9 paskaita

Question 1

Platonas. Kada ir kur jis gimė ir mirė?

Answer 1

Atėnuose, 427-347 m. pr. Kr., gegužės 21 d. Pagal mitą, tą dieną Delo saloje buvo gimęs Apolonas

Question 2

Kokio tipo literatūrą rašė Platonas?

Answer 2

Iš pradžių domėjosi literatūrine kūryba, parašė ditirambų, epigramų, tragedijų, kai susipažino su Sokratu, atsidėjo filosofijai.

Question 3

Kokią mokyklą įkūrė Platonas?

Answer 3

387 m. pr. Kr. įkūrė Akademiją - filosofijos mokyklą. Dėstė be atlyginimo iki mirties.

Question 4

Kodėl Platonas laikomas idealistu?

Answer 4

Platonas, skirtingai nei sofistai, buvo idealistas, teigęs idėjos pirmumą prieš materiją. Jis laikomas idealizmo pradininku pasaulinėje filosofijoje.

Question 5

Kokie yra beveik visi Platono veikalai?

Answer 5

Beveik visi jo veikalai yra dialogai. Jis sukūrė tobulą dialogo modelį

Question 6

Ką sako Diogenas Laertijas apie Platono dialogų skirstymą?

Answer 6

Kai kas Platono dialogus skirsto į draminius, pasakojamuosius ir mišrius, tačiau kaip filosofas juos skirstytų į pamokomuosius bei tyrinėjimuosius

Question 7

Kas yra ankstyvieji Platono dialogai?

Answer 7

Ankstyvieji - nedidelės apimties, dialogui būdinga dramatinė forma, nėra išvystyta kokia nors aiški filosofinė idėja, aiškina kai kurias dorovės sąvokas.
“Sokrato apologija”, “Kritonas” (Sokratas kalėjime: paklusnumas įstatymams), “Eutifronas”, “Lachetas”

Question 8

Kas yra brandieji Platono dialogai?

Answer 8

Brandieji - dėsto mokymą apie idėjas ir sukuria idealią utopinę valstybę. Meninė forma pasiekia aukščiausią lygį, atrandamas balansas tarp gilios minties ir meninės formos.
“Puota”, “Faidonas”, “Valstybė”, “Faidras”

Question 9

Kas yra vėlyvieji Platono dialogai?

Answer 9

Vėlyvieji - racionali filosofinė mintis nustelbia meninį elementą. Čia nebėra poetinių vaizdinių, buitinių scenų. “Teaitetas”, “Sofistas”, “Parmenidas”, “Timajas”, “Kritijas”, “Įstatymai”

Question 10

Kas yra “Sokrato apologija”?

Answer 10

Tai Sokrato ginamoji kalba, pasakyta teisme 399 m. pr. Kr. Tai pirmasis Platono veikalas parašytas ne dialogo forma

Question 11

Kas buvo Lisijas?

Answer 11

Lisijas - garsiausias kalbų kitiems rašytojas. Liko jo 23 pilnos ir 11 kalbų fragmentai. Lisijas buvo parašęs ginamąją kalbą Sokratui, tačiau filosofas jos atsisakė ir teisme kalbėjo pats.

Question 12

Kas ir kodėl kaltino Sokratą?

Answer 12

Sokratą kaltino Meletas, Anitas ir Likonas, kad Sokratas nesižengia įstatymams, nes gadina jaunimą ir nepripažįsta dievų, kuriuos pripažįsta Polis

Question 13

Kiek kalbų pasakė Sokratas? Ką teigė kiekvienoje?

Answer 13

Pasakė tris kalbas. Pirmoje paneigė kaltinimus, antroje pasiūlė sau bausmę, trečiąją pasakė teisėjams po nuosprendžio

Question 14

Ką Sokratas sakė pirmoje kalboje?

