NERVINIS AUDINYS histo

Question 1

neurono kuno savybes

Answer 1

(aksoma/perikorionas) - neurono centras, kuriame yra didelis ovalus, sferinis branduolys, gausu Mit, Gk, GET, Nislio kūnelių - poliribosomos (laisvos) ir esančios ant GET ribosomos

Question 2

neurono citoskeleta sudaro:

Answer 2

• neurofibriles - aksonas ir dendritas (atraminė, viduląstelinė pernaša)
• neurofilamentai (padeda augti aksonams)
• mikrovamzdeliai (transportuojamos medžiagos iš neurono kūno į jo ataugas - neuromediatoriai)

Question 3

dendrito ir aksono rysys su Nislio kuneliu

Answer 3

dedrituose Nislio kunelis yra, o aksone - nera. Aksonas prasideda kugio formos sustorejimu, jame yra LET, bet nera GET

Question 4

transporto rusys neurone ir ju savybes, baltymai

Answer 4

• anterogradinis transportas - kinezinai - is neurono kuno iki aksono terminaliniu galu, pernesa makromolekules, neuromediatoriu pusleles - keliauja mikrovamzdeliais
• retrogradinis transportas - dineinai - is periferiniu galu i neurono kuna - sinapseje nepanaudotos medziagos, toksinai, virusai…

Question 5

anaksoniniai neuronai

Answer 5

turi daug dendritų, bet neturi aksono, todėl nesukuria veikimo potencialo, bet reguliuoja gretimų CNS neuronų vietinius elektrinius pokyčius. Tarpiniai neuronai

Question 6

unipolinis neuronas

Answer 6

vienas aksonas. Jo ilgesnė šaka tęsiasi iki periferinio galo, kita link PNS (aksonas mielinizuotas). Gali būti juntamieji

Question 7

pseudounipolinis neuronas

Answer 7

viena atauga, kuri sakojasi i dar dvi (dendrita ir aksona, abu mielinizuoti)

Question 8

bipolinis neuronas

Answer 8

vienas dendritas ir vienas aksonas

Question 9

multipolinis neuronas

Answer 9

vienas aksonas ir daug dendritu (daugiausiai CNS) - visada motoriniai

Question 10

kas sudaro neuropili?

Answer 10

gliocitai, purus JA su kraujagyslem, dendritai

Question 11

gliju rusys ir ju formavimasis

Answer 11

PNS glijos (is nervines skiauteres):
- neurolemocitai;
- satelitines lasteles;
CNS glijos (is nervinio vamzdzio):
makroglijos:
- oligodendrocitai;
- ependimocitai;
- astrocitai;
mikroglija - nervinio audinio makrofagai (kaulu ciulpuose is monocitu - MEZENCHIMOS)

Question 12

astrocitai - savybes

Answer 12

zvaigzdes formos,
- apipina savo ataugomis su kojytemis neuronu kunus ir kapiliarus, Renvje mazgus,
- sudaro pasienines glijines membranas (kaip pamatine membrana, skiria nervini audini nuo pvz skilveliu),
- sudaro hematoencefalini barjera
- fagocituoja neuromediatorius sinapsiniame plysyje

Question 13

astrocitai skirstomi i:

Answer 13

protoplazminius (daugiau citoplazmos, trumpos atsakos, daugiau pilkojoje medziagoje)
skaiduliniai (mazai sakotos ilgesnes ataugos, daugiau baltojoje medziagoje)

Question 14

ependimocitai - savybes

Answer 14

kubo, staciakampio formos lasteles. Vandentiekyje gali buti virpamuju plaukeliu, centriniame nugaros smegenu kanale gali buti mikrogaureliu). Issidesto:
- smegenu vandentiekyje
- smegenu skilveliuose
- choroidinio rezginio pavirsiuje (is kapiliaru sunkiasi kraujo plazma ir sudaro CSS)
taip pat sudaro pasienine glijine membrana

Question 15

ependimocitai gali but:

Answer 15

• tanicitai - turi viena blakstienele ir viena atauga, kuri dengia nugaros smegenu kapiliarus (kontroliuoja nugaros smegenu kraujagysliu tonusa)
• choroidines lasteles - dengia choroidinius rezginius, formuoja kraujo ir CSS barjera

Question 16

oligodendrocitai - savybes

Answer 16

mazas branduolys, daug ataugu, kurios vyniojasi aplink salia esancius aksonus ir formuoja mielinini dangala.

