus lygis pasidaro kokia 120proc., tokiu būdu ji ruošiama galimai implantacijai, jei įvyktų apvaisinimas.  Jei jis neįvyksta, tai aukštos periferinių hormonų koncentracijos slopina ganadotropinių hormonų išskyrimą, tai veda prie geltonkūnio nykimo, nes jis negauna stimuliuojančių signalų  jis nyksta. Lytinių hormonų progesterono ir estradiolio koncentracija sumažėja, gleivinė pradeda nykti, jos ląstelėse atsiranda visokių nekrozės, kraujosrūvų, visokių mirties formų, ir gleivinė pašalinima kartu su neapvaisintu kiaušinėliu, tai vyksta liutieninės fazės pabaigoje – kito ciklo folikulinės fazės pradžioje.
  • Jei įvyksta apvaisinimas  ir į endometriumą įsistato apvaisintas kiaušinėlis  jis iš karto pradeda ten įaugti  jo gaurelio ląstelės pradeda išskirti hormoną, kuris pakeičią tą liutenizuojantį hormoną, palaiko funkcionuojančią gleivinę pirmoje nėštumo pusėje ( paskui susiformuoja placenta ir ji perima funkcijas, kad nėštumas tęstųsi)
314
Q

MENSTRUACIJOS

A
  • Dėl labai sumažėjusių progesterono ir estradiolio kiekių kraujyje liuteininės fazės pabaigoje – sekančio ciklo folikulinės fazės pradžioje, prasideda menstruacijos – 3-5 dienas trunkantis kraujavimas iš gimdos, kurio metu kartu su krauju pašalinami neapvaisintas kiaušinėlis bei didžioji gimdos gleivinės dalis.
315
Q

Vaikystė

A

berniukams iki 10 m., mergaitėms – iki 8 m.

– Visiškai susiformuoja lytiniai organai
– Mergaitėms ir berniukams nustatomas vienodas estrogenų ir androgenų kiekis, kuriuos gamina antinksčių žievė.

316
Q

Paauglystė

A

♂ – nuo 10 iki 14 m.; ♀ – nuo 9 iki 12 m.

– Lytinio brendimo pradžia, greitai auga vidiniai ir išoriniai lytiniai organai
– Gonadoliberino išsiskyrimas įgauna pulsinį pobūdį
– Didėja LH, FSH, estrogenų bei androgenų gamyba
– Formuojasi antriniai lytiniai požymiai, atsiranda pirmosios poliucijos (nevalingi sėklos išsiveržimai) ir pirmosios menstruacijos.

317
Q

. Jaunystė

A

Jaunystė – ♂ – nuo 14-18 m.; ♀ – nuo 13-16 m.
– Visos reprodukcinės sistemos dalys praktiškai suformuotos
– Jaunuoliai gali atlikti lytinį aktą ir apvaisinti, o merginos
– pastoti

318
Q

Lytinio subrendimo laikotarpis

A

– Intensyviai gaminasi lytiniai hormonai
– Vyksta aktyvus lytinis gyvenimas, reprodukcija

319
Q

. Senėjimas

A

Senėjimas – ♂ – nuo 60 m.; ♀ – nuo 45-55 m.
– Sumažėja estrogenų bei androgenų gamyba, didėja LH ir FSH koncentracijos kraujyje,
– Vyrams – mažėja spermatozoidų kiekis, silpnėja lytinis potraukis bei pajėgumas
– Moterims – prasideda menopauzė, vystosi klimaksas,
– Paryškėja vazomotoriniai reiškiniai, padidėja insulto rizika

320
Q

Skiriamos keturios žmogaus lytinių reakcijų ciklo fazės:

A

1) jaudinimo;
2) plato;
3) orgazmo;
4) sunormalėjimo.