Answer 14

Paneigė senųjų kaltintojų (Aristofano “Debesyse”) teiginius, kad jis yra gamtos tyrinėtojas ir sofistas. Pasakė orakulo ištarmę, kuri vertė priimti jį iššūkį ir ištirti, ar jis, kaip teigė Pitija, yra pats išmintingiausias. Jis ištyrė politikus, poetus, amatininkus, tyrimas sukėlė pasipiktinimą, tačiau Sokratas suprato, kad tokią misiją jam paskyrė Dievas – klausinėti kitus, ieškoti išminties ir rūpintis savo ir kitų siela. Jaunimas jį ėmė mėgdžioti, tačiau jis jaunimo tikslingai nemokė.
Paneigė ir naujųjų kaltintojų teiginius klausdamas, nejau Sokratas pavojingas gadindamas jaunimą tik vienas, kai kiti jaunimo negadina? Nejau jis gadina jaunimą tyčia, taip kenkdamas sau? Meleto kaltinimą bedievybe Sokratas atmetė teigdamas, kad, jei jis tiki Apolono orakulo ištarme ir daimonu, tai jis nėra bedievis.
Sokratas teigia, kad jam pareiga svarbiau už mirties bausmę, todėl išteisintas jis darytų tą patį – rūpintųsi savo ir kitų sielomis. Sokrato mirtis būtų nuostolis pirmiausia Atėnams. Sokratas neužsiima jokia kita veikla ir nedalyvauja Atėnų politikoje, nes jį nuo kitų darbų sustabdė jo daimonas. Sokratas tenkinasi privačiomis diskusijomis, nes diskusija (dialogas) yra didžiausias gėris, tad jo įtaka jaunimui yra teigiama.

Question 15

Ką Sokratas sakė antroje kalboje?

Answer 15

Sokratas atsisakė maldauti teismą gailestingumo ir siūlė paskirti jam nemokamą maitinimą Pritanėje. Įkalinimas ir tremtis jam nepriimtini. Kadangi jis neturtingas, piniginė bausmė galėtų būti viena mina. Platonas ir draugai siūlė 30 minų bausmę.

Question 16

Ką Sokratas sakė trečioje kalboje?

Answer 16

Teisėjams, balsavusiems už mirties bausmę, Sokratas sakė, kad jų laukia gėda ir Dzeuso kerštas. Teisėjams, balsavusiems už išteisinimą, – kad mirtis nėra blogis, nes daimonas jo nestabdė nuo dalyvavimo teisme. Pasak Sokrato, mirties nereikia bijoti, nes ji arba panaši į gilų miegą, arba yra gyvenimas su išminčiais ir herojais. Sokratas sakė, kad jo vaikus reikia auklėti taip, kaip jis auklėjo piliečius. Jis tiki Dievą ir savo misija. Pasak Sokrato, blogis yra ne mirtis, bet moralinis sugedimas (bailumas, neteisingumas). Geram žmogui nieko bloga negali atsitikti nei gyvam, nei mirusiam.

Question 17

Platonas “Faidre” ir “Valstybės” IV knygoje teigia, jog siela yra nemirtinga, kokios trys dalys ją sudaro?

Answer 17

1) Protingoji (intelektualioji, sąmoninga dalis)
2) Valingoji (įnirtingoji) (trokštanti valdyti, greit užpykstanti dėl neteisingumo, karinga (baltas žirgas)
3) Geidulingoji (trokštanti malonumų, skanaus maisto, gėrimų, linkusi įsimylėti) (juodas žirgas).

Question 18

Kaip Platonas lygina sielą su piemeniu?

Answer 18

„Valstybėje“ Platonas sielos tris dalis taip pat lygina su piemeniu, ganančiu bandą. Protingoji dalis – piemuo, valingoji dalis – šuo, geidulingoji dalis – banda. Per didelis atsidavimas įniršiui ar geiduliams, pasak Platono, nepražudo sielos, bet iškreipia ją ir padaro nedorą.

Question 19

Kur Platonas pateikia sielos nemirtingumo įrodymus?

Answer 19

Platonas „Faidone“ pateikia 4 sielos nemirtingumo įrodymus

Question 20

Pirmas Platono sielos nemirtingumo įrodymas

Answer 20

1. Cikliškasis – priešybės sąlygoja viena kitos buvimą (didelis galimas tik esant mažam, miegas – nemigai / budrumui, mirtis – nemirtingumui / gyvenimui).
   Pasak Sokrato, jei viskas, kas gyva mirtų ir vėl ne atgimtų, tai visa, kas gyva, išmirtų. Taigi, jei gyvas atsiranda iš mirusio, o mirti gali tik gyvas, tai įrodo sielos nemirtingumą, reinkarnaciją ir sielos-kūno dualizmą.

