muscles Flashcards

1
Q

savybės

A

laidumas, gebėjimas chemine enrgija paversti mechanine, reagavimas į stimulus, adaptavimasis ir deadaptavimasis

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

struktūrinis griaučių raumenų vienetas

A

skaidula 1-30cm

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

dangalai!!!!

A

skaidula dengia skaudulinis endomysiumas,, pluoštą dengia glaudusis skaidulinis perimysium ir pluoštus kartu dengia epimysium

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

funkcinis griaučių vienetas

A

judinamasis kurį sudaro motorinis neuronas ir įnervuojamos raumens skaidulos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

skaidulų kiekio priklausomumas!!!

A

nuo atliekamos funkcijos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

rumens sustraukimo valdymas

A

keičiantis judinamųjų vienetų, dalyvaujančių judesyje,
kiekiui,
ir keičiantis judinamojo neurono jaudinimo dažniui.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Susitraukimo (kontraktilinis) - SE elementas.

A

Jį sudaro tos raumenų sarkomerų dalys, kuriose persidengia aktino ir miozino siūleliai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Lygiagretusis tamprusis - LTE elementas

A

Tai raumeninių skaidulų ir raumenų grupių dangalai.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Nuoseklusis tamprusis – NTE elementas.

A

Jį sudaro raumenų sausgyslės, miofibrilių perėjimai į jungiamąjį audinį ir tam tikros sarkomerų dalys.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

latentinis tarpas

A

laiko tapas nuo jaudiklio iki susitraukimo pradžios

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

susitraukimo trukmė

A

laiko tapas nuo susitraukimo pradžios iki didžiausio susitraukimo

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

atsipalaidavymo trukmė

A

laiko tapas nuo didžiausio įsitempimo iki įsitempimo išnykimo

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

sumavimo efektas!!!

A

kadangi rumens susitraukimo trukmė didesnė už skaidulu sisutraukimo trukmę.Raumenį jaudinant vos pasibaigus veikimo potencialo periodui, mechaninis jo atsakas bus didesnis, negu jaudinant tik vienu impulsu., veikia dvi jėgos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

tetaninis susitraukimas!!!

A

Viso raumens susitraukimo jėga ir greitis priklauso nuo sujaudintų judinamųjų vienetų kiekio ir sujaudinimo dažnio.
• Įsitraukiant vis naujiems judinamiesiems vienetams, raumuo ima laipsniškai susitraukti.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

didžiausioji raumens jėga!!!

A

kai veikia visi raumens judinamieji vienetai, o raumuo susitraukia tetaniškai

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

mažiausias raumens susitraukimas!!!

A

tai vieno nervinio impulso sukeltas vieno judinamojo vieneto mechaninis atsakas

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

koncentrinis susitraukimas

A

raumuo pakankamai išsitempęs, kad nugalėtų kūno dalių priešinimąsi, sutrumpėja ir priverčia judėti jungtį.

18
Q

ekscentrinis

A

Raumuo, negalintis pakankamai išsitempti, kad nugalėtų pasipriešinimo jėgą, įsitempdamas ilgėja.

19
Q

izometrinis

A

Raumuo išvystoj ėgą,tačiau jo ilgis nekinta

veikiant jį nuolatiniu krūviu. nepasiduoda išorinėms jėgoms

20
Q

izometrinio susitraukimo specifiškumas!!!

A

stiprėja tam tikrame sąnariniame kampe, kuriame ir buvo treniruotas. todėl izometrija reikia taikyti skirtinguose susitraukimo kampuose

21
Q

izotoninis susitraukimas

A

kartojamasis judesys svorio kilnojimas didelis svoris mažas kartojimo dažnis mažas svoris didelis kartojimo dažnis

22
Q

izokinetinis

A

Izokinetiniai pratimai apima geriausias izometrinės (arti maksimalių apkrovimų) ir izotoninės (didės amplitudės judesiai) treniruotės dalis.

23
Q

atvira kinetinė grandinė

A

distalinis galas juda laisvai, juda aplik vieną sanarį

24
Q

uždara kinetinė grandinė

A

juda daugiau nei vienas sanarys distalinis glas uždaras pvz atsispaudimai

25
Q

Raumens savybes apibūdina!!!!!!

A

priklausomybės tarp raumens sukeliamos jėgos ir jo ilgio, susitraukimo greičio bei laiko.

26
Q

maksimalus izometrinis įsitempimas

A

kada sarkomera ramybėje nes persidengia aktinas ir miozinas

27
Q

mažesnis izometrinis isitempimas

A

Jei sarkomero ilgis didėja, jungčių skaičius mažėja, mažėja ir įsitempimas.

28
Q

greičio priklausomybė nuo krūvio

A

Greitis yra didžiausias, kai išorinis krūvis lygus nuliui.Kai išorinis apkrovimas lygus maksimaliai jėgai, kurią gali išvystyti raumuo, greitis tampa nulinis, raumens susitraukimas – izometrinis.

29
Q

jėgos priklausomybė nuo laiko

A

Raumens jėga yra proporcinga susitraukimo laikui. Kuo ilgiau susitraukęs raumuo, tuo didesnę jėgą išvysto.

30
Q

temperatūros poveikis

A

sujaudinimo sklidimo sarkolema greitį ir raumens jėgą;
aktyvina raumens medžiagų apykaitą, dėl to didėja susitraukimo veiksmingumas;
darosi tampresni lygiagretieji bei nuoseklieji tamprieji elementai, dėl to didėja raumens tąsumas.

31
Q

raumens skaidulų skirtumai

A

 susitraukimo greičiu,
 dydžiu,
 atsparumu nuovargiui.

