vidine miego arterija ir bendroji miego arterija Flashcards
kur prasideda bendroji miego a.?
dešinėje - ties truncus brachiocephalicus išsišakojimu
kairėje - nuo aortos lanko, 1-2 cm. zemiau nei desineje
miegine makstis, vagina carotica, kas joje eina?
bendroji miego arterija (a. carotis communis), klajoklis nervas (n. vagus), vidine jungo vena (v. jugularis interna)
bendrosios miego a. eiga?
kyla i virsu po priekiniu m. sternocleidomastoideus krastu ir ties skydines kremzles virsumi skyla i dvi arterijas
kur issidesto mieginis kunelis, glomus caroticum?
bendrosios miegos arterijos bifurkacijos vietoje
kokia funkcija mieginio kunelio, kas ji inervuoja?
jame gausu chemoreceptoriu, reaguojanciu i kraujo cheminius pokycius (O2, CO2, H+ konc.)
ji inervuoja IX GN - n. glossopharyngeus
ties kuriuo slanksteliu dazniausiai issisakoja a carotis communis?
35 proc. ties C4 apacia
30 proc. ties C4 virsumi
kur a. carotis interna ieina i kaukole?
per miegini kanala (canalis caroticus) - smilkinkaulio uolines dalies virsuneje
kur yra mieginis antis, sinus caroticus ir kokia jo funkcija, kas inveruoja?
vidines miego arterijos atsisakojimo vietoje nuo bendrosios miego arterijos
jame yra baroreceptoriu, padedanciu refleksiskai reguliuoti kraujospudi
inervuoja, kaip ir miegini kuneli, IX GN atsaka Herring’o nervas
kokias sakas duoda a. carotis interna mieginiame kanale (t.y. budama pleistakaulyje)?
sakos i bugno ertme (vidurine ausi), miegines bugno sakos, rr. caroticotympanici
kokios yra vidines miego arterijos dalys?
- kakline (pars cervicalis)
- uoline (pars petrosa)
- akytoji (pars cavernosa)
- smegenu (pars cerebrale)
a. carotis interna eiga kaukoleje?
tista lateraliau regos kryzmes, salia pleistakaulio kuno, sinus cavernosus gilumoje (cia duoda sakas)
kokias smulkias sakas a. carotis interna duoda?
- aa. hypophyseales
- priekine gyslaines, a. choroidea anterior
- perverenciasias, aa. perforantes
kokias galines sakas duoda a. carotis interna?
- akine, a. ophtalmica
- vidurine smegenu a., a. cerebri media
- priekine smegenu a., a. cerebri anterior
- uzpakalines jungianciasias, a. communicans posterior
ka maitina miegines bugno sakos?
bugno ertme
ka maitina priekine gyslaines arterija?
regos laida (tractus opticus), gyslini treciojo skilvelio ir soninio skilvelio rezginius, hipokampa ir pusrutuliu gilumines strukturas - blyskuji kamuoli, vidine kapsule
ka maitina hipofizes arterijos?
formuoja pluosta kraujagysliu, kuriomis pogumburio hormonai isskiriami i neurohipofize.
uzpakalines jungianciosios arterijos eiga?
eina atgal, susijungia su uzpakaline smegenu arterija ir sudaro zieda apie hipofize ir regos kryzme - tai smegenu arterinis ziedas
vidurines smegenu arterijos eiga
tai pagrindine a. carotis interna tesinys, eina lateraliai, ieina i sonine vaga, ten duoda sakas i aplinkine zieve.
ka maitina vidurine smegenu arterija?
nedaug virsutinio, visa lateralini frontalines, parietalines ir temporalines skilties pavirsiu - motorine ir sensorine viso kuno zievine zona (isskyrus kojos)
- sala, insula
- DOMINUOJANCIAME PUSRUTULYJE - klausos, kalbos, rasymo, skaitymo zievinius centrus
kas maitina , dominuojančiame pusrutulyje – dar ir
klausos, kalbos, rašymo, skaitymo žievinius centrus?
a. cerebri media
priekine smegenu a - eiga?
eina medialiai, virs regos nervo, eina i isilgini smegenu plysi, fissura longitudinalis cerebri, apjusia didziaja smegenu jungti (corpus callosum)
ka maitina a. cerebri anterior?
frontalines ir parietalines skilciu medialini pav. ir dali lateralinio (kojos motorine ir sensorine zievines zonos)
per kur a. ophthalmica ieina i orbita?
per regos kanala, canalis opticus
ka maitina akine arterija?
orbitos strukturas, kaktikaulio anti (sinus frontalis), akytkaulio anti (sinus ethmoidalis), skalpo frontaline dali, nosies nugarele