Question 21

Antras Platono sielos nemirtingumo įrodymas

Answer 21

2. Žinojimas yra prisiminimas. Pasak Platono, žmogaus sąmonėje esti universalūs, absoliutūs suvokimai, pvz., „grožis pats savaime“, „teisingumas pats savaime“. Tai rodo, kad egzistuoja absoliutūs provaizdžiai, eidosai (εἶδος), kurie yra nemirtingi ir egzistavo dar prieš sielai patenkant į kūną. Siela būtų negalėjusi sužinoti apie šiuos universalius eidosus (formas) ir idėjas, jei pati nebūtų buvusi nemirtinga. Taigi, jei siela egzistavo prieš patekdama į kūną, tai ji egzistuos ir po kūno mirties.

Question 22

Trečias Platono sielos nemirtingumo įrodymas

Answer 22

3. Kūno ir sielos skirtingumas. Kūnas susijęs su tuo, kas yra matoma, išskaidoma, pojūčiais suvokiama, mirtinga. Siela susijusi su tuo, kas yra nematoma, neišskaidoma, pojūčiais nesuvokiama, nemirtinga. Kai siela susijungia su kūnu, siela ima vadovauti kūnui. Taigi, siela turi vadovaujamą, dieviškąją dalį, o kūnas paklūstančiąją, mirtingąją dalį. (Sokratas atmeta argumentą, kad siela yra panaši į lyros harmoniją. Kai sulaužoma lyra (kūnas), harmonija (siela) neegzistuoja, tačiau žmogaus siela egzistuoja dar prieš kūną, todėl jam mirus, ji nemiršta.)

Question 23

Ketvirtas Platono sielos nemirtingumo įrodymas

Answer 23

4. Priešybės eliminuoja (neigia) viena kitą. Jei skaičius yra lyginis, jis negali būti nelyginis, jei yra teisingumas, jis negali būti neteisingumas. Siela yra tikroji kūno egzistavimo priežastis ir tikslas (idėja). Ši priežastis dar vadinama eidosu (provaizdžiu). Siela kaip gyvybės idėja negali būti susijusi su mirtimi. Sokratas klausia Kebeto: „Kas turi atsirasti kūne, kad jis būtų gyvas?“. Kebetas: „Siela“. Sokratas: „Ar siela gali į save priimti tai, kas jai priešinga – mirtį?“ Kebetas: „Ne“. Sokratas: „Vadinasi, siela yra nemirtinga“.

Question 24

Kokia yra Platono filosofija?

Answer 24

Taigi, Platono filosofija yra dualistinė: Platonas teigia, kad žmogus sudarytas iš dviejų priešingų esybių – mirtingo kūno ir nemirtingos sielos.
Kiekvienas žmogus prieš gimdamas, kai jo siela visatoje seka paskui dievus, mėgina išvysti idėjas.
Uždaryta į netobulą kūną siela viską pamiršta. Pagal graikų mitologiją prieš reinkarnuodama siela atsigeria vandens iš Letės (Λήθη - užmaršties) upės.
Pasak Platono, bet koks pasiektas teisingas žinojimas yra žingsnis į atsiminimą. Graikiškai „tiesa“ reiškia „atsiminimas“ - alėteija - ἀλήθεια.

Question 25

Kas yra idėjos pagal Platoną?

Answer 25

Idėjų teorija, išsamiausiai aptariama “Valstybėje”, sudaro Platono pažinimo teorijos ir etikos esmę. Idėjos, pasak Platono, yra amžinos, nekintamos, aplink mus esančio, juslėmis suvokiamo, pasaulio daiktų pirmykštės formos. Idėja yra priežastis ir tikslas materialaus pasaulio. Regimasis pasaulis yra idėjų pamėgdžiojimas (atspindys). Regimasis (materialusis) pasaulis yra menkavertis, palyginus su anuo, tobulu pasauliu.

Question 26

Kas yra olos alegorija?