321
Q

Jaudinimą nulemia du komponentai:

A

– Psichinis (lytinis potraukis (libido – geismas), erotinės fantazijos, sapnai), tam svarbus:
* smegenų žievė, ypač limbinė sistema, pogumburis
* lytinių hormonų fonas
– Tiesioginis dirginimas – kai aferentiniai impulsai per kryžmeninį rezginį pasiekia nugaros smegenis ir toliau – daugybę galvos smegenų sričių, sukeldami erekcijos, gleivių išskyrimo, ejakuliacijos refleksus ir orgazmą.

322
Q

Erekcija

A
  • Erekcija – pirma reakcija į lytini sujaudinimą, ją sukelia nerviniai impulsai iš kryžmeninių nugaros smegenų segmentų, sklindantys parasimpatinėmis eferentinėmis skaidulomis. Šios skaidulos, kartu su acetilcholinu, išskiria vazoaktyvų žarnų polipeptidą (VIP) ir azoto monoksidą (NO).
  • Visos šios medžiagos, o ypač NO, atpalaiduodami akytkūnių kraujagyslių lygiuosius raumenis didina kraujo pritekėjimą į akytkūnių ančius.
  • Padidėjus akytkūnių tūriui, apsuptų netampriu jungiamojo audinio apvalkalu, užspaudžiamos venos ir dalinai sustabdomas kraujo nutekėjimas dėl ko akytkūniai ilgėja ir standėja.
323
Q

Gleivių išsiskyrimą

A
  • Gleivių išsiskyrimą (pas ♂ – iš šlaplės gleivių liaukų, pas ♀ – iš prieangio bei makšties liaukų) taip pat nulemia parasimpatinė eferentinė impulsacija iš kryžmeninių nugaros smegenų segmentų.
    Pagrindinį kiekį sėkmingam lytiniam aktui reikalingų gleivių suteikia moters gleivių liaukos.
324
Q

Vyrų orgazmą sudaro

A
  • Vyrų orgazmą sudaro spermos išskyrimas bei išmetimas - ejakuliacija.
    – Kai aferentiniai impulsai iš lytinių organų pasidaro ypač stiprūs, reflekso centrai nugaros smegenų T1-2 – L-2 segmentuose pradeda skleisti simpatinius eferentinius impulsus, kurie per papilvinį ir dubens rezginius pasiekia lytinius organus ir sukelia spermos išskyrimą į vidinės šlaplės spindį. Čia pat, dėl ritmiškų priešinės liaukos ir sėklinių pūslelių susitraukimų išsiskiria ir šių organų sekretai. Susidaręs mišinys prastumiamas į priekį ir sumaišomas su šlaplės gleives liaukų sekretu, formuodamas sėklą.
    – Aferentiniai impulsai iš pripildytos sėkla vidinės šlaplės pasiekia nugaros smegenų kryžmeninius segmentus ir sukelia stiprus ritmiškus šlaplės lygiųjų raumenų bei tarpvietės skersaruožių raumenų susitraukimus sukeldami ejakuliaciją.
325
Q

Moters orgazmo metu

A
  • Moters orgazmo metu analogiški refleksai kylantys iš nugaros smegenų kryžmeninių segmentų
    – Sukelia ritmiškus tarpvietes skersaruožių raumenų susitraukimus,
    – Padidina gimdos bei kiaušintakių judrumą, palengvina sėklos judėjimą link kiaušialąstės,
    – Sukelia gimdos kaklelio kanalo išsiplėtimą, trunkantį apie 30 min, kas irgi palengvina sėklos patiekimą į gimdą.
326
Q

DOKRININĖS SISTEMOS IR HORMONŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA

A
  • Endokrininė sistema kartu su nervų sistema, atlieka organizme integruojančias (komunikacinę ir koordinuojamąją) funkcijas, t. y. apjungia atskiras ląsteles, audinius ir organus į vieningą visumą.
  • Kitaip negu nervų sistema, endokrininė sistema perduoda informaciją humoraliniu keliu per hormonus.

Hormonai – tai biologiškai aktyvios medžiagos, kurias ląstelės išskiria į organizmo skysčius ir kurios turi fiziologinį poveikį į kitas organizmo ląsteles.