Question 17

oligodendrocitai gali buti:

Answer 17

• satelitiniai - kaip rezerviniai (salia kunu ir pilkosios medziagos)
• tarpfascikuliniai - tarp CNS baltosios medziagos nerviniu skaidulu

Question 18

CNS mikroglija - savybes

Answer 18

mazos lasteles, apvalus branduolys, daug ataugu. Fagocituoja, pateikia antigenus, gali isskirti citokinus.
Gali buti:
- ramybes busenoje - imuniniai sargybiniai, nuolatos stebi, tikrina
- aktyvuoti - juoda ameboidiškai, fagocituoja, pateikia antigenus T limfocitams, isskiria citokinus, pasalina pazeistus neuronus.

Question 19

gliju dalijimasis

Answer 19

gali mitoziskai dalintis

Question 20

Švano ląstelės - neurolemocitai

Answer 20

plokscios, ovalus branduolys, formuoja dangalus aplink neuronu ataugas PNS.
mielinizuojancios - aplink stambius aksonus, viena lastele - vienas aksonas
nemielinizuojancios - aplink smulkius aksonus, viena lastele - keletas aksonu

Question 21

satelitines lasteles (PNS glijos)

Answer 21

plokscios lasteles, didelis branduolys. Issidesto periferiniuose mazguose aplink neuronu kunus. Atlieka atramine funkcija, apsaugo nuo tam tikru medziagu patekimo is kraujo (savotiskas hematoencefalinis barjeras), pateikia antigenus T limfocitams, turi receptoriu, bet nesudaro sinapsiu. Svarbu regeneracijai (jie sudaro “kelia” atsinaujinti nervinei skaidulai)
Galiniai glijocitai supa galines nervu sakneles, svarbu neuromuskulinei funkcijai atstatyti po traumu.

Question 22

nervine skaidula sudaro

Answer 22

• dendritas arba aksonas
• mielininis dangalas (CNS - oligodendrocitai, PNS - neurolemocitai)
• pamatine membrana

Question 23

kaip mielininis dangalas veikia nervinio impulso sklidima

Answer 23

Mielininis dangalas padidina nervinio impulso plitimo greitį, todėl greitėja Na jonų difuzija nuo mazgo iki mazgo → šokinėjantis laidumas).

Question 24

mielinines skaidulos ir mazgai

Answer 24

oligodendrocitas arba neurolemocitas suformuoja mielinini dangala aplink nervines skaidulas. Tarp lasteliu lieka Ranvje sąsmaukos, kuriuose nera mielino, tik neurolema (nervinis impulsas gali sklisti tik ten, kur tiesiogiai yra veikiama aksolema)

Question 25

Šalia Ranvje sąsmaukų mielino apvalkale esantys įstriži plyšiai

Answer 25

Šmido Latermano plyšiai - tarp mielino plokštelių įstrigusi Švano ląstelių citoplazma.
Jie svarbūs ašinio cilindro medžiagų apykaitai, t.y. reguliuoja signalų perdavimą ir struktūrinį stabilumą formuojantis mielinui

Question 26

neurolema

Answer 26

neurolemocito citoplazma su branduoliu ir organelemis periferijoje

Question 27

mezaksonas

Answer 27

plysys su nervine skaidula neurolemocite

Question 28

nemielininiu skaidulu susidarymas

Answer 28

nervines skaidulas priarteja prie neurolemocito ir isiskverbia i jo vidu.
CIA NERA PLYSIU, DANGALAS EINA PER VISA ATAUGA - plona neurolema
kabelines skaidulos - daug skaidulu vienoj lasteleje
paprasta skaidula - viena skaidula vienoje lasteleje

Question 29

kur vyrauja mielinines ir nemielinines skaidulos?