Answer 26

Olos alegorija. (Žmonės sėdi oloje, nugara į šviesą ir ant sienos mato tik šešėlius nešamų daiktų, girdi garsus, bet nemato tikrųjų daiktų. Jei kas iš tų oloje sėdinčių ir prirakintų žmonių galėtų išeiti, jį apakintų šviesa, bet vėliau jis pamatytų realybę tokią, kokią mato išminčius).

Question 27

Ką Platonas sako apie tobulą valstybę?

Answer 27

Tikrasis valstybės valdytojas yra „įstatymų tarnas“. Tik filosofai, pasak Platono, yra tinkami valdovai.
Platonas išskiria tris luomus:
1) filosofų, 2) sargybinių, 3) darbininkų.
Sargybiniai gali pakilti iki filosofų. Jie, kaip ir filosofai, neturi privačios nuosavybės, šeimos, viskuo juos aprūpina valstybė. Materialųjį pagrindą sukuria žemiausias luomas – darbininkai, valstiečiai, amatininkai. Visus luomus siejantis ryšys – teisingumas valstybėje.
Tobuloje valstybėje vaikai ir moterys yra bendri. Tokią komunistinę-aristokratinę, utopinę valstybę pašiepia Aristofanas komedijoje “Moterys tautos susirinkime”.

Question 28

Ką Platonas sako apie filosofus ir meilę?

Answer 28

Platonas filosofą vaizduoja „Puotoje“ kaip amžinai įsimylėjusį, visada geidžiantį užvaldyti savo mylimąjį. Filosofo mylimasis – išmintis. Meilė (Erotas) Platonui – filosofinio pažinimo siekis – grožio ir filosofijos ilgesys. Pasak Diotimos, meilė yra ryšys, gija tarp mylimųjų. Ji yra dieviškos prigimties.
Erotas – Skurdybės ir Ištekliaus sūnus. Erotas – apiplyšęs ir negražus, kaip jo motina, bet kaip tėvas visada siekia to, kas gražu ir gera. Erotas visada yra tarp išminties ir neišmanymo. Jei jis būtų išminčius, tai nesiektų to, ką turi, jei būtų neišmanėlis, jam nerūpėtų išmintis. Erotas – tai filosofas, amžinai siekiantis to, ko neturi – grožio ir išminties.

Question 29

Kokių galima išskirti Platono stiliaus atmainų?

Dėl ko buvo populiari mintis, kad Platono veikalai meniškumo varžosi su Homero epais?

Answer 29

Teigiama, kad galima išskirti net dešimtį Platono stiliaus atmainų: šnekamosios kalbos, literatūrinės pokalbio imitacijos, retorinio, patetinio, išpūsto, intelektualaus, mitinio pasakojimo, istorinės kronikos, ceremonijų ir teisinių raštų stiliaus bruožų.
Antikoje buvo populiari mintis, kad Platono veikalai meniškumu varžosi su Homero epais. Platonas vartojo daugybę epitetų, metaforų, metonimijų, ritminių kolų. Be to, Platonas kaip ir Homeras, pasakoja mitus. Tie mitai yra originalūs, netradiciniai, sukurti paties filosofo.

Question 30

Kodėl Platonas vadinamas universaliu Antikos autoriumi?

Answer 30

Platonas – universalus Antikos autorius, nes tuo pat metu buvo ir aukščiausios klasės filosofas, ir aukščiausios klasės rašytojas. Jis savo filosofiją dėstė vaizdingai ir meniškai. Platonas kalba vaizdais ir palyginimais.

Question 31

Kokie yra Platono veikalai? (ypatybės)

Answer 31

Platono veikalai yra vidurys tarp poezijos ir prozos, jie turi ditirambo, odės, himno ir kitų poezijos rūšių ypatybių.

Question 32

Kas yra Ksenofontas?

Answer 32

Ksenofontas (Ξενοφῶν) 430 – 354 m. pr. Kr., kilęs iš Atėnų, buvo graikų istorikas, karvedys, filosofas, Platono amžininkas, Sokrato mokinys ir jo garbintojas.
Ksenofontas paliko apie 14 istorinio bei politinio pobūdžio veikalų. Dažniausiai jis pristatomas kaip nelabai tikslus istorikas ir negilus filosofas, bet puikus stilistas ir iškalbus pasakotojas.