32
Q

pirma rūšis lsis

A

lėtai susitraukiančios oksidacinės.tai lėtai susitraukiančios ištvermingosios skaidulos: lėtai susitraukia, turi daug mitochondrijų, jos aktyvios, turi daug oksidacinių fermentų ir kapiliarų, geba sukaupti didelį kiekį energinių medžiagų, ypač glikogeno (yra nemažai riebalų), jose didelė koncentracija mioglobino, mažas fermento ATP aktyvumas, pasižymi geresniu gebėjimu panaudoti lipidus energijai gaminti. Šios skaidulos yra gerai pritaikytos ilgam, bet ne intensyviam darbui. 52-55%

33
Q

IIa tipo (GSIS)

A

greitai susitraukiančios ištvermingosios skaidulos: greitai susitraukia, pasižymi gerais oksidaciniais procesais, gana aktyviu ATP fermentu, taip pat fermentais, aktyvinančiais glikolitines reakcijas, turi nemažai mitochondrijų, jose aktyvūs oksidaciniai fermentai, turi nemažai glikogeno ir truputį riebalų. 30-35%

34
Q

IIb tipo (GSNS) -

A

tai greitai susitraukiančios neištvermingosios skaidulos: greitai susitraukia, didelis ATP aktyvumas, turi daug kreatinfosfato, mažai mitochondrijų, silpnas kapiliarų tinklas. Jose yra glikogeno ir visai nėra riebalų. 12-15%

35
Q

atliekant statinius ir jėgos pratimus pokyčiai organizmui

A

didėja apimtis ir svoris,Didėja raumenų prisitvirtinimo prie kaulų paviršius, sutrumpėja jų raumeninė dalis, pailgėja, sustambėja sausgyslė.
• Tarp raumeninių skaidulų daugėja jungiamojo audinio (kolageno skaidulos tampa vingiuotesnės), kuris apsaugo raumenį nuo ištempimo
• Aplink skaidulas gausėja kapiliarų tinklas, jie tampa vingiuotesni.
• Pačioje raumeninėje skaiduloje padaugėja sarkoplazmos, padaugėja
branduolių, mitochondrijų.
• Hipertrofuojasi raumeninės skaidulos (ypač greito susitraukimo
IIb ir IIa);
• Aktyvuojasi energetinių junginių ir baltymų sintezė, didėja
fermentų aktyvumas, padaugėja mioglobino ir glikogeno.
• Padidėja specifinė raumens jėga (raumens jėga, prilyginta vienam raumens skerspjūvio ploto vienetui).

36
Q

lavinant ištvermę

A

Padidėja raumenų apimtis ir svoris, tačiau mažiau nei lavinant jėgą
• Ilgėja raumeninė dalis, trumpėja sausgyslė.
• Padidėja I tipo raumeninių skaidulų masė, mitochondrijų ir kapiliarų kiekis.
• Skaiduloje didėja miofibrilių skaičius, o aplink jas apie 2 kartus padidėja kapiliarų kiekis, tačiau kapiliarai tiesesni nei lavinant raumens jėgą.
• Jei yra atliekamas varginantis, ilgai trunkantis darbas, tai greitojo susitraukimo tipo (IIb ir IIa) raumeninės skaidulos gali transformuotis į I tipo skaidulas.

37
Q

jeigh raumuo yra neaktyvus pokyčiai

A

mažėja miofilamentų masė,
 blogėja nervinio impulso perdavimas sinapsėse,
 mažėja Na-K ir Ca siurblių,
 blogėja raumens tamprumas,
 mažėja raumens mitochondrijų ir kapiliarų kiekis

38
Q

raumens sumušimas

A

• Kliniškai pasireiškia:
– staigiu ar užsitęsusiu pažeistos srities skausmu
– pažeistos srities paviršiuje būna kraujosrūvų.
– Paprastai būna padidėjusi raumens apimtis,
– intersticinė edema, bet nebūna plyšusių skaidulų.

39
Q

raumens patempimas

A

• Silpnoji raumens vieta – sausgyslės jungtyje kinta metams bėgant.
– Vaikams, patempus raumenį, įvyksta kaulo epifizinės plokštelės lūžis, kadangi šioje vietoje yra silpnoji sritis.
– Jauniems suaugusiesiems dažniausiai pažeidžiama jungtis tarp raumens ir sausgyslės.
– Vyresniems suaugusiesiems, ypač esant tendinozei, per didelis krūvis sukelia silpnos, pažeistos sausgyslės plyšimą.

40
Q

pirmo laipsnio patempimas

A
• kai raumuo yra ištempiamas daugiau nei leidžia jo elastinės savybės raumenyje ar sausgyslėje atsiranda mikroskopinių pakitimų
• skausmas būna intensyvus
• būdingas greitas pasveikimas
• po konservatyvaus gydymo raumens jėga
nesumažėja
41
Q

Antro laipsnio patempimas:

A

– stiprus skausmas,
– patinimas
– sumažėja raumens jėga
Greta gali pasireikšti:
• raumens atsiskyrimas nuo gretimos fascijos ar aponeurozė (pvz.: žaidžiant tenisą, slidinėjant, bėgiojant),
• susidaro hematoma jungtyje tarp raumens ir sausgyslės,
• matomos skysčių sankaupos po sausgysle ar aplink raumenį.

42
Q

Trečio laipsnio patempimas:

A

– įvyksta visiškas raumens ir sausgyslės suardymas, kartu su ar be pažeisto raumens atsiskyrimu.
– įvyksta, kai yra stiprus raumens susitraukimas, esant tvirtam pasipriešinimui.
– plyšus skaiduloms, atsiranda pračiuopiamas defektas, minkštųjų audinių darinys.
– plyšys tarp atitrūkusių raumens galų beveik visada būna užpildytas hematoma.