BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA NR1 Flashcards
Bendravimo tipai
- Intrapersonalinis (vidinis) - bendravmas su savimi, savyje, sau.
- Socialinis (išorinis) - toks į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės.
Įsivaizduojamos interakcijos
Procesas, kurio metu asmuo įsivaizduoja ir netiesiogiai patiria numatomus ir/arba jau įvykusius bendravimo su kitais epizodus.
intrapersonalinis (vidinis) bendravimas funkcijos?
- Katarsis (įtampos sušvelninimas)
- Kompensacija (vietoje tikro pokalbio)
- Sąsaja tarp konfliktų (sukuriamas besitęsiantis ryšys tarp atskirų konfliktiškų pokalbių
- Repeticija
- Santykių palaikymas (tarp pokalbių su partneriu ar draugu, kad palaikyti savo įsitraukimą į ryšį)
- Savęs supratimui
Intrapersonalinis (vidinis bendravimas) plačiai papasakojant apie jį.
- Intrapersonalinis (vidinis) – bendravimas su savimi, savyje, sau.
Įsivaizduojamos interakcijos – procesas, kurio metu asmuo įsivaizduoja ir netiesiogiai patiria numatomus ir/arba jau įvykusius bendravimo su kitais epizodus.
Kaip ir tikri pokalbiai, gali būti fragmentiškos arba testinęs, trumpos arba ilgos, kalbėjimas „be ryšio“ arba logiškas, pasikartojančios ir pan.
Funkcija: - Katarsis (įtampos sušvelninimas)
- Kompensacija (vietoje tikro pokalbio)
- Sąsaja tarp konfliktų (sukuriamas besitęsiantis ryšys tarp atskirų konfliktiškų pokalbių
- Repeticija
- Santykių palaikymas (tarp pokalbių su partneriu ar draugu, kad palaikyti savo įsitraukimą į ryšį)
- Savęs supratimui
Bendravimo proncipai
- Bendravimas gali būti tiek suplanuotas ir apmąstytas iš anksto, tiek spontaninis ir neapgalvotas.
- Neįmanoma nebendrauti.
- Bendravimas yra negrįžtamas procesas.
- Bendravimo proceso negalima vienareiškimiškai pakartoti.
KASDIENIS (NEFORMALUS IR FORMALUS) BENDRAVIMAS
KASDIENIS:
- Siunčiama žinutė – bendro pobūdžio
- Laisvo stiliaus
- Nėra nustatytos tvarkos
- Daugiausiai žodinis
- Ne visuomet specifinei auditorijai
- Nenaudojami techniniai terminai ir vaizdinė medžiaga
FORMALUS:
- Perduoda formalią žinutę
- Griežtesnio stiliaus
- Yra nustatyta tvarka
- Tiek žodinis, tiek rašytinis
- Visuomet specifinei auditorijai
- Dažnai yra naudojami terminai ir vaizdinė medžiaga
Kasdienis neformalus bendravimas
KASDIENIS:
Siunčiama žinutė – bendro pobūdžio
Laisvo stiliaus
Nėra nustatytos tvarkos
Daugiausiai žodinis
Ne visuomet specifinei auditorijai
Nenaudojami techniniai terminai ir vaizdinė medžiaga
Formalus bendravimas
FORMALUS:
Perduoda formalią žinutę
Griežtesnio stiliaus
Yra nustatyta tvarka
Tiek žodinis, tiek rašytinis
Visuomet specifinei auditorijai
Dažnai yra naudojami terminai ir vaizdinė medžiaga
Bendravimo funkcijos
MOKOMOJI
INFORMUOJANTI
PRAMOGINĖ
DISKUSINĖ
ĮTIKINANTI
KULTŪRINĖ
INTEGRUOJANTI
Bendravimo funkcijos - mokomoji
MOKOMOJI
Nuo mažų dienų vaikas pažįsta ir mokosi bendraudamas. Bendravimas suteikia žinių ir gebėjimų, padedančių funkcionuoti visuomenėje. Duoda suvokimą ir galimybę dalyvauti visuomeniniame gyvenime
Bendravimo funkcijos - informuojanti
INFORMUOJANTI
Informacija suteikia saugumą ir leidžia priimti tikslesnius sprendimus. Kuo mes labiau informuoti, tuo esame labiau pasiruošę ir dažnai ramesni.
