Žydai- biblinė tauta Flashcards
Biblija
judaizmo ir krikščionybės religijų šventųjų knygų rinkinys. Bibliją sudaro Senasis ir Jaunasis testamentas.
Judaizmas
viena seniausių monoteistinių religijų, išpažįstama beveik vien žydų
Monoteistinė religija
tikėjimas į vieną dievą
Tora
penkios pirmosios Senojo Testamento knygos.
Biblija- žydų istorijos šaltinis
Žydai yra viena iš nedaugelio Senovės pasaulio tautų, kurios išliko iki mūsų dienų. Svarbiausias žinių apie senovės žydus šaltinis yra Biblija. Ji skirstoma į Senajį ir Naująjį Testamentą. Žydai pripažįsta Senąjį Testamentą. Jo penkias pirmąsias knygas vadina Torà.
Biblija yra ne tik Šventoji knyga, bet ir istorinis dokumentas. Archeologų kasi- nėjimai parodė: dalis Biblijoje aprašytų įvykių, vietovių pasitvirtino. Iš Biblijos su- žinome, kad Dievas pažadėjo Abraomui ir jo palikuonims Kanaano žemę. Šis kraštas, vėliau žinomas kaip Palestinà, žydams tapo svarbiausias.
ydai gyveno kaip klajokliai ir gyvulių augintojai Mesopotamijoje. Apie 1800 m. iki Kr. Abraomas ir jo šeima patraukė į Kanaano kraštą. Čia atvykėlius praminė hebrajais. Dievo ir Abraomo sutartį paveldėjo sūnus Izaokas. Vėliau perėmė vaikaitis Jokūbas, dar vadinamas Izraeliu. Todėl visi senovės žydai vadinami izraelitais, o jų žemė - Izraeliů.
Dalis žydų persikėlė gyventi į Egiptą. Ilgainiui Egipto faraonai ėmė persekioti žydus, vertė juos vergais. XIII a. iki Kr. iš Egipto vergovės žydus išvadavo pranašas Môzė. Pasak Biblijos, pakeliui į Pažadėtąją žemę Mozei apsireiškė Dievas ir perdavė Dešimt Dievo įsakymų. Mozė perskaitė juos tautai, kuri pasižadėjo laikytis įsakymų ir patvirtino sandorą su Dievu.
Izraelio klestėjimas ir nuosmukis
Nuo XII a. iki Kr. Izraèlį sudarė 12-os genčių sąjunga, kuriai vadovavo išmintingi vyrai - teisėjai. Norėdami išsilaikyti Pažadėtojoje žemėje izraelitai turėjo kariau- ti su vietos gyventojais ir kaimynais. Nesiliaujantys karai vertė izraelitus vienytis.Pirmuoju žydų karaliumi tapo Saulius. Jis sėkmingai kovojo su priešais, o karalystė klestėjo. Valdant karaliui Saliamonui, prasidėjo nesutarimai. Po valdovo mirties žydų valstybė skilo į dvi karalystes: Izraèlį ir Judėją. Ilgainiui nusilpusios karalystės tapo lengvu galingų kaimyninių valstybių grobiu.
I a. žydų gyvenamas žemes užgrobė romėnai. Jeruzalė ir jos pagrindinė šventy Be galutinai sugriautos. Daugelis gyventojų žuvo, tūkstančiai pateko į vergiją. Be šventyklos likusi Jeruzalė netraukė maldininkų, prarado vienijamąją galią. Palikę šalį žydai išsisklaidė po visą Ròmos impèriją.
Žydų buitis ir gyvenimo būdas
Daugelį amžių žydai neturėjo savo valstybės ir buvo išblaškyti po pasaulį. Tačiau jie išliko, nesusimaišė su kitomis tautomis. Matyt, tai lėmė šimtme-
čius gyvavęs šios tautos vienybės ir bendros istorinės praeities jausmas. Be to, žydus vienija ir judaizmas. Tai viena pirmųjų monoteistinių religijų pasaulyje. Tai ne vien tikėjimas, bet ir tam tikri papročiai, gyvenimo būdas, išlikęs iki mūsų dienų.
Iš senovės laikų atkeliavo paprotys kiekvienai žydų šeimininkei rūpintis reli- giniu namų tyrumu. Viena iš jos pareigų - prižiūrėti, kad šeima valgytų košerinį (hebrajų k. košer- tinkamas) maistą, paruoštą pagal judėjų mitybos taisykles. Košerio įstatymas yra pateiktas Toroje. Ten išvardyti gyvūnai, kuriuos leidžiama valgyti, bet ir jie turi būti paruošti pagal tam tikras taisykles. Žydams galima valgyti ėrieną, jautieną ir vištieną, neleidžiama kiauliena ir vėžiagyviai.