Question 33

Koks svarbiausias Ksenofonto veikalas? Kodėl? Kas jame rašoma?

Answer 33

Antikinei literatūrai svarbiausias Ksenofonto veikalas – Kiro auklėjimas – pirmasis Pasaulio literatūroje biografinis romanas.
Beveik nekreipdamas dėmesio į Persijos istoriją, Ksenofontas aprašė Persijos valdovo Kiro gyvenimą, jo charakterio bruožus.
Jo idealiame valdovo paveiksle susilydo spartiečių drausmė, narsumas, asketizmas, Sokrato išminties blyksniai ir Rytų monarchų bruožai.
Ksenofontas vaizduoja realų istorinį asmenį, bet jo veikalas nėra mokslinis – tai biografinis romanas, grožinis kūrinys. Jame daug pagal retorikos taisykles sudėtų kalbų, kurių ilgi iš retoriaus Isokrato pasiskolinti periodai skirti subtilaus skonio skaitytojams.

Question 34

Kas parašė pirmąją Pasaulio literatūroje autobiografiją? Kokia ji buvo?

Answer 34

Ksenofontas aprašė graikų samdinių žygį su Kiru ir grįžimą atgal iš Mesopotamijos, žuvus Kirui – Anabasis, arba 10000 atsitraukimas. Tai – pirmoji Pasaulio literatūroje autobiografija, turėjusi didelės įtakos Julijaus Cezario Galų karo užrašams. Čia apie save Ksenofontas kalba trečiuoju asmeniu.

Question 35

Kas pirmasis Pasaulio istorijoje parašė ekonomikos traktatą? Apie ką jis buvo?

Answer 35

Ksenofontas pirmasis Pasaulio istorijoje parašė ir ekonomikos traktatą Apie namų ūkį, kuriame propagavo nuosavo žemės ūkio svarbą. Prekybą laikė graiko nevertu užsiėmimu. Žemdirbystę prilygino menui. Į ekonominės minties istoriją Ksenofontas pateko kaip mąstytojas, vienas pirmųjų nagrinėjęs darbo pasidalijimą, pinigų problemą. Šį traktatą parašė kaip dialogą tarp Sokrato ir turtingo atėniečio Kritobulo, tačiau jame perteikė ne Sokrato, bet savo idėjas.

Question 36

Ką Ksenofontas rašė Peloponeso karo istorijoje?

Answer 36

Ksenofontas tęsė istoriko Tukidido pradėtą Peloponeso karo istoriją. Nors Ksenofontas buvo atėnietis, tačiau palaikė ne demokratinę atėniečių, bet aristokratinę spartiečių santvarką. Jis graikus supažindino su Spartos karaliumi (istorinis traktatas Agesilajas) ir jų valstybės principais (esė Lakedaimoniečių valstybė).

Question 37

Kokius kūrinius, kurie buvo panašūs į Platono dialogus, rašė Ksenofontas?

Answer 37

Ksenofontas parašė ir formaliai panašius į Platono filosofinius dialogus – pokalbius su Sokratu (Atsiminimai apie Sokratą, Puota, Sokrato apologija teisme). Ksenofonto filosofiniuose dialoguose vyrauja klausimai ir atsakymai: klausimas provokuoja atsakymą, o pastarasis – klausimą. Taip ieškoma tam tikro sprendimo, išvados. Tokie dialogai gyvi ir dramatiški, tačiau nėra žvilgsnio iš šalies, kritiško vertinimo.

Question 38

Apie ką yra Ksenofonto “Sokrato apologija”? Koks jo tikslas?

Answer 38

Ksenofonto dialogo pavadinimas „Sokrato apologija teisme“ iš tiesų neatitinka turinio, nes Sokrato ginimosi kalba sudaro tik trečdalį veikalo.
Pirmoje dalyje Ksenofontas perduoda Sokrato ir Germogeno pokalbį. Antroji dalis – Sokrato ginimosi kalba. Trečioji dalis skirta Sokrato pokalbiams su draugais po teismo.
Pasak Ksenofonto, jo kūrinio tikslas, išsiaiškinti Sokrato išdidaus elgesio priežastis teisme.