Bendravimo funkcijos - pramoginė
PRAMOGINĖ
Prasiblaškyti, pasidalinti patyrimu, įsitraukti.
Bendravimo funkcijos - diskusinė
DISKUSINĖ
Diskutuodami sužinome įvairias nuomones ir požiūrius. Komunikuodami suprantame požiūrių įvairovę ir integruojame naujas idėjas
Bendravimo funkcijos - įtikinanti
ĮTIKINANTI
Padeda siekiant sprendimo politikoje, valdant mases, pardavimų srityje, religijoje
Bendravimo funkcijos - kultūrinė
KULTŪRINĖ
Leidžia išlaikyti ir perduoti tradicijas, papročius, estetinį supratimą
Bendravimo funkcijos - integruojanti
INTEGRUOJANTI
Leidžia pažinti įvairias kultūras ir religijas, gyvenimo būdo skirtumus, priimti vieniems kitus.
MITAI APIE BENDRAVIMĄ
- Prasmės ir reikšmės slypi tik žodžiuose.
- Visada yra geriau daugiau bendravimo.
- Bendravimas išspręs visas problemas.
- Bendravimas yra natūralus gebėjimas
KAD GALĖTŲ SĖKMINGIAU TENKINTI DAUGELĮ SVARBIAUSIŲ SAVO SOCIALINIŲ POREIKIŲ:
Bendrumo
Saugumo
Laimėjimų
Savęs įtvirtinimo
Savigarbos
Dominavimo ir pripažinimo
Pranašumo
Saviaktualizacijos ir saviraiškos
Afiliacijos (priklausymo)
Prieraišumo ir meilės
Kontakto palaikymo
SVARBIAUSI TARPASMENINIO BENDRAVIMO ASPEKTAI
- Tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija)
- Komunikacija (tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą)
- Tarpusavio sąveika (bendraujančiųjų poveikis vienas kitam)
- Santykiai.
Tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija)
vyksta ypač pradinėje bendravimo fazėje, kuomet susitikę su nauju žmogumi bandome susidaryti jo vaizdinį, remdamiesi viskuo, ką matome ir girdime: to žmogaus išvaizda, elgesiu, kalbos tonu, turiniu ir pan. Tuo tarpu mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus.
Keitimasis informacija (komunikacija)
prasideda, atsiradus ryšiui tarp dviejų ar daugiau žmonių. Komunikacija – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis, nuomonėmis, praneša vieni kitiems apie savo jausmus.
Tarpusavio sąveika
tai bendraujančių žmonių poveikis vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį.
Tarpusavio santykiai
susiklosto tarp žmonių, kurie nuolat bendrauja. Tai šeimos nariai, giminės, draugai, bendradarbiai, kaimynai ir pan. Šiems santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai, tarpusavio įsipareigojimai. Žmogaus, su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai, negali pakeisti bet kuris kitas.
SVARBIAUSI TARPASMENINIAI BENDRAVIMO ASPEKTAI
- Socialinė percepcija
- Komunikacija
- Sąveika
- Santykiai
Visi priklauso vienas nuo kito.
UŽKODAVIMAS IR IŠKODAVIMAS
- Siuntėjas (informacijos šaltinis) – žmogus, kuris kuria perduodamą žinutę.
- Pranešimas (žinutė) perduodama informacija.
- Kanalas – kelias, kuriuo ateina siunčiama informacija
- Triukšmas:
o Išorinis
o Fiziologinis
o Psichologinis
o Semantinis - Gavėjas – tas, kad priima pranešimą.
LINIJINIO MODELIO TRŪKUMAI
- Bendravimas parodomas, lyg vyktų viena kryptimi, tarsi kalbėtojas kalba visai neveikiamas klausytojo.
- Be to, atrodo, jog jis vyksta etapais, o ne sklandžiai ir išvien.
- Nekreipiama dėmesio į kontekstą bei metakomunikaciją.
- Nekreipiama dėmesio į santykinį tarp informacijos siuntėjo ir gavėjo.