327
Q

Patekdami į kraują hormonai reguliuoja:

A

Patekdami į kraują hormonai reguliuoja:
* Medžiagų apykaitą
* Ląstelių diferenciaciją ir augimą
* Endokrininių liaukų bei CNS funkcijas

328
Q

Baltyminės kilmės hormonai:

A

Baltyminės kilmės hormonai:
* Veikia per membranoje esančius receptorius, dalyvaujant antriniams signalo pernešikliams (cAMF, IP3 ir DAG)
* Turi greitą poveikį (sekundėmis).

329
Q

Riebaluose tirpūs hormonai (steroidiniai):

A

Riebaluose tirpūs hormonai (steroidiniai):
* Jungiasi su citoplazmoje esančiais receptoriais.
Hormono-receptoriaus kompleksas migruoja į branduolį ir aktyvuoja genų veiklą bei naujų baltymų sintezę.
* Veikia lėtai (valandomis).

330
Q

HORMONŲ VEIKIMO MECHANIZMAI

A

Baltyminės kilmės hormonai:
* Veikia per membranoje esančius receptorius, dalyvaujant antriniams signalo pernešikliams (cAMF, IP3 ir DAG)
* Turi greitą poveikį (sekundėmis).
Riebaluose tirpūs hormonai (steroidiniai):
* Jungiasi su citoplazmoje esančiais receptoriais.
Hormono-receptoriaus kompleksas migruoja į branduolį ir aktyvuoja genų veiklą bei naujų baltymų sintezę.
* Veikia lėtai (valandomis).

331
Q

HORMONŲ IŠSKYRIMO REGULIACIJA

A

Paprastas grįžtamasis ryšys
* Grįžtamojo ryšio principas: didėjant arba mažėjant hormono arba hormono reguliuojamo metabolito koncentracijai kraujyje atitinkamai slopinama arba aktyvuojama to hormono sekrecija.

*( Hierarchinė reguliacija - pogumburio posmegeninės liaukos ryšys)

Pogumburis – aukščiausias endokrininės reguliacijos lygmuo – gamina:
* Hormonus, kurie humoraliniu būdu veikia posmegeninę liauką:
– Liberinus (kortiko-, somato,- tiro-, gonado-,),
– Statinus (somato,- melano-, prolakto-).
* Hormonus, kurie nerviniu keliu pasiekia užpakalinę posmegeninės liaukos dalį:
– Vazopresiną (ADH),
– Oksitociną (sukelia gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus apvaisinimo ir gimdymo metu, skatina pieno išskyrimą iš pieno liaukų).

332
Q

PRIEKINĖS POSMEGENINĖS LIAUKOS HORMONAI, VEIKIANTYS PERIFERINES ENDOKRININES LIAUKAS

A
  • AKTH – skatina antinksčių žievės hormonų sekreciją.
  • Tirotropinas – skatina skydliaukės hormonų sekreciją.
  • Gonadotropiniai hormonai:
    – FSH (moterims – užtikrina folikulo augimą prieš ovuliaciją bei skatina estrogenų sekreciją; vyrams – skatina spermatogenezę bei Sertoli ląstelių vystymąsi)
    – LH (moterims – sukelia ovuliaciją, skatina estrogenų ir progesterono sekreciją; vyrams – skatina androgenų
    sekreciją)
333
Q

PRIEKINĖS POSMEGENINĖS LIAUKOS HORMONAI, TIESIOGIAI VEIKIANTYS ORGANIZMO AUDINIUS

A
  • Melanotropinas – stimuliuoja pigmentą sintetinančias epidermio ląsteles.
  • Prolaktinas – skatina:
    – pieno liaukų augimą brendimo metu,
    – pieną išskiriančių ląstelių vystymąsi nėštumo metu,
    – pieno gamybą po gimdymo.
  • Somatotropinas – augimo hormonas (STH).
334
Q
A

Sveikatos psichologija 2 pusmetis (11 decks)

Brainscape helps you reach your goals faster, through stronger study habits.
© 2024 Bold Learning Solutions. Terms and Conditions