Question 39

Apie ką yra Ksenofonto “Sokrato apologijos” Sokrato ir Germogeno pokalbis?

Answer 39

1. Sokrato ir Germogeno pokalbis. Germogenas prašo, kad Sokratas apmąstytų savo kalbą, tačiau Sokratas atsako, kad, jau du kartus jam bandant apmąstyti kalbą, Dievas priešinosi. Ksenofontas rašo, kad Sokratas davė patarimus draugams, sakė pranašystes ir aiškino, kad jo daimonas teisingai pataria, ką jam daryti. Pasak Sokrato, jau atėjo jo gyvenimo pabaiga, nes mirčiai nesipriešinti jį ragina Dievas. Sokratui atrodo, kad dabar mirtis jį išgelbės nuo didesnių senatvės negandų (ligų, blogo matymo, klausos, atminties sutrikimų).
   Platonas rašo, kad Sokratui daimonas visada patardavo, ko nedaryti, bet niekada (kaip rašo Ksenofontas) – ką reikėtų daryti.

Question 40

Apie ką yra Ksenofonto “Sokrato apologijos” Sokrato ginimosi kalba?

Answer 40

2. Sokrato ginimosi kalba. Teisme Sokratas vietoj įprasto kreipimosi į teisėjus prašant gailestingumo, pasakė Delfų pitijos pranašystę, kad „nėra laisvesnio, teisingesnio ir protingesnio žmogaus už Sokratą“. Čia jis ginasi, teigdamas, kad nėra bedievis ir netvirkina jaunimo. Buvo du balsavimai (ar Sokratas kaltas ir kokią bausmę jam skirti).
   Bausmę turėjo pasiūlyti kaltintojai ir Sokratas. Kaltinamasis įprastai sau skirdavo didelę bausmę tam, kad teisėjai jo pagailėtų ir sumažintų bausmę. Sokratas, pasak Ksenofonto, sau bausmės neskyrė ir sakė, kad bausmės skyrimas yra pripažinimas, kad esi kaltas. O kai draugai pasiūlė bėgti, Sokratas atsakė, ar jie žino kokią nors vietą už Atikos ribų, kur mirtis negalėtų pasiekti.
   Platonas rašo, kad Delfų pitija pasakiusi, jog nėra nė vieno žmogaus išmintingesnio už Sokratą (pasak Ksenofonto – laisvesnio, teisingesnio, protingesnio). Platono Sokratas sau skyrė bausmę – maitinimą Pritanėje (Pritanėjas – pastatas Atėnuose, kur buvo nemokamai maitinami kas mėnesį renkami 500 tarybos narių – pritanėjų ir užsienio svečiai).

Question 41

Apie ką yra Ksenofonto “Sokrato apologijjos” Sokratas ramina draugus po teismo?

Answer 41

3. Sokratas ramina draugus po teismo. Sokrato pranašystė.
   Apolodoras pasakė Sokratui, kad jam ypač gaila, jog Sokratas yra nubaustas mirties bausme neteisingai. Sokratas paglostė jo galvą ir atsakė: „O tau, mano brangus Apolodorai, būtų maloniau matyti, kad aš nuteistas teisingai negu neteisingai?“ Sokratas pasakė pranašystę apie Anito (jo kaltintojo) sūnų, kad šis gyvenimą baigs pasidavęs ydoms, kuri vėliau išsipildė.
   Platonas nemini Anito sūnui pasakytos Sokrato pranašystės, tačiau pateikia Sokrato ištarmę teisėjams, kad jiems ateis iš Dzeuso kerštas.
   Ksenofontas didesnį dėmesį kreipė į Sokrato charakterį, jo asmenines savybes, o Platonas – į Sokrato filosofiją.
   Ksenofonto pažiūroms Sokrato filosofija nepadarė didelės įtakos. Istorikas tikėjo, kad žmonių veiklą globoja dievai, savo valią perduodami per ženklus. Visi Ksenofonto parašyti kūriniai pasiekė mūsų laikus (tai neįprasta), nes buvo vertinami ne tik amžininkų, bet ir vėlesnių kartų.