SĄVEIKOS MODELIO TRŪKUMAI
- Procesas išlieka statiškas
- Viskas vyksta etapais
- Nerodo sąveikos tarp siuntėjo ir gavėjo
TRANSAKCINIO MODELIO ESMĖ
- Viskas vyksta vienu metu, tuo pačiu metu informacija ir priimama ir išsiunčiama.
- Šis modelis parodo, kad sunku izoliuoti atskirus bendravimo veiksmus nuo prieš tai ar tuo metu vykstančių kitų įvykių, bendrajančių asmenų charakterio savybių, patirčių, ketinimų ir pan.
BENDRAVIMO RŪŠYS PAGAL ASMENIŠKUMO LYGĮ
NEASMENYBINIS BENDRAVIMAS
kuriame orientuojamasi daugiau į asmenį (kuris gali būti pakeistas kitu atitinkamu asmeniu), o ne į asmenybę, kuri yra unikali ir negali būti pakeista kita asmenybe. Čia nesvarbu santykiai
ASMENYBINIS BENDRAVIMAS
orientuojasi būtent į asmenybę, į jos unikalumą. Toks bendravimas vyksta tarp artimai susijusių žmonių, kurie palaiko nuolatinius santykius. Abi pusės daugiau ar mažiau patenkina savo socialinius poreikius. Čia svarbu santykiai.
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
Unikalumas
Nepakeičiamumas
Abipusis priklausomumas
Atsiskleidimas
Vidinis atsilyginimas (apdovanojimas)
Retumas
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
UNIKALUMAS
Nėra dviejų asmenybinių santykių panašių vienas į kitą. Tai atsispindi ir nerašytose taisyklėse, kurios nusistovi tarp abiejų pusių.
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
Nepakeičiamumas
Kadangi tokie santykiai yra unikalūs, jų negalima pakeisti kuo nors kitu. Todėl mes taip nuliūstame, kai artimas draugas staiga atitolsta. Tokiais atvejais nesvarbu, su kiek žmonių mes esame užmezgę asmenybinius santykius - kai suyra santykiai su konkrečiu žmogumi, jaučiame, jog jų negali atstoti jokie artimi santykiai su kitu žmogumi.
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
Abipusis priklausomumas
Asmenybiniuose santykiuose vieno partnerio gyvenimas veikia kito gyvenimą. Kartais tai teikia malonumą, kai, pvz.: mus džiugina draugo sėkmė. Kitais atvejais, jei esame per daug įsitraukę į santykius, tai gali tiesiog mus išsunkti.
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
Atsiskleidimas
Tai intymios informacijos, kuria jūs dalinatės su partneriu, kiekis. Neasmenybiniuose santykiuose mes nedaug atskleidžiame informacijos apie save. Asmenybiniuose santykiuose mes jaučiamės patogiau, kai dalijamės savo mintimis ir jausmais.
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
Vidinis atsilyginimas (apdovanojimas)
Asmenybiniuose santykiuose pats bendravimas yra dovana savaime. Nesvarbu apie ką tokiais atvejais kalbame, santykių vystymasis savaime yra svarbus.
ASMENYBINIO BENDRAVIMO BRUOŽAI
Retumas
Didesnė mūsų bendravimo dalis yra sąlyginai neasmenybinė, nuasmeninta. Tad asmenybiniai santykiai, lyginant su kitokiais, yra mažuma. Jie reti, tačiau tai nėra blogai, kadangi mums tiesiog neužtektų nei laiko, nei energijos daugybei tokių santykių.
BUBER (1970) IŠSKYRĖ TRIS BENDRAVIMO LYGIUS
Aš –Tai (it)
- nuasmenininti santykiai su žmonėmis su kuriais mes nesiekiame užmegzti santykių. Tada su kitais elgiamės kaip su nesvarbiais socialinės aplinkos veikėjais. Pvz., aptarnaujantis personalas kavinėje ar batų parduotuvėje.
Aš – Jūs (you)
- tai vienu laipteliu aukštesnė komunikacija. Bendraujame lyg ir atvirai, tačiau nesiekiame intymumo lygmens. Toks bendravimas gali būti su bendradarbiais ar tolimesniais giminačiais.
Aš –Tu (thou)
- aukščiausiais bendravimo lygis, labiausiai atsiveriantis ir artimas bendravimas, kuris yra gana retas reiškinys.