Answer 29

mielinines - somatineje NS
nemielinines- vegetacineje NS

Question 30

impulsas mielinizuotoje skaiduloje: savybes

Answer 30

• Impulso laidumas yra perduodamas iš mazgo į mazgą;
• Veiksmo potencialo plitimui reikia suaktyvinti su įtampa susijusius natrio kanalus tik mazgų erdvėse;
• Veiksmo potencialo plitimas yra daug greitesnis dėl Ranvje mazgų;
• Dėl mielino apvalkalo mielinizuotos nervinės skaidulos nepraranda impulso laidumo metu;

Question 31

impulsas nemielinizuotoje skaiduloje: savybes

Answer 31

• Impulso laidumas vyksta išilgai aksono;
• VP plitimui reikia suaktyvinti su įtampa susijusius natrio kanalus per visą aksono ilgį;
• Veiksmo potencialas plinta nemielinizuotose nervų skaidulose daug lėčiau, nes nėra Ranvje mazgų;
• Gali prarasti nervinį impulsą laidumo metu;

Question 32

juntamuju neuronu galuose yra ….

Answer 32

receptoriai. Kiekvienas receptorius yra individualus, reaguoja pagal plazmines membranos pokycius, nes joje esanciu jonu kanalai gali atsidaryti arba uzsidaryti
- mechanoreceptoriai (proprioreceptoriniai, baroreceptoriai (kraujo slėgis))
- termoreceptoriai
- skausmo receptoriai

Question 33

laisvosios receptorinės galūnės

Answer 33

šakotos, dažniausiai yra odos epidermio sluoksnyje, neturi neurolemos ir mielininio dangalo.
Yra raumenys, fascijose, odos germinatyviniame sluoksnyje, šalia kraujagyslių…
Funkcija - seniai laimėjau tą mašiną - skausmo, lytėjimo, tempimo ir mechaniniai dirgikliai

Question 34

kapsuletuju receptoriniu galunu kapsules sudetis

Answer 34

isorine kapsule - JA su skaidulom ir mazai lasteliu
vidine kapsule - ploksteles sudaro modifikuoti neurolemocitai

Question 35

Merkelio diskas

Answer 35

informacija apie slegi, padeti, jautrumas lengvam prisilietimui.
Issidesto epidermyje, lupose, pirstu galiukuose

Question 36

Meisnerio kunelis

Answer 36

SSSS
Dendrito galiukas gali buti sakotas ir spiralizuotas.
Silpnas mechaninis prisilietimas.
Issidesto neplaukuotos odos speneliniame sluoksnyje, pirstu galiukuose

Question 37

Pačinio kūnelis

Answer 37

vidine ir isorine kolbos; vibracija, stiprus mechaninis prisilietimas, o dendritas nesisakoja.
Issidesto gana giliai, slapimo pusleje, lyt. organai (ten, kur organai deformuojasi)

Question 38

Svogūniškasis kūnelis

Answer 38

čia skaidula nepraranda mielino dangalo, bet labai issisakoja
Issidesto isoriniuose lytiniuose organuose, odoje

Question 39

Rufini kūnelis

Answer 39

verpstes formos, issisakojes dendritas.
Issidesto apie nagus, odos pavirsineje dermoje

Question 40

Nervine sausgyslinė verpstė

Answer 40

sujungta su raumeniniu skaidulu grupe ir susilieja su sausgysle. Issidesto lygiagreciai ekstrafuziniu raumeniniu skaidulu - RAUMENU PROPIORECEPCIJA

Question 41

nervinė raumeninė verpstė

Answer 41

sudaro ploni miocitai prie kuriu jungiasi nervines skaidulos - PROPRIORECEPCIJA

Question 42

motorinė plokštelė

Answer 42

tarp neurono aksono šakelės ir raumeninės skaidulos (kontakto